TURINYS
LENTELĖS 3PAVEIKSLAI 4ĮVADAS 5TEORINĖ DARBO DALIS 6PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 6PASIŪLOS ELASTINGUMAS 12ELASTINGUMO SVARBA 14IŠVADOS 16LITERATŪRA 17LENTELĖSLentelė 1 – Kryžminis elastingumas 11PAVEIKSLAIPaveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas 6Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas 8Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 8Paveikslas 4- Santykinis elastingumas 8Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 8Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas 9Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai 9Paveikslas 8-Skirtingi elastingumai 9Paveikslas 9-Netiesinė paklausa 9Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) 10Paveikslas 11-Paklausų lyginimas b) 10Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė 12Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivė 12Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S 13Paveikslas 15-Spindulys aukščiau S (elastinga) 13Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga) 13Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai 14Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai 15ĮVADASElastingumo teorija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių kaip vartotojai ir gamintojai reaguoja į kainų pasikeitimus rinkoje. Jis padeda nusakyti, kas ir kokią mokesčio dalį sumoka į valstybės biudžetą, kokios prekės bus perkamos labiau nei kitos, kaip pasikeis prekių pirkimas pasikeitus pajamoms, kainai bei kaip priklauso vienų produktų pirkimas nuo kitų kainos pasikeitimo. Visa ši informacija labai dažnai praverčia praktikoje, todėl elastingumo supratimas ir taikymas yra labai aktualus šiandieniniame pasaulyje. Jo svarbą labiausiai nulemia tai, kad mes gyvename rinkos pasaulyje, kur ekonomika yra vienas pagrindinių dalykų. Šiame darbe kaip tik daugiausiai dėmesio ir bus skiriama elastingumo apibūdinimui, paaiškinimui. Kad būtų galima lengviau paaiškinti elastingumo savybes, bus remiamasi informacija iš kitų literatūros šaltinių, pateikiami pavyzdžiai bei grafinė medžiaga. Šiuo darbu siekiu atskleisti elastingumo svarbą šiandienos praktikoje, bei jo taikymą kai kurių problemų sprendimui.TEORINĖ DARBO DALISPAKLAUSOS ELASTINGUMASElastingumas – kas tai. Labai dažnai yra naudinga išmatuoti paklausos “jautrumą“ keičiantis kainoms ir pajamoms. Anksčiau daug kam atrodė, kad tam tiktų paklausos funkcijos nuolydis, tačiau jis turi vieną svarbų trūkumą: jam įtaką daro tai, kokiais vienetais matuojama kaina ir kiekis. Pavyzdžiui, jei kainą matuotume centais, o ne litais, tai paklausos kreivės nuolydis smarkiai pasikeistų. Vien dėl to reikalingas kitas “jautrumo“ matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčių naudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybės tarp vienetų neatitikimų.
Elastingumas – tai matas, parodantis kainos ir kiekio tarpusavio ryšio stiprumą. Šią formulę galima pertvarkyti:
Gauta elastingumo formulė vadinama taškiniu elastingumu, kadangi joje naudojamos taško “koordinatės“ P ir Q. Ji yra populiariausia ir plačiausiai taikoma įvairiems uždaviniams spręsti. Tačiau ši formulė turi vieną apribojimą – ji yra netinkama, kai kainų ir kiekio pokyčiai yra labai dideli. Pavyzdžiui:
Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimasIšmatuokime elastingumą einant iš taško A į tašką B:
Išmatuokime elastingumą einant iš taško B į tašką A:
Matome, jog elastingumas smarkiai skiriasi, todėl, esant dideliems kainų ir kiekių pokyčiams, reikia naudoti vidurio taško elastingumo formulę. Ją taikant, keičiamas elastingumo formulės vardiklis:
Tokiu atveju, pateiktame pavyzdyje gauname:
Vidurio taško elastingumo formulė dar vadinama lanko elastingumu. Taikant šią formulę, elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale, elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške.Diskusijos dėl minuso ženklo. Kadangi paklausos kreivė yra neigiamo nuolydžio (yra priešinga priklausomybė tarp kainos ir kiekio), tai elastingumas taip pat yra neigiamas. Tačiau ekonomistai, kalbėdami apie elastingumą, dažnai praleidžia minuso ženklą ir jį apibūdina kaip absoliutų dydį. Taip dažnai daroma vien dėl to, kad būtų išvengta painiavos, kuri paklausa yra elastingesnė: ar ta, kuri lygi -2, ar ta kuri lygi -1,2. Ekonomistai teigia, kad paklausa, lygi -2, yra elastingesnė ir, kad būtų paprasčiau tai suprasti, naudoja absoliučius dydžius. Tačiau būtina žinoti, kad paklausos elastingumas visada yra neigiamas.Elastingumo rūšys. Yra pabrėžiamos trys pagrindinės paklausos elastingumo reikšmės:1. Kai |Ed|<1, tai paklausa kainai yra neelastinga arba mažai elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės mažiau nei 10%.2. Kai |Ed|>1, tai paklausa kainai yra elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės daugiau nei 10%.
3. Kai |Ed|=1, tai paklausa kainai yra vienetinio elastingumo. Tokiu atveju kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos kiekio procentinį pasikeitimą.Kadangi, skaičiuojant elastingumą, gaunamos įvairių dyždių reikšmės, tai jos gali turėti ir skirtingas savybes bei skirtingą įtaką prekių pirkimui. Dėl to yra išskiriamos kelios elastingumo rūšys:1. Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainos pokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yra horizontalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis (Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip:Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos firmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkoje padidintų esančią kainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų.Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas2. Absoliutus neelastingumas. Tai tokia situacija, kai bet koks kainos pasikeitimas nesukelia jokio paklausos kiekio pasikeitimo. Paklausa, tokiu atveju, yra vertikalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra lygus 0 (E=0). Grafiškai tai atrodo taip:Tokia paklausa gali būti, kai prekė, kurios ieško vartotojas, yra labai reikalinga ir vartotojas yra pasirengęs už ją sumokėti bet kokį pinigų kiekį.
Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 3. Santykinis elastingumas. Tai tokia situac…ija, kai |Ed|>1.Grafike kaina sumažėjo nuo 6 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 10 iki 20 vienetų. Todėl Ed=(20-10)/10*6/(4-6)=1*(-3) =-3.
Paveikslas 4- Santykinis elastingumas4. Vienetinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|=1.Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 8 iki 12 vienetų. Todėl Ed=(12-8)/8*8/(4-8)=0,5*(-2) =-1.
Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 5. Santykinis neelastingumas. Tai tokia situacija, kai 0<|Ed|<1.Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 18 iki 20 vienetų. Todėl Ed=(20-18)/18*8/(4-8)=1/9* (-2) =-2/9=-0,22.
Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas Paklausos kreivės nuolydis. Svarbu žinoti tai, kad grafiko forma negali būti tinkamiausias būdas nustatyti paklausos elastingumą, kadangi „kreivės nuolydis priklauso nuo absoliučių kainos ir kiekio pokyčių, bet, apskaičiuojant elastingumą, imami procentiniai pokyčiai“[V. Skominas, „Mikroekonomika“, 92 psl.]. Tai gana lengva supransti. Kreivės nuolydis yra gaunamas kainos pokytį padalinus iš kiekio pokyčio, todėl būtų gana netikslu pasikliauti vien kreivės nuolydžiu, skaičiuojant jos elastingumą. Kaip matome, 7 paveiksle yra pateiktos dvi kreivės, kurių elastingumas yra vienodas, tačiau jų nuolydžiai skiriasi. Kita priežastis gali būti esant tiesinėms paklausos lygtims (paveikslas 8). Tokiu atveju, visada elastingumas turi skirtingas reikšmes skirtingose paklausos vietose. Taip yra dėl to, kad pirmasis kainos sumažėjimas 1 Lt sudaro nedidelę procentinę dalį sąlygiškai didelės pradinės 16 Lt kainos. Kainai mažėjant, 1 Lt procentinė dalis darosi vis didesnė. Galima pastebėti, kad elastingumas yra vienetinis paklausos viduryje. Yra dar vienas svarbus atvejis: kai paklausa yra pastovaus elastingumo visuose kreivės taškuose (paveikslas 9). Esant tokiai situacijai, yra gaunamos pastovaus dydžio pajamos. Tačiau dėl to kreivė nebeįgauna tiesės formos, t.y. ji išlinksta. Kreivės nuolydis nėra pastovus skirtinguose jos taškuose, nors elastingumas yra pastovus.
Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai Paveikslas 8-Skirtingi elastingumai
Paveikslas 9-Netiesinė paklausaKitos elastingumo formulės. Elastingumą galima apskaičiuoti ne tik naudojant taško elastingumo ar vidurio lanko formulę, bet ir taikant geometrinius metodus:
Šioje formulėje P yra bet kokia pasirinkta kaina, atitinkanti paklausos kreivės tašką, kuriame apskaičiuojamas elastingumas. Pmax – maksimali galima kaina, kai kiekis yra lygus 0. Norint apskaičiuoti paklausos elastingumą, užtenka iš paklausos lygties susirasti atitinkamas kainas. Tai labai paprastas, efektyvus ir greitas būdas. Tačiau kai paklausos kreivė nėra tiesės formos, tada per tiriamą tašką reikia nubrėžti liestinę. Žinant šią formulę yra nesunku nustatyti, kuri paklausos kreivė yra elastingesnė. Pavyzdžiui, 10 ir 11 paveiksle yra pavaizduotos dvi tiesės. Imant bet kokią kainą, yra nesunku pastebėti, kad elastingesnė ta paklausa, kurios Pmax yra mažesnis, t.y. kurios paklausa kerta y ašį arčiau koordinačių pradžios. Tai yra visai suprantama, kadangi mažesnis Pmax garantuoja mažesnį vardiklį ir dėl to elastingumas tampa didesnis.
Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) Paveikslas 11-Paklausų lyginimas b)Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra prekių pakeičiamumas. Tai reškia, kad kuo daugiau pakaitalų turi prekės, tuo labiau elastingesnės jos bus. Gana geras pavyzdys yra sviestas ir margarinas. Jie abu tenkina tuos pačius vartotojų poreikius, todėl yra geri pakaitalai. Jei kurio nors vieno iš jų kaina smarkiai šokteltų, tai vartotojai pradėtų pirkti daugiau antros prekės. Kitas veiksnys yra prekės pobūdis: ar ji yra būtinybė ar prabanga vartotojui. Prabangos prekių elastingumas visada didesnis nei būtinų prekių, kadangi be būtinybių pirkėjai negali apsieiti. Pasikeitus prabangos prekių, pavyzdžiui, atostogų kainai, pirkėjai gali greitai apsispręsti dėl jų pirkimo, nes jos nėra svarbios. Dar vienas veiksny…s, nulemiantis paklausos elastingumą, yra prekės kainos dalis vartotojo pajamose. Taigi prekės, kurios yra brangios ir tuo pačiu sudaro didesnę dalį vartotojo pajamose, yra daug elastingesnės už pigias prekes. Tai reiškia, kad pirkdamas namą vartotojas kreips daugiau dėmesio į jo kainą nei pirkdamas pieštuką. Paskutinis veiksnys yra laikas. Kuo jis ilgesnis, tuo paklausa elastingesnė. Jei benzino kaina didėja, tai dar nereiškia, kad žmonės perka benzino žymiai mažiau. Važinėti mažiau galima, tačiau visiškai atsisakyti važinėjimo ir pastatyti automobilį benzino taupymo tikslu dauguma vairuotojų nesiruošia. Tačiau, praėjus ilgesniam laikotarpiui, gali būti pagaminti nauji automobiliai, kurie naudotų mažiau benzino. Ilgo vartojimo prekėms (automobiliams, baldams) ši taisyklė negalioja. Jei jų kaina mažėtų, tai vartotojų reakcija būtų daug didesnė nei kainai kylant.
Kryžminis paklausos elastingumas. Kryžminis paklausos elastingumas yra toks rodiklis, kuris parodo stiprumą ryšio tarp vienos prekės kainos procentinio pokyčio ir kitos prekės kiekio procentinio pokyčio.Jei prekės X ir Y yra pakaitalai, tai, padidėjus Y prekės kainai, padidės X prekės paklausa. Tai reškia, kad Exy>0. Jei prekės yra papildiniai, tai Y prekės kainos padidėjimas sumažins X prekės paklausą. Dėl to Exy<0. Jei Exy=0, tai prekės X ir Y yra nepriklausomos viena nuo kitos.Prekės Kryžminis elastingumas Maisto prekėms Vynui AluiMaistas x 0,06 0,01Vynas -0,13 x 0,27Alus 0,07 0,41 xLentelė 1- Kryžminis elastingumasKaip matome iš lentelės, maistui brangstant, pirkėjai daugiau vartos vyno ir alaus (jie yra pakaitalai maistui, nes jų Exy yra didesnis už 0). Tačiau pabrangus vynui, vartotojai mažiau vartos maisto prekių (yra papildiniai).Paklausos elastingumas pajamoms. Dažnai yra svarbu nustatyti ne tik kaip keičiasi vartotojų poreikiai pasikeitus prekių kainoms, bet ir pasikeitus pirkėjų pajamoms. Šiam tikslui yra naudojama paklausos elastingumo pajamoms formulė:
Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja, tai Em>0. Tokiu atveju sakoma, kad prekė yra normali. Jei prekių kiekis sumažėtų, tai Em būtų mažiau už 0 ir tokia prekė būtų vadinama bloga (blogesnės kokybės). Tokios prekės gali būti maisto prekės. Jei žmogus uždirba pakankamai daug, tai jo pajamų padidėjimas nesukels maisto prekių padidėjimo, nes jam ir anksčiau užteko pinigų jo norimam maisto kiekiui suvartoti.Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja didesniu tempu, tai Em bus didesnis už 1. Tuomet tokios prekės yra vadinamos prabangos. Vadinasi vartotojo bendrų išlaidų dalis taip pat didėja, didėjant pajamoms. Jei prekių kiekis padidėja mažesniu tempu nei pajamos, tai Em<1 ir tokios prekės yra vadinamos kasdienio vartojimo prekėmis (būtinomis).
Elastingumas ir gamintojo bendrosios pajamos. Kai turime duomenis apie gamintojo bendrąsias pajamas(TR) (vartotojo išleidžiamus pinigus) prekės kainai kintant, yra įmanoma nustatyti paklausos elastingumą. Jei kaina krenta, o gamintojo TR auga, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti didesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|>1. Jei kaina krenta, o gamintojo TR irgi krenta, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti mažesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|<1. Jei kaina krenta, o gamintojo TR nesikeičia, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti lygus procentiniui kainos pokyčiui ir |Ed|=1. Galime panagrinėti ir kainų poveikio kreivę (12 paveikslas). Jei x1 kiekiui augant visų kitų prekių kiekis mažėja (joms pirkti išleidžiama vis mažiau), tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti didesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|>1. Jei kainų poveikio kreivė kiltų į viršų, tuomet |Ed|<1. Jei kainų poveikio kreivė yra tokioje padėtyje kaip 13 paveiksle, tuomet paklausa tai prekei yra neelastinga (|Ed|=0). Esant kreivei horizontalioje padėtyje |Ed|=1.Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivė…PASIŪLOS ELASTINGUMASKadangi jau išsiaiškinome paklausos elastingumą galime susipažinti su pasiūlos elastingumu. Pasiūlos elastingumas apibūdina gamintojų reakcijos stiprumą į prekės kainos pokytį. Todėl:
Kaip matome, pasiūlos elastingumo formulė yra lygiai tokia pati kaip ir paklausos, tačiau skiriasi tik tuo, kad čia yra procentinis kiekio pokytis ne vartotojų perkamų prekių, bet gamintojų parduodamų. Deja iš gamintojo bendrųjų pajamų mes nieko negalime pasakyti apie pasiūlos elastingumą kainai, nes pagal pasiūlos dėsnį padidėjus kainai gamintojas norės parduoti daugiau. Pasiūlos elastingumą yra įmanoma nustatyti grafiškai. Tam reikia nusibrėžti spindulį iš koordinačių pradžios. Jei jis sutampa su pasiūlos funkcija, tai pasiūla yra vienetinio elastingumo (14 paveikslas). Jei kerta pasiūlos funkciją ir lieka aukščiau už ją, tai pasiūla yra elastinga, jei žemiau – neelastinga (15 ir 16 paveikslai atitinkamai):
Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S Paveikslas 15-Spindulys aukščiau S (elastinga)
Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga)Pasiūlos elastingumą galima apskaičiuoti naudojant vien tik kiekius. Tam reikia žinoti šią formulę:
Šioje formulėje Q yra bet koks pasirinktas kiekis, atitinkantis pasiūlos kreivės tašką, kuriame apskaičiuojamas elastingumas. Qmin – minimalus galimas kiekis, kai kaina yra lygi 0. Norint apskaičiuoti pasiūlos elastingumą, užtenka iš pasiūlos lygties susirasti atitinkamus kiekius. Tai labai paprastas, efektyvus ir greitas būdas.Pasiūlos elastingumas turi tas pačias rūšis kaip ir paklausos elastingumas (gali būti absoliučiai elastinga/neelastinga, santykinai elastinga/neelastinga ir vienetinio elastingumo pasiūla). Todėl ir kreivių formos yra tos pačios išskyrus nešalutinius atvejus (santykinį elastingumą/neelastingumą ir vienetinį elastingumą). Taip yra todėl, kad pasiūlos kreivė turi teigiamą nuolydį, o paklausos – neigiamą.Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Pirmas iš jų gali būti laikas, kurį turi gamintojas, kad reaguotų į prekės kainos pasikeitimą. Kylant kainai, gamintojas nori parduoti kuo daugiau, todėl turi turėti galimybę pagaminti taip pat daugiau. Tačiau gamybos perskirstymui ir naujų technologijų kūrimui reikia laiko, o kuo daugiau laiko turi, tuo jo pasiūla bus elastingesnė. Kitas veiksnys yra produktų pakeičiamumas ir produktų papildiniai. Tai reiškia, kad kuo daugiau skirtingų prekių gamintojas gali pagaminti su turima technologija, tuo jo pasiūla bus elastingesnė. Paskutinė priežastis, daranti įtaką pasiūlos elastingumui, yra atsargų kaina ir jos pagrįstumas. Gaminiai, gendantys greičiau nei kiti, turi mažesnį elastingumą.ELASTINGUMO SVARBAElastingumas yra vienas pagrindinių dalykų, darančių įtaką vartotojų ir gamintojų mokamiems mokesčiams. Jis daro įtaką ir gamintojo bendrosioms pajamoms. Jei |Ed|>1, tai gamintojas gali padidinti pajamas tik mažindamas kainą. Jei |Ed|<1, tai gamintojas savo bendrąsias pajamas padidins tik pakeldamas kainą. Vadinasi jo pajamos bus didžiausios tik tada, kai |Ed|=1.
Panagrinėkime mokestines naštas gamintojams ir vartotojams. Tarkime vyriausybė nustato akcizo mokestį kai kurioms prekėms, turinčioms didelę paklausą, pavyzdžiui, benzinui. Tarkime, vyriausybė nustato vieno lito mokestį. Mes galime teigti, jog mokestį paprasčiausiai sumokės pirkėjas, kuris prekę įsigis brangiau vienu litu. Tačiau taip ne visada yra. Kad būtų galima aiškiau suprasti kas ir kokią mokesčių dalį sumoka, panagrinėkime tokį grafiką.Pradinė pusiausvyra iki mokesčio nustatymo yra taške Ed kuris atitinka 6 mln. parduotų prekės vienetų po 2 litus už kiekvieną. Nustačius mokestį, pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn vieno lito atstumu, t.y. nuo S1 iki S2. Visa pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn atsižvelgiant į mokesčio dydį (pasiūla sumažėja todėl, kad gamintojas akcizo nustatymą priima kaip atitinkamą gamybos kaštų padidėjimą).Pasiūlos kreivės poslinkis aukštyn perstumia pusiausvyrą iš E1 į E2 padėtį. Vartotojų mokamas mokestis yra viršutinė mokesčio ploto dalis, o gamintojų – apatinė. Vartotojų (pirkėjų) mokama kaina padidėja 25 centais, t.y. nuo 2,00 Lt iki 2,25 Lt. Taigi vartotojams tenka tik 25 centai mokesčių naštos. Gamintojai (pardavėjai) apmoka likusią 75 centų mokesčio dalį. Vartotojams mažesnė mokesčių naštos dalis tenka todėl, kad jie labiau reaguoja į kainos pokyčius nei gamintojai. Paklausa yra elastingesnė už pasiūlą.Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiaiKitame grafike parodyta priešinga situacija. Čia matome, kad gamintojai jautriau reaguoja į kainos pokyčius; pasiūla yra elastingesnė už paklausą. Todėl gamintojams tenka mažesnė mokesčio dalis. Didesniąją mokesčio dalį apmoka pirkėjai.
Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiaiKai paklausa yra absoliučiai neelastinga tada visą mokestį sumoka vartotojai, kai absoliučiai elastinga – gamintojai. Su pasiūlos kreive viskas yra atvirkščiai. Kai pasiūlos kreivė yra visiškai elastiga, tai mokestį į biudžetą sumoka vartotojai, kai neelastinga – gamintojai. Visais kitais atvejais mokesčio mokėjimas pasiskirsto dalimis tarp vartotojų ir gamintojų priklausomai nuo to, kokio elastingumo yra pasiūlos ir paklausos kreivės.
Vyriausybei apsimoka apmokestinti tas prekes, kurių elastingumas yra labai mažas arba kurias vartotojai vis tiek vartos ir po apmokestinimo (benzinas). Taip daryti yra geriausia dėl to, kad apmokestinus elastingas prekes, atsiranda labai didelis visuomenės nuostolių plotas. Iš šio ploto valstybė pajamų negauna, o visuomenė jo netenka.IŠVADOSSvarbiausias dalykas yra sugebėti tinkamai apskaičiuoti elastingumą, nes netikslus jo nustatymas gali duoti neigiamus rezultatus įmonėms. Tačiau norint kaip reikiant gerai suprasti elastingumą, vien tokių žinių nepakanka. Elastingumas yra reikalingas visur, ne tik mikroekonominiame lygyje, bet ir makroekonominiame. Todėl labai svarbu suprasti jį šiek tiek bendriau ir plačiau.