Tradicinis Lietuviu liaudies menas atsirado ir rutiliojosi kartu su darbine veikla. Jame daug simboliu vaizduojanciu dangaus kunus, gyvulius, ivairius augalus ir k.t Simboliais puosiami memorialiniai paminklai: stogastulpiai, koplytstulpiai, kryziai, taip pat trobos, baldai darbo irankai, apyvokos daiktai.Lietuviu meno kuriniai ilgus simtmecius buvo daromi is medzio, del to ju mazai teisliko. Apie liaudies meno kurinius suzinome is rasytiniu saltiniu, akmens, zalvario, gelezies amziu archeologiniu radiniu. Seniausi meno kuriniai baltu teritorijoje siekia paleolito-mezolito laikus. Tai buvo kaulo ir rago dirbiniai, ypac daug ietigaliu ir durklu, puosiamu kvadratais, susidedanciu is taskuciu.Neolito laikais isryskeja keramikos pirmykstis menas, daugiausia pasireiskiantis buitiniais dirbiniais. Puodai puosiami keliu rusiu ornamentais:kombinuotais taskuciais, bruksneliais, langeliais ir eglutemis arba stulpeliais, kombinuotais su vingeliais.Be to paplito ir sukine keramika, kur puodai buvo puosiami suku formos stampu. Paciu puodu formos buvo ivairios: rutulio su staciu kakliuku ir apacioje nezymiu dugnu, placiu kaklu ir per viduri ispustais sonais, dubens, vazono, piestos.Apie Xa. Lietuvoje paplito ziedziamoji keramika, puosyboje plito horizontalios linijos, banguotos arba ispaustu duobuciu ornamentas.Geometriniais rastais, pauksciu figuromis, zalciais ar ju zenklais taip pat buvo puosiami moliniai dubenys, keptuves, puodukai, verpsteliai.Nuo XV a. buitines keramikos dirbinius pradeta dengti ivairiaspalve glazura bei spalvotu ornamentu israizytu ar piestu liniju, stilizuotu augalu ir pauksciu motyvais.Viena is populiariausiu liaudies meno saku buvo plastinis menas, kurio pagrindines zaliavos buvo gintaras, medis, akmuo, kaulas. Is ju buvo daromos zmoniu ir gyvuliu figureles.Zmoniu pavidalo statuleles dazniausiai vaizduodavo lietuviu dievus.Pvz.: Didziaja deive gimdytoja Lada, dieva Perkuna, deive Milda ir kt.Krikscionybes laikais senieji lietuviu dievdirbiai vietoj pagoniskuju dievu dazniausiai pradejo dirbti katalikiskus sventuosius. Placiai zinomi yra rupintojeliai, vaizdave susirupinusi Kristu, gretinama su vargo valstieciais. Kartais archainiu paprociu jie buvo statomi ant stulpo. Tai primena senovini paproti kaime ant ikasto stulpo statyti protevio – kaimo ikurejo figurele. Be to, placiai pasitaiko Madonos su kudikiu ant ranku, nukryziuotasis, angelai, sventieji ir kt. Vaizduojant sventuosius, liaudies skulptoriai daznai nutoldavo nuo krikscioniskosios ikonografijos. Religinius siuzetus paprastai jie interpretuodavo valstietiskai, suteikdami jiems tipiskus vietiniu zmoniu bruozus, atspindedami vastieciu socialine padeti bei gyvenimo buda. Sventuju skulpturas liaudis vadindavo dievukais. jos budavo statomos ant stulpu, stogastulpiuose, koplytstulpiuose, koplytelese, kryziuose su dviem kryzmomis. Visoje liaudies skulpturoje rysku formos konstruktyvumas, technikos paprastumas ir lengvumas, dailes vaizdo ir motyvo ryskumas ir originalumas.
Plastinei liaudies dailei priskirimos kalendoriniu svenciu: kaledu, uzgaveniu, velyku, taip pat ir vestuviu kaukes, daromos is medzio, zieves kailio, ir kt. Tradiciniame lietuviu liaudies mene svarbia vieta uzima buitiniai medzio raiziniai, zinomi nuo seniausiu laiku, taciau del medziagos nepatvarumo mazai islike. Tai meniskai papuosti verpimo ir audimi irankiai, namu apyvuokos daiktai ir specialios paskirties reikmenys. Raizytiniu medzio dirbiniu rastu motyvai buvo labai ivairus. Prieverpstese ir kitur buvo ypac ryskus mitologiniai vaizdiniai, puosyboje iskyla zmoniu figuros, kartais fantastines buybes, turincios rysio su mitinemis butybemis bei dievybemis.Is vaizdines lietuviu liaudies tapybos zinomi medzio raiziniai. Buvo daroma lentoje rastai, paskiau uzliejus dazais, spausdinami paveikslai. Daugiausia tai religinio turinio, nupiesti pagal dailininku profesionalu religinius paveikslus.Taciau liaudies dailininkai juos interpretuodavo savaip, pakeisdavo paveikslo kompozicija, naudodami savo aplinkos sventuosius supancia gamta, namus drabuzius. Tipizavimas, traktavimas plokstumoje, piesinio dekoratyvumas ir technikos primityvumas – toks savotiskas liaudie raiziniu stilius.Atskira dailes sriti sudaro memorialiniai paminklai: stulpai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplyteles, kryziai.Vienas archaiskiausiu memorialiniu paminklu yra stulpas.Jo atsiradimas ir pletote sietina su pirmyksciais aukos stulpais, tapatintais su Pasaulio medziu, simbolizavusiais susijungima zemes su dangumi ir pozemiu, amzina visatosgyvenima, gyvybes zemeje nesibaigiamuma.Stulpams artimi yra stogastulpiai, tureje greiciausiai tokia pat reiksme , kaip ir stulpai. Stulpuose, ypac stogastulpiuose, buvo isdrozinejami augalai, gyvunai, ypac zalciai, pauksciai, dangaus kunai, geometrines figuros, zymincios ivairius simbolius. Visa tai sudarydavo darnia kompozicija, isreiskiancia senoveszmogaus pasaulejauta, kad visata vieninga. Stogastulpiai daznai budavo dvieju ar triju aukstu, simbolizuojanciu dvi ar tris visatos zonas.Tikint, kad gimines ar genties teritorijoje gyvena proseniu veles, ant stulpu ar medziu buvo pradeta statyti namelio pavidalo koplyteles, kuriose jos gyvndavusios. Tokiuose koplytstulpiuose imta laikyti ir mirusiuju palaikus. Apsaugai nuo lietaus ir sniego stulpus pradeta dengti stogeliais, puosiamais panasiai kaip stogastulpiai.Prie archainiu lietuviu meno kurin iu priklauso ir kryziai. Lietuviu kryziai buvo laikomi nekriskscionisku apeigu atributais.Kryzius su viena, dviem ar trimis kryzmomis turjes galia nukreipti visoki blogi, ligas, nederliu, audras, mirti, laiduoti gyvnimo pergale pries mirti. Kryziuose buvo ikunytapasipriesinimo piktam ideja. Todel kryzius su dviem kryzmom XII buvo ikomponuotas net i valstybes herba. Vieni seniausiu ir originaliausiu memorialiniu paminklu yra krikstai su labai archaiskais pauksciu , zirgu galvu, zalciu, augalu, kryziu ir kt. ornmaentu motyvais. Stulpai, stogastulpiai, kpolytstulpiai, koplyteles, kryziai, kulto pastatu bokstai buvo puosiami gelezinemis virsunemis. Ju puosybos centre -Saule, menulis, zeme, siluma, bei saule vaizduojantys kryziukai ir kt.Saules spinduliai dazniausiai buvo israizomi bangele, o ju galai baigiami zalciu galvutemis, kryziukais, geliu motyvais. Gelezinese vetrungese dazniausiai vaizduojamos antropomorfines butybes, gyvunai. Nuo zalvario amziaus plito metalo plastikos darbai. Is zalvario ir sidabro buvo dirbami labai meniski papuosalai, antkakles, apyrankes, ziedai. seges, kabuciai, smeigtukai, karoliukai ir kt. Visi sie papuosalai buvo ornamentuojami ivairiais geometriniais ornamentais, daznai turejusiais budinga zemdirbiams magiska reiksme: ratukai, kryziukai, taskuciai simbolizavo saule, pusmenuliai – menulio sviesa, skersiniai ruozeliai – lietu. XIII-XV a. plito antkakles su pintu lankeliu, ziedai su praplatinta virsutine dalimi arba spirales pavidalo, saules, menulio pavidalo sages. Papuosalu dirbimo technika biuvo labai ivairi. Placiai paplitusi spaustine technika medzio, zieves, molio, metalo dirbiniuose. Ornamentuojama buvo isdeginimu, taip pat liejimu. naudota kalimo, vielos tempimo, gludinimo, kniedijimo, dildymo, litavimo, sukimo, graviravimo, inkrustacijos, vijimo, pynimo technika.Grieztai pagal tradicijas atsirado, plito ir suklestejo marguciu puosyba. Iki musu dienu isliko maziausiai paliesti inovacijos bei svietimo itakos. Prosenovinis puosybinis marguciu elementas yra spirale, simbolizuojanti gyvate ar zalti. Ji ivairiai kombinuojama su rastais – kvadratais, rombais, kryziukais, zmoniu ornamentais.