Elastingumo teorija

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

TEORINĖS EKONOMIKOS KATEDRA

ELASTINGUMO TEORIJA

ATLIKO: 4 gr. studentas

Valdas Grigonis

TIKRINO: Doc. dr.

A. Rastenienė

VILNIUS 2003

TURINYS

LENTELĖS 3
PAVEIKSLAI 4
ĮVADAS 5
TEORINĖ DARBO DALIS 6

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 6

PASIŪLOS ELASTINGUMAS 12

ELASTINGUMO SVARBA 14
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17

LENTELĖS

Lentelė 1 – Kryžminis elastingumas 11

PAVEIKSLAI

Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas 6
Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas 8
Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas 8
Paveikslas 4- Santykinis elastingumas 8
Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas 8
Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas 9
Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai 9
Paveikslas 8-Skirtingi elastingumai 9
Paveikslas 9-Netiesinė paklausa 9
Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) 10
Paveikslas 11-Paklausų lyginimas b) 10
Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė 12
Paveikslas 13-Vertikali kainų poveikio kreivė 12
Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S 13
Paveikslas 155-Spindulys aukščiau S (elastinga) 13
Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga) 13
Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai 14
Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai 15

ĮVADAS

Elastingumo teorija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nulemiančių
kaip vartotojai ir gamintojai reaguoja į kainų pasikeitimus rinkoje. Jis
padeda nusakyti, kas ir kokią mokesčio dalį sumoka į valstybės biudžetą,
kokios prekės bus perkamos labiau nei kitos, kaip pasikeis prekių pirkimas
pasikeitus pajamoms, kainai bei kaip priklauso vienų produktų pirkimas nuo
kitų kainos pasikeitimo. Visa ši informacija labai dažnai praverčia
praktikoje, todėl elastingumo supratimas ir taikymas yra labai aktualus
šiandieniniame pasaulyje. Jo svarbą labiausiai nulemia ttai, kad mes
gyvename rinkos pasaulyje, kur ekonomika yra vienas pagrindinių dalykų.
Šiame darbe kaip tik daugiausiai dėmesio ir bus skiriama elastingumo
apibūdinimui, paaiškinimui. Kad būtų galima lengviau paaiškinti elastingumo
savybes, bus remiamasi informacija iš kitų literatūros šaltinių, pateikiami
pavyzdžiai bei grafinė medžiaga. Šiuo darbu s

siekiu atskleisti elastingumo
svarbą šiandienos praktikoje, bei jo taikymą kai kurių problemų sprendimui.

TEORINĖ DARBO DALIS

PAKLAUSOS ELASTINGUMAS

Elastingumas – kas tai. Labai dažnai yra naudinga išmatuoti paklausos
“jautrumą“ keičiantis kainoms ir pajamoms. Anksčiau daug kam atrodė, kad
tam tiktų paklausos funkcijos nuolydis, tačiau jis turi vieną svarbų
trūkumą: jam įtaką daro tai, kokiais vienetais matuojama kaina ir kiekis.
Pavyzdžiui, jei kainą matuotume centais, o ne litais, tai paklausos kreivės
nuolydis smarkiai pasikeistų. Vien dėl to reikalingas kitas “jautrumo“
matas – elastingumas. Jį naudojant, vietoj kiekio ir kainos pokyčių
naudojami jų procentiniai pokyčiai. Tokiu būdu išvengiama priklausomybės
tarp vienetų neatitikimų.

[pic]

Elastingumas – tai matas, parodantis kainos ir kiekio tarpusavio ryšio
stiprumą. Šią formulę galima pertvarkyti:

[pic]

Gauta elastingumo formulė vadinama taškiniu elastingumu, kadangi joje
naudojamos taško “koordinatės“ P ir Q. Ji yra populiariausia ir plačiausiai
taikoma įvairiems uždaviniams spręsti. Tačiau ši fformulė turi vieną
apribojimą – ji yra netinkama, kai kainų ir kiekio pokyčiai yra labai
dideli. Pavyzdžiui:

[pic]

Paveikslas 1-Elastingumo skaičiavimas

Išmatuokime elastingumą einant iš taško A į tašką B:

[pic]

Išmatuokime elastingumą einant iš taško B į tašką A:

[pic]

Matome, jog elastingumas smarkiai skiriasi, todėl, esant dideliems
kainų ir kiekių pokyčiams, reikia naudoti vidurio taško elastingumo
formulę. Ją taikant, keičiamas elastingumo formulės vardiklis:

[pic]

Tokiu atveju, pateiktame pavyzdyje gauname:

[pic]

Vidurio taško elastingumo formulė dar vadinama lanko elastingumu.
Taikant šią formulę, elastingumą galima apskaičiuoti bet kuriame intervale,
elastingumas įvertinamas centriniame intervalo taške.

Diskusijos dėl minuso ženklo. Kadangi paklausos kreivė y

yra neigiamo
nuolydžio (yra priešinga priklausomybė tarp kainos ir kiekio), tai
elastingumas taip pat yra neigiamas. Tačiau ekonomistai, kalbėdami apie
elastingumą, dažnai praleidžia minuso ženklą ir jį apibūdina kaip absoliutų
dydį. Taip dažnai daroma vien dėl to, kad būtų išvengta painiavos, kuri
paklausa yra elastingesnė: ar ta, kuri lygi -2, ar ta kuri lygi -1,2.
Ekonomistai teigia, kad paklausa, lygi -2, yra elastingesnė ir, kad būtų
paprasčiau tai suprasti, naudoja absoliučius dydžius. Tačiau būtina žinoti,
kad paklausos elastingumas visada yra neigiamas.

Elastingumo rūšys. Yra pabrėžiamos trys pagrindinės paklausos
elastingumo reikšmės:

1. Kai |Ed|<1, tai paklausa kainai yra neelastinga arba mažai
elastinga. Tai reiškia, kad, kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis
sumažės mažiau nei 10%.

2. Kai |Ed|>1, tai paklausa kainai yra elastinga. Tai reiškia, kad,
kainą padidinus 10%, perkamos prekės kiekis sumažės daugiau nei 10%.

3. Kai |Ed|=1, tai paklausa kainai yra vienetinio elastingumo. Tokiu
atveju kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos kiekio
procentinį pasikeitimą.

Kadangi, skaičiuojant elastingumą, gaunamos įvairių dyždių reikšmės,
tai jos gali turėti ir skirtingas savybes bei skirtingą įtaką prekių
pirkimui. Dėl to yra išskiriamos kelios elastingumo rūšys:

1. Absoliutus elastingumas. Tai tokia situacija, kai nedidelis kainos
pokytis sukelia labai didelį kiekio pokytį. Paklausa, tokiu atveju, yra
horizontalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra begalinis
(Ed→∞). Grafiškai tai atrodo taip:

Tokia padėtis yra įmanoma tobulos konkurencijos rinkoje, kai visos
firmos gamina tokį patį produktą. Jei kuri nors firma tokioje rinkoje
padidintų esančią ka
ainą, tai galima tikėtis, kad ji nieko neparduotų.

Paveikslas 2- Absoliutus elastingumas

2. Absoliutus neelastingumas. Tai tokia situacija, kai bet koks kainos
pasikeitimas nesukelia jokio paklausos kiekio pasikeitimo. Paklausa, tokiu
atveju, yra vertikalioje padėtyje, t.y. teigiama, kad elastingumas yra
lygus 0 (E=0). Grafiškai tai atrodo taip:
Tokia paklausa gali būti, kai prekė, kurios ieško vartotojas, yra labai
reikalinga ir vartotojas yra pasirengęs už ją sumokėti bet kokį pinigų
kiekį.

Paveikslas 3- Absoliutus neelastingumas

3. Santykinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|>1.
Grafike kaina sumažėjo nuo 6 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 10 iki 20
vienetų. Todėl Ed=(20-10)/10*6/(4-6)=1*(-3) =-3.

Paveikslas 4- Santykinis elastingumas

4. Vienetinis elastingumas. Tai tokia situacija, kai |Ed|=1.
Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 8 iki 12
vienetų. Todėl Ed=(12-8)/8*8/(4-8)=0,5*(-2) =-1.

Paveikslas 5- Vienetinis elastingumas

5. Santykinis neelastingumas. Tai tokia situacija, kai 0<|Ed|<1.
Grafike kaina sumažėjo nuo 8 iki 4 Lt, o kiekis padidėjo nuo 18 iki 20
vienetų. Todėl Ed=(20-18)/18*8/(4-8)=1/9* (-2) =-2/9=-0,22.

Paveikslas 6- Santykinis neelastingumas

Paklausos kreivės nuolydis. Svarbu žinoti tai, kad grafiko forma
negali būti tinkamiausias būdas nustatyti paklausos elastingumą, kadangi
„kreivės nuolydis priklauso nuo absoliučių kainos ir kiekio pokyčių, bet,
apskaičiuojant elastingumą, imami procentiniai pokyčiai“[V. Skominas,
„Mikroekonomika“, 92 psl.]. Tai gana lengva supransti. Kreivės nuolydis yra
gaunamas kainos pokytį padalinus iš kiekio pokyčio, todėl būtų gana
netikslu pasikliauti vien kreivės nuolydžiu, skaičiuojant jos elastingumą.
Kaip matome, 7 paveiksle yra pateiktos dvi kreivės, kurių elastingumas yra
vienodas, tačiau jų nuolydžiai skiriasi. Kita priežastis gali būti esant
tiesinėms paklausos lygtims (paveikslas

8). Tokiu atveju, visada
elastingumas turi skirtingas reikšmes skirtingose paklausos vietose. Taip
yra dėl to, kad pirmasis kainos sumažėjimas 1 Lt sudaro nedidelę procentinę
dalį sąlygiškai didelės pradinės 16 Lt kainos. Kainai mažėjant, 1 Lt
procentinė dalis darosi vis didesnė. Galima pastebėti, kad elastingumas yra
vienetinis paklausos viduryje. Yra dar vienas svarbus atvejis: kai paklausa
yra pastovaus elastingumo visuose kreivės taškuose (paveikslas 9). Esant
tokiai situacijai, yra gaunamos pastovaus dydžio pajamos. Tačiau dėl to
kreivė nebeįgauna tiesės formos, t.y. ji išlinksta. Kreivės nuolydis nėra
pastovus skirtinguose jos taškuose, nors elastingumas yra pastovus.
[pic][pic]

Paveikslas 7-Skirtingi nuolydžiai Paveikslas 8-Skirtingi
elastingumai

[pic]
Paveikslas 9-Netiesinė paklausa

Kitos elastingumo formulės. Elastingumą galima apskaičiuoti ne tik
naudojant taško elastingumo ar vidurio lanko formulę, bet ir taikant
geometrinius metodus:

Šioje formulėje P yra bet kokia pasirinkta kaina, atitinkanti
paklausos kreivės tašką, kuriame apskaičiuojamas elastingumas. Pmax –
maksimali galima kaina, kai kiekis yra lygus 0. Norint apskaičiuoti
paklausos elastingumą, užtenka iš paklausos lygties susirasti atitinkamas
kainas. Tai labai paprastas, efektyvus ir greitas būdas. Tačiau kai
paklausos kreivė nėra tiesės formos, tada per tiriamą tašką reikia nubrėžti
liestinę. Žinant šią formulę yra nesunku nustatyti, kuri paklausos kreivė
yra elastingesnė. Pavyzdžiui, 10 ir 11 paveiksle yra pavaizduotos dvi
tiesės. Imant bet kokią kainą, yra nesunku pastebėti, kad elastingesnė ta
paklausa, kurios Pmax yra mažesnis, t.y. kurios paklausa kerta y ašį arčiau
koordinačių pradžios. Tai yra visai suprantama, kadangi mažesnis Pmax
garantuoja mažesnį vardiklį ir dėl to elastingumas tampa didesnis.
[pic][pic]
Paveikslas 10-Paklausų lyginimas a) Paveikslas 11-Paklausų
lyginimas b)

Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai. Vienas iš svarbiausių
veiksnių yra prekių pakeičiamumas. Tai reškia, kad kuo daugiau pakaitalų
turi prekės, tuo labiau elastingesnės jos bus. Gana geras pavyzdys yra
sviestas ir margarinas. Jie abu tenkina tuos pačius vartotojų poreikius,
todėl yra geri pakaitalai. Jei kurio nors vieno iš jų kaina smarkiai
šokteltų, tai vartotojai pradėtų pirkti daugiau antros prekės. Kitas
veiksnys yra prekės pobūdis: ar ji yra būtinybė ar prabanga vartotojui.
Prabangos prekių elastingumas visada didesnis nei būtinų prekių, kadangi be
būtinybių pirkėjai negali apsieiti. Pasikeitus prabangos prekių,
pavyzdžiui, atostogų kainai, pirkėjai gali greitai apsispręsti dėl jų
pirkimo, nes jos nėra svarbios. Dar vienas veiksnys, nulemiantis paklausos
elastingumą, yra prekės kainos dalis vartotojo pajamose. Taigi prekės,
kurios yra brangios ir tuo pačiu sudaro didesnę dalį vartotojo pajamose,
yra daug elastingesnės už pigias prekes. Tai reiškia, kad pirkdamas namą
vartotojas kreips daugiau dėmesio į jo kainą nei pirkdamas pieštuką.
Paskutinis veiksnys yra laikas. Kuo jis ilgesnis, tuo paklausa
elastingesnė. Jei benzino kaina didėja, tai dar nereiškia, kad žmonės perka
benzino žymiai mažiau. Važinėti mažiau galima, tačiau visiškai atsisakyti
važinėjimo ir pastatyti automobilį benzino taupymo tikslu dauguma
vairuotojų nesiruošia. Tačiau, praėjus ilgesniam laikotarpiui, gali būti
pagaminti nauji automobiliai, kurie naudotų mažiau benzino. Ilgo vartojimo
prekėms (automobiliams, baldams) ši taisyklė negalioja. Jei jų kaina
mažėtų, tai vartotojų reakcija būtų daug didesnė nei kainai kylant.

Kryžminis paklausos elastingumas. Kryžminis paklausos elastingumas yra
toks rodiklis, kuris parodo stiprumą ryšio tarp vienos prekės kainos
procentinio pokyčio ir kitos prekės kiekio procentinio pokyčio.

Jei prekės X ir Y yra pakaitalai, tai, padidėjus Y prekės kainai,
padidės X prekės paklausa. Tai reškia, kad Exy>0. Jei prekės yra
papildiniai, tai Y prekės kainos padidėjimas sumažins X prekės paklausą.
Dėl to Exy<0. Jei Exy=0, tai prekės X ir Y yra nepriklausomos viena nuo
kitos.
|Prekės|Kryžminis elastingumas |
| |Maisto prekėms |Vynu|Alu|
| | |i |i |
|Maista|x |0,06|0,0|
|s | | |1 |
|Vynas |-0,13 |x |0,2|
| | | |7 |
|Alus |0,07 |0,41|x |

Lentelė 1- Kryžminis elastingumas

Kaip matome iš lentelės, maistui brangstant, pirkėjai daugiau vartos
vyno ir alaus (jie yra pakaitalai maistui, nes jų Exy yra didesnis už 0).
Tačiau pabrangus vynui, vartotojai mažiau vartos maisto prekių (yra
papildiniai).

Paklausos elastingumas pajamoms. Dažnai yra svarbu nustatyti ne tik
kaip keičiasi vartotojų poreikiai pasikeitus prekių kainoms, bet ir
pasikeitus pirkėjų pajamoms. Šiam tikslui yra naudojama paklausos
elastingumo pajamoms formulė:

Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja, tai Em>0.
Tokiu atveju sakoma, kad prekė yra normali. Jei prekių kiekis sumažėtų, tai
Em būtų mažiau už 0 ir tokia prekė būtų vadinama bloga (blogesnės kokybės).
Tokios prekės gali būti maisto prekės. Jei žmogus uždirba pakankamai daug,
tai jo pajamų padidėjimas nesukels maisto prekių padidėjimo, nes jam ir
anksčiau užteko pinigų jo norimam maisto kiekiui suvartoti.

Jei, padidėjus pajamoms, perkamų prekių kiekis padidėja didesniu
tempu, tai Em bus didesnis už 1. Tuomet tokios prekės yra vadinamos
prabangos. Vadinasi vartotojo bendrų išlaidų dalis taip pat didėja,
didėjant pajamoms. Jei prekių kiekis padidėja mažesniu tempu nei pajamos,
tai Em<1 ir tokios prekės yra vadinamos kasdienio vartojimo prekėmis
(būtinomis).

Elastingumas ir gamintojo bendrosios pajamos. Kai turime duomenis apie
gamintojo bendrąsias pajamas(TR) (vartotojo išleidžiamus pinigus) prekės
kainai kintant, yra įmanoma nustatyti paklausos elastingumą. Jei kaina
krenta, o gamintojo TR auga, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti
didesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|>1. Jei kaina krenta, o
gamintojo TR irgi krenta, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti
mažesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|<1. Jei kaina krenta, o
gamintojo TR nesikeičia, tuomet procentinis kiekio pokytis turi būti lygus
procentiniui kainos pokyčiui ir |Ed|=1. Galime panagrinėti ir kainų
poveikio kreivę (12 paveikslas). Jei x1 kiekiui augant visų kitų prekių
kiekis mažėja (joms pirkti išleidžiama vis mažiau), tuomet procentinis
kiekio pokytis turi būti didesnis nei procentinis kainos pokytis ir |Ed|>1.
Jei kainų poveikio kreivė kiltų į viršų, tuomet |Ed|<1. Jei kainų poveikio
kreivė yra tokioje padėtyje kaip 13 paveiksle, tuomet paklausa tai prekei
yra neelastinga (|Ed|=0). Esant kreivei horizontalioje padėtyje |Ed|=1.
[pic] [pic]
Paveikslas 12-Žemėjanti kainų poveikio kreivė Paveikslas 13-
Vertikali kainų poveikio kreivė

PASIŪLOS ELASTINGUMAS

Kadangi jau išsiaiškinome paklausos elastingumą galime susipažinti su
pasiūlos elastingumu. Pasiūlos elastingumas apibūdina gamintojų reakcijos
stiprumą į prekės kainos pokytį. Todėl:

Kaip matome, pasiūlos elastingumo formulė yra lygiai tokia pati kaip
ir paklausos, tačiau skiriasi tik tuo, kad čia yra procentinis kiekio
pokytis ne vartotojų perkamų prekių, bet gamintojų parduodamų. Deja iš
gamintojo bendrųjų pajamų mes nieko negalime pasakyti apie pasiūlos
elastingumą kainai, nes pagal pasiūlos dėsnį padidėjus kainai gamintojas
norės parduoti daugiau. Pasiūlos elastingumą yra įmanoma nustatyti
grafiškai. Tam reikia nusibrėžti spindulį iš koordinačių pradžios. Jei jis
sutampa su pasiūlos funkcija, tai pasiūla yra vienetinio elastingumo (14
paveikslas). Jei kerta pasiūlos funkciją ir lieka aukščiau už ją, tai
pasiūla yra elastinga, jei žemiau – neelastinga (15 ir 16 paveikslai
atitinkamai):
[pic] [pic]
Paveikslas 14-Spindulys, sutampantis su S Paveikslas 15-
Spindulys aukščiau S (elastinga)
[pic]
Paveikslas 16-Spindulys žemiau S (neelastinga)

Pasiūlos elastingumą galima apskaičiuoti naudojant vien tik kiekius.
Tam reikia žinoti šią formulę:

Šioje formulėje Q yra bet koks pasirinktas kiekis, atitinkantis
pasiūlos kreivės tašką, kuriame apskaičiuojamas elastingumas. Qmin –
minimalus galimas kiekis, kai kaina yra lygi 0. Norint apskaičiuoti
pasiūlos elastingumą, užtenka iš pasiūlos lygties susirasti atitinkamus
kiekius. Tai labai paprastas, efektyvus ir greitas būdas.

Pasiūlos elastingumas turi tas pačias rūšis kaip ir paklausos
elastingumas (gali būti absoliučiai elastinga/neelastinga, santykinai
elastinga/neelastinga ir vienetinio elastingumo pasiūla). Todėl ir kreivių
formos yra tos pačios išskyrus nešalutinius atvejus (santykinį
elastingumą/neelastingumą ir vienetinį elastingumą). Taip yra todėl, kad
pasiūlos kreivė turi teigiamą nuolydį, o paklausos – neigiamą.

Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Pirmas iš jų gali būti
laikas, kurį turi gamintojas, kad reaguotų į prekės kainos pasikeitimą.
Kylant kainai, gamintojas nori parduoti kuo daugiau, todėl turi turėti
galimybę pagaminti taip pat daugiau. Tačiau gamybos perskirstymui ir naujų
technologijų kūrimui reikia laiko, o kuo daugiau laiko turi, tuo jo pasiūla
bus elastingesnė. Kitas veiksnys yra produktų pakeičiamumas ir produktų
papildiniai. Tai reiškia, kad kuo daugiau skirtingų prekių gamintojas gali
pagaminti su turima technologija, tuo jo pasiūla bus elastingesnė.
Paskutinė priežastis, daranti įtaką pasiūlos elastingumui, yra atsargų
kaina ir jos pagrįstumas. Gaminiai, gendantys greičiau nei kiti, turi
mažesnį elastingumą.

ELASTINGUMO SVARBA

Elastingumas yra vienas pagrindinių dalykų, darančių įtaką vartotojų
ir gamintojų mokamiems mokesčiams. Jis daro įtaką ir gamintojo bendrosioms
pajamoms. Jei |Ed|>1, tai gamintojas gali padidinti pajamas tik mažindamas
kainą. Jei |Ed|<1, tai gamintojas savo bendrąsias pajamas padidins tik
pakeldamas kainą. Vadinasi jo pajamos bus didžiausios tik tada, kai |Ed|=1.

Panagrinėkime mokestines naštas gamintojams ir vartotojams. Tarkime
vyriausybė nustato akcizo mokestį kai kurioms prekėms, turinčioms didelę
paklausą, pavyzdžiui, benzinui. Tarkime, vyriausybė nustato vieno lito
mokestį. Mes galime teigti, jog mokestį paprasčiausiai sumokės pirkėjas,
kuris prekę įsigis brangiau vienu litu. Tačiau taip ne visada yra. Kad būtų
galima aiškiau suprasti kas ir kokią mokesčių dalį sumoka, panagrinėkime
tokį grafiką.

Pradinė pusiausvyra iki mokesčio nustatymo yra taške Ed kuris atitinka
6 mln. parduotų prekės vienetų po 2 litus už kiekvieną. Nustačius mokestį,
pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn vieno lito atstumu, t.y. nuo S1 iki S2.
Visa pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn atsižvelgiant į mokesčio dydį
(pasiūla sumažėja todėl, kad gamintojas akcizo nustatymą priima kaip
atitinkamą gamybos kaštų padidėjimą).

Pasiūlos kreivės poslinkis aukštyn perstumia pusiausvyrą iš E1 į E2
padėtį. Vartotojų mokamas mokestis yra viršutinė mokesčio ploto dalis, o
gamintojų – apatinė. Vartotojų (pirkėjų) mokama kaina padidėja 25 centais,
t.y. nuo 2,00 Lt iki 2,25 Lt. Taigi vartotojams tenka tik 25 centai
mokesčių naštos. Gamintojai (pardavėjai) apmoka likusią 75 centų mokesčio
dalį. Vartotojams mažesnė mokesčių naštos dalis tenka todėl, kad jie labiau
reaguoja į kainos pokyčius nei gamintojai. Paklausa yra elastingesnė už
pasiūlą.

[pic]

Paveikslas 17-Gamintojų mokesčiai

Kitame grafike parodyta priešinga situacija. Čia matome, kad
gamintojai jautriau reaguoja į kainos pokyčius; pasiūla yra elastingesnė už
paklausą. Todėl gamintojams tenka mažesnė mokesčio dalis. Didesniąją
mokesčio dalį apmoka pirkėjai.

[pic]

Paveikslas 18-Vartotojų mokesčiai

Kai paklausa yra absoliučiai neelastinga tada visą mokestį sumoka
vartotojai, kai absoliučiai elastinga – gamintojai. Su pasiūlos kreive
viskas yra atvirkščiai. Kai pasiūlos kreivė yra visiškai elastiga, tai
mokestį į biudžetą sumoka vartotojai, kai neelastinga – gamintojai. Visais
kitais atvejais mokesčio mokėjimas pasiskirsto dalimis tarp vartotojų ir
gamintojų priklausomai nuo to, kokio elastingumo yra pasiūlos ir paklausos
kreivės.

Vyriausybei apsimoka apmokestinti tas prekes, kurių elastingumas yra
labai mažas arba kurias vartotojai vis tiek vartos ir po apmokestinimo
(benzinas). Taip daryti yra geriausia dėl to, kad apmokestinus elastingas
prekes, atsiranda labai didelis visuomenės nuostolių plotas. Iš šio ploto
valstybė pajamų negauna, o visuomenė jo netenka.

IŠVADOS

Atlikusi šį darbą, aš sužinojau kodėl elastingumas yra toks svarbus
ekonomikoje. Mokėjimas jį naudoti ir taikyti praktikoje bei jo supratimas
gali leisti daug pasiekti verslo pasaulyje. Ypač reikalinga žinoti kada ir
kur jį taikyti dirbant vyriausybėje, kadangi netinkamų prekių arba
nesubalansuotas apmokestinimas gali sukelti rimtų padarinių ekonomikai,
didelių nuostolių visuomenei. Reikia žinoti net ir mokesčių elastingumą,
kadangi elastinga mokesčių sistema yra palankesnė, siekiant ekonominio
augimo, kuris reikalauja nuolatos didinti išlaidas ekonominei
infrastruktūrai tobulinti ir anksčiau sukurtam kapitalui palaikyti. Bene
svarbiausias dalykas yra sugebėti tinkamai apskaičiuoti elastingumą, nes
netikslus jo nustatymas gali duoti neigiamus rezultatus tiek valstybei tiek
atskiroms įmonėms. Tačiau norint kaip reikiant gerai suprasti elastingumą,
vien tokių žinių nepakanka. Elastingumas yra reikalingas visur, ne tik
mikroekonominiame lygyje, bet ir makroekonominiame. Todėl labai svarbu
suprasti jį šiek tiek bendriau ir plačiau.

LITERATŪRA

1. Skominas V. Mikroekonomika. –V., 2000.

2. Wonnacott P. Ir Wonnacott R. Mikroekonomika. –V., 1998.

3. Hal R. Variau. Mikroekonomika. Šiuolaikinis požiūris. –V., 1999.

4. www.is.lt/kolegija/darbai/Pekarskiene_

Paklausos_ir_pasiulos_elastingumas.pdf.

5. Snieška V. Ir kt. Mikroekonomikos pagrindai. –K., 1997.

6. www.std.lt.
———————–
[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

Leave a Comment