Turinys
Įvadas 3Lietuvos tarptautinės padėties pristatymas 5Pasirinktos šalies – JAV – pristatymas 7JAV gyventojai, gyvenimo lygis, tradicijos 7JAV ekonomikos apžvalga 8JAV prekybos ir tarptautinių ryšių pristatymas 9JAV tarptautiniai ryšiai su kaimynėmis ir sąryšis su Lietuva 11Karinis bendradarbiavimas 15Lietuvos ir JAV tarptautinių ekonominių santykių privalumai, trūkumai, galimybės, pavojai 16Išvados 19Literatūra 21ĮvadasŠiuo metu nė viena valstybė negali pasigaminti visų reikmenų, reikalingų vartotojų poreikiams tenkinti. Taip susiklostė, kad kiekviena šalis gamina tas prekes, kurias apsimoka gaminti. Svarbiausia tarptautinių mainų prielaida yra gamybos sąlygų skirtingumas. Prie šių sąlygų reikia priskirti: gamtines, klimatines, išteklių aprūpinimo, specializacijos ir kitas. Kita tarptautinės prekybos prielaida pasireiškia skirtingais visuomeninio darbo našumo lygiais. Kiekviena pasaulio šalis gamina tai, kas pelninga ir efektyvu. Gaminamos ir eksportuojamos tos prekės, kurių technologijos lygis pralenkia pasaulio šalis. Tai padeda mažinti gamybos kaštus, konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Ir atvirkščiai, kiekviena šalis importuoja tas prekes, kurių gamybos kaštai šalies viduje didesni negu pasauliniai tos prekės gamybos kaštai.Eksporto didinimas spartina visumeninio nacionalinio produkto prieaugį, todėl stengiamasi jį visokeriopai remti įvairiomis ekonominėmis priemonėmis. Prie jų priklauso: valstybės priemokos gamintojams už eksportines prekes, prekių pardavimas užsienyje mažesnėmis kainomis negu vidaus rinkoje. Labai svarbu ne tik eksportuoti, bet ir importuoti produkciją. Importas – prekių ar paslaugų įvežimas iš užsienio šalių. Kiekviena šalis, prekiaudama su užsieniu, stengiasi realizuoti savo ūkio pranašumus. Taigi vienas iš plačiai paplitusių ėjimo į užsienio rinką būdų yra eksportas. Eksportas – tai prekių ar paslaugų pardavimas užsienio rinkose. Tuo pačiu metu įmonė gali naudoti nebūtinai tik vieną, bet kelis veiklos užsienio rinkoje būdus. Pavyzdžiui, įmonė gali eksportuoti savo gaminius į vieną šalį, sudaryti licencijos suteikimo sutartį kitoje šalyje, ir tuo pačiu metu pastatyti savo nuosavą filialą trečioje.Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esanti viena iš Pabaltijo valstybių – Lietuva, turi geografinės padėties pranašumą pritraukiant investicijas. Mūsų valstybė yra viename iš pažangiausių pasaulio regionų – Europos Sąjungoje. Lietuvoje nuolat ieškoma naujų būdų, kaip pritraukti daugiau užsienio investicijų ir sukurti jiems palankesnę investicinę aplinką. Prekybos su kitomis šalimis liberalizavimas tapo vienu pagrindinių žingsnių Lietuvoje, kuriant sąlygas rinkos ekonomikai ir šalies ekonominei plėtrai.Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas. Dvišaliai santykiai tarp Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių yra nevienodi. Tačiau viena iš pagrindinių šalių yra JAV, su kuria santykiai tradiciškai pasižymi draugiškumu ir bendradarbiavimu, tarpusavio politine ir praktine parama, vertybių bendrumu. Lietuva bendradarbiauja su šia valstybe, siekdama vieningų tikslų Rytų Europos regione, ES kaimynėse, Irake ir Afganistane, vykdydama politinius, kultūrinius, žmogiškuosius tarpusavio kontaktus.Šią temą pasirinkau todėl, kad neseniai buvo minima Lietuvos ir JAV 85-erių metų diplomatinių santykių sukaktis. Abi šalys tarpusavio bendradarbiavimo santykius užmezge dar 1922 metų liepos 28 dieną, tais pačiais metais buvo įkurta ir diplomatinė atstovybė JAV. Todėl yra svarbu kiekvienam žinoti apie šių šalių tarptautinę politiką, nes JAV daro gana didelę įtaką tiek Lietuvos ekonominei rinkai, tiek ir ekonominei plėtrai.Lietuvos tarptautinės padėties pristatymas
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. vyko laipsniškas šalies ekonominių ryšių perorientavimas iš Rytų į Vakarus. Ypač sparčiai augo prekybos ir investicijų apimtys su ES šalimis. Tai sąlygojo prekybos liberalizavimo sutarčių pasirašymas bei palaipsnis Lietuvos gamintojų prisitaikymas veikti tarptautinės konkurencijos sąlygomis.Nuo 1993 m. Lietuvos eksportas į ES nuolat augo, kai tuo tarpu eksportas į NVS, Baltijos ir ELPA šalis nuo 1997 m. buvo sumažėjęs ir tik pastaruoju metu pradeda atsigauti. Paskutinės tendencijos rodo, kad eksportas į ES rinkas auga spartesniais tempais. Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuva ilgą laiką buvo labiausiai priklausoma nuo NVS rinkų. Iki pat Rusijos krizės (1998m.), eksportas į NVS šalis sudarė apie 40 procentų visos šalies eksporto apimties ir savo lyginamuoju svoriu buvo didesnis tiek už Latvijos, tiek už Estijos, jau nekalbant apie Vidurio ir Rytų Europos šalių eksporto į NVS apimtis (pvz.: 1997 m. Lietuvos eksportas į NVS sudarė 46.4 proc. visos šalies eksporto apimties, Latvijos – 29 proc., o Vengrijos – tik 7 proc.). Nuo Rusijos krizės labiausiai nukentėjo įmonės, eksportuojančios į Rytų rinkas ir krizės poveikis Lietuvai buvo didesnis nei Baltijos kaimynių ekonomikoms. Iš kitos pusės, Rusijos krizė paspartino gamintojų persiorientavimą iš NVS į ES rinkas, tačiau šis persiorientavimas nebuvo pakankamas, kad kompensuotų Rytuose prarastas pardavimų apimtis. Tai daugiausiai sąlygojo skirtingi Europos Sąjungos ir NVS šalių produkcijos kokybės reikalavimai. Buvę eksportuotojai į Rusiją savo gaminių kokybe ir kitais parametrais nebuvo pasirengę konkuruoti Vieningoje rinkoje, be to, Lietuvoje dar nebuvo sukurta tinkama infrastruktūra ekonominei integracijai į ES (atitikties įvertinimo, rinkos priežiūros sistema ir kt.). Situacija, kad Lietuvos prekybos su ES dalis yra viena mažiausių tarp asocijuotų narių, nėra patenkinama Lietuvos ekonominės integracijos į ES Vieningąją rinką požiūriu ir turi būti gerinama šios strategijos bei kitų programų pagalba.Šiuo metu Lietuvos prekybą su ES reglamentuoja Europos sutartis, apimanti ir anksčiau pasirašytą Lietuvos-ES Laisvosios prekybos sutartį. Europos sutartis numato laipsnišką tarifinių barjerų naikinimą tarp šalių, mažinant importo muito mokesčius ir didinant eksporto kvotas. Prekybos režimo liberalizavimas sparčiau vykdomas iš ES negu iš Lietuvos pusės, ir tuo suteikianti Lietuvos gamintojams galimybę geriau pasirengti tarptautinei konkurencijai vidaus rinkoje.Lietuva vykdo liberalią prekybos politiką ir santykiai su ES yra bendrosios nacionalinės prekybos politikos atspindys. Net 73 procentai visos Lietuvos prekybos tenka šalims, su kuriomis pasirašytos laisvosios prekybos sutartys. Tokios sutartys be ES pasirašytos su ELPA, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Ukraina ir Vengrija.Per paskutinįjį dešimtmetį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) apimtys Lietuvoje nuolat augo. Pažymėtina, kad neskaitant JAV, visi didžiausi investuotojai Lietuvoje yra iš ES valstybių.Lietuvos ekonomikos augimas yra vienas dinamiškiausių Europoje. Nuo 2001 m. Lietuvos ekonomika auga vidutiniškai 7,7 proc. kasmet ir žymiai sparčiau už ES-25 vidurkį. 2007 m. BVP padidėjo 8,5 proc. ir siekė 96.7 mlrd.Lt (28 mlrd. eurų). Pagrindiniais augimą užtikrinančiais veiksniais išlieka vidaus paklausos, eksporto ir investicijų augimas. BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2007 m. buvo 28632 Lt (8292 eurų).Gana sparčiai auga Lietuvos eksporto ir importo apimtys. Tačiau užsienio prekyba yra deficitinė, 2007 m. deficitas sudarė 17,7 mlrd. Lt ir buvo 23,4 proc. didesnis nei 2006 metais.Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai 2007 m. buvo Rusija (15,0 proc.), Latvija (12,8 proc.), Vokietija (10,5 proc.) ir Lenkija (6,3 proc.). Svarbiausi importo partneriai – Rusija (18,2 proc.), Vokietija (14,9 proc.), Lenkija (10,6 proc.) ir Latvija (5,5 proc.).Didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (13,…8 proc.), mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (12,9 proc.), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (10,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (8,0 proc.), plastikai ir jų dirbiniai (7,9 proc.), tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai (7,5 proc.). Didžiausią Lietuvos importo dalį sudarė mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai (17,5 proc.), mineraliniai produktai (17,3 proc.), transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (16,4 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (9,7 proc.), netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai (7,8 proc.).Nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo nuo 17,4 proc. 2001 m. iki 5,6 proc. 2006 m., o 2007 m. trečiąjį ketvirtį jau tesiekė 3,9 proc.2007 m. spalio 1 d. duomenimis sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 34,3 mlrd. Lt (9,9 mlrd. eurų) arba 10160 Lt (2943 eurų) vienam gyventojui. Daugiausia lėšų yra investavę Lenkijos (19,5 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos (13,1 proc.), Švedijos (10,9 proc.), Rusijos (10,0 proc.) Vokietijos (8,7 proc.), Estijos (5,7 proc.), Suomijos (5,3 proc.) investuotojai. Tiesioginės investicijos iš ES 27 šalių sudarė 27,7 mlrd. Lt (80,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), iš NVS šalių – 3,5 mlrd. Lt (10,2 proc.).2007 m. spalio 1 d. duomenimis Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje buvo 3,58 mlrd. Lt. Daugiausia investuota Latvijoje (29,1 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje), Rusijoje (13,4 proc.), Estijoje (10,2 proc.), Lenkijoje (9,7 proc.), Ukrainoje (7,8 proc.). Lietuvos tiesioginės investicijos į ES 27 šalis sudarė 2,4 mlrd. Lt (69,0 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje), į NVS šalis – 0,8 mlrd. Lt (22,7 proc.).Pasirinktos šalies – JAV – pristatymasJungtinės Amerikos Valstijos – valstybė Šiaurės Amerikoje, viena galingiausių pasaulio valstybių. JAV driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, bei ribojasi su Kanada (šiaurėje) ir Meksika (pietuose). Nuo 1959 m. iki šiol, Jungtinės Amerikos Valstijos sudarytos iš 50 valstijų, turinčių ribotą autonomiją, nes federaciniai įstatymai turi pirmenybę prieš valstijų įstatymus.Valstybinė kalba – nenustatyta (tik kai kuriose valstijose). Faktiškai anglų kalba. Sostinė – Vašingtonas. Didžiausias miestas – Niujorkas. Prezidentas – Džordžas V. Bušas. Valiuta – JAV doleris ($).Šalį galima skaidyti į tris skirtingas dalis: kontinentinę (48 valstijos), Aliaską, kuri ribojasi tik su Kanada ir Havajų salyną centriniame Ramiajame vandenyne.JAV gyventojai, gyvenimo lygis, tradicijosJAV gyventojų skaičius – 293 027 571, gyventojų tankis – 32/km². Didžioji dalis iš 290 milijonų JAV gyventojų kilę iš imigrantų, atvykusių iš Europos. Tai imigrantai iš Vokietijos, Anglijos, Škotijos, Olandijos, Airijos, Italijos, taip pat ir iš Skandinaviškų ar Slaviškų šalių. Kiti imigrantai atvyko iš rytų bei pietų Europos bei prancūziškosios Kanados dalies. Nors tiesiai iš Ispanijos atvykėlių nebuvo daug, ispanų palikuonys atsikėlę iš Meksikos ir Centrinės Amerikos sudaro didžiausią šalies mažumą (apie 13,4%).Apie 12,9% gyventojų yra afro-amerikiečiai, dauguma jų yra kilę iš vergų, atežtų į šalį XVII-XVIII amžiuose.Apie 3,6% gyventojų sudaro imigrantų iš Azijos palikuonys, kurių dauguma yra vakariniame krante. Amerikos čiabuviai (Amerikos indėnai ir kiti), sudaro mažiau nei vieną procentą gyventojų.BVP gyventojui – 37 800 $.2004 m. pagrindinės religijos JAV buvo: protestantizmas (52% gyventojų), katalikybė (24%), mormonizmas (2%), judaizmas (1%), islamas (1%), taip pat nuo 0,3 iki 0,5% kiekvienos iš šių religijų – budistų, induistų. 10% gyventojų nepriskiria savęs jokiai religijai, nuo 0,3 iki 0,5% laiko save ateistais ir agnostikais. Didžiausia bažnyčia yra Romos Katalikų bažnyčia, po kurios eina Pietų Baptistų Konventas ir Mormonų bažnyčia.JAV kultūra turi labai didelę įtaką visam pasauliui. JAV muziką klauso visame pasaulyje, čia gimė bliuzas, džiazas, nemažai kitų muzikos žanrų. Holivudo filmus ar amerikietiškus televizijos serialus galima pamatyti beveik bet kurioje pasaulio vietoje.JAV ekonomikos apžvalgaJAV ekonomika remiasi kapitalistiniu modeliu su valstybės reguliavimu tam tikrose ūkio šakose. Atsitraukimą nuo grynosios laisvos rinkos ekonomikos principų rodo ir socialinės programos (pvz., Medicare, Medicaid ir pan.). Nepaisant socialinės apsaugos stiprėjimo, kuris JAV būdingas nuo XIX a. pabaigos, socialinė apsauga JAV yra žymiai mažiau išvystyta nei kitose Vakarų šalyse.JAV užima 1 vietą pasaulyje pagal daugelio naudingų iškasenų gavybą (šalies nepatenkina gaunamų iškasenų kiekiai, todėl kai kurias žaliavas importuoja). Svarbiausias kalnakasybos rajonas – Pietūs. ~2/3 naftos gaunama Centro pietvakarių valstijoje, ypač Teksase ir Luizianoje; be to, jos gaunama Kalifornijoje, Kalnų valstijose. JAV išgauna ~1/3 pasaulio gamtinių dujų, svarbiausias gavybos rajonas – Centro pietvakariai. Akmens anglis išgaunama Apalačų akmens anglių baseine. Uranas kasamas Ambrosija Leiko telkinyje. Varis kasamas Arizonos ir Jutos valstijose cinkas – Kalnų valstijose , švinas – Misūrio valstijos pietryčiuose, fosforitai – Floridoje, Kalnų valstijose, kalio druska – N. Meksikoje, siera – Teksaso ir Luizianos pakrantėse.JAV užima pirmą vietą pasaulyje pagal bendrą pramonės gavybos apimtį, pagal mokslinį ir techninį daugelio pramonės šakų lygį. JAV pramonė vystosi netolygiai ir šuoliškai. Labiausiai plėtojamos šakos yra : radioelektronika, atominė, naftos, chemijos pramonė. Užima pirmą vietą pagal išlaidas moksliniams tyrimo eksperimentams ir konstravimo darbams. Gamyba vis labiau automatizuojama, dėl to daug žmonių netenka darbo pramonės įmonėse, tačiau vis daugiau žmonių dirba paslaugų sferoje. Pramonė daugiausia sutelkta JAV šiaurės rajonuose. JAV šiaurės rytuose – nuo Atlanto vandenyno iki Misisipės upės – per tūkstantį kilometrų driekiasi daugiausiai gyventojų turinti ir tankiausiai gyvenama pramonės juosta. Neretai ji vadinama JAV ekonomikos „širdimi“, nes jai tenka net 45% šalies pramonės produkcijos: išlydoma ¾ plieno, pagaminama 2/3 įvairių mašinų, 4/5 automobilių. Čia yra svarbiausių šalies bankų, biržų, garsiausių pasaulio korporacijų ir firmų būstinės. Tačiau pastaruoju metu Pramonės juostos reikšmė šalies ūkyje mažėja, nes stiprėja kitos JAV pramonės sritys. Daug pramonės juostos įmonių uždaroma.Doleris pasiekė rekordines žemumas, palyginti su euru. Kaip ir akcijų rinkose, tą lėmė blogėjanti nuomonė apie JAV ekonomiką. Rinkose smarkiai pasikeitė JAV palūkanų prognozės. Galvojama, jog jos gali būti sumažintos net iki 3,5 proc. 2008 metų viduryje. 2007 m. palūkanos buvo 4,5 proc. Europos centrinis bankas nebedidino pal8kan7, nenor4damas dar labiau sustiprinti euro. Tačiau kaip ir JAV, Europoje padidėjo infliacija, todėl ir mažinti palūkanų Centrinis bankas nenorėtų.JAV prekybos ir tarptautinių ryšių pristatymasDidžiausias prekybos partneris – Kanada. Kiti svarbūs prekybos partneriai: Meksika, Europos Sąjunga, Azijos pramoninės valstybės, Japonija, Indija, Pietų Korėja. Svarbūs prekybiniai santykiai ir su Kinija.JAV yra trečia pasaulyje pagal apsilankančių turistų skaičių (41,9 mln. per metus), ją lenkia tik Prancūzija (77 mln.) ir Ispanija (51,7 mln.).Jungtinės Amerikos Valstijos ekonomikos priklausomybė nuo pasaulinės ekonomikos turėjo nevienareikšmį efektą. Stabili JAV ūkio raida 20 a. paskutinįjį dešimtmetį teigiamai paveikė pasaulinę ekonomiką. Nežiūrinti į gilią finansinę 1997-1998 m. krizę, kuri buvo apėmusi daugelį pasaulio šalių, pasaulinis BVP (bendras vidaus produktas) 1998 m. sumažėjo tikrai 2,8 proc., o jau 2000 m. išaugo apytikriai 3 proc.Finansinė krizė Azijoje 1997-1998 m. sukėlė daug problemų Amerikos kompanijoms veikusioms šioje rinkoje. Nacionalinių valiutų devalvacija daugelyje Azijos šalių, finansinių institutų žlugimas, likvidumo nebuvimas žymiai apsunkino JAV eksporto finansavimą į šį regioną. Ekonominės raidos sulėtėjimas Azijos valstybėse sumažino jų galimybes importuoti amerikietiškas prekes. Tuo pat metu krizė Azijoje, sukėlusi atitinkamų šalių valiutų devalvaciją, atpigino jų prekes ir padidino konkurencingumą. Dėl to išaugo amerikietiškasis importas iš šio regiono.JAV koordinacinis prekybos rėmimo komitetas (TPCC) ėmėsi priemonių, norėdamas sumažinti tą neigiamą įtaką, kurią darė Azijos krizė JAV eksportui. Azijos darbo grupė, vadovaujama Eksimbanko, parengė pagalbos amerikiečių eksportuotojams į šį regioną programą, pagal kurią buvo finansuojamas JAV eksportas į Korėją, Tailandą ir Indoneziją. Pagal TPCC vertinimus, ši Eksimbanko iniciatyva 1998 m. palaikė 14 proc. amerikiečių eksporto į minėtas šalis.Nemažą vaidmenį, plečiant prekybą tarp JAV ir Kinijos, vaidina bendra Amerikos ir Kinijos komercijos bei prekybos komisija. Pagrindinė šios komisijos veiklos sfera yra dvišalis prekybos dialogas, standartai, įstatymai, projektų finansavimas, eksporto kontrolė. Amerikos firmos yra pasiruošusios investuoti į Kinijos ekonominės infrastruktūros plėtrą.JAV koordinacinis prekybos rėmimo komitetas daug dėmesio skiria santykiams su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino šalimis. 1990-1997 m. Amerikos eksportas į šias šalis padidėjo 150 proc. Nemažas akstinas plėtojant bendradarbiavimą tarp JAV ir šių valstybių yra ilgalaikės prekybos sutartys.Lotynų Amerikos valstybės pastaraisiais metais suaktyvino tarpusavio bendradarbiavimą. Be to, Europos Sąjungos šalys yra suinteresuotos prekiauti su jomis ir sudaro labai rimtą konkurenciją JAV šiame regione.Ypatingą dėmesį Koordinacinis prekybos rėmimo komitetas skiria Meksikai, Argentinai, Brazilijai, Urugvajui, Paragvajui.1998 m. viršūnių pasitarime JAV ir Europos Sąjunga buvo parengta programa Transatlatinis ekonomikos bendradarbiavimas (TEP).Daug dėmesio skiriama plečiant bendradarbiavimą tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. JAV prekybos ministerija teikia pagalbą mažoms ir vidutinėms kompanijoms, ieškančioms Europoje partnerių. Atliekamas didelis darbas, šalinant galimus dubliavimus ir standartų neatitikimus abipus Atlanto. Derinami standartai farmacijos pramonės ir medicinos įrangos gamybos srityse.Koordinacinis prekybos rėmimo komitetas sudarė 1999 m. smulkaus verslo veiklos skatinimo planą, besiremiantį aktyviu interneto pritaikymu (smulkiųjų ir vidutinių eksportuotojų apmokymas ir perkvalifikavimas).Bendra JAV eksporto finansavimo apimtis 1999 finansiniais metais sudarė 2,7 mlrd. JAV dolerių (1998 – 2,4 mlrd., 1997 m. – 2,5 mlrd., 1996 m. – 2,7 mlrd.). Didžiausią aktyvumą rodo Eksimbankas, Žemės ūkio ministerija ir Prekybos ministerija.Pagal Amerikos įstatymus, eksporto kontrolė JAV dabartiniu metu vykdoma, remiantis Eksporto reguliavimą įstatymu, kuris buvo priimtas 1996 m.Pagrindinis eksporto ribojimo tikslas JAV yra išsaugoti produkcijos ir technologijų neplatinimo režimą branduolinio, cheminio ir biologinio ginklo, raketų bei ko…sminės technikos ir technologijų gamybos sferose. Eksporto ribojimai šiuo metu yra taikomi šalims, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko tarptautinį terorizmą.Pagal JAV Konstituciją, bendrą eksporto reguliavimą atlieka Kongresas. Dėl eksporto kontrolės priemonių derinimo, nacionalinio saugumo ir užsienio politikos tikslais, Kongresas dalį įgaliojimų suteikė prezidentui.JAV siekia plėtoti ir modernizuoti eksporto sistemos kontrolę ją liberalizuodami ir turėdami tikslą ginti nacionalinių producentų ir eksportuotojų teises. Šią kontrolės sistemą stengiamasi adaptuoti naujoms sąlygoms, susiklosčiusioms tarptautinėje arenoje, ginant JAV nacionalinius interesus.Siekiant geresnės licencijuotos įrangos ir technologijų eksporto kontrolės ir dėl technologijų nutekėjimo atvejų (kaip buvo Kinijoje 1999 m.), JAV prezidentas B.Klintonas pasiūlė naują Eksporto licencijavimo, kontrolės ir stebėjimo programą. Programoje numatyta dvigubos paskirties įrangos ir technologijos eksporto licencijų smulkioms ir vidutinėms kompanijos išdavimo procedūros sustiprinimas, smulkesnės informacijos apie importuotoją gavimas ir jo garantiją perduodant inspekcijos teises JAV prekybos ministerijai.JAV tarptautiniai ryšiai su kaimynėmis ir sąryšis su Lietuva1922 07 28 Lietuva ir JAV užmezgė oficialius diplomatinius santykius. 1940 – 1991 JAV nepripažino Lietuvos Respublikos inkorporavimo į TSRS. 1991 09 06 JAV ir Lietuva atnaujino diplomatinius santykius. 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone, JAV Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Partnerystės Chartiją, atvėrusią naują bei dinamišką JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo galimybę. Šia Chartija buvo patvirtintas bendras tikslas – kartu dirbant, sudaryti sąlygas Baltijos valstybių integracijai į Europos ir transatlantines politines, ekonomines ir saugumo struktūras, įskaitant ir NATO. JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartija liudija JAV dėmesį Baltijos regionui ir įkūnija nedalomos ir laisvos Europos viziją. Lietuvai įstojus į NATO, JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartija atlikusi savo vaidmenį, įgijo istoriškai svarbaus dokumento statusą. Šiuo metu įgyvendinamos kokybiškai naujos bendradarbiavimo formos, išsaugančios JAV dėmesį Baltijos regionui, pavyzdžiui, JAV iniciatyva Šiaurės Europoje – „Enhanced Partnership in Northern Europe” (e-PINE). 2007 m. birželio 14 dieną LR Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas lankėsi JAV, kur dalyvavo Baltijos valstybių ir JAV diplomatinių santykių užmezgimo 85-ųjų metinių renginiuose drauge su Latvijos ir Estijos Užsienio reikalų ministrais, juos priėmė JAV Valstybės sekretorė Condoleezza Rice, „Heritage Foundation“ rengiamoje konferencijoje „JAV ir Batijos šalių ryšiai: švenčiant 85-uosius draugystės metus“ Ministras P.Vaitiekūnas skaitė pranešimą saugumo politikos ir gynybos tema.2007 m. vasario 12 dieną LR Prezidentas V. Adamkus lankėsi JAV, kur jį priėmė JAV Prezidentas George W. Bush ir JAV Viceprezidentas Richard Bruce Cheney. 2007 m. gruodžio 13-14 dienomis URM sekretoriaus O.Jusio ir VRM sekretoriaus A.Rimkevičiaus vadovaujama delegacija Vašingtone dalyvavo konsultacijose su Krašto saugumo departamento (DHS) pareigūnais, pristatė Lietuvos laimėjimus užtikrinant valstybės sienos ir asmenų migracijos kontrolę bei Lietuvos asmens dokumentų išdavimo tvarką, kuri tenkina JAV galiojančius reikalavimus vizų režimui panaikinti. Ryškiausias įvykis LR ir JAV santykiuose – 2002 m. lapkričio 22-23 d. JAV Prezidento G. W. Bush vizitas į Vilnių. Tai buvo pirmasis JAV vadovo vizitas į Lietuvą per visą mūsų šalies gyvavimo istoriją. 2005 m. spalio 22-24 d. Lietuvoje lankėsi JAV Gynybos sekretorius D. Rumsfeld, kuris dalyvavo NATO ir Ukrainos gynybos ministrų susitikime. 2006 m. gegužės 3-4 d. Vilniaus konferencijoje „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ dalyvavo JAV Viceprezidentas D. Cheney.Pastaraisiais metais tarp LR Seimo ir JAV Kongreso susiklostė glaudūs ir intensyvūs ryšiai. JAV ne kartą yra lankęsi LR Seimo Pirmininkai – V. Landsbergis ir A. Paulauskas, kur juos visuomet priimdavo JAV Atstovų rūmų Spikeris kongresmenas Dennis Hastert. LR Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su JAV darbo grupė. Šią grupę sudaro 56 parlamentarai, pirmininkas – Emanuelis Zingeris (Tėvynės sąjungos frakcija). 2006 m. rugsėjo 17-19 d. Vilniuje vėl apsilankė JAV Atstovų rūmų Spikeris kongresmenas D. Hastert. Pirmą kartą jis lankėsi Lietuvoje 2001 m. JAV Kongrese – Atstovų rūmuose ir Senate – sukurti Baltų sambūriai (Baltic Caucus) baltų reikalams remti. Baltų sambūrio veikloje dalyvauja gausus Atstovų rūmų ir Senato narių skaičius. JAV Kongreso delegacijų vizitai į Lietuvą prisidėjo ir prisideda prie Lietuvos siekių įgyvendinimo. 2008 m. sausio 16-19 dienomis JAV Kongreso narys ir Baltų sambūrio ko-pirmininkas John Shimkus (R, IL), lankydamasis Vilniuje, susitiko su LR Prezidentu V.Adamkumi, Ministru Pirmininku G.Kirkilu, Seimo pirmininku V.Muntianu, Užsienio reikalų komiteto nariais, Užsienio reikalų ministru P.Vaitiekūnu.Lietuvos ir JAV prekyba jau keletą metų iš eilės nuosekliai auga. Pagrindinė eksportuojamų prekių grupė į JAV yra mineralinis kuras, o pagrindinė importuojamų prekių grupė iš JAV yra antžeminio transporto priemonės. Per 2007 m. 11 mėn. Lietuvos eksportas į JA…V buvo lygus 382 mln JAV dol. Lyginant su 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas sumažėjo 35 proc. Per 2007 m. 11 mėn. Lietuva iš JAV importavo prekių už 483 mln JAV dol. Lyginant su 2006 metų tuo pačiu laikotarpiu importas padidėjo 78 proc. Per 2007 m. 11 mėn. prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir JAV sudarė 865 mln JAV dolerių. Prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 101 mln JAV dolerių. JAV Lietuvos prekybos partnerių sąraše (2007 m. 11 mėn. % nuo bendrų prekybos apimčių)Eksportas ImportasVieta Šalis % Vieta Šalis %7 Švedija 4,4 14 Kinija 2.38 Jungtinė Karalystė 4,4 15 Baltarusija 1.79 JAV 4,3 16 JAV 1,610 Danija 4,2 17 Čekijos Respublika 1.411 Prancūzija 4,1 18 Ukraina 1.3Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2007 metų liepos 1 dieną sudarė 32685,8 mln. Litų, iš jų JAV tiesioginės investicijos – 744,1 mln. Litų. JAV užima 12 vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį. Tiesioginės JAV investicijos Lietuvoje sudarė 2,2 proc. nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. JAV iniciatyva Šiaurės Europoje – “Enhanced Partnership in Northern Europe” (e-PINE) – siekiama įtvirtinti saugumo ir stabilumo zoną regione bei panaudoti Šiaurės ir Baltijos valstybių patirtį kaimyninių regionų vystimuisi. Tikimasi, kad ši iniciatyva leis ir toliau sėkmingai gilinti jau susiformavusį dialogą tarp regiono valstybių kovoje su naujai iškylančiais globaliniais ir regioniniais iššūkiais. JAV teigimu, dramatiški pokyčiai pasaulyje bei pozityvi evoliucija Šiaurės Europoje pareikalavo peržiūrėti JAV politiką šio regiono atžvilgiu. JAV politikos iniciatyva – e-PINE – orientuojama į tris pagrindines sritis: 1) saugumo per bendradarbiavimą politika; 2) sveika visuomenė (visuomenės sveikatos klausimai, kova su korupcija ir kita); 3) gyvybinga ekonomika. Lietuva remia šią JAV iniciatyvą ir mano, kad ji sukuria palankias sąlygas stiprinti šalių partnerystę bei užtikrina didesnį stabilumą kaimyninėse ir kitose Rytų valstybėse. 2003 m. spalio 15 d. e-PINE iniciatyva buvo viešai pristatyta Jungtinėse Valstijose, John Hopkins universiteto Aukštesnių tarptautinių studijų mokykloje (School of Advanced International Studies – John Hopkins University – SAIS-JHU). 2004 m. gegužės 24 d. Vilniuje įvyko e-PINE šalių (NB8+1) Politikos direktorių susitikimas bei oficialiai paskelbta e-PINE iniciatyvos pradžia regione. Jungtinėms Valstijoms atstovavo aukšta JAV Valstybės departamento pareigūnė E. Jones. Nuo tada kasmet du kartus per metus vyksta e-PINE šalių Politikos direktorių susitikimai (Europoje ir JAV), kuriuose aptariami tuo metu regionui ir pasauliui svarbūs klausimai bei vykdomi projektai.JAV gyvena gausi (apie 1 mln.) išeivių iš Lietuvos bendruomenė, kurios organizacijų lobistinė veikla JAV Kongrese bei atskirų valstijų įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios lygmeniu labai prisidėjo prie Lietuvos euroatlantinės narystės siekių įgyvendinimo. Lietuvai tapus NATO nare, lietuvių bendruomenės veikla įtakoja JAV administracijos politiką Lietuvos atžvilgiu bei propaguoja Lietuvos interesus. Su Lietuvos išeivija JAV yra nuolat palaikomi ryšiai. Kasmet du kartus per metus vyksta Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai. Posėdžiuose aptariami tuo metu aktualūs Lietuvai ir Išeivijai klausimai, kurie prisideda prie to, kad būtų puoselėjamas Lietuvoje ir JAV gyvenančių lietuvių bendradarbiavimas, rūpinamasi abipuse pagalba ir parama, keičiamasi mokslo, kultūros ir kita informacija, Lietuvos Respublikos Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikiami pasiūlymai, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų plėtrą.1961 m. buvo įkurtas „Jungtinis Baltijos-Amerikos tautinis komitetas” (JBANC – Joint Baltic American National Committee), kuris rūpinosi Baltijos valstybių nepriklausomybe, žmogaus teisių ir demokratijos apsauga. Atkūrus nepriklausomybę, viena iš svarbiausių komiteto veiklos krypčių buvo propaguoti Baltijos valstybių integravimąsi į tra…nsatlantines struktūras. Šiandien JBANC veikla keičiasi, besikeičiant Baltijos šalių ir Baltijos šalių bendruomenių JAV poreikiams. JBANC savo veikla siekia, kad JAV aktyviai dalyvautų Baltijos šalių politiniame ir ekonominiame gyvenime, remtų Baltijos šalių integraciją į tarptautines struktūras. Komitetas siekia stiprinti Baltijos šalių matomumą Vašingtone dirbdami su Centrinės ir Rytų Europos Koalicija Kongrese ir su JAV Administracija, padeda vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms formuluoti žinią svarbiausiais Baltijos šalims ir Baltijos šalių bendruomenėms JAV klausimais, ir prisideda prie Baltiškosios kultūros propagavimo JAV. JBANC nuolat rengia konferencijas, kuriose dalyvauja aukšti Baltijos valstybių ir JAV administracijos pareigūnai, diplomatai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. 2007 m. vasario mėn. 6-13 dienomis lankydamasis JAV, Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus dalyvavo Komiteto surengtoje konferencijoje energetinio saugumo tema.Karinis bendradarbiavimas
1994 metais Lietuva su JAV sudarė dvišalio karinio bendradarbiavimo susitarimą. Karinis bendradarbiavimas su JAV padeda stiprinti Lietuvos gynybos sistemą, kurti šiuolaikines, efektyvias ir suderinamas su NATO karines pajėgas. Glaudūs dvišaliai ryšiai užmezgami ne tik oficialiu lygmeniu, bet ir darbiniu lygiu – kasmet rengiamos dvišalės arba keturšalės (su Estija ir Latvija) konsultacijos tarp gynybos ministerijų, JAV kartu su Lietuva dalyvauja įvairiose pratybose.Nuo 1995 m. iki dabar JAV parama Lietuvos kariuomenei sudarė apie 54 mln. JAV dolerių. Nuo 1992 m. pagal tarptautinę karių mokymo ir švietimo programą (IMET) kasmet mokytis į JAV išvyksta daugiau kaip 20 karininkų. Lietuvos kariai dalyvauja įvairiose tarptautinėse operacijose, iš kurių dvi yra vadovaujamos JAV: 1) Koalicijos karinėje operacijoje Irake dalyvavo trylika Lietuvos misijų (5 LITDET ir 8 LITCON). Lietuvos karių užduotis sudaro komunikacijos objektų, svarbių infrastruktūros įrenginių, įstaigų apsauga, viešosios tvarkos palaikymas, parama humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms. Lietuvos kariai kartu su vietine Irako policija patruliuoja gatvėse bei padeda rengti Irako policiją. Lietuva taip pat dalyvauja NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje.2) Dalyvavo JAV vadovaujamoje antiteroristinėje operacijoje “Tvirta taika” Afganistane (keturios Lietuvos specialiųjų pajėgų karių misijos nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. lapkričio mėn. ir štabo karininkas nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn.). Operacija buvo pradėta 2001 m. spalio mėnesį kaip atsakas į teroro aktus, įvykdytus 2001 m. rugsėjo 11 d. Jungtinėse Valstijose. Lietuvai apsiėmus vadovauti ISAF Provincijos Atkūrimo grupei (PAG) Ghowr provincijoje, nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2006 m. pabaigos JAV aprūpino Lietuvos PAG bazę ir teikė dalinę logistinę paramą.2002 spalio 10 d. Vilniuje pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo, užkertant kelią masinio naikinimo ginklų platinimui bei plėtojant gynybos ir karinius santykius.Lietuvos ir JAV tarptautinių ekonominių santykių privalumai, trūkumai, galimybės, pavojaiPrivalumai:– pakankamai kvalifikuota daugelio Lietuvos ekonomikos sričių darbo jėga, siekianti naujos patirties ir naujų žinių– Lietuvoje dirbančios užsienio ir mišraus kapitalo įmonės, perduodančios vakarietišką vadybos patirtį ir atveriančios Vakarų rinkas– Lietuva su savo sąlyginai gerai išvystyta infrastruktūra (kelių, transporto, paslaugų) ir patogia geografine padėtimi gali tapti (ir jau tampa) tranzitine šalimi tarp Vakarų ir Rytų, pervežant prekes ir teikiant paslaugas– Santykinai pigi darbo jėga suteikia Lietuvai konkurencinį pranašumą daugelio “vidutinės technologijos” šakų produkcijoje bei galimybes visiškai naujų, modernių, aukštos technologijos produktų gamybai.Trūkumai:– Lietuvos įmonių vadovų patirties ir žinių (ypač rinkos ekonomikos srityje) stoka – Maža savo perkamąja galia Lietuvos rinkaLietuvos rinka yra maža tiek savo gyventojų skaičiumi (3,7 mln.), tiek jų perkamąja galia. Ji neturi nei didelių gamtinių išteklių, nei išvystyto tarptautinio verslo paslaugų sektoriaus, kurie galėtų užtikrinti ekonominį augimą šalies viduje. Taip pat šalis neturi pakankamai vietinio investicinio kapitalo, o turint omenyje, kokią svarbą tiesioginėms užsienio investicijoms turi šalies rinkos dydis, JAV gamintojai nėra ypatingai suinteresuoti investuoti į Lietuvą ir dažnai teikia pirmenybę didesnėms šalims.– Nepakankamas JAV rinkos pažinojimas– Nestabili teisinė aplinka– Administraciniai barjerai verslui– Informacijos ir mokymo stoka– Nepakankamai spartus rinkos ekonomikos infrastruktūros įdiegimas (standartų ir atitinkamų institucijų ir kt.)– Sunkumai apsirūpinant finansiniais ištekliais (kreditavimo problemos)Galimybės:– Veiklos pasaulinėse rinkose patirties įgijimas– Įstojus į ES išaugs patrauklumas JAV investuotojams– Sėkminga ir pelninga veikla JAV rinkoje– Verslo perorientavimas pagal rinkų paklausą ir kokybės reikalavimus– Įsiskverbimo į stabilias rinkas galimybė– Ekonomikos augimo galimybė panaudojant naujausias technologijasPavojai:– Finansų ir kitų išteklių trūkumas– Finansų perskirstymas neprioritetinių ekonomikos sričių naudaiYpatingas vaidmuo turėtų tekti investicijoms į švietimą, mokslą ir tyrimus, informacines technologijas, inovacijų infrastruktūros sukūrimui. Šios investicijos Lietuvoje nėra pakankamos. Labai aktuali aukštą pridėtinę vertę generuojančių sektorių – elektronikos, informacinių technologijų, vaistų ir kt. pramonės šakų – plėtra šalyje. Pastebimas pramonės įmonių kooperacijos tradicijų stygius, jaučiamas nepasitikėjimas tarp smulkių ir stambių verslo įmonių.– Ekonominių reformų ir integracijos pasekmių sutapatinimas– Valstybės paramos ūkio subjektams prioritetų neturėjimasŠiuo metu didėja susirūpinimas dėl JAV problemų poveikio kitų pasaulio šalių ekonomikai. Kadangi tikimybė, jog JAV ekonomikoje bus užfiksuotas nuosmukis, artėja prie 50 procentų, pradedama galvoti, ar pasaulio ekonomika bus pajėgi atsilaikyti prieš tokį galimą smūgį.Vartotojų pasitikėjimas ekonomia po truputį krenta, o tai gali atsispindėti ir jų vartojime. Analitikų prognozės irgi ne JAV naudai – padaugėjo manančių, jog bus recesija, tačiau pagrindinis scenarijus išlieka nekritinis ekonomikos sulėtėjimas.IšvadosTarptautinės prekybos liberalizavimas yra pagrindinis globalinės ekonomikos ir įvairių šalių ekonominės integracijos plėtros veiksnys. Tai yra pagrindinė šiuolaikinės tarptautinės prekybos tendencija.Didėjant pasaulinio ūkio atvirumui, didėja atskirų šalių ekonominė priklausomybė nuo globalinio ūkio ir jo raidos. Kaip pavyzdys galėtų būti Jungtinės Amerikos Valstijos. JAV tarp pramonių valstybių užima pirmaujančias pozicijas liberalizuojant užsienio prekybą. Rimčiausi JAV eksportuotojų konkurentai pasaulinės rinkoje, kaip anksčiau, lieka Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Didžioji Britanija. Konkurencinės kovos paaštrėjimas nesutrukdė amerikiečių firmoms plėsti savo veiklą užsienio rinkose. 1998 m. viršūnių pasitarime JAV ir Europos Sąjunga buvo parengta programa Transatlatinis ekonomikos bendradarbiavimas (TEP). Šioje programoje numatytos trys bendros veiklos pagrindinės kryptys:1. Pasitarimų pravedimas dėl barjerų sumažinimo dvišalėje prekyboje paslaugomis, pramoninėmis ir žemės ūkio prekėmis;2. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir kitų tarptautinių organizacijų pastangų suvienijimas dėl barjerų, trukdančių tarptautinės prekybos plėtrai ir kapitalo judėjimui, panaikinimo arba sumažinimo;3. Transatlatinio kompanijų, nevyriausybinių įstaigų bei vyriausybių lygiu dialogo prekybos ir investicijų klausimais organizavimas.Daug dėmesio skiriama plečiant bendradarbiavimą tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. JAV prekybos ministerija teikia pagalbą mažoms ir vidutinėms kompanijoms, ieškančioms Europoje partnerių. JAV tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 979,23 mln. Lt ( 352 mln JAV dolerių.) bei sudarė 6.5 % visų tiesioginių užsienio investicijų, tačiau tiesioginių Lietuvos įmonių investicijų Jungtinėse Amerikos Valstijose 2004-10-01 nebuvo. Plečiant Amerikos eksportą, didžiulis potencialas slypi Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Lietuva galėtų būti šiuo atveju tranzitine šalimi.Dabartiniu metu yra pašalinta daug apribojimų, susijusių su mašinų ir įrangos eksportu (telekomukacijos ir ryšių priemonės, kompiuterinė technika) į šalis, kurios jau tapo NATO narėmis (Lenkija, Vengrija, Čekija, Lietuva).Žvelgiant į artimiausias perspektyvas, labiausiai dominantis klausimas yra, ar jau visi nuostoliai paskelbti? Panašu, jog ne. Vis dar galimas blogų naujienų srautas, kuris išlaikys didesnius svyravimus rinkose. JAV gyventojų vartojimas irgi labai sbarbus veiksnys, todėl jo tolimesnės tendencijos gali nulemti akcijų rinkų vystymąsi artimiausiu metu. Žinoma, besivystančių šalių ekonomikos yra labai stiprios, tačiau didelis JAV nuosmukispo tam tikro laiko paveiktų ir jas. Kol kas labiausiai tikėtina, jog JAV ekonomikoje nuosmukio nebus, todėl besivystančios valstybės neturėtų pajausti didelio efekto dėl problemų JAV.Be abejo ir smunkantis ir gana nepastovus dolerio kursas, mažina pasitikėjimą JAV ekonomika ir jos rinka. Manau, kad gana rizikinga investuoti į valstybę, kurios valiutos kursas neėra gana tvirtas. Vien per pastaruosius kelis metus, dolerio kursas nukrito vos ne dvigubai. Žinoma, tai naudinga tiem, kad buvo pasiėmę paskolas šios šalies bankuose, tačiau palūkanų norma nėra gana stabili, ji svyruoja.Literatūra1. http://terra.zum.lt/min/Informacija2. http://www.lietuva.lt/index 3. R.A.Grižas. Tarptautiniai ekonominiai santykiai. Vilnius: UAB „Ekonomikos mokymo centras“, 2003.4. www.urm.lt5. www.wikipedia.org6. Lietuvos ekonominės plėtros agentųros svetainė