EKONOMIKA

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKA
Atsiradimo istorija ir pagr. sąvokos.

ĮŽANGA

Rinkos ekonomikos pagrindai susiformavo Švietimo laikotarpiu, įtakojusiu XVIII amžiaus vystymąsi. Tam įtakos turėjo ir žmogaus teisinis mąstymas, kurį formavo Prancūzų revoliucija. Ir rinkos, ir planinė ekonomika teoriškai gali būti grynos formos, tačiau realioje kasdienybėje susiduriama su mišriomis formomis, kurios, priklausomai nuo situacijos, gali pasireikšti labai skirtingai. Nors tikrovėje ekonomikoje pasireiškia didesnė ar mažesnė intervencija, svarbiausios rinkos ekonomikos veikimo sąlygas galima apibūdinti labai paprastai. Jų esmė – tai atskiro asmens laisvė (bei sugebėjimas) užsiimti ekonomine veeikla ir kuo geresnė šios laisvės apsauga nuo pažeidimų.
Rinka nesusidaro ten, kur nėra individualių mainų ir uždarbio interesų.
Ekonomika – tai mokslas, nagrinėjantis, kaip iš visų ribotų išteklių, išteklių panaudojimo galimybių pasirinkti geriausią.
Mikroekonomika nagrinėja pagrindinių ekonomiką sudarančių elementų (individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų) elgseną bei šių elementų sąveikų ryšį kainoms, gamybai ir pajamoms.
Rinkoje žmonės laisvai keičiasi prekėmis ir paslaugomis. Rinkos kaina – kaina už kurią pirkėjai nori ir gali nupirkti tokį prekių ir paslaugų kiekį, kokį pardavėjai nori ir gaali parduoti.
Paklausa – vartotojų noras ir išgalėjimas pirkti prekes ir paslaugas. Paklausos dėsnis – mažesne kaina yra perkama daugiau negu didesne. Pasiūla – gamintojų galėjimas ir norėjimas pagaminti tam tikrą prekių ir paslaugų kiekį už tam tikrą kainą. Pasiūlos dėsnis – didesne kaina yr

ra siūloma daugiau prekių ir paslaugų negu mažesne.
Didėjanti kaina sąlygoja paklausos mažėjimą ir pasiūlos didėjimą, ir atvirkščiai. Paklausos ir pasiūlos pokyčiams įvertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka.

Elastingumo sąvoka

Žinome, kad prekių paklausa priklauso nuo jų kainos, vartotojo pajamų, kitų prekių kainų, Analogiškai pasiūla priklauso nuo prekės kainos, jos gamybos kaštų. Tačiau dažnai svarbu žinoti paklausos ir pasiūlos kiekio didėjimo mąstą kintant kainai.
Elastingumas priklausomai nuo jo apibrėžimo tikslo nustatomas dvejopai:
▪ kai norima elastingumą paaiškinti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ir pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu;
▪ kai norima matematiškai apskaičiuoti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ir pasiūlos kiekio procentinio padidėjimo ir kainų procentinio padidėjimo santykis:

Paklausos E = Δ D% / Δ P% Pasiūlos E = Δ S% / Δ P%

Formulėse paklausos, pasiūlos ir kainos kitimas pateiktas procentais, siekiant ellastingumą išreikšti koeficientu, kuris leistų palyginti skirtingų rūšių prekes.
Pasiūlos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaičiuojant pagal šias formules, yra skirtingo ženklo. Pasiūlos dėsnis išreiškia tiesioginę kainų ir pasiūlos kiekio priklausomybę, todėl pasiūlos elastingumo ženklas teigiamas. Priešingai, paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę, todėl paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas.
Minuso ženklo nerašymas.
Pavyzdžiai:
Padidėjus vienų prekių kainoms, itin sumažėja pirkimas, o kai kurių prekių kainų padidėjimas sukelia nedidelį efektą. Tarkim, automobilių kainos padidėjimas 1% sukels akivaizdžią pirkėjų reakciją: jie pirks mažiau maždaug ap

pie 2%.
Automobilių paklausos elastingumas kainai gali būti apskaičiuotas tokiu būdu:
Ed = -2% / 1% = -2
Tačiau padidėjus benzino kainai 1% pirkėjų reakcija nebus tokia stipri: dauguma vairuotojų važinės ir toliau. Benzino pirkimas per pirmuosius kelis mėnesius sumažėja nežymiai – apie 0,2%. (Per metus vairuotojų reakcija pasikeičia ir jie pamažu savo automobilius keičia kitais modeliais, tais kurie naudoja mažiau kuro). Trumpalaikės paklausos elastingumas apskaičiuojamas taip:
Ed = -0.2% / 1% = -0.2%
Kai matyti iš rezultatų, automobilių pirkėjai reaguoja labiau į kainos pokytį negu benzino pirkėjai.
Lygindami elastingumus ir norėdami išvengti painiavos, ekonomistai dažnai praleidžia minuso ženklą ir pažymi tik absoliutinį elastingumo dydį. Šitaip darydami jie gali nedviprasmiškai teigti, kad automobilių paklausos elastingumas (Ed = 2,0) yra didesnis negu benzino paklausos elastingumas (Ed = 0,2).
Paklausos elastingumas kainai visada yra neigiamas; keičiantis kainai, perkamas prekių kiekis keičiasi priešinga linkme. Vadinasi elastingumo formulė visada rodo neigiamą skaičių. Svarbu, kad paklausos elastingumas kainai yra visada neigiamas, nesvarbu, kad ar minuso ženklas praleistas, ar ne.

Grafinė elastingumo išraiška

Elastingumo koeficientų formulės rodo, kad tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas gali keistis nuo 0 iki begalybės. Tačiau tolesniam rinkos teorijos supratimui pakanka skirti penkis skirtingus elastingumo dydžius ir juos pavaizduoti grafiškai.
1. Absoliutus elastingumas pavaizduotas 1 pav. a. Be galo mažas kainų pasikeitimas nuo P1 iki P2 sąlygoja didelį paklausos ir pasiūlos didėjimo procentą. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis.
2. Santykinis elastingumas parodytas 1 pav. b. Ta

am tikras kainų kitimas nuo P1iki P2 lemia didesnį paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis už vienetą.
3. Vieneto elastingumas. Tam tikras kainų kitimas, išreikštas procentais, sukelia tokį pat paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą, 1 pav. c. kainai pakitus nuo P1 iki P2, paklausos ir pasiūlos kiekis pasikeičia nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas lygus vienetui.
4. Santykinis neelastingumas. Kainų pasikeitimas sąlygoja mažesnį paklausos ir pasiūlos pasikeitimą. 1 pav. d. kaina pasikeičia nuo P1 iki P2, o paklausa ir pasiūla nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra mažesnis už vienetą, bet didesnis už nulį.
5. Absoliutus neelastingumas. Kainų kitimas nepakeičia paklausos bei pasiūlos. 1 pav. e. Pavaizduota, jog pakitus kainai nuo P1 iki P2 paklausa ir pasiūla liko tokios pačios taške Q1. Skaitmeninis elastingumas lygus nuliui.
1 pav. kreivės tik vizualiai pavaizduoja a įvairaus laipsnio elastingumą. Tačiau, norint pasakyti, ar paklausa bei pasiūla elastinga ar ne, nepakanka remtis vien kreivių pasvirimo kampu. Tos pačios kreivės taškuose elastingumo koeficientas nėra vienodas, nes jį skaičiuojant naudojami procentiniai dydžiai, o jie apskaičiuojami remiantis skirtinga baze įvairiuose kreivės taškuose.

Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos, išlaidos

Pardavėjas gali įvertinti parduodamų prekių paklausos elastingumą, fiksuodamas kaip kinta jo pajamos, kintant prekių kainoms.
Bendrąsias pardavėjo pajamas sudaro parduotų prekių kainos ir ki

iekio sandauga. 2 pav. a. Grafike bendrosios pardavėjo pajamos, pardavus 0, skaičių produktų, kurių kaina P1, yra lygios stačiakampio P1AQ1O plotui.

Priklausomai nuo paklausos elastingumo keičiasi ir bendrųjų pajamų priklausomybė nuo kainų kitimo. Kai elastingumas mažesnis už vienetą, kainų kitimas nuo P1 iki P2 sumažina pajamas nuo P1AQ1O iki P2BQ2O. Kai elastingumas lygus vienetui, kainų kitimas nepakeičia pajamų: kintant kainoms nuo P1 iki P2, pajamų dydis P2BQ2O liko toks pat kaip ir esant kainai P1AQ1O.
Esant paklausos santykiniam elastingumui (didesniam už vienetą), mažėjant kainai pardavėjo pajamos didėja.
Dažnai vartotojui iškyla klausimai: kaip keisis bendrosios pajamos padidinus produkto kainą ir kada vartotojai daugiau pinigų išleis produktams, jei verslininkai parduos didesnį kiekį mažesne kaina?
Kaip keičiasi bendrosios išlaidos keičiantis kainai?
Bendrosios išlaidos S, esant bet kuriai kainos kiekio porai (P,Q),yra lygios:
S = P∙Q
3 pav. bendrosios išlaidos, esant pradinio kiekio ir kainos deriniui, lygios 6Lt∙2=12Lt. Geometriškai tai būtų E ir F plotų suma. Sumažėjus prekės kainai iki 5Lt, bendrosios išlaidos lygios 15Lt, t.y. dviejų F ir G plotų sumai. Abiem atvejais bendrose išlaidose yra bendras neužbrūkšniuotas F plotas. Taigi bendrųjų išlaidų pokytis lygus G ir E plotų skirtumui.
E plotas gali būti traktuojamas kaip išlaidų sumažėjimas, kurį lėmė prekės pirkimas žemesne kaina. Priešingai, G plotas yra išlaidų padidėjimas, kurį lėmė vieno papildomo prekės vieneto pirkimas.
Ar bendrosios pajamos didėja ar mažėja, priklauso nuo to, ar nauda gauta iš papildomo pardavimo, viršija nuostolius dėl kainos sumažėjimo.
Jei paklausa santykinai elastinga, kainos sumažėjimas lemia bendrųjų išlaidų padidėjimą.
Jei paklausa santykinai neelastinga, kainos sumažėjimas lemia bendrųjų išlaidų sumažėjimą.
Taigi, kai paklausa santykinai elastinga, kaina ir bendrosios išlaidos kinta priešingomis kryptimis, o kai paklausa santykinai neelastinga, kaina ir bendrosios išlaidos kinta ta pačia kryptimi.

Ryšys tarp elastingumo ir bendrųjų išlaidų detaliau pavaizduotas 4 pav.
Viršutiniame 4 pav. paveikslo grafike pavaizduota tiesios linijos paklausos kreivė.
Vidurinis ir apatinis grafikai rodo ją atitinkančias bendrųjų išlaidų elastingumo funkcijas.

Paklausos ir pasiūlos elastingumo veiksniai

Kokie veiksniai veikia pasiūlos ir paklausos elastingumą? Yra keturios pagrindinės priežastys, nuo kurių priklauso tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas.
1. Pakeičiamumo galimybės. Kainų pakeitimo efektas yra nedidelis prekėms, kurioms nėra artimų pakaitalų. Jei nėra tinkamų pakaitalų, vartotojai negali reaguoti į kainų kitimą. Joms kintant, perkamų prekių kiekis keičiasi labai mažai. Priešingu atveju, kainų pokyčio pakeitimo efektas yra didelis prekėms, kurios turi daug pakaitalų. Tokių prekių paklausa elastinga.
Pakeičiamumo galimybės dar kitaip vadinamos substitucija. Jeigu nėra tinkamų substitutų, vartotojai negali reaguoti į kainų kilimą ir perka pradinį prekės kiekį. Paklausa neelastinga.
Prekės pasiūlos elastingumas priklauso ir nuo substitucijos gaminant prekes. Kai tuos pačius išteklius galima panaudoti dviejų rūšių prekių gamybai, vienos iš jų kainų augimas sąlygos išteklių perliejimą į jos gamybą, o kitos prekės pasiūla sumažės.
Jeigu sunku panaudoti tuos pačius išteklius kitos prekės gamybai, tuomet jos kainų kitimas, nepakeis pirmosios prekės gamybos apimties ir pasiūlos. Pasiūla neelastinga.
2. Biudžeto dalis, skirta produktui pirkti. Kainų pokyčio pajamų efektas didesnis, kai produktui pirkti išleidžiama didesnė bendrųjų išlaidų dalis. Smulkioms prekėms išleidžiama nedidelė bendrųjų išlaidų dalis, todėl daugumai žmonių kainų pokyčio pajamų efektas šioms prekėms nežymus. Priešingai, dideliems ir brangiems daiktams kainų pokyčio pajamų efektas iš tiesų didelis. Apskritai, kuo mažesnė bendrųjų išlaidų dalis skiriama prekei pirkti, tuo neelastingesnė prekės paklausa.
3. Prabanga ar būtinybė. Prabangos prekių paklausa elastinga, o pirmo būtinumo prekių paklausa neelastinga.
4. Laikas. Jis taip pat didina paklausos ir pasiūlos elastingumą. Vartotojai ir gamintojai, pasikeitus kainoms, gali pakeisti savo elgseną, kai tam yra pakankamai laiko. Laikas yra būtinas substitutų paieškoms, norint padidinti pajamas ir pan.
Laiko poveikį paklausos elastingumui galima pavaizduoti trumpo ir ilgo laikotarpių paklausos kreivėmis.

Kai kurie veiksniai veikia atskirai tik paklausos arba pasiūlos elastingumą. Paklausos elastingumui poveikį turi vartotojo biudžeto dalis, skiriama prekei pirkti. Degtukų, druskos, dantų šepetėlių pirkimo išlaidos sudaro labai nedidelę vartotojo biudžeto dalį, todėl tokių ir į jas panašių prekių paklausa labai nesikeičia pakitus jų kainoms. Šių prekių paklausa neelastinga.

Paklausos elastingumas pajamoms

Žinome, kad prekės paklausos kiekis priklauso ne tik nuo prekės kainos, bet ir žmogaus pajamų. Didėjant bendrosioms pajamoms, daugumos prekių paklausos kiekis didėja. Ryšys tarp šių parametrų gali būti glaudesnis arba mažiau glaudus, kaip ir tarp kainų bei paklausos. Tai priklauso nuo prekių paskirties.
Paklausos elastingumas pajamoms – tai procentinis prekės paklausos kiekio pokytis pajamoms padidėjus 1%. Jį pažymėję raide ε , galime užrašyti formulę:
ε = ΔQ / Q

ΔI / I
kur I – vidutinės pajamos, ΔI – tam tikras vidutinių pajamų pokytis. Q – vidutinis tam tikros perkamos prekės kiekis, ΔQ – prekės kiekio pokytis.
Jei kiekvienos prekės ir paslaugos elastingumas pajamoms būtų lygus 1, tai bėgant laikui nesikeistų bendrojo vidaus produkto struktūra.

Kryžminis elastingumas

Vienos prekės paklausos ryšio glaudumą su kitų prekių – substitutų ir komplementarių gėrybių – kainų kitimu nusako kryžminio elastingumo sąvoka.
Komplementarių prekių paklausos elastingumas yra neigiamas, nes padidėjus vienos prekės kainai, sumažėja su ja kartu vartojamų prekių paklausa.
Prekės substitutai turi teigiamą kryžminį elastingumą, nes padidėjus vienos prekės kainai, vartotojai nukreipia savo išlaidas į kitą prekę, kuri gali pakeisti pabrangusią prekę.
Kryžminis elastingumas nustatomas tokiu būdu:

Kryžminis paklausos elastingumas Exy =

= Perkamos X prekės kiekio procentinis pokytis

Y prekės kainos procentinis pokytis

Kryžminis elastingumas apskaičiuotas pagal šią formulę, yra neigiamas ir išreiškia paklausos kreivės poslinkio dydį.
Trumpai tariant, elastingumo pajamoms ženklas rodo, ar prekės yra normalios kokybės (+), ar žemesnės kokybės (-).

Prekė ar paslauga Prekė ar paslauga, kurios kaina kinta Kryžminis paklausos elastingumas
Jautiena Kiauliena 0,28
Elektra Dujos 0,20
Pasilinksminimai Maistas -0,72

Kai kurių produktų porų kryžminis paklausos elastingumas

Pasiūlos elastingumas, jo skaičiavimas

Įvairūs veiksniai veikia ne tik paklausą, bet ir kitus rinkos rodiklius. Norint išmatuoti tos įtakos dydį, elastingumo teoriją galima taikyti ir pasiūlos analizei. Pasiūlos elastingumas kainai rodo pasiūlos kiekio jautrumą kainų pokyčiams. Formulė yra identiška paklausos elastingumui.
Kadangi trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivė kyla į viršų, pasiūlos elastingumas kainai yra teigiamas skaičius. Pasiūlos elastingumas kainai kinta nuo nulio iki begalybės.
Jei prekės gamintojai jautriai reaguoja į kainos pokyčius, tai pasiūla elastinga, jei gamintojai santykinai nejautrūs kainų pokyčiams, pasiūla neelastinga. Nors pasiūlos elastingumas kainai susijęs su pasiūlos kreivės pasvirimu, tačiau nėra tapatus pasvirimui. Trys tiesios kreivės nubraižytos:
Vieneto kaina (Lt)

Qs Kiekis per sav. S yra elastinga esant bet kuriai kainai (a)

Vieneto kaina (Lt)

Qs Kiekis per sav. S yra neelastinga esant bet kuriai kainai (b)

S yra vienetinio elastingumo, esant bet kuriai kainai (c)
Qs Kiekis per sav.

S1 pasiūlos kreivė kerta vertikalią ašį, S2 – horizontalią kiekio ašį, S3 eina per koordinačių pradžios susikirtimo tašką. Pasiūlos kreivė, kertanti kainos ašį, yra elastinga bet kuriame taške.
Priešingai, pasiūlos kreivė, kertanti kiekio ašį, neelastinga visuose taškuose.
Geometrinis pasiūlos elastingumo kainai skaičiavimo metodas panašus į paklausos elastigumo kainai skaičiavimo metodą, nes taip pat taikomas santykis. Tačiau dėmesys koncentruojamas ne į kainos, bet į kiekio ašį.
Pasiūlos elastingumas trumpuoju laikotarpiu skiriasi nuo pasiūlos elastingumo ilguoju laikotarpiu. Daugumos prekių pasiūla elastingesnė ilguoju, o ne trumpuoju laikotarpiu. Kai kurių prekių ir paslaugų pasiūla trumpuoju laikotarpiu absoliučiai neelastinga. Tačiau yra produktų, kurių pasiūla elastingesnė trumpuoju, o ne ilguoju laikotarpiu.

Elastingumo skaičiavimas

Elastingumas yra apibrėžtas procentinių pokyčių terminais, o ne absoliutinių skaičių pokyčiais. Jei naudotumėme absoliutinius dydžius, tai mūsų skaičiavimą veiktų matavimo vienetų pasirinkimas. Pvz.: pokytis nuo 2 Lt iki 4 Lt yra du vienetai (jei kainos matuojamos litais). Kainas išreiškiant centais, tas pats pokytis nuo 2 Lt iki 4 Lt sudarytų 200 vienetų. Išreikšdami pokyčius procentais išvengtume klaidų.

Atskaitos taško problema

Pokytis nuo 2 Lt iki 4 Lt gali būti lygus 100% (jei atskaitos tašku pasirenkame 2 Lt ir dvigubiname jį iki 4 Lt) arba 50% (jei atskaitos tašku pasirenkame 4 Lt ir jį sumažiname perpus iki 2 Lt). Matome, kad elastingumo skaičiavimo rezultatai priklauso nuo to, kurį atskaitos tašką pasirenkame. Paklausa tarp taškų A ir B pavaizduota pav.

Tarkime, jog norime apskaičiuoti paklausos elastingumą tarp taškų A ir B. Jei atskaitos tašku skaičiavimui naudojame tašką A, tai elastingumo koeficientas lygus 1,0. Alternatyvinis atskaitos taškas skaičiavime gali būti B, tuomet elastingumas prilygtų 0,33.
Elastingumo matavimai neturi priklausyti nuo atskaitos taško pasirinkimo. Problema išsprendžiama tada, kai vengiama kraštutinių atskaitos taškų ir pasirenkamas vidurio taškas. Jame elastingumo koeficientas lygus 0,6.

Jei pradedame judėti nuo taško A ir judame iki taško B, tai prekės paklausos kiekis Q padidėja 50% (nuo 40 vnt. iki 60 vnt.), o kaina P sumažėja 50% (nuo 4 Lt iki 2 Lt). Elastingumo koeficientą apskaičiuoti galima taip:

Jei pradedame judėti nuo taško B, tai prekės paklausos kiekis sumažėja 33,3% (nuo 60 vnt. iki 40 vnt.), o kaina padidėja 100% (nuo 2 Lt iki 4 Lt). Elastingumo koeficientą apskaičiuojame taip:

Toks rezultatas neturi mūsų tenkinti. Elastingumo matavimas tarp A ir B neturi priklausyti nuo atskaitos taško.
Norint teisingai išspręsti šią problemą, reikia vengti visokių kraštutinių atskaitos taškų ir skaičiavimui naudoti vidurkį, arba vidurio tašką.

Vidurio taško elastingumo formulė

Joje naudojami kiekio ir kainos vidurkiai:

pav. paklausos kreivės atkarpai tarp A ir B prekių kiekio pokytis sudaro 20 vnt., o kiekio vidurkis lygus 50 (t.y.(40+60):2=50). Taigi formulės (vid.elast.for.) skaitiklyje įrašome 40% (t.y.(20:50)*100%=40%). Kainos pokytis sudaro 2 Lt, o vidutinė kaina lygi 3 Lt (t.y. (4 Lt + 2 Lt):2=3 Lt). Taigi formulės vardiklyje įrašome 66,7% (t.y.(2 Lt : 3 Lt)*100%=66,7%). Skaičiuodami pagal vidurio taško formulę, gauname tokią paklausos elastingumo koeficiento reikšmę:

Išvados

Paklausos elastingumas kainai rodo prekės paklausos kiekio jautrumą kainų pokyčiams. Formaliai jis apibūdinamas kaip procentinis paklausos kiekio pokytis, kurį lemia kainos pokytis 1 procentu, arba simboliais ηD = (ΔQ%)/(ΔP%). Prekių, kurių elastingumo koeficiento absoliuti reikšmė ׀η ׀< 1, neelastinga, kurių ׀η ׀=1, yra vienetinio elastingumo.
Jei kainos pokytis nėra mažas, skaičiuojamas lanko paklausos elastingumas, jei kainos pokytis labai mažas, skaičiuojamas taško paklausos elastingumas kainai.
Paklausos elastingumas skirtinguose paklausos kreivės taškuose skirtingas. Elastingumą bet kuriame paklausos kreivės taške galime rasti keliais būdais. Pirmas: elastingumas lygus kainos ir kiekio santykio bei dydžio, atvirkščiai proporcingo paklausos kreivės pasvirimui, sandaugai. Antrasis: paklausos elastingumą kainai galime apskaičiuoti ir naudodami dalių ir santykio metodą. Bet kuris taškas, esantis paklausos kreivėje, dalija ją į viršutinę ir apatinę dalį. Paklausos elastingumas kainai tame taške lygus apatinės ir viršutinės dalies santykiui. Trečias: tereikia žinoti kainą paklausos kreivės taške, kuriame skaičiuojamas elastingumas, bei kainą, kuriai esant paklausos kreivė kerta kreivės ašį.
Žinant produkto paklausos elastingumą, galima nuspėti vartotojų išlaidų ir pardavėjo pajamų pokyčius, kuriuos lemia produkto kainos kitimas. Jei produkto kaina elastinga, sumažėjus produkto kainai bendrosios išlaidos padidėja; kai neelastinga – bendrosios išlaidos mažėja, mažėjant kainai. Bendrosios išlaidos maksimalios, kai paklausos elastingumas kainai lygus vienetui.
Prekės paklausos elastingumas kainai priklauso nuo keturių pagrindinių veiksnių:
1) pakeičiamumo (kuo lengviau vartotojai prekę gali pakeisti kitomis prekėmis, tuo elastingesnė jos paklausa); 2) biudžeto dalies, skirtos prekei pirkti (prekių sudarančių didelę vartotojo biudžeto dalį, paklausa elastingesnė); 3) prabangos ar pirmojo būtinumo prekė; 4) laiko (kuo daugiau laiko vartotojai turi prisitaikyti prie pakitusios kainos, tuo elastingesnė prekės paklausa).
Tam tikros prekės paklausos elastingumas pajamoms apibūdinamas analogiškai kaip paklausos elastingumas kainai. Jis rodo procentinį kiekio pokytį, kurį lemia pajamų kitimas 1% ε = ( ΔQ / Q)(ΔI / I). Prekės, kurių ε >1, vadinamos prabangos, kurių ε > 1, vadinamos pirmojo būtinumo. Padidėjus pajamoms, normalių prekių paklausa persikelia į dešiniąją, o nepatrauklių prekių paklausos kreivė, padidėjus pajamoms, persikelia į kairiąją pusę.
Pasiūlos elastingumas kainai lygus pasiūlos kiekio procentiniam pokyčiui, kurį lemia rinkos kainos pokytis 1%. Pasiūlos kreivė, kertanti kainos ašį, elastinga, kai bet kuri kaina, kertanti kiekio ašį, neelastinga, o einanti per koordinačių pradžios susikirtimo tašką – vienetinio elastingumo.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Z.Ramašauskienė „Vartotojo elastingumo teorija. Elastingumas“ Šiaulių universiteto leidykla /2001 m.

2. A.Jakutis, V.Petraškevičius, A.Stepanovas, L.Šečkutė, S.Zaicevas „VGTU Ekonomikos teorijos pagrindai“ /2003 m.

3. W.Zeller „Apie rinkos ekonomiką“

Leave a Comment