Jav ekonomika

GEOGRAFIJA

JAV
Ekonomika

2004 m.
JAV

Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America), yra valstybė Šiaurės Amerikoje. Plotas 9,4 mln. km2. Gyvena apie 216 mln. žmonių. Pagal plotą ir gyventojų skaičių užima 4 vietą pasaulyje. Valstybinė kalba – anglų. Sostinė – Vašingtonas. Administratiniu atžvilgiu suskirstyos į 50 valstijų. JAV susideda iš 3 atskirų dalių: 1) pagrindinė dalis užima 7,8 mln. km2 plotą. Joje gyvena 202 mln. gyventojų. Šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose su Meksika, vakaruose prieina prie Ramiojo vandenyno, rytuose prie Atlanto vandenyno, pietryčiuose prie Meksikos įlankos. 2) Aliaska. Užima Šiaurės Amerikos šiaurės vakarų dalį. Jai priklauso Alleutų, Kadjako salos, Aleksandro salynas. 3) Havajų salos. Yra Ramiajame vandenyne. JAV – kolojininė valstybė.

JAV gamtos ištekliai

VIDAUS VANDENYS. Didžiausios upės : Misisipė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jūkonas . Daugelio upių režimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Regulaiarų rėžimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Didžiausi ežerai : Aukštutinis ežeras, Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas (pusė ežerų ploto priklauso JAV kita pusė Kanadai). Didžiajame baseine yra nenutekamų sūrių ežerų (Didysis Druskos ežeras). Floridoje daug karstinių ir lagūninių ežerų. Aliaskoje – ledyniniai tektoniniai ežerai.

DIRVOŽEMIAI. ŽEMĖS ŪKKIS. Pagrindinės JAV dalies šiaurės rytuose, Apalačų priekalniuose ir Didžiųjų ežerų rajone daugiausia velėniniai jauriniai ir rudieji miškų, pietų provincijose – raudonžemiai ir geltonžemiai, Centriniuose lygumų vakaruose – prerijų juodžemiai, Didžiosiose lygumose – kaštoniniai juodžemiai, o į pietus nuo 380 šiaurės platumos – tamsiai rudi ir pi

ilkai rudi, Kordiljerų vidiniuose plokščiakalniuose ir plynaukštėse – pusdykumių rudieji ir subtropinių dykumų. Lygumose taip pat daug velėninių karbonatinių, aliuvinių, pelkinių pievų dirvožemių. Kalnuose – rudieji kalnų miškų ir tamsiai rudi, Aliaskoje – tundriniai, tundriniai kalnų. Žemės ūkiui yra būdingas aukštas kapitalistinių santykių lygis, ryškus prekinis gamybos pobūdis, parajonių specializacija. Dėl mokslinės techninės revoliucijos didinamos investicijos į fermas. JAV žemės ūkis yra labai mechanizuotas, daug naudojama mineralinių trąšų, hibridinių sėklų. Visas valstybės žemės fondas ~770 mln. ha. (be Aliaskos), iš jo žemės ūkio naudmenų ~580 mln. ha. JAV žemės fondą rytuose daugiausia sudaro dirbamos žemės ir miškai, vakaruose – ganyklos. Ariama žemė didelius plotus užima prerijose.
Dabar JAV yra 2 pagal medvilnės išauginimą , mėsos pagaminimą, kiaulių auginimą, 1 pagal pieno pagaminimą, į penketuką patenka pagal jūros gėrybių sugavimą, miškų plotą.

NAUDINGOS IŠKASENOS. Viiena svarbiausių JAV ūkio suklestėjimo prielaidų yra gamtos ištekliai.

Naudingosios iškasenos Kiekis mln.t
Akmens anglys 580
Nafta 394
Gamtinės dujos (mlrd. Kūb. m) 566
Geležies rūda 79
Varis 1,461
Cinkas 0,435
Švinas 0,533
Molibdenas 0,03
Boksitas 2
Uranas 0,0122
Fosforitai 44,5
Kalio druska 2,2
Siera 10

JAV užima 1 vietą pasaulyje pagal daugelio naudingų iškasenų gavybą (šalies nepatenkina gaunamų iškasenų kiekiai, todėl kai kurias žaliavas importuoja). Svarbiausias kalnakasybos rajonas – Pietūs. ~2/3 naftos gaunama Centro pietvakarių valstijoje, ypač Teksase ir Luizianoje; be to, jos gaunama Kalifornijoje, Kalnų valstijose. JAV išgauna ~1/3 pasaulio gamtinių dujų, svarbiausias gavybos rajonas – Centro pietvakariai. Akmens anglis išgaunama Apalačų akmens anglių baseine. Uranas kasamas Ambrosija Leiko telkinyje.varis ka

asamas Arizonos ir Jutos valstijose cinkas – Kalnų valstijose , švinas – Misūrio valstijos pietryčiuose, fosforitai – Floridoje, Kalnų valstijose, kalio druska – N. Meksikoje, siera – Teksaso ir luizianos pakrantėse.

Pramonė.

JAV užima pirmą vietą pasaulyje pagal bendrą pramonės gavybos apimtį, pagal mokslinį ir techninį daugelio pramonės šakų lygį. JAV pramonė vystosi netolygiai ir šuoliškai. Labiausiai plėtojamos šakos yra : radioelektronika, atominė, naftos, chemijos pramonė. Užima pirmą vietą pagal išlaidas moksliniams tyrimo eksperimentams ir konstravimo darbams. Gamyba vis labiau automatizuojama, dėl to daug žmonių netenka darbo pramonės įmonėse, tačiau vis daugiau žmonių dirba paslaugų sferoje. Pramonė daugiausia sutelkta JAV šiaurės rajonuose.
JAV šiaurės rytuose – nuo Atlanto vandenyno iki Misisipės upės – per tūkstantį kilometrų driekiasi daugiausiai gyventojų turinti ir tankiausiai gyvenama PRAMONĖS JUOSTA. Neretai ji vadinama JAV ekonomikos “ širdimi ”, nes jai tenka net 45% šalies pramonės produkcijos: išlydoma ¾ plieno, pagaminama 2/3 įvairių mašinų, 4/5 automobilių. Čia yra svarbiausių šalies bankų, biržų, garsiausių pasaulio korporacijų ir firmų būstinės. Tačiau pastaruoju metu Pramonės juostos reikšmė šalies ūkyje mažėja, nes stiprėja kitos JAV pramonės sritys. Daug pramonės juostos įmonių uždaroma.

Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – mašinų ir metalo apdirbimas, metalurgija ir chemijos pramonė. Joms tenka ~50% apdirbamosios pramonės dirbančiųjų ir ~55% sąlyginės grynosios produkcijos. JAV išlydo daugiausia plieno pasaulyje. Didelių juodosios metalurgijos centrų yra prie Didžiųjų ežerų ir

r Paatlantės centrinėje dalyje. Spalvotosios metalurgijos svarbiausios šakos – aliuminio, vario švino, cinko lydymas. Svarbiausios įmonės yra Kalnų valstijose, Paatlantės šiaurėje, Teksaso valstijoje.

Mašinų gamybos svarbiausia šaka yra automobilių gamyba. Jos didžiausias centras yra Detroitas (laikomas ne tik JAV, bet ir viso pasaulio automobilių sostine). Daugiausia automobilių surinkimo įmonių yra Los Andžele. ~90% lengvųjų automobilių pagamina “ GENERAL MOTORS CORPORATION”, “FORD MOTOR COMPANY”, “CHRYSLER CORPORATION”. Lėktuvų ir raketų gamybos svarbiausias rajonas – Ramiojo vandenyno pakrantė (San Diegas, Los Andželas, Sietlas, San Chosė, Saniveilis).

Pramonės įrengimai daugiausia gaminami Pramonės Rytuose. Staklės gaminamos Sinsinatyje, Klyvlende, Hartforde, Bridžporte, Milvokyje. JAV daugiausia gamina įrenginių atominėms jėgainėms .

Sparčiau už kitas šakas vystosi chemijos pramonė. Daug gaminama neorganinių chemikalų. Iš naftos ir dujų žaliavos pagaminama 95% organinių chemikalų. JAV daugiausia pagamina šių chemikalų : sieros rūgšties, kaustinės sodos, plastikų ir sintetinių dervų, sintetinio kaučiuko, cheminio pluošto.

Atominė pramonė daugiausia dirba karo tikslams. Svarbiausios įmonės yra Tenesio, Kentukio, Ohajo, Pietų Karolinos, Vašingtono valstijose.

Lengvosios Pramonės svarbiausios šakos – tekstilės ir ypač siuvimo. Svarbiausios tekstilės pramonės įmonės yra Pietų valstijose. Siuvimo pramonė sukoncentruota dideliuose miestuose, ypač Šiaurėje; svarbiausias centras – Niujorkas. Odos ir avalynės pramonė –daugiausia Naujojoje Anglijoje.

Maisto pramonė duoda ~10% sąlyginės apdirbamosios pramonės produkcijos. Svarbiausios šakos: mėsos, malimo, konservų, pieno, cukraus.
NAUJOS PRAMONĖS SRITYS. Ilgą laiką pramoniniai šiaurės rytai buvo JAV ūk
kio branduolys. Tačiau po II pasaulinio karo sparčiai didėja pietuose ir vakaruose esančių pramonės sričių vaidmuo. Jos yra piečiau 37° šiaurės platumos – tęsiasi nuo Kalifornijos per Teksasą bei Luizianą iki Floridos. Orai čia saulėti ir šalti, todėl ši sritis vadinama SAULĖS JUOSTA.

Energetika

JAV energijos vartojimo struktūra : akmens anglys 14,9%, nafta 39,5%, gamtinė s dujos 30,6%, hidroenergija ir atominė energijos 15%. JAV išgaunamos naftos ir gamtinių dujų valstybei nepakanka todėl nemažai šių produktų importuoja iš Saudo Arabijos, Kanados. Bendra visų JAV elektrinių galia siekia ~600 mln. kW. Hidroenergijos išteklių šalis turi 180 mln. kW. Iš jų naudojama 70 mln. Svarbiausios hidroenergetinės sistemos yra Kolumbijos, Kolorado ir Tenesio upių baseinuose. Didelės elektrinės pastatytos prie Niagaros upės. Veikiančių atominių elektrinių galia 65 mln. kW.

Silicio slėnis

Mokslo ir technologijų parkus kurti pradėjo JAV po II pasaulinio karo. Pasaulyje ypač išgarsėjo klasikiniu mokslo ir technologijų parku laikomas Silicio slėnis (Silicon Valley), esantis netoli San Fransisko, Kalifornijoje. Parko branduoliu buvo pasirinktas puslaidininkių tyrimuose pirmaujantis Stanfordo universitete nuošaliame Palo Alto mieste. Darbų sėkmę lėmė universiteto ir daugelio kitų mokslo centrų mokslininkų bendradarbiavimas. Tačiau, norint ir toliau pirmauti, buvo sumanyta pakviesti prie universiteto kurtis mokslui imlias firmas, kurios naudotųsi mokslininkų išradimais. Tai buvo efektas, sukėlęs tikrą kompiterių gamybos sprogimą. Dabar silicio slėnyje veikia apie 3000 aukštųjų technologijų įmonių, mokslinius tyrimus atlieka bei mikroelektronikos techniką gaminą 300 tūkst. žmonių. Slėnyje pagaminama 25% pasaulio puslaidininkių. Sparčiai didėjanti gamyba į slėnį sutelkė apie 1,5 mln. žmonių.

Silicio slėnio firmų veikla jau apėmė didelius JAV pietvakarių ir vakarų rajonus, net Pietryčių Azijos šalis. Vis daugiau iš slėnyje pagamintų dalių surenkama kompiuterių Azijos šalyse, kur pigesnė darbo jėga (sąnaudos net 3-4 kartus mažesnės) ir plati rinka.

Leave a Comment