Paklausos elestingumo priklausomybė nuo kainų kitimo krypties (mažėjimo ir didėjimo)

TURINYS

ĮVADAS..............................2
I. PAKLAUSOS ELASTINGUMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO KAINŲ KITIMO KRYPTIES (MAŽĖJIMO IR DIDĖJIMO)............................3
1.1. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS ...........................3
1.2. PAKLAUSOS ELASTINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI................4
1.3. PAKLAUSOS ELASTINGUMO KAINŲ ATŽVILGIU ATVEJAI.............4
1.4. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINŲ ATŽVILGIU.................5
1.5. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS PAJAMOMS.....................6
1.6. KRYŽMINIS ELASTINGUMAS...........................7
1.7. PAKLAUSOS ELASTINGUMO KAINŲ ATŽVILGIU TAM TIKRAME INTERVALE APSKAIČIAVIMAS..............................8
1.8. PAKLAUSOS ELASTINGUMO KAINŲ ATŽVILGIU TAM TIKRAME TAŠKE APSKAIČIAVIMAS..............................101.9. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINŲ ATŽVILGIU IR KREIVĖS NUOLYDIS ...12
II. PRAKTINĖ DALIS
2.1. DEGALŲ KAINŲ POKYČIO ĮTAKA VARTOTOJO ELGESIUI.............14
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI..............................16
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................18ĮVADAS
Rinkos dėsnius lengviau suprasti, nagrinėjant idealų rinkos modulį. Idealios rinkos subjektai yra individualus pirkėjas ir individualus pardavėjas arba vartotojas ir gamintojas. Pirkėjas ir paardavėjas yra dvi rinkoje veikiančios jėgos. Pirkėjas kaip veikianti jėga formuoja rinkos paklausą (market demand), o pardavėjas – rinkos pasiūlą (market supply).
Paklausa pasireiškia pirkėjo siekimu įsigyti konkrečią prekę ar paslaugą. Tačiau jei pirkėjas nori tik tos prekės, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa. Vadinasi, paklausą galime apibrėžti kaip troškimą arba poreikį, egzistuojantį drauge su pasiruošimu ir galėjimu užmokėti už tai, ko norime.
Kiekvienas pirkėjas žino, kad perkamos prekės kiekis priklauso nuo kainos: kuo aukštesnė kaina, tuo mažiau jis gali įsigyti, ir attvirkščiai, kuo mažesnė kaina, tuo daugiau prekių gali pirkti, kitoms sąlygoms esant nekintamoms (pajamoms, poreikiams, madai.). Vadinasi, paklausa suprantama ne kaip fiksuotos perkamos prekės kiekis, o kaip kiekis, kurį sąlygoja tos prekės kaina. Kainos ir norimo įsigyti prekės kiekio ryšys ro

odo, ar prekė bus perkama.
Kaip žinome, pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, bet ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus gaminti ir parduoti daugiau prekių. Taigi kuo aukštesnė kaina, tuo didesnė pasiūla.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti faktorius, turinčius įtakos prekių paklausai. Jau žinome, kad prekių paklausą veikia daug veiksnių. Taigi aptarsiu pirkėjų rekciją į prekės kainos pasikeitimą ir paanalizuosiu, kodėl vienų produktų paklausa yra labai elastinga, o kitų – neelastinga, ir kas tai lemia?
Išnagrinėsiu paklausos elastingumo kainų atžvilgiu atvejus.
Trumpai aptarsiu paklausos elastingumą pajamoms ir kryžminį elastingumą.
Praktinėje darbo dalyje išnagrinėsiu pklausos elastingumo kainų atžvilgiu tam tikrame intervale ir taške apskaičiavimą.
Pagrindinis darbo uždavinys – išnagrinėti paklausos elastingumo priklausomybę nuo kainų kitimo krypties (didėjimo ir maažėjimo), bei praktinę elastingumo svarbą.I. PAKLAUSOS ELASTINGUMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO KAINŲ KITIMO KRYPTIES (MAŽĖJIMO IR DIDĖJIMO)
1.1. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS
Paklausa (demand) – prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią prekę. Reiki turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti.
Paklausos elastingumas rodo, kaip pasikeis prekės paklausa išaugus kainai. Jei kurios nors prekės paklausa, padidėjus kainai, pasikeičia mažai, tokios prekės paklausa yra neelastinga. Ir priešingai – kai paklausa elastinga, net vienas ne
edidelis kainos pasikeitimas gali gerokai paveikti prekės paklausą. Jeigu kainai kylant, pajamos mažėja, tokios prekės paklausa yra elastinga. Jeigu bendros pajamos didėja kainoms augant, prekės paklausa yra neelastinga.
Analogiškai, jei mažėjant kainai bendrosios pajamos padidėja, tai tokios prekės paklausa elastinga. Jei kainai sumažėjus bendrosios pajamos taip pat sumažėjo, vadinasi – tos prekės paklausa neelastinga.
Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu ( price elasticity of demand) – tai norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procentinio kitimo santykis. Paklausos elastingumas kainai kartais vadinamas trumpiau, tiesiog paklausos elastingumu. Jis apibūdina pirkėjų reakciją į kainų pokyčius. Paklausos elastingumo kainai koeficientas Ed išreiškiamas taip:

čia: Ed – paklausos elastingumo kainos atžvilgiu koeficientas,
Qd %- prekės kiekio kitimo procentas,
P% – prekės kainos kitimo procentas.
Paklausos elastingumo koeficientas, apskaičiuojamas pagal šią formulę, yra neigiamas. Taip yra todėl, kad paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę.
Paklausos dėsnis (law of demand) – tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant.
Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių:
1. sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais,
2. sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.
Galima įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori pirki daugiau pigesnių šios prekės vienetų.
Paklausos lentelė (modelis) (demand schedule) – tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, ku

uriuos pirkėjai norėtų ir galėtų įsigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).
Paklausos lentelė:
Variantai Kaina (P),
Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn.
A 10 3
B 8 4
C 6 5
D 4 6
E 2 7

Lentelės duomenys rodo, kad kiekvieną kainą atitinka tam tikras prekių kiekis, kurį pirkėjas gali pirkti kas mėnesį, kai kaina 6 Lt už vienetą, paklausos kiekis bus 5 prekės vienetai.1.2. PAKLAUSOS ELASTINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI
Kodėl vienų produktų paklausa yra labai elastinga, o kitų – neelastinga? Tai lemia keletas veiksnių:
1. Substitucija – produktų, turinčių gerus substitutus, paklausa yra labiau elastinga nei tų, kurie artimų substitutų neturi. Ir atvirkščiai.
2. Prekės tipas – būtiniausių prekių (maisto, rūbų ir t.t.) paklausa yra neelastinga. Prabangos prekių paklausa yra labai elastinga.
3. Paklausos elastingumas priklauso nuo vartotojo biudžeto dalies, skiriamos prekei pirkti (jei degtukai pabrangsta nuo 10 centų iki 20 centų – paklausa neelastinga, nes išleidžiama labai maža dalis biudžeto, atvirkščiai būtų su baldų komplekto pabrangimu).
4. Laikas didina paklausos elastingumą (ilgo laikotarpio sąlygomis elastingumas didesnis nei trumpo).1.3. PAKLAUSOS ELASTINGUMO KAINŲ ATŽVILGIU ATVEJAI
Pagal tai, kaip perkamų prekių kiekis priklauso nuo kainos, yra skiriami šie paklausos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai: santykinis elastingumas, santykinis neelastingumas, vienetinis elastingumas, absoliutusis elastingumas ir absoliutusis neelastingumas.
Santykinis paklausos elastingumas yra tada, kai norimo pirki prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį. Kai |Ed|>1, tai paklausa yra elastinga kainos atžvilgiu.
Santykinis paklausos neelastingumas – kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yr

ra mažesnis už kainos procentinį pokytį. Kai |Ed|<1, tai paklausa yra neelastinga kainos atžvilgiu.
Vienetinis paklausos elastingumas – kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia tokį pat perkamo prekių kiekio procentinį pokytį. Kai |Ed| = 1, tai paklausos elastingumas kainos atžvilgiu yra vienetinis.
Absoliutus paklausos elastingumas – kai labai mažas prekės kainos procentinis pokytis sąlygoja didelį perkamų prekių kiekio procentinį pokytį. Šiuo atveju net mažiausias prekės kainos procentinis pokytis, sumažins perkamų prekių kiekį rinkoje. Kai P% = 0, tai |Ed| = ∞.
Absoliutus paklausos neelastingumas – kai prekės kainos procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje. Šiuo atveju paklausos neelastingumas kainos atžvilgiu yra absoliutus. Kai Q% = 0, tai Ed = 0.

p p p p p

D
D D D

D

0 Q 0 Q 0 Q 0 Q 0 Q
|Ed|>1 |Ed|<1 |Ed| = 1 |Ed| = ∞ Ed = 01.4. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINŲ ATŽVILGIU
Gamintojas (pardavėjas) už parduotą produkciją gauna vadinamąsias bendrąsias pajamas ( total revenue, žymimos TR). Jos apskaičiuojamos parduotų prekių kiekį padauginus iš prekių kainos : TR= Q x P. Kartu galime sakyti, kad tai sudaro ir vartotojų išlaidas, nes tą sumą , kurią gamintojai gauna pardavę prekes, vartotojai išleidžia tas prekes pirkdami. Panagrinėsime paklausos elastingumo kainų atžvilgiu poveikį gamintojo bendrosioms pajamoms – vartotojų išlaidoms.
1. Kainų kitimo poveikis bendrosioms pajamoms priklauso nuo paklausos elastingumo kainų atžvilgiu. Kai |Ed|<1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos taip pat mažėja. Tarkime, kaina sumažėjo nuo 10 iki 5 Lt/vnt., kai parduodamas prekių kiekis padidėjo nuo 12 iki 16 mln.vnt. Šiuo tveju bendrosios pajamos sumažėjo nuo 120 mln. Lt. iki 80mln. Lt. Tai rodo, kad neelastingos paklausos sąlygomis firmai kainas mažinti yra netikslinga.
2. Kai |Ed|>1, t.y. paklausa elastinga, mažėjant kainai, bendrosios pajamos padidėja. Tarkime, kaina sumažėjo nuo 20 iki 15 Lt/vnt., o perkamų prekių kiekis padidėjo nuo 4 iki 8 mln. vnt. Šiuo atveju bendrosios pajamos padidėjo nuo 80 iki 120 mln. Lt. Tai rodo, kad elastingos paklausos sąlygomis firmai kainas mažinti yra naudinga.
3. Kai |Ed| = 1, t.y. paklausa turi vienetinį elastingumą, kainų pokyčiai ( mažėjimas, didėjimas) nepakeičia bendrųjų pajamų apimties. Tarkime, kaina sumažėjo nuo 15 iki 10Lt/vnt., dėl ko prekių kiekis padidėjo nuo 8 iki 12 mln.vnt. Šiuo atveju firmos bendrosios pajamos nepasikeitė ir sudarė 120 mln.Lt. Taigi esant vienetiniam paklausos elastingumui firma, sumažinusi parduodamų prekių kainą, gauna tokio pat dydžio bendrąsias pajamas.1.5. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS PAJAMOMS
Prekių paklausos apimtis kinta ne tik pasikeitus prekių kainoms, bet ir kintant vartotojų pajamoms. Pirkėjai taip pat skirtingai reaguoja į pajamų pokyčius.

EP (galima E) – elastingumas kainai; EI – elastingumas pajamoms (I – pajamos).

Šio koeficiento dydis priklaus (EI) priklauso nuo prekės paskirties. Augant pajamoms iki tam tikro lygio, mes perkame maisto produktus, drabužius. Kasdieninio vartojimo prekių paklausos elastingumas pajamoms. Tokių prekių paklausa kintant pajamoms yra neelastinga. Prabangos prekių paklausos elastingumas pajamoms. Paklausa labai elastinga pajamų pokyčiui:

Blogesnės kokybės prekių paklausos elastingumas pajamoms. Elastingumas pajamoms neigiamas (minuso ženklas neeliminuojamas):1.6. KRYŽMINIS ELASTINGUMAS
Kryžminis elastingumas. Skirtingų prekių vartojimas tarpusavyje taip yra susijęs, kad perkamas prekės kiekis labai dažnai priklauso nuo kitos prekės kainos. Tam, kad apskaičiuoti tokios priklausomybės laipsnį, naudojamas kryžminio paklausos elastingumo koeficientas (čia x ir y – dvi prekės):
Jei prekės x ir y yra substitutai, tai padidėjus vienos (pvz., x) prekės kainai galima tikėtis, kad kils substituto (pvz., y) paklausa. Šių prekių kryžminis paklausos elastingumas yra teigiamas (pvz., sviesto kainos augimas 10 sukelia margarino paklausos apimties padidėjimą 5, tokiu atveju Exy= 5 / 10 = 0.5 ).
Jei prekės yra komplementarios, tai jų Exy yra neigiamas (būtinai rašomas minuso ženklas).
Jei prekės yra nepriklausomos, tai E xy = 0 (paprastai). Vienos prekės kainos pokytis nesukelia kitos prekės paklausos apimties pasikeitimo.1.7. PAKLAUSOS ELASTINGUMO KAINŲ ATŽVILGIU TAM TIKRAME INTERVALE APSKAIČIAVIMAS
Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas apibrėžiamas procentinių kiekio ir kainos pokyčių santykiu. Aptarsime paklausos elastingumo kainų atžvilgiui koeficiento intervale apskaičiavimą,1 paveiksle pavaizduota paklausos tiesė DA. Pereinant iš taško A į tašką B, kaina sumažėjo nuo 20 iki 15 Lt/vnt., t.y. 25 proc.( ), o perkamų prekių kiekis padidėjo nuo 50 iki 100 vnt., t.y. 100 proc. ( ). Kadangi , tai . Taigi apskaičiavome paklausos elastingumo kainos atžvilgiu intervale AB koeficientą. Čia atskaitos tašku, apskaičiuojant procentinius kainos ir kiekio pokyčius, pasirinktos taško A koordinatės, taigi apskaičiavome paklausos elastingumo koeficientą taške A.

PA

20 A

15 B

10 C

5 F

DA

0

50 100 150 200 QA

1 pav. paklausos tiesė

Paklausos elastingumas kainos atžvilgiu gali būti skaičiuojamas pereinant iš taško B į tašką A. Šiuo atveju kaina padidėjo nuo 15 iki 20 Lt/vnt., t.y. 33,3 proc. ( ), o perkamų prekių kiekis sumažėjo nuo 100 iki 50 vnt., t.y. 50 proc. ( ). Tuomet . Tai paklausos elastingumo kainos atžvilgiu intervale BA reikšmė, kai atskaitos tašku pasirinktas taškas B, taigi apskaičiavome paklausos elastingumo koeficientą taške B. Apskaičiuotasis paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas yra nevienodės: ir , tačiau abiem atvejais paklausa yra elastinga.
Taigi paklausos elastingumas kainos atžvilgiu pirmuoju atveju buvo skaičiuojamas prekių kainai mažėjant, o antruoju – didėjant. Taip apskaičiuotas paklausos elastingumas priklauso nuo kainų kitimo krypties (didėjimo ir mažėjimo).
Norint išvengti šios painiavos, vartojami prekių ir kainos vidurkiai. Tuomet paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientą intervalo viduryje ( intervalo vidurio taške)

apskaičiuojame pagal šią formulę:

Čia Ed – paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas;

Qd – kiekio pokytis (Q2-Q1);

Q1+Q2 – kiekio vidurkis (Qvid);

2
P – kainos pokytis (P2-P1)

P1+P2 – kainos vidurkis (Pvid);

2
Naudodamiesi formule ir (2 pav.) lentelėje pateiktais duomenimis, apskaičiuosime paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientų reikšmes.

Prekių paklausos kiekis, vnt.
Kaina, Lt/vnt. Q
Q1+Q2
2
P
P1+P2
2
Elastingumo koeficientas
Ed
50

200 20

5 50

50 150/2

250/2

350/2
-5

-5

-5

35/2

25/2

15/2

2pav. lentelė

1.8. PAKLAUSOS ELASTINGUMO KAINŲ ATŽVILGIU TAM TIKRAME TAŠKE APSKAIČIAVIMAS

Paklausos elastingumą kainų atžvilgiu bet kuriame tiesės D taške galima apskaičiuoti geometriškai. Bet kuriame paklausos tiesės taške Ed yra lygus tiesės D atkarpos, nuo pasirinkto taško iki kiekio (Q) ašies ilgiui, padalytam iš tiesės D atkarpos nuo pasirinkto taško iki kainos (P) ašies ilgio. Pvz.: B taške (3 pav.) Ed geometriškai galima nustatyti remiantis tokia formule:

Vietoje minėtųjų atkarpų santykio galima vartoti ir tų atkarpų projekcijų į kiekio arba į kainos ašis santykius.
Apskaičiuojant elastingumo koeficientą geometriškai, gaunama absoliuti šio koeficiento reikšmė (minuso ženklas eliminuojamas).
3 paveiksle parodytoje paklausos tiesėje taškas H yra šios tiesės vidurio taškas. Atkarpa AH = HG, tai:
taške H: EdH = HG/HA = 1
taške B: EdB = BG/BA = 4/1 = 4
taške C: EdC = CG/CA = 3/2 = 1.5
taške K: EdK = KG/KA = 2/3 = 0.6
taške F: EdF = FG/FA = 1/4 = 0.25

p

5 A

4 B

3 C

H

2 K

. 1 F

0 G

1 2 3 4 5 Q

3pav.

Jeigu paklausą grafiškai vaizduoja kreivė, tai Ed galima apskaičiuoti kiekviename paklausos kreivės D taške. Šiuo atveju nubrėžiama kreivės D liestinė atitinkamame taške ir apskaičiuojamas jos Ed šiame taške.
Paklusos kiekio priklausomybė nuo kainos pokyčių gali būti nusakyta tiesės funkcija:
Qd = a + bP , kai b  0
čia a ir b – pastovūs dydžiai.
Tuomet paklausos elastingumo koeficientą bet kuriame taške apskaičiuojame pagal tokią formulę:

čia Q – paklausos kiekio išvestinė kainos atžvilgiu;
P ir Q – skaičiuojamojo paklausos elastingumo kainos ir kiekio reikšmės.
Apskaičiuojame Q :
Q = ( a + Bp ) = b.
Atsižvelgę į šias prilkausomybes, gauname šią elastingumo pskaičiavimo paklausos tiesės taške formulę:

Pvz.: tam tikros prekės perkamo kiekio priklausomybę nuo kainos apibūdina funkcija Qd = 20 – 2P. Tuomet:

Jeigu P = 4, tai Ed = -4/10- 4 = -4/6=-0.67, t.y. kai prek4s kaina 4 Lt/vnt. padidėja vienu procentu ( nuo 4 iki 4,04 Lt/vnt.), prekės paklausos kiekis sumažėja 0,67 procento.
Jeigu paklausos funkcija aprašom antrojo laipsnio parabole: Qd = a + bP + cP2 , elastingumo koeficientui apskaičiuoti naudojama ši formulė:

1.9. PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINŲ ATŽVILGIU IR KREIVĖS NUOLYDIS

Paklausą grafiškai gali vaizduoti tiesė ar kreivė, jų nuolydžia gali būti įvairūs. Kyla klausimas, ar galima iš paklausos kreivės ( tiesės ) nuolydžio spręsti apie paklausos elastingumo kainų atžvilgiu lygį Paaiškinsime tai plačiau.
4 paveiksle nubrėžtos paklausos tiesės ( kreivės) D, turinčios skirtingą nuolydį.
Paklausos kreivės nuolydis (statmenumas) yra matuojamas absoliutaus kiekio pokyčio ( Q ) ir kainos pokyčio ( P ) santykiu. Tuo tarpu paklausos elastingumas kainai priklauso nuo kainos ( P ) ir kiekio ( Q ) procentinių pokyčių santykio.
4 paveikslo (a) grafike pavaizduota kintamo nuolydžio paklausos kreivė D, (lygiašonė hiperbolė), kurios elastingumo koeficientas visuose kreivės taškuose lygus vienetui.
4 paveikslo (b) grafike paklausą vaizduoja tiesė D. Jos nuolydis pastovus, bet elastingumas kinta, t.y. mažėja leidžiantis paklausos tiese D žemyn. Atkarpos AC dalyje paklausa yra elastinga (Ed 1 ), o atkarpos CH – neelastinga (Ed 1 ). Netoli taško A elastingumas neapibrėžtai didelis. Taip yra todėl, kad šios tiesės viršuje ( taškas A ) pabai mažas kainos pokytis ( P ) dalijamas iš didelio absoliutaus dydžio P, o kiekio pokytis ( Q ) dalijamas iš mažo absoliutaus dydžio Q. Taigi paklausos elastingumas taške A yra lygus dideliam procentiniam Q pokyčiui, padalytam iš labai mažo procentinio P pokyčio. Todėl A taške Ed ∞. Netoli taško H situacija yra priešinga: labai mažas procentinis Q pokytis dalijamas iš labai didelio procentinio P pokyčio, todėl Ed  0.
4 paveikslo (c) grafike pavaizduota vertikali paklausos tiesė D, kurios Ed  0. Nepriklausomai nuo kainos pokyčio Q pokytis visada lygus nuliui.
4 paveikslo (d) grafike paklausą vaizduoja horizontali tiesė D, kurios Ed ∞.

P  Ed  1  const P Ed ∞ P P

5 A 6 A

B Ed 1

4 5

D

3 4 . Ed  0 Ed  ∞

B C Ed 1

2 3 D

Ed 1

1 C 2

D 1 F Ed 0

0 0 D H

10 20 30 40 50 Q 10 20 30 40 50 60 Q Q Q
a) b) c) d)

4paveikslėlisII. PRAKTINĖ DALIS
2.1. DEGALŲ KAINŲ POKYČIO ĮTAKA VARTOTOJO ELGESIUI
Išnagrinėsime populiariausio A95 benzino ir dyzelino kainų pokyčio įtaką vartotojų elgesiui bei gamintojų pajamoms uždaroje rinkoje kur šių prekių negalima isigyti nelegaliais būdais, ar kitur nusipirkti pigiau ir yra vienintelis gamintojas ir parduodama vienintele kaina. Tarkime benzino kaina yra – 2,50 Lt. už 1 litrą, o dyzelino 2,20 Lt. už litrą. Gamintojai parduoda 10 000 tonų benzino per dieną ir 5000 tonų dyzelino. Ir gamintojai gauna 36 000 000 litų pajamų per dieną. Vyriausybė nusprendžia apmokesdinti degalus papildomais mokesčiais, po apmokestinimo ir benzino ir dyzelino kainos tampa vienodomis po 2,75 Lt. už litrą. Vartotojų pajamos per nagrinėjamą laikotarpį nesikeičia. Benzino po šio kainos išaugimo sunaudojama 9900 tonų per dieną, o dyzelino 4750 tonų per dieną. Kadangi maža dalis kainai itin jautrių vartotojų pradėjo važinėti mažiau, ar naudotis viešuoju transportu. Kiti vartotojai vartoja tiek pat benzino. Taigi benzino sunaudojimas pasikeitė labai nedaug sumažėjo tik 1%, o kaina pakilo net desimčia procentų. Taigi benzino paklausos elastingumas kainai yra lygus 0,1. Taigi galima sakyti, jog benzino suvartojimas nuo kainos priklauso labai mažai, ir jo paklausos elastingumas kainai yra mažas, galima teigti jog paklausa yra neelastinga kainos atžvilgiu. Patyrinėkime dyzelino atvejį, kaina išaugo net 25%, bet vartojimas sumažėjo irgi salyginai labai mažai tik 5%. Taigi paklausos elastingumas kainai irgi išeina salyginai nedidelis tik 0,2. Tai irgi yra pakankamai mažas elastingumo rodiklis ir galima teigti, jog paklausa kainai beveik neelastinga. Gamintojų pajamos išaugtų iki 40 287 500 litų per dieną. Aišku gamintojas, labai apčiuopiamos naudos nepatirs, nes sumokės mokesčius valstybei ir realiai jų pelnas gali netgi sumažėti, nes realizuojama mažiau produkcijos. Benzinui ar dyzelinui atpigus vartojimas irgi neišaugtų tiek, kad gamintojas gautų tiek pat pajamų, kiek jis gauna esant bazinėms kainoms. Degalų butų sunaudojama beveik tiek pat prisidėtų keli kainai jautrūs vartotojai, procentinis sunaudojimo augimas būtų žymiai mažesnis, nei procentinis kainos sumažėjimas. Taigi galima teigti, jog degalų paklausos elastingumas kainai yra labai mažas, arba kitaip tariant jų paklausa yra neelastinga kainos atžvilgiu.
Galima panagrinėti šį atvejį visai kitu aspektu, iš automobilių gamintojų pusės. Jei iki kainų pakilimo rinkoje buvo parduodama 60% benzinu varomų automobilių ir 40% dyzelinu varomų automobilių. Tai po degalų kainų susilyginimo šis procentas žymiai pasikeistų, nes benzinu varomi automobiliai yra vertinami kur kas geriau, ir dyzelinius perka tik taupesni vartotojai dėl degalų kainų skirtumo. Taigi kainoms susilyginus rinkoje būtų parduodama daugiau nei 80% benzinu varomų automobilių. Taigi daugiau dyzelinių automobilių gaminantys gamintojai patirtų nemažus nuostolius ir turėtų keisti gamybos orientaciją. Tokiu atveju vyriausybė turėtų subsidijuoti dyzelinių automobilių gamintojų patirtus nuostolius.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, galima padaryti tokias svarbiausias išvadas. Nė vienas autorius nepateikia konkrečių prekių paklausos nustatymo būdų ir metodų, bet, atlikus mokslinės literatūros bei statistinių duomenų analizę, galima teigti, kad prekių paklausai įtakos turi įvairūs veiksniai.
Paklausa pakelia kainas. Kuo daugiau kiekvienoje šalyje yra gamintojų ir kuo įvairesnė jos gamyba, tuo lengvesnė, įvairesnė ir platesnė rinka, ir visiškai natūralu tuo ji pelningesnė. Tačiau šis privalumas yra tiktai tikros gamybos, o ne prievartinės apyvartos vaisius, kadangi pasiekta vertė nepadvigubėja, pereidama iš rankų į rankas arba pasiimta ir išeikvota valdžios, užuot likusį asmenims. Žmogus, kuris gyvena iš kitų gamybos, nedidina rinkos.
Kita išvada – grynas vartojimo skatinimas niekuo nepadeda prekybai. Svarbu ne tiek sudaryti norą vartoti, kiek suteikti tam priemones, o šias priemones suteikia tiktai gamyba. Blogos vyriausybės skatina vartoti, geros skatina gaminti.
Dėl tos pačios priežasties naujai sukurtas gaminys yra atverta rinka, o suvartotas ar sunaikintas gaminys – uždaryta rinka.
1. Paklausos elastingumas kainai nusako perkamos prekės kiekio reakcijos laipsnį į tos prekės kainos pokytį; kuo stipresnė reakcija, tuo elastingesnė paklausa.
2. Paklausos elastingumas kainai yra skaičiuojamas naudojant procentinius, o ne absoliučius kainos bei kiekio pokyčių dydžius.
3. Procentinių pokyčių skaičiavimai paklausos kreivės atkarpoje priklauso nuo to, kuris atskaitos taškas pasirenkamas: jie bus skirtingi skaičiuojant nuo kreivės atkarpos pradžios taško ir nuo tos pačios atkarpos galinio taško. Elastingumas neturėtų priklausyti nuo susitarimo pasirenkant atskaitos tašką. Šiai problemai išvengti naudojamas atkarpos vidurio taškas, arba vidurkis.
4. Paklausos elastingumas kainai nustato bendrųjų pajamų pokytį, keičiantis kainai. Jei paklausa yra elastinga, tai kainos sumažėjimas padidins pajamas (PxQ). Jei paklausa yra neelastinga, tai kainos kritimas sumažins pajamas. Galiausiai jei paklausa yra pavienio elastingumo, tai kainos pokytis nepakeis bendrųjų pajamų dydžio.
5. Paklausos kreivės nuolydis nėra jos elastingumo atspindys.
6. Paklausos elastingumas kainai priklauso nuo daugelio veiksnių. Paklausos elastingumas turi tendenciją būti aukštas:
(a) jei prekė yra daugiau prabangos, o ne būtinybės dalykas;
(b) jei prekė yra pakankamai didelė ir brangi, o ne smulki ir sudaranti tik mažą bendrųjų vartotojo išlaidų procentinę dalį;
(c) jei prekė turi artimų pakaitalų;
(d) jei yra pakankamai ilgas laikotarpis.
7. Paklausos elastingumas kainai matuoja perkamo prekės kiekio reakciją į tos prekės kainos pokytį. Panašiai paklausos elastingumas pajamoms matuoja perkamo prekės kiekio reakciją į pajamų pokytį.
Visose šalyse, kuriose dėl vyriausybės ydų ar dėl tautos klaidų gamyba vyksta sunkiai ir niekuomet nepapildo suvartotų vertybių kiekio, visi poreikiai nyksta. Gaminių vertė neprilygsta jų gamybos kaštams, jokia pramonės plėtra neapsimoka, pelnas ir algos mažėja, kapitalas duoda maža pajamų ir jo naudojimas pasidaro rizikingas. Tokias pasekmes atneša smunkanti gamyba. Vaistai nuo jos – ekonomija, protinga veikla ir laisvė.

Naudota literatūra

1. Mikroekonomika. Vytautas Snieška (2002) KTU
2. Mikroekonomika. Paul Wonnacott, Ronald Wonnacott (1998). Poligrafija ir informatika
3.A number of studies, including H. S. Houthakker and Lester D. Taylor, Consumer Demand m the United States (Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1966).
4.Assar Lindbeck, The Political Economy of the New Left (New York: Harper and Row, 1971).
5.Anthony Downs, Rental Housing in the 1980s (Washington, D. C.: Brookings Institution, 1983).

Leave a Comment