VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA
ELASTINGUMO TEORIJA
ATLIKO: 4 gr. studentas Valdas Grigonis
TIKRINO: Doc. dr. A. Rastenienė
VILNIUS 2003
TURINYS
LENTELĖS 3PAVEIKSLAI 4ĮVADAS 5TEORINĖ DARBO DALIS 6 PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 6 PASIŪLOS ELASTINGUMAS 12 ELASTINGUMO SVARBA 14IŠVADOS 16LITERATŪRA 17
LENTELĖS
Lentelė 1 – Kryžminis elastingumas 11
PAVEIKSLAI
Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas 6Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas 8Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 8Paveikslas 4- Santykinis elastingumas 8Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 8Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas 9Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai 9Paveikslas 8-Skirtingi elastingumai 9Paveikslas 9-Netiesinė paklausa 9Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) 10Paveikslas 11-Paklausų lyginimas b) 10Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė 12Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivė 12Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S 13Paveikslas 15-Spindulys aukščiau S (elastinga) 13Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga) 13Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai 14Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai 15
ĮVADAS
Elastingumo teorija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančiųkaip vartotojai ir gamintojai reaguoja į kainų pasikeitimus rinkoje. Jispadeda nusakyti, kas ir kokią mokesčio dalį sumoka į valstybės biudžetą,kokios prekės bus perkamos labiau nei kitos, kaip pasikeis prekių pirkimaspasikeitus pajamoms, kainai bei kaip priklauso vienų produktų pirkimas nuokitų kainos pasikeitimo. Visa ši informacija labai dažnai praverčiapraktikoje, todėl elastingumo supratimas ir taikymas yra labai aktualusšiandieniniame pasaulyje. Jo svarbą labiausiai nulemia tai, kad mesgyvename rinkos pasaulyje, kur ekonomika yra vienas pagrindinių dalykų.Šiame darbe kaip tik daugiausiai dėmesio ir bus skiriama elastingumoapibūdinimui, paaiškinimui. Kad būtų galima lengviau paaiškinti elastingumosavybes, bus remiamasi informacija iš kitų literatūros šaltinių, pateikiamipavyzdžiai bei grafinė medžiaga. Šiuo darbu siekiu atskleisti elastingumosvarbą šiandienos praktikoje, bei jo taikymą kai kurių problemų sprendimui.
TEORINĖ DARBO DALIS
PAKLAUSOS ELASTINGUMAS
Elastingumas – kas tai. Labai dažnai yra naudinga išmatuoti paklausos“jautrumą“ keičiantis kainoms ir pajamoms. Anksčiau daug kam atrodė, kadtam tiktų paklausos funkcijos nuolydis, tačiau jis turi vieną svarbų
trūkumą: jam įtaką daro tai, kokiais vienetais matuojama kaina ir kiekis.Pavyzdžiui, jei kainą matuotume centais, o ne litais, tai paklausos kreivėsnuolydis smarkiai pasikeistų. Vien dėl to reikalingas kitas “jautrumo“matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčiųnaudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybėstarp vienetų neatitikimų. [pic] Elastingumas – tai matas, parodantis kainos ir kiekio tarpusavio ryšiostiprumą. Šią formulę galima pertvarkyti: [pic] Gauta elastingumo formulė vadinama taškiniu elastingumu, kadangi jojenaudojamos taško “koordinatės“ P ir Q. Ji yra populiariausia ir plačiausiaitaikoma įvairiems uždaviniams spręsti. Tačiau ši formulė turi vienąapribojimą – ji yra netinkama, kai kainų ir kiekio pokyčiai yra labaidideli. Pavyzdžiui: [pic]Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas
Išmatuokime elastingumą einant iš taško A į tašką B: [pic] Išmatuokime elastingumą einant iš taško B į tašką A: [pic] Matome, jog elastingumas smarkiai skiriasi, todėl, esant dideliemskainų ir kiekių pokyčiams, reikia naudoti vidurio taško elastingumoformulę. Ją taikant, keičiamas elastingumo formulės vardiklis: [pic] Tokiu atveju, pateiktame pavyzdyje gauname: [pic] Vidurio taško elastingumo formulė dar vadinama lanko elastingumu.Taikant šią formulę, elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale,elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške. Diskusijos dėl minuso ženklo. Kadangi paklausos kreivė yra neigiamonuolydžio (yra priešinga priklausomybė tarp kainos ir kiekio), taielastingumas taip pat yra neigiamas. Tačiau ekonomistai, kalbėdami apieelastingumą, dažnai praleidžia minuso ženklą ir jį apibūdina kaip absoliutųdydį. Taip dažnai daroma vien dėl to, kad būtų išvengta painiavos, kuripaklausa yra elastingesnė: ar ta, kuri lygi -2, ar ta kuri lygi -1,2.Ekonomistai teigia, kad paklausa, lygi -2, yra elastingesnė ir, kad būtų
paprasčiau tai suprasti, naudoja absoliučius dydžius. Tačiau būtina žinoti,kad paklausos elastingumas visada yra neigiamas. Elastingumo rūšys. Yra pabrėžiamos trys pagrindinės paklausoselastingumo reikšmės: 1. Kai |Ed|<1, tai paklausa kainai yra neelastinga arba mažaielastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekissumažės mažiau nei 10%. 2. Kai |Ed|>1, tai paklausa kainai yra elastinga. Tai reiškia, kad,kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės daugiau nei 10%. 3. Kai |Ed|=1, tai paklausa kainai yra vienetinio elastingumo. Tokiuatveju kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos kiekioprocentinį pasikeitimą. Kadangi, skaičiuojant elastingumą, gaunamos įvairių dyždių reikšmės,tai jos gali turėti ir skirtingas savybes bei skirtingą įtaką prekiųpirkimui. Dėl to yra išskiriamos kelios elastingumo rūšys: 1. Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainospokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yrahorizontalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis(Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip: Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visosfirmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkojepadidintų esančią kainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų.Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas 2. Absoliutus neelastingumas. Tai tokia situacija, kai bet koks kainospasikeitimas nesukelia jokio paklausos kiekio pasikeitimo. Paklausa, tokiuatveju, yra vertikalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yralygus 0 (E=0). Grafiškai tai atrodo taip:Tokia paklausa gali būti, kai prekė, kurios ieško vartotojas, yra labaireikalinga ir vartotojas yra pasirengęs už ją sumokėti bet kokį pinigųkiekį.
Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 3. Santykinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|>1.Grafike kaina sumažėjo nuo 6 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 10 iki 20vienetų. Todėl Ed=(20-10)/10*6/(4-6)=1*(-3) =-3.
Paveikslas 4- Santykinis elastingumas 4. Vienetinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|=1.Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 8 iki 12vienetų. Todėl Ed=(12-8)/8*8/(4-8)=0,5*(-2) =-1.
Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 5. Santykinis neelastingumas. Tai tokia situacija, kai 0<|Ed|<1.Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 18 iki 20vienetų. Todėl Ed=(20-18)/18*8/(4-8)=1/9* (-2) =-2/9=-0,22.
Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas Paklausos kreivės nuolydis. Svarbu žinoti tai, kad grafiko formanegali būti tinkamiausias būdas nustatyti paklausos elastingumą, kadangi„kreivės nuolydis priklauso nuo absoliučių kainos ir kiekio pokyčių, bet,apskaičiuojant elastingumą, imami procentiniai pokyčiai“[V. Skominas,„Mikroekonomika“, 92 psl.]. Tai gana lengva supransti. Kreivės nuolydis yragaunamas kainos pokytį padalinus iš kiekio pokyčio, todėl būtų gananetikslu pasikliauti vien kreivės nuolydžiu, skaičiuojant jos elastingumą.Kaip matome, 7 paveiksle yra pateiktos dvi kreivės, kurių elastingumas yravienodas, tačiau jų nuolydžiai skiriasi. Kita priežastis gali būti esanttiesinėms paklausos lygtims (paveikslas 8). Tokiu atveju, visadaelastingumas turi skirtingas reikšmes skirtingose paklausos vietose. Taipyra dėl to, kad pirmasis kainos sumažėjimas 1 Lt sudaro nedidelę procentinędalį sąlygiškai didelės pradinės 16 Lt kainos. Kainai mažėjant, 1 Ltprocentinė dalis darosi vis didesnė. Galima pastebėti, kad elastingumas yravienetinis paklausos viduryje. Yra dar vienas svarbus atvejis: kai paklausayra pastovaus elastingumo visuose kreivės taškuose (paveikslas 9). Esanttokiai situacijai, yra gaunamos pastovaus dydžio pajamos. Tačiau dėl tokreivė nebeįgauna tiesės formos, t.y. ji išlinksta. Kreivės nuolydis nėrapastovus skirtinguose jos taškuose, nors elastingumas yra pastovus.[pic][pic]
Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai Paveikslas 8-Skirtingielastingumai
[pic]Paveikslas 9-Netiesinė paklausa Kitos elastingumo formulės. Elastingumą galima apskaičiuoti ne tik
naudojant taško elastingumo ar vidurio lanko formulę, bet ir taikantgeometrinius metodus:Šioje formulėje P yra bet kokia pasirinkta kaina, atitinkantipaklausos kreivės tašką, kuriame apskaičiuojamas elastingumas. Pmax –maksimali galima kaina, kai kiekis yra lygus 0. Norint apskaičiuotipaklausos elastingumą, užtenka iš paklausos lygties susirasti atitinkamaskainas. Tai labai paprastas, efektyvus ir greitas būdas. Tačiau kaipaklausos kreivė nėra tiesės formos, tada per tiriamą tašką reikia nubrėžtiliestinę. Žinant šią formulę yra nesunku nustatyti, kuri paklausos kreivėyra elastingesnė. Pavyzdžiui, 10 ir 11 paveiksle yra pavaizduotos dvitiesės. Imant bet kokią kainą, yra nesunku pastebėti, kad elastingesnė tapaklausa, kurios Pmax yra mažesnis, t.y. kurios paklausa kerta y ašį arčiaukoordinačių pradžios. Tai yra visai suprantama, kadangi mažesnis Pmaxgarantuoja mažesnį vardiklį ir dėl to elastingumas tampa didesnis.[pic][pic]Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) Paveikslas 11-Paklausųlyginimas b) Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai. Vienas iš svarbiausiųveiksnių yra prekių pakeičiamumas. Tai reškia, kad kuo daugiau pakaitalųturi prekės, tuo labiau elastingesnės jos bus. Gana geras pavyzdys yrasviestas ir margarinas. Jie abu tenkina tuos pačius vartotojų poreikius,todėl yra geri pakaitalai. Jei kurio nors vieno iš jų kaina smarkiaišokteltų, tai vartotojai pradėtų pirkti daugiau antros prekės. Kitasveiksnys yra prekės pobūdis: ar ji yra būtinybė ar prabanga vartotojui.Prabangos prekių elastingumas visada didesnis nei būtinų prekių, kadangi bebūtinybių pirkėjai negali apsieiti. Pasikeitus prabangos prekių,pavyzdžiui, atostogų kainai, pirkėjai gali greitai apsispręsti dėl jųpirkimo, nes jos nėra svarbios. Dar vienas veiksnys, nulemiantis paklausoselastingumą, yra prekės kainos dalis vartotojo pajamose. Taigi prekės,kurios yra brangios ir tuo pačiu sudaro didesnę dalį vartotojo pajamose,
yra daug elastingesnės už pigias prekes. Tai reiškia, kad pirkdamas namąvartotojas kreips daugiau dėmesio į jo kainą nei pirkdamas pieštuką.Paskutinis veiksnys yra laikas. Kuo jis ilgesnis, tuo paklausaelastingesnė. Jei benzino kaina didėja, tai dar nereiškia, kad žmonės perkabenzino žymiai mažiau. Važinėti mažiau galima, tačiau visiškai atsisakytivažinėjimo ir pastatyti automobilį benzino taupymo tikslu daugumavairuotojų nesiruošia. Tačiau, praėjus ilgesniam laikotarpiui, gali būtipagaminti nauji automobiliai, kurie naudotų mažiau benzino. Ilgo vartojimoprekėms (automobiliams, baldams) ši taisyklė negalioja. Jei jų kainamažėtų, tai vartotojų reakcija būtų daug didesnė nei kainai kylant. Kryžminis paklausos elastingumas. Kryžminis paklausos elastingumas yratoks rodiklis, kuris parodo stiprumą ryšio tarp vienos prekės kainosprocentinio pokyčio ir kitos prekės kiekio procentinio pokyčio.Jei prekės X ir Y yra pakaitalai, tai, padidėjus Y prekės kainai,padidės X prekės paklausa. Tai reškia, kad Exy>0. Jei prekės yrapapildiniai, tai Y prekės kainos padidėjimas sumažins X prekės paklausą.Dėl to Exy<0. Jei Exy=0, tai prekės X ir Y yra nepriklausomos viena nuokitos.|Prekės|Kryžminis elastingumas || |Maisto prekėms |Vynu|Alu|| | |i |i ||Maista|x |0,06|0,0||s | | |1 ||Vynas |-0,13 |x |0,2|| | | |7 ||Alus |0,07 |0,41|x |
Lentelė 1- Kryžminis elastingumas Kaip matome iš lentelės, maistui brangstant, pirkėjai daugiau vartosvyno ir alaus (jie yra pakaitalai maistui, nes jų Exy yra didesnis už 0).Tačiau pabrangus vynui, vartotojai mažiau vartos maisto prekių (yrapapildiniai). Paklausos elastingumas pajamoms. Dažnai yra svarbu nustatyti ne tikkaip keičiasi vartotojų poreikiai pasikeitus prekių kainoms, bet irpasikeitus pirkėjų pajamoms. Šiam tikslui yra naudojama paklausos
elastingumo pajamoms formulė:Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja, tai Em>0.Tokiu atveju sakoma, kad prekė yra normali. Jei prekių kiekis sumažėtų, taiEm būtų mažiau už 0 ir tokia prekė būtų vadinama bloga (blogesnės kokybės).Tokios prekės gali būti maisto prekės. Jei žmogus uždirba pakankamai daug,tai jo pajamų padidėjimas nesukels maisto prekių padidėjimo, nes jam iranksčiau užteko pinigų jo norimam maisto kiekiui suvartoti. Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja didesniutempu, tai Em bus didesnis už 1. Tuomet tokios prekės yra vadinamosprabangos. Vadinasi vartotojo bendrų išlaidų dalis taip pat didėja,didėjant pajamoms. Jei prekių kiekis padidėja mažesniu tempu nei pajamos,tai Em<1 ir tokios prekės yra vadinamos kasdienio vartojimo prekėmis(būtinomis). Elastingumas ir gamintojo bendrosios pajamos. Kai turime duomenis apiegamintojo bendrąsias pajamas(TR) (vartotojo išleidžiamus pinigus) prekėskainai kintant, yra įmanoma nustatyti paklausos elastingumą. Jei kainakrenta, o gamintojo TR auga, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būtididesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|>1. Jei kaina krenta, ogamintojo TR irgi krenta, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būtimažesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|<1. Jei kaina krenta, ogamintojo TR nesikeičia, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti lygusprocentiniui kainos pokyčiui ir |Ed|=1. Galime panagrinėti ir kainųpoveikio kreivę (12 paveikslas). Jei x1 kiekiui augant visų kitų prekiųkiekis mažėja (joms pirkti išleidžiama vis mažiau), tuomet procentiniskiekio pokytis turi būti didesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|>1.Jei kainų poveikio kreivė kiltų į viršų, tuomet |Ed|<1. Jei kainų poveikiokreivė yra tokioje padėtyje kaip 13 paveiksle, tuomet paklausa tai prekei
yra neelastinga (|Ed|=0). Esant kreivei horizontalioje padėtyje |Ed|=1.[pic] [pic]Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivėPASIŪLOS ELASTINGUMAS
Kadangi jau išsiaiškinome paklausos elastingumą galime susipažinti supasiūlos elastingumu. Pasiūlos elastingumas apibūdina gamintojų reakcijosstiprumą į prekės kainos pokytį. Todėl:
Kaip matome, pasiūlos elastingumo formulė yra lygiai tokia pati kaipir paklausos, tačiau skiriasi tik tuo, kad čia yra procentinis kiekiopokytis ne vartotojų perkamų prekių, bet gamintojų parduodamų. Deja išgamintojo bendrųjų pajamų mes nieko negalime pasakyti apie pasiūloselastingumą kainai, nes pagal pasiūlos dėsnį padidėjus kainai gamintojasnorės parduoti daugiau. Pasiūlos elastingumą yra įmanoma nustatytigrafiškai. Tam reikia nusibrėžti spindulį iš koordinačių pradžios. Jei jissutampa su pasiūlos funkcija, tai pasiūla yra vienetinio elastingumo (14paveikslas). Jei kerta pasiūlos funkciją ir lieka aukščiau už ją, taipasiūla yra elastinga, jei žemiau – neelastinga (15 ir 16 paveikslaiatitinkamai):[pic] [pic]Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S Paveikslas 15-Spindulys aukščiau S (elastinga)[pic]Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga) Pasiūlos elastingumą galima apskaičiuoti naudojant vien tik kiekius.Tam reikia žinoti šią formulę:
Šioje formulėje Q yra bet koks pasirinktas kiekis, atitinkantispasiūlos kreivės tašką, kuriame apskaičiuojamas elastingumas. Qmin –minimalus galimas kiekis, kai kaina yra lygi 0. Norint apskaičiuotipasiūlos elastingumą, užtenka iš pasiūlos lygties susirasti atitinkamuskiekius. Tai labai paprastas, efektyvus ir greitas būdas. Pasiūlos elastingumas turi tas pačias rūšis kaip ir paklausoselastingumas (gali būti absoliučiai elastinga/neelastinga, santykinaielastinga/neelastinga ir vienetinio elastingumo pasiūla). Todėl ir kreiviųformos yra tos pačios išskyrus nešalutinius atvejus (santykinįelastingumą/neelastingumą ir vienetinį elastingumą). Taip yra todėl, kad
pasiūlos kreivė turi teigiamą nuolydį, o paklausos – neigiamą. Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Pirmas iš jų gali būtilaikas, kurį turi gamintojas, kad reaguotų į prekės kainos pasikeitimą.Kylant kainai, gamintojas nori parduoti kuo daugiau, todėl turi turėtigalimybę pagaminti taip pat daugiau. Tačiau gamybos perskirstymui ir naujųtechnologijų kūrimui reikia laiko, o kuo daugiau laiko turi, tuo jo pasiūlabus elastingesnė. Kitas veiksnys yra produktų pakeičiamumas ir produktųpapildiniai. Tai reiškia, kad kuo daugiau skirtingų prekių gamintojas galipagaminti su turima technologija, tuo jo pasiūla bus elastingesnė.Paskutinė priežastis, daranti įtaką pasiūlos elastingumui, yra atsargųkaina ir jos pagrįstumas. Gaminiai, gendantys greičiau nei kiti, turimažesnį elastingumą.ELASTINGUMO SVARBA
Elastingumas yra vienas pagrindinių dalykų, darančių įtaką vartotojųir gamintojų mokamiems mokesčiams. Jis daro įtaką ir gamintojo bendrosiomspajamoms. Jei |Ed|>1, tai gamintojas gali padidinti pajamas tik mažindamaskainą. Jei |Ed|<1, tai gamintojas savo bendrąsias pajamas padidins tikpakeldamas kainą. Vadinasi jo pajamos bus didžiausios tik tada, kai |Ed|=1. Panagrinėkime mokestines naštas gamintojams ir vartotojams. Tarkimevyriausybė nustato akcizo mokestį kai kurioms prekėms, turinčioms didelępaklausą, pavyzdžiui, benzinui. Tarkime, vyriausybė nustato vieno litomokestį. Mes galime teigti, jog mokestį paprasčiausiai sumokės pirkėjas,kuris prekę įsigis brangiau vienu litu. Tačiau taip ne visada yra. Kad būtųgalima aiškiau suprasti kas ir kokią mokesčių dalį sumoka, panagrinėkimetokį grafiką. Pradinė pusiausvyra iki mokesčio nustatymo yra taške Ed kuris atitinka6 mln. parduotų prekės vienetų po 2 litus už kiekvieną. Nustačius mokestį,pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn vieno lito atstumu, t.y. nuo S1 iki S2.Visa pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn atsižvelgiant į mokesčio dydį
(pasiūla sumažėja todėl, kad gamintojas akcizo nustatymą priima kaipatitinkamą gamybos kaštų padidėjimą). Pasiūlos kreivės poslinkis aukštyn perstumia pusiausvyrą iš E1 į E2padėtį. Vartotojų mokamas mokestis yra viršutinė mokesčio ploto dalis, ogamintojų – apatinė. Vartotojų (pirkėjų) mokama kaina padidėja 25 centais,t.y. nuo 2,00 Lt iki 2,25 Lt. Taigi vartotojams tenka tik 25 centaimokesčių naštos. Gamintojai (pardavėjai) apmoka likusią 75 centų mokesčiodalį. Vartotojams mažesnė mokesčių naštos dalis tenka todėl, kad jie labiaureaguoja į kainos pokyčius nei gamintojai. Paklausa yra elastingesnė užpasiūlą. [pic] Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai Kitame grafike parodyta priešinga situacija. Čia matome, kadgamintojai jautriau reaguoja į kainos pokyčius; pasiūla yra elastingesnė užpaklausą. Todėl gamintojams tenka mažesnė mokesčio dalis. Didesniąjąmokesčio dalį apmoka pirkėjai. [pic] Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai Kai paklausa yra absoliučiai neelastinga tada visą mokestį sumokavartotojai, kai absoliučiai elastinga – gamintojai. Su pasiūlos kreiveviskas yra atvirkščiai. Kai pasiūlos kreivė yra visiškai elastiga, taimokestį į biudžetą sumoka vartotojai, kai neelastinga – gamintojai. Visaiskitais atvejais mokesčio mokėjimas pasiskirsto dalimis tarp vartotojų irgamintojų priklausomai nuo to, kokio elastingumo yra pasiūlos ir paklausoskreivės. Vyriausybei apsimoka apmokestinti tas prekes, kurių elastingumas yralabai mažas arba kurias vartotojai vis tiek vartos ir po apmokestinimo(benzinas). Taip daryti yra geriausia dėl to, kad apmokestinus elastingasprekes, atsiranda labai didelis visuomenės nuostolių plotas. Iš šio plotovalstybė pajamų negauna, o visuomenė jo netenka.IŠVADOS
Atlikusi šį darbą, aš sužinojau kodėl elastingumas yra toks svarbusekonomikoje. Mokėjimas jį naudoti ir taikyti praktikoje bei jo supratimasgali leisti daug pasiekti verslo pasaulyje. Ypač reikalinga žinoti kada ir
kur jį taikyti dirbant vyriausybėje, kadangi netinkamų prekių arbanesubalansuotas apmokestinimas gali sukelti rimtų padarinių ekonomikai,didelių nuostolių visuomenei. Reikia žinoti net ir mokesčių elastingumą,kadangi elastinga mokesčių sistema yra palankesnė, siekiant ekonominioaugimo, kuris reikalauja nuolatos didinti išlaidas ekonomineiinfrastruktūrai tobulinti ir anksčiau sukurtam kapitalui palaikyti. Benesvarbiausias dalykas yra sugebėti tinkamai apskaičiuoti elastingumą, nesnetikslus jo nustatymas gali duoti neigiamus rezultatus tiek valstybei tiekatskiroms įmonėms. Tačiau norint kaip reikiant gerai suprasti elastingumą,vien tokių žinių nepakanka. Elastingumas yra reikalingas visur, ne tikmikroekonominiame lygyje, bet ir makroekonominiame. Todėl labai svarbusuprasti jį šiek tiek bendriau ir plačiau.LITERATŪRA
1. Skominas V. Mikroekonomika. –V., 2000. 2. Wonnacott P. Ir Wonnacott R. Mikroekonomika. –V., 1998. 3. Hal R. Variau. Mikroekonomika. Šiuolaikinis požiūris. –V., 1999. 4. www.is.lt/kolegija/darbai/Pekarskiene_ Paklausos_ir_pasiulos_elastingumas.pdf. 5. Snieška V. Ir kt. Mikroekonomikos pagrindai. –K., 1997. 6. www.std.lt.———————–[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]