Ciurlionio gyvenimas, kuryba

Glausti biografiniai duomenys
1875 m. rugsėjo 22 d. gimė Varėnoje, vargonininko šeimoje, kurioje buvo vyriausias iš devynių vaikų. Tėvas – Konstantinas Čiurlionis, motina – Adelė (Radmanaitė) Čiurlionienė.
1877(78) m. Čiurlionio (3 m.) tėvai pastoviai apsigyvena Druskininkuose.
1889-92 m. Šeimos bičiulio J.Markevičiaus remiamas, M.K.Čiurlionis (14 m.) lanko Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą Plungėje.
1892-93 m. dalyvauja to paties orkestro koncertuose – groja fleita.
1894-99 m. mecenato M.Oginskio remiamas, Čiurlionis (19 m.) studijuoja Varšuvos konservatorijoje. Jį moko garsūs dėstytojai: T.Bžezickis (fortepijonas), A.Sigetinskis (fortepijonas), Z.Noskovskis (kompozicija). Dėl nepakankamos stipendijos patiria daug sunkumų. Šiuo laikotarpiu Čiurlionis kuria prreliudus, fugas, variacijas, parašo kantatą “De profundis”, dvi sonatas fortepijonui.
1899 m. Čiurlioniui pasiūloma Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vieta, kurios jis atsisako.
1900-1901 m. parašo simfoninę poemą “Miške”.
1901-02 m. lanko kompozicijos (pas K.Reinekę) ir kontrapunkto (pas S.Jadasoną) pamokas Leipcigo konservatorijoje. Savarankiškai studojuoja R.Štrauso ir H.Berliozo kūrybą. Kuria kanonus, fugas, pjeses, parašo styginių kvartetą, simfoninę fantaziją, uvertiūrą. Laisvalaikiu tapo.
1902 m. grįžta į Varšuvą, kur užsidirba privačiomis muzikos pamokomis. Dalyvauja Varšuvos lietuvių draugijos veikloje, vadovauja chorui, harmonizuoja lietuvių liaudies dainas – tokiu būdu prisideda prie Lietuvos attgimimo sąjūdžio.
1902-03 m. Varšuvoje lanko Kauziko piešimo mokyklą, tačiau nusivilia sustabarėjusia piešimo metodika.
Nuo 1903 m. Čiurlionis rimčiau atsideda tapybai. Šiais metais jis nutapo pirmuosius žymesnius darbus (“Laidotuvių simfonijos” ciklas).
1903-07 m. parašo simfoninę poemą “Jūra”.
1904-06 m. mokosi Varšuvos dailės mokykloje. Jam dė

ėsto K.Stabrauskas (mokyklos vadovas), F.Ruščicas, K.Tichis, K.Kšižanovskis ir kt. Čia besimokydamas, Čiurlionis pirmą kartą dalyvauja dailės parodoje (1905 m.). Šios mokyklos muziejuje paliekamas Čiurlionio “Audros” ciklas.
1905 m. keliauja po Kaukazą.
1905-06 m. vadovauja Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
1906 m. aplanko Prahą, Vieną, Drezdeną, Miuncheną ir Niurnbergą. Šios kelionės stabdė “Jūros” kūrimą, tačiau skatino tapyti.
1906 m. atvyksta į Vilnių padėti A.Žmuidzinavičiui, P.Rimšai ir kitiems surengti pirmąją lietuvių dailės parodą.
1907 m. sausio 9 d. P.Vileišio namuose (tuomet. Antakalnio 24, dab. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) atidaroma pirmoji lietuvių dailės paroda. Be Čiurlionio parodoje dalyvauja dailininkai A.Žmuidzinavičius, P.Kalpokas, A.Varnas, J.Šileika, J.Vienožinskis, K.Sklėrius, A.Mackevičius, A.Jaroševičius bei skulptoriai P.Rimša ir J.Zikaras. Paroda susilaukia netikėtai didelio populiarumo.
1907 m. rugsėjo 2 d. įkuriama Dailės draugija. Pirmininkas – A.Žmuidzinavičius. M.K.Čiurlionis, P.Rimša ir kiti (iš viso 19 žmonių) suudarė draugijos branduolį. Dailės draugija rėmė ir vienijo lietuvių dailininkus, rinko jų darbus, toliau organizavo parodas. Iki pirmojo pasaulinio karo lietuvių dailės parodos buvo rengiamos kasmet Vilniuje arba Kaune. Čiurlionis dar gyvas dalyvavo penkiose iš jų, tačiau tie patys tapybos darbai (apie 160 paveikslų) buvo eksponuojami ir po jo mirties.
1907-08 m. gyvendamas Vilniuje ir nuolat lankydamas Druskininkus, Čiurlionis vadovauja “Vilniaus kanklių” draugijos chorui, koncertuoja, intensyviai tapo, rašo straipsnius meno klausimais, domisi lietuvių kalba, literatūra ir tautosaka.
1908 m. vasarą praleidžia Palangoje.
1908 m. ru
udenį išvyksta į Peterburgą. Čia, gyvendamas itin sunkiomis sąlygomis, užmezga ryšius su “Meno pasaulio” grupės dailininkais. Po kurio laiko A.Benua, N.Rericho ir S.Makovskio remiamas, Čiurlionis dalyvauja dailės parodose Peterburge ir Maskvoje.
1909 m. sausio 1 d. trumpam grįžęs į Lietuvą, Šateikiuose susituokia su Sofija Kymantaite. Kurį laiką kartu gyvena Druskininkuose ir Plungėje. Toliau intensyviai tapo (1907-1909 m. nutapo paskutinius brandžiausius savo paveikslus: “Pasakos”, “Zodiako”, “Žiemos” ciklus, visas “sonatas”, “Rex” ir kt.).
1909 m. rudenį vėl vyksta į Peterburgą. Pervargęs grįžta į Druskininkus gydytis.
1910 m. kovo mėn. dėl nervinio išsekimo ima gydytis Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos).
1911 m. balandžio 10 d. būdamas 35 m., Čiurlionis toje pačioje sanatorijoje miršta nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
Čiurlioniui mirus
1911 m. Dailės draugija Vilniuje ir Kaune surengė pirmąją pomirtinę Čiurlionio dailės parodą. Draugija taip pat talkininkavo “Meno pasaulio” grupei rengiant pomirtines jo darbų parodas Maskvoje (1911 m.) ir Peterburge (1912 m.), o 1913 m. Vilniuje buvo atidaryta pastovi Čiurlionio kūrybos paroda. Taigi Čiurlioniui mirus jo kūryba buvo dar labiau susidomėta, o tokios parodos plačiausiai išgarsino jo vardą.
1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines, pirmą kartą atlikta jo simfoninė poema “Miške”.
1912-13 m. Londone vyko Antroji postimpresionistų paroda, kurioje buvo išstatyti ir keli Čiurlionio paveikslai, nors ir ryškiai išsiskyrę iš kitų dalyvių darbų.
1913 m. Dailės draugija išleido leidinį “Čiurlionies kuopa”, ku
urio pagrindinis rūpestis buvo dailininko darbų eksponavimas.
1936 m. Kaune, minint 25-ąsias Čiurlionio mirties metines, pirmą kartą atlikta jo simfoninė poema “Jūra”.
1961 m., praėjus 50 metų po Čiurlionio mirties, dailininkas Adomas Varnas nutapė jo portretą.
1975 m. 100-ųjų Čiurlionio gimimo metinių proga skulptorius Vladas Vildžiūnas Druskininkuose pastatė jam paminklą.
1995 m. Lietuvoje buvo išleista nauja proginė 50 Lt moneta su Čiurlionio atvaizdu.
2000 m. Hanoveryje (Vokietija) vykusioje tarptautinėje parodoje “Expo-2000” Lietuva pristatė projektą “Pasaulio sutvėrimas XX-o amžiaus pabaigai”. Skambant to paties pavadinimo Giedriaus Kuprevičiaus kompozicijos fonogramai, buvo rodoma animacija, sukurta judinant ir transformuojant atskirus Čiurlionio paveikslų elementus (“Pasaulio sutvėrimo” ciklas, “Saulės pasveikinimas”, “Rex” ir kt.). Projektas susilaukė nemažo lankytojų dėmesio. Gruodžio 31 d. naktį, sutinkant trečiąjį tūkstantmetį, jis buvo pakartotas Vilniaus Rotušės aikštėje.

Čiurlionio vardas Lietuvoje ir Pasaulyje
1913 m. ekspedicijos po Arkties vandenyną dalyvis dailininkas N.Pineginas vieną plynaukštę Prano Juozapo Žemės salyne pavadino Čiurlionio kalnais, nes jų vaizdas iš jūros primena Čiurlionio paveikslą “Ramybė”.
1925 m. gruodžio 13 d. Pauliaus Galaunės pastangomis Kaune buvo atidaryta Čiurlionio galerija. Be meno joje buvo ir etnografijos, istorijos bei priešistorės skyriai. 1936 m. galerija buvo perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus.

1936 m. lapkričio 1 d. Čiurlionio galerija buvo perkelta į Kauno istorijos ir Čiurlionio dailės muziejų rūmus. Iki 1940 m. ji buvo vadinama Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi, o da

abar – Kauno valstybiniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi. Tik 1947 m. rugpjūčio 31 d. muziejus buvo atidarytas lankymui. Dabar jame saugoma ir populiarinama ne tik didžiausia Čiurlionio kūrybos kolekcija, bet ir lietuvių bei kitų tautų profesionalioji ir liaudies dailė.
1940-44 m. Vilniuje veikė Čiurlionio meno ansamblis, kurį sudarė apie 170 meno mėgėjų: choristų, kanklininkų, tautinių šokių šokėjų, liaudies dainų dainininkų, ir net literatų. Koncertuodamas Lietuvoje, ansamblis atliko lietuvių kompozitorių kūrinių ir liaudies šokių.
1945 m. buvo įkurta Vilniaus dešimtmetė muzikos mokykla. Atsiradus choreografijos ir dailės skyriams, ji buvo pervadinta (jau trečią kartą) į Čiurlionio meno mokyklą (dab. Čiurlionio menų gimnazija). Mokyklos auklėtiniai dalyvauja tarptautinėse parodose ir konkursuose, vyksta į koncertines keliones.
1957 m. Čikagos lietuviai įkūrė Čiurlionio dailės galeriją, kurioje rengiamos lietuvių dailininkų parodos, kaupiami išeivijos dailininkų kūriniai.
1963 m. Druskininkuose, name, kuriame gyveno ir kūrė M.K.Čiurlionis, buvo atidarytas Čiurlionio memorialinis muziejus.
1964 m. Lietuvos alpinistai, vadovaujami Romualdo Augūno, pirmieji įkopė į 5794 m. aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikijos teritorijoje), dabar vadinamą Čiurlionio viršūne.
1965 m. buvo surengtas pirmasis jaunųjų muzikos atlikėjų Čiurlionio konkursas. Nuo tada jis rengiamas kas keletą metų. Konkurse dalyvauja jaunieji pianistai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Atliekami Čiurlionio, muzikos klasikų ir kitų kompozitorių kūriniai.
1968 m. keturi LTSR konservatorijos studentai suformavo styginių kvartetą (du smuikai, altas ir violončelė), kuris 1977 m. buvo pavadintas Čiurlionio kvartetu. Jo repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Atlikdamas daugiau nei 3000 koncertų, kvartetas išvažinėjo Europą nuo Bulgarijos iki Islandijos, koncertavo net Kanadoje. 1990 m. pelnė Lietuvos nacionalinę premiją.
1975 m. Krymo astrofizikas Nikolajus Černychas atrado naują 8 km skersmens asteroidą, kurį pavadino Čiurlionio asteroidu. Šis vidutiniškai nutolęs nuo Saulės 384 mln. km ir apskrieja ją maždaug per keturis metus.
1975-76 m. Perlojoje (Varėnos raj.) stovyklavę 26 liaudies meistrai Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga palei Varėnos-Druskininkų kelią pastatė 22 skulptūras ir stulpus, pavadintus “Čiurlionio keliu”. Skulptūros ir stulpai papuošti Zodiako ženklais, etnografiniais motyvais, bokštais, varpais ir kitokia simbolika.
M.K.Čiurlionio tapybos galerija
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, dailininko ir kompozitoriaus, tapyba lietuvių XX a. dailei suteikė ypatingo svorio. Savo visuotinumu ji prašoko amžininkus ir naujais plastiniais atradimais susilietė su pasaulinio meno sfera. Čiurlionis buvo vienintelis tokio lygio lietuvių kūrėjas, kuris ne tik patraukė dėmesį savo individualybės originalumu, bet padėjo to laiko kontekste įteisinti jauną nacionalinę XX a. lietuvių dailę.
Iš knygos “XX a. lietuvių dailės istorija”
________________________________________

I salė: paveikslų ciklai ir triptikai
“Laidotuvių simfonija”
“Tvanas”
“Pasaulio sutvėrimas”
“Zodiakas”
“Žiema”, “Pavasaris”, “Vasara”
Triptikai (“Mano kelias”, “Karalaičio kelionė”, “Raigardas”)
Kiti 1904-6 m. ciklai
Kiti 1907-8 m. ciklai
II salė: muzikinė tapyba
“Saulės sonata”
“Pavasario sonata”
“Žalčio sonata”
“Jūros sonata”
“Vasaros sonata”
“Piramidžių sonata”
“Žvaigždžių sonata”
Preliudai, fugos ir kt.
III salė: kiti paveikslai
1904 m. paveikslai
1905 m. paveikslai
1906 m. paveikslai
1907 m. paveikslai
1908 m. paveikslai
1909 m. paveikslai

M.K. Čiurlionio gyvenimas buvo trumpas, bet intensyvus. Per trisdešimt penkerius metus jis sukūrė daugiau kaip 200 muzikos kūrinių ir apie 300 tapybos paveikslų, iš kurių beveik nei vieno nebuvo parduota autoriui gyvam esant. 1967 m. pastatytame moderniame muziejuje Lietuvoje, Kaune sutelkti ir saugomi beveik visi šiuo metu žinomi menininko paveikslai, grafikos darbai, muzikos kūrinių rankraščiai. M. K. ČIURLIONIS Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875 IX 10 (naujuoju stiliumi – IX 22) gimė Varėnoje, vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės – Čiurlionienės šeimoje. Konstantinas buvo vyriausias iš devynių Čiurlionių šeimos vaikų. Palinkimą į muziką jis paveldėjo iš savo tėvo vargonininko, o pirmuosius estetinius įgūdžius žadino ir vaizduotę ugdė nepaprastai gražios, miškuose skendinčios Druskininkų apylinkės, dzūkų pasakos bei padavimai, stambios lietuvių liaudies dainos. 1889 m. jis pateko į Mykolo Oginskio orkestro mokyklą Plungėje. Šioje mokykloje Čiurlionis mokėsi pūsti fleitą, grojo orkestre, bandė komponuoti pirmuosius muzikos kūrinėlius, o laisvalaikiu dažnai nuklysdavo į įdomesnes apylinkės vietoves ir jas piešdavo. Varšuvos konservatorijoje (1894 – 1899 m.) Čiurlionis studijavo fortepijoną, kompoziciją, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Per paskutiniuosius dvejus metus konservatorijoje jis sukūrė variacijas, dvi sonatas fortepijonui, keliolika fugų, kantatą ir kt. Grįžęs per atostogas į Druskininkus, jaunasis kompozitorius domėjosi turtingu lietuvių folkloru, žavėjosi lietuvių liaudies dainų lyrizmu ir jų dermių grožiu. Jausdamas, kad labai trūksta gilesnių žinių muzikoje, 1901m. Čiurlionis išvyko į Leipcigo konservatoriją. Ten studijavo kompoziciją, instrumentuotę, parašė stambios formos kūrinių: styginį kvartetą, uvertiūrą, simfoninę fantaziją, keletą pjesių, daug kanonų ir fugų fortepijonui. Tačiau jau Leipcige kompozitorius profesionalas vis labiau jaučia, kad meniniai jo interesai netelpa vien muzikoje. Jis daug skaito, lanko Leipcigo muziejų, kur jį sužavi simbolistiniai paveikslai ir kai kurių ,,secesionistų“ kūriniai. 1877 – 1899 m. Čiurlioniui buvo pasiūlyta Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vieta, kurios jis atsisakė. 1900 – 1901 m. Čiurlionis parašė vieną iš garsiausių savo simfoninių poemų – ,,Miške“. 1901 – 1902 m. lankė kompozicijos (pas K. Reinekę) ir kontrapunkto (pas S. Jadasoną) pamokas Leipcigo konservatorijoje. Savarankiškai studijavo R. Štrauso ir H. Berliozo kūrybą. Kūrė kanonus, fugas, pjeses, parašė styginių kvartetą, simfoninę fantaziją, uvertiūrą. Laisvalaikiu tapė. 1902 m. grįžo į Varšuvą, kur užsidirbo privačiomis muzikos pamokomis. Dalyvavo Varšuvos lietuvių draugijos veikloje, vadovavo chorui, harmonizavo lietuvių liaudies dainas – tokiu būdu prisidėjo prie Lietuvos atgimimo sąjūdžio. 1902 – 1903 m. Varšuvoje lankė Kauziko piešimo mokyklą, tačiau nusivylė sustabarėjusia piešimo metodika. Nuo 1903 m. Čiurlionis rimčiau atsidėjo tapybai. Šiais metais jis nutapė pirmuosius žymesnius darbus (,,Laidotuvių simfonijos“ ciklas). 1903 – 1907 m. parašė antrąją labai garsią savo simfoninę poemą “Jūra”. 1904 – 1906 m. mokėsi Varšuvos dailės mokykloje. Jam dėstė K. Stabrauskas (mokyklos vadovas), F. Ruščicas, K. Tichis, K. Kšižanovskis ir kt. Čia besimokydamas, Čiurlionis pirmą kartą dalyvavo dailės parodoje (1905 m.). Šios mokyklos muziejuje paliktas Čiurlionio ,,Audros“ ciklas. 1905 m. Čiurlionis keliavo po Kaukazą. 1905 – 1906 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui. 1906 m. aplankė Prahą, Vieną, Drezdeną, Miuncheną ir Niurnbergą. Šios kelionės stabdė ,,Jūros“ kūrimą, tačiau skatino tapyti. 1906 m. atvyko į Vilnių padėti A. Žmuidzinavičiui, P. Rimšai ir kitiems surengti pirmąją lietuvių dailės parodą. 1907 m. sausio 9 d. P. Vileišio namuose (tuomet. Antakalnio 24, dabartinis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. Be Čiurlionio parodoje dalyvavo dailininkai A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas, A. Varnas, J. Šileika, J. Vienožinskis, K. Sklėrius, A. Mackevičius, A. Jaroševičius bei skulptoriai P. Rimša ir J. Zikaras. Paroda susilaukė netikėtai didelio populiarumo. 1907 m. rugsėjo 2 d. įkurta Dailės draugija. Pirmininkas – A. Žmuidzinavičius. M. K. Čiurlionis, P. Rimša ir kiti (iš viso 19 žmonių) sudarė draugijos branduolį. Dailės draugija rėmė ir vienijo lietuvių dailininkus, rinko jų darbus, toliau organizavo parodas. Iki pirmojo pasaulinio karo lietuvių dailės parodos buvo rengiamos kasmet Vilniuje arba Kaune. Čiurlionis dar gyvas dalyvavo penkiose iš jų, tačiau tie patys tapybos darbai (apie 160 paveikslų) buvo eksponuojami ir po jo mirties. 1907 – 1908 m. gyvendamas Vilniuje ir nuolat lankydamas Druskininkus, Čiurlionis vadovavo ,,Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, koncertavo, intensyviai tapė, rašė straipsnius meno klausimais, domėjosi lietuvių kalba, literatūra ir tautosaka. 1908 m. Čiurlionis vasarą praleido Palangoje. 1908 m. rudenį išvyko į Peterburgą. Čia, gyvendamas itin sunkiomis sąlygomis, užmezgė ryšius su ,,Meno pasaulio“ grupės dailininkais. Po kurio laiko A. Benua, N. Rericho ir S. Makovskio remiamas, Čiurlionis dalyvavo dailės parodose Peterburge ir Maskvoje. 1909 m. sausio 1 d. trumpam grįžęs į Lietuvą, Šateikiuose susituokia su Sofija Kymantaite. Kurį laiką kartu gyveno Druskininkuose ir Plungėje. Toliau intensyviai tapė (1907-1909 m. nutapė paskutinius brandžiausius savo paveikslus: ,,Pasakos“, ,,Zodiako“, ,,Žiemos“ ciklus, visas ,,sonatas“, ,,Rex“ ir kt.). 1909 m. rudenį vėl vyko į Peterburgą. Pervargęs grįžo į Druskininkus gydytis. 1910 m. kovo mėn. dėl nervinio išsekimo ėmė gydytis Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos). 1911 m. balandžio 10 d. būdamas 35 m., Čiurlionis toje pačioje sanatorijoje mirė nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. ČIURLIONIS – DAILININKAS M. K. Čiurlionio tapyba – tai apmąstymai įvairiausiomis filosofinėmis, psichologinėmis, religinėmis, menų sintezės temomis. Ji sudėtinga, originali, novatoriška, atspindinti ir lietuvišką, ir kosmopolitinę menininko pasaulėžiūrą. Jo tapyboje susilieja XIX – XX a. sandūroje vyravusios meno srovės – simbolizmas, romantizmas, secesija, atsiranda ir naujos meno krypties – abstrakcionizmo – užuomazgos. Kai kurie menotyrininkai Čiurlionį vadina abstraktaus meno pradininku ir jo kūrybą lygina su V. Kandinskio, A. Bioklino, O. Redono, M. Klingerio, E. Muncho. Svarbiausias M. K. Čiurlionio pasaulėžiūros formavimosi etapas – studijos Varšuvos ir Leipcigo konservatorijose, vėliau (1904) Varšuvos dailės mokykloje. Jis savarankiškai ,,studijavo gamtos mokslus, astronomiją, kosmogoniją, mineralogiją, istoriją, psichologiją, filosofiją ir net numizmatiką“(Čiurlionytė J. Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį. V., 1970. P. 59). Brolis Stasys dar mini matematiką, fiziką ir chemiją, Kanto ir Laplaso dangiškos mechanikos hipotezes, prancūzų astronomo Kamilio Flamarijono veikalus, rašytojų V. Hugo, H. Ibseno, F. Dostojevskio, E. Po kūrinius bei surinktas senų monetų ir mineralų kolekcijas. (M. K. Čiurlionis / Red. P. Galaunė. K., 1938. P. 12 – 13.) Čiurlionio paveiksluose ryškus labai savitas erdvės suvokimas, sukeliantis vaizdo, tapyto lyg iš paukščio skrydžio, įspūdį. Paveikslams suteikiamas kosminio regėjimo, gilaus vidinio susikaupimo atspalvis. Dailininką domina Visatos radimosi, jos sandaros, pasaulį valdančios dvasios klausimai, gamta ir jos ciklai, žmogaus gyvenimo prasmė, psichologinės būsenos ir būties evoliucija, galimybė įgyvendinti muzikinės kūrybos principus dailėje. 1901 – 1905 m. Čiurlionio tapybos darbai priskiriami ankstyvajam laikotarpiui, kuriam būdingi ieškojimai, įvairūs, kartais gana kraštutiniai siekiai, bet jaunas dailininkas nesiekia kuo nors sekti, o pats ieško savitų išraiškos priemonių. Iki 1903 m. jis dar tapo mėgėjiškus gamtos vaizdelius, o nuo 1903 m. lankydamas J. Kauziko studiją jau imasi simbolinių paveikslų (“Laidotuvių simfonijos” ciklas). 1904 m. pradėjęs lankyti Varšuvos dailės mokyklą Čiurlionis daug tapo. Pirmieji studijų metai duoda nemažą kūrybinį derlių – apie 110 – 140 paveikslų ir etiudų. Daugiausia dailininkas dirba pastele. Iš studijų laikų paveikslų galima išskirti ciklus “Tvanas”, “Rex”, “Para”, “Rūstybė”, žuvusį ciklą “Audra” ir meniškiausią kompoziciją “Žinia”. 1905 – 1906 metai žymi perversmą Čiurlionio tapyboje. 13 paveikslų ciklas “Pasaulio sutvėrimas” pradeda brandųjį dailininko etapą. Nuo šiol jis pamėgo temperos techniką, suteikiančią daugiau potėpio ir kolorito laisvės. Paveiksluose pradėjo nykti literatūrinis pasakojimas, tiesioginis simboliškumas, pereita prie abstraktesnės simbolikos. 1907 – 1909 m. laikotarpis – kūrybingiausi Čiurlionio metai. Vis labiau gilindamasis į žmogaus būties ir kosmoso problemas dailininkas nutapo “Zodiako” ciklą, pasakas (“Pilies pasaka”, “Karalių pasaka”, “Tvirtovės pasaka”), fantazijas, didingas kompozicijas ir paveikslus muzikiniais pavadinimais – brandžiosios tapybos viršūnę. Cikluose “Saulės”, “Pavasario”, “Vasaros”, “Jūros”, “Žalčio”, “Žvaigždžių”, “Piramidžių” sonatos matome, koks jautrus yra dailininkas gamtos išgyvenimams. Stengdamasis aprėpti ir kosmosą, ir žmogų, jis nebesitenkina tradicinėmis tapybos priemonėmis, o tapo laiko tekėjimą, fiksuoja įspūdžių kaitą. 1909 m. Peterburge Čiurlionis nutapo savo didžiausią kompoziciją “Rex”. Paveikslas pareikalavo iš autoriaus didelės intelektualinės įtampos, pastangų ir nusivylimų. Taip savotiškai užbaigiama per visą dailininko kūrybą perėjusi kosminė tema. Dauguma Čiurlionio paveikslų yra atlikti pastele ar tempera ant popieriaus arba kartono. Yra keletas aliejinių darbų, keli paveikslai tapyti tempera ant drobės. Šios technikos yra gana nepatvarios ir labai veikiamos aplinkos sąlygų. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukaupta beveik visa įžymiausio lietuvių dailininko tapyba, grafika, piešiniai ir eskizai, muzikiniai rankraščiai bei laiškai. Čia saugoma 220 jo paveikslų. Tik keletas pasaulio muziejų gali pasigirti turį Čiurlionio darbų. Po 2 Čiurlionio kūrinius turi Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Varšuvos nacionalinis muziejus ir Rusų muziejus Sankt Peterburge. Taip pat jo paveikslų ir grafikos darbų galima rasti S. Čiurlionienės-Kymantaitės memorialiniame kambaryje Kaune.
Svarbiausios autobiografinės žinios
M. K. Čiurlionis – dailininkas
M. K. Čiurlionis – kompozitorius
Svarbiausios autobiografinės žinios
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Grafikas ir kompozitorius. Muzikos mokėsi pas tevą vargonininką. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889-1892 m. mokėsi Plunges dvaro orkestro mokykloje.
1892-1893 m. joje grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre.
1894-1899 m. studijavo Varšuvos muzikos institute.
1901-1902 m. mokėsi Leipcigo konservatorijoje.
1902-1903 m. lankė Varšuvos piešimo mokyklą.
1904-1906 m. lankė Varšuvos dailes mokyklą, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas.
Kuri laiką Verteėi privačiomis muzikos pamokomis.
1905-1906 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
1907-1908 m. Vilniuje kartu su kitais bendraminčiais suorganizavo Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo “Vilniaus kanklių” draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.
M. K. Čiurlionio kūriniai susiję su XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. Jie turi simbolizmo, romantizmo, moderno bruožų. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.

M. K. Čiurlionis dailininkas
Daugiausiai M. K.Čiurlionis sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.
Ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903-1907) būdinga kosmologinė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos ritmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai.
1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dali sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos meninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės).
Kai kurie žymesni M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai “Laidotuvių simfonija”, Tvanas”, “Para”, “Pasaulio sutvėrimas”, “Žiema”, “Vasara”, “Zodiakas”, “Miestas”; sonatos “Saulės”, “Žvaigždžių”, “Jūros”, “Vasaros”; paveikslai “Ramybė”, “Rūstybė”, “Tiesa”, “Lietuviškos kapinės”.
M. K. Čiurlionis – kompozitorius
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra” turi velyvojo romantizmo bruožu. Chorinė muzika pagrista klasikos tradicijomis. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotu chorinio žanro kūriniu.
Gausiausia ir originaliausia iš M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių yra fortepijoninė kūryba. Ji turi vėlyvojo romantizmo, kai kurių naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės XX a. muzikos bruožų.
Tėvas Konstantinas Čiurlionis (1846–1914) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, paskui visą gyvenimą Druskininkuose. Suorganizavo mišrųjį chorą, kuris atlikdavo keturbalses mišias ir giesmes. Chore giedojo sūnūs Petras ir Jonas, dažnai tėvui talkindavo kiti sūnūs Konstantinas ir Povilas. Choro repeticijos dažniausiai vykdavo Čiurlioniu namuose.
M.K.Čiurlionis vaikystę praleido Druskininkuose, kur tėvo prižiūrimas išmoko skambinti fortepijonu. 1885 m. baigė liaudies mokyklą ir svajojo toliau mokytis.
1889–1893 m. gydytojo J.Markevičiaus rūpesčiu mokėsi M.Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje, kur pramoko muzikos teorijos ir bandė kurti, fleita grojo dvaro orkestre.
1894–1899 m. kunigaikščio M.Oginskio remiamas studijavo Varšuvos muzikos institute: fortepijono mokėsi pas prof. T.Brzezickį ir A.Sygietynskį, kompozicijos pas prof. Z.Noskowskį. Baigęs studijas, dar kurį laiką gyveno Varšuvoje ir vertėsi privačiomis muzikos pamokomis.
1901–1902 m. tobulinosi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje, kur pas prof. K.Reinekę studijavo kompoziciją, o pas prof. S.Jadasohną kontrapunktą.
1902 m. grįžo į Druskininkus, bet netrukus vėl išvyko į Varšuvą, kur lankė piešimo ir dailės mokyklą bei prof. J.Statterio vadovaujamą chorą. 1904 Varšuvoje vadovavo Lietuvių savišalpos draugijos chorui, o lankydamasis tėviškėje rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas.
1905 m. keliavo po Krymą ir Kaukazą, 1906 m. aplankė Dresdeną, Prahą, Vieną, Nürnbergą ir Müncheną.
1907 m. Vilniuje suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius.
1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.
1908 m. Vilniuje surengė antrąją lietuvių dailės parodą, prie Lietuvių dailės draugijos įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti (veikė 1908–1911 m.), buvo valdybos narys.
1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite.
1909 m. Lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime išrinktas Dainų ir gaidų rinkimo komisijos nariu. 1909 m. lankėsi ir kurį laiką gyveno Sankt Peterburge, rūpinosi lietuvių dailės reikalais. Susirgęs grįžo į Druskininkus. Vėliau perkeltas į Pustelniko ligoninę, kur ir mirė.
M.K.Čiurlionis – ne tik garsus dailininkas, bet ir lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. Jo muzikinį palikimą sudaro dvi simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, Styginių kvartetas, kantata „De profundis“, fuga „Kyrie“, „Agnus dei“, „Sanctus“, „Neliūskime“, „Lapas pageltęs nukrinta“, apie 200 kūrinių fortepijonui, apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir kt. 1909 Varšuvoje išleistas jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“. M.K.Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos „Beauštanti aušrelė, „Oi lekia, lekia“, „Šoks tėvelis suktinį“ ir „Taip toli žadėta” skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Chicagoje ir Toronte.
Retas choras ir Lietuvoje apsieina be M.K.Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų. Iš viso sukūrė apie 350 įvairių muzikos kūrinių (dalis jų nebaigti) ir apie 500 dailės darbų. Jis pirmasis muzikas, supratęs lietuvių liaudies dainų nepaprastą grožį, ieškojęs lietuviško stiliaus, naujų kūrybos formų, sugebėjęs įsiskverbti į savo tautos gilumines erdves ir ten įsiklausyti į muzikos bei tapybos paslaptis. Jo straipsniai ir raštai skatino kūrėjus labiau domėtis savuoju menu, dėjo pirmuosius pamatus nacionalinei kūrybai. Jis pirmasis lietuvių dailininkas, prašnekęs originalia kalba ir forma, patraukęs kitų dėmesį, susilaukęs didelės kitų tautų kultūrininkų bei menininkų pagarbos. Jo tapyba originali, nuoširdi ir nepakartojama. Ji lyg kokia graži daina, nuskambėjusi per visą Lietuvą. Jis bandė sujungti muziką ir tapybą, nors tie menai labai skirtingi ir nesujungiami. Muzika vyksta laike, o tapyba erdvėje. Bet jis pagavo muzikos dvasią, jos ritmą ir visa tai perkėlė į savo dailės drobes. Taip gimė jo garsiosios tapybos sonatos – keturi sonatų paveikslai: Allegro, Andante, Scherzo ir Finale.

M.K.Čiurlionis – Praeitis (1907 m.).
M.K.Čiurlionis – simbolistas, pirmasis iš lietuvių savo mene atskleidęs abstrakčiojo meno savitumą. Jis amžino gėrio ir grožio kūrėjas – dailininkas ir muzikas.
Turbūt daugiausia tyrinėjant M.K.Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą nusipelnė muzikai profesoriai Jadvyga Čiurlionytė ir Vytautas Landsbergis. 1970 m. išleista J. Čiurlionytės knyga „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“, V. Landsbergis sudarė knygas „M.K.Čiurlionio laiškai Sofijai“ (1973 m.) ir „Žodžio kūryba “ (1997 m.), parašė knygas: „ Čiurlionio dailė“ (1976 m.), „Vainikas Čiurlioniui“ (1980 m.), „Čiurlionio muzika” (1986 m.). Apie M.K.Čiurlionį knygas parašė J.Gaudrimas ir A.Savickas, J.Bruveris, S.Yla, J.Rūtenis.
M.K.Čiurlionio vardas
1965 m. Vilniaus vidurinei meno mokyklai (nuo 1994 m. menų gimnazija) suteiktas M.K.Čiurlionio vardas, o 1995 m. jo vardu pavadinta ir Druskininkų muzikos mokykla, rengiami jo vardo tarptautiniai pianistų ir vargonininkų konkursai, Kaune įsteigtas M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Druskininkuose memorialinis muziejus ir pastatytas įspūdingas paminklas, o 1995 m. Vilniuje įkurti jo vardo namai. Muziko ir dailininko vardą po pasaulį garsina M.K.Čiurlionio styginių kvartetas.
Jo vardu taip pat pavadintas vienas asteroidas – 2420 Čiurlionis.

Leave a Comment