Banko kortelės

BANKO KORTELĖS

Truputis istorijosMokėjimo kortelės gana naujas dalykas pasaulyje. Pirmosios mokėjimo kortelės buvo kredito, o jų pradininkai – JAV prekybininkai. XIX a. pab. JAV aktyviai plėtotas vartotojų kreditavimas. Apie 1914 metus kai kurios parduotuvės pradėjo išdavinėti specialias korteles savo geriausiems klientams, tokiu būdu siekdamos ir toliau juos išlaikyti. 1928 metais „Farrington Manufacturing” kompanija (Bostonas) pradėjo išdavinėti metalines plokšteles savo kreditingiems klientams. Plokštelėje spaustomis raidėmis buvo užrašyta pirkėjo pavardė, adresas. Pardavėjas įdėdavo plokštelę į specialią mašinėlę, vadinamą imprinteriu, ir raidės atsispausdavo ant čekio. Vėliau buvo sugalvotas minimalus skolos padengimas, lengvatinis periodas ir kt.Pirmąja masine mokėjimo kortelių sistema laikoma „Diners Club”, įkurta 1949 metais. Pagrindinis skirtumas nuo anksčiau egzistavusių sistemų buvo tas, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo tarpininkas, atliekantis atsiskaitymus. Būtent ši ypatybė leido „Diners Club” tapti pirmąja universalia (kitaip negu benzino kolonėlėse ar parduotuvių tinkle) kortele.Tačiau nuo 1958 metų atsirado konkurentų. Jų vis daugėjo. Rinkoje pasirodė „Card Blanch” ir „American Express” kortelės. Dar po kelerių metų jau 100 bankų platino savo korteles. Amerikoje prasidėjo kortelių bumas. Po keliolikos metų susiformavo didžiausieji šiandieniniai konkurentai – VISA ir „Mastercard”.Plastikinių kortelių tipai Plastikinis, bankas, apmokėjimas, klubas, nuolaida, identifikavimas, iškilus, neiškylus, kreditas, debitas, ATM, magnetinis, smart, individualus, bendradarbiavimas, šeima, VISA, MasterCard, American Express, Pietų klubas, standartas, auksinis, elektroninis… Tai žodžiai, kuriuos dažniausiai naudojame, kai kalbame apie korteles. Taigi visi minėti žodžiai nusako plastikines korteles. Jos pagamintos iš specialaus plastiko ir dauguma kortelių yra standartinio dydžio: 2,125″ x 3,375″ (apytiksliai 53,9 х 85,6 mm) ir 0,039″ (~ 0,76 mm) storio.Plastikines korteles galima skirstyti į banko (dar vadinamas atsiskaitymo korteles), identifikavimo, klubo ar nuolaidų. Plačiau aptarsiu tik banko korteles.

Banko kortelės skirtos atsiskaitymams be grynų pinigų ir pinigų paėmimui iš tam tikro banko visame pasaulyje ATM pagalba. Šio tipo kortelės yra reikalingiausios, nes šios kortelės dažniausiai naudojamos perkant Internete ar įprastai.

Plastikinėje banko kortelėje pateikiami tokie duomenysa) banko kortelės priekinėje pusėje: • savininko vardas; • kortelės numeris;• kortelės galiojimo laikas; • logo banko, kuriam priklauso kortelė; • mokėjimo sistemos logo; Kai kurios kortelės saugumui užtikrinti turi hologramasb) kitoje banko kortelės pusėje:• savininko parašas; • magnetinė juostelė; • savininko nuotrauka (kai kuriose kortelėse); • ATM tinklo, kuriame savininkas gali atlikti operacijas, logo; Kortelės numerį sudaro 16 skaitmenų • Pirmieji šeši skaitmenys – banko, išdavusio kortelę, kodas; • Sekantys devyni skaitmenys – kortelės sąskaitos numeris; • Paskutinysis skaitmuo – kontrolinis; Pagal funkcines charakteristikas banko kortelės skirstomos į kreditines ir debitines.Kredito kortelė Mokėjimo kortelė, susieta su sąskaita banke. Skiriasi nuo debeto kortelių, nes suteikia galimybę pirkti kreditu. Kredito kortelių dydį ir formą apibrėžia ISO 7810 standartas.Kredito kortelę dažniausiai išduoda bankai, išdavimo metu nustatomas kredito limitas. Seniau atsiskaitymo metu kortelės savininkui užtekdavo pasirašyti pirkimo čekį, pastaruoju metu dažniausiai naudojama elektroninė sistema (naudojanti magnetinę juostelę), užtikrinanti, kad kortelė nėra padirbta ir kad kortelėje yra pakankamai pinigų (arba pakankamas kredito limitas). Kredito kortelėmis taip pat galima atsiskaityti telefonu ar internetu.Kredito kortelės savininkas kas mėnesį gauna ataskaitą, kurioje nurodytas išnaudotas kreditas ir minimali suma, kurią privaloma sumokėti per mėnesį. Už neapmokėtą kredito likutį mokamos palūkanos, kurios paprastai yra žymiai didesnės nei kitų paskolų.Dažnai išduodamos apsaugotos kredito kortelės, kur prieš gaudamas kortelę, savininkas privalo įnešti tam tikrą sumą pinigų (100%-150% maksimalaus kredito dydžio). Šalyse, kuriose kaupiamos asmenų kredito istorijos, tokios kortelės išduodamos tiems, kurie neturi kredito istorijos arba turi prastą istoriją. Lietuvoje anksčiau tai buvo dažniausia išduodamų kredito kortelių rūšis, bet pastaruoju metu dažniau išduodamos kortelės, kur nustatomas kelių mėnesių atlyginimo dydžio maksimalus kreditas.

Debeto kortelė Atsiskaitymo kortelė, naudojama kaip alternatyva gryniesiems pinigams atsiskaitant. Fiziškai tokia pat kaip kredito kortelė, bet debeto kortele galima atsiskaityti tik banko sąskaitoje esančiais pinigais – dėl to teoriškai negalima išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje.Žiūrint praktiškai, Lietuvoje dauguma bankų siūlo debeto korteles turintiems klientams pasiimti kredito limitą, tuo faktiškai jas padarydami kredito kortelėmis.Esminis skirtumas tarp šių kortelių rūšių – debeto kortelių naudojimo mokesčiai paprastai yra gerokai mažesni, jomis dažniausiai negalima atsiskaityti ten, kur nėra elektroninių skaitytuvų, ir tokių kortelių turėtojams bankai paprastai siūlo mažiau papildomų privilegijų.Banko kortelės gali būti klasifikuojamos pagal apmokėjimo sistemą. Labiausiai žinomos apmokėjimo sistemos yra VISA, EuroCard/MasterCard American Express (AMEX). Viena kortelė gali būti palaikoma ir aptarnaujama tik vienos mokėjimo sistemos.Kai kurios mokėjimo sistemos emituoja kelių tipų korteles. Pavyzdžiui American Express ir Pietų Klubas tik kreditines korteles, o kitos mažiau populiarios emituoja debitines korteles. Visam pasaulyje gerai žinomi lyderiai VISA ir EuroCard/MasterCard emituoja ir aptarnauja kreditines ir debitines korteles. Reikia pažymėti, kad skirtingų sistemų kreditinės sąskaitos yra skirstomos į klases. VISA turi dvi pagrindines klases: Classic ir Gold.MasterCard turi Standard ir Gold klases. American Express turi Mass ir Gold korteles. Kreditinės kortelės pasirinkimas sąlygoja draudimo dydį, kuris nustatomas gaunant kortelę. Kitu atveju tai tik prestižo skirtumas. Atskirai nuo pagrindinių klasių, gali būti išplatintos ir kitos kortelės, tokios kaip Platinum, Silver, Basic ir kt. Organizacijos kortelės priklauso specialiam kortelių tipui. Pastaruoju metu tokios kortelės skirstomos į verslo (smulkaus verslo kompanijoms) ir korporacines. Kortelės gali būti skirstomos į keletą kitų tipų. Vienas jų – elektroninės kortelės . Jos yra išduodamos daugelio mokėjimo sistemų. VISA elektroninės kortelės yra VISA Electron, MasterCard – Maestro. Tokios kortelės yra skirtos tik elektroniniam naudojimui. Elektroninės kortelės pagalba galima išgryninti pinigus, mokėti už prekes ir paslaugas specialių terminalų pagalba. Kai kurios kortelės skirtos tik pinigų išgryninimui ATM, pavyzdžiui MasterCard Cirrus.

Beveik visos banko kortelės gali būti vadinamos ATM kortelėmis , nes jas visas gali aptarnauti ATM siekiant išgryninti pinigus.

Labiausiai pasaulyje paplitusios mokėjimo kortelės

„VISA International”Tai daugiausia kortelės turėtojų turinti sistema. Paplitusi visose Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėse, daugelyje kitų šalių (iš viso apie 130). VISA yra sukūrusi vieną iš galingiausių informacijos ir ryšio tinklų pasaulyje.VISA kortelės turi savo skiriamųjų bruožų: būtinai yra VISA logotipas, emblema su trim juostelėmis ir holografiniu balandžio atvaizdu. Visi šie simboliai užregistruoti kaip prekybos ženklai. Kairėje kortelės pusėje, šalia emblemos, yra banko pavadinimas. Pagal VISA taisykles sąskaitos numeris sudarytas iš 16-kos skaitmenų. Pirmieji skaitmenys yra banko kodas, o paskutiniai keturi dar ir pakartojami holografiniu atvaizdu.VISA asociacija neleidžia kredito kortelių, jas leidžia bankai – jos nariai. „Visa International” platina tokias korteles: „Plūs”, „Interlink”, „Electron”, „VISA Classic”, „VISA Business”, „VISA Gold”.Taigi VISA kortelių yra labai įvairių. Tai teikia klientui tam tikrų privalumų.„Eurocard/Mastercard” (EM/MC)Tai antroji pagal populiarumą kortelė pasaulyje ir labiausiai paplitusi Europoje. Kompanijos, platinančios šią kortelę, veiklą pradėjo 1940 metais, kai keletas JAV bankų pradėjo išdavinėti specialius dokumentus, kuriuos vietiniai pardavėjai galėjo naudoti kaip pinigus. 1951 metais „Franklin National Bank” Niujorke įvedė pirmąją tikrą kredito kortelę. Keletą metų frančizės pagrindu ši kortelė plito visoje JAV. 1966 m. rugpjūčio 16 d. keletas bankų susivienijo į vieną grupę ir įkūrė Tarpbankinę kortelių asociaciją, kuri vėliau tapo „Mastercarcl International”, o dar vėliau „Mastercard International” sudarė aljansą su „luirocard”. Kitaip nei kitos panašios organizacijos, ICA nebuvo vieno dominuojančio banko. Komiteto nariai nustatinėjo autorizacijos taisykles, tarpusavio atsiskaitymų ir užskaitymų tvarką, vadovavo rinkodarai, saugumo ir teisinių pagrindų kūrimui.EC/MC platinamos kortelės skirstomos į korteles fiziniams ir juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims yra platinamos „Cirrus” ir „Maestro” debetinės kortelės.

Kortelių pagrindinės savybės yra šios:• galima pasiimti grynųjų pinigų iš savo sąskaitos;• lėšos nurašomos iš sąskaitos iš karto ir tik jeigu yra kredito likutis;• šimtaprocentinė autorizacija;• identifikavimui naudojamas tik asmeninis kodas;• kitoje šalyje grynieji pinigai išduodami tos šalies valiuta.Be debeto kortelių, EC/MC platina taip pat ir debeto/kredito korteles. Tai „Mastercard”, „Gold Mastercard” ir „Platinum Class Mastercard” (tik JAV ir kai kuriose kitose šalyse). Jų pagrindinės savybės analogiškos VISA kortelėms. Juo aukštesnis kortelės rangas, tuo daugiau paslaugų ji teikia jos turėtojui:• pirktoms su kortele prekėms pratęsiama garantija;• patarimai ir informacija kelionei į kitą šalį;• išnuomotos mašinos draudimas;• atostogų planavimas;• medicininė (iki 2500 JAV dolerių) ir juridinė (iki 5000 JAV dolerių) pagalba;• dingusių bilietų kompensavimas, pakeitimas; dingusio bagažo kompensavimas ir t. t.;• šeimos įspėjimas apie atsitikusią nelaimę ir t. t.

Banko kortelių skaičiaus augimo tendencijos2004 m. pabaigoje, palyginti su 2003 m. pabaiga, mokėjimo kortelių skaičius padidėjo 17,1 procento ir sudarė 2,7 mln. kortelių (2 lentelė). Mažesnį nei ankstesniais metais bendrą mokėjimo kortelių skaičiaus augimo tempą lėmė sulėtėjęs debeto kortelių augimo tempas. Metų pabaigoje debeto kortelės sudarė 90,7 procento visų rinkoje buvusių mokėjimo kortelių. 2004 m. „Visa“ sistemos debeto kortelių išduota beveik 4,8 karto daugiau negu „MasterCard“ sistemos debeto kortelių. Vietinės debeto kortelės sudarė tik 0,4 procento visų debeto kortelių. 2004 m. dinamiškiausiai iš visų mokėjimo kortelių keitėsi kredito kortelių skaičius. 2004 m., palyginti su 2003 m., kredito kortelių skaičius padidėjo 64,2 procento ir metų pabaigoje sudarė 3,2 procento visų mokėjimo kortelių. Skirtingai negu debeto kortelių rinkoje, Lietuvoje vyrauja „MasterCard“ sistemos kredito kortelės. 2004 m. jų išduota 4,3 karto daugiau negu „Visa“ sistemos kredito kortelių. 2004 m., palyginti su 2003 m., iš anksto apmokėtų banko kortelių skaičius padidėjo 2,8 procento ir metų pabaigoje sudarė 5,9 procento visų mokėjimo kortelių.

2004 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 1 012 bankomatų ir 15 594 banko kortelių skaitytuvai (3 lentelė). Palyginti su 2003 m. pabaiga, bankomatų ir banko kortelių skaitytuvų skaičius atitinkamai padidėjo 1,8 ir 19,9 procento. 2004 m. pabaigoje Lietuvoje 1 000 000-ui gyventojų teko 295 bankomatai ir 4 544 banko kortelių skaitytuvai.Šiuo metu Lietuvoje galima atsiskaityti VISA, VISA ELECTRON, MASTERCARD, EUROCARD, rečiau AMERICAN EXPRESS banko kortelėmis.

2 lentelė. Mokėjimo kortelės 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.Iš viso mokėjimo kortelių 812 684 1 599 995 2 308 670 2 702 833Banko (debeto, kredito) kortelės 683 748 1 463 978 2 148 520 2 538 083Debeto kortelės 670 753 1 427 702 2 096 381 2 452 494Vietinės kortelės 4 542 6 923 7 676 8 870Tarptautinės kortelės 666 211 1 420 779 2 088 705 2 443 624Kredito kortelės 12 995 36 276 52 139 85 589Vietinės kortelės 0 0 0 0Tarptautinės kortelės 12 995 36 276 52 139 85 589Iš anksto apmokėtos banko kortelės 128 936 136 017 154 860 159 231Virtualiosios kortelės n. d. n. d. 5 290 5 519

3 lentelė. Bankomatai ir kortelių skaitytuvai (laikotarpio pabaigoje) 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. įrenginių skaičius įrenginių skaičius, tenkantis1 000 000 – ui gyventojų įrenginių skaičius įrenginių skaičius, tenkantis1 000 000 – ui gyventojų įrenginių skaičius įrenginių skaičius, tenkantis1 000 000 – ui gyventojų įrenginių skaičius įrenginių skaičius, tenkantis 1 000 000 – ui gyventojųBankomatai 689 198 889 257 994 288 1 012 295Banko kortelių skaitytuvai 10 901 3 136 12 164 3 513 13 002 3 773 15 594

4 552Banko (debeto, kredito) kortelių skaitytuvai 9 258 2 664 10 340 2 986 11 037 3 203 13 556 3 957Iš anksto apmokėtų banko kortelių skaitytuvai 1 643 473 1 824 527 1 965 570 2 038 595

Įdomumui

2002 m. kovo pradžioje dingo visas Prancūzijos banko kortelių slaptumas. Kažkas, aišku, dėl suprantamų priežasčių norėjo likti nežinomas ir paskelbė iš 96 skaitmenų sudarytą kortelių šifravimo kodą Internete. Žinodamas šį kodą, kiekvienas gerai techniškai išprusęs asmuo gali pats pasidaryti kortelę. Prancūzų bankų organizacija savaitę tylėjo, bet vėliau turėjo pripažinti, kad kortelių klastojimo grėsmė yra visiškai reali. Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Prancūzijos bankai naudoja elektronines, arba „gudriąsias“, korteles, kurios iki šiol buvo laikomos nesuklastojamomis. Naudojant kortelę, reikia įvesti asmeninį kodą, kurį patvirtina pačioje kortelėje esanti mikroschema. Kortelę saugo 320 bitų šifravimo raktas. Savo laiku šis raktas buvo labai saugus, bet ekspertai jau senokai baiminasi, kad 96 skaitmenų kodas jau darosi nesaugus.

Neseniai buvo paskelbta, kad kompiuterių inžinierius Serge Humpich sugebėjo tą kodą iššifruoti dar 1998 metais. Jis nesirengė klastoti kortelių, bet sugalvojo parduoti savo žinias bankams. Pastarieji apskundė Humpich teisme, ir išradėjas buvo lygtinai nuteistas šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Humpich patvirtino, jog Internete pasirodęs kodas yra teisingas, bet tvirtina, kad paskelbė jį kažkas kitas. Banko kortelės yra apsaugotos ne vien šio rakto, todėl suklastotas korteles būtų galima naudoti tik atskiruose paprastesniuose apmokėjimo automatuose. Bet ir tai bankininkams kelia didelį susirūpinimą. IšvadosTaigi, banko kortelės yra ganėtinai naujas dalykas, tačiau kuo toliau, tuo labiau populiarėjantis. Populiariausios yra „VISA International“ ir „Eurocard/Mastercard”.Kortelės skirstomos į kreditines ir debetines, pastarosios Lietuvoje daug populiaresnės, nes jas gali įsigyti daug didesnės masės žmonių. Dabartiniu metu retas kuris turi tik vieną ar dvi banko korteles. Kai kurių kreditinių kortelių turėjimas yra žmonėms lyg prestižo reikalas. Turėdami tokias korteles kaip „VISA Gold”, „Gold Mastercard” ar „Platinum Class Mastercard” jie jaučiasi ryškesnėmis figūromis.

Literatūra:• Vaškelis V. Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika, Vilnius, Eugrimas, 2001• www.bs2.lt/default2.asp?DL=L&TopicID=176• http://www.lb.lt/lt/mokejimai/mokejimai.htm• http://www.lsk.flf.vu.lt/index.php/pageid/78#11• http://lt.wikipedia.org/wiki/Debeto_kortel%C4%97• http://www.rtn.lt/rtn/0002/zin_sauga.html