Įmonių kreditavimas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
Apskaitos ir finansų katedra

Regimantas SRIEBALIUS

ĮMONIŲ KREDITAVIMAS

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Vadyba ir verslo administravimas

Studijų programa: Žemės ūkio buhalterinė apskaita

ir finansai

Akademija, 2004

Valstybinė kvalifikacinė komisija:

Pirmininkas: doc. dr. G.Gipienė, Vilniaus universitetas KHF Apskaitos katedros vedėja

Nariai:
1. doc. dr. M.Genienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas
2. doc. dr. A.Navickaitė, Lietuvos žemės ūkio universitetas
3. doc. dr. A.Novošinskienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas
4. doc. dr. D.Zinkevičienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas
5. doc. dr. J.Čaplikas, Lietuvos žemės ūkio universitetas
6. doc. dr. V.Makutėnas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Mokslinė vaadovė: asist. D.Jatkūnaitė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Recenzentas: asist. L.Martirosianienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Katedros vedėjas: doc. dr. M.Genienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

UŽDUOTIS

SANTRAUKA

Regimantas SRIEBALIUS

Įmonių kreditavimas

Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas, 73 puslapiai, 9 paveikslai, 8 lentelės, 37 literatūros šaltiniai, 6 priedai, lietuvių kalba.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: bankai, kreditai, kreditavimas, Lietuva, įmonės, kreditingumo įvertinimas, kredito rizika, AB ,,Vilniaus bankas”, AB ,,Nord/LB Lietuva”.

Tyrimo objektas – įmonių kreditavimas bankuose 1998-2002 m.

Darbo tikslas – ištirti įmonių kreditavimo procesą bankuose ir jo vystymosi tendencijas per pastaruosius 5 metus, nustatant pagrindinius jį įtakojančius veiksnius.

Uždaviniai:
– nustatyti ir įvertinti įmonių kreditavimo reikšmingumą ir svvarbą;
– nustatyti kreditavimo būklę Lietuvoje ir ją įtakojančius veiksnius;
– ištirti įmonių kreditavimo procesą bankuose, bankų riziką, susijusią su šia veikla, ir taikomas priemones rizikai mažinti;
– palyginti vienų iš stambiausių Lietuvos bankų – AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ – veiklą įmonių kr

reditavimo srityje, išanalizavus kreditavimo apimtis, struktūrą, tendencijas.
Darbe naudoti aprašomasis, loginės analizės, sintezės, statistinio grupavimo, dinamikos eilučių bei grafinio vaizdavimo tyrimo metodai.
Studijuojant Lietuvos ir kitų šalių autorių mokslinius veikalus bei periodinę literatūrą apie įmonių kreditavimą Lietuvos bankuose, nustatyta įmonių kreditavimo bankuose specifika, tendencijos bei perspektyvos.

ZUSAMMENFASSUNG

von Regimantas SRIEBALIUS

zum Thema ,,Kreditierung der Betriebe”

Die Diplomarbeit des Hauptuniveristätsstudiums besteht aus 73 Seiten, 9 Bilder, 8 Tabellen, 37 Literaturquellen, 6 Anlagen, in der litauischen Sprache.
DIE HAUPTBEGRIFFE: Banken, Kredite, Kreditierung, Litauen, Betriebe, Einschätzung der Leistung des Kredites, Kreditsrisiko, AG ,,Vilniaus Bankas”, AG ,,Nord/LB Lietuva”.
Das Forschungsobjekt – die Kreditierung der Betriebe in den Banken zum Zeitabschnit von 1998 bis 2002.

Das Arbeitsziel der Diplomarbeit – die Bedeutung der Betriebskreditierung zu bewerten, das Prozess der Betriebskreditierung in den Banken und seinen Zustand, die Tendenzen inn letzten 5 Jahren kennzuzeichnen. Natülich, auch die Hauptfaktoren, die Einfluss auf diese Prozesse ausüben, zu ermitteln.

Die Aufgaben:
– Die Bedeutung und Wichtigkeit der Betriebskreditierung festzustellen und zu bewerten;
– Den Betriebskreditierungszustand in Litauen festzustellen und die Faktoren herauszufinden, die diese Prozesse beeinflussen;
– Den Kreditierungsprozess der Betriebe in den Banken festzustellen, das Bankenrisiko zu bewerten und die Massnahmen gegen dieses Riskio zu analysieren.
– Die Ergebnisse von den zwei grössten Banken Litauens (AG ,,Vilniaus Bankas” und AG ,,Nord/LB Lietuva”) im Kreditierungsberiech der Betriebe zu vergleichen.
Forschungsmethoden – logische Analyse, Sy

ynthese, statistische Gruppierung, Zeile der Dynamik, grafische Darstellung, Methode der Beschreibung.
Besonderheit, Tendenzen sowie Perspektieven in den Banken die Betriebskreditierung wurden durch das Studium der Werke sowie periodischen Literatur Litauens und Autoren anderer Länder über Betriebskreditierung in den Banken Litauens festgestellt.

TURINYS
ĮVADAS..............................7-8
1. KREDITAVIMO REIKŠMĖ IR BŪTINUMAS.....................9-13
2. ĮMONIŲ KREDITAVIMAS BANKUOSE......................14-15
2.1 Bankų veiklos rizika ir ją ribojančių normatyvų būtinumas............15-18
2.2 Pagrindiniai veiksniai įtakojantys įmonių kreditavimo tendencijas.........18-20
2.3 Pagrindiniai bankų kreditavimo principai ir kreditų rūšys............20-24
2.4 Paskolos gavėjų kreditingumo įvertinimas......................24
2.4.1 Klientų verslo analizė ............................24-29
2.4.2 Kredito grąžinimo užtikrinimas......................29-31
2.4.3 Rizikos įvertinimas.............................31-35
2.5 Kredito išdavimas..............................35-37
2.6 Banko išduotų kreditų administravimas ir kontrolė................37-39
3. ĮMONIŲ KREDITAVIMO AB ,,NORD LB/LETUVA“ IR AB ,,VILNIAUS BANKAS“ LYGINAMOJI ANALIZĖ IR TENDENCIJOS......................40
3.1 Trumpas AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ veiklos ir įmonių kreditavimo politikos apibūdinimas........................40-43
3.2 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ specialiųjų atidėjimų paskoloms analizė..............................43-45
3.3 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ ilgalaikių ir trumpalaikių kreditų verslui analizė..............................45-48
3.4 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ kreditų portfelio struktūros pagal ekonomines veiklos rūšis analizė..........................48-49
3.5 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ įmonių kreditavimo apimčių tendencijos ir perspektyvos.............................50-51
IŠVADOS..............................52-53
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................54-55
PRIEDAI..............................56-73

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, perėjus į rinkos ekonomiką, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Integruojantis į Europos Sąjungą, įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugeliu užsienio įmonių, atsirado didesnis poreikis piniginiams ištekliams atskiriems ūkiniams subjektams savo ūkinei veiklai plėtoti bei pačiai va

alstybei. Dėl šių priežasčių iškilo kredito, kaip trūkstamų lėšų gavimo šaltinio bei panaudojimo problema. Sparti Lietuvos ekonomikos plėtra 2001-2002 metais ir didėjantis įmonių finansinis pajėgumas skatino įmones plėsti veiklą ir daugiau skolintis iš bankų. Palankias sąlygas skolintis sudarė ir krentančios kreditų palūkanos, kurioms įtaką darė ne tik mažėjančios palūkanos pasaulio rinkose, bet ir spartėjanti bankų konkurencija, stabili šalies finansinė padėtis, palankūs Lietuvos vertinimai užsienio rinkose. Verslo kreditavimo procesas svarbus mikrolygyje, nes jis leidžia racionaliau ir efektyviau paskirstyti bei naudoti pinigines lėšas ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos, paslaugų teikimo nepertraukiamumą, juridinio asmens finansinės padėties stabilumą, skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą, padeda išvengti skolų, mažina nuosavo kapitalo poreikį ir didina nuosavo kapitalo pelningumą. Kreditavimas svarbus ir makrolygyje, nes plečiantis įmonėms sukuriamos naujos darbo vietos ir taip mažinamas nedarbas, padidėjęs vartojimas skatina bendrojo vidaus produkto augimą. Dėl šių priežasčių įmonių kreditavimas yra svarbi verslo sritis bei neatskiriamas kiekvienos valstybės ekonominės plėtros variklis.

Darbo objektas – įmonių kreditavimas bankuose 1998-2002 m. laikotarpiu.
Tyrimo tikslas – ištirti įmonių kreditavimo procesą bankuose ir jo vystymosi tendencijas per pastaruosius 5 metus, nustatant pagrindinius jį įtakojančius veiksnius.

Siekiant pagrindinio baigiamojo darbo tikslo buvo iškelti šie uždaviniai:
– nustatyti ir įvertinti įmonių kreditavimo reikšmingumą ir svarbą;
– nustatyti kreditavimo būklę Lietuvoje ir ją įtakojančius veiksnius;
– ištirti įmonių kreditavimo procesą bankuose, bankų ri
iziką, susijusią su šia veikla, ir taikomas priemones rizikai mažinti;
– palyginti vienų iš stambiausių Lietuvos bankų, AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ veiklą įmonių kreditavimo srityje, išanalizavus kreditavimo apimtis, struktūrą, tendencijas.
Pirmojoje darbo dalyje, remiantis teorine medžiaga, tiriamas kreditavimo proceso reikšmingumas ir svarba. Antrojoje dalyje aprašomas įmonių kreditavimo procesas bankuose. Trečioji darbo dalis skirta praktinei aprašomo proceso analizei, kurioje atliekamas empirinis tyrimas. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados, naudotos literatūros sąrašas bei priedai.
Darbe naudoti aprašomasis, loginės analizės, sintezės, statistinio grupavimo, dinamikos eilučių bei grafinio vaizdavimo tyrimo metodai.
Rašant darbą naudotasi įvairių šalių ekonomistų darbais, mokymo priemonėmis-vadovėliais, periodine literatūra, publikacijomis, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais, bankų finansinėmis ataskaitomis, Lietuvos ekonomikos tyrimų medžiaga, informacija interneto puslapiuose.

1. KREDITAVIMO REIKŠMĖ IR BŪTINUMAS

Kreditas yra ekonominiai-piniginiai santykiai, susiję su įmonių ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir jų teikimu grąžintinumo pagrindais. Žodis ,,kreditas” yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio credo – tikiu. Tai sudaro kredito esmę. Pasak G. Smalensko, norint sėkmingai plėtoti kredito operacijas šią kredito esmę būtina žinoti ir šiandieninėje bankininkystėje [1].
Kai kurie ekonomistai kreditu vadina pasitikėjimą, kurį pareiškia vienas asmuo, skolintojas, arba kreditorius, antram, skolininkui, arba debitoriui. Pasitikėjimas kreditavime užima svarbų vaidmenį, tačiau pagrindinis kreditoriaus tikslas yra gauti pelno iš šios operacijos, t.y. skola turi būti ne tik sugrąžinta, bet už paskolintą sumą turi būti sumokėtos palūkanos. Kredito sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, apibrėžiantis kreditavimo objektą, kredito teikimo sąlygas, reglamentuojantis kreditoriaus ir debitoriaus santykius bei nustatantis šalių turtinę atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kredito sutarties pavyzdys pateiktas priede.

Kiekvienoje kredito sutartyje yra trys svarbiausi elementai (1 pav.).

KREDITAS

Objektas Laikas Palūkanos

1 pav. Kredito sutarties elementai [2, p. 672]

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse sakoma, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Kredito sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas [3, p. 328].
Nors žodžių kreditas ir paskola reikšmės yra aiškinamos atskirai, rašant darbą šie žodžiai vartojami kaip sinonimai.
Kredito sutarties objektu gali būti ne tik pinigai, bet ir prekės, daiktai, gaminiai, pastatai. Pasak Roger Le Roy Miller, skirtumai tarp pinigų ir kredito turi būti išaiškinti. Pinigai yra tik turtas, o kreditas yra fondas ar santaupos, kurie yra prieinami skolininkams. Be to, kreditas gali būti suteikiamas ne tik pinigais, bet ir daiktais [4].

Tačiau ypatingą reikšmę kredito sutartyse turi pinigai. Net ir tada, kai kredito sutartis sudaroma be grynųjų pinigų, ji turi piniginę formą, nes ir tuomet prekės ar kiti daiktai įvertinami pinigine išraiška. Svarbus vaidmuo tenka ir kredito laikui, kuris apsprendžia, kuriam laiko tarpui yra perduodamas kapitalas. Kreditas visada yra laikinojo pobūdžio, nes kapitalą perduodant visam laikui, tai jau būtų dovana.
Laikas, kuriam sudaromos kredito sutartys būna labai įvairus. Tai priklauso nuo kreditoriaus galimybių skolinti ilgam laikotarpiui bei nuo debitoriaus galimybių grąžinti kreditą. Taip pat kredito laikas priklauso ir nuo to, kokiam tikslui imamas kreditas. Jeigu jis reikalingas papildyti apyvartinėms lėšoms, toks kreditas dažniausiai būna trumpalaikis. Investuojant į kokį nors stambų projektą, iš esmės modernizuojant gamybą, perkant naujus įrengimus ir pan., kreditai būna ilgalaikiai.
Trečias ir esminis kredito elementas yra palūkanos arba procentai. Sukaupti dideles apyvartines lėšas ir laikyti jas, niekur nepanaudojant, prieštarauja pagrindiniam rinkos ekonomikos dėsniui – gauti pelną. Todėl kreditų teikimas ir jų naudojimas turi duoti pajamas. Kreditoriai stengiasi paskolinti kapitalą už kuo aukštesnes palūkanas ir iš to gauti pelno. Debitoriai, priešingai, stengiasi pasiskolinti už kuo mažesnes palūkanas. Tačiau palūkanos nustatomos abipusiu kreditoriaus ir debitoriaus susitarimu [2].
Kokia gi yra teikiamų kreditų reikšmė įmonėms? Kreditavimo vaidmuo suprantamas kaip jo funkcionavimo rezultatas. Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi ekonominė aplinka, kurios sąlygomis jis veikia. Esant planinei ekonomikai, kreditas buvo naudojamas kaip ekstensyvios ekonomikos vystymosi svertas. Jis atliko antistimuliatoriaus vaidmenį, kadangi dažniausiai gerai dirbančios įmonės turėdavo suteikti kreditą blogiau dirbančioms, kad pastarosios galėtų padengti patirtus nuostolius. Ne visuomet buvo paisomas ir kredito grįžtamumo principas. Toks kredito naudojimas paprasčiausiai trukdė ekonomikos augimui. Esant šiuolaikinėms ekonomikos sąlygoms kredito vaidmuo pasireiškia tiek mikroekonomikoje, tiek makroekonomikoje. Kreditavimas leidžia racionaliau ir efektyviau paskirstyti, bei naudoti pinigines lėšas ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos, paslaugų teikimo nepertraukiamumą, juridinio asmens finansinės padėties stabilumą, skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą. Be to, kreditas padeda išvengti skolų ir mažina nuosavo kapitalo poreikį. Jeigu įmonės padarytos investicijos pelno norma yra didesnė už skolinto kapitalo palūkanų normą, tada skolintas kapitalas didina ir nuosavo kapitalo pelningumą. Ekonominėje literatūroje tai vadinama sverto efektu.
Bankinio kredito reikšmė ypač svarbi žemės ūkio įmonėms, nes čia vyrauja sezoniškumas, lėta apyvarta, ilgas gamybos ciklas, didelių investicijų poreikis įmonėms, ūkio kūrimosi metu bei modernizuojant. Išskiriamos gauto kredito panaudojimo kokybinės ir kiekybinės galimybės. Gautas kreditas leidžia patenkinti visuomenės poreikius tobulesnėmis ir naujomis produkcijos rūšimis, tai – kokybinė galimybė. O kiekybinė leidžia didinti produkcijos kiekius ir mažinti darbo laiko sąnaudas.
Įmonių kreditavimas padeda savaime pereiti kapitalui iš mažiau rentabilių gamybos formų į rentabilesnes. Tai įvyksta skolintą kapitalą naudojant naujoms technologijoms vystyti, modernizuoti gamybą ir t.t. Geriau mechanizuotose įmonėse pasiekiamas didesnis darbo našumas bei gamybos efektyvumas. Kreditavimas didina gamybos efektyvumą dėl šių savybių:
– kreditai padeda sukurti ir palaikyti optimalaus dydžio, efektyviausias įmones;
– padeda prisitaikyti prie gamybos produkcijos realizavimo sąlygų, nes keičiant gamybos struktūrą ir apimtis reikia daug papildomų investicijų;
– suteikia galimybę vietinius įmonės išteklius pakeisti kitais;
– gerina turimų išteklių panaudojimą, leisdamas įsigyti papildomas žaliavas, medžiagas;
– sušvelnina sezoninių ir metinių pajamų bei išlaidų svyravimo poveikį;
– padeda apsaugoti nuo įvairių neigiamų veiksnių – kainų svyravimo, nelaimingų atsitikimų, meteorologinių sąlygų, poveikio ir užtikrina verslo stabilumą.
Trūkstant kapitalo, gamybos efektyvumas krenta, o dažnai gamyba tampa visiškai neįmanoma. Reikėtų paminėti, kad daug kas priklauso ir nuo to, kaip bus panaudotas gautas kreditas. Dviejose įmonėse gauti kreditai tokiomis pat sąlygomis gali duoti skirtingus rezultatus vien todėl, kad kreditai gali būti panaudoti nevienodai. Kredito efektyvumą įmonėse apsprendžia šie aspektai: savų ir skolintų pinigų santykis, palūkanų už gautus kreditus ir kapitalo pelningumo normos santykis, palūkanų normos ir infliacijos santykis. Kokią gi reikšmę turi savų ir skolintų pinigų santykis įmonėje kredito panaudojimo efektyvumui? Atsakymas labai paprastas – akcininkai, mažai investavę savojo kapitalo į įmonę, gali pradėti elgtis aplaidžiai ir neatsakingai. Jeigu skolintas kapitalas ženkliai viršys nuosavą kapitalą, tai akcininkai praras atsakomybę priimamiems sprendimams, įmonės valdymas gali tapti blogas ir nuostolingas. Tada kreditas bus blogai panaudojamas, o prastas įmonės valdymas gali privesti prie bankroto.
Palūkanų už gautą kreditą ir kapitalo pelningumo normos santykis apsprendžia kredito panaudojimo efektyvumą. Jeigu kapitalo pelningumo norma aukštesnė už gauto kredito palūkanų normą, galime teigti, kad kreditas panaudojamas efektingai. Tai jau minėtas sverto efektas. Bet tai parodo tik įmonės viduje vykstančius procesus. Kredito panaudojimo efektyvumui turi įtakos ir išorės veiksniai, tokie makroekonominiai procesai, kaip infliacija, kuri turi tiesioginę įtaką kredito panaudojimo efektyvumui. Jeigu šalyje yra aukštas infliacijos lygis, tai kreditus imti yra naudinga, nes pasiskolinti pinigai nuvertėja, o skola grąžinama jau nuvertėjusiais pinigais. Esant aukštai infliacijai skolinti pinigus yra nenaudinga, arba reikia įvertinti infliacijos lygį ir gaunamas palūkanas už kredito suteikimą imti didesnes nei infliacijos procentas. Kai infliacija numatoma iš anksto, bankai į palūkanų normą įskaičiuoja ir prognozuojamą infliacijos procentą, todėl palūkanų norma visada turėtų būti didesnė už infliacijos tempus.
Pats kreditavimas taip pat turi įtakos ne tik įmonės gerovei. Plečiama gamyba gaunant kreditus sukuria naujas darbo vietas įmonėse bei padeda mažinti nedarbo lygį šalyje. Taip pat kreditavimas skatina bendrąjį vartojimą, gamybos apimtis ir tokiu būdu didina bendrąjį vidaus produktą.
Visose rinkos ekonomikos šalyse dėl daugelio priežasčių mažų ir vidutinio dydžio įmonių plėtra užima svarbią vietą. Tokių įmonių veikla sąlygoja naujų darbo vietų atsiradimą, daugelyje aptarnavimo sričių bei produktų gamyboje atsiranda konkurencija. Skirtingai nei stambios įmonės, šios įmonės paprastai kuriasi nedideliuose miestuose ir todėl padeda įvairinti šalies plėtrą. Kadangi daugelio mažų įmonių veikla yra novatoriška, jos dažniausiai yra gyvybiškai svarbūs didesnių įmonių tiekėjai ir taip pat formuoja pagrindą stambesnių pramonės šakų augimui. Mažos įmonės paprastai negauna finansavimo iš kapitalo rinkos. Jos taip pat nepritraukia didelių investicijų iš užsienio. Todėl jų veikla labai priklauso nuo iš bankų gaunamo kreditavimo. Patirtis rodo, kad dauguma mažų ir vidutinių įmonių neišgyvena pirmųjų 2-3 savo egzistavimo metų. Todėl bankams tokias įmones kredituoti yra rizikinga. Administracinės išlaidos bankams, kurias moka tokie klientai yra palyginti didelės. Kita vertus su išgyvenusiomis įmonėmis bankai gali sukurti lojalius bei naudingus banko ir kliento santykius [5].
Kreditavimo būtinumą įmonėse apsprendžia:
– prekinė gamyba ir su ja susiję mainai;
– pinigai, kaip mokėjimo priemonė.
Kredito būtinumą iššaukia prekių gamyba ir jų cirkuliacija, atsiskaitymų organizavimas ir pinigų, kaip mokėjimo priemonės veikimas. Kredito būtinumas susijęs su tuo, kad gamybos ir cirkuliacijos procesų įvairios fazės įvairiose ūkio šakose ir įmonėse nesutampa. Įmonės turto apykaita vyksta trimis stadijomis: pinigine, gamybine ir prekine. Turime pinigus – perkame žaliavas, gaminame produktą kaip prekę. Paprastai ši turto apykaita vyksta nenutrūkstamai ir vieną stadiją keičia kita.
Kita priežastis, iššaukianti kredito būtinumą, yra įmonių gamybos sezoniškumas. Kreditas panaudojamas tada, kai gamybos ciklas neužbaigtas, o piniginių lėšų įmonėje trūksta. Kol nėra pagaminta prekė, įmonė negali gauti pinigų ir negalima tęsti gamybos proceso. Tokioje situacijoje gelbsti kreditas, nes jis būtinas nepertraukiamam gamybos ciklui užtikrinti.
Kredito būtinumą iššaukia ir netolygi ilgalaikio turto apytaka įmonėje. Ilgalaikio turto atstatymui nusidėvėjimas skaičiuojamas tolygiai visą ilgalaikio turto naudojimo terminą, o įsigyjant ilgalaikį turtą reikia iš karto užmokėti visą turto vertę, kuri bus sunaudota per keletą metų. Todėl dažniausiai įsigyjant naujas patalpas, pastatus, gamybos priemones ar kitą ilgalaikį turtą, yra naudojamasi kreditu.
Vienos įmonės tam tikru laikotarpiu turi laisvų piniginių lėšų, tai – darbuotojų atlyginimams skirti pinigai, pinigai skirti mokesčiams sumokėti. Taip atsitinka todėl, kad atlyginimas kiekvieną dieną nemokamas, o tik kartą per mėnesį, taip pat ir su mokesčiais. Tuo laikotarpiu įmonės pasinaudoja ir disponuoja laisvomis lėšomis. Tačiau, kai vienos įmonės disponuoja laisvais pinigais, kitoms kyla finansinių sunkumų, kai reikia išmokėti atlyginimus ir pan.. Dėl minėtų priežasčių vienose įmonėse yra laisvų pinigų, kuriuos tikslinga būtų perskirstyti kredito pagalba kitoms įmonėms, kurioms tos lėšos gyvybiškai reikalingos.
Kreditavimui naudojami ne tik laisvi įmonių pinigai, bet ir santaupos. Kredito pagalba galima praplėsti gamybą, sureguliuoti pinigų srautus, išplėsti ūkinius-komercinius ryšius.
Kreditavimas vykdo šias funkcijas: laisvų pinigų perskirstymo, pakeičiamumo, kontrolinę. Laisvų pinigų perskirstymo funkcija jau pakankamai detaliai aptarta, o pakeičiamoji reiškia tai, kad apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami negrynaisiais – įrašais bankų sąskaitose. Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyvartinio kapitalo apyvartumas. Kontrolinė funkcija pasireiškia išduodant kreditus bankuose. Bankas, išdavęs kreditą, kontroliuoja debitorių finansinę būklę, veiklos efektyvumą bei gebėjimą grąžinti kreditą.
Galime drąsiai teigti, kad kreditavimas yra svarbus ne tik įmonėms, bet ir valstybei, nes reikšmingas tiek mikrolygyje, tiek makrolygyje. Įmonės, pasinaudodamos kreditais, įveikia finansinius sunkumus nepertraukiant gamybos proceso, praplečia savo gamybą ir tuo pačiu sukuria daug naujų darbo vietų, padidina gamybos apimtis ir t.t. Daugumai smulkių įmonių kreditavimas yra vienintelis finansavimo šaltinis. Valstybė, kurioje kreditavimo operacijos gerai išvystytos, taip pat laimi, nes kreditavimas skatina bendrąjį vartojimą, didina BVP, mažina nedarbą ir tuo pačiu kelia pragyvenimo lygį.

2. ĮMONIŲ KREDITAVIMAS BANKUOSE

Bankas yra finansinio tarpininko įmonė, kuri atlieka specialias paslaugas, sukuria mokėjimo priemones, o emisijos ir centrinis bankai – pinigus. Bankas yra savarankiškas ūkio subjektas, turintis juridinio asmens statusą, teikiantis paslaugas ir darantis poveikį šalies ūkiui. Jis prekiauja specialia preke – pinigais, kuri jį išskiria iš kitų įmonių. Dažniausiai bankai apibūdinami kaip tarpininkavimo įmonės. Šio apibūdinimo dingstis yra kilusi nuo išteklių, laikinai atsirandančių pas vienus ir reikalingų kitiems, paskirstymo. Bankas – tai kreditorius, paskolų ėmėjas ir tarpininkas tarp jų. Laikui bėgant bankas tapo kredito centru [6].
G.Smalenskas bankus apibūdina, kaip specialias ekonomines institucijas, teikiančias laikinai esančias laisvas lėšas ir santaupas, teikiančias kreditus, tarpininkaujančias atsiskaitymuose, leidžiančias apyvarton pinigus, vertybinius popierius. ,,Nuo bankų prasideda valstybė, todėl būtina sukurti gerą modernią bankininkystės sistemą“ [1, p. 6].
Šiuolaikinio banko veikla yra įvairiapusiška ir todėl sunku ją apibrėžti. Bankai organizuoja pinigų apyvartą, kreditinius santykius, finansuoja ūkį, atlieka draudimo operacijas, perka ir parduoda vertybinius popierius. Banko vykdomos kreditinės operacijos bus detaliau aptariamos kituose šio darbo skyriuose.
Šiuo metu bankų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Banko nutarimai bei kiti norminiai aktai. Pagrindinis bankų veiklą reglamentuojantis įstatymas yra 1994 m. gruodžio 21 d. Nr. I-720 Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymas. Minėtame įstatyme nustatyta, kad komercinis bankas, norintis vykdyti veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje turi gauti Lietuvos Banko licenciją šiai veiklai vykdyti. LR Komercinių bankų įstatymo 25 str. 2 p. numato, kad bankui yra suteikiama teisė duoti paskolas, t.y. atlikti kreditavimo operacijas [7].
Banko kreditas – tai pinigų suteikimas tam tikram laikotarpiui, už kurį imamas palūkanų mokestis. Tai – ekonominiai santykiai tarp banko ir skolininko, kuriuo gali būti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Kreditai juridiniams asmenims teikiami jų einamajai veiklai finansuoti. Įmonės gauna kreditus bankuose prekėms ir kitoms materialinėms vertybėms pirkti, ekonominėms ir kitoms sąnaudoms padengti, atsiskaitymams su tiekėjais bei kitiems finansiniams sunkumams įveikti. Bankas, išduodamas klientui kreditą, sudaro tik raštišką sutartį. Kuo sutartyje yra išsamiau aptariamos kredito suteikimo sąlygos, tuo lengviau bankui kontroliuoti kredito tikslinį panaudojimą ir sutarties įvykdymą bei užtikrinti, kad kreditas būtų grąžintas laiku ir sumokėtos palūkanos. Sutartys paprastai sudaromos notarinėje kontoroje trimis egzemplioriais – vienas lieka notarui, antras paskolos gavėjui ir trečias bankui. Banko kreditas turi ypatingą vaidmenį ekonomikos procesuose. Bankų veiklos ypatybė ta, kad suteikiamos paslaugos neduoda pelno – jis formuojamas iš klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis, pelno. Dėl to bankai suinteresuoti kreditą duoti tik pelningiems subjektams. Kitaip jie rizikuotų ne tik negauti pelno, bet ir prarasti dalį nuosavų lėšų. Taigi banko kreditas turi įtakos ekonomikos pertvarkymo struktūrai. Bankai dalyvauja decentralizuotame ekonomikos valdyme. Jie nustato, kurias įmones ar gamybos šakas finansuos, suteikdami kreditą, kokios bus kredito grąžinimo sąlygos, kokių sankcijų bus imtasi, jei šių sąlygų nebus laikomasi, ir pan. Tokiu būdu bankai tiesiogiai įtakoja bendras gamybos proporcijas.
Tačiau komercinių bankų veikla vykdant kreditavimo operacijas yra ribojama įstatymais bei norminiais aktais.

2.1 Bankų veiklos rizika ir ją ribojančių normatyvų būtinumas

Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 26 str. yra numatyta, kad bankui nustatomi normatyvai: kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, didelių paskolų ir kiti Lietuvos banko teisės aktų nustatyti normatyvai, neprieštaraujantys Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms [7].
Šiuo pagrindu Lietuvos bankas riboja komercinių bankų veiklą ir kreditavimo srityje. 1996 m. Kovo 7 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 54 Dėl banko veiklos riziką ribojančių normatyvų, kuriame numatyta, kad:
– paskolų suma vienam skolininkui negali viršyti 25 proc. banko kapitalo;
– paskolų suma, banko suteikta jį patronuojančiai įmonei, kitoms šios patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms arba savo paties dukterinėms įmonėms, kiekvienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos grupės priežiūrą; Lietuvos bankui nevykdant konsoliduotos visos grupės priežiūros, paskolos suma negali viršyti 20 proc. banko kapitalo;
– banko suteiktų didelių paskolų bendroji suma negali viršyti 80 proc. banko kapitalo [8].
1998 m. gruodžio 17 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 224 Dėl Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintų pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų įgyvendinimo. Šiuo nutarimu buvo įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais remiantis vykdoma bankų priežiūra šiose srityse: banko politikos, procedūrų ir praktikos teikiant paskolas ir investuojant bei valdant paskolų ir investicijų portfelius [9].
Lietuvos bankas, be bankų priežiūros, atlieka netiesioginį vaidmenį, refinansuodamas komercinius bankus, normuodamas jų veiklą ir palūkanų politiką. Kitaip tariant, Lietuvos bankas vykdo monetarinę šalies politiką. ,,Monetarinė politika – centrinio banko politika, reguliuojanti pinigų masės didėjimo tempus ar palūkanų normos pokyčius. Pagrindinis monetarinės politikos tikslas yra skatinti nacionalinio produkto gamybą, užkirsti kelią nedarbo augimui ir infliacijai” [10, p. 207].
Taigi matome, kad nors komerciniams bankams suteikta teisė vykdyti kreditavimo operacijas, jų veikla šioje srityje yra šiek tiek ribojama. Kodėl Lietuvos bankas riboja kreditines operacijas ?
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų, bankų veiklą ribojantys normatyvai ir pagal juos apskaičiuoti rodikliai neleidžia išmatuoti banko veiklos rizikos lygio, o juo labiau neapsaugo banko nuo nesėkmių, klaidų ar praradimų, be to komercinių bankų veiklą ribojantys normatyvai potencialiai gali mažinti banko veiklos efektyvumą, didinti jo kaštus, mažinti pajamas, o tuo pačiu – branginti kreditus [11].
Norėčiau nesutikti su Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų nuomone šiuo klausimu. Būtent bankų veikla 1994-1995 metais be pakankamos priežiūros ir kontrolės iš dalies sąlygojo jų žlugimą. Nors banko veiklą ribojantys normatyvai iš tiesų didina bankų kaštus ir mažina pajamas, tačiau tai užtikrina saugų ir patikimą bankų egzistavimą. Net tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Anglija, JAV, Japonija ar Vokietija bankų veikla yra ribojama įvairiais normatyvais. Bankų veikloje taikyti riziką ribojančius normatyvus rekomenduoja ir tarptautinis Bazelio bankų priežiūros komitetas.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, sparčiai vystėsi bankai, tačiau bankų indėlis į ekonomikos vystymąsi apskritai nebuvo toks, koks turėjo būti. Lyginant su daugeliu Europos Sąjungos šalių rodikliais bendras kreditavimas Lietuvoje sudarė 12 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europos Sąjungos šalyse 85 proc. bendrojo vidaus produkto. Kadangi tarp kreditų lygio ir bendrojo vidaus produkto yra teigiama koreliacija, kreditavimo plėtimas galėtų prisidėti prie ekonomikos plėtros Lietuvoje.
Kuriant rinkos ekonomiką visose pokomunistinėse šalyse, taip pat ir Lietuvoje, vienas iš svarbiausių ekonomikos reformos tikslų buvo sukurti efektyvią bankų sistemą. Šį procesą pereinamuoju laikotarpiu lydėjo blogų kreditų portfelio susiformavimas bei su tuo susijusios finansinės problemos tiek valstybiniuose, tiek ir komerciniuose bankuose.
Nesutvarkyta įstatyminė bazė ir silpna priežiūra, maži įstatinio kapitalo reikalavimai sudarė galimybes bankams lengvai steigtis ir vykdyti itin pelningą ir tuo pačiu labai rizikingą veiklą hiperinfliacijos sąlygomis. Pirmasis komercinių bankų įstatymas buvo gana liberalus, todėl labai greitai Lietuvoje buvo įsteigta daug bankų. 1991 metų pradžioje buvo įsteigti 6 komerciniai bankai, o 1994 metais jų jau buvo 27. Tačiau jau 1995 metais iš 27 įregistruotų komercinių bankų 11 jau buvo probleminiai [12].
Komercinių bankų vystymosi pradžioje jų veikla buvo labai žemos kokybės. Šių bankų veiklai buvo būdingas kreditų teikimas pažinčių pagrindu, itin stambių kreditų teikimas vienam asmeniui. Bankai stokojo valdymo įgūdžių bei korporacinio vadovavimo.
Taip pat nestokojo ir mikroekonominių priežasčių, lėmusių blogą bankų veiklą. Visų pirma, Lietuvoje trūko kvalifikuoto personalo, planinėje ekonomikoje bankai atliko labai ribotą vaidmenį, bankininkams nereikėjo rūpintis banko veiklos strategija ir profesiniais įgūdžiais. Kreditus pagal planą reikėjo tik pervesti nurodytoms įmonėms, neturint galimybių pasirinkti, kokius projektus apsimoka finansuoti, bei netiriant kliento galimybių grąžinti kreditą. Bankuose vyravo netolygus kreditų pasiskirstymas pagal veiklos rūšis ir terminus. Lietuvoje daugiausia buvo kredituojamos ūkio šakos, kuriose greita kapitalo apyvarta, visų pirma prekyba, kuri tuo metu buvo labai rizikinga. Sumažėjus infliaciniam pelnui ir sulėtėjus kapitalo apyvartai, daugelis įmonių, ypač smulkios, bankrutavo, palikdamos bankus su beviltiškais kreditais.
Taip pat dauguma bankinių kreditų buvo trumpalaikiai, todėl jų grąžinimą apsunkindavo mažiausi ūkinės veiklos sutrikimai. Bankininkystės sistemoje kapitalas ilgalaikiam kreditavimui buvo labai nedidelis, todėl viena iš komercinių bankų užduočių buvo transformuoti trumpalaikius indėlius į ilgalaikį finansavimą [5].
Visos šios išvardintos priežastys nulėmė bankų krizę Lietuvoje 1994-1995 metais. Tuo metu bankų krizė turėjo didelį atgarsį visuomenėje, žmonės prarado pasitikėjimą bankais, buvo masiškai atsiimami indėliai.

Po bankų krizės buvo akivaizdu, kad reikia didesnės kontrolės bankų sferoje ir valstybinio įsikišimo susidariusiai problemai spręsti. Neveiksnius komercinių bankų aktyvus perėmė specialiai įsteigtas valstybinis Turto bankas, palaipsniui buvo stiprinama įstatyminė bazė reglamentuojanti bankų veiklą ir jų priežiūrą. Lietuvos bankų sistema pamažu pradėjo stiprėti, lėtam bankų augimui įtakos turėjo Rusijos krizė 1999 metais, tačiau 2001-2002 metų statistiniai duomenys suteikia daug vilčių.
Lietuvos banko ir Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2002 metais Lietuvos komercinių bankų kreditų portfelis verslo įmonėms sudarė 11.22 proc. bendrojo vidaus produkto, 2001 metais buvo 9.57 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2000 metais dar mažiau – 8.31 proc. bendrojo vidaus produkto. Daugiausia kreditų 2001-2002 metais buvo suteikta pramonės ir prekybos įmonėms, t.y. stambioms ir stiprioms verslo įmonėms, dėl kurių finansinių galimybių bankai neabejojo.
Tačiau dauguma vidutinių ir smulkiųjų verslininkų 2001 metais teigė, kad bankų kreditai jiems yra dar neprieinami. Tai lėmė kelios priežastys: vis dar silpna įmonių finansinė padėtis ir abejotinos kai kurių ūkio šakų plėtros galimybės, didesnės smulkaus kreditavimo išlaidos, nepakankamai lanksti bankų politika, taip pat saugesnės ir pelningesnės bankų investavimo alternatyvos [13].

Kaip jau buvo minėta, viena iš komercinių bankų užduočių buvo transformuoti trumpalaikius indėlius į ilgalaikį finansavimą. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, galime daryti išvadą, kad tai bankams pamažu pavyksta įgyvendinti. Pagal 2 paveiksle pateiktus duomenis matome, jog ilgalaikių kreditų, išduotų privačioms verslo įmonėms, padaugėjo nuo 124,2 mln. Lt 1993 metais iki 3866,5 mln. Lt 2002 metais.

2 pav. Lietuvos bankuose išduoti kreditai privačioms verslo įmonėms [14]

Jeigu Lietuvos bankai 1993-1998 metų laikotarpyje teikė pirmenybę trumpalaikiams kreditams verslui, tai jau 1999 metais daugiau nei 50 proc. visų išduotų kreditų privačioms verslo įmonėms sudarė ilgalaikiai kreditai. 2002 metais ilgalaikiai kreditai privačioms verslo įmonėms jau sudarė 68 proc. visų išduotų kreditų, o bendras kreditų verslui portfelis išaugo dvigubai. Įmonių kreditavimo apimtys Lietuvoje sparčiai auga ir tai suteikia teigiamų vilčių. Pagaliau bankai užpildo buvusią spragą bankininkystės sektoriuje, o tai turi teigiamą įtaką visai šalies ekonomikai [14].

Lietuvos banko nustatyti bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai, bankų veiklos priežiūra ir kontrolė užtikrino saugų ir patikimą bankų egzistavimą, o trumpalaikių kreditų transformavimas į ilgalaikį finansavimą skatino kreditavimo apimčių augimą. Tačiau kreditavimo augimą šalyje skatino ne tik ilgalaikio finansavimo atsiradimas.

2.2 Pagrindiniai veiksniai įtakojantys įmonių kreditavimo tendencijas

Įmonių kreditavimą įtakoja daugybė veiksnių. Išskiriami du pagrindiniai: palūkanų norma ir įmonių finansinis pajėgumas. Jautriausiai įmonių kreditavimo apimtys reaguoja į palūkanų normų svyravimą. Jeigu pažiūrėtume į palūkanų normų kitimą tiriamuoju laikotarpiu pamatytume, kad nuo 1998 iki 2002 metų palūkanų normos tik krito (3 pav.).

3 pav. Lietuvos bankų vidutinės kreditų palūkanų normos [15]

Palūkanų mažėjimą skatino ne tik tarptautinės palūkanų mažėjimo tendencijos, bet ir Lietuvos komercinių bankų tarpusavio konkurencijos augimas. Sumažėjusios palūkanos tapo patrauklesnėmis verslo įmonėms, kurios vis dažniau kreipėsi į bankus.

Tačiau kreditavimo apimčių augimą įtakojo ne vien tik mažėjančios palūkanos. Kad ir kokios palūkanos būtų, įmonės turi turėti galimybių paimtą kreditą grąžinti, t.y. jos turi būti finansiškai pajėgios. Apie bendrą šalies ekonomikos augimą galimą spręsti iš tokių makroekonominių rodiklių kaip BVP (bendrasis vidaus produktas). Bendrasis vidaus produktas – tai galutiniam vartojimui šalies viduje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė rinkos kainomis. BVP ir kreditų pokytis tiriamuoju laikotarpiu parodytas lentelėje Nr. 1.

1 lentelė
Lietuvos BVP ir Lietuvos bankuose išduoti kreditai įmonėms [15, 16].

1997 1999 2000
2001
2002

mln. Lt pokytis, % mln. Lt pokytis, % mln. Lt pokytis, % mln. Lt pokytis, % mln. Lt pokytis, %

BVP

Kreditai
38520

3167,1


42608

3858,2
10,61

21,82

44698

3715,3

4,9

-3,7

47498

4545,1
6,26

22,33
50758

5697,1
6,86

25,35

Atlikus skaičiavimus matome, kad augant Lietuvos bendrajam vidaus produktui įmonių kreditavimo apimtys bankuose taip pat auga. Kylanti šalies ekonomika rodo, kad įmonės tampa finansiškai pajėgios skolintis iš bankų. Kreditavimo apimtys auga sparčiau negu BVP. 1997 metais kreditai verslo įmonėms sudarė tik 8,22 proc. BVP, o 2002 metais jau 11,22 proc. BVP. Kreditavimas Lietuvoje dar nėra pasiekęs ekonomiškai išsivysčiusių šalių lygio, todėl kreditavimo apimtims plėstis ir toliau išlieka didelės perspektyvos.

Lietuvos bankų verslo įmonių kreditavimas turi tendencijas didėti. Tai nulėmė ilgalaikių kreditų plėtra, palūkanų normų kritimas, auganti šalies ekonomika. Be paminėtų priežasčių kreditavimo procesą gali įtakoti ir daug kitų veiksnių, pvz., infliacija, Lietuvos banko vykdoma monetarinė politika, valiutų kursų svyravimai ir t.t.

2.3 Pagrindiniai bankų kreditavimo principai ir kreditų rūšys

Kad būtų garantuotas banko likvidumas, bankas turi taip valdyti savo turtą ir įsipareigojimus, kad pinigų išmokėjimo banko klientams terminai ir kreditų grąžinimo bankui terminai visuomet būtų suderinti.
,,Auksinė“ bankininkystės taisyklė teigia: bankas negali išduoti paskolos ilgesniam laikotarpiui, negu jis gali disponuoti jam patikėtomis kliento lėšomis“ [17, p. 10].
Jeigu bankas turėtų tik vienintelį indėlį, tai minėta taisyklė būtų akivaizdi. Tačiau bankas priima įvairių rūšių indėlius ir išduoda įvairius kreditus. Todėl praktikoje ,,auksinė“ taisyklė taikoma lanksčiai, nes pagal banko likvidumo reikalavimus išduodant vidutinės trukmės kreditus galima naudoti trumpalaikius indėlius. Tai pasiekiama pagal 4 paveiksle pateikiamą schemą.

Turtas Balansas Įsipareigojimai

Einamųjų Terminuoti
sąskaitų indėliai
kreditavimas

Taupomieji
Vidutinės indėliai,
trukmės vidutinės
paskolos trukmės
vert. popieriai

Hipotetinės Ilgalaikės
paskolos obligacijos

4 pav. Banko pinigų paskirstymo schema [17, p. 10]

Praktikoje visada laikomasi šios schemos, nors bankai dažnai susigundo lėšas skolinti ilgesniam laikui, nei jie gali disponuoti pasiskolintomis lėšomis. Taip bankai gali pasielgti skolindami lėšas patikimiems klientams, nes patikimai investuoti lėšas ilgesniam laikui yra saugu ir naudinga. Tačiau taip besielgdami bankai rizikuoja nesugebėti laiku grąžinti jam patikėtų lėšų, jeigu klientai to pareikalautų [17].

Pagal kreditų portfelio formavimo principus yra formuojama banko kreditavimo politika. Kiekvienas bankas pasirenka savo kreditavimo politikos modelį, tačiau tai darydamas privalo prisilaikyti bendrų banko kreditavimo principų. Norėdamas gauti didesnį pelningumą, bankas stengiasi daugiau lėšų investuoti į ilgalaikius kreditus, nes už juos gaunamos didesnės palūkanos. Tačiau taip pat reikia palaikyti ir banko likvidumą, todėl turi būti išduota pakankamai trumpalaikių kreditų. Be to, išduodamas kreditus, bankas privalo rinktis, kam jas išduoti, nes reikia užtikrinti investuotų lėšų saugumą. Taigi banko investavimo politika susidaro iš trijų pagrindinių principų: pelningumo gavimas, banko likvidumas, investuotų lėšų saugumas.
Priklausomai nuo to, kam bankas skiria didesnį dėmesį, kreditavimo politika gali būti agresyvi, konservatyvi, liberali ir kt. Reikėtų paminėti, kad banko kreditavimo politiką nustato banko taryba, kuriai pasiūlymus pateikia banko valdyba [17].

Rusų autorius J.S. Maslenčekov sako, kad įmonių kreditavimas atliekamas atsižvelgiant ne tik į banko kreditinės politikos principus, bet ir į bendrus principus:
– teminuotumas – kreditas turi būti grąžintas pagal sutartyje numatytą terminą;
– grąžintinumas – kredito gavėjas įsipareigoja laiku grąžinti kreditą, galima grąžinti ir anksčiau termino, bet jeigu laiku negrąžinamas bankas pradeda išieškojimo procesą;
– kredito tikslinis pobūdis – kredito sutartyje skolininkas turi nurodyti tikslinę skolinimosi paskirtį, o bankas turi teisę tikrinti, ar kreditas naudojamas pagal paskirtį;
– apdraudimas – įmonė turi turėti tiek vertybių, kad galėtų padengti kredito apimtį, kreditui apdrausti gali būti priimami garantiniai raštai, įkeitimo ir laidavimo sutartys;
– atlygintinumas – palūkanos už išduotą kreditą priskaičiuojamos ir nurašomos kas mėnesį; laiku nesumokėjus palūkanų yra skaičiuojami delspinigiai, tai turi būti aptarta kredito sutartyje.
Kreditinę politiką nustato standartai, parametrai ir procedūros, kuriomis vadovaujasi banko tarnautojai savo kasdieninėje veikloje suteikiant, įforminant kreditus ir juos valdant. Banko kreditinė politika paprastai būna išreikšta raštišku dokumentu, kuriame yra nustatyta: banko misija tenkinant kreditų poreikius, kreditavimo rūšys, kreditų portfelio valdymo tvarka, prioritetinės rinkos ir klientai, kreditų kontrolė, kreditų dokumentavimo kontrolė, kreditų limitų nustatymas, kreditų klasifikacija, klientų kontrolė ir stebėjimas, grąžinimo procedūrų kontrolė, užstato įvertinimas, nuostolių padengimo tvarka, palūkanų nustatymo tvarka ir t.t. [18].
Anglų racionalaus kreditavimo principai dažnai nusakomi sutrumpinimu CAMPARI. Jis sudarytas iš pirmųjų raidžių tokių angliškų žodžių:
● Charakter – kliento charakteristika, t.y. asmeninės savybės;
● Ability – sugebėjimas sugrąžinti kreditą;
● Margin – išduodamo kredito marža, svarbu, su kokiomis palūkanomis išduodamas

kreditas;
● Purpose – tikslas, kuriam išduotas kreditas;
● Amount – kredito dydis;
● Repayment – kredito sugrąžinimo sąlygos;
● Insurance – rizikos, susijusios su kredito nesugrąžinimu, draudimas [6, p. 127].

Bankų išduodami kreditai grupuojami labai įvairiai, priklausomai nuo to, koks kriterijus pasirenkamas vertinant kreditą. Tas pats kreditas gali priklausyti kelioms grupėms, pvz.: trumpalaikis, su kintamosiomis palūkanomis. Trumpai aptarsime kelis pagrindinius kreditų grupavimo variantus, kurie šiandien dažniausiai vartojami bankuose. Kreditai gali būti grupuojami pagal grąžinimo terminus ir palūkanų mokėjimą, gavėjus ir skolinimo tikslą, pinigų skolinimo būdus, susitarimo būdus [17].
Atsižvelgiant į kredito grąžinimo terminus ir palūkanų mokėjimą kreditas gali būti:
– su fiksuota palūkanų norma, kai palūkanos nekinta nuo paskolos išdavimo iki jos grąžinimo;
– su kintama palūkanų norma, kai palūkanų norma kinta priklausomai nuo rinkos palūkanų;
– kreditai iki pareikalavimo, jie neturi nustatytos konkrečios grąžinimo datos ir grąžinamos pareikalavus, paprastai išduodami su kintama palūkanų norma;
– kreditai grąžinami lygiomis dalimis, jie grąžinami periodiškai visą grąžinimo terminą mokant vienodo dydžio įmokas;
– vienkartinio grąžinimo kreditai, jie grąžinami iš karto vienu mokėjimu suėjus grąžinimo terminui;
– trumpalaikiai kreditai, jie išduodami laikotarpiui iki vienerių metų;
– ilgalaikiai kreditai, išduodami ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui;
Grupavimas pagal gavėjus ir skolinimo tikslą:
– komerciniai kreditai ir kreditai gamybai plėtoti, jie yra teikiami juridiniams asmenims ir gali būti skirti: apyvartinėms lėšoms finansuoti, projektams finansuoti, gamykloms ir įrenginiams pirkti, įmonių akcijoms įsigyti, įmonėms įsigyti, filialams užsienyje atidaryti ir finansuoti ir pan.
– vartojimo kreditai, išduodami privatiems asmenims ir paprastai naudojami: vartojimo reikmėms įsigyti, namams pirkti ar remontuoti, mokymo išlaidoms padengti, gydymo išlaidoms padengti, mokesčiams sumokėti, atostogoms ir kitoms asmeninėms išlaidoms;
– kreditai bankams ir finansinėms institucijoms;
– kreditai valdžios organams;
Kreditų grupavimas pagal skolinimo būdus:
– faktoringas, tai skolinimo būdas, kai bankas perka kliento gautinas sumas už mažesnę kainą, bankas prisiima visą riziką susijusią su šių sumų nesumokėjimu;
– forfeitingas, tai skolinimo būdas, kai bankas perka vekselius, atsirandančius vykdant eksporto sandorius; bankas prisiima riziką dėl apmokėjimo, o eksportuotojas gauna pinigus iš banko. Paprastai reikalaujama, kad importuotojo šalies bankas suteiktų garantinį raštą tokiam sandoriui;
– antrinė paskola, tai toks susitarimas, kai bankas išduoda paskolą klientui, o kita šalis padeda depozitą į banką kaip garantiją;
– lygiagrečios paskolos, tai skolinimo būdas, kai vienas bankas, priklausantis bankų grupei, išduoda paskolą klientui, o kitas tos pačios grupės bankas iš kliento, kuriam išduota paskola, ar kitos šalies, priima depozitą kaip paskolos garantiją;
Kreditų grupavimas pagal susitarimo būdus:
– ,,overdraftas – tai susitarimas tarp banko ir įmonės, kad įmonė, atsiskaitydama su tiekėjais, gali viršyti savo sąskaitos likutį iki tam tikro lygio. Paskola teikiama nurašant lėšas iš kliento banko sąskaitos. Dėl to susidaro debitorinis saldas. Už tai įmonė moka bankui sutarto dydžio palūkanas. Ši įmonės skola bankui padengiama palaipsniui, įplaukiant į įmonės sąskaitą pinigams. Tokia bankų paslauga pagerina atsiskaitymų būklę ir yra labai patogi įmonėms, kai jos laikinai turi finansinių problemų“ [19, p. 97]. Overdrafto sutarties pavyzdys pateiktas 2 priede. Šis kreditavimo būdas paskutiniu metu yra vienas iš populiariausių;
– kreditinė linija, tai būdas, atveriantis klientui palankiausias skolinimosi galimybes. Klientas gauna galimybę naudotis kreditu nustatytais terminais ir sumomis. Palūkanos mokamos tik už panaudotą kreditinės linijos dalį. Kreditinės linijos sutarties pavyzdys pateiktas 3 priede.
Reikia paminėti, kad čia pateikta tik dalis galimo kreditų grupavimo, pasirenkant kitus kriterijus kreditai gali būti grupuojami kitaip.
Kaip jau buvo minėta, išduodant kreditus labai svarbi yra palūkanų norma, kuri sąlygoja kredito naudą skolintojui ir skolininkui. Bankas, nustatydamas palūkanų normą, įvertina tris pagrindinius elementus: depozitų kainą, skolinimo riziką, kredito administravimo išlaidas. Depozitų kainą veikia pasiūlos ir paklausos santykis kreditų rinkoje. Jai įtaką daro ir valstybės monetarinė politika [20].

2.4 Paskolos gavėjų kreditingumo įvertinimas

Viena iš svarbiausių banko veikloje yra kredito rizika, nes kreditų portfelis paprastai sudaro pačią didžiausią banko aktyvų dalį. Kredito rizika reiškia, kad klientas neįvykdys savo įsipareigojimų bankui. Atitinkamai kredito rizikos valdymo tikslas – įvertinti galimų nuostolių atsiradimo galimybę, numatyti jų dydį, pateikti informaciją banko vadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis. V.Vaškelaitis išskiria šiuos banko kredito rizikos prisiėmimo principus:
– prisiimti tik tą riziką, kuri yra išmatuojama ir valdoma;
– finansuoti tik tokius klientus, kurie yra mokūs ir gali garantuoti kreditų grąžinimą iš teigiamų piniginių srautų per visą kredito naudojimo laikotarpį;
– valdyti konsoliduotą kredito riziką, vadovaujantis susijusių asmenų principu.
Pagrindinis banko veiklos rizikos valdymo tikslas – išlaikyti tokį rizikos laipsnį, kad ekonominės aplinkos pokyčiai, valiutų kursų, palūkanų normų svyravimai ar kiti veiksniai nesukeltų pavojaus banko stabiliai veiklai.
Taigi kreditai suteikiami pagal griežtai nustatytus kriterijus. Šie kriterijai turi apibrėžti klientą, kredito struktūrą ir tikslą, kredito grąžinimo šaltinius ir apdraudimo priemonę. Vertinant kliento mokumą svarbiausia gerai atlikti kredito analizę, nes kredito analizės tikslas – kuo geriau įvertinti esamą kliento padėtį ir perspektyvas jo verslo srityje [21].

2.4.1 Klientų verslo analizė

Kreditingumo įvertinimas – tai potencialių banko skolininkų kredito grąžinimo galimybių nustatymas. Svarbus banko verslo kreditų suteikimo bruožas yra kredito normavimas. Bankas, kitaip nei kitos firmos, neteikia tiek savo paslaugų, kiek klientas jų gali nupirkti. Taip pat bankas neskolina pinigų kiekvienam prašančiam kredito, neskolina ir tuo atveju, jeigu klientas žada mokėti dideles palūkanas, kurios atlygintų kredito rizikingumą. Bankai normuoja kreditus, atsisakydami jas išduoti vieniems ir ribodami kredito dydį kitiems. Taip elgiamasi todėl, kad kaskart išduodant kreditą prisiimama rizika, susijusi su kredito negrąžinimu. Tai – viena iš svarbiausių sąlygų išduodant kreditus, nes jeigu nebus užtikrintas kredito grąžintinumo principas, bankas gali bankrutuoti. Kiekvienas bankas, prieš išduodamas kreditą, įvertina kliento gebėjimą grąžinti kreditą. Patys patikimiausi banko klientai yra jau ne pirmus metus bendradarbiaujantys su banku subjektai, nes per keletą metų bankas susirenka tiek patikimos informacijos apie klientą, kad gali lengvai įvertinti jo patikimumą. Išduodant kreditą, yra pasinaudojama kliento kredito istorija. Senus savo klientus ir informaciją apie juos bankai vertina, nes klientui pakeitus banką, surinkta informacija taptų bevertė, o bankui tektų ieškoti naujų klientų [2].
Bankai, atlikdami klientų verslo analizę, paprastai nagrinėja finansines ataskaitas. Pagrindinių finansinių ataskaitų analizė labai svarbi valdant verslą bei teikiant komercinius kreditus. Finansinės ataskaitos – tai pagrindinė bankų naudojama priemonė, leidžianti analizuoti skolininkų finansinę veiklą. Todėl bankų darbuotojai, tvarkantys kreditui gauti pateiktus dokumentus, privalo mokėti analizuoti finansines ataskaitas. Pagrindinės įmonių finansinės ataskaitos, analizuojamos banke prieš išduodant kreditus, yra įmonės balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Atsiradus transnacionalinėms kompanijoms, o ypač artėjant Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą, ataskaitos privalo būti paruoštos laikantis visuotinai priimtinų apskaitos principų (Generally Accepted Accounting Principales) – standartų, pagal kuriuos daromi įrašai buhalterinėse knygose.

Analizuojant finansines ataskaitas yra nagrinėjami absoliutūs skaičiai, santykiniai ataskaitų rodikliai – finansiniai koeficientai, pinigų srautų rodikliai.
Absoliutūs skaičiai įvertinami ir palyginami tiek su pačios įmonės pasiektais rezultatais, tiek su vidutiniais to paties sektoriaus bei kitų įmonių rezultatais. Šių rodiklių pokyčiais galima paaiškinti tam tikrus procesus įmonėje. Absoliutūs skaičiai yra: pardavimų apimtys, bendras pelnas, veiklos pelnas, grynasis pelnas, gautinos sumos, mokėtinos sumos.
Vienas iš pagrindinių koeficientų yra likvidumo koeficientas, kuris parodo firmos gebėjimą įvykdyti įsipareigojimus. Jis gaunamas padalinus visą turtą iš įsipareigojimų. Likvidumo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

Likvidumo koeficientas (1)

Formaliai galima vertinti taip: kuo didesnis likvidumo koeficientas, tuo didesnė tikimybė, kad kreditas bus grąžintas. Tačiau nereikia aklai vadovautis gautais skaičiais. Reikėtų įvertinti turto sudedamųjų dalių dydį ir kokybę, realią turimo turto vertę ir turto pavertimo pinigais laiką.
Kitas taip pat svarbus koeficientas – skolos (finansinio sverto) koeficientas, kuris parodo, kokia dalimi firma finansuojama įsiskolinimo sąskaita. Skolos koeficiento formulė:

Skolos koeficientas (2)

Auksinė rizikos taisyklė teigia, kad nuosavas kapitalas turi būti didesnis už įsipareigojimus. Kuo mažesnis šis koeficientas, tuo didesnė yra kreditoriaus ,,apsauga“. Paprastai skolos koeficientas neturėtų viršyti 0,5, tada įmonė laikytina stabilia [22].
Dar vienas santykinis rodiklis yra palūkanų padengimo santykis. Palūkanų padengimo santykis parodo firmos gebėjimą mokėti palūkanas ir taip išvengti bankroto. Jis gaunamas dalinant pajamas prieš palūkanų ir mokesčių sumokėjimą iš mokamų palūkanų sumos:

Palūkanų padengimo santykis (3)

Kuo santykis didesnis, tuo didesnė tikimybė, kad firma nesunkiai sumokės palūkanas. Bet vertinant reikėtų atsižvelgti ir į kitus firmos įsipareigojimus: kredito sugrąžinimą, išperkamosios nuomos mokėjimus ir kt. Šiuo atveju naudingiau būtų apskaičiuoti firmos vidutinius metinius mokėjimus, į kuriuos įeitų visi įsipareigojimai, o po to padalinti pajamas prieš palūkanų ir mokesčių sumokėjimą iš vidutinių metinių mokėjimų. Taip būtų apskaičiuotas paskolos grąžinimo pajėgumo rodiklis. Be to, skaičiuojant paskolos grąžinimo pajėgumo rodiklį, reikėtų atsižvelgti ir į firmos grynuosius pinigų srautus, kurie taip pat turėtų viršyti vidutinius metinius mokėjimus.
Veiklos koeficientai. Paprastai yra apskaičiuojamas gautinų sumų apyvartumas, kuris gaunamas gautinas sumas padauginus iš dienų skaičiaus ir padalinus iš bendros realizacijos:

Gautinų sumų apyvartumas (4)

Gauto rodiklio vertinimas yra toks – kuo mažesnis šis rodiklis tuo įmonė efektyviau dirba.
Kitas veiklos koeficientas yra atsargų apyvartumas, jis gaunamas atsargas padauginus iš dienų skaičiaus bei padalinus iš realizuotų prekių savikainos:

Atsargų apyvartumas (5)

Vertinimas analogiškas – kuo trumpesnis atsargų apyvartumo periodas, tuo firma dirba efektyviau.
Kita koeficientų grupė yra firmos pelningumo koeficientai: rentabilumo, turto grąžos, kapitalo grąžos. Rentabilumo koeficientas rodo įmonės veiklos pelningumą siejant jį su realizacija. Jis gaunamas firmos ūkinės veiklos pelną padalinus iš visos realizacijos:

Rentabilumo koeficientas (6)

Gautą koeficientą reikėtų lyginti su kitų panašios veiklos įmonių rodikliais arba su gamybos šakos vidurkiais. Reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu šis rodiklis stipriai skirtusi nuo vidutinių [17].
Turto grąžos koeficientas nusako, kaip efektyviai firmoje naudojamas turtas ir kiek iš jo gaunama pelno. Šis rodiklis gaunamas lyginant dviejų ataskaitų duomenis – balanso ir pelno ataskaitos, t.y. grynąjį pelną padalinus iš viso firmos turto. Šis koeficientas apskaičiuojamas:

Turto grąžos koeficientas (7)

Panašus rodiklis yra kapitalo grąžos koeficientas. Šis rodiklis gaunamas grynąjį pelną padalinus iš akcininkų nuosavybės:

Kapitalo grąžos koeficientas (8)

Koeficientas parodo savininkų investicijų pelningumo laipsnį. Kuo turto ir kapitalo grąžos koeficientai yra didesni, tuo įmonė yra patrauklesnė investicijoms [22].

Apskaičiuotas vienas įmonės koeficientas išsamios informacijos apie įmonę nesuteikia. Analizuoti įmonės finansinę padėtį galima tik pasitelkiant visą finansinių koeficientų sistemą. Gautus koeficientus galime palyginti tarpusavyje – vieni bus geresni, kiti blogesni. Taip paaiškėja firmos stipriosios ir silpnosios pusės. Išanalizavus gautus koeficientus laiko atžvilgiu galima daryti išvadas, ar įmonė stiprėja, ar silpnėja. Koeficientus reikėtų palyginti ir su konkurentų rodikliais.

Išduodant kreditą, daug dėmesio reikėtų skirti pinigų srautų ataskaitos analizei, nes ji padeda geriau suprasti firmos finansines operacijas. Pinigų srautų analizė padeda įvertinti firmos gebėjimą sukurti būsimuosius pinigų srautus, kurių pakaktų skolai grąžinti, palūkanoms ir dividendams išmokėti. Jeigu analizė parodo neigiamus pinigų srautus, tai firma projektui įgyvendinti turi pasiskolinti tokią pinigų sumą, kuri lygi neigiamiems pinigų srautams. Jeigu pinigų srautai teigiami, tai teigiama pinigų suma gali būti panaudojama esamoms skoloms sumažinti. Duoti firmai kreditą ar neduoti, kiekvienu atveju priklauso nuo to, ar bankas pasitiki ta firma. Matydamas blogą pinigų srautų finansavimą, bankas gali išduoti kreditą firmai su kai kuriomis sąlygomis, pvz. pasiūlyti apriboti planuojamų dividendų išmokėjimą, o pinigus, skirtus dividendams, nukreipti įmonės poreikiams tenkinti [17].

Be jau aptartos finansinių ataskaitų analizės, bankas, išduodamas kreditą, turi atlikti ir įmonės komercinės veiklos aplinkos įvertinimą. Vertinant komercinės veiklos aplinką reikėtų atkreipti dėmesį į įmonės nuosavybės formą, komercinės veiklos rūšis, rinką ir firmos klientus, konkurenciją, tiekėjus, infrastruktūrą, įmonės valdymą ir organizacinę struktūrą, stipriąsias ir silpnąsias puses. Norint turėti visapusišką informaciją apie kredito klientą labai svarbu yra įvertinti, kokioje aplinkoje firma veikia ir koks jos veiklos rizikos laipsnis. Nuosavybės formos įvertinimas leidžia nustatyti rizikos laipsnį, jeigu įmonė bankrutuotų, nes nuosavybės forma apsprendžia, ar įmonė yra ribotos turtinės atsakomybės, ar visiškos turtinės atsakomybės. Juridinio asmens su pilna turtine atsakomybe savininkas atsako ne tik įmonės turtu, bet ir savo asmeniniu turtu privalo padengti įmonės skolas. Įvertindamas komercinės veiklos rūšį, bankas turi susipažinti su situacija toje verslo sferoje, kurioje dirba jo klientas. Ilgalaikė verslo sėkmė priklauso nuo produkcijos paklausos, naujų technologijų taikymo, naujų rinkų įsisavinimo. Pagamintas prekes ar paslaugas įmonė parduoda konkrečioje rinkoje ir konkretiems klientams, nuo kurių priklauso ir firmos būsimieji pinigų srautai, kuriais ji turės sumokėti palūkanas ir grąžinti kreditą. Firmos konkurentai turės įtakos kliento, gavusio kreditą, būsimai padėčiai rinkoje, jo verslo pelningumui. Jeigu firmos veikla stipriai priklausoma nuo vieno tiekėjo, tai blogas tiekimas ateityje gali sutrikdyti įmonės veiklą. Todėl gali būti apsunkintas kredito grąžinimas. Įvertinus įmonės infrastruktūrą galima spręsti, ar įmonė yra moderni, ar jos neužklups laikini sutrikimai ir gedimai, ar artimiausiu laiku nereikės investuoti į gamybos priemonių atnaujinimą ir pan. Įmonės valdymo ir organizacinės struktūros analizė padeda susidaryti detalų vaizdą apie įmonę, t.y. ar jos valdymas yra kvalifikuotas, ar naudojamasi moderniais metodais priimant sprendimus. Ir galiausiai reikėtų įvertinti įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses. Įmonė turi plėtoti savo veiklą remdamasi savo stipriosiomis pusėmis, kad įgytų pranašumą prieš konkurentus. Gali būti ir silpnų pusių, kurios trukdo įgyvendinti planus. Todėl vadovai turi imtis veiksmų, kad pašalintų trūkumus ar sumažintų silpnąsias puses. Įmonės stipriosios pusės gali būti: geras vardas rinkoje, garsus prekinis ženklas, turintys paklausą rinkoje gaminiai, kvalifikuotas personalas, pinigų įplaukos, modernūs įrenginiai ir technologijos, konkurentabilios kainos, gera prekių kokybė, gera rinkodaros ir realizacijos sistema. Prie silpnųjų pusių galėtume priskirti: neperspektyvią rinką, didelę konkurenciją, didelę priklausomybę nuo žaliavų, priklausomybę arba orientaciją į kelis klientus, blogą rinkodaros ar pardavimų sistemą [17].

G.Smalenskas rekomenduoja rinkti net tokias žinias apie banko debitorius, kaip kliento amžius, moralinės savybės, ankstesnės darbovietės ir reputacija [1].

Išanalizavęs kredito gavėjo verslo riziką bankas įvertina užstato galimybes. Užstato buvimas sustiprina pasitikėjimą klientu ir yra svarbus kredito išdavimui, todėl jį aptarsime skirsnyje ,,Kredito grąžinimo užtikrinimas”.

2.4.2 Kredito grąžinimo užtikrinimas

Pasaulinėje bankų veiklos praktikoje išskiriami pirminiai ir antriniai kredito užtikrinimo šaltiniai. Pirminiams šaltiniams paprastai priskiriamos skolininko pajamos, pelnas. Pirminius kredito grąžinimo šaltinius bankas įvertina išanalizavęs kredito gavėjo verslo riziką. Užsienio šalių bankininkai laikosi taisyklės, kad išduodant kreditą reikia orientuotis į pirminius šaltinius. Didžiausią dėmesį būtina skirti kliento verslo analizei. Tačiau pajamų gavimas gali laikinai sutrikti, o bankui išduodant kreditą labai svarbu apsidrausti, kad jis galėtų susigrąžinti paskolintus pinigus, klientui tapus nemokiam. Todėl bankai išduodami kreditą įvertina ir antrinius grąžinimo šaltinius. Papildomas kredito grąžinimo užtikrinimas gali būti kelių rūšių: užstatas, garantija, laidavimas, draudimas [23].
Dažniausiai pasitaikančios užstato rūšys yra atsargos, gautinos sumos, kilnojamas turtas, nekilnojamas turtas.
Kai kredito išdavimas draudžiamas atsargomis, kurios yra vienintelis užstatas, bankas neturėtų duoti didesnio kredito, kaip 50 proc. balansinės užstato vertės. Klientas turi pateikti atsargų aprašą ir jų įvertinimą kiekvieną mėnesį. Jo įvertinimą gali patikrinti auditoriai arba banko darbuotojai, prieš tai neįspėję kliento. Visos užstatytos atsargos neįvykdžius įsipareigojimų pereitų banko nuosavybėn. Jeigu yra įmanoma bankas neturėtų apsiriboti vien tik atsargomis, o gauti papildomą užstatą, pvz. firmos klientų įsiskolinimus.
Kai kredito išdavimas draudžiamas gautinomis sumomis, tai išduodamas kreditas neturėtų viršyti 50-70 proc. gautinų sumų. Tinkami užstatui įsiskolinimai yra tokie, kurie susidaro vykdant įprastines įmonės operacijas, kai apmokėjimas už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas atliekamas per 30-90 dienų. Įsiskolinimai, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai ar kitokie probleminiai įsiskolinimai, netinka kredito užstatui. Bankas kliento gautinas sumas gali kontroliuoti keliais būdais:
• bankas leidžia klientui gauti ir toliau pinigus iš skolininkų, tačiau bet kuriuo metu pasilieka teisę tuos pinigus nukreipti į banko sąskaitas;
• bankas leidžia klientui ir toliau gauti pinigus iš skolininkų, tačiau reikalauja, kad gaunami pinigai būtų pervedami į tam tikrą sąskaitą. Dalis pinigų turi būti skiriama kredito grąžinimui, o kitą dalį klientas gali naudoti kaip apyvartines lėšas;
• banko klientui atidaroma kreditinė linija ir visi pinigai gauti iš skolininkų skiriami kredito linijai padengti. Bankas kontroliuoja kreditinės linijos sąskaitą kliento skolininkams to nežinant;
• jeigu iškyla pavojus, kad kredito linija bus nepadengta, tai bankas uždaro klientui kredito liniją, apie tai praneša kliento skolininkams ir duoda jiems nurodymus pervesti įsiskolinimo sumas į tam tikras banko sąskaitas;
Registruotas užstatas yra įrašomas į specialų registrą. Tai reiškia, kad banko skolininkui nevykdant finansinių įsipareigojimų, jo nuosavybės teisė į šį turtą pereina banko naudai. Paprasčiausias registruoto turto pavyzdys galėtų būti autotransporto priemonės.
Įkeistu užstatu gali būti vertybiniai popieriai, brangieji metalai, terminuoti indėliai banke ir pan. Tai – kilnojamas daiktas, saugomas banke iki skolininko įsipareigojimų įvykdymo. Skolininkui neįvykdžius savo įsipareigojimų bankas realizuoja įkeistas vertybes.
Geriausia užstato rūšis yra nekilnojamas turtas, nes jis ne tik išlaiko savo vertę, bet nekilnojamojo turto vertė nuolat auga. Nekilnojamas turtas priimamas kaip užstatas yra užregistruojamas hipotekos registre. Toks registravimas palengvina banko darbą perimant nekilnojamąjį turtą, jeigu klientas nevykdo finansinių įsipareigojimų. Be to toks registravimas suteikia bankui pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius, jeigu tokių yra. Užstatomu nekilnojamuoju turtu gali būti žemė, pastatai, butai ir t.t. Įkeičiamas nekilnojamas turtas gaunant kreditus šiandien yra plačiai vartojamas, nes tai patogu klientui, kuris gali naudotis nekilnojamuoju turtu, ir bankui, nes visiškai užtikrinamas kredito grąžinimas [17].
Be užstato kredito apdraudimui gali būti naudojama ir garantija. Esant šiai apdraudimo rūšiai, trečioji šalis, kuri gali būti privatus asmuo, bankas arba kokia nors kompanija, oficialiai įsipareigoja grąžinti kreditą bankui, jeigu skolininkas neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Bankas, gavęs tokį garantinį raštą, turi įsitikinti ar garanto davėjas yra patikimas asmuo, ar turi pakankamai turto kredito grąžinimui užtikrinti. Garanto davėjo įsipareigojimas yra oficialus garantinis raštas, kuriuo remiantis bankas galėtų reikalauti sugrąžinti kreditą [17].
Taip pat kredito apdraudimui gali būti naudojamas laidavimas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys prievolės. Laidavimas Lietuvoje naudojamas retai.

Kredito apdraudimas laikomas pakankamu, jei įvykdoma nors viena iš šių sąlygų:
– visa kredito suma apdrausta vyriausybine garantija;
– kredito suma apdrausta vyriausybės išleistais vertybiniais popieriais, neviršijant 80 proc. vertybinių popierių vertės;
– kredito suma apdrausta kito mokaus banko garantija ir išduotas neviršijant 70 proc. garantijos sutarties dydžio;
– kreditas apdraustas kilnojamojo, tarp jo tauriųjų metalų, turto įkeitimu ir išduotas neviršijant 70 proc. įkeisto turto rinkos kainos;
– kreditas apdraustas įkeistu nekilnojamuoju turtu ir išduotas neviršijant 70 proc. įkeisto turto rinkos kainos, jei bankas yra tikras, jog šio turto klientas neįkeitė kitai skolai apdrausti [1].

Išanalizavus teorinę medžiagą galima teigti, kad užstatas užima svarbią vietą vertinant skolininko riziką. Užstato ir garanto vertinimas parodo, kiek gali bankas pasitikėti jais susigrąžindamas kreditą tuo atveju, jei nebus kitų kredito grąžinimo šaltinių.

2.4.3 Rizikos įvertinimas

Kiekvienas bankas turi savo kreditavimo vadovą. Tai – vidaus dokumentas, skirtas banko darbuotojams vadovautis, vertinant riziką ir išduodant kreditus. Kreditavimo vadovas nėra viešas dokumentas, todėl rašant šį darbą iškilo sunkumų, norint susipažinti su šiuo dokumentu komerciniuose bankuose AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“. Kiekvienas bankas laikosi savo komercinės paslapties ir nenori, kad konkurentai išanalizuotų jo vykdomą kreditų išdavimo procesą bei kriterijus, kuriais vadovaujantis išduodami kreditai. Tačiau apklausus bankų tarnautojus buvo nustatyta, kad skolininko ūkinės-finansinės būklės vertinimo procedūros yra ruošiamos remiantis Lietuvos banko valdybos 1997 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.87 Dėl abejotinų aktyvų grupavimo taisyklių patvirtinimo, o nuo 2003 m. kovo 20 d. – remiantis Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 15 Dėl abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo. Vadovaujantis šiais nutarimais banko valdyba turi paruošti detalias skolininko būklės vertinimo procedūras, kurios turi būti apibrėžtos raštu ir patvirtintos banko valdybos [24].
Surinkęs visą įmanomą informaciją apie klientą, išanalizavęs jo finansines galimybes, atsižvelgdamas į pateiktą užstatą, bankas įvertina savo riziką išduodant kreditą klientui. Rizika vertinama prieš išduodant kreditą ir vėliau, gaunant kliento finansines ataskaitas. Finansinių ataskaitų vertinimas po kredito išdavimo yra labai svarbi kreditų administravimo dalis, kuri bus aptarta 2.6 skyriuje. Pagal 2003 m. kovo 20 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr. 15 Dėl abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo, rekomenduojama nustatant kredito riziką vertinti veiklos srities perspektyvą, konkurencinę aplinką, vadovavimo profesionalumą, vadovų kvalifikaciją, veiklos planą, mokumo bei likvidumo būklės, pinigų srautus bei įsipareigojimus, pelningumą, nuosavybę. Tačiau kiekvienas bankas, atsižvelgdamas į pateiktus faktorius, gali susikurti savo finansinių rodiklių skaičiavimo bei analizės procedūras [24].
Nustatant kredito riziką gali būti vertinami šie faktoriai:
– pajėgumas mokėti;
– finansinė būklė;
– gebėjimas vadovauti;
– užstatas ir laiduotojai;
– kredito struktūra;
– verslas ir ekonomika.
Kiekvienas faktorius įvertinamas penkių balų sistemoje, kurioje 1 yra geriausias balas, o 5 blogiausias.
Pajėgumas mokėti gali būti įvertinamas atsižvelgiant į pelno (nuostolio) ataskaitos arba pinigų srautų ataskaitos rodiklius. Jis atspindi, kaip firma sugeba gauti pelno. Vertinant pajėgumą mokėti, kompanijoms, neturinčioms finansinių problemų, suteikiamas 1-2 balai. Kompanijoms, kurios yra mokios, tačiau joms trūksta rezervų nenumatytiems atvejams, vertinamos vidutiniškai – 3 balais. Turinčios problemų ir kurioms reikia gerinti veiklą, vertinamos prastai – 4 balais, o kompanijos, kurios yra nemokios, vertinamos blogiausiai – 5 balais, ir bankui išduodant tokioms firmoms kreditus belieka pasikliauti užstatu arba garantija.
Finansinė būklė yra kliento finansinio pajėgumo matas. Jis nustatomas analizuojant kompanijos balansinę ataskaitą. Rodikliai, pagal kuriuos balais įvertinamas šis faktorius, yra tokie: apyvartinio kapitalo dydis, likvidumo koeficientas, sverto koeficientas, taip pat atsargų, mokėtinų ir gautinų sumų apyvartumas. Kliento finansinė būklė vertinama analogiškai, t.y., kiekvienas faktorius įvertinamas 5 balų sistemoje. Jeigu gaunamas žemas sverto koeficientas, apyvartinis kapitalas žymiai didesnis už vidurkį, daug didesnė nei pakankama savininkų nuosavybė, geros metinės kapitalo injekcijos iš nepaskirstyto pelno, tai įmonės finansinė būklė vertinama puikiai – skiriamas 1 balas. Kuo prastesni įmonės veiklos rezultatai, tuo būklė vertinama didesniu balu.
Gebėjimas vadovauti priklauso nuo patyrimo, finansų ir finansinio planavimo sampratos, gebėjimo organizuoti firmos veiklą laikantis verslo plano, gebėjimo būti lyderiu, organizacinių įgūdžių ir darbuotojų palaikymo. Vadovavimo vertinimo 1 balu pavyzdys galėtų būti toks: firmos vadovas turi 10 metų vadovavimo patirties, iš jų mažiausiai 4 metai toje pačioje įmonėje, puiki įmonės veikla, puikūs rezultatai finansinėse ataskaitose, gerai vykdomi verslo ir finansiniai planai, gera įmonės struktūra [1].
2003 m. kovo 20 d. Lietuvos banko valdybos nutarime Nr. 15, vertinant kliento riziką ir grupuojant kreditus, rekomenduojama į užstatą neatsižvelgti, nes kredito užtikrinimas tiesiogiai susijęs su galimų nuostolių dėl kredito negrąžinimo ir atitinkamų specialiųjų atidėjimų poreikio apskaičiavimu. Apžvelgus teorinę medžiagą šiuo klausimu galima teigti, kad užstatas užima svarbią vietą vertinant skolininko riziką. Užstato ir garanto vertinimas turi parodyti, kiek gali bankas pasitikėti jais susigrąžindamas kreditą tuo atveju, jei nebus kitų kredito grąžinimo šaltinių. Jeigu garantija 100 proc., tai vertinama 1 balu, jeigu garantija 100 proc., bet gali užtrukti realizacija – 2 balai, jei užstato pakanka, bet reikės išieškojimą vykdyti teisinėmis priemonėmis – 3 balai, jei užstatas neadekvatus kreditui– 4 balai, jei tikimybė atgauti tik 50 proc. kredito – 5 balai.
Kredito struktūra turi atspindėti kredito paėmimo tikslą. Ji parodo ar prašomos kreditavimo sąlygos atspindi šį tikslą, ar prašomos kredito sąlygos atitinka banko kreditavimo politiką. Vertinama nuo 1 iki 5 balų.
Verslo ir ekonomikos faktoriaus įvertinimas parodo, kokią įtaką kredito grąžinimui turi skolininko komercinės veiklos aplinka. Į aplinkos vertinimą gali būti įtraukiami klausimai apie prekes ir paslaugas, vartotojų analizė, rinkos charakteristika, realizacijos kanalų analizė, technologijų įvertinimas, konkurencingumo įvertinimas, socialinės aplinkos įtaka, marketingo vertinimas. Verslo ir ekonomikos faktorius taip pat įvertinamas nuo 1 iki 5 balų.
Visus šiuos išvardintus faktorius sunku objektyviai įvertinti ir šį vertinimą pritaikyti atskiriems ūkio subjektams, tačiau bankininkai stengiasi išlaikyti panašią vertinimo sistemą. Įvertinimas turi remtis faktais ir būti kuo objektyvesnis. Nors kai kuriuos faktorius sunku įvertinti objektyviai. Pavyzdžiui, objektyvų verslo ir ekonomikos faktoriaus įvertinimą galėtų atlikti tik patyręs, kvalifikuotas darbuotojas ir tik atlikęs išsamų rinkos tyrimą. Vis dėlto, jei visi šeši faktoriai įvertinti teisingai, labai lengva nustatyti kredito kategoriją. Sudėjus visus gautus balus, kuriais įvertinti visi šeši faktoriai, gauta suma parodys, kokiai grupei priskirtinas kreditas.
Kreditai paprastai skirstomos į penkias kategorijas:

nuo 6 iki 9 balų .................... A – geriausi
nuo 10 iki 15 balų .................... B – kokybiški
nuo 16 iki 20 balų .................... C – priimtini
nuo 21 iki 26 balų .................... D – žemiau standarto
nuo 27 iki 30 balų .................... E – abejotini

Paprastai vertinant yra padaroma 2-3 balų paklaida, todėl esant abejotiniems rezultatams vertinimą gali atlikti kitas kreditų skyriaus darbuotojas arba skyriaus vadovas.

A kategorijos kreditai yra geriausi. Tai aukščiausios kokybės kreditai. Šiuos kreditus gaunančius asmenis bankas gerai pažįsta. A kategorijos kreditų yra stabilūs grąžinimo šaltiniai. Statistiškai 15 proc. banko kreditų priskiriama A kategorijai.

B kategorijos kreditai yra kokybiški. Tai – kreditai turintys gerus grąžinimo šaltinius, beveik nėra rizikos dėl kredito negrąžinimo. Ši kreditų kategorija visais atžvilgiais atitinka banko kreditavimo politiką. Paprastai tokių kreditų bankų portfelyje yra apie 35 proc.

C kategorijos kreditai yra priimtinos rizikos. Tai – silpniausia iš trijų patenkinamų kategorijų. Šie kreditai turi tinkamus grąžinimo šaltinius, maža jų negrąžinimo rizika, jos atitinka banko kreditavimo politiką. Tokie kreditai sudaro apie 35 proc. banko kreditų portfelio.

D kategorijos kreditai yra žemiau nustatyto standarto. Jie tinkamai neapdrausti savininko nuosavybe, jo pajėgumu mokėti ar užstatu. Kreditai priskiriami šiai kategorijai kai jie turi nepatenkinamas savybes, sukeliančias didesnę riziką negu priimtinas jos laipsnis.

E kategorijos kreditai – tai kreditai, turintys silpnųjų pusių, būdingų D kategorijai, jei dėl jų grąžinimo abejojama.

Tai pat būna sudaromos papildomos kategorijos: W – kreditai, kurie priklauso C kategorijai, nustačius trūkumus, įtraukiami į banko kontrolinį sąrašą, O – kreditai, kurie iš esmės yra grąžinami, bet jiems reikia priežiūros dėl trūkumų, kuriuos rado paskolų tikrintojas, U – tai kreditai, kurių negalima klasifikuoti dėl duomenų trūkumo, F – nuostolingi kreditai.

Jeigu klientas, prašantis kredito įvertinamas neigiamai, tai bankas paprastai kredito neišduoda, arba duoda papildomų nurodymų, kuriuos įvykdžius, būtų galima pakartotinai spręsti kredito išdavimo klausimą. Peržiūrėjus senus kreditus ir nustačius trūkumų, jie pradedami griežčiau kontroliuoti [1].

Siekiant sudaryti prielaidas kreditų gavėjų finansinei būklei įvertinti, Lietuvos banko valdyba 1998 m. spalio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 186 Dėl paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklių. Pagal minėtas taisykles visi Lietuvoje įregistruoti bankai privalo sudaryti sutartis su Lietuvos banku ir pagal jas teikti duomenis apie paskolos gavėjus ir jiems suteiktas paskolas. Lietuvos banko Atsiskaitymų centras tvarko duomenų bazę, kurioje yra visi duomenys apie anksčiau išduotas paskolas ir tų paskolų grąžinimą. Komerciniai bankai, prieš sudarydami paskolos sutartis, privalo gauti visus duomenis iš paskolos gavėjo, reikalingus duomenų bazei tvarkyti. Apie juridinius asmenis, norinčius gauti paskolas, bankas pateikia Lietuvos bankui šiuos duomenis: įmonės kodą, pavadinimą, įmonės kontrolinio akcijų paketo savininko arba penkių didžiausių akcininkų pavadinimus, kodus arba vardus, pavardes ir asmens kodus, administracijos vadovo vardą, pavardę ir asmens kodą, paskolos sutarties numerį, datą, paskolos sumą, grąžinimo terminus, valiutą, palūkanų normas, paskolos grąžinimo datą, užstatą, paskolos suteikimo tikslą, paskolos rizikos grupę. Bankai visą nurodytą informaciją pateikia per tris dienas nuo paskolos išdavimo momento. Jie, prieš išduodami paskolą, gali pasitikrinti duomenis apie asmenį, norintį gauti paskolą, Lietuvos banko Atsiskaitymų centro duomenų bazėje. Duomenys pateikiami elektroniniu paštu ir juose pateikiama visa informacija apie asmens esamas skolas, jų grąžinimą, įkeistą turtą ir t.t. Duomenų bazėje saugoma informacija teikiama tik bankams bei jų struktūriniams padaliniams, kuriems ši informacija reikalinga jų funkcijoms vykdyti. Remiantis šia tvarka, bankai gali sumažinti riziką išduodant paskolas, nes pasinaudojus duomenų baze galima nustatyti klientus, kurie jau turi neįvykdytų įsipareigojimų kitiems bankams ar finansinėms įstaigoms [25].

Išanalizavus bankų atliekamą kreditingumo įvertinimą aiškėja, kad bankai pirmiausia atlieka klientų verslo ir jo aplinkos analizę. Nuodugniai išanalizavus kliento verslo būklę yra vertinamas kredito grąžinimo užtikrinimas kitomis priemonėmis, tokiomis kaip užstatas, garantija, laidavimas, draudimas. Tik atlikus šiuos veiksmus bankas įvertina kredito riziką ir priima galutinį sprendimą išduoti kreditą ar ne.
Pagrindinis rinkos ekonomikos dėsnis – gauti pelną. Todėl svarbiausia yra įvertinti kliento galimybę grąžinti kreditą iš uždirbtų pajamų ar pelno, o ne iš papildomų užtikrinimo priemonių.

2.5 Kredito išdavimas

Kiekvienas bankas atsižvelgiant į jo vykdomą kreditavimo politiką, nusistato savus kriterijus, kuriais remiantis, priima sprendimą išduoti kreditą ar ne. Tik surinkus visą informaciją apie įmonę ir jos aplinką, įvertinus finansinę padėtį ir prognozes, yra vertinamos kredito suteikimo galimybės ir bankui priimtina rizika. Įvertinus riziką, sprendžiama, ar išduoti kreditą, palūkanų normų dydis, kredito draudimo rūšis, ko pageidauja bankas rizikai sumažinti. Banko vadovai, kurie teikia kreditus, labiausiai vengia įmonių, kurios vėliau dėl kreditų grąžinimo gali sukelti nenumatytų problemų.

Bankai turi tam tikrą vidaus padalinių struktūrą, kuri užsiima kreditų išdavimu, kontrole ir sprendžia kitus su tuo susijusius klausimus. Vidutinio dydžio banko padalinių struktūra, susijusi su kreditų išdavimu, pavaizduota 5 paveiksle.

5 pav. Banko kreditavimo padalinių struktūra [17]

Banko taryba nustato kreditavimo politiką, o banko valdyba nustato metodikas ir procedūras, atitinkančias tarybos nustatytą politiką. Paprastai nedidelius kreditus išduoda tiesiogiai kreditus teikiantys darbuotojai. Jeigu kredito suma viršija jų kompetencijos ribas, kredito išdavimą tvirtina paskolų departamento direktorius. Jeigu kredito dydis dar didesnis ir viršija tam tikrą banko nustatytą ribą, sprendimą išduoti paskolą priima paskolų komitetas. Dėl paskolų komitetų sudarymo 1995 m. liepos 7 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 61, pagal kurį buvo numatyta bankų paskolų komitetų sudarymo tvarka, veikla ir funkcijos. Pagal minėtą nutarimą paskolų komitetas nagrinėja tik tokių paskolų paraiškų dokumentus, kurios viršija banko valdybos nustatytą dydį, o paskolų paraiškų dokumentai dėl paskolų su banku susijusiems asmenims nagrinėjami nepriklausomai nuo paskolų dydžio [26].

Kasmet paskolų komitetas paskolų departamento vadovo teikimu pateikia banko tarybai savo rekomendacijas dėl paskolų tvarkymo įgaliojimų ir jų tvirtinimo procedūrų. Šias rekomendacijas taryba svarsto ir nustato atskirų darbuotojų paskolų tvarkymo įgaliojimus, jų tvirtinimo procedūras bei dviejų arba daugiau darbuotojų ir paskolų komiteto bendrus įgaliojimus. Be to, paskolų komitetas sprendžia tokius svarbius klausimus, kaip minimali palūkanų norma išduodant kreditus, maksimalaus kredito termino nustatymas ir t.t. Atskirų darbuotojų įgaliojimai priklauso nuo jų patyrimo ir žinių, kreditų rūšių, kurias jie išduos banko vardu [18].

Paskolų komitetui rekomenduojama kredito gavėjo finansinei būklei įvertinti naudoti Lietuvos banko Bankų priežiūros departamento patvirtintą Paskolos gavėjo finansinės būklės įvertinimo metodiką.

Pasak V. Vaškelaičio pagrindiniai kreditų suteikimo principai yra:
– kolegiali atsakomybė priimant sprendimą dėl kredito suteikimo (paskolų komitetų sistema);
– įgaliojimų ir atsakomybės nustatymas;
– ,,keturių akių“ principas, kuris reiškia, kad sprendimą dėl kredito suteikimo priima ne mažiau kaip 2 žmonės, o kredito sutartį pasirašo taip pat 2 įgalioti asmenys;
– rizikos padalijimas, t.y. asmuo, pateikęs kredito projektą, negali priimti sprendimo dėl kredito suteikimo [21].
Išduodami kreditus bankų tarnautojai privalėtų laikytis pagrindinių kreditų suteikimo principų ir banke nustatytų procedūrų, nes tik griežtas taisyklių laikymasis, kolegiali atsakomybė, sprendimų viešumas gali užtikrinti kokybiškų kreditų išdavimą.

2.6 Banko išduotų kreditų administravimas ir kontrolė

Banko prekė yra pinigai, o kiekvieną, kuris dirba su pinigais, reikia nuolat bešališkai tikrinti. Norint kontroliuoti viso banko kreditų portfelio būklę, reikia nuolat įvertinti kiekvienos paskolos rizikos laipsnį. Banko vadovybė privalo visą laiką turėti naujausią kreditų portfelio statistiką. Tik tada bankas gali imtis tam tikrų veiksmų, norint išvengti artėjančių problemų. Todėl skolininko ūkinė bei finansinė būklė vertinama ne tik išduodant kreditą bet ir visą grąžinimo laiką.
Pirmiausia kreditus išduodantis darbuotojas turi pačią naujausią informaciją apie kreditus. Jis tikrina visus banko kliento pateiktus dokumentus ir įsitikina duomenų tikrumu. Kiekvienas žmogus klysta, todėl gali klysti ir kreditus išduodantys darbuotojai. Apsidrausdamas bankas turi paskolų tikrinimo ir kontrolės grupę, kuri bendradarbiauja su kreditus teikiančiais darbuotojais. Paskolų tikrinimo ir kontrolės grupė seka kreditų išdavimą ir pateikia finansines ataskaitas bei paskolų komiteto paskolų tikrinimo metines ataskaitas banko valdžiai.
Bankai taip pat turi ir paskolų tikrintojus. Tai – banko vidinis paskolų kontrolierius. Paskolų tikrintojas revizuoja išduotas paskolas. Jo pareiga garantuoti, kad kreditai būtų išduodami laikantis banko strategijos ir nustatytų procedūrų. Kreditų portfelio kokybė labiausiai priklauso nuo kreditus teikiančių darbuotojų darbo kokybės. Kiekvienas darbuotojas privalo surūšiuoti savo kreditus prieš ir po kredito suteikimo. Taip pat jis privalo pranešti apie iškylančias problemas. Taigi kreditus išduodantys darbuotojai yra pirmi tikrintojai, o paskolų tikrintojai – antri probleminių paskolų nustatyme. Paskolų tikrintojas yra paskolas teikiančio darbuotojo klaidų kontrolierius. Jis banko vadovybei pateikia savo išvadas apie paskolų grupavimą, kaip yra informuojama vadovybė apie problemines paskolas, kaip laikomasi paskolų išdavimo politikos ir procedūrų.
Finansinių ataskaitų vertinimas po kredito išdavimo yra labai svarbi kreditų administravimo dalis. Todėl kiekvienam bankui rekomenduojama nustatyti paskolų grupavimo dažnumą, įvertinant jų riziką. Abejotini aktyvai vertinami vienu iš dviejų metodų: individualiai, atsižvelgiant į pagrindinius ir papildomus grupavimo kriterijus, ir bendrai, taikant statistinius metodus. Metodas parenkamas pagal banko taisyklėse numatytą minimalią paskolos sumą. Abejotinų aktyvų grupavimo dažnumas numatomas banko taisyklėse, tačiau individualiai vertinamų abejotinų aktyvų grupavimas atliekamas ne rečiau kaip kas ketvirtį. Bendrai vertinamų abejotinų aktyvų grupavimas atliekamas nerečiau kaip kas pusmetį. Visų suteiktų paskolų vienam skolininkui rizikos grupė turi būti viena.
Išduoti kreditai yra klasifikuojami analogiškai kaip ir prieš išduodant kreditą:
– standartinis;
– galimos rizikos (ekonominiai įspėjimai, kredito panaudojimo tikslingumo tikrinimas);
– padidėjusios rizikos (padėties tikrinimas vietoje, užstato įvertinimas rinkos kainomis, papildomo užstato paėmimas, informacijos apie kitą skolininko turtą įvertinimas);
– abejotinas (priešieškinio arešto uždėjimas);
– nuostolingas (ieškinio pareiškimas teisme, notaro vykdomojo rašto panaudojimas, išieškojimo vykdymas);
Pagrindiniai vertinimo ir grupavimo kriterijai yra skolininko ūkinė-finansinė būklė ir verslo planas, kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminų laikymasis, kredito persvarstymo faktai, šalies rizika, tarptautinių agentūrų skolininkui suteikti reitingai.
Pirmiausia įvertinamas kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo terminų laikymasis. Grąžinimo laikotarpiu kreditas grąžinamas ir palūkanos mokamos skirtingais būdais. Pasaulio bankų praktikoje taikomos trys paskolų aptarnavimo formos: lygiomis dalimis grąžinamos paskolos, lygių mokėjimų (anuitetinės) paskolos, galutinio grąžinimo termino paskolos [24].
Pagal tai, kaip yra laikomasi kreditų ir palūkanų mokėjimo terminų, kreditai yra grupuojami taip:
1) jei terminai yra praleisti nuo 7 iki 30 dienų, kreditas turi būti priskirtas galimos rizikos grupei;
2) jei terminai praleisti nuo 31 iki 90 dienų, kreditas turi būti priskirtas padidėjusios rizikos grupei;
3) jei terminai praleisti nuo 91 iki 180 dienų, kreditas turi būti priskirtas abejotinai grupei;
4) jei terminai praleisti daugiau kaip 180 dienų, kreditas turi būti priskirtas nuostolingai grupei;
Atitinkamai kreditai turi būti grupuojami ir atsižvelgiant į kredito pertvarkymą, refinansavimą, skolininko būklės įvertinimą, šalies riziką ir suteiktus reitingus. Taip pat kreditas gali būti perkeltas į didesnę rizikos grupę, jeigu yra nesilaikoma ilgalaikio finansavimo projekto ar kreditas naudojamas ne pagal jo tikslinę paskirtį [24].
Remiantis sugrupuotais kreditais, siekiant išvengti padidėjusios rizikos, abejotinų ir nuostolingų kreditų galimo neigiamo poveikio banko veiklai yra daromi specialieji atidėjimai, kurie apskaičiuojami Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka: II rizikos grupei skiriama nuo 1 iki 15 proc., III rizikos grupei – nuo 15 iki 40 proc., IV rizikos grupei – nuo 40 iki 60 proc., V rizikos grupei – 100 proc. nuo kredito sumos bei taip pat apskaičiuojamas 0,1 proc. nuo visų abejotinų kreditų sumos, išskyrus tam tikrus numatytus atvejus. Kuo banko kreditų portfelis yra blogesnės sudėties, tuo reikės daugiau lėšų skirti specialiesiems atidėjimams [21].
Kreditų administravimą vykdo užstato ir probleminių paskolų skyriai. Paskolų administratorius banke užima svarbią padėtį. Jis yra banko kreditavimo politikos ir procedūrų žinynų redaktorius bei paskolų komiteto sekretorius. Paskolų administratorius taip pat atsako už banko kreditavimo politikos laikymąsi, už tikrinimo programą, paskolų komiteto veiklą ir užstato bei probleminių paskolų skyrius.
Apibendrinant įmonių kreditavimo bankuose skyrių galima teigti, kad Lietuvos bankų atliekamas įmonių kreditavimas turi tendencijas didėti. Tai nulėmė ilgalaikių kreditų plėtra, palūkanų normų kritimas, auganti šalies ekonomika. Kreditavimo procesą taip pat įtakojo infliacija, Lietuvos banko vykdoma monetarinė politika, valiutų kursų svyravimai ir daug kitų veiksnių. Svarbus vaidmuo kreditavimo procese tenka Lietuvos banko nustatytiems bankų veiklos riziką ribojantiems normatyvams ir bankų veiklos priežiūrai, kuri užtikrina saugų ir patikimą bankų egzistavimą. Sėkmingam įmonių kreditavimui yra svarbu griežtai laikytis bankų nustatytų kreditavimo procedūrų bei taisyklių, nes tik griežtas taisyklių laikymasis, kolegiali atsakomybė, sprendimų viešumas gali užtikrinti kokybiškų kreditų išdavimą.

3. ĮMONIŲ KREDITAVIMO AB ,,NORD LB/LETUVA“ IR AB ,,VILNIAUS BANKAS“ LYGINAMOJI ANALIZĖ IR TENDENCIJOS

3.1 Trumpas AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ veiklos
ir įmonių kreditavimo politikos apibūdinimas

Lietuvos žemės ūkio bankas yra vienas iš seniausių bankų Lietuvoje. 1993 m. rugsėjo 13 d. bankas buvo įregistruotas Lietuvos banke, banko steigėju ir didžiausiu akcininku tapo valstybė. Iki 1998 metų bankas akcentavo savo veiklą žemės ūkyje. Tačiau veiklos koncentravimas vienoje srityje yra rizikingas ir neperspektyvus plėtimosi ir augimo atžvilgiu. 2001 m. lapkričio 15 d. buvo paskelbtas Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo konkurso nugalėtojas – Vokietijos bankas ,,Nord/LB“ ir jau 2002 m. vasario 18 d. pasirašyta sutartis dėl 76,01 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priklausančio Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketo perdavimo. Po banko privatizavimo visas Lietuvos žemės ūkio banko kreditų portfelis buvo peržiūrėtas pagal Nord/LB rizikos standartų reikalavimus, atitinkančius Vokietijos bankų priežiūros reikalavimus bei naujus Bankų priežiūros Bazelio komiteto reikalavimus. Šiuo metu bankas pasiruošęs teikti ir teikia kreditus įvairioms ūkio šakoms, preliminariai neišskirdamas vienos ar kitos, kaip prioritetinės, tačiau orientuojasi teikti kreditus apdirbamajai, trąšų gamybos, energetikos, dujų, tekstilės, telekomunikacijų, alaus pramonei, gyvenamųjų namų statybos, viešbučių, didmeninės ir mažmeninės prekybos, tranzito ir krovos darbų verslui, mažmeniniam gyventojų kreditavimui. Bankas, siekdamas įvertinti, apriboti ir diversifikuoti įvairių ekonominės veiklos rūšių kreditavimo rizikos laipsnį bei išskirstyti riziką ir koncentraciją kurioje nors veiklos rūšyje, siekia, kad kreditų dalis atskiroje veiklos rūšyje, išskyrus paskolas su Valstybės ar savivaldybių garantijomis ir paskolas gyventojams, neviršytų 10 proc. nuo viso banko kreditų portfelio. Taip pat bankas siekdamas efektyvaus lėšų valdymo ir panaudojimo, nustato kreditų portfelio proporcijas pagal valiutas. Pagal statistinius duomenis bankas 2002 metais užėmė 13,7 proc. Lietuvos kreditų rinkos [27].

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ekonominė ir politinė situacija šalyje yra dinamiška, bankas vykdo apdairią kreditavimo politiką, tuo pačiu siekdamas išlaikyti užimamų kreditų rinkos dalį ir ją didinti. Siekdamas užsibrėžto tikslo bankas išduodamas kreditus teikia prioritetą tiems ūkio subjektams, kurių gaminamos produkcijos realizacija arba teikiamos paslaugos yra orientuotos į Europos Sąjungos, Centrinės Europos, Šiaurės Amerikos, Baltijos šalių rinkas, t.y. visų pirma kreditai teikiami tiems pelningai dirbantiems banko klientams, kurie vykdydami savo veiklą pajamas gauna užsienio valiuta. Finansuodamas šiuos klientus, bankas stengiasi panaudoti iš užsienio bankų gaunamus kreditinius išteklius. 1999 m. liepos 7 d. pirmą kartą tarptautinė reitingų agentūra ,,Fitch“ suteikė Lietuvos žemės ūkio bankui ilgalaikį reitingą BB-, trumpalaikį B. Tai įtakojo banko galimybes skolintis lėšas iš užsienio bankų geresnėmis sąlygomis.
Naujus kreditus bankas išduodavo tik tiems ūkio subjektams, kurių finansinė būklė yra vertinama labai gerai arba gerai. Paskutiniu metu populiariausi banko teikiami kreditai verslui yra trumpalaikiai kreditai, overdraftas, kredito linija, faktoringas, akredityvas, ilgalaikiai kreditai.

Norint gauti kreditą verslui AB ,,Nord/LB Lietuva“ būtina pateikti šiuos dokumentus: paraišką kreditui gauti [4 priedas], duomenis apie įmonę atstovaujantį asmenį, įmonės steigimo ir registracijos dokumentus, pažymas iš valstybinės mokesčių inspekcijos ir valstybinio socialinio draudimo įstaigos apie mokesčių sumokėjimą, informaciją apie įmonės ar jos pagrindinių akcininkų teisminius procesus, nepriklausomo auditoriaus audituotą įmonės finansinę atskaitomybę už paskutinius dvejus metus bei einamųjų metų ir praėjusių metų balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas, piniginių srautų ataskaitas pagal ketvirčius, balanso ilgalaikio ir trumpalaikio turto straipsnių iššifravimą, finansinę ir juridinę informaciją apie laiduotojus, garantus ir turto įkeitėjus. Jeigu klientui suteikiama valstybės ar kitų subjektų garantija, kuriai esant iš kredito likučio, skaičiuojant specialiuosius atidėjimus, atimama 100 proc. garantijos ar laidavimo sumos arba jeigu už kreditą, kurio užtikrinimui įkeičiamos ar rezervuojamos sąskaitoje esančios lėšos ta pačia valiuta ir ne mažesne suma kaip kredito, tai daugumos dokumentų pateikti nereikia. Papildomi verslo klientų pateikiami duomenys ir dokumentai: įmonės valdymo organo sprendimas, suteikiantis įgaliojimus paimti kreditą, produkcijos ar paslaugų realizavimo sutartys, galiojantys leidimai, licencijos ir kita dokumentacija, būtina įmonės veiklai, verslo planas arba investicinis projektas (privalomas, jeigu kreditas ilgalaikis arba kredito suma viršija 50 proc. kliento pardavimų per paskutinius metus).
Verslo plano struktūra nėra griežtai apibrėžta, tačiau turi tam tikras, dažniausiai pasitaikančias, dalis: 1) reziumė – įmonės veiklos charakteristika, vadovai, jų patirtis, verslo idėja, reikalingų lėšų poreikis, panaudojimas, atsipirkimo laikas, pagrindiniai rizikos veiksniai; 2) įmonės veiklos analizė – įmonės istorija, veiklos kryptys, produkcijos aprašymas, turimos technologijos, reikalingos žaliavos ir medžiagos, darbuotojų kvalifikacija; 3) siūlomo projekto esmė – idėja, pagrindiniai parametrai, pagrindiniai tyrimai; 4) rinkodaros planas – rinkos tyrimai, rinkodaros rinkinys, pardavimų prognozė; 5) gamybos planas – gamybos procesas, technologinė įranga, gamybiniai pajėgumai, žaliavos ir medžiagos, atsargos ir sandėliai; 6) organizacinis planas – juridinė įmonės forma, nuosavybės struktūra, organizacinė struktūra, personalas; 7) finansinis planas – lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai, pelno ataskaita, balansas, pinigų srautų ataskaita, lūžio taško radimas, sąnaudų prognozė, ekonominiai finansiniai rodikliai [28].
Tačiau verslo plano dalims ir struktūrai bankas pats gali nustatyti savo reikalavimus.

Siekdamas mažinti kreditų sugrąžinimo užtikrinimo priemonių riziką, teikiamus kreditus, AB ,,Nord/LB Lietuva“ apdraudžia pakankamomis ir kiek įmanoma patikimesnėmis garantijomis, prioritetą teikiant pakankamai likvidaus nekilnojamo turto, įrengimų, transporto priemonių, technikos įkeitimui.
Visi banko sprendimai suteikti kreditą ar atmesti kliento prašymą priimami pirmiausia atlikus išsamią kredito analizę. Tai yra viena pagrindinių banko kredituojančių padalinių funkcijų. Bankas turi savo patvirtintas kreditų rizikos įvertinimo taisykles, kurios paruoštos remiantis Lietuvos banko valdybos nutarimu ,,Dėl abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ bei jame nurodytais privalomais skolininko būklės vertinimo rodikliais ir banko pasirinkta kreditavimo politika.

1998 metais AB ,,Vilniaus bankas“ tarp Baltijos regiono bankų gavo daugiausia pelno, o šalies rinkoje uždirbo beveik dvigubai daugiau, negu visi kiti bankai kartu. Banko užimama dalis Lietuvos paskolų rinkoje buvo 26,4 proc.. Tokių gerų rezultatų pavyko pasiekti tiksliai laikantis aiškiai užsibrėžtų strateginių ir operatyvinių planų. Banko prioritetinė veiklos sritis – kreditinė veikla. Nuo 1998 metų AB ,,Vilniaus bankas“ stengėsi didinti kreditavimo apimtis, siekiant išlaikyti tą patį pelną mažėjant palūkanų normoms, kartu įvertindamas šios veiklos rizikingumo laipsnį. Taip pat ateityje bankas nusprendė vis labiau diversifikuoti savo veiklą ir ieškoti galimybių naujų produktų rinkose. Siekdamas išvengti per didelės kreditų koncentracijos atskirose pramonės ir prekybos šakose, bankas nustatė normatyvą – kreditai vienai šakai negali viršyti 30 proc. banko kapitalo. Atsižvelgiant į gerus banko veiklos rezultatus, kvalifikuotą valdymą ir pažangias informacines technologijas, tarptautinė reitingų agentūra Thompson BankWatch padidino AB ,,Vilniaus bankas“ ilgalaikio skolinimosi įsipareigojimo reitingą iki BB+ [29].

Norėčiau pritarti banko vykdomai kreditavimo politikai, kadangi palūkanų normos per paskutinius metus stipriai nukrito, o tuo pačiu mažėjo ir banko marža, tai geriausia išeitis, norint išlaikyti gaunamą pelną, didinti kreditavimo apimtis.
Bankas savo veikloje griežtai laikosi veiklos riziką mažinančių normatyvų, patvirtintų Lietuvos banko. Bankas nuolat griežtino kreditų rizikos vertinimą, tobulino kreditų projektų ir klientų analizę, o ypač po krizės Rusijoje, kai nemažai banko suteiktų kreditų tapo probleminiais. Dėl rizikos įvertinimo griežtinimo kreditų portfelio kokybė toliau gerėjo.

1999 metų pabaigoje AB ,,Vilniaus bankas“ tapo didžiausiu komerciniu banku Lietuvoje. Prisijungusi banką AB ,,Hermis“, Vilniaus banko grupė 1999 metų pabaigoje tapo antrąja pagal dydį Baltijos šalyse finansų grupe. Bankas ir toliau laikėsi griežtos ir konservatyvios kreditavimo politikos, įgyvendintos standartizuotos kreditavimo procedūros, atitinkančios patikimą kredito rizikos valdymo praktiką. Jis plačiai naudojosi Vakarų šalių bankų sindikuotomis paskolomis ir lėšomis, gautomis iš kreditinių linijų, kas padėjo ir toliau plėsti kreditavimo sektorių [30].

2002 metais AB ,,Vilniaus bankas“ jau valdė 39 proc. paskolų rinkos Lietuvoje [31].

Šiuo metu bankas teikia populiariausius kreditus verslui: trumpalaikius, kredito linijas, overdraftus, faktoringą, ilgalaikius kreditus, o taip pat ir kitokias kreditines paslaugas.

Norint gauti kreditą verslui, AB ,,Vilniaus bankas“ reikalauja pateikti tokius dokumentus: nustatytos formos pažymą, įmonės steigimo sutarties, registracijos dokumentų, įmonės įstatų patvirtintų notaro, įstatuose nurodytos veiklos licenciją, įmonės valdybos darbo reglamentą, parašų pavyzdžių kortelę (jei kreipiasi ne AB ,,Vilniaus bankas“ klientas), valstybinio socialinio draudimo fondo pažymą apie įmonės įsipareigojimus, valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie įsiskolinimus valstybės biudžetui, aiškinamąjį raštą apie kredito panaudojimą, investicinį projektą ar verslo planą (priklausomai nuo skolinimosi sumos), finansines ataskaitas – dviejų paskutinių metų ketvirtinius ir metinius balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas, piniginių srautų ataskaitas, dokumentus pagrindžiančius kredito panaudojimą – sutartis, sąskaitas, sąmatas, įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo nuspręsta gauti kreditą, įkeisti turtą ir įgalioti asmenį atstovauti banke kredito gavimui, dokumentus, susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašą, duomenis apie tai, kad nedalyvavusiems akcininkams buvo pranešta apie susirinkimą, kuriuo buvo paskirtas įmonės vadovas atstovausiantis įmonę, asmenų įgaliotų pasirašyti su banku sutartį pasų kopijas, visų akcininkų sąrašą su nurodytu turimų akcijų skaičiumi.
Atsižvelgiant į tai, kad bankas griežtai laikosi veiklos riziką kreditavimo srityje Lietuvos banko patvirtintų normatyvų, nuolat griežtina kreditų rizikos vertinimą, tobulina paskolų projektų ir klientų analizę, gauti kreditą verslui AB ,,Vilniaus bankas“ nėra paprasta. Kreditai išduodami tik nuodugniai ištyrus kliento būklę.
Kitose dalyse atliksiu pasirinktų bankų kreditavimo veiklos analizę. Atliekant AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord LB/Lietuva“ finansinių rodiklių palyginamąją analizę buvo naudotos bankų metinės ataskaitos, nurodytos literatūros šaltiniuose Nr. 27, Nr. 29-37.

3.2 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ specialiųjų atidėjimų
kreditams analizė

Atsižvelgiant į abiejų bankų skelbiamą kreditavimo politiką, matome, kad bankai skelbiasi vykdantys nuosaikų, paremtą gilia analize kreditų išdavimą, t.y. vykdo konservatyvią kreditavimo politiką. Norėdamas įvertinti, kuris iš tyrimui pasirinktų bankų labiau rizikuoja išduodamas paskolas, išanalizuosiu AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ išduotų kreditų verslui ir padarytų specialiųjų atidėjimų šioms paskoloms, santykį laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2002 metų. Atliekant šį tyrimą, darytos prielaidos, kad specialiųjų atidėjimų dydis sąlygoja didesnę banko riziką, t.y. kurio banko apskaičiuotas santykinis (kreditų ir specialiųjų atidėjimų) rodiklis mažesnis, tas bankas vykdo nuosaikesnę kreditų išdavimo politiką. Skaičiavimai pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė
AB ,,Nord LB/Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ išduoti kreditai verslui ir padaryti specialieji atidėjimai
Laikotarpis

AB ,,Vilniaus bankas” Specialiųjų atidėjimų ir kreditų santykis, %

AB ,,Nord LB/Lietuva”
Specialiųjų atidėjimų ir kreditų santykis, %

Kreditai, tūkst. Lt

Specialieji atidėjimai, tūkst. Lt

Paskolos, tūkst. Lt

Specialieji atidėjimai, tūkst. Lt

1998 1,144,873 60,714 5,30 841,627 87,881 10,45
1999 1,792,085 48,592 2,71 667,651 52,646 7,88
2000 2,593,557 136,240 5,25 738,415 21,599 2,93
2001 2,953,507 105,001 3,56 790,431 7,347 0,93
2002 2,754,593 43,537 1,58 837,854 18,842 2.25
Viso : 11,298,871 397,279 3,51 3,963,978 197,541 4,98

Atlikti skaičiavimai rodo, kad abu bankai skiria pakankamai mažai lėšų specialiesiems atidėjimams. Nors AB ,,Nord/LB Lietuva“ 1998 metais skyrė 10,45 proc. nuo išduotų kreditų specialiesiems atidėjimams, tačiau jau 2000 metais sugebėjo šį rodiklį sumažinti iki 2,93 proc.. Tai rodo, kad tiek AB ,,Vilniaus bankas“, tiek AB ,,Nord/LB Lietuva“ vykdo griežtą kreditų įvertinimo analizę ir taiko visus normatyvus išduodami kreditus, kas sąlygoja gerą kreditų portfelio būklę. 6 paveiksle parodyta, kaip kito specialiųjų atidėjimų santykis su išduotais kreditais per laikotarpį nuo 1998 iki 2002 metų.

6 pav. AB ,,Nord LB/Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ specialiųjų atidėjimų ir kreditų verslui santykis išreikštas procentais

Kaip matyti AB ,,Vilniaus bankas“ apskaičiuoto rodiklio ypatingų svyravimų nebuvo, jis vidutiniškai buvo apie 3,5 proc. per visą tiriamąjį laikotarpį. Tai parodo, kad jau 1998 metais banko išduodami kreditai buvo paremti nedidele rizika. AB ,,Nord/LB Lietuva“ 1998 metais apskaičiuotas rodiklis yra žymiai prastesnis, tačiau per 1998-2001 metų laikotarpį bankas sugebėjo sumažinti specialiųjų atidėjimų skaičių net 10 kartų. Tai rodo, kad laikotarpiu nuo 1998 iki 2001 metų bankas vykdė ypač konservatyvią kreditavimo politiką, paremtą maža kreditų išdavimo rizika. AB ,,Nord LB/Lietuva” tiriamuoju laikotarpiu skyrė daug pastangų išduodamų kreditų kokybei gerinti ir jam pavyko pasiekti AB ,,Vilniaus bankas” kreditų rizikos lygį.

3.3 AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ ilgalaikių
ir trumpalaikių kreditų verslui analizė

Ilgalaikių ir trumpalaikių kreditų santykis parodo, kokiems kreditams bankas teikia pirmenybę. Kaip jau minėjau ankstesniuose skyriuose, bankų sistemos formavimosi procese Lietuvos bankai stengėsi išduoti kuo daugiau trumpalaikių kreditų, nes trumpalaikiai kreditai mažiau rizikingesni. Ilgalaikiai kreditai yra rizikingesni, nes per ilgą kredito grąžinimo laikotarpį klientas gali tapti nemokus ar kredito grąžinimą gali paveikti kitos sąlygos. Tačiau jie duoda didesnes pajamas.
Kokiems kreditams daugiau dėmesio skyrė tiriamieji bankai analizuojama šioje dalyje. Tuo tikslu sudarytos lentelės Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6.

3 lentelė
AB ,,Vilniaus bankas“ trumpalaikiai kreditai verslui

Metai

Trumpalaikiai kreditai
tūkst. Lt Absoliutus pokytis,
tūkst. Lt Kitimo tempas, % Pokyčio tempas, %

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis
1998
1999
2000
2001
2002 834650
851866
905720
917834
1122729 –
17216
71070
83184
288079


17216
53854
12114
204895 100
102,06
108,51
109,97
134,52 –
102,06
106,32
101,34
122,32 100
2,06
8,51
9,97
34,52 –
2,06
6,32
1,34
22,32

Kaip matome, atlikti skaičiavimai 3 lentelėje rodo, kad AB ,,Vilniaus bankas“ išduoti trumpalaikiai kreditai verslui laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2001 metų kito labai nestipriai, praktiškai trumpalaikių kreditų apimtis išliko ta pati. 2002 metais lyginant su 1998 metais trumpalaikių kreditų verslui portfelis išaugo 34,52 proc. ir tai labiausiai nulėmė 2002 metais išaugęs trumpalaikių kreditų skaičius iki 1122729 tūkst. Lt.

4 lentelė
AB ,,Vilniaus bankas“ ilgalaikiai kreditai verslui

Metai

Ilgalaikiai kreditai
tūkst. Lt Absoliutus pokytis, tūkst. Lt Kitimo tempas, % Pokyčio tempas, %

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis
1998
1999
2000
2001
2002 310223
940219
1687837
2035673
1631863 –
629996
1377614
1725450
1321640 –
629996
747618
347836
-403810

100
303,08
544,07
656,20
526,03 –
303,08
179,52
120,61
80,16 100
203,08
444,07
556,20
426,03 –
203,08
79,52
20,61
-19,84

4 lentelėje atlikti skaičiavimai rodo, kad AB ,,Vilniaus bankas“ tiriamuoju laikotarpiu labai stipriai išplėtė ilgalaikių kreditų portfelį verslui, kuris 2002 metais lyginant su 1998 metais, išaugo net penkis kartus. Pateikti skaičiavimai parodo, kad bankas ypatingą dėmesį tiriamuoju laikotarpiu skyrė ilgalaikių kreditų išdavimui, nors jie ir susiję su padidėjusia rizika.

Bendras banko išduotų trumpalaikių ir ilgalaikių kreditų vaizdas pateiktas 7 paveiksle.

7 pav. AB ,,Vilniaus bankas“ kreditų verslui struktūra

Banko kreditų portfelis analizuojamu laikotarpiu stipriai pakito. Jeigu 1998 metais trumpalaikiai kreditai turėjo didesnį lyginamąjį svorį paskolų portfelyje, tai 1999 metais kreditų santykis jau buvo apylygis, o 2000 metais ilgalaikiai kreditai akivaizdžiai sudarė didesnę dalį kreditų portfelio. Bankas išlaikė trumpalaikių kreditų apimtis, o ilgalaikių kreditų padidino net penkis kartus.
Iš atliktų skaičiavimų galima daryti išvadą, kad nuo 1998 metų AB ,,Vilniaus bankas“ skyrė prioritetinį dėmesį ilgalaikiam verslo kreditavimui ir per metus laiko kreditų portfelis buvo perorientuotas į ilgalaikį verslo finansavimą.

Toliau analizuojama AB ,,Nord/LB Lietuva“kreditų portfelio struktūra.

5 lentelė
AB ,,Nord/LB Lietuva“ trumpalaikiai kreditai verslui

Metai

Trumpalaikiai kreditai
tūkst. Lt Absoliutus pokytis,
tūkst. Lt Kitimo tempas, % Pokyčio tempas, %

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis
1998
1999
2000
2001
2002 530757
440927
290302
178724
247623 –
-89830
-240455
-352033
-283134 –
-89830
-150625
-111578
68899

100
83,08
54,70
33,67
46,65 –
80,08
65,84
61,56
138,55 100
-16,92
-45,30
-66,33
-53,35 –
-16,92
-34,16
-38,44
38,55

Atlikti skaičiavimai rodo, kad bankas tiriamuoju laikotarpiu mažino trumpalaikių kreditų verslui apimtis, kurios 2002 metais lyginant su 1998 metais sumažėjo 53,35 proc..

6 lentelė
AB ,,Nord/LB Lietuva“ ilgalaikiai kreditai verslui

Metai

Ilgalaikiai kreditai
tūkst. Lt Absoliutus pokytis,
tūkst. Lt Kitimo tempas, % Pokyčio tempas, %

bazinis grandininis bazinis grandininis bazinis grandininis
1998
1999
2000
2001
2002 310870
226724
448113
611707
590231 –
-84146
137243
300837
279361 –
-84146
221389
163594
-21476

100
72,93
144,15
196,77
189,86 –
72,93
197,65
136,51
96,49 100
-27,07
44,15
96,77
89,86 –
-27,07
97,65
36,51
-3,51

Išanalizavę ilgalaikių kreditų portfelį, matome, kad ilgalaikių kreditų apimtys laikotarpyje nuo 1998 iki 2002 metų nuolat augo. Per visą laikotarpį ilgalaikių kreditų portfelis išaugo beveik dvigubai. 8 paveiksle parodyta, kaip kito trumpalaikių ir ilgalaikių kreditų verslui portfelių struktūra AB ,,Nord/LB Lietuva“.

8 pav. AB ,,Nord/LB Lietuva“ kreditų verslui struktūra

Išanalizavęs AB ,,Nord/LB Lietuva“ kreditų portfelio struktūrą darau išvadą, kad šis bankas taip pat prisilaikė šalyje vyravusios tendencijos didinti ilgalaikį verslo finansavimą, dėl ko trumpalaikių kreditų portfelio lyginamasis svoris žymiai sumažėjo, o ilgalaikių išaugo.

3.4 AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ kreditų portfelio struktūros pagal ekonomines veiklos rūšis analizė

Banko kreditų portfelio diversifikavimas pasireiškia kreditavimo galimybių išskirstymu ne tik pagal terminą, bet ir pagal ūkio šakas ar ekonominės veiklos rūšis. Bankams Lietuvoje nėra nustatytų apribojimų kredituoti kokias nors ekonominės veikos rūšis, tačiau dažnai bankai savo iniciatyva diversifikuoja kreditų portfelį pagal šį kriterijų tam, kad išvengtų galimos rizikos. Jeigu visi kreditai bus išduoti tik vienam ūkio šakos sektoriui arba kreditai išduoti tam tikros ekonominės veiklos rūšies įmonėms sudarys didelę dalį banko kreditų portfelio, tai bankas stipriai rizikuos. Iškilus nenumatytoms problemoms labiausiai banko finansuojamame sektoriuje, gali kilti grėsmė neatgauti paskolintų lėšų. Dėl to išanalizuosiu pasirinktų bankų kreditų portfelį pagal ekonominės veiklos rūšis. 7 lentelėje pateikti duomenys apie AB ,,Vilniaus bankas“ išduotus kreditus pagal ekonomines veiklos rūšis laikotarpiu nuo 2000 iki 2002 metų. 7 lentelė
AB ,,Vilniaus bankas“kreditų verslui portfelio struktūra pagal ekonomines veiklos rūšis

2000 2001 2002

tūkst. Lt % tūkst. Lt % tūkst. Lt %
Žemės ūkis 24,746 0,95 16,321 0,55 23,466 0,85
Žuvininkystė 284 0,01 8,161 0,27 13,985 0,51
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 3,199 0,12 2,788 0,09 3,061 0,11
Apdirbamoji pramonė 884,003 34,08 853,002 28,88 838,797 30,45
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 159,434 6,14 177,895 6,02
Statyba 61,856 2,38 48,896 1,66 106,607 3,87
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 648,301 24,99 727,163 24,62 1,025,268 37,22
Viešbučiai ir restoranai 25,391 0,98 29,289 0,99 44,951 1,63
Transportas, sandėliavimas, ryšiai 163,941 6,32 202,581 6,86 187,592 6,81
Finansinis tarpininkavimas 254,542 9,81 472,425 15,99
Nekilnojamas turtas 177,668 6,85 266,807 9,03 245,108 8,90
Valstybės valdymas ir gynimas 172,029 6,63 128,366 4,35
Švietimas 885 0,03
Sveikata ir socialinis darbas 487 0,02 255 0,008
Kita komunalinė, socialinė veikla 7,471 0,29 7,391 0,25 196,534 11,21
Kitos rūšys 9,322 0,36 12,171 0,41 69,224 2,51
Viso kreditų verslui 2,593,557 100 2,953,507 100 2,754,593 100

Kaip matome, 2000 metais AB ,,Vilniaus bankas“ labiau koncentravosi išduodamas kreditus apdirbamajai pramonei – 34,08 proc. ir prekybai – 24,99 proc., bendroje sumoje kreditai šioms dviems ekonominės veiklos rūšims sudarė apie 60 proc. viso kreditų verslui portfelio. Panaši kreditų struktūra išliko ir 2001-2002 metais, t.y. didžiausią lyginamąjį svorį turėjo kreditai apdirbamajai pramonei ir prekybai. Kreditai didmeninei ir mažmeninei prekybai 2002 metais sudarė net 37,22 proc. paskolų verslui portfelio. Kreditai pagal kitas veiklos rūšis pakankamai diversifikuotos ir neužima didesnės paskolų portfelio dalies.
8 lentelėje pateikti analogiški duomenys apie AB ,,Nord/LB Lietuva“ kreditų portfelio struktūrą pagal ekonominės veikos rūšis.

8 lentelė
AB ,,Nord/LB Lietuva“ kreditų portfelio struktūra pagal ekonomines veiklos rūšis

2000 2001 2002

tūkst. Lt % Tūkst. Lt % tūkst. Lt %
Žemės ūkis 35,505 4,8 28,063 3,55 96,931 11,57
Žuvininkystė 259 0,03 181 0,02 296 0,04
Kasyba ir karjerų eksploatavimas 18,309 2,48 18,984 2,4 25,402 3,03
Apdirbamoji pramonė 178,307 24,15 159,226 20,14 223,409 26,66
Elektros, dujų ir vandens tiekimas 50,265 6,8 45,592 5,77 55,244 6,59
Statyba 36,659 4,96 66,656 8,43 45,764 5,46
Didmeninė ir mažmeninė prekyba 107,979 14,62 125,174 15,84 106,554 12,71
Viešbučiai ir restoranai 24,601 3,33 23,473 2,97 22,602 2,69
Transportas, sandėliavimas, ryšiai 43,934 2,94 49,738 6,29 57,697 6,88
Nekilnojamas turtas 58,426 7,91 42,893 5,42 51,421 6,14
Valstybės valdymas ir gynimas 137,212 18,58 181,559 22,97 101,392 12,1
Švietimas 3,513 0,47 11,548 1,46 7,761 0,93
Sveikata ir socialinis darbas 684 0,09 2,602 0,33 2,552 0,3
Kita komunalinė, socialinė veikla 32,146 4,35 34,742 4,39 40,831 4,87
Kitos rūšys 10,617 1,43
Viso kreditų verslui 738,415 100 790,431 100 837,854 100

Analizuojant AB ,,Nord LB/Lietuva“ kreditų portfelį, matome, kad jame dominuoja kreditai apdirbamajai pramonei, didmeninei ir mažmeninei prekybai, valstybės valdymui, tačiau jie nesudaro tokios didelės dalies, kaip AB ,,Vilniaus bankas“ kreditų portfelyje. AB ,,Nord /LB Lietuva“ kreditų portfelis pagal ekonomines veiklos rūšis labiau diversifikuotas. 2000 metais kreditai apdirbamajai pramonei sudarė 24,15 proc., 2001 metais – 20,14 proc., 2002 metais – 26,66 proc., šiai veiklos rūšiai išduota daugiausia kreditų. Kitos veiklos rūšys sudaro pakankamai nedidelę kreditų portfelio dalį.

Atlikta analizė rodo, kad AB ,,Nord LB/Lietuva“ kreditų portfelis labiau diversifikuotas pagal ekonominės veiklos rūšis nei AB ,,Vilniaus bankas“, kur didžiausią dalį kreditų sudaro paskolos apdirbamajai pramonei ir prekybai. AB ,,Vilniaus bankas“ kredituodamas įmones galėtų daugiau dėmesio skirti ir kitoms ekonominės veiklos rūšims, nes didelė kreditų koncentracija tik pagal dvi veiklos rūšis ateityje gali bankui sudaryti nenumatytų sunkumų.

3.5 AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ įmonių kreditavimo apimčių tendencija ir perspektyvos

Atlikti skaičiavimai pateikti prieduose Nr. 4 ir Nr. 5 parodo, kad tiek AB ,,Vilniaus bankas“, tiek AB ,,Nord LB/Lietuva“ kreditų verslui apimtys tiriamuoju laikotarpiu turėjo tendenciją didėti. Tačiau AB ,,Vilniaus bankas“ žymiai sparčiau išplėtė savo kreditų portfelį per 1998-2002 metų laikotarpį. Tai matosi 9 paveiksle.

9 pav. AB ,,Nord LB/Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas“ kreditų verslui portfelis

Atlikti prognoziniai skaičiavimai 2003-2005 metams palankesni AB ,,Vilniaus bankas”. Pagal apskaičiuotus prognozuojamus duomenis AB ,,Vilniaus bankas” kreditų verslui portfelis 2003 metais sudarys 3745585,7 tūkst. Lt, 2004 metais 4045114,8 tūkst. Lt, 2005 metais 4344643,9 tūkst. Lt. 2004 m. kovo mėn. gautais, auditorių nepatvirtintais, AB ,,Vilniaus bankas” 2003 metų veiklos rezultatų duomenimis, banko kreditų verslui portfelis sudarė apie 3900000 tūkst. Lt. Kaip matome, atlikti prognoziniai skaičiavimai pasitvirtino. AB ,,Nord LB/Lietuva” kreditų verslui portfelis augs nežymiai. Pagal apskaičiuotus prognozinius duomenis 2003 metais AB ,,Nord LB/Lietuva” kreditų verslui portfelis sudarys 803063,6 tūkst. Lt, o 2005 metais išaugs iki 814210,8 tūkst. Lt.
Kas gi lėmė dviejų bankų, kurių 1998 metų turimas verslo kreditų portfelis buvo apylygis, skirtingą veiklos plėtrą? Lietuvos žemės ūkio bankas 1998 metais dar buvo valstybinis bankas, jis buvo ruošiamas privatizavimui. Atlikus analizę, matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu pasirinkta banko veiklos politika, kuri sumažintų blogų kreditų dalį, t.y. buvo sugriežtintas kreditų išdavimas, kuris stabdė verslo kreditų augimą. Vėlesniais metais buvo bandoma kelis kartus privatizuoti AB ,,LŽŪB“, tačiau nesėkmingas privatizavimas darė banką nepopuliarų rinkoje ir nepatrauklų potencialiems investuotojams, tuo tarpu AB ,,Vilniaus bankas“ jau 1998 metais aktyviai bandė išsikovoti kuo didesnę kreditų rinkos dalį. AB ,,Vilniaus bankas“ tarptautinis pripažinimas suteikė galimybes lengviau pritraukti pigesnes skolintas lėšas iš Vakarų bankų. Pavyzdžiui 1998 m. kovo 12 d. AB ,,Vilniaus bankas“ suteikta 30 mln. JAV dolerių sindikuota paskola už palūkanų normą LIBOR + 0,60 proc. marža, kurios suteikime dalyvavo bankai: Dredner Bank Luxemburg S.A, Bangue Nationale de Paris, Hamburgische Landesbank Girozentrale, BG Bank A/S, Deutsche Genoddenschaftsbank, Barclays Bank PLC, Landesbank Schleswig-Holstein International S.A. [29].
Tikėtina, kad AB ,,Vilniaus bankas“ sustiprino vidutinės ir ilgalaikės trukmės finansavimo galimybes, pritraukdamas pigesnes paskolas, kas ir lėmė jo aktyvų verslo kreditų augimą. Skolindamasis pigesniais kaštais bankas galėjo labiau laviruoti palūkanų marža ir daryti įvairias nuolaidas patikimiems klientams. Be to, AB ,,Vilniaus bankas“ tapo Lietuvos bankininkystės lyderiu. Jo uždirbamas pelnas buvo didesnis nei visų kitų Lietuvos bankų kartu. Tai nulėmė banko populiarumą ir pasitikėjimą banku tarp klientų.

Apibendrinant atliktą bankų kreditavimo veiklos analizę norėtųsi išskirti AB ,,Vilniaus bankas”, kuris tiriamuoju laikotarpiu pasiekė stulbinamų rezultatų kreditavimo srityje. Bankas laikėsi šalyje vyravusios tendencijos ir stipriai išplėtė ilgalaikį įmonių kreditavimą, tuo pačiu puikiai valdydamas kreditų riziką, nes daromų specialiųjų atidėjimų paskoloms rodiklis itin žemas. Atlikti skaičiavimai rodo, kad AB ,,Vilniaus bankas“ ir toliau išliks rinkos lyderiu bei plės verslo kreditavimo apimtis.
AB ,,Nord/LB Lietuva“ rezultatai įmonių kreditavimo srityje nėra tokie stulbinantys. Bankas tiriamuoju laikotarpiu didesnį dėmesį skyrė turimo kreditų portfelio kokybei gerinti, o ne kreditavimo plėtrai. AB ,,Nord/LB Lietuva” kreditų portfelis yra geros būklės, puikiai diversifikuotas pagal ekonominės veiklos rūšis bei tiriamuoju laikotarpiu perorientuotas į ilgalaikį finansavimą. Todėl banką privatizavus išliko geros perspektyvos plėstis, o tuo pačiu didinti įmonių kreditavimo apimtis.

IŠVADOS

1. Įmonių kreditavimas yra reikšmingas tiek mikrolygyje, tiek makrolygyje, nes teigiamai įtakoja įmonių veiklą ir valstybės ekonomikos augimą.
2. Nors banko veiklą ribojantys normatyvai didina bankų išlaidas ir mažina pajamas, tačiau tai užtikrina saugų ir patikimą bankų egzistavimą. Atsižvelgiant į atliktą analizę siūlyčiau ir toliau Lietuvos bankui riboti komercinių bankų veiklą, nustatant bankų riziką ribojančius normatyvus.
3. Įmonių kreditavimas Lietuvoje turi tendencijas didėti, bendras kreditų portfelis 2002 metais lyginant su 1993 metais išaugo dvigubai. Tokį padidėjimą lėmė ilgalaikių kreditų plėtra, palūkanų normų kritimas, auganti šalies ekonomika ir kiti veiksniai.
4. Sėkmingam įmonių kreditavimui yra svarbu griežtai laikytis bankų nustatytų kreditavimo procedūrų bei taisyklių, taikyti riziką mažinančias priemones, nes tik griežtas taisyklių laikymasis, kolegiali atsakomybė, sprendimų viešumas gali užtikrinti kokybiškų kreditų išdavimą.
5. Galima išskirti šias pagrindines bankų taikomas kredito riziką mažinančias priemones: detalus klientų kreditingumo įvertinimas, kuris apima kliento verslo ir jo aplinkos analizę bei kredito grąžinimo užtikrinimo įvertinimą; paskolos rizikos įvertinimas nustatytais metodais ir procedūromis; paskolų grupavimas prieš ir po paskolos išdavimo; kolegialūs sprendimai išduodant paskolas; specialiųjų atidėjimų kaupimas bei kredito grąžinimo kontrolė iki visiško skolos padengimo. Vertinant banko klientų kreditingumą didžiausią dėmesį reikėtų sutelkti kliento verslo bei jo aplinkos analizei.
6. Tiek AB ,,Vilniaus bankas“, tiek AB ,,Nord/LB Lietuva“ vykdo griežtą kreditų įvertinimo analizę ir taiko visus normatyvus išduodami kreditus, kas sąlygoja gerą kreditų portfelio būklę.
7. AB ,,Nord/LB Lietuva“ ir AB ,,Vilniaus bankas” kreditų verslui portfeliai yra perorientuoti į ilgalaikį įmonių finansavimą. Šis bankų tikslas buvo pasiektas skirtingais keliais:
– AB ,,Vilniaus bankas“ išlaikydamas panašų trumpalaikių paskolų portfelį stipriai padidino ilgalaikių paskolų verslui apimtis;
– AB ,,Nord/LB Lietuva“ didino ilgalaikių paskolų portfelį mažindamas trumpalaikių paskolų apimtis.
8. AB ,,Nord/LB Lietuva“ kreditų portfelis pakankamai gerai diversifikuotas pagal ekonominės veiklos rūšis. Tuo tarpu AB ,,Vilniaus bankas“, išduotų kreditų didžioji dalis sudaro kreditai apdirbamajai pramonei ir prekybai. AB ,,Vilniaus bankas” kreditai didmeninei ir mažmeninei prekybai 2002 metais sudarė net 37,22 proc., o apdirbamajai pramonei – 30,45 proc. Didelė paskolų koncentracija ateityje bankui gali sukelti rūpesčių.
9. AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ kreditų įmonėms portfeliai didėja. AB ,,Vilniaus bankas“ daugiau nei dvigubai išplėtė įmonių kreditavimo apimtis, o AB ,,Nord/LB Lietuva“ kreditų verslui portfelis pakito nežymiai. Prognoziniai skaičiavimai rodo, kad AB ,,Vilniaus bankas“ įmonių kreditavimo apimtys 2003-2005 metais augs sparčiai, o AB ,,Nord/LB Lietuva” nežymiai.
10. Apibendrinant AB ,,Vilniaus bankas“ ir AB ,,Nord/LB Lietuva“ atliktą tyrimą, nustatyta, kad AB ,,Vilniaus bankas“ 1998 – 2002 metų laikotarpiu vykdė agresyvesnę įmonių kreditavimo politiką, prisiimdamas didesnį rizikos laipsnį ir sugebėjo užimti didesnę kreditų rinkos dalį. Tuo tarpu AB ,,Nord/LB Lietuva“ tiriamuoju laikotarpiu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kreditų portfelio kokybei gerinti.

2004-03-30

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Smolenskas G. Finansai III dalis.- Vilnius: Homo Liber, 2002.
2. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 2001.
3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas// Valstybės žinios. – 2000. Nr.74.
4. Miller R.L. Economics today.- New York: Harper&Row, Publisher, 1988.
5. Kristoffersen K. Finansų rinkos vystymasis: bankų sistema.-

http://finansai.tripod.com/bankusistema.htm
6. Buckūnienė O. Įmonių finansai. – Vilnius: Vilniaus kolegija, 2002.
7. Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymas// Valstybės žinios. – 1994, Nr.2.
8. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl banko veiklos riziką ribojančių normatyvų// Valstybės žinios. – 1996, Nr. 25.
9. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintų pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų įgyvendinimo// Valstybės žinios. – 1998, Nr.114.
10. Ekonomikos teorijos pagrindai/ A.Jakutis, V.Petraškevičius, A.Stepanovas, L.Šečkutė, S.Zaicev – Kaunas: Smaltijos leidykla, 2000.
11. Knyga 2000-2004 Seimo nariams ir rinkėjams/Lietuvos laisvosios rinkos institutas. – Vilnius: UAB ,,Biznio mašinų kompanija, 2000.
12. Maldeikis E. Bankinės krizės pamokos ir dabartinė bankinio sektoriaus raida Lietuvoje.- http://finansai.tripod.com
13. Lietuvos ekonomikos tyrimas 2001-2002 (2)/Lietuvos laisvosios rinkos institutas. – Vilnius: Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius, 2002.
14. Bankų statistikos metraštis 2002/ Lietuvos bankas.- Vilnius, 2003.
15. http://www.lb.lt/lt/statistika/index.htm
16. http://www.std.lt/web/main.php?parent
17. Taraila S. Kreditavimas.- Vilnius: Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 1998.
18. Масленчеков Ю.С. Финансовый менеджмент в коммерческом банке. – Москва: Перспектива, 1996.
19. Vaškelaitis V. Piniginiai atsiskaitymai teorija ir praktika. – Vilnius: Eugrimas, 2001.
20. Čiulevičius J. Žemės ūkio investicijos// Paskaitų konspektas, – Kaunas-Akademija, 1998.
21. Vaškelaitis V. Pinigai: komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas. – Vilnius: AB ,,Spauda“, 2003.
22. Aleknevičienė V., Novošinskienė A., Žaltauskienė N. Žemės ūkio įmonių finansų valdymas. – Vilnius: Žiburio leidykla, 1999.
23. Лаврушин О.И. Банковское дело. – Москва: Финансы и статистика, 2000.
24. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo// Valstybės žinios. – 2003, Nr. 32.
25. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklių// Valstybės žinios. – 1998, Nr. 100.
26. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl paskolų komiteto sudarymo ir veiklos tvarkos patvirtinimo// Valstybės žinios. – 1995, Nr. 62.
27. AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“ 2002 metinė ataskaita/ AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“/ – Vilnius, 2003.
28. Ūkininko verslo planavimo metodiniai patarimai// – Kaunas: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 1998.
29. AB ,,Vilniaus bankas“ metinė ataskaita 1998/ AB ,,Vilniaus bankas“/ – Vilnius, 1999.
30. AB ,,Vilniaus bankas“ metinė ataskaita 1999/ AB ,,Vilniaus bankas“/ – Vilnius, 2000.
31. AB ,,Vilniaus bankas“ metinė ataskaita 2002/ AB ,,Vilniaus bankas“/ – Vilnius, 2003.
32. AB ,,Vilniaus bankas“ metinė ataskaita 2000/ AB ,,Vilniaus bankas“/ – Vilnius, 2001.
33. AB ,,Vilniaus bankas“ metinė ataskaita 2001/ AB ,,Vilniaus bankas“/ – Vilnius, 2002.
34. AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“ 1998 metinė ataskaita/ AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“/ – Vilnius, 1999.
35. AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“ 1999 metinė ataskaita/ AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“/ – Vilnius, 2000.
36. AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“ 2000 metinė ataskaita/ AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“/ – Vilnius, 2001.
37. AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“ 2001 metinė ataskaita/ AB ,,Lietuvos žemės ūkio bankas“/ – Vilnius, 2002.

1 priedas

2 priedas

3 priedas

4 priedas

Priedas Nr. 5

AB ,,Vilniaus bankas“ išduotų paskolų verslui 1998-2002 metais dinamikos eilutės išlyginimas

Metai Išduota paskolų tūkst.. Lt (Y) Apskaičiuoti dydžiai

t Yt t2 t = a + bt
y- t
y- t/ t

1998 1144873 1 -3 -3434619 9 1349352,9 -204479,9 -0,151
1999 1792085 2 -1 -1792085 1 1948411,1 -15632,6 -0,008
2000 2593557 3 0 0 0 2247940,2 345616,8 0,153
2001 2953507 4 1 2953507 1 2547469,3 406037,7 0,159
2002 2754593 5 3 8263779 9 3146527,5 -391934,5 -0,124
Iš viso:
11239701 X 5990582 11239701 0,029

t = a + bt
a= 11239701 /5 = 2247940,2 , b = 5990582 / 20 = 299529,1 ,

t = 2247940,2 + 299529,1 t
Paskolų apimtys AB ,,Vilniaus bankas“ analizuojamu laikotarpiu turi tendenciją didėti, nes parametras b gautas teigiamas (b = 299529,1).
Išlygintos dinamikos eilutės dydžių apskaičiavimas :

2247940,2 + 299529,1* (-3) = 1349352,9

2247940,2 + 299529,1* (-1) = 1948411,1

2247940,2 + 299529,1* 0 = 2247940,2

2247940,2 + 299529*1 = 2547469,2

2247940,2 + 299529,1* 3 = 3146527,5
Kad skaičiavimai teisingi rodo lygybė: , t.y. 11239701 = 11239701
Aproksimacijos paklaida :

Mx = 1/5 * (0.029)* 100 = 0,58 %

Aproksimacijos paklaida 0,58 %, tai reiškia, kad parinkta lygtis pakankamai tiksliai išreiškia reiškinio kitimo kryptį

Prognozavimas 2003 m.:

t = 2247940,2 + 299529,1 *5 = 3745585,7 tūkst. Lt (2003 m.)

t = 2247940,2 + 299529,1 *6 = 4045114,8 tūkst. Lt (2004 m.)

t = 2247940,2 + 299529,1 *7 = 4344643,9 tūkst. Lt (2005 m.)

Priedas Nr. 6

AB ,,Nord LB/Lietuva“ išduotų paskolų verslui 1998-2002 metais dinamikos eilutės išlyginimas
Metai Išduota paskolų, tūkst. Lt (Y) Apskaičiuoti dydžiai

t Yt t2 t = a + bt
y- t
y- t/ t

1998 841627 1 -3 -2524881 9 758476,45 83150,55 0,110
1999 667651 2 -1 -667651 1 769622,55 -101971,55 -0,132
2000 738415 3 0 0 0 775195,6 -36780,6 -0,047
2001 790431 4 1 790431 1 780768,65 9662,35 0,012
2002 837854 5 3 2513562 9 791914,75 45939,25 0,058
Iš viso: 3875978 X 0 111461 20 3875978 0,001

t = a + bt
a= 3875978 /5 = 775195,6 , b = 111461/ 20 = 5573,05 ,

t = 775195,6 + 5573,05 t
AB ,,Nord/LB Lietuva“ išduotos paskolos verslui analizuojamu laikotarpiu turi tendenciją didėti, nes parametras b gautas teigiamas (b = 5573,05). Tačiau šis didėjimas nežymus.
Išlygintos dinamikos eilutės dydžių apskaičiavimas :

775195,6 + 5573,05* (-3) = 758476,45

775195,6 + 5573,05* (-1) = 769622,55

775195,6 + 5573,05* 0 = 775195,6

775195,6 + 5573,05* 1 = 780768,65

775195,6 + 5573,05* 3 = 791914,75
Kad skaičiavimai teisingi rodo lygybė: , t.y. 3875978 = 3875978
Aproksimacijos paklaida :

Mx = 1/5 * 0,001 * 100 = 0,02 %

Aproksimacijos paklaida 0,02 %, tai reiškia, kad parinkta lygtis pakankamai tiksliai išreiškia reiškinio kitimo kryptį.

Prognozavimas 2003 m.:

t = 775195,6 + 5573,6 *5 = 803063,6 tūkst. Lt (2003 metais)

t = 775195,6 + 5573,6 *6 = 808637,2 tūkst. Lt (2004 metais)

t = 775195,6 + 5573,6 *7 = 814210,8 tūkst. Lt (2005 metais)

Leave a Comment