Muziejai

Turinys

1. Kauno IX forto muziejus .........................3
2. Lietuvos aviacijos muziejus .......................4
3. Stepono Dariaus gimtinė ..........................5
4. Stasio Girėno gimtinė ..........................6
5. Lietuvos liaudies buities muziejus ......................7
6. Lietuvos jūrų muziejus .........................8
7. Lietuvos etnokosmologijos muziejus ...................10
8. Maironio lietuvių literatūros muziejus ....................11
9. S. Nėries memorialinis muziejus ......................12
10. Vaikų literatūros muziejus ........................13
11. Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus .................14

12. J. Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus ................14

Literatūros sąrašas.......................... 15

KAUNO IX TORTO MUZIEJUS
Žemaičių pl. 73, Kaunas, tel. 8-37 377715,
http://www.9fmuziejus.ot.lt ; jmenciun@takas.lt

1958 m. liepos 16 d. Kauno IX forte buvo įkurtas muziejus. Tai istorinis – architektūrinis paminklas, saugomas valstybės.

IX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės, statytos carinės Rusijos XIX a. pab. – XXa. pr., gynybinių įtvirtinimų. Tuo metu tai buvo pats moderniausias Kauno tvirtovės fortas, tačiau jį kaip ir kitus, 1915 m. rugpjūtį užėmė kaizerinės Vokietijos kariuomenė.
1924 m. IX forte buvo įkurtas Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialas, 1940 – 1941m. – NKVD kalėjimas – kalinių persiuntimo į Sibiro lagerius punktas, 1941 – 1944m. IX fortas tapo masinių žudynių vieta, kurioje naciai nužudė daugiau nei 50.000 įvairių tautybių žmonių, tarp jų daugiau nei 30.000 Kaune gyvenusių žydų, Kauno geto kalinių.
1984 m. buvo pastatytas naujas originalus, savitų formų muziejus, masinių žudynių vietoje – 32 m. aukščio trrijų skulptūrinių grupių monumentas (skulpt. A.Ambraziūnas), simbolizuojantis žūtį, skausmą, amžiną atminimą.

Naujo muziejaus ekspozicijos supažindina lankytojus su sovietų ir nacių okupacijų Lietuvai atneštu skausmu, netektimis bei praradimais. Tai įprasmina prof. K.Morkūno vitražai. Eksponuojami buvusių tremtinių, politinių kalinių drabužiai, namų apyvokos da

aiktai, įvairūs rankdarbiai, medžio dirbiniai pasakoja apie tremtinių, politinių kalinių gyvenimą, jų kasdienybę ir buitį. Ekspozicijoje apie nacių okupaciją Lietuvoje eksponuojami nužudytų žmonių asmeniniai daiktai, rasti IX forto masinių žudynių lauke. Muziejuje yra ekspozicija, skirta 46 inteligentams – Lietuvos įkaitams, 1943m. kovo mėnesį už antinacistinę veiklą išvežtiems ir įkalintiems Štuthofo koncentracijos stovykloje, ekspozicija apie Romą Kalantą, kuris, protestuodamas prieš sovietų okupaciją, 1972m. gegužės 15 d. susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje. Nemaža ekspozicijos dalis skiriama karininkams, kalėjusiems Norilsko lageriuose bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veiklai.
Senojo muziejaus (IX forto) ekspozicijos pasakoja apie keturis istorinius laikotarpius, su kuriais yra susijusi IX forto istorija.

Trys ekspozicinės salės skirtos Pirmajam pasauliniam karui ir Kauno tvirtovės istorijai. Čia galima susipažinti su aplink miestą buvusios Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų savita irr įdomia karine architektūra bei to meto ginkluote, taip pat galima aplankyti IX forto gynybinę sieną ir požemius.

Eksponuojami trys baudžiamieji karceriai, autentiškos 1924 – 1940 m. Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo ir 1940 – 1941 m. NKVD kalėjimo kameros, kuriose yra gultai, baldai, namų apyvokos daiktai.
Ekspozicijos pasakoja apie 1941 – 1944 metais nacių vykdytą žydų holokaustą, masines žudynes Lietuvoje, Kauno geto istoriją, legendinį 64 kalinių pabėgimą iš IX forto 1943m., apie žydų gelbėtojus lietuvius ir Japonijos konsulą Chiunę Sugiharą, kuris išgelbėjo per 6.000 žydų. Vienos iš kamerų sienoje yra išlikę priešmirtiniai Pr
rancūzijos žydų, 1944m. nužudytų IX forte, įrašai.
Muziejuje nuolat yra organizuojami įvairūs renginiai, edukaciniai projektai, gyvosios istorijos pamokos, susitikimai su buvusiais tremtiniais, getų, kitų koncentracijos stovyklų kaliniais. Minint svarbiausias istorines datas muziejuje yra rengiamos teminės parodos.

LIETUVOS AVIACIJOS MUZIEJUS
Veiverių 132, LT-46338, Kaunas. Tel., faks. (8-37) 29 55 47
http://www.lam.lt; El.p.: lam@lam.lt

Lietuvos aviacijos muziejaus pirmtakas – visuomeninis Sportinės aviacijos muziejus – pradėtas kurti Lietuvos aviatorių pastangomis 1971 m. ir oficialiai atidarytas 1983 m.
Muziejus įsteigtas 1990 02 19 (iki 1995 02 01 d. vadinosi Lietuvos technikos muziejumi) ir įsikūrė Kaune – nuo 1915 m. veikiančio Dariaus ir Girėno aerodromo teritorijoje.
1991 m. įregistruota muziejaus leidykla “Plieno sparnai”, perimtos S.Dariaus ir S.Girėno gimtosios sodybos, atstatytas garsaus aviatoriaus V.Pakarsko (1930-1995) rūpesčiu ir Kultūros fondo bei valstybės lėšomis.
Šiuo metu muziejus turi 4500 m2 ploto patalpas, 14 tūkstančių eksponatų (tarp jų 35 skraidymo aparatai), 16 tūkstančių leidinių biblioteką.
Ekspozicija „Lietuvos aviacija nuo gimimo iki šiandien“. Joje rodomos nuotraukos ir dokumentai, kuriuose atskleidžiama Lietuvos aviacijos raida. Vertingiausi eksponatai – Lietuvos karo aviacijos pirmųjų lėktuvų, generolo A.Gustaičio sukonstruotų ANBO, Lietuvos aeroklubo ir S. Dariaus amerikietiškų lėktuvų propeleriai.
Iš muziejuje saugomų žymiųjų aviatorių memorialinių kolekcijų lankytojams pristatomi 16 pasaulio rekordų pasiekusio aviamodeliuotojo P. Motiekaičio pagaminti lėktuvų modeliai bei iškovoti diplomai.
Ekspozicija atskleidžia ir sklandymo užuomazgas Lietuvoje, pristato pirmuosius B. Oškinio, A. Gyso, J. Pyragiaus pasiektus rekordus. Lankytojas čia gali susipažinti ir su Nidos sklandymo mokykla, jos tradicijomis.
Ekspozicijoje ga

alima pamatyti keturis skraidymo aparatus. Tai akrobatinis lėktuvas JAK-50, mokomasis sklandytuvas BRO-11M „Zylė“, sklandytuvas LAK-11 „Nida“ bei pirmasis lietuviškas J. Valūno sukonstruotas sraigtasparnis. Salėse taip pat demonstruojami įvairių laikotarpių lėktuvų, skraidyklių, sklandytuvų bei sraigtasparnių modeliai.
Muziejus bendradarbiauja su Karinėmis oro pajėgomis, Kauno aviacijos veteranų sąjunga, Lietuvos Aeroklubu, A.Gustaičio aviacijos institutu, bendrovėmis “Helisota” ir “Sportinė aviacija”. Su Kauno priešgaisrine gelbėjimo tarnyba renka Lietuvos ugniagesybos istorijos eksponatus. Pagal statutą muziejus yra aviacijos istorijos tyrimų koordinacinis centras Lietuvoje.
Muziejaus leidykla išleido daugiau kaip 30 leidinių (tarp jų – septynis muziejaus metraščio “Plieno sparnai” numerius, aviatorių S.Baipšio, V.Dovydaičio, J.Mikėno, L.Pesecko, J.Pyragiaus, S.Stanaičio atsiminimų knygas, A.Gamziuko monografiją apie A.Gustaitį, J.Balčiūno etnografines studijas, ir reikšmingiausią leidinį – muziejuje saugomų nuotraukų albumą “Lietuvos karinė aviacija 1919-1940”).
Muziejus susirašinėja, keičiasi leidiniais su kitų pasaulio šalių aviacijos muziejais, istorikais, periodinių leidinių redakcijomis. Muziejuje veikia Aviacijos istorijos, ekspozicijų ir leidybos, Rinkinių apsaugos ir apskaitos skyriai.
Už nuopelnus Lietuvos aviacijai penki muziejaus darbuotojai LR Prezidento dekretais apdovanoti S.Dariaus ir S.Girėno medaliais

STEPONO DARIAUS GIMTINĖ-MUZIEJUS
Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys
Dariaus km., Judrėnų paštas LT-5848 Klaipėdos raj.
Tel. (8-46) 442967, Faksas (8-47) 295547.

lam@lam.lt; http://www.lam.lt/

Lakūno Stepono Dariaus (Stepono Jucevičiaus) gimtinė-muziejus įkurtas 1991 04 30. Tais pačiais metais jis tapo Lietuvos technikos muziejaus padaliniu, o nuo 1995 m. vasario mėn. – Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys.
Muziejus veikia buvusioje gimtojoje S. Dariaus tėvų sodyboje. An

nksčiau tai buvo didelis vienkiemis Rubiškės kaime (dabar Dariaus k.). Sodyboje atstatytas S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis. Abiejuose pastatuose veikia ekspozicijos. Vienoje iš jų lankytojai susipažįsta su eksponatais, pasakojančiais apie Lietuvos aviacijos istoriją ir S. Dariaus gyvenimą, o kita ekspozicija yra sudaryta iš privačios M.Raštikio kolekcijos ir supažindina su senaisiais žemaičių buities reikmenimis.

Muziejaus ekspozicijos

Pirmoje ekspozicijoje, skirtoje Lietuvos aviacijos istorijai apžvelgti, lankytojai gali pamatyti keletą baldų, kuriuos S. Darius naudojo gyvendamas Kaune. Čia yra ir S. Dariaus šeimai priklausiusių daiktų, keletas lietuvių autorių sukurtų paveikslų. Ekspozicijoje nemažai ir kitų S. Dariaus asmeninių daiktų: knygų, proginių medalių, ženkliukų, foto nuotraukų. Lankytojai čia gali susipažinti ir su „Lituanikos” skrydį, S. Dariaus bei S. Girėno žygdarbį įamžinusiais pašto vokais, tautodailininkų darbais, įvairiais leidiniais ir kt. Eksponuojami ir paminklų S. Dariui bei S. Girėnui maketai. Ekspozicijoje yra ir daugiau įdomių eksponatų.

Antroje ekspozicijoje, kuri sudaryta iš M. Raštikio kolekcijos, lankytojai susipažįsta su žemaičių buityje seniau naudotais baldais, indais, audimo staklėmis, svėrimo, skalbimo ir lyginimo, linų ir vilnų apdirbimo priemonėmis, žemės apdirbimo, meistrystės įrankiais, žemaičių rūbais ir apavu (klumpėmis, naginėmis, medpadžiais) bei kt.

Muziejuje vyksta nemažai įdomių renginių. Jų metu paminimos svarbios Lietuvos aviacijos ir S. Dariaus gyvenimo datos.

Prie muziejaus veikia kempingas. Čia galima pailsėti ir įsikurti ilgesniam laikui.

STASIO GIRĖNO GIMTINĖ-MUZIEJUS
Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys
Vytogala, LT-5923 Šilalės rajonas
Tel. (8-46) 946798; Faksas (8-46) 295547.
lam@lam.lt ; http://www.lam.lt/

Stasio Girėno (Stanislovas Girskis, 1893-1933) gimtinėje Vytogalos kaime veikia Memorialinė ekspozicija, papildyta Žemaitijos regiono etnografiniais eksponatais.

S. Girėnas tarnavo Amerikos karo aviacijoje, vėliau lankė skraidymo mokyklą, tapo patyrusiu lakūnu. 1927 m. jis susipažino su S. Dariumi. Jie kartu rengėsi “Lituanicos” skrydžiui, 1933m. perskrido Atlantą ir žuvo ties Soldinu. Lakūnas palaidotas Kaune. Pagal to meto skridimo tikslumą lakūnai užėmė pirmąją vietą, pagal skridimo tolį – antrąją, pagal ore išbūtą laiką – ketvirtąją vietą pasaulyje.
Svarbiausi lankytini objektai sodyboje-muziejuje:
• Restauruota 1938 m. statybos klėtelė, kurioje įrengta muziejinė ekspozicija;
• Paminklinis akmuo, ženklinantis S. Girėno gimtinės vietą. Jis pastatytas 1969 m. vietoje jau sunykusio, 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio proga pastatyto kryžiaus;
• 1985-1988 m. atstatyta gyvenamoji troba;
• Informacinis stendas;
• Ąžuolinis stogastulpis su dviem saulutėmis (tai Lietuvos aviatorių dovana);
• 1990 m. pagal dailininko A. Varno projektą atstatytas ornamentuotas kryžius;
• Sodybos kiemas ir sodas.

Sodyboje – du šuliniai, žiogrių tvorele aptvertas gėlių darželis.

Klėtelės stenduose – D. Pundziaus sukurti Dariaus ir Girėno biustai, informacija apie lakūnus, S. Girėno kišeninis laikrodis, pluoštelis pašto vokų, ženklų, atvirukų, knygų, albumų, dainų apie Darių ir Girėną natos, „Lituanikos” maketai ir nemažai kitokių įdomių eksponatų.

Gyvenamojoje troboje – autentiškai įrengti kambariai. Didžiajame kambaryje – Vytogalos kaimo istorijos ekspozicija, dokumentai, pasakojantys apie Dariaus ir Girėno pasirengimą skrydžiui per Atlantą, jų laidotuves.

LIETUVOS LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS
S.Nėries 6, LT-56336, Rumšiškės, Kaišiadorių r.

8~346 47392, 8~682 20669, www.llbm.lt; direktorius@llbm.lt

Muziejaus teritorija 193 ha, ekspozicijų apžvalgos kelio ilgis apie 7 km.
Muziejaus įkūrimo data – 1966 metai, lankytojams jis buvo atidarytas 1974 metais.
Nekilnojamų etnografinių eksponatų (liaudies architektūros ir technikos objektai, mažoji architektūra) – 180. Beveik visi pastatai yra originalai, atkelti iš įvairių Lietuvos vietų.
Kilnojamų eksponatų (žemės ūkio inventorius, baldai, namų apyvokos kiti buities daiktai, miestelio prekės, apranga, tekstilė, amatininkų darbo įrankiai, transporto priemonės, dailės objektai ir kt.) – daugiau nei 82000.
Lietuvos liaudies buities muziejus atspindi XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės Lietuvos kaimo, miestelių architektūrą ir gyventojų buitį. Ekspozicija organizuota etnografiniais regionais, reprezentuojančiais Aukštaitiją (39 pastatai), Žemaitiją (39 pastatai), Suvalkiją (13 pastatai) bei Dzūkiją (18 pastatų). Mažosios Lietuvos sektorius dar statomas. Sektoriai vizualiai atskirti vienas nuo kito mišku ar reljefo dėka – pereinant iš vieno sektoriaus į kitą nejučiomis patenkama į kitų tradicijų Lietuvos regioną. Pagrindinis pristatymo vienetas – įvairaus turtingumo sodyba su gėlių darželiu, kryžiumi ar koplytstulpiu, sodu, daržu, tvoromis, šuliniu ir kt. Pastatų interjero ekspozicijos – šiokiadieninės ir šventinės, atspindinčios pvz., kalvio darbus ar vestuves, Velykas ir pan. Muziejaus centre – Miestelis su prekybiniais pastatais, mokykla, knygynu, dinaminėmis puodžiaus, karuolninko, audėjos ir kitomis ekspozicijomis.
Atskirame, atokiau nuo muziejaus apeigos kelio sektoriuje, skirtame Lietuvos gyventojų tremties ir pasipriešinimo atminimui, eksponuojama gyvulinis trėmimo vagonas, jurta, panaši į 1941-1942 m. lietuvių tremtinių statytas prie Laptevų jūros, atkurtas štabinis partizanų bunkeris.
Prie muziejaus veikia Rumšiškių muziejaus dvaro akademija, skirta neformaliam suaugusiųjų švietimui.
Tradicinių švenčių metu ir savaitgaliais muziejuje koncertuoja folkloro ansambliai.
Papildomos paslaugos (užsisakoma iš anksto): teminės ekskursijos ir užsiėmimai, liaudiški žaidimai, laužas, kaimiškų patiekalų degustavimas, folkloro ansamblio koncertas, jodinėjimas ir pasivažinėjimas arkliais, darbo kolektyvų, giminių ir artimųjų švenčių, jubiliejų organizavimas; firmų, įmonių gaminių pristatymo organizavimas.
Teminės ekskursijos ir užsiėmimai: Šeimos papročiai (mergvakaris, vestuvės, krikštynos);
Kalendoriniai papročiai ( Užgavėnės, Velykos, Jurginės, Sekminės, Kalėdos);
Buitis ir darbai („O kai aš pas promočiutę buvau“, Vakarojimas, Lino kelias, Diena senojoje pradžios mokykloje, Šis tas apie puodynes ir puodynėles, Apšvietimo priemonės ir žvakių liejimas).

LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS

Smiltynės pl. 3, LT-93100, Klaipėda.
Tel.: (8-46) 490740, Faksas (8-46) 490750

http://www.juru.muziejus.lt/; ljm@muziejus.lt

Lietuvos jūrų muziejus įsikūrė šiauriausiame Kuršių nerijos taške – Kopgalyje. Iš trijų pusių jo krantus skalauja Kuršių marios ir Baltijos jūra. XIX amžiaus antroje pusėje Kopgalyje buvo pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė. II pasaulinio karo pab. tvirtovė buvo apgriauta. Restauravus ir atstačius tvirtovę, 1979 metais joje buvo atidarytos pagrindinės Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijos. Jau muziejaus kūrimo pradžioje tapo aišku, kad tai bus kompleksas, kuriame derės jūrų gamtos ir laivybos istorijos ekspozicijos.
Ekspozicijos plotas – apie 85.000 m2 . Bendras eksponatų skaičius – 60.062 vnt.

Ekspozicijos
Jūrų paukščių ir žinduolių ekspozicija. Lauko baseinuose gyvena Baltijos ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai, pingvinai. Ruoniai ir pingvinai sėkmingai veisiami.Vasaros sezono metu vyksta Šiaurės jūrų liūtų pasirodymai.
Akvariumas. 31 akvariume laikomos Baltijos jūros, Lietuvos gėlųjų vandenų, dekoratyvinės, koralinių rifų žuvys. Naujiena – 4 akvariumai su gyvais koralais.
Jūrų faunos ekspozicija. Ekspozicijoje eksponuojama Baltijos jūros geografija, geologija, gyvūnija, turtinga kriauklių ir koralų kolekcija. 2004 m. atidaryta Jūrų faunos ekspozicijos naujausia dalis „Tropinės žuvys. Plėšrūs ir pavojingi gyvūnai: mitai ir tikrovė“.
Laivybos istorijos ekspozicija. Šioje ekspozicijoje eksponuojami originalūs žvejybos laivai, XIX a. pab. – XX a. pr. etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Keturiose po pylimais esančiose salėse eksponuojami laivų modeliai, archeologiniai radiniai, dokumentinė medžiaga, pasakojanti apie Lietuvos laivybos istoriją. Aikštelėse ant pylimo eksponuojama gausi senovinių ir šiuolaikinių inkarų kolekcija.
„Kopgalio tvirtovė – Klaipėdos istorinio paveldo dalis“. Ekspozicija veikia muziejaus pirmoje laivybos istorijos salės paternoje – požeminėje pylimo dalyje. XIX a. pastatyta jūrinė tvirtovė, turėjusi ginti Klaipėdos uosto įplauką. Ekspozicijoje rodomos fortų projektų kopijos iš Vokietijos archyvų, ikonografinė medžiaga, rekonstrukciniai piešiniai, vaizduojantys tvirtovės įgulos tarnybos ir gyvenimo scenas, atkuria Kopgalio tvirtovės istoriją, kurios įspūdį sustiprina garso instaliacija „Tvirtovės praeitis atsiliepia aidais“ bei atidarymui sukurtas vėliavos pakėlimo ceremonialas su artilerijos pabūklo salve.
Delfinariumas. Klaipėdos delfinariumas atidarytas 1994 metais, yra vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje. Kartu su jūrų muziejum ir akvariumu jis sudaro unikalų jūros pažinimo kompleksą. Klaipėdos delfinariume gyvena Juodosios jūros delfinai – afalinos (Tursiops truncatus). Delfinariume kartu su delfinais gyvena Kalifornijos jūrų liūtų (Zalophus Californianus) porelė. Delfinai ir Kalifornijos jūrų liūtai dalyvauja pasirodymuose.
Delfinų terapijos centras. 2003 m. sausio 27 d. pasirašyta trišalė bendros veiklos sutartis tarp Lietuvos jūrų muziejaus, Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės dėl Jūrų muziejaus pažintinio pramoginio komplekso papildymo Delfinų terapijos centru, teikiančiu reabilitacijos ir gydymo paslaugas Lietuvos bei kaimyninių Rytų Europos šalių vaikams, sergantiems autizmu, Dauno sindromu, cerebriniu paralyžiumi.
Moliuskų kriauklių kolekcija bei ekspozicija „Vėžiagyviai ir dygiaodžiai“.

„Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“. Čia eksponuojami iš Baltijos gelmių iškelti laivų fragmentai: burlaivių inkarų štokai, brašpiliai, bimsai, kylio ir špantų detalės ir pan.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla

Muziejuje veikia klubas „Muziejaus draugai“. Šis klubas rengia edukacines programas. Jūrų biologijos ir laivybos istorijos temų programos skirtos bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams.

Tradiciniai renginiai muziejuje:
Atvirų durų dienos muziejuje;
Ruonių vardynos;
Pavasario šventė;
Kalėdų šventė;
Folkloro muzikos koncertai ir festivaliai etnografinėje žvejo sodyboje.

LIETUVOS ETNOKOSMOLOGIJOS MUZIEJUS
Kulionių km., Čiulėnų sen., Molėtų raj. Tel./faksas: (8-383) 45-424,

http://www.cosmos.lt/ ; astro@moletai.omnitel.net

Etnokosmologija – kompleksinė mokslo disciplina, nagrinėjanti lietuvių (baltų) archaiškąsias pasaulėžiūros bei kalendorines sistemas, paremtas astronominiais stebėjimais, taip pat šių stebėjimų metodus ir žinių perdavimo iš kartos karton būdus.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus kaupia, tiria ir pateikia lankytojams medžiagą apie žmogaus ir žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu. Muziejus įkurtas 1990 m. kovo 15 d.
Lietuvos etnokosmologijos muziejų sudaro:
1. Eksponatų rinkinys (per 2100 buities daiktų, architektūrinių detalių, fotonuotraukų, senovinių matavimo prietaisų, tautodailės ir profesionalaus meno pavyzdžių).

2. Informacinis bankas – biblioteka (per 2000 knygų, visą Lietuvos teritoriją apimanti etnografinių ekspedicinų medžiaga, moksliniai straipsniai, audio, video, skaitmeniniai įrašai – visa tai, kas talpina informaciją apie žmogaus ryšius su kosminiu pasauliu).

3. Muziejinė ekspozicija (erdvė, kur pasitelkus eksponatus, architektūrą, interjerą, apšvietimą, muziką atskleidžiami įvairūs, saviti, žmogaus ryšiai su kosminiu pasauliu).

4. Visatos objektų stebėjimas pro teleskopą (betarpiškas žmogaus kontakto su kosminiu pasauliu emocinis pergyvenimas.)

5. Etnokosmologijos parkas (etnokosmologinė ekspozicija gamtinėje aplinkoje, pateikianti ryšio su kosminiu pasauliu lauko eksponatus: koplytstulpius, kalendorines stebyklas, ženklintus akmenis, Saulės laikrodžius, skulptūras ir kt.).

Etnokosmologijos muziejaus ekspoziciją sudaro 7 aukštyn kylančios požeminės pakopos ir bokštas (pastato architektas V. Lisauskas), simbolizuojantys mitinio pasaulio modelio – Pasaulio medžio tris dalis – požemį (Mirusiųjų pasaulį, praeitį), žemę (žmonių pasaulį, dabartį) ir dangų (Dievų pasaulį, ateitį). Kilimas ekspozicija aukštyn, kartu išreiškia ir žmogaus tobulėjimo siekį. Kiekviena ekspozicijos pakopa yra skirta konkrečiai žmogaus ir kosminio pasaulio ryšių grupei atspindėti. Pirmojoje pakopoje lankytojai supažindinami su seniausiu ir amžinuoju žmogaus ryšiu su kosminiu pasauliu – mitologija. Čia prisimenama tautodailės ir švenčių ritualų simbolika, mitinis edvės ir laiko suvokimas. Sekančiose pakopose lankytojai supažindinami su senąja metrologija, laiko ir erdvės matavimo būdais, kalendorių sudarymo principais ir tradicinėmis šventėmis. Eksursijos metu kiekvienas lankytojas savo rankomis gali paliesti tikrą ateivį iš kosminio pasaulio – geležinį meteoritą iš muziejaus meteoritų kolekcijos. Paskutiniojoje požemio pakopoje yra salė, kurioje eksponuojami teminiai meno kūriniai (paveikslai, skulptūros). Taip pat šioje salėje ekskursijų metu demonstruojamos teminės prezentacijos. Muziejaus bokšte lankytojai gali ne tik susipažinti su moderniu teleskopu, stebėti Saulės dėmes dieną ir tolimuosius dangaus kūnus naktį, bet ir iš 40 metrų aukščio pasigrožėti Molėtų krašto gamta.

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS

Rotušės aikštė 13, Kaunas LT–44279, tel. 8 37 206842, 8 37 201284,
svetainė internete http://www.maironiomuziejus.lt

Maironio lietuvių literatūros muziejus yra didžiausias Lietuvoje literatūrinio profilio muziejus. Jis įsikūręs Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, rūmuose, kuriuos XVIII amžiaus viduryje pastatė Kauno miesto teismo seniūnas S. Sirutis. Manoma, kad namai statyti ant trijų XVI amžiaus pastatų pamatų – yra išlikę gotikiniai rūsiai. 1779 m. rūmai atiteko Starodubo teismo seniūnui grafui J. Chrapovickiui, kurio iniciatyva buvo rekonstruoti: užmūrytas įvažiavimas, pristatytas klasicistinis prieangis, iš dalies pakeistas fasadas.
Po 1812 m. karo name buvo ligoninė. Malšinant 1863 metų sukilimą, čia veikė karo lauko teismas, pastato rūsiai paversti kalėjimu, kuriame kalinti sukilimo dalyviai, vadas kunigas A. Mackevičius nuteistas mirti.
1903 m. name įsikūrė Kauno tvirtovės štabas.
1909 m., grįžęs iš Peterburgo, kur 15 metų profesoriavo Katalikų dvasinėje akademijoje, rūmus nupirko kunigas ir poetas Jonas Mačiulis-Maironis (1862-1932). Po remonto, 1910 m. Maironis kartu su seserimi Marcele Mačiulyte apsigyveno aštuoniuose antrojo aukšto kambariuose, apstatytuose stilingais baldais. Butą, dekoruotą dailininko T. Daugirdo, puošė vertingi paveikslai, skulptūros, bareljefai. Čia dažnai lankydavosi menininkai, dvasininkai, visuomenės veikėjai, studentai, giminaičiai. Kita namo dalis buvo skirta įvairioms lietuviškoms organizacijoms: dailiųjų rankdarbių mokyklai, „Sakalo” leidyklai, žurnalo „Garnys” redakcijai, bibliotekai-skaityklai.
Šalia rūmų Maironis užveisė puikų sodą, kuriame mėgo dirbti ir ilsėtis.
Kauno kunigų seminarijos rektorius, prelatas, lietuvių literatūros klasikas, sukūręs savitą maironinę poetinę mokyklą, J. Mačiulis-Maironis šiuose namuose gyveno iki mirties. Po jos praėjus ketveriems metams, 1936-aisiais birželio 28 dieną Maironio bute atidarytas muziejus – įrengti trys memorialiniai kambariai. Visas butas atkurtas tik 1992 m., autentiškai restauruotas 1998 m. Muziejaus lankytojus žavi kanklėmis skambančios durys, puošnus, savitas kambarių interjeras, meno kūriniai, bibliotekos knygos, aksomo baldai, meniškai raižyti bufetai, senoviniai laikrodžiai.
Poeto kūrybinis, archyvinis bei memorialinis palikimas sudaro didžiausią ir pagrindinį Maironio lietuvių literatūros muziejaus rinkinį.
Nuo 1941 m. muziejaus vedėjo, poeto Bern. Brazdžionio iniciatyva pradėta kaupti ir kitų rašytojų archyvinė medžiaga. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo muziejaus fondai pasipildė gausiais išeivijos rašytojų archyvais. Šiuo metu Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra per 200 tūkst. eksponatų. Jie aprėpia visą Lietuvos raštijos laikotarpį – nuo pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo iki šių dienų.

Muziejus tapo namais visiems Lietuvos ir išeivijos rašytojams. Po šių namų stogu vyksta literatūros vakarai, naujų knygų sutiktuvės, mokslinės konferencijos, parodos, įvairios edukacinės programos moksleiviams, skaitovų ir kūrėjų konkursai, kiekvieną gegužę muziejaus sode vainikuojamas Poezijos pavasario laureatas.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus lankytojai gali susipažinti su ekspozicijomis „Maironio gyvenimas ir kūryba”, „Lietuvių literatūros istorijos ekspozicija šiuolaikiniu žvilgsniu”, „Išėję sugrįžti” (skirta lietuvių išeivių rašytojams, jų kultūriniam bei literatūriniam gyvenimui Vokietijos DP stovyklose 1945-1950 m., monografiškai pristatomos iškiliausių kūrėjų asmenybės ir kūryba).
Maironio lietuvių literatūros muziejui priklauso penki muziejai-skyriai: Salomėjos Nėries memorialinis muziejus, Vaikų literatūros muziejus, Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus, Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus, Juozo Grušo memorialinis muziejus.

SALOMĖJOS NĖRIES MEMORIALINIS MUZIEJUS
Maironio lietuvių literatūros muziejaus skyrius
S. Nėries g. 7, Palemonas, Kaunas LT-52249, tel. 8 37 373606

Salomėjos Nėries memorialinis muziejus Palemone atidarytas 1962 m. lapkričio 17 d. Namas statytas 1937–1938 m. pagal poetės vyro, skulptoriaus ir architekto, Bernardo Bučo projektą. Pastatas medinis, vėliau aptinkuotas, dviejų aukštų su mansarda ir mūriniu priestatu skulptūros dirbtuvei. Poetė su šeima čia gyveno 1937-1941 m.
Salomėja Nėris (tikr. Bačinskaitė-Bučienė, 1904-1945) – iškiliausia Lietuvos XX a. poetė lyrikė, didelio talento ir sudėtingo likimo literatūros klasikė.
Muziejaus fonde sukaupta apie šeši tūkstančiai eksponatų: rankraščių, autorinių mašinraščių, fotografijų, memorialinės bibliotekos knygų, senosios spaudos, laiškų ir kt.
2004 m. po muziejaus renovacijos lankytojų laukia naujos ekspozicijos. Buvusioje Bernardo Bučo vasaros skulptūros dirbtuvėje įrengta moderni literatūrinė ekspozicija apie Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos kelią. Yra terminalas, kuriuo rodomi filmuoti archyviniai poetės vaizdo įrašai, fotonuotraukos, skamba aktorės Rūtos Staliliūnaitės skaitomi poetės eilėraščiai.
Muziejuje atkurtas XX a. 4-to dešimtmečio menininkų namų interjeras. Keturiuose memorialiniuose kambariuose eksponuojami ne tik Salomėjos ir Bernardo Bučų, bet ir tarpukario Lietuvos inteligentų buityje naudoti baldai bei daiktai. Žiemos dirbtuvėje lankytojai gali pamatyti Bernardo Bučo skulptūrų, eskizų. Ant sienos įrengta fotonuotraukų galerija apie šį menininką. Svečių kambaryje saugomi šeimos baldai, poetės memorialinė biblioteka. Siauri, mediniai laiptai veda į S. Nėries darbo kambarį ir neįprastą, originalų miegamąjį antrame aukšte.
Jaukioje namo mansardoje, iš kurios galima patekti į didelę lauko terasą, įrengta edukacinė klasė. Lankytojus žavi Salomėjos ir Bernardo Bučų puoselėto sodo, Lakštingalų slėnio bei Kauno marių pakrančių vaizdai, atsiveriantys iš keturių namo balkonų.
Muziejuje vyksta įvairūs renginiai: Salomėjos Nėries gimimo ir mirties metinių minėjimai, poezijos ir muzikos popietės, edukacinės programos moksleiviams.

VAIKŲ LITERATŪROS MUZIEJUS
Maironio lietuvių literatūros muziejaus skyrius
Donelaičio 13, Kaunas LT-44239, tel. 8 37 206488

Vienintelis Lietuvoje Vaikų literatūros muziejus įkurtas 1991 m. Jis įsikūręs gyvenamajame name, pastatytame 1931 m., priklausiusiame Nepriklausomos Lietuvos advokatui, politikui, visuomenės veikėjui Mykolui Sleževičiui (1882 – 1939).
Muziejaus ekspozicijoje pristatoma lietuvių vaikų literatūros istorija eksponuojant rašytojų, kūrusių vaikams praeityje ir kuriančių šiandien, fotonuotraukas, rankraščius, knygas ir jų iliustracijas, asmeninius daiktus, baldus, meno kūrinius. Čia galima pamatyti pirmąją lietuvišką knygą vaikams – M. Valančiaus „Vaikų knygelę”, išspausdintą Tilžėje 1867 m., poeto Vytės Nemunėlio rankdarbinę knygelę “Rasos karoliai”, rašytojai A. Liobytei priklausiusius senovinius XIX a. baldus bei daug kitų unikalių eksponatų. Vaikų literatūros ištakas atspindi mokytis skaityti skirtos knygos – elementoriai. Eksponuojamas Mikalojaus Akelaičio “Lementorius, arba pradžia mokslo, sudėta mažiems vaikeliams” (1860). Ekspozicijoje taip pat atspindėta lietuvių vaikų periodinės spaudos raida, daug vietos skirta svarbiam vaikiškos knygos elementui – iliustracijai.
Ryškumo ir spalvingumo ekspozicijai suteikia muziejuje apsigyvenę kaunietės tautodailininkės Stasės Samulevičienės iš kailio siūti žaislai – pūkuotukai.
Muziejuje galima aplankyti rašytojo P. Cvirkos memorialinį kambarėlį, kuriame jis gyveno 1934–1935 m.
Vaikų literatūros muziejuje vyksta susitikimai su rašytojais, edukacinės programos, rengiamos rašytojams bei vaikų kūrybai skirtos parodos, kasmet vyksta Kiemo teatro šventės.

BALIO IR VANDOS SRUOGŲ NAMAI-MUZIEJUS
Maironio lietuvių literatūros muziejaus skyrius
B. Sruogos 21, Kaunas Lt-50250, tel. 8 37 730474

Balio ir Vandos Sruogų namai-muziejus įkurtas Kaune, Žaliakalnyje, 1966 m. poeto bei dramaturgo, lietuvių literatūros klasiko, garsiosios atsiminimų knygos apie Štuthofo koncentracijos lagerį „Dievų miškas” autoriaus Balio Sruogos (1896-1947) ir pedagogės, Lietuvos istorijos tyrinėtojos Vandos Daugirdaitės Sruogienės (1899-1997) namuose, kuriuos jie pasistatė 1938 m. pagal architekto grafo Vladimiro Zubovo projektą ir gyveno su dukra Dalia, būsimąja kultūros veikėja, iki 1940 m.
Muziejaus rinkinį sudaro apie 21 tūkstantį eksponatų: B. Sruogos, V. Daugirdaitės- Sruogienės, D. Sruogaitės rankraščiai, laiškai, dokumentai, fonoteka, memorialiniai daiktai, meno kūriniai, knygos ir kt. Dalis šio rinkinio eksponuojama muziejuje – pirmame aukšte atkurti trys autentiški kambariai: svetainė valgomasis, rašytojo ir jo žmonos darbo kabinetai. Antrajame namo aukšte įrengtos ekspozicijos, atspindinčios šių trijų iškilių asmenybių gyvenimą bei veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

Muziejuje vedamos literatūrinės pamokos moksleiviams, įvairios edukacinės programos, skaitomos paskaitos. Čia kasmet vyksta Balio ir Vandos Sruogų gimimo bei mirties metinių minėjimai, atsiminimų vakarai, Poezijos pavasario šventės, poezijos popietės, rengiamos parodos.

JUOZO TUMO-VAIŽGANTO MEMORIALINIS MUZIEJUS
Maironio lietuvių literatūros muziejaus skyrius
Aleksoto 10 – 4, Kaunas LT-44280, tel. 8 37 222371

Juozo Tumo–Vaižganto memorialinis muziejus įkurtas 1997 m. liepos 8 d. bute, kuriame 1920–1933 m. gyveno kunigas, lietuvių literatūros klasikas J. Tumas–Vaižgantas. Tuomet tai buvo gydytojo Petro Musteikio nuosavybė. Namas, kurio antrame aukšte veikia muziejus, stovi prie vienos seniausių Kaune Vytauto Didžiojo Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Ant pastato yra paminklinė portretinė lenta, skirta Vaižgantui. Jos autorė — skulptorė Virginija Babušytė Venckūnienė.

Muziejuje atkurta keturių J. Tumo–Vaižganto gyventų kambarių („užsakų”, svetainės – bibliotekos, miegamojo, valgomojo) autentiška aplinka, liudijanti rašytojo gyvenimo būdą ir asmenybę, reprezentuojanti tarpukario Lietuvos inteligento, kunigo būstą. Eksponuojami Vaižganto baldai, paveikslai, biblioteka, įvairūs asmeniniai daiktai kalba apie šeimininko praktiškumą, meninį bei estetinį skonį, tautiškumo ir katalikybės prioritetus.

Muziejuje minimos J. Tumo–Vaižganto gyvenimo svarbiausios datos, vyksta literatūrinės popietės, edukacinės programos moksleiviams.

LITERARŪROS SĄRAŠAS

1. http://www.lam.lt
2. www.llbm.lt
3. http://www.juru.muziejus.lt/
4. http://www.cosmos.lt/
5. http://www.maironiomuziejus.lt
6. http://muziejai.mch.mii.lt/
7. Muziejų atsakingų darbuotojų pateikta informacija.

Leave a Comment