Klaipedos pilies muziejus

Pilies muziejus atidarytas 2002 m. rugpjūčio 1 d. iškilmingai švenčiant Klaipėdos miesto 750-ies metų jubiliejų. Tą dieną realybe tapo miesto vadovų, archeologų bei istorikų keletą dešimtmečių puoselėta idėja seniausią miesto dalį – Klaipėdos piliavietę – padaryti prieinamą visiems.
Pilies muziejus įsikūręs po žemės pylimu – bastionu esančioje princo Frydricho poternoje, kurioje XVII a. buvo laikoma artilerija. Muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Klaipėdos pilies ir miesto raida XIII – XVII a.

Muziejus isikures po zemes pylimu-bastionu irengtoje poternoje.

Rengiant Pilies muziejaus ekspoziciją, buvo atsižvelgta į šiuolaikinius reikalavimus, pagal kuuriuos ekspozicija turi būti ne tik moksliškai nepriekaištinga, konceptuali, bet ir vizualiai patraukli, įdomi, net emocionali, turinti pabrėžtinai edukacinį pobūdį.

Muziejaus ekspozicijos pradzia – poternos tunelyje.

Ekspozicija prasideda poternos tunelyje, kuriame eksponatai išdėstyti stenduose pagal atskirus pilies ir miesto raidos XIII – XVII a. etapus.
Pirmame stende eksponuojami kuršių ginklai bei papuošalai, kadangi prieš įsikuriant Ordinui Klaipėdos apylinkės priklausė kuršiškai Pilsoto žemei, kur egzistavo savita ir turtinga kultūra.

Taip atrode Kursiu gyventojai.

Kitas stendas skirtas Klaipėdos įkūrimui, čia pateikiama pilies įsteigimo rašto kopija beei schema-maketas “Klaipėdos pilies ir miesto situacija XIII a.”. Kituose dviejuose stenduose eksponuojami XIV – XV a. Klaipėdos pilyje rasti įvairūs buities daiktai bei pilies ir miesto maketas-schema.

XVI a. skirtuose stenduose lankytojai gali pamatyti vieną iš svarbiausių muziejaus eksponatų – auksinį br

rangakmeniu inkrustuotą žiedą. Prof. habil. dr. V. Žulkus nustatė, kad tokių, XVI a. vid. datuojamų, žiedų yra žinoma tik trys: jie galėjo priklausyti arba vieno (vyskupų) luomo atstovams, arba tai yra tos pačios juvelyro dirbtuvės gaminiai.

Piliavieteje rastas renesansinis ziedas su brilliantine akute

Greta įspūdingojo žiedo eksponuojami renesansiniai kokliai, aludario reikmenys, buities daiktai. Paskutiniuose dviejuose stenduose galima pamatyti kalvio įrankius ir dirbinius bei kurpiaus gaminius.

Kliapedos senamiestyje archeologu rstas XVI a. renesansinis koklis

Poternoje šalia tunelio esančioje patalpoje galima pamatyti XVII a. buitinę sceną, kurioje prie stalo sėdi manekenai – miestiečiai, aprengti tiems laikams būdingais drabužiais. Šalia jų eksponuojama restauruota buitinė keramika, rasta kasinėjant senamiestį ir pilį.

Manekenai su XVII a. miestieciu drabuziais

Didžiojoje poternos patalpoje rodomas įspūdingo dydžio (2 x 2,5 m) maketas lankytojams leis susipažinti suu XVII a. miesto ir pilies išplanavimu. Toje pačioje salėje vaizduojamas pasirengimas švedų kariuomenei atremti: stovi kariai su amunicija, šalia – 2 m ilgio ir 1 t svorio patranka, kuri buvo rasta rekonstruojant tiltą šalia piliavietės. Kitoje salės pusėje, šalia išlikusių XIV a. tilto liekanų, manekenas-darbininkas vaizduoja pilies rekonstravimo darbų sceną.

XVII a. plytos ir sviediniai I pili buvo gabenami karuciais.

Didžiosios salės nišose eksponuojami autentiški XVI – XVIII a. ginklai, mediniai darbo įrankiai, buities reikmenys ir kiti eksponatai.

Idomi vyno gertuve XVI a.

Didelio lankytojų dė

ėmesio vertas muziejuje įrengtas kompiuterių terminalas. Kompiuterių terminale lankytojai gali savarankiškai ieškoti papildomos informacijos apie Klaipėdos ir Memelio vardų kilmę, miesto herbo atsiradimą ir jo prasmės aiškinimą, miestiečių buitį, miesto raidą nuo pilies pastatymo iki XVII a. Spaudžiant kompiuterio ekraną, galima paklaidžioti po XVII a. Klaipėdos pilį, jos kiemą ir pastatus.
Lankantis muziejuje, verta apžiūrėti ir atkastas pilies liekanas. Ypač įspūdingi yra Didžiojo parako bokšto pamatai XIV-XVII a., kurie dabar yra atstatomi.

XVI a. statyto Didziojo parako boksto pamatai.

Be to, Pilies muziejuje lankytojai gali pereiti seniausiu Klaipėdoje XVI a. grindiniu, o užlipę ant Frydricho bastiono – pasigrožėti miesto panorama.

Seniausias Klaipedos miesto grindinys yra piliavieteje.

Pilies muziejaus ekspoziciją kūrė ir įrengė ne tik Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai, bet ir didelis būrys įvairių specialistų. Restauratoriai Stasys Mišeikis ir Elena Gvildytė kūrė manekenus, Dalia Aleksandravičiūtė-Zagnoj siuvo drabužius manekenams bei rūpinosi batų, piniginių, sagų kopijų (pagal išlikusias XVI a. analogijas) gamyba. Vladas Žalkauskas, remdamasis prof. habil. dr. Vlado Žulkaus ir Zitos Genienės konsultacijomis, padarė XIII – XVIII a. pilies ir miesto maketus. UAB “Pamario restauratorius” darbuotojai pagamino XVI – XVII a. stalo, suolų, statinių ir patrankos lafeto kopijas. Dizainerė Viktorija Gordina su kolegomis sukūrė virtualią muziejaus ekspoziciją.

Pilies muziejaus ekspozicija yra didelio darbo pradžia. Ekspoziciją, pasakojančią apie Klaipėdos is

storiją ir miestiečių gyvenimą XVIII – XIX a., ketinama įkurti kitoje pakankamai gerai išlikusioje poternoje po princo Karlo bastionu. Joje ketinama įkurti Klaipėdos ir klaipėdiečių gyvenimui XVIII – XIX a. skirtą ekspoziciją. Ateityje planuojama atstatyti ir Didįjį pilies bokštą.

Pilies sunykimas
Po Septynerių metų karo Klaipėdos pilis praranda strateginę svarbą ir pamažu apleidžiama. 1770 m. pradėti pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai. Pastatai naudojami miesto reikalams. Tačiau neremontuojama pilis po truputį pradėjo griūti ir 1872 – 1874 m. nugriaunami paskutinieji pilies rūmai.

Leave a Comment