CENTRINIS BANKAS, JO FUNKCIJOS
ĮVADAS
Žodis „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „banco“, reiškusiostalą, prie kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, versdavosi pinigų mainymuir panašiomis operacijomis. Senovės Graikijoje nuo šių stalų pavadinimo(graikų kalba – trappeza), prie kurių sėdėdavo pinigų keitėjai, davė irjiems patiems vardą, kuris amžiams prigijo: tai yra stalininkai, arba mūsųlaikais – bankininkai. Bankų steigimo istorija taip pat yra sena. Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kuriopagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvosbankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitųvalstybės įstaigų. Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka funkcijas:vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; formuoja ir vykdo pinigųpolitiką; nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų litokursą; atlieka valstybės iždo agento funkcijas ir kitas funkcijas, kuriasminėsime savo referate. Lietuvos bankas atsovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybiųcentriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėsefinansinėse institucijose, taip pat tarptautiniuose valstybiniuosepasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais.Gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininkas, jei tai susijęsu nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikostobulinimu, ir siekiant įgyvendinti Lietuvos banko tikslus.
1.CENTRINIS BANKAS, JO KILMĖ
Centriniai bankai išsirutuliojo dviem būdais. Vienas iš tų būdų –lėtas evoliucijos procesas. Pirmutinis tokio banko pavyzdys būtų Anglijosbankas. Jis pradėjo veiklą kaip komercinis bankas, bet per ilgą laiką labaisustiprėjo, prisiėmė atsakomybę ir pamažu tapo centriniu banku. Sunkupasakyti, kada jis šiame evoliucijos procese nustojo buvęs komerciniu irtapo centriniu banku. Kitaip negu Anglijos bankas, daugelis centrinių bankųne išsirutuliojo evoliucijos būdų, bet, kaip Federalinė rezervų sistema,gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių. Tokie centriniai bankai ištikrųjų nuo pat pradžių yra valdomi vyriausybės, nors gali, kaip irFederalinė rezervų sistema, turėti ir privačių akcininkų. Kai bankas veikiakaip centrinis bankas, tai yra savo veiksmus nustato labiau remdamasisvisuomenės, o ne akcininkų interesais, jis veikia kaip visuomeninėinstitucija net ir tada, kai akcininkai formaliai renka visus joaukštuosius pareigūnus. Lietuvos bankas yra juridinis asmuo, kuris, siekdamas nustatytų tikslųir įgyvendindamas įstatymo numatytas funkcijas., vadovaujasi LietuvosRespublikos Konstitucija, įstatymais ir yra atskaitingas LietuvosRespublikos Seimui. Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kurispagal nuosavybės teisę priklauso Lietuvos valstybei. Jį steigia irlikviduoja Lietuvos Respublikos Seimas. Taip pat Lietuvos bankas turianstpaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai „Lietuvosbankas“. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje, bet savo funkcijoms atliktituri teisę kituose miestuose steigti skyrius bei filialus. Lietuvos bankas buvo įsteigtas 1990m. kovo 1 dieną. 1996m. pradžiojeLietuvos banke buvo įregistruoti 27 bankai. Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybiųcentrinuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėsefinansinėse institucijose, taip pat tarptautiniuose valstybiniuosepasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais.Gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininkas, jei tai susijęsu nacionalinės valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikostobulinimu, ir siekiant įgyvendinti Lietuvos banko tikslus.
Centrinio banko funkcijos yra šios: Monetarinės politikos vidinio ir išorinio stabilumo kantrolė.Centrinis bankas kontroliuoja, kaip kinta pinigų kiekis – cirkuliuojantispinigų kiekis per tam tikrą laiko tarpą, kokie yra kroditų pasiūlospasikeitimai. Valstybės bankas. Vyriausybė gali savo biudžeto sąskaitos tvarkymąpavesti centriniams bankui ir apmokėti savo sąskaitas centrinio bankočekiais. Tuomet centrinio banko padėtis tampa nepatogi, čia susiduriašalies finansinė ir monetarinė politika. Vyriausybės paskolų dydis ir rūšyslemia pinigų kiekio didėjimą. Taigi centrinis bankas susiduria su sudėtingaužduotimi: privalo kontroliuoti pinigų kiekio didėjimą, bet tuo pat metustengiasi finansuoti visuomeninį sektorių. Bankų priežiūra. Centriniam bankui įstatymų nustatyta tvarka yrasuteikta teisė išduoti ir atšaukti išduotas licencijas Lietuvos Respublikosir užsienio bankams bei kitoms kredito institucijoms, kontroliuoti jųveiklą. Šiam darbui atlikti Lietuvos bankas turi specialų padalinį –Kredito įstaigų priežiūros departamentą. Bankų bankas. Centrinis bankas priima indėlius iš komercinių bankų irskolina jiems pinigus. Ši funkcija iš dalies susijusi su monetarinepolitika, bet taip pat ji turi vieną specifinį bruožą: centrinis bankasveikia kaip „skolintojas paskutiniu atveju“. Valiutos emisija. Centrinis bankas užsiima banknotų kūrimu,spausdinimu, išleidimu bei išėmimu iš apyvartos. Pinigų emisiją Lietuvosbankas įgyvendina šitaip: • Nustato Lietuvos Respublikos pinigų nominalus, formą, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, organizuoja pinigų spausdinimą, pervežimą bei jų saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų pakeitimo bei sunaikinimo tvarką, sudaro atsarginius piniginių ženklų fondus, nustato pinigų ekspertizės tvarką; • Įstatymo nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos pinigus. Lietuvos bankas taip pat gali išimti iš apyvartos banknotus ir monetas, pakeisdamas juos kitais. Pakeitimo tvarką nustato ir paskelbia Lietuvos bankas. Užsienio valiutų rezervo tvarkymas. Centrinis bankas užsienio atsargaslaiko dėl dviejų pagrindinių priežasčių – siekdamas tenkinti trumpalaikįužsienio valiutos poreikį tvarkant tarptautinius mokėjimus ir remtinacionalinės valiutos kursą. Lietuvos bankui vadovauja Banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,trys jo pavaduotojai ir dešimt narių. Lietuvos banko valdybos pirmininku,jo pavaduotojais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai (negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo irVyriausybės nariai, kitų kredito įstaigų tarybų ir valdybų nariai).Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininkopavaduotoją, kas treji metai yra atnaujinama trečdaliu (nustatyta tvarkanetaikoma valdybos pirmininko pavaduotojams ir valdybos nariams, kurie yrapaskirti iki šio įstatymo įsigaliojimo).
Centriniai bankai veikia ir kaip vyriausybių patarėjai, ypačtarptautinių finansų klausimais. Kad tą sugebėtų atlikti, centriniai bankaituri daug darbuotojų, dirbančių tiriamąjį darbą. Pinigų pasiūlos kontrolė. XIX amžiaus britų ekonomistas ir žurnalistasfinansų klausimais Volteris Badžetas rašė: „Pinigai savęs nevaldo“.Kiekvienas komercinis bankas, įsigijęs rezervų, didina indėlius ir, jeigunebūtų tam tikro kontolės mechanizmo, rezervų apimtis, indėliai ir pagaliaupinigų kiekis galėtų didėti be galo. Vienas iš indėlių didėjimo kontrolėsbūdų yra reikalavimas, kad bankai būtų pajėgūs padengti priimtus indėliuskokiomis nors vetrybėmis, pvyzdžiui, auksu. Antras būdas yra įkurti
centrinį banką, kuris būtų atsakingas už rezervų laikymą indėlių bei pinigųpasiūlos priimtiną augimą. Tai nereiškia, kad centriniai bankai visadasėkmingai nustato teisingą pinigų kiekio didėjimo normą. Federaliniųrezervų politikos istorija palieka atvirą klausimą, ar iš viso Federalinėrezervų sistema padarė daugiau gero ar blogo. Bankų bankrotų kontrolė. Vienas pinigų pasiūlos kontrolės tikslų yraapsisaugoti nuo bankų bankrotų, ypač jei yra palyginti daug mažų bankų. Tainereiškia, kad centriniai bankai yra užkirtę kelią daugybei buvusių bankųbankrotų: nėra abejonės, kad FRS to nepadarė 4 dešimtmetyje. Bet centrinisbankas privalo veikti kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju(paskutinis kreditorius), tai yra kaip institucija, galinti ir norintiteikti bankams paskolas krizės metu, kai kiti bankai negali arba nenori todaryti. Centrinis bankas sugeba teikti paskolas tokiu metu , nes jis turigalimybę sukaupti rezervus. Jungtinėse Amerikos Valstijose gynybos nuobankų bankrotų galimybę, žinoma turi Federalinė indėlių draudimokorporacija, bet Federalinė rezervų sistema paremia FIDK, veikdama kaippaskutinis skolintojas kritiniu atveju. Jeigu bankas yra ant bankrotoribos, FRS gali jam suteikti paskolą, kad palaikytų jo veiklą tol, kol FIDKgalės prijungti jį prie kito banko arba kitaip išspręsti jo likimą. Veikti kaip paskutiniam skolintojui kritiniu atveju yra labai svarbicentrinio banko funkcija. Ta labai lengva pamiršti, nes potencialifinansinė panika kyla labai retai. Taigi kai kas nors stebi kasdieninęcentrinio banko veiklą, jo, kaip paskutinio skolintojo kritiniu atveju,funkcija atrodo nelabai svarbi. Bet tą patį galima pasakyti ir apieugniagesius! Todėl neužmirškime, kad nors paprastai centrinis bankas irneveikia kaip paskutinis skolintojas kritiniu atveju, jis privalo būtivisada pasiruošęs tą daryti, net jei jam tektų laikinai atsisakyti kitųtikslų, pavyzdžiui, kovos su infliacija. Įprastinės funkcijos. Viena iš įprastinių centrinio banko funkcijų yrateikti komerciniams bankams paslaugas. Taigi jis, laikydamas didžiąjąkomercinių bankų rezervų dalį, veikia kaip bankininkų bankas. Tie rezervaifiziškai neegzistuoja; tai yra tik įrašai centrinio banko balanso pasyvųpusėje. Kadangi centrinis bankas laiko komercinių bankų rezervus, jisdažnai atlieka bankų čekių kliringą. Be paslaugų komerciniams bankams, centrinis bankas teikia daugpaslaugų vyriausybei. Taigi jis veikia kaip vyriausybės bankas. Vyriausybėturi sąskaitą centriniame banke, išrašinėja tai sąskaitai čekius, o kaikuriose šalyse per centrinį banką pardavinėja ir savo vertybiniuspopierius. Kita paslaugų vyriausybei grupė atsiranda iš glaudžių centrinio bankoryšių su komerciniais bankais. Centrinis bankas paprastai atlieka tam tikrąkomercinių bankų kontrolę. Pavyzdžiui, FRS kontroliuoja bankų susijungimusir tikrina bankus FRS narius. Kai kuriose, paprastai silpnos ekonomikos šalyse centrinis bankasteikia paskolas iždui. Beje, nemažai centrinių bankų – pirmutinis pavyzdysvėl būtų Anglijos bankas – pradėjo savo veiklą kaip komerciniai bankai,teikdami paskolas vyriausybei ir naudodamiesi tam tikromis privilegijomis.Bet kai centrinis bankas teikia paskolas iždui, gali kilti infliacija, nescentrinis bankas tuo atveju leidžia naujus pinigus, o pinigų pasiūlospadidėjimas dažnai ir sąlygoja infliaciją. Kad tai neatsitiktų, JungtinėseAmerikos Valstijose Federalinei rezervų sistemai neleidžiama tiesiogiaiskolinti Iždui. Žinoma, ko neleidžiama daryti atvirai, gali būti padarytanetiesiogiai, pasinaudojant visuomene kaip tarpininku: Iždas parduodavertybinius popierius gyventojams, o FRS tiek pat vyriausybės vertybiniųpopierių iš gyventojų superka. Kita centrinio banko funkcija yra leisti valiutą. Daugelyje šalių visiapyvartoje esantys valiutos banknotai yra išleisti centrinio banko. Betkartais ir iždas leidžia kai kuriuos banknotus. Kiti centrinio banko veiklos aspektai: Prieš baigiant apžvelgti centrinių bankų veiklą, dar reikėtų aptartidu dalykus: centrinio banko ryšius ir likusia vyriausybės dalimi ir josugebėjimą kurti rezervus. Centrinio banko ir vyriausybės ryšiai yra kompleksiški. Norscentrinis bankas yra vyriausybės dalis, tam tikrais aspektais jis skiriasinuo likusios jos dalies. Paprastai centriniai bankai yra daug labiaunepriklausomi nuo vyriausybės, negu tokios vyriausybinės institucijos, kaipiždo departamentais. Centriniai bankai turi galią kurti rezervus. Nors centrinis bankasprivalo turėti aukso, sakykime, dvidešimt centų nuo kiekvieno išleistobanknoto arba indėlio, komerciniams bankams jis gali sukurti tiek rezervų,kiek nori. Juk rezervai susiedad ne vien iš valiutos, bet ir tik iš keletoįrašų centrinio banko sąskaitose. Taigi, jeigu centrinis bankas nori, kadbankai turėtų daugiau rezervų, jam pakanka pirkti iš jų vertybiniuspopierius ir mokėti už juos padidinant sąskaitose jų rezervus. Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos bankovaldybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu.Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos nariusdevyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko baldybos pirmininkoteikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininkopavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai. Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų: – Rinkos operacijų departamentas valdo šalies užsienio atsargas. – Kredito įstaigų priežiūros departamentas išduoda licencijas kredito įstaigoms, prižiūri ar jos vykdo riziką ribojančius normatyvus. – Tarptautinių ryšių departamentas atstovauja Lietuvos bankui tarptautinėse institucijose. – Kasos departamentas išleidžia grynuosius pinigus į apyvartą ir išima iš apyvartos susidėvėjusius banknotus ir monetas. – Informacinių technologijų departamentas rengia ir įgyvendina banko informacinių technologijų strategiją, administruoja banko informacines sistemas. – Ūkio departamentas atsakingas už optimalių darbo sąlygų sudarymą darbuotojams, taip pat prižiūri ilgalaikio materialiojo turto techninę būklę bei jo panaudojimą. – Mokėjimo sistemų departamentas užtikrina tarpbankinės sistemos funkcionavimą. – Ekonomikos departamentas – Statistikos departamentas – Vindikacijos departamentas – Apskaitos departamentas Lietuvos banko skyriai: • Vidaus audito skyrius audituoja Lietuvos banko veiklą, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir vidaus kontrolės veiksmingumo. • Juridinis skyrius teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir įgyvendinti Lietuvos banko funkcijas ir teises. • Organizacijos ir personalo skyrius įgyvendina personalo valdymo politiką ir koordinuoja strateginį planavimą banke. • Bendrasis skyrius organizuoja ir tvarko raštvedyba ir bendruosius banko reikalus. • Ryšių su visuomene skyrius teikia informaciją visuomenei ir žiniasklaidai apie Lietuvos banko veiklą.Lietuvos bankas turi Kauno ir Klaipėdos įstaigas, kurios aptarnaujajoms priskirtų zonų komercinių bankų kasas.
Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenęskaidrumo principais. Platesnis įvairios infoermacijos apie savo veiklą, otaip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda
užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą.Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansiniųsektorių funkcionavimo patikimumą. Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankasskelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip patviešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kuriojepateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jųvykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigųpriežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie vykdant kreditoįstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šaliesmakroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkoseanalizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius, kuriuosepateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus spektrasfinansinės bei makroekonominės informacijos. Taip pat informacija skelbiamaLietuvos banko interneto tinklapyje. Laikydamasis principo, kad tokiainformacija turi būti skelbiama periodiškai ir iš anksto žinomu laiku,Lietuvos bankas yra prisijungęs prie tarptautinių Duomenų platinimospecialiųjų standartų ir užtikrina jų taikymą Lietuvoje. Taip pat Lietuvosbankas du kartus per metus informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apiepagrindinio tikslo įgyvendinimą.1pav.Lietuvos banko struktūra
Lietuvos banko valdybos funkcijos: 1. Valdyba nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos pinigų politikosformas, metodus ir tvarką, įskaitant Lietuvos banko atliekamų operacijųatviroje rinkoje uždavinius, rediskonto ir Lietuvos banko paskolų irpalūkanų bei komerciniams bankams – privalomųjų atsargų normas, paskolų irpalūkanų bei komerciniams bankams – privalomųjų atsargų normas, paskolų irdepozitų aukcionų rengimo bei specialios paskirties paskolų teikimo tvarką; 2. Sprendžia klausimus dėl Lietuvos banko dalyvavimo užsienio irtarptautinėse organizacijose; 3. Steigia ir likviduoja Lietuvos banko skyrius, filialus, kitasįstaigas ir įmones savo funkcijoms atlikti; 4. Tvirtina Lietuvos banko etatų sąrašą, struktūrą ir valdybos darboreglamentą; 5. Sprendžia Lietuvos banko turto ir lėšų naudojimo klausimus; 6. Tvirtina iš tarptautinių finansinių institucijų Lietuvos bankovardu gaunamų užsienio paskolų sąlygas ir terminus; 7. Išduoda ir atšaukia išduotas licencijas bankams ir kitoms kreditoįstaigoms; 8. Rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Lietuvosbanko ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų metinę sąmatą ir kt.
Lietuvos banko kapitalas, pajamos ir išlaidos Lietuvos banko kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, atsargos kapitalas,rezervai ir nepaskirstytas pelnas arba nuostolis. Įstatinis kapitalas yra100 mln. litų, jis sudaromas iš Lietuvos valstybės lėšų ir Lietuvos bankopelno ir yra ne mažesnis kaip 10 proc. Lietuvos banko įsipareigojimųlitais. Lietuvos banko rezervų sudarymo ir naudojimo tvarką nustatoLietuvos banko valdyba. Lietuvos banko išlaidos padengiamos iš Lietuvosbanko pajamų, o finansinių metų pelnas (nuostolis) skaičiuojamas iš pajamųatimant išlaidas. Finansinių metų pelnas skirstomas taip: ▪ 50 proc. – įstatiniam kapitalui sudaryti; ▪ 50 proc. – atsargos kapitalui sudaryti. Pelnas skiriamas įstatiniam kapitalui sudaryti, kol įstatinio kapitalosuma pasieks 100 mln.lt. Pelnas skiriamas atsargos kapitalui sudaryti, kolatsargos kapitalas bus lygus 10 proc. Lietuvos banko įsipareigojimų litais.Pelno dalis, likusi po pelno skyrimo įstatiniam ir atsargos kapitalams,įmokama į valstybės biudžetą. Pelnas įmokamas vieną kartą per metus vėliaukaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.
Lietuvos banko teikiamos paskolos, indeliai ir atsargos: Lietuvos bankas turi teisę duoti paskolas kredito įstaigoms, turinčiomssavo sąskaitas Lietuvos banke. Paskolos gali būti užtikrinamos Vyriausybėsarba Lietuvos banko skolos vertybiniais popieriais, užsienio valiuta,tauriaisiais metalais, vekseliais ir nekilnojamu turtu. Taip pat Lietuvosbankas turi teisė priimti indelius iš kredito įstaigų, įregistruotųLietuvos Respublikoje. Jis turi teisę reikalauti, kad kredito įstaigos dalįsavo turto laikytų kaip privalomąsias atsargas. Lietuvos bankas valdo beinaudoja užsienio atsargas, kurias gali sudaryti: ▪ auksas; ▪ užsienio valiuta: banknotais ir monetomis; ▪ specialiosios skolinimosi teisės ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde; ▪ kitos visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos. Lietuvos bankui draudžiama skolinti Vyriausybei ir kitoms valstybėsvykdomosios valdžios įstaigoms, valstybės ir savivaldybės įmonėms. Jispagal sutartį su Finansų ministerija gali organizuoti Vyriausybėsvertybinių popierių išleidimą, taip pat tvarkyti valstybės skolą. Lietuvos bankas išduoda licencijas kredito įstaigoms. Jis taip patnustato kredito įstaigų veiklos riziką ribojančius normatyvus, jų dydžiusir skaičiavimo metodiką. Lietuvos bankas prižiūri kredito įstaigų veiklą.Lietuvos banko finansiniai metai prasideda sausio mėnesio 1 diena irbaigiasi gruodžio mėnesio 31 diena. Finansinę apskaitą Lietuvos bankas tvarko vadovaudamasis tarptautiniaisapskaitos standartais ir Europos Centrinio banko rekomendacijomis. Metinėsataskaitos sudėtis: balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir aiškinamasisraštas. Metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada bankaspateikia Seimui per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvosbankas vieną kartą per mėnesį leidžia informacinius biuletenius apie pinigųir finansų būklę. Lietuvos bankas vykdydamas pinigų politiką, savo pagrindinį tiksląįgyvendina taikydamas fiksuoto valiutos kurso strategiją. Ši strategija yrapagrįsta tokiais principais: ▪ Lietuvos banko išleisti pinigai turi būti visiškai padengti laikomomis aukso ir užsienio valiutos atsargomis; ▪ litai neribotu kiekiu turi būti keičiami į bazinę valiutą bei bazinė valiuta į litus fiksuotu kursu. Nuo 1994 metų balandžio 1 dienos iki 2002 metų vasario 1 dienos litokursas buvo fiksuotas JAV dolerio atžvilgiu. Nuo 2002 metų vasario 2 dienoslito bazinė valiuta yra euras. Litą reikėjo susieti su euru dėl to, kadLietuva buvo kandidatė į Europos Sąjungą, o jos ūkis labai susijęs suEuropos Sąjungos valstybėmis.
Lietuvos banko pajamas sudaro: 1.Palūkanos, gautos už užsienio valiutos atsargas, laikomas užsienyje; 2.Palūkanos, gautos už kituose bankuose laikomus indėlius ir bankamsišduotas paskolas; 3.Pajamos, gautos už pinigų leidimą (emisiją); 4.Pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiaismetalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka už išduotasgarantijas; 5.Pajamos, gautos už kitas operacijas, kurios atliekamos nepažeidžiantįstatymų reikalavimų.
Lietuvos banko išlaidas sudaro: 1.Palūkanos, mokamos už kredito įstaigų depozitus, kaikomus Lietuvosbanke; 2.Išlaidos užsienio operacijoms vykdyti; 3. Palūkanos, išmokėtos už užsienio paskolas; 4. Išlaidos, susijusios su operacijomis užsienio valiuta, tauriaisiaismetalais bei vertybiniais popieriais, ir garantijų išdavimo išlaidos; 5. Išlaidos, susijusios su pinigų gamyba, jų išleidimo ir pinigųapyvartos išlaidos; 6. Ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto amortizacijosišlaidos; 7. Bendros eksploatacijos išlaidos; 8. Personalo išlaidos; 9. Kitos specifinės išlaidos, kurios yra būtinos atliekant Lietuvos
banko funkcijas ir tvarkomos atitinka įstatymų normas.Lietuvos bankas atlieka šias funkcijas: 1. Išleidžia ir išima iš apyvartos pinigus; 2. Nustato bankų ir kitų ūkio subjektų vidaus ir užsienio atsiskaitymųtvarką; 3. Išduoda ir atšaukia išduotas licencijas Lietuvos Respublikos iružsienio bankams bei kitoms kredito įstaigoms, prižiūri jų veiklą; 4.Organizuoja bankų informacijos sistemą; 5.Nustato apskaitos ir atskaitomybės sistemą bankams; 6.Sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą; 7. Registruoja komercinius bankus; 8. Gali tvarkyti Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijųsąskaitas; 9. Saugo užsienio valiutą; 10. Renka ir skelbia pinigų bei finansų statistiką; 11.Konsultuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę finansinės rinkos,kredito ir atsiskaitymų klausimais. Komercinis bankas – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė,kuri verčiasi priimdama indėlius bei kitas grąžintinas lėšas, teikdamapaskolas bei prisiimdama su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Banko filialas – neturintis juridinio asmens teisių LietuvosRespublikos įpareigoto banko padalinys, Lietuvos Respublikos ar užsieniovalstybės padalinys, veikiantis banko vardu, esantis kitoje, negu yra bankobuveinė, vietoje ir atliekantis bent vieną operaciją pagal bankoįgaliojimus; už jo sandorius ir veiklą visu savo turtu atsako bankas. Banko atstovybė – teritorinis banko padalinys, neatliekantis bankooperacijų ir neužsiimantis kita ūkine veikla. Tiesiogiai įgytos ar valdomosakcijos – akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas įsigijo ar valdo savovardu ar yra perdavęs įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti jo vardu. Banko kapitalas – pagrindinio ir papildomo kapitalo suma. Pagrindiniskapitalas – banko akcinio kapitalo atsargos, kapitalo emisijos skirtumo beipraėjusių metų nepaskirstyto pelno suma. Kapitalo atsargos – banko steigėjųpapildomi įnašai ar atskaitymai iš banko pelno. Banko turtinė atsakomybė. Bankas yra ribotos turtinės atsakomybėsjuridinis asmuo. Jis neatsako už akcininkų prievoles, o akcininkai už bankoprievoles atsako tik savo įdėtu turtu. Bankas neatsako už valstybėsprievoles, o valstyvbė – už banko; atsako tik tada, kai valstybė prisimatokią atsokomybę. Bankas gali būti įsteigiamas atviruoju ir uždaruoju būdu.Banką uždaro Lietuvos Bankas. Banko akcininkų turi būti ne mažiau kaip 7. Banko valdymo organai: • Visuotinis akcininkų susirinkimas; • Banko taryba; • Banko valdyba • Administracija.
2.CENTRINIO BANKO VAIDMUO EKONOMIKOJE
Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikosinstitucijų. Tai vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemosveikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau „bankų bankas“,dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriais iršitaip palaikantis savo vykdomą politiką. Centrinis Jungtinių AmerikosValstijų bankas yra Kongreso sukurta Federalinė rezervų sistema, atsakingauž pinigų emisiją, bankininkystės reguliavimą, dolerio vertės palaikymą beipadedanti spręsti gyventojų užimtumo klausimus. Šiame ir dviejuose kituoseskyriuose smulkiai nagrinėjama centrinio banko operacijų prigimtis ir įtakašalies ekonomikai, taip pat pagrindinės centrinio banko vykdomos politikosproblemos, su kuriomis susiduria šio banko vadybininkai. Kaip minėta, centriniai bankai, įskaitant ir Federalinę rezervųsistemą (FRS), atlieka nemažai funkcijų. Pirmoji ir pati svarbiausiafunkcija yra pinigų pasiūlos kontolė. Pinigai, kaip žinoma, atlieka irkitas svarbias, pvz., vertės išsaugojimo ir pan., funkcijas. Pinigai yrafinansinis turtas, išsaugantis perkamąją galią tiek laiko, kiek reikia jųsavininkui. Jei apibrėžtume pinigus tik kaip mainų priemonę, tai pinigųpasiūlą sudarytų visuomenės turima valiuta ir monetos, čekinės sąskaitos irįsakomieji indėliai. Jei, kita vertus, pinigus apibrėžtume kaip vertės išsaugojimopriemonę, svarbiausiu pinigų pasiūlos komponentu būtų galima laikytitaupomuosius indėlius ir terminuotąsias sąskaitas komerciniuose bankuose irkitose nebankinėse finansų institucijose, tokiose kaip kreditų sąjungos irtaupomieji bankai. Pagal pinigų pasiūlos supratimą keičiasi ir centriniobanko elgsena, vykdant minėtą funkciją. Teisę reguliuoti pinigų kiekį ir vertę šio šimtmečio pradžiojeKongresas suteikė FRS. FRS tapo ne tik pagrindiniu visuomenės naudojamųgrynųjų pinigų ir monetų šaltiniu, bet ir pagrindine vyriausybėsinstitucija, atsakinga už dolerio vertės stabilizavimą ir jo integraciją įtarptautinę valiutų rinką. Kodėl pinigų pasiūlos kontrolė yra tokia svarbi?Viena iš priežasčių yra ta, kad piniginių atsargų kiekio pakitimai yraartimai susiję su ekonomikos pakitimais. Tyrimai parodė reikšmingąstatistinį priklausomumą tarp pinigų pasiūlos pokyčių ir BNP augimo. Šietyrimai įrodė, kad jei centrinis bankas kontroliuoja pinigų augimą, taigali turėti įtakos visai šalies ekonomikai. Kita svarbi pinigų kontrolės priežastis yra ta, kad pinigų masėbanknotų ir bankų depozitų pavidalu gali nelimituotai padidėti. Naujųpiniginių vienetų pagaminimo ir išleidimo į apyvartą ribiniai kaštai yraartimi nuliui. Tokiu būdu vyriausybė gali nesunkiai padidinti grynųjųpinigų pasiūlą, neatsižvelgdama į ekonomikos galimybes gaminti prekes irteikti paslaugas. Kadangi tai sukeltų infliaciją, suardytų mokėjimųmechanizmą ir stabdytų viso verslo veiklą, suprantama, kad šiuolaikinėmsvyriausybėms centriniai bankai reikalingi kaip pinigų kiekio bei vertėsreguliuotojai ir saugotojai. FRS nuolatos veikia šalies vidaus finansųrinkas, siekdama palaikyti dolerio perkamąją galią šalyje, o kartkartėmisįsiterpia į užsienio valiutų rinkas. Kita svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalo rinkųstabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turipasiūlyti tiems, kuriems jų reikia investavimui. Kad pinigų ir kapitalosistema veiktų efektyviai, visuomenė turi pasitikėti finansų institucijomisir patikėti joms savo santaupas. Jei finansų rinkos yra nestabilios,palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos stipriai svyruoja, o finansųinstitucijos dažnai bankrutuoja, visuomenės pasitikėjimas finansų sistemagali būti prarastas. Kapitalo judėjimas sumažėja, lėtindamas ekonomikosaugimą ir didindamas nedarbą. Todėl centrinis bankas turi imtis ryžtingųveiksmų finansų rinkų būklei reguliuoti ir stabiliam pinigų judėjimui toserinkose užtikrinti. Siekdama šio tikslo FRS kartais suteikia lėšų pagrindiniamsvertybinių popierių dileriams, kad jie galėtų palaikyti popierių rinkoslikvidumą. Kai pinigų kiekis ar palūkanų norma didėja ar mažėja greičiaunei to reikia ekonomikos stabilumui, čia vėl įsikiša FRS. Centrinis bankasgali keisti palūkanų normos dydį, kurią jam moka kiti bankai, suaktyvintivertybinių popierių prekybą, kad būtų stabilizuota pinigų ir kapitalorinkos būklė. Dar viena svarbi centrinio banko funkcija – būti paskutiniu ištekliųšaltiniu. Kitaip sakant, aprūpinti fondais finansų institucijas, kurių kitiskolinimosi šaltiniai jau yra išsekę. Pavyzdžiui, FRS, padedamas vadinamojo„diskonto lango“, gali aprūpinti fondais tam tikras finansų institucijas,kad jos galėtų padengti trumpalaikį grynųjų pinigų trūkumą. Prieš FRS
sukūrimą viena iš silpnų JAV finansų sistemos vietų buvo paskutinioišteklių šaltinio nebuvimas, galinčio padėti laikinų sunkumų prislėgtomsfinansų institucijoms. Galiausiai dar vienas centrinio banko vaidmuo yra mokėjimų mechanizmoveikimo užtikrinimas ir jo tobulinimas. Tai apima čekių sistemos tvarkymą,reikiamą grynųjų pinigų kiekio palaikymą, piniginių lėšų kampiuterinįperdavimą ir visuomenės pasitikėjimo pagrindiniu piniginiu vienetupalaikymą. Patikimas ir gerai funkcionuojantis mokėjimų mechanizmas yralabai svarbi verslo ir komercijos plėtros prielaida. Jei čekių kliringasneatliekamas laiku arba verslo objektas negali gauti grynųjų pinigųoperacijoms atlikti, verslas gali sustoti. Dėl to gali padidėti nedarbas,mažėti investicijos, silpnėti ekonomika.3.CENTRINIO BANKO TIKSLAI IR VEIKLOS KANALAI
Po Antrojo pasaulinio karo JAV ir keletas kitų industrinių valstybiųnusprendė, kad vyriausybė yra atsakinga už aukštą užimtumo lygį, kovą suinfliacija ir ekonomikos augimo rėmimą. Tai buvo palyginti nauja idėja.Ankstesniais laikais vyriausybė skyrė daug mažiau dėmesio ekonomikai, o iršalies piliečiai iš vyriausybės tikėdavosi kur kas mažiau. Buvo manoma, kadekonominį stabilumą ir aukštą užimtumo lygį „automatiškai“ turi užtikrintituometinės ekonomikos mechanizmas. Karti pamoka, kad sistema gali subyrėti,buvo 1930-ųjų metų Didžioji depresija. Tapo aišku, kad ekonominį stabilumągali išsaugoti inovacinė ir protinga vyriausybės politika. JAV ir daugelyje šalių centrinis bankas atlieka keturias pagrindinesfunkcijas: 1) Visiškas išteklių panaudojimas; 2) Bendrojo prekių ir paslaugų kainų lygio stabilumas; 3) Stabilaus ekonomikos augimo rėmimas; 4) Stabilus mokėjimų balansas pasaulinėse operacijose. Veikdamas palūkanų normų ir pinigų pasiūlos augimo procesus, centrinisbankas lemia ir ekonomikos vystymąsi siekiant šių tikslų. Tačiau kaip rodoekonominė patirtis, šių tikslų pasiekti vienu ir tuo pačiu metu yra labaisunku. Viena iš priežasčių yra ta, kad šie tikslai dažnai vienas kitamprieštarauja. Pavyzdžiui, siekimas užtikrinti stabilias kainas ir stabilųmokėjimų su užsienio valstybėmis balansą suvaržo prėjimą prie kreditų. Otai gali lėtinti investicijų procesą ir didinti nedarbą. Todėl centriniobanko užduotis yra rasti kompromisus, kad šie tikslai tarp savęsnesikirstų. Pavyzdžiui, centrinis bankas gali siekti sumažinti infliacijoslygį ir stiprinti dolerį tarptautinėse rinkose, bet greičiausiai busneišvengta nedarbo didėjimo ir ekonominio augimo lėtėjimo. Daugumos Vakarų valstybių, tarp jų ir JAV centrinio banko, sistemapritaikyta veikti pačioje rinkoje. Šiuolaikiniai centriniai bankai veikiakaip balansinis velenas, skatinantis ir stabilizuojantis piniginių masiųjudėjimus ten, kur jų per daug. Jie stengiasi užtikrinti tolygų irtvarkingą judėjimą pinigų ir kapitalo rinkose, kad reikiamai būtųfinansuoti vertingi investiciniai projektai. Tai, reiškia, kad išvengiamapanikos, jei staiga sumažėja kreditų teikimo galimybės ar krinta vertybiniųpopierių kainos. Tačiau dauguma operacijų, kurias vykdo centrinis bankastvarkingam kapitalo judėjimui užtikrinti, yra diktuojamos pačios rinkos, one vyriausybės. Pavyzdžiui, kovojant su infliacija yra keliami kreditųpalūkanų normų dydžiai, kad sumažėtų imamų kreditų skaičius ir pinigųkiekis rinkoje, tačiau nedaroma jokių nuolaidų jokiems klientams. Veikdamaspagal paklausą ir pasiūlą rinkoje privatus sektorius pats sprendžia , kiekir kas skolinasi bei investuoja esant tam tikriems palūkanų normų dydžiams.
KANALAI, KURIAIS VEIKIA CENTRINIAI BANKAI :
Toliau panagrinėkime, kaip FRS veikia vidaus ir tarptautinę ekonomikosbūklę. Šiuo atveju yra naudinga apžvelgti, kokiais kanalais naudodamiesišiuolaikiniai centriniai bankai daro įtaką ekonominės ir finansų sistemosbūklei. Centrinis bankas veikia ekonomiką (žr.2pav.): 1) Keisdamaskreditų, skirtų verslui, vartotojams, vyriausybėms, kainas; 2) Keisdamas pinigų pasiūlos ir augimo tempus; 3) Atlikdamas operacijas, kurios turi įtakos investuotojų vertybinių popierių vertei, taip keisdamas jų (investuotojų) turimo turto vertę; 4) Keisdamas visuomenės lūkesčius dėl pinigų vertės ir kreditų gavimo sąlygų ateityje.
|ŠALIES EKONOMINIAI TIKSLAI ||Visiškas |Stabilių kainų |Tvarus ekonomikos|Stabili mokėjimų ||užimtumas |lygiai |augimas |balansą pozicija |
2 pav. Centrinio banko poveikio ekonomikai politikos įgyvendinimo būdas
Ne taip seniai ekonominiai tyrimai atskleidė ketvirtą būdą, kuriuocentrinis bankas gali daryti įtaką ekonomikai – tai jo veiklos įtakaformuojant visuomenės nuomonę ir lūkesčiu dėl kredito kainų, pinigųpasiūlos augimo tempų ir būsimos vertybinių popierių bei paskolų vertės.Jeigu visuomenė sureaguoja į centrinio banko operacijas, įvyksta žmonių irverslo subjektų pasiskolinimų, išlaidų ir investicijų planų bei ketinimųpasikeitimas. O tai gali stipriai atsiliepti ekonomikos augimo lygiui,užimtumui ir infliacijai. Nemaža būdų ir priemonių leidžia centriniam bankui veikti kreditųkainą (palūkanų normų dydžius), vertybinių popierių vertę, pinigų pasiūląir augimą, visuomenės lūkesčius dėl būsimų vertybinių popierių kainų,palūkanų normų ir kreditų gavimo sąlygų. JAV centrinio banko politika išprincipo yra paremta atvirosios rinkos operacijomis (open marketoperations), keičiant depozitorinių institucijų privalomų rezervų dydįdiskonto normos pakeitimais. Tai, kaip minėta, lemia kreditų paklausą. Jeibesiskolinantys kreditus mato, kad kreditą imti per brangu, jie susilaikonuo skolinimosi, ir reiškia ekonomikos augimo sulėtėjimu ir tikriausiaiinfliacijos mažėjimu. Antra, jei centrinis bankas mažina grynųjų pinigųpasiūlos rinkoje augimo tempus, tai galimas rezultatas yra pajamų irgamybos augimo lėtėjimas, kadangi mažėja prekių ir paslaugų paklausa.Galiausiai jei centrinis bankas didina palūkanų normas, tai mažinavertybinių popierių kainas, t.y. akcijų, obligacijų ir kitų vertybiniųpopierių, kuriuos turi visuomenė, vertė mažėja. Rezultatas yra investuotojųturto vertės mažėjimas, skolinimosi ir išlaidų planų keitimaisis, kurislabai veikia užimtumą, kainų ir ekonomikos augimo lygį. Įvairių šaliųcentriniai bankai, įgyvendindami savo politiką, teikia pirmumą skirtingomspriemonėms. Taip Anglijos bankas efektyviai naudoja paskolų diskonto normųpakeitimus, Kanados bankas – rezervus, FRS – atvirosios rinkos operacijas. Ne taip seniai ekonominiai tyrimai atskleidė ketvirtą būdą, kuriuocentrinis bankas gali daryti įtaką ekonomikai – tai jo veiklos įtakaformuojant visuomenės nuomonę ir lūkesčius dėl kredito kainų, pinigųpasiūlos augimo tempų ir būsimos vertybinių popierių bei paskolų vertės.Jeigu visuomenė sureaguoja į centrinio banko operacijas, įvyksta žmonių irverslo subjektų skolinimų, išlaidų ir investicijų planų bei ketinimųpokyčiai. O tai gali stipriai atsiliepti ekonomikos augimo lygiui,užimtumui ir infliacijai.
Lietuvos banko statuto priėmimas
1990 m. antroje pusėje suintensyvėjo darbai Lietuvos bankininkystėje: stiprinama Lietuvos banko vadovybė, ruošiamasi rimtai bankų sistemos reformai, atitinkančiai rinkos ekonomikos dėsnius ir dėsningumus. Lietuvos bankas, kaip ir kitų laisvų savarankiškų valstybių nacionaliniai ar federaliniai bankai, turėjo tapti ne tik teorinėje, bet ir praktinėje plotmėje Lietuvos valstybės ekonominės politikos reiškėju. Vienas iš svarbiausių naujos Lietuvos banko vadovybės uždavinių buvoparengti šio banko statuto projektą. Lietuvos banko statuto projektas (projektą pradėjo rengti dar ankstesnė banko vadovybė ) buvo parengtasvadovaujantis Lietuvos banko įstatymu. 1990 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba (toliau AT ) pirmo šaukimo antrojoje sesijoje buvo svarstomas Lietuvos bankostatuto ir pagrindinio kapitalo klausimas. Pranešimą skaitęs Lietuvos bankovaldybos pirmininkas deputatas V. Baldišis teigė, kad nors “<…> Lietuvosbankas popieriuje jau egzistuoja septintą mėnesį, <…> tačiau padarytanepaprastai mažai”. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių pranešėjas nurodėsąlygą, kad, kol nepatvirtintas lietuvos banko statutas ir pagrindiniskapitalas, šis bankas negalėjo pradėti realiai veikti ir kad jis pastaruojumetu netgi yra tapęs veikiančiųspecializuotų bankų savotišku “pasityčiojimoobjektu.pranešėjas pabrėžė kokios yra iškilusios problemos ir kaip jos,banko valdybos nuomone, turėtų būti sprendžiamos. V. Baldišis deputatus taip pat informavo apie oponentų pareikštaskritines pastabas dėl parengto Statuto projekto. Oponentų nuomone,parengtame Statute esą numatyta administracinė, komandinė sovietinėsistema, taikomi sovietinės centralizuotos komandinės sistemos svertai irpan. Dėl gautų kritinių pastabų V. Baldišis pažymėjo, kad ir Lietuvos bankoįstatyme, kaip ir Statuto projektenieko nėra paimta iš senosios tarybinėsbankų sistemos ir kad jis buvo rengtas remiantis tarpukario Lietuvos irtokios šalies, kaip Anglija, turinčios šimtametes bankininkystės ir rinkosekonomikos tradicijas, patirtimi. Pateiktiems svarstyti AT Lietuvos banko statuto ir nutarimoprojektams pritarė deputatai S. Malkevičius ( Valstybės atkūrimo komisijospirmininkas), S. Kropas ( Savivaldybių komisijos pirmininkas), V.Terleckas, iš dalies G. Vagnorius, pasisakė prieš – K. Glaveckas, E.Vilkas. Kritinės ir iš esmės nepritariančios Statuto projektui pastabosbuvo pateiktos Ekonominės komisijos pirmininko K. Antanavičiaus pažymoje.Nepritariantys deputatai siūlė tiksliau apibrėžti būsimą centrinio bankopolitiką komercinių bankų atžvilgiu, sumažinti jų minimalų pagrindinįkapitalą ( nuo 30 iki 10 mln. rublių ), garantuoti indėlininkų teises,nustatyti ne tik savo, bet ir komercinių bankų paskolų palūkanas beirezervus komerciniams bankams. Taip pat buvo kritikuojami naujosios bankovadovybės išleisti norminiai aktai, ribojantys ir šakinių specializuotų, irveikiančių komercinių bankų veiklą. Deputatų sudaryta redakcinė komisija (V. Baldišis, K. Glaveckas, E. Vilkas, V. Terleckas, G. Vagnorius, S. Kropas) visais ginčyjamais klausimais priėmė konsensusą ir pasiūlė deputatamstvirtinti Statuto projektą. 1990 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos AT posėdyje vienbalsisi (“už” balsavo 95 deputatai, “prieš” ir susilaikiusiųjų nebuvo ) patvirtintasLietuvos Banko statutas ir nutarimas “Dėl Lietuvos banko statuto irpagrindinio kapitalo”. Toliau pateikiamasšiuo klausimu priimtas LietuvosRespublikos AT nutarimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:1. Patvirtinti Lietuvos banko statutą ir 500 milijonų rublių pagrindinį kapitalą.2. Nustatyti, kad Lietuvos banko pagrindinis kapitalas turi būti suformuotas per šešerius metus.3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę:a) Lietuvos banko pagrindiniam kapitalui sudaryti 1990 metais skirti 40 mln. rublių, 1991 metais – 60 mln. rublių arba jų ekvivalentą ir 1992- 1995 metai vidutiniškai po 100 mln. rublių arba jų ekvivalentą kasmet;b) iki 1990 m. rugsėjo 15 d. pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pasiūlimus dėl Lietuvos banko pagrindinio kapitalo šaltinių;c) iki 1990 m. spalio 1 d. suteikti Lietuvos bankui tinkamas patalpas;
Iki bus visiškai suformuotas Lietuvos banko pagrindinis kapitalas, atleisti jį nuo mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą.
4. Nutarimas galioja nuo jo priėmimo dienos.Lietuvos respublikos Aukščiausiosio Tarybos pirmininkas V. LandsbergisLietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sekretorius L. Sabutis Patvirtinus Lietuvos banko statutą ir pagrindinį kapitalą ( apie 33mln. JAV dolerių galiojusiu kursu ), kuris turėjo būti suformuotas peršešerius metus ( 1990-1995 m. ), Vyriausybė, kaip matėme, tuo pačiunutarimu buvo įpareigota jau 1990 m. skirti 40 mln. rublių iš biudžeto lėšųpagrindiniam kapitalui sudaryti ir suteikti bankui tinkamas patalpas.Lietuvos banko pagrindinį kapitalą ( 500 mln. rublių ) buvo numatytasukaupti per 6 metus: pirmiesiems dviejiems metams ( 1990 ir 1991 m. )skirti atitinkamai 40 ir 60 mln. rublių; o per 1992-1995 m. sukaupti kitąbanko pagrindinį kapitalą. 1990 m. banko pagrindinį kapitalą, atsižvelgiantį sunkią šalies finansinę ir ekonominę padėtį, buvo siūloma kaupti išdviejų šaltinių: Lietuvos biudžeto skiriamų lėšų ( 15-20 mln. rublių ), okitą dalį – perduodant Lietuvos bankui turtą. Statute buvo numatyti tokie pagrindiniai uždaviniai: parengti irįgyvendinti respublikos ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito,atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje, reguliuoti Lietuvos pinigų irkredito apyvartą, tinkamai vykdyti pinigų emisijos politiką, reguliuotirespublikos piniginio vieneto kursą ir kt. Pagal patvirtintą Statutą Lietuvos bankui taip pat buvo suteiktosteisės: kontroliuoti komercinių bankų veiklą; išduoti leidimus steigtikredito įstaigas ( tarp jų ir užsienio ); nustatyti bankams privalomusekonominius normatyvus bei taikyti sankcijas jų nevykdantiesiems; teikti irimti paskolas; nustatyti komercinių bankų atskaitomybės tvarką. Taip Lietuvos bankas įgijo teisę vykdyti centrinio valstybės bankofunkcijas ir visas būtinas teises vadovauti bankų ir pinigų reformai.Tačiau pradinėje Lietuvos banko veiklos stadijoje buvo gana sunku bankųbanko ir valstybės komercinių paskolų centro funkcijas – pirmiausia dėlekonominės TSRS blokados ir vos prasidedančios privatizacijos, dažnainepakankamai reglamentuotos norminių dokumentų bei jų lydinčių teisės aktų. Sustiprinus Lietuvos banko veiklos teisinius pagrindus, paspartėjo joatkūrimo procesas. Tiesa, dėl objektyvių priežasčių Lietuvos bankas išpradžių galėjo atlikti tik vieną centrinio banko funkciją – kontroliuoti irreguliuoti kitus šalyje veikiančius, ypač specializuotus bankus, tačiau irtai daryti buvo nelengva. Priėmus Statuą, 1990 m. pirmas Lietuvos banko kūrimo etapas iš esmėsbaigėsi.
Lietovos banko įsitvirtinimas
Dar 1990 m. gruodžio 11 d. bovo priimtas TSRS centrinio bankoįstatymas, išlaisvinęs bankus iš TSRS MT priklausomybės. Tačiau buvusiųsąjunginių respublikų centriniai bankai ir 1991 m. tebebuvo traktuojamikaip struktūriniai TSRS banko padaliniai. Savaime suprantama, kad su tokia padėtimi Lietuvos banko vadovybėnebegalėjo taikstytis. Lietuvai kovojant dėl tarptautinio suverenumo
pripažinimo, siekiant atsiimti savo auksą, esantį užsienio valstybiųbankuose, atlikti finansines operacijas, gyvybiškai buvo būtina kaip galintsparčiau atsiriboti nuo TSRS valstybinio banko ir jo pretenzijų. TačiauLietuvos banko vadovybei tuo metu dar nepavyko susitarti su “Gosbanko”vadovybe ( pirmininkas – A. Geraščenka ), kuri iš pradžių nors ir pripažinoLietuvos Respublikos centrinį banką, tačiau vėliau, Kremliaus politiniųstruktūrų spaudžiama, pakeitė poziciją. Respublikai buvo iškelta sąlyga:Lietuvos bankininkystės įstatymai turi būti pakoreguoti ir privalo atitiktiTSRS įstatymus. Savaime suprantama, kad tai ir respublikos, ir Lietuvosbanko vadovybei buvo visiškai nepriimtina, nes tuo metu ypač aktuolu buvo įLietuvos dispoziciją perimti LTB bei jo skyrius su visais pinigų likučiais.Respublikos gyventojų indėliai sudarė 6 mlrd. 841 mln. rublių. Taigi Lietuvos banko veikla ir 1991 m. dar buvo gana komplikuota,kaip komplikuota buvo to meto politinė padėtis Lietuvoje, paženklintaSausio įvykių, vėl galimos blokados ir karo padėties žyme. Kol Lietuvanebuvo pripažinta tarptautinės bendrijos kaip nepriklausoma valstybė, tolir Lietuvos bankas negalėjo būti Vakarų valstybių centrinių bankųpripažintas kaip valstybės bankas. Užsienio bankams tuo metu palaikytiryšius su Lietuvos banku buvo gana sudėtinga, nes pernelyg neaiškus buvo jostatusas ir ateitis. Tokia padėtis iš esmės truko iki 1991 m. rugpjūčiopučo Maskvoje dienų ir po to prasidėjusio Lietuvos valstybės tarptautiniopripažinimo. Numalšinus 1991 m. rugpjūčio 19-21 d. pučą Maskvoje į TSRS sudėtįįėjusios respublikos viena po kitos skelbė suverenitetą, ėmė steigtinacionalinius bankus. Tačiau jų kurį laiką vis dar nepripažino nei TSRSVyriausybė, nei TSRS valstybinis bankas. Situacija pasikeitė, kaisusiformavo savarankiškas Rusijos parlamentas ir buvo įsteigtas Rusijoscentrinis bankas. Prasidėjokokybiškai naujas bendradarbiavimo etapas.Rusijos centrinis bankas stengėsi užmegsti tiesioginius ryšius sukaimyninių respublikų bankais. Taip ir buvo padaryta, pasirašiusatitinkamus susitarimus tarp Lietuvos banko ir Rusijos centrinio banko (pirmininkas – G. Matiuchinas ). 1991 m. gegužės mėn. Lietuvos bankas kreipėsi į TVF, prašydamaspriimti Lietuvą į šią tarptautinę organizaciją. Lietuvos RespublikosVyriausybei 1991 m. pabaigoje pasirašius sutartis “ Dėl prekybiniųekonominių ryšių ir mokslinio techninio bendradarbiavimo” su įvairių šalių( Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos, Kazachstano, Tadžikijos,Azerbaidžiano ) vyriausybėmis, Lietuvos bankas pradėjo sudarinėtitarptautines kliringinių atsiskaitymų sutartis. Svarbią reikšmę tolesneibankininkystės raidai šalyjeturėjo nuo 1992 m. sausio 1 d. TSRS valstybiniobanko lietuviškojo padalinio likvidavimas. 1992 m. balandžio 29 d. Lietuvapirmoji iš Baltijos valstybių tapo TVF ir Tarptautinio rekonstrukcijos irplėtros banko ( Pasaulio banko ) nare. 1992 m. vasario 14 d. Lietuvos bankas atgavo Prancūzijos bankesaugotą prieškarinio Lietuvos banko auksą, o tų pačių metų kovo 31 d. buvoatgautas ir Anglijos banke saugotas Lietuvos banko auksas. 1992 m. birželio30 d. atkurta Lietuvos banko narystė ir akcininko teisės Tarptautiniųatsiskaitymų banke ( Bazelyje ). Nemažai pasiekta sukūrus nepriklausomą tarptautinių atsisikaitymų irmokėjimų sistemą, kuri pradėjo realiai funkcionuoti Lietuvoje. Buvo nuolatpriimami užsienio valstybių konsultantai, kurių patirtį bandyta panaudotipraktiniame darbe ir įstatymų kūrimo proceseę. Pirmaisias nepriklausomybėsmetais tarptautinius atsiskaitymus vykdė tik Lietuvos bankas, o nuo 1992 m.ir komerciniai bankai, turintys Lietuvos banko generalines licenzijas. Labai aktuoli to meto Lietuvos banko praktinių veiksmų kryptis –tarptautinių ryšių užmezgimas. 1991 m. Lietuvos bankas užmezgėkorespondentinius ryšius su užsienio bankais ( metų pabaigoje su 32užsienio bankais ). Pirmoji Lietuvos banko korespondentinė sąskaita buvoatidaryta 1991 m. vasario mėn. Švedijos banke Svenska Handelsbanken, kurisprisidėjo padėdamas kelti banko tarptautinių ryšių specialistųkvalifikaciją. Plėtodamas ryšius su užsienio šalimis Lietuvos bankas 1992m. jau bendradarbiavo su 15 stambiausių užsienio valstybių centriniaisbankais. Banko darbuotojai vyko į stažuotes Švedijoje, Vengrijoje. Lietuvosbanko vadovai buvo oficialiai priimti pagal visus protokoliniusreikalavimus tokių šalių kaip Lenkijos, Anglijos, Vengrijos, Norvegijos,Švedijos, Danijos centriniuose bankuose. Šalia teigiamų Lietuvos banko veiklos ypatumų tenka konstatuoti, kaddaugelis Vakarų šalių tuo metu neturėjo tokios bankų sistemos kaip Lietuva,kur centrinis bankas atliko ir komercinio banko funkcijas. Argi Lietuvojegalėjo būtipaneigta pasaulinė praktika ir atrastas šiuo požiūriu ypatingassavo kelias? Tuo tarpu, kaip minėta anksčiau, Lietuvos banko vadovybė mąstėsavaip: dabar gyvename pereinamuoju laikotarpiu, dėl to apie komercijąkalbėti per anksti. Dar ir 1991 m. Lietuvos bankas neplanavo atsisakytikomercinio banko funkcijų. 1991 m. gegužės 27 d. Lietuvos banko valdybospirmininkas V. Baldišis Lietuvos Respublikos AT sesijoje teigė, jog“Lietuvos bankas nuosekliai laikosi pagrindinės strategijos, siekdamassukurti dviejų lygių bankų sistemą, tai yra centrinį banką ir savarankiškąkomercinių bankų sistemą”, tačiau praktikoje tuo metu vis dar nieko nebuvodaroma, kad Lietuvos bankas atsisakytų komercinio banko funkcijų. Kaip rodo atlikti tyrimai, besiverčiantis komercine veikla Lietuvosbankas negalėjo objektyviai vykdyti centrinio banko funkcijų, nes jis tuopačiu metu negalėjo būti nešališkas šalies komercinės bankininkystėsplėtros stebėtojas. Mėginimas susieti komercinio ir centrinio bankofunkcijas turėjo anksčiau ar vėliau Lietuvos bankininkystę įstumti įaklavietę. Tai galiausiai ir įvyko. 1992 m. sausio 29 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 60 “Dėlbankininkystės reformos Lietuvoje spartinimo”, kuriuo įpareigojo Lietuvosbanką 1990m. rudenį nacionalizuotus bankus paversti komerciniais,nutraukiant minėtiems bankams iki tol Lietuvos banko turėtą tiesioginįadministracinį poveikį. Taupomajam ir Žemės ūkio bankams šiuo nutarimu taippat buvo pasiūlyta nedelsiant tapti komerciniais. Prilyginus juosvalstybinėms akcinėms bendrovėms, jų personalui automatiškai buvo pasiūlytagyventi iš pelno, kurį bankai sugebės uždirbti. Minėtas nutarimas, beje, pasirodė ( 1992 m . sausio 29 d. ), tikviena diena neaplenkdamas PB misijos, dirbusios tomis dienomis Lietuvoje,ekspertų išvadas. Vyriausybės ir Misijos ekspertų požiūriai į bankųsistemos Lietuvoje reorganizavimą sutapo. Misijos ekspertų nuomonė taposvariu argumentu G. Vagnoriaus vyriausybei toliau reikalaujant nušalintiLietuvos banko valdybą. Tačiau tik 1992 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos bankasatsisakė komercinių funkcijų, jreditavimo operacijas perdavęs įkurtamLietuvos valstybiniam komerciniam bankui. Kaip teigė naujai paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Visokavičius, “ ir dabar esu tos nuomonės, kad Lietuvos bankas nuoįsikūrimo pradžios turėjo sutelkti dėmesį svarbiausioms centrinio bankofunkcijoms, neturėjo imtis komercinės veiklos. Vadinasi, kai buvo vykdomasovietinių bankų reorganizacija, turėjo atsirasti ir Lietuvos bankas irstambūs komerciniai bankai. Tada viskas būtų vykę daug sklandžiau irefektyviau. Dabar reikėjo dviejų metų, TVF, PB ir pagaliau praktikosįtikinimo, kad būtų grįžta prie to, ką daugelis siūlė dar 1990 metais,jeigu Lietuvos bankas būtų savo dėmesį sutelkęs centrinio banko funkcijomsvykdyti – nesivaduvaudume 1993 metais pirmame ketvirtyje daugybe sovietiniųinstrukcijų, sąskaitų planų, apskaitos formų. Turėtume svarbiausius norimusdokumentus, o gal ir litą”. Nors Vyriausybės ir Lietuvos banko nesutarimai kartais pasiekdavoitin aštrią konfrontaciją, pakenkė bankų ir pinigų reformai bei atitolinolito įvedimą, tačiau nepaisant visų neskandumų, per 1990-1992 m. Lietuvosbankas galutinai susiformavo, iš esmės buvo sukurta šiuolaikinė jostruktūra, pradėjo normaliai funkcionuoti ir vykdyti centrinio bankofunkcijas. Buvo partvarkyta ir automatizuota apskaita ir atskaitomybė,tobulinamas atsiskaitymas. Pradėta kurti savarankiška tarptautiniųatsiskaitymų sistema, imta rengti užsienio valiutos auksionus, kuriuosevaliutos pardavėjas galėjo būti Lietuvos Respublikos bei užsieniojuridiniai bei fiziniai asmenys, o valiutos pirkėjas – tik LietuvosRespublikos juridiniai ir fiziniai asmenys. Apibendrinant darytiną išvadą, kad aptariamu laipotarpiu Lietuvosbankas tapo šalies centriniu banku, nuosavybės teise priklausantis Lietuvosvalstybei ir tiesiogiai pavaldus Seimui. Pagrindiniai Lietuvos bankouždaviniai buvo šie: parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategijąpinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje;reguliuoti pinigų ir kredito apyvartą; vykdyti pinigų ir emisijos politiką;nustatyti ir reguliuoti šalies piniginio vieneto kursą. Lietuvos bankaspradėjo vykdyti šias pagrindines funkcijas ir teises: leido į apyvartąLietuvos pinigus; organizavo nacionalinės valiutos piniginių ženklųgaminimą, transportavimą ir saugojimą; organizavo bankų vidaus ir užsienioatsiskaitymus; davė leidimus steigti kredito įstaigas bei atšaukė juosLietuvos banko įstatymo numatytais atvejais; teikė ir ėmė paskolas;konsultavo Lietuvos Vyriausybę, tiekė jai informaciją kredito bei pinigųklausimais ir kt. Taip Lietuvos banko įsitvirtinimo laikotarpis, prasidėjęs 1990 m.,truko iki 1992 m. vidurio, kai buvo baigtas Lietuvos banko ir bankųsistemos kūrimąsis. Nuo 1992 m. rudens, Lietuvos bankui atsisakiuskomercinio banko funkcijų, prasidėjo antrasis jo tapimo centriniu bankulaikotarpis.Lito persiejimas prie euro
Vienas iš svarbiausių Lietuvos banko pinigų politikos darbų – 2002 m.vasario 2 d. sėkmingai persietas lito kursas nuo JAV dolerio prie euro. Atsižvelgiant į tai, kad JAV doleriai vyravo Lietuvos atsiskaitymuosesu užsienio valstybėmis ir užsienio skolos struktūroje bei į tai, kad lėtaiplėtėsi užsienio prekybos su ES apimtis, buvo planuojama neskubinti litopersiejimo prie euro. Buvo manoma litą persieti dviem etapais: 1. Susiejant litą su JAV dolerio ir euro krepšeliu. 2. Siejant litą tiesiogiai su euru. Tačiau Rusijos finansų krizė iš esmės pakeitė ekonominę aplinką irpaskatino šalies eksporto plėtrą į gerokai stabilesnes ES šalių rinkas.Eksportas į NVS šalis ženkliai sumažėjo. Lietuvos ekonomikos plėtra rodė,kad šalis vis labiau integruojasi į Europos rinkas, kartu susigrąžindamaper Rusijos finansų krizę prarastas pozicijas NVS šalyse. Atsižvelgdama į Lietuvos prekybos struktūrą ir į tai, kad šalies ūkistapo vis labiau susijęs su ES šalių kandidačių į ES ekonomika, bei siekdamamažinti lito kurso svyravimus pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu,2001 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo buvo priimti Litopatikimumo įstatymo pakeitimai, susiję su lito perorientavimo nuo JAVdolerio prie euro, o Lietuvos banko valdyba 2001 m. birželio 28 d. nustatė,kad nuo 2002 m. vasario 2 d. bazinė valiuta vietoj JAV dolerio bus euras, ooficialus lito kursas bus nustatomas pagal euro ir JAV dolerio santykįvaliutų rinkoje 2002 m. vasario 1 d., kurį tą dieną paskelbs ECB. Tiesioginis lito susiejimas su euru buvo logiškas žingsnis politinioir ekonominio integracijos į ES proceso bei ilgalaikės lito kurso rėžimostrategijos kontekste. Su euru susieto lito sistema turėjo sudarytigalimybę ateityje dalyvauti EPS ir įvesti eurą. Lietuvos banko politikos tęstinumas išlaikant fiksuotą valiutos kursąišliko ir po lito persiejimo prie euro 2002 m. vasario 2 d., kai TVF irLietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus, litą persiejus bedevalvacijos(nustatytos vienos valiutos vertės sumažinimas kitų valiutųatžvilgiu, pagal nustatyto valiutos kurso sistemą. Devalvacijos tikslas yrapadėti pašalinti šalies mokėjimų balanso deficitą.) ar revalvacijos(nustatytos vienos valiutos vertės padidinimas kitų valiutų atžvilgiu,pagal; nustatyto valiutos kurso sistemą.), buvo nustatytas naujas fiksuotaslito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą pagal JAV dolerio ir euro santykįvaliutų rinkoje. Iki įstojimo į VKM II fiksuotas valiutos kursas ir toliau išlikomakroekonominės politikos pagrindas, nes jis sukūrė stabilią pinigųaplinką, didino pasitikėjimą nacionaline valiuta ir, formuodamas adekvačiuslūkesčius, padėję išlaikyti mažą infliacijos lygį. Pasitikėjimas fiksuoto lito kurso tęstinumo ir vykdoma griežtavalstybės iždo politika mažino ne tik valiutos kurso, bet ir šalies riziką,todėl palūkanų normos Lietuvoje vis labiau artėjo prie bazinės valiutospalūkanų normų. Sėkmingas persiejimas nuo JAV dolerio prie euro palankiai buvoįvertintas ir TVF misijos vadovės Patricija Alonso-Gamo 2002 m. gegužės 6d. susitikime su Lietuvos Respublikos finansų ministre D.Grybauskaite beigrupės TVF darbuotojų parengtoje ir 2002 m. rugpjūčio 1 d. TVF internetosvetainėje paskelbtoje apžvalgoje apie Lietuvos fiksuoto kurso rėžimoistorija ir ateitį.
Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje. Euro įvedimas
ECBS pradėjo funkcionuoti 1999 m. sausio 1 d. Ją sudaro Europoscentrinis bankas (įsteigtas 1998 m. birželio 1 d.) ir 24 ES valstybių nariųcentriniai bankai. Nepriklausančioms euro sistemai (zonai) ES valstybėms narėms yrasuteigtas ypatingas statusas. Joms leista laikytis savo nacionalinės pinigųpolitikos, kartu jos negali dalyvauti nei priimant, nei įgyvendinant tuosECBS sprendimus, kurie susiję su bendra pinigų euro zonos poltika. Tokiossistemos kūrimą reglamentuoja ECBS ir ECB statutų protokolas Nr.3. ECB yra institucija, atsakinga už bendros pinigų politikosįgyvendinimą euro zonoje. Pagrindinis ECB tikslas- palaikyti kainųstabilumą. ECB yra ECBS dalis. ECB buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prieMaino. Jis veikia visiškai nepriklausomai nuo valstybių narių vyriausybių irkitų ES institucijų. ECB kapitalą sudaro nacionalinių centrinių bankųįnašai, kurie diferencijuoti pagal šalies demografinį ir ekonominįlyginamąjį svorį. Pagrindiniai kriterijai- valstybių narių gyventojųskaičius ir BVP dydis. Kuriant ECBS buvo vadovautasi JAV ir Vokietijos bankų sistemų veiklospavyzdžiu. Tai sudėtingas procesas, nes reikėjo sujungti skirtingasnacionalines finansines tradicijas turinčių šalių veiklą.
ECBS vadovauja ECB sprendžiamieji organai: Valdančioji taryba,Vykdomoji valdyba, Generalinė taryba. ECB savo funkcijas pradėjo vykdyti1999 m. sausio 1 d., kai buvo patvirtinti fiksuoti euro zonos šalių valiutųkursai. Jau 2003 m. Lietuvos bankas pradėjo rengtis deryboms su ES dėlprisijungimo prie VKM II . Prieš įvedant eurą, Lietuva privalo dalyvauti VKM II ne trumpiau kaip2 metus. Tuo laikotarpiu kompetentingos ES institucijos stebės, kaipLietuva vykdo Mastrichto sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus, irpateiks išvada dėl įsijungimo į euro zoną laiko. Ilgalaikė ekonomikospagrindų konvergencija yra būtina sąlyga palaikyti valiutos kursostabilumą. Valiutos kurso mechanizmas leis užtikrinti, kad jamedalyvaujančios euro zonai nepriklausančios valstybės narės savo politikąorientuotų į stabilumą, skatintų konvergenciją ir taip padėtų jomspasirinkti euro įvedimui. VKM II yra naudojamas kaip centrinio kurso irkonvergencijos tvarumo apskirtai bandomasis laikotarpis. ECB nemanė, kadvaliutų valdybos galėtų pakeisti dalyvavimą VKM II, o tai reiškia, kadvaliutų valdybą turinčios šalys turi dalyvauti VKM II bent 2 metus ikikonvergencijos kriterijų tenkinimo įvertinimo, kuris atliekamas priešvalstybei įsivedant eurą. Fiksuoto lito kurso sąlygomis taikomos pinigų politikos priemonėspadeda Lietuvos bankui reguliuoti bankų sistemos likvidumą. 2003 m.taikytos šios pinigų politikos priemonės : bazinės valiutos keitimas įlitus ir litų – į bazinę valiutą, privalumų atsargų reikalavimai irLietuvos banko paskolų galimybės. Siekdamas palaikyti tinkamą bankų sistemos likvidumą, Lietuvos bankasšalies komerciniams bankams ir užsienio bankų skyriams taiko privalomųjųatsargų reikalavimus. Atsižvelgdamas į Lietuvos siekį netolimoje ateityjetapti euro zonos nare, į makroekonomikos padėtį ir bankų sistemosstabilumą, Lietuvos bankas nuo 2000 m. ėmė nuosekliai artinti privalomųjųatsargų normą prie ECB taikomos privalomųjų atsargų normos. 2000 m. spalio mėn. privalomųjų atsargų norma buvo sumažinta nuo 10iki 8 proc. 2002 m. gegužės mėn. ši norma sumažinta iki 6 proc. Su eurozonoje galiojančia tvarka buvo suderinta daugelis svarbiausių nuostatų:privalomųjų atsargų laikymo laikotarpis, jų bazės ir sumos apskaičiavimas,sankcijos už duomenų pateikimo ar privalomųjų atsargų reikalavimųnevykdymą. Tačiau atsižvelgdamas į didelę komercinių bankų įsipareigojimųužsienio valiutoms dalį, Lietuvos bankas paliko galioti anksčiau taikytąreikalavimą privalomąsias atsargas įsipareigojimams užsienio valiutomslaikyti eurais ir (ar) JAV doleriais. Privalomąsias atsargasįsipareigojimams litais šalies komerciniai bankai turi laikyti nacionalinevaliuta. Lietuvos bankas mokiems, tačiau turintiems laikinų likvidumo sutrikimųkomerciniams bankams gali teigti likvidumo paskolas arba sudaryti su jaistiesioginius Vyriausybės vertybinių popierių atpirkimo sandorius.Tarpbankinių atsikaitymų stabilumui užtikrinti Lietuvos bankas gali teigtivienos nakties paskolas už įkeistus VVP. Tačiau veiksminga tarpbankiniųatsiskaitymų sistema Lietuvos banke ir tarpbankinės rinkos galimybėsleidžia patiems bankams patikimai valdyti likvidumą ( nei 2002m., nei 2003m. komerciniai bankai nesikreipė dėl minėtų paskolų bei tiesioginiųatpirkimo sandorių). Tarpbankinė pinigų rinka yra svarbi bankams valdant likvidumą irvaliutų pozicijas. Dėl didelio ekonomikos atvirumo, fiksuoto lito kurso irliberalizuoto kapitalo judėjimo ši Lietuvos rinka yra glaudžiai susijusi suužsienio valiutų rinkomis. Svarbiausios šalies tarpbankinės rinkospriemonės yra litų ir užsienio valiutų keitimo ir apsikeitimo sandoriai. Siekdamas padidinti mokėjimo sistemos patvarumą ir veiksmingumą,pagerinti paslaugų kokybę ir sukurti ES reikalavimus atitinkančią sistemą,Lietuvos bankas 2004 m. sausio 19 d. įdiegė naują mokėjimo sistemą LITAS,kuri pakeitė nuo 1993 m. veikusią sistemą TARPBANK. Naujoji sistema skirtamokėjimams vykdyti ir realiuoju, ir nustatytu laiku. Taip pat ši sistemaužtikrina mokėjimo už vertybinių popierių sandorius nurodymų vykdymą realiuir nustatytu laiku, laikantis vienalaikio lėšų ir vertybinių popieriųpervedimo .IŠVADOS
Nors ir taip vadinami, centriniai bankai nėra bankai ta prasme, kaipkomerciniai bankai. Tai yra vyriausybinės įstaigos, nesirūpinančios savopelno maksimizavimu; jų tikslas – rūpintis visa ekonomika, pavyzdžiui,užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą irpanašiai. Centriniai bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkųnuosavybė, atlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybės dalis. Centriniai bankai teikia tokias paslaugas, kaip rezervų laikymas irčekių kliringas bankams, taip pat veikia kaip vyriausybės bankai,atliekantys tokią funkciją, kaip valiutos laidimas. Centriniai bankai galisukurti rezervų bankų sistemai. Tai ir daug daugiau siame savo darbe stengiausi papasakoti apiecentrinį banką. Bandžiau kuo aiškiau apibrėžti centrinio banko reikšmę,išvardinti jo funkcijas, atskleisti jo vaidmenį ekonomikoje. Lietuvoje centrinio banko funkcijas atlieka Lietuvos bankas. Jis savoveikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Lietuvos Banko įstatymu, kurisbuvo priimtas 2001 metų kovo 13 dieną. Taigi šiame savo kursiniame darbe aprašiau ir Lietuvos bankosvarbiausias funkcijas, veiklos ypatybes, apibrėžiau, kas ir koks yracentrinis bankas Lietuvoje.
Literatūra
1.BUCKŪNIENĖ Olga Finansai. ISBN 9955-9418-6-3 V.,20022.MARTINKUS Bronislavas, ŽILINSKAS Vytautas Pinigai, vertybiniai popieriai,blankai. ISBN 9986-13-432-3 KT 19963.RUTKAUSKAS Vytautas Finansų rinkos ir institucijos. ISBN 9986-05-367-6VT 19984.TMAYER Thomas, DUESENBERRY James, ALIBER Robert Pinigai, bankai irekonomika. ISBN 9986-02-045-x V.,19955. Internetiniai puslapiai: http://finansai.tripod.com http://www.lbank.lt
———————–
VALDYBA
Pirmininkas
Pirmininko pavaduotojas
Pirmininko pavaduotojas
Pirmininko pavaduotojas
7 narių
DEPARTAMENTAI
Pinigų politikos
Kredito įstaigų priežiūros
Apskaitos
Rinkos operacijų
Tarptautinių ryšių
Informacinių technologijų
Kasos
Atsiskaitymų centras
Vindikacijos
Ūkio
SAVARANKIŠKI SKYRIAI
Juridinis
Vidaus audito
Bendrasis
Organizacijos ir personalo
Ryšių su visuomene
BANKO ĮSTAIGOS
Kauno skyrius
Klaipėdos skyrius
Centrinio banko politikos įrankiai
Palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos
Bankų sistemos rezervų apimtys ir augimo tempai
Kreditų kaina ir prieinamumas
Pinigų pasiūlos apimtys ir augimo tempai
Vertybinių popierių rinkos kaina
Visuomenės lūkesčiai dėl vertybinių popierių kainų, palūkanų normų ir kreditų galimybių
Skolinimosi iš išlaidų apimtys ir augimas