Paklausos ir pasiūlos analizės pagrindai

Paklausos ir pasiūlos analizės pagrindai

Visuomeniniai reiškiniai realybėje be galo sudėtingi, įtakojami įvairiausių veiksnių. Rinkos mechanizmą lengviau suprasti, analizuojant tobulos konkurencijos rinkos modelį (supaprastintą realios tikrovės vaizdą). Pagrindiniai rinkos ekonomikos elementai yra paklausa ir pasiūla. Taigi mano tikslas panaudojant paklausos ir pasiūlo modelį paaiškinti, kaip ekonomikos sąlygų pasikeitimas rinkoje veikia kainas bei prekių/ paslaugų kiekį.

Paklausa

Pirkėjo ir pardavėjo (ar vartotojo ir gamintojo) interesai rinkoje reiškiasi paklausos ir pasiūlos forma.
Paklausa (demand) – prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti ryšys su kaina, užž kurią ši prekė perkama.
Paklausa reiškiasi ne vien tik vartotojo noru įsigyti konkrečią prekę. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti.
Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja vartotojo pajamos ir jų kitimas, kitų prekių kainos, mada, skonis, vartotojo poreikiai, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai.
Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos funkcija.
Q = f (P , P .. P , Y, T..)

Čia Q – ¯ prekės paklausos kiekis (quantity),
P – A prekės kaina (price),
P .P – kitų prekių kainos,
Y – pirkėjų pajamos,
T – mada,
.. – kiti veiksiniai

Paklausos funkcija (demand function) vadiname paklausos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių. Paklausos apimtis priklauso visų pirma nuo prekės kainos ir daugelio kitų veiksnių.
Ekonominiuose modeliuose dažnai naudojamasi prielaida „ceteris paribus“, tai yra, kad visi veiksniai, išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Ki

itiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikio paklausos dydžiui.

Paklausos lentelė

Variantai Kaina (P) Lt/vnt. Prekių kiekis (q) vnt./mėn.
A 10 3
B 8 4
C 6 5
D 4 6
E 2 7
Pirmoji lentelės skiltis rodo kainas nuo 2Lt iki 10Lt už vienetą. Antroji skiltis rodo paklausos apimtį, esant kiekvienai kainai. Jei vienas vienetas kainuos 4Lt, vartotojai nupirks 6 vienetus per mėnesį. Kainai padidėjus iki 6Lt , perkamas kiekis sumažės iki 5.
Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina trauka naujus pirkėjus.
Taigi paklausos kiekis didėja kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant, t.y. paklausos dėsnis. Šis dėsnis išreiškia atvirkštinę prekių kainos ir paklausos priklausomybę prie kitų nekintamų sąlygų.

Paklausos dėsnis gali būti pakartotas lentelės duomenis perkėlus į Dekarto koordinačių sistemą. Kainos atidedamos vertikalioje, o jas attitinkantys prekių kiekiai – horizontalioje ašyje.

Paklausos kreivė

Paklausos kreivė (demand curve) – grafinis prekės kainos ir paklausos kiekio ryšio vaizdas.

Tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos priklausomybę. Neigiamasis paklausos nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesnę q reikšmę – didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai.

Paklausos veiksniai

Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, pasikeistų priklausomybės tarp kainos ir paklausos kiekio ryšys.

br />
Paklausos kiekio pokyčiu vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės.
Paveikslėlyje galime matyti, jog kaina išaugo nuo 6 iki 8 Lt, sumažina paklausos kiekį nuo 5 iki 4 vienetų. Tai rodo taško judėjimas tiese.

Paklausos pokyčius rodo paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje.

Paklausos pokyčiai

Pasikeitus pirkėjo pajamoms, skoniui, madai ir t.t., virš esantis paveikslėlis rodo, kad paklausa d yra didesnė negu d. Taigi geometriškai paklausos didėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu į dešinę, o paklausos sumažėjimas – poslinkiu į kairę.

Panagrinėkime keletą paklausos pasikeitimo atvejų:
• Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia daugiau pirkti normalios kokybės ir brangesnių prekių. Pajamoms išaugus, pirkėjas už tą pačią kainą gali pirkti daugiau tos rūšies prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa tai prekei išauga, nes padidėja vartotojo pajamos. Paklausos kreivė pasislinks į dešinę.

Didėjant pajamoms žmonės kai kurių prekių gali pirkti mažiau, pavyzdžiui, margarino, jį keisdami sviestu.
Aukštesnės kokybės preke (normal goods) laikoma prekė, kurios pajamoms augant perkama daugiau.

Jeigu, išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivę i kairę, tai reiškia, kad pradėta vartoti daugiau blogesnės kokybės prekių.
Žemesnės kokybės preke (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja.

• Kitų prekių kainos ir jų kitimas. Tarpusavyje susijusių prekių kainų pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitalai, ar papildai.

br />Pakaitalai (substitutes) vadinamos dvi prekės tenkinančios tuos pačius poreikius ir keičiančios viena kitą jas vartojant.
Papildai (complementary) vadinamos viena kitą papildančios prekės ir vartojamos kartu kaip komplektas.

Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės – pakaitalo – paklausą. Tačiau papildų atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausą. Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios (nepriklausomos), tai vienos prekės kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekės paklausai.

Paklausos kreivės poslinkių priežastys ir pasekmės

Pasiūla

Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Vadinasi, siūlomas prekės kiekis susijęs su jos kaina ir gamybos išlaidomis.

Pasiūla (supply) – tai prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kurią ši prekė parduodama.

Pasiūlos funcija (supply function) vadinama pasiūlos priklausomybė nuo ją lemiančių veiksnių:
Q = f (P , P .. P , P , K, N..)

Čia Q – A prekės pasiūlos kiekis (quantity),
P – A prekės kaina (price),
P .P – kitų prekių kainos,
P – gamybos veiksnių kainos,
K – naudojama technologija,
N – mokesčiai, dotacijos
.. – kiti veiksiniai

Pasiūlos dėsnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja. Tai akivaizdžiai parodo pasiūlos lentelė.

Pasiūlos lentelė – kainos ir pasiūlos kiekio, kurį gamintojas nori parduoti per tam ti

ikrą laikotarpį, aprašymo būdas.
Pasiūlos kiekis – prekių kiekis, atitinkantis kiekvieną prekių kiekį pasiūlos lentelėje.
Pasiūlos kiekis matuojamas siūlomų prekių kiekiu per laiko vienetą (savaitę, mėnesį ir t.t.). šios lentelės duomenys iliustruoja pasiūlos dėsnį: pasiūlos kiekis didėja kainai didėjant.
Pasiūlos dėsnis gali būti pakartotas lentelės duomenis perkėlus į Dekarto koordinačių sistemą, abscisių ašyje atidėjus pasiūlos kiekio reikšmes, o ordinačių – kainas.

Pasiūlos kreivė

Pasiūlos kreivė (supply curve) – tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas. Pasiūlos kreivės teigiamas nuolydis atitinka pasiūlos dėsnį.

Pasiūlos kiekio pokyčius rodo taško judėjimas išilgai pasiūlos kreivės. Pavyzdžiui, kainos padidėjimas nuo 6 iki 7Lt padidina pasiūlos kiekį nuo 5 iki 6 vnt.
Pasiūlos kiekio pokyčiai – gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasikeitimas pasikeitus prekės kainai, kai kiti veiksniai yra pastovūs.
Pasiūlos kreivė rodo minimaliai tinkamą kainą, kuri reikalinga gamybos išteklių išlaidoms padengti.
Pasiūlos funkcija yra svarbi kaip teorinis modelis ir kaip praktinės analizės priemonė. Reikėtų pabrėžti, kad paklausos kiekio reakcija į kainos pasikeitimą mažiau priklauso nuo laikos trukmės. Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais. Todėl įvairių laikotarpių pasiūlos kreivių pobūdis vis kitoks.
Panagrinėkime pasiūlos kiekio priklausomybę nuo laiko. Prekės gaminamos parduoti. Gamyba yra inertiškas procesas, gamybos ciklas gali tęstis mėnesį ir ilgiau. Jeigu kaina staiga pakilo, gamintojas, turėdamas tam tikrus gamybos pajėgumus, negali greitai nei pasamdyti daugiau darbininkų, nei nupirkti daugiau žaliavos. Taip pat yra ir kainai sumažėjus: gamintojas neturi galimybės greitai persiorientuoti gaminti kitą prekę ar sumažinti jų kiekį. Abiem atvejais dėl gamybos inertiškumo užsibrėžtas pagaminti kiekis pateks į rinką, skatindamas gamybos apimties didėjimą, jei kaina padidės, ir sumažėjimą, jei kaina sumažės.

Pasiūlos veiksniai

Ne kainos veiksnių įtaką pasiūlai vaizduojame pasiūlos kreivės padėties pasikeitimas koordinačių sistemoje. Šiuo atveju, kiekvieną kainos reikmę atitinka mažesnė ar didesnė pasiūla. Pavyzdžiui, gamybos veiksnių kainų sumažėjimas pasiūlos kreivę pastumia į dešinę.

Pasiūlos pokyčiai

Pasiūlos pasikeitimą (change in supply) rodo pasiūlos kreivės s padėties koordinačių sistemoje pasikeitimas: pasiūlai didėjant – į dešinę, mažėjant – į kairę.

Šiame paveiksle pasiūlos kreivės s padėtis atitinka bazinį gamybos veiksnių kainų lygį. Taškai A ir B rodo gamybos apimties padidėjimą nuo q iki q , kai kaina padidėja nuo P iki P . Kuo didesnė prekės kaina, tuo didesnis pasiūlos kiekis. Didėjant išteklių kainoms, pasiūla mažėja ir pasiūlos kreivė s vaizduojama kreive s . Pasiūla s yra mažesnė nei pasiūla s, nes kiekvienai kainos reikšmei pasiūlos kiekis yra mažesnis už bazinį. Išteklių kainoms mažėjant, pasiūla didėja: pasiūla s yra didesnė už pasiūlą s.
Tokį patį poveikį pasiūlos pasikeitimui padaro pažangių technologijų naudojimas. Šiuo atveju gamybos veiksnių kainos gali likti nepasikeitusios ar nežymimai padidėti, bet dėl medžiagas ir žaliavas taupančių technologijų gamybos veiksnių sąnaudos mažėja ir pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę. Kaip tarpusavyje susijusių prekių kainų pasikeitimas gali paveikti pasiūlą priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitalai ar papildai.
Jei prekės yra pakaitalai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys ištekliai. Pavyzdžiui, žemė naudojama įvairioms kultūroms auginti. Vienos, pavyzdžiui, A prekės kainai padidėjus, kitos, B, prekės pasiūla sumažės, nes dalis šiai prekei gaminti skirtų išteklių bus sunaudojama A prekės gamybai. Pasiūlai sumažėjus, kreivė s pasislenka į kairę.
Jei prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant vieną (A) prekę kaip šalutinis (papildomas) produktas pagaminama ir antroji (B) prekė. Pavyzdžiui, išgaunant naftą išsiskiria dujos. ¯ prekės kainai pakilus, jos gamyba padidėja, kartu padidėja ir B prekės pasiūla. Šiuo atveju pasiūlos kreivė s pasislenka į dešinę.

Pasiūlos kreivės poslinkių priežastys ir pasekmės

Literatūros sąrašas:

• Vytauto Skomino „Mikroekonomika“, 2000 Vilnius;

• Kauno Technologijos Universitetas „Mikroekonomika“, 2005 Kaunas;

• Hal R. Varian „Mikroekonomika“, 1999 Vilnius.

Leave a Comment