KLAIPĖDOS KOLEGIJA PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
KULTŪROS ISTORIJA
DVARU KULTŪROS PAVELDAS EUROPOJE IR LIETUVOJE, JO IŠLIEKAMOJI VERTE
Referatas
Darbą atliko: 2 kurso neak. skyriaus studentė Reda Mejerienė
Darbo vadovas: Dėst. Z. Lapinskienė
Klaipėda, 2006 TURINYS
ĮVADAS 31. ŠIUOLAIKINĖ PAVELDO SAMPRATA 42. DVARŲ KULTŪROS PAVELDAS EUROPOJE IR LIETUVOJE 5 2.1. Lietuvos dvarų palikimas 53. LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO APSAUGA 11IŠVADOS 12LITERATŪRA 13PRIEDAI 14
ĮVADAS
Kiekvieno miesto ar miestelio istorija turi unikalių, tik jai vienaibūdingų, bruožų. Deja, įvairių suiručių, nuosmukių metu juos dažnaipadengia užmaršties kalėjimo voratinkliai. Laikui bėgant visa tai įgaunakitokią vertę – istorinę vertę. Todėl tiems, kas ryžtasi tuos bruožusatgaivinti, idant jie taptų plačiai visuomenei suvokiama, saugoma, vienaipar kitaip pasauliui eksponuojama vertybė, į šį triūsą tenka įdėti daugkantrybės, meilės ir jėgų. Kaip apibrėžia Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybiųapsaugos įstatymas, kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos,perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu,istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantysobjektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemėssklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantysstatiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių irkartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektaiar gali jais būti. Kultūros paveldas apibrėžiamas kaip tai, kas yra ar gali būtipaveldima, tai, ką praeities kartos išsaugojo ir perdavė dabarčiai ir kąreikšminga gyventojų dalis nori perduoti ateičiai. Tai lemia kultūrinispasirinkimas ir veda prie tradicinės konservacinės (apsauginės) paveldosampratos (dabarties žmonės – tik pasyvūs tarpininkai tarp kartų). Šisamprata ribojo naudojimosi paveldu galimybes. Pastaruoju metu “paveldo”sąvoka naudojama bet kam, ką vienaip ar kitaip, teisingai ar klaidingai
galima sieti su praeitimi. Kaip vienas iš kultūros paveldo objektų yra dvarai. Todėl šiame darbebus aptariama dvarų kultūros paveldo išliekamoji vertė. Darbo tikslas: Išanalizuoti dvarų kultūros paveldo Europoje irLietuvoje išliekamąją vertę. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti mokslinę literatūrą. 2. Išanalizuoti šiuolaikinę paveldo sampratą. 3. Atskleisti dvarų kultūros paveldo Europoje ir Lietuvoje išliekamąją vertę. 4. Išanalizuoti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą.1. ŠIUOLAIKINĖ PAVELDO SAMPRATA
XX a. pabaigoje žymėjo naujus pokyčius. Stiprėjančios abejonės dėlprogreso pastovumo, nerimas dėl socialinio ir politinio nestabilumo,augantis žinojimas, kad praeitis yra nepanaši į dabartį – visa tai kėlėstiprų nerimą dėl vykstančių pokyčių krypties ir greičio. Tai sukėlėpraeities nostalgiją, kaimo gyvenimo idealizaciją, apsaugos antplūdį irvisos šalys ėmė leisti įstatymus. Panašios tendencijos išlieka ir mūsų laikais. Stiprėjantys tautiniaiir etniniai judėjimai reikalauja simbolinių jungčių su praeitimi užmezgimo.Besivystanti psichologija ir psichoanalizė tyria suaugusiųjų elgesio šaknisvaikystėje, stiprindamos poreikį pervertinti asmeninę praeitį. Nusivylimasdabartimi ir pesimistinis požiūris į ateitį kursto praeities nostalgiją. Beto, destruktyvūs ir ryšius traukantys pokyčiai dar pagreitėjo. Techninėsinovacijos, greitas daiktų (moralinis) senėjimas, gyvenamosios aplinkosradikali modernizacija, masinė migracija ir augantis ilgaamžiškumas paliekamus svetimoje ir nesaugioje aplinkoje, atplėšia nuo nesenos mūsų pačiųpraeities Kaip pastebi tyrinėtojai, XX a. 7 dešimtmetyje postmoderno įtakojeįvyksta “gnoseologinis posūkis“. Pradėtos saugoti ne tik pavienėsvisuotinai reikšmingos kultūros vertybės (pats dvaras), bet ir jų aplinka,kultūrinis kraštovaizdis, kvartalas ar visas istorinis miestas. Galima konstatuoti, kad paminklosaugos transformavimosi į paveldosaugąprocesas tebevyksta. Paveldo samprata vis labiau plečiasi, įjungdama ne tikmaterialinės kultūros objektus, bet ištisą su praeities reflektavimu
susijusių žinių, įgūdžių ir vaizdinių kompleksą. Tokiu būdu kinta irtradiciškai susiklostę istorikų bei paveldo specialistų santykiai.Prisimenant garsiąją M. Foucault frazę: “tradicinė istorija, siekia“memorizuoti” praeities monumentus, juos paversti dokumentais, irreikalauja prabilti šias liekanas, kurios savaime nebūtinai yra verbalinės;dabartinė istorija transformuoja dokumentus į monumentus ”. Istorija nebėrapagalbinis paveldotyros mokslas, o veikiau imama kalbėti apie istorinėskultūros, apimančios įvairias su praeities palikimo sfera susijusias idėjasir elgesio modelius, tyrimo poreikį. Tai, kad šiuolaikinėje dvarų paveldo industrijoje kultūros vertybėssuvokiamos kaip kultūros ištekliai, atskleidžia trejopas paveldonaudojimas. Pirma, jis naudojamas kaip kultūriniai ištekliai, vertingipatys savaime ir sudarantys muziejinių rinkinių ir ekspozicijų pagrindą;antra, jis naudojamas kaip politiniai ištekliai, skirti valstybės kūrimuiar palaikymui, jų vyriausybių ir vyraujančių ideologijų legitimacijaiužtikrinti ir trečia, jis naudojamas kaip ekonominiai ištekliai, naudojamirinkoje produktų ir paslaugų pavidalu tiesiogiai kaip industrija arnetiesiogiai, kaip kitų ekonominės veiklos rūšių papildas.2. DVARŲ KULTŪROS PAVELDAS EUROPOJE IR LIETUVOJE
Kultūros objektai, turintys mokslinę ar meninę vertę. Be istorijosatminties, be kultūrinio palikimo išsaugojimo nepadėsime tvirtų pamatųateičiai. Dar senovėje išminčiai sakė, kad žuvusi toji tauta, kuri nežino,negerbia ir nebrangina savo praeities. Lietuvos tūkstantmečio programos Kultūros paveldo ir architektūrosprojektų skyriuje yra numatyta: • Plungės Oginskių dvaro ansamblio – Žemaitijos regioninio kultūros centro pastatų rekonstravimas; • Rokiškio dvaro rūmų ansamblio – Aukštaitijos regioninio kultūros centro pastatų rekonstravimas; • Paežerių dvaro rūmų – Sūduvos regioninio kultūros centro pastatų rekonstravimas; • Šilutės Šojaus dvaro – Mažosios Lietuvos regioninio kultūros centro pastatų rekonstravimas. Valstybės parodytas dėmesys šiai svarbiai kultūros paveldo ir
apskritai kultūros sričiai, įpareigoja paveldosaugos bei muziejųdarbuotojus ir toliau bendromis pastangomis rūpintis kultūros paveldoobjektų išsaugojimu, atgaivinimu bei populiarinimu. Šiaurės Lietuvos krašto istorijos ir kultūros paveldas – Lietuvoseuropinio (baltiškojo) kultūrinio tapatumo iliustracija, liudijanti regionocivilizacijos raidą. Tai – molio, dolomito ir gipso žemė su unikaliulygumų kraštovaizdžiu, išraižytu Ventos bei Mūšos intakų ir apjuostuLinkuvos kalvagūbrio, besidriekiančio į kaimyninę Latviją. Savitosstatybinės medžiagos ir statybos tradicijos, pastatų apdaila suteikė šiamregionui etninį išskirtinumą ir unikalaus grožio kraštovaizdį. Sovietmečio technokratiniai pertvarkymai pakeitė istoriškaisusiklosčiusį kraštovaizdį, sunaikino vienkiemius. Baigia griūti vėjomalūnai, nyksta dvarų sodybos. Atkūrus nepriklausomybę visa tai atitekošiam kraštui kaip palikimas. Tautiškomis istorijos tradicijomis ir visosžmonijos vertybėmis paremta kultūra yra mūsų atgimimo pagrindas. Tačiaukultūros vertybės netenka prasmės, jei jos netampa gyvenimo savastimi. Svarbu ne tik puoselėti elitinius istorijos ir kultūros paveldoobjektus, bet ir ugdyti pagarbą visam kultūros paveldui. Gyvybiškai svarbunuolat aiškinti šio darbo svarbą. Tai ne tik valstybės institucijų, bet irkiekvieno piliečio pareiga.2.1. Lietuvos dvarų palikimas
Tiškevičių dvarai: Trakų Vokė, Trakai, Užutrakis, Lentvaris. Vokės dešiniajame krante, apie 10 km į pietvakarius nuo Vilnius, išsenų laikų yra įsikūręs Baltosios Vokės dvaras (žr. 1 priedas,1 pav. ) .Pro čia eina senasis Vilniaus – Gardino vieškelis. Trakų Dvaroišskirtinumas yra tas, kad juos statė žymus italų kilmės lenkų architektasL. Markonis sekdamas Varšuvos Lazenkų rūmais. Tai vertingiausias meniniupožiūriu neoklasicistinių rūmų pavyzdys Lietuvoje. Dvaro arklidė yraįspūdingo planinio tūrinio sprendimo, unikali savo architektūrinėmisformomis- neobarokas. Dvaro pietų vartai – vieni iš meniniu požiūriu
vertingiausių neogotikinių vartų Lietuvoje. Trakų Vokės dvaro sodyba –viena raiškiausių ir vertingiausių istoricizmo laikotarpio Europiniolygmens grafų Tiškevičių rezidencijų Lietuvoje. Renovuotame grafo ūkiniame pastate įkurta keletas įstaigų. Ten įsikūrėPanerių seniūnas ir Vokės komunalininkas, Vokės ambulatorija, vaistinė,kultūros namai. Vidurinę mokyklą lanko apie 400 mokinių, o dar 100 vaikųgali tilpti vaikų darželyje. Lentvario dvaras (žr. 1 priedas, 2 pav. ) savo dydžiu, išraiška irpadėtimi reljefe yra juos supančio kraštovaizdžio neatsiejama sudėtinėdalis. Dvaro rūmai vizualiai vyrauja apylinkėse ir sudaro vieną iškompozicinių centrų vietovaizdyje. Kadangi rūmai pastatyti ant aukštosterasos Lentvario ežero pusiasalyje, jie gerai matomi tiek iš vakarų,pietų, tiek ir iš rytų pusės. Lentvario dvaras yra autentiškas dvaro sodybos ansamblis, kuriopagrindiniai dvaro laikotarpio sodybos plano elementai liko nepakitę. Dvarorūmai ir ūkiniai pastatai buvo pastatyti valdant grafui JuzefuiTiškevičiui, XIX a. II p. Daugelis šių pastatų išliko iki mūsų dienų, tikpakeitė savo paskirtį arba buvo perstatyti. Kadangi dvaro sodyba suformuotaper palyginti trumpą laiką (XIX a. vid.-XX a. pr.), tai visi dvaro pastataiyra taip vadinamo “plytų stiliaus”. Jie netinkuoti, išradingai papuoštiraudonų plytų dekoru, neogotikiniais elementais. Dvaro pastatai, statiniai ir reljefo formos suformuoja erdvių visumą,kurios branduolį sudaro kompoziciškai išraiškingiausia ir funkciškaisvarbiausia centrinių rūmų erdvė. Lentvario dvaro parkas yra vienasgražiausių, ypatingo dėmesio vertas istoricizmo epochos kūrinių. Užutrakio dvaras (žr. 2 priedas, 4 pav.) yra Trakų istorinionacionalinio parko centrinėje dalyje. Pagal išplanavimo schemą sodybą kertapažintinis turistinis takas. Sodybos teritorijos juosta, besitęsiantiGalvės ežero pakrante, kertanti pusiasalio pietinę dalį, yra teritoriniojuostinio išplanavimo. Užutrakio dvaro sodyba savo visuma nebuvo formuojamakaip ansamblis. Kaip ansamblį galima traktuoti teritorijos dalį-reprezentacinę zoną ir parką. Sodybos pastatų tarpe savo architektūriniusprendimu išsiskiria rūmai, statyti istorizmo stiliumi su renesanso irklasicizmo bruožais. Sodyboje užfiksuota 11 tvenkinių, jų fragmentų,liekanų ir vietų. Užutrakio dvaro sodybos vandens telkinių sistema yragamtinė vertybė, turinti istorinę, estetinę ir materialinę vertę. Lenkų architektas J.Husas suprojektavo neorenesansinius rūmus,pastatytus 1896 – 1901 m. Rūmai dviejų aukštų taisyklingos formos suketuriais monumentaliais taupios puošybos fasadais. Rūmų architektūrasimetriška. Pirmame aukšte yra septynios reprezentacinės salės su dideliaisstačiakampiais langais, o viduryje – holas ir laiptinė. Salių interjerasbuvo gausiai išpuoštas. Antrajame aukšte buvo įrengtos gyvenamosiospatalpos. Keturšlaitį stogą vainikavo aukštas špilis. Pagrindinis fasadasorientuotas į parterį. Kartušas virš pagrindinių durų vaizduoja šilkojuostomis ir girliandomis apipintą Užutrakio Tiškevičių šeimos herbą.Didesniu puošnumu pasižymėjo fasadas, atsuktas į Galvės ežerą. Vakariniofasado dalis įgilinta, šonuose stovi dvi kolonos su kapiteliais. Saliųpusapvalių langų viršus dekoruotas vaisių girliandomis. Galvės ežero krantesumūryta baliustrada su masyvia raudonų plytų ir skaldytų akmenų mūroatramine siena. Nors ir apnykęs, ansamblis išsaugojo iki šių dienų pagrindiniuskompozicinio išplanavimo bruožus, kurie leidžia priskirti Užutrakio dvarosodybą prie reikšmingiausių Lietuvos dvarų ansamblių. Trakų pilis (žr. 2 priedas, 3 pav.) – vienintelė vandens pilis visojeRytų Europoje. Ji stūkso vienoje iš daugelio Galvės ežero salų. Pilis buvostatoma kaip gynybinė tvirtovė. Po Žalgirio mūšio pilis neteko savogynybinės reikšmės. Ji tapo didžiojo kunigaikščio rezidencija. Trakų Salospilyje 1430 m. spalio 27 d. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.Vėliau pilis buvo naudojama kaip kalėjimas. Trakų pilis – konventinio tiporūmai su donžonu ir priešpiliu. Po 1655 – 1660 karo jos griuvėsiaipalaipsniui iro. Plataus masto archeologiniai tyrimiai ir konservavimodarbai pilyje buvo pradėti 1951 m. 1962 m. restauruotose pilies rūmuoseįsikūrė Trakų istorijos muziejus. Salos pilis – vienas iš labiausiailankomų istorijos architektūros paminklų Lietuvoje. Trakų istoriniame nacionaliniame parke yra daugiau nei šimtas didingąir romantišką krašto praeitį menančių senųjų statinių ar jų likučių. Garsiausia yra visą Galvės ežero Pilies salą užimanti Salos pilis,kadaise vadinta Mažąja – Tai vienintelė išlikusi iš Lietuvos ežerų salosestovėjusių pilių. Didžiąja Trakų pilimi buvo vadinama Pusiasalio pilis.Šiandien galime matyti šios pilies bokštų ir gynybinių sienų griuvėsius. Kadangi Trakų pilis yra didžiulis kultūros paveldo paminklas, tai šiuometu Trakų pilies restauravimo darbai vykdomi pagal Lietuvos kultūrosministro 2000 m. patvirtintą Trakų Salos ir Pusiasalio pilių rezervatotikslinę tvarkymo ir naudojimo programą. Rengiamas Trakų Salos irpusiasalio pilių kultūrinio rezervato detalusis planas. Salos pilis yraTrakų Salos ir pusiasalio pilių kultūrinio rezervato teritorijoje, Lietuvosvalstybės nuosavybė. Vidurio Lietuvos dvarai: Taujėnai, Raguvėlė, Astravo rūmai Taurėnų dvaras (žr. 3 priedas 5 pav.), esantis už 16 km į šiaurę nuoUkmergės, minimas nuo XVI a. pradžios, kaimas – nuo XVI a. pabaigos. Tuometu dvaras priklausė Plonianskiams. 1595 m. Tuo metu dvaro pastatai buvomaži, mediniai, dvaro namai – seni. Taujėnai, buvęs didingas dvaroansamblis, jį valdė Benediktas Marikonis, Konstantino Radvilos žentas.Benediktas Marikonis pastatė Taujėnuose dailius italų stiliaus dvaro rūmusir įveisė anglų stiliaus parką. Dvaras dabar visų užmirštas, apleistas,sugriuvęs, išgrobstytas, bet aptvertas. Sovietiniais metais buvo dalinėrestauracija, pastatas buvo gyvas ir naudojamas, nors vienas jo flangasbuvo lieptas nugriauti, atseit “per daug didingas pastatas”. Pirminispastato autorius Pedro Rossi, vėliau fligeliai buvo pristatyti Radvilų. Raguvėlės dvaro (žr. 3 priedas, 6 pav.) sodyba užima beveikstačiakampį plotą, išilgai kurio vingiuoja Juosta. Klasicistiniu principusuplanuotoje dvaro sodyboje dominuoja rūmai, pastatyti XVIII a. pabaigoje.Rūmų suplanavimas laisvas. Pirmojo aukšto patalpos nedidelės, antrojo–erdvesnės. Rūmų išorė monumentalių brandaus klasicizmo formų. Simetriškopagrindinio fasado kompozicijos centras akcentuotas keturių dorėniniųkolonų portiku ir trikampiu frontonu. Pastogę bei frontoną juosiaklasicistinis karnizas su modiljonais Į parką atgręžto fasado kompozicijosakcentas – nedidelė terasa ir balkonas. Astravo Rūmai itališkos vilos stiliaus Astravo rūmai yra vienagražiausių romantizmo laikotarpio rezidencijų Lietuvoje. Rūmai statyti apie1842 m., manoma, pagal Vilniaus universiteto architektūros katedrosabsolvento Tomo Tišeckio projektą. Prie dviaukštės pagrindinės rūmų dalies1859–1862 m. prijungtos galerijos su vieno aukšto paviljonais. Rūmųkompozicija simetriška, tačiau tūris dinamiškas, centre iškilęs grakštusbokštelis-belvederis. Pastato architektūra dvelkia elegancija,aristokratiškumu. Fasadai modifikuotų orderinių formų: vietoje kolonų –keturkampiai stulpai, centrinę ašį pabrėžia prieangis ir mezoninas lėkštutrikampiu frontonu. Galerijų arkados iš pradžių buvo atviros, vėliaudešinioji užmūryta. Rūmų viduje palei centrinę ašį išdėstytas paradinisvestibiulis ir ovalinio plano salė, iš kurios patenkama į terasą irlaiptus, vedančius ežero link. Vestibiulis užima du aukštus ir yra puoštaskolonų poromis (jonėninėmis pirmame aukšte, korintinėmis antrame). Platūsantablementai gausiai dekoruoti lipdiniais (grifų ir gulbių figūrėlėmis,akanto lapais, rozetėmis). Patalpų sienas dengė ąžuolo paneliai, drožinėtifrizai, valgomajame buvo įmontuotos indaujos, grindys išklotos geometriniorašto parketu. Visus medžio darbus atliko vietos meistras StepasJurevičius. Šeduva: Burbiškio dvaro rūmai ir parkas Vertas dėmesio Burbiškio dvaro (žr. 4 priedas, 7 pav.) sodyba. Rūmųarchitektūroje vyrauja provincialumo turintis ampyras ir romantizmuibūdingas laisvai interpretuotas orderis su neogotikos elementais.Pagrindinis fasadas simetriškas, jo portikas primena triumfo arką. Masyvūsstačiakampiai stulpai remia tris pusapskrites arkas, virš jų tiesiai platusantablementas su lėkštu frontonu. XIX a. viduriui būdingos metalo detalės.Romantizmo stilistinių formų įvairovė ypač akivaizdi šoniniuose fasaduose. Interjere esančios krosnys pastatytos XIX a. viduryje. Jos yraklasėse. Apmūrytos kokliais su reljefiniu dekoru. Ampyro stiliaus su pakurauž sienos. Krosnys sudaro 2 kompozicines grupes. Židiniai yra XIX a.pabaigos su XX a. pr. ketaus puošyba. Židiniai vienodi, stačiakampiai,istorizmo laikotarpio, tačiau turi ampyro ir moderno bruožų. Židinių dūmųkanalas įrengtas sienoje. Židiniai paprastos kompozicijos, harmoningųproporcijų, dekoratyvūs. Burbiškio dvaras yra mišraus tipo, įkurtas XIX a. viduryje. Parkokompozicijos centre yra rūmai. Anykštos upelio čiurlenantis vanduo suteikiaparkui gyvybės. Burbiškio dvaras yra dviejų dalių. Pietinėje, mažesniojoje,dalyje stūkso vienaukštis pastatas, rūmų link veda trys alėjos. Didesnioji,šiaurinė, parko dalis yra peizažinio stiliaus. Burbiškio dvaro rūmuose šiuo metu veikia pagrindinė mokykla. Daugelįmetų parkas nebuvo tvarkomas. Panemunės pilys: Raudondvaris, Raudonės dvaras, Panemunės dvaras. Aukštutinėje Nevėžio slėnio terasoje yra išlikęs Raudondvario dvaro(žr. 4 priedas, 8 pav.) architektūrinis ansamblis. Rūmus XVII a. pradžiojetikriausiai pastatydino Kauno pakamaris Vaitiekus Dziavaltauskas. 1840–1847m. čia dirbo architektas Jokūbas Voleris, vėliau – garsus architektasLaurynas Cezaris Anikinis (1787-1861). Po rekonstrukcijos rūmai įgijoneogotikos bruožų. Rūmuose buvo įrengta biblioteka, dailės galerija,garsėjusi senienų rinkiniais, vertingais Vakarų Europos ir Lietuvosdailininkų kūriniais. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a.antrosios pusės pilis – rūmai. Pilies rūmai su priešais išsidėsčiusiaisporiniais oficinų pastatais, ūkvedžio namu, šiltnamiu ir arklidėmis buvoišdėstyti parko teritorijoje. Į ansamblį įeina ir poriniai tarnųgyvenamieji namai. XVII a. pr. renesansinę su gotikos elementais pilįsudarė dviaukščiai plytiniai stačiakampio plano rūmai, kurių šiaurės rytųkampe buvo neužbaigtas apvalus bokštas su šaudymo angomis. XIX a. pr. priepilies buvo įkurtas parkas. Po daugybės perstatinėjimų 1944 m. Raudondvario pilis – rūmai buvosugriauti. Išliko tik išorinės ir iš dalies vidaus kapitalinės mūro sienos.1967–1975 m. pilis buvo atstatyta Raudonės pilis (žr. 5 priedas, 9 pav.) pastatyta XVI a. IVketvirtyje, rekonstruota XVII a. pab., 1810 -1822 m., 1861 – 1877 m Per IPasaulinį karą Raudonės pilį labai nuniokojo vokiečiai: buvo išgrobstytiarba sunaikinti paveikslai, biblioteka ir kitos vertybės. 1934 m. pilisbuvo parduota varžytinėse. Visuomenei pradėjus protestuoti, perleistaLietuvos bankui. Šiuo metu Raudonės pilyje įsikūrusi Raudonės pagrindinėmokykla. Turistams siūloma pasikelti į 33,5 m. aukščio pilies bokštą, iškurio atsiveria nuostabi ponorama. Šiaurinėje Raudonės pilies pusėjeišlikęs mūrinis pilaitės pavidalo malūnas, statytas 1877 m. Šis pastatasstatytas ne malūnui, o dvaro ūkio reikalams – tarnų gyvenamosiomspatalpoms. Po I Pasaulinio karo jame buvo gyvenama, kai kuriose patalposepilami javai. Malūnas šiame pastate įrengtas tik 1923 m. Panemunės pilis (žr. 5 priedas, 10 pav.) įvairiais laikotarpiais buvovis kitaip vadinama. Pilis statyta 1604-1610, ji puikiai atspindėjorenesanso epochos bruožus, kai kur dar atkartodama jau praeitinnutolstančius gotikos elementus. XVII a. viduryje pilį paveldėjęs JanušoEperješo sūnus Kristupas atliko barokinę rekonstrukciją. Dauguma langų beidurų buvo perkelta į kitas vietas, juos taisyklingai išdėstant. 1759m.renesansinis pilies ansamblis su uždaru kiemu buvo perdirbtas į U planorūmus su pagrindiniu pietiniu ir dviem šoniniais korpusais. Pilis pradėjonykti 1830m. 1935 m. pilies griuvėsiai ir sklypas perduotas Švietimo ministerijosArcheologijos komisijai. Nuo to laiko jie buvo kultūrinių įstaigų žinioje.Kauno Vytauto Didžiojo Kultūros muziejus pagal 1938 m. inžinieriaus A.Mošinskio paruoštą projektą pilį konservavo. Buvo dirbama iki 1939 metųrugsėjo pabaigos. Dabar Panemunės pilis patikėjimo teise yra valdoma Vilniaus Dailėsakademijos. 2004 m. parengtas Panemunės pilies restauravimo ir pritaikymoturizmo reikmėms projektas. Žemaitijos dvarai: Rietavas, Plungės dvaro ansamblis, Renavo, Plinkšių Rietavo dvaras suklestėjo XIX a. viduryje. Tuo laiku RietavasLietuvoje buvo svarbus kultūros centras. Būtent čia 1892 m. prasidėjoelektrifikacijos istorija Lietuvoje. Rietave buvo įvestas ir pirmasistelefonas, iš čia jo linijos nutiestos į pajūryje buvusias grafų Tiškevičiųvaldas. Rietave Oginskių laikais vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkioparodos, daug žmonių susirinkdavo į simfoninės muzikos ir pučiamųjųinstrumentų koncertus. Plungės dvaro rūmai labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje buvo restauruota rūmųišorė, juose įsikūrė statybos technikumas. Šiuo metu rūmuose veikia dailėsparodomis garsėjantis muziejus. Rūmuose atliekami restauravimo darbai beiparko fragmentų tvarkymas. Įdomiausias architektūros paminklas Plungėje yraant dešiniojo Babrungo kranto stovintis Oginskių dvaro ansamblis. Taivienas ryškiausių, geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarųansamblių Lietuvoje. Renavo dvaras (žr. 6 priedas, 11 pav.) vienas iš įdomiausių irgeriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje. Rašytiniuosešaltiniuose apie Renavo dvarą užsimenama jau XVI a. Dvaro pastatas tadabuvo medinis su šiaudiniu stogu. Renavo rūmų ansamblis suformuotas XIX a.antrajame ketvirtyje, priskiriamas romantizmo laikotarpiui. Renavo dvarąsiekiama padaryti turistų ir mažeikiškių traukos centru. Į projektopristatymą susirinko mažiau nei dešimtadalis kviestųjų verslininkų.Atėjusieji dvaro pritaikymą verslo ir turizmo reikmėms vertino skeptiškai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Plinkšių dvaras (žr. 6 priedas,12 pav.) paminėtas 1717m. Po Pirmojo pasaulinio karo Plinkšių rūmusnusipirko Lietuvos valdžia ir čia įkūrė žemės ūkio mokyklą. Iš pradžiųrūmai buvo stačiakampio formos. Pastatas turėjo aukštus pusrūsius. Čia buvoįrengtos gyvenamosios patalpos, o ant jų – dar du aukštai. Du trylikaašiaifasadai buvo beveik identiški, rūmų centre – triašiai iškyšuliai, sujungtitrikampiais frontonais. Stulpai ir kolonos prilaikė didžiules terasas subaliustradomis. Fasadus vainikavo plati lipdinių eilė, kurioje buvo aukštolangeliai. Visos Lietuvos pilys, dvarai ir rūmai yra didžiulis kultūrinispalikimas ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Apsilankę dvaruose,galime sužinoti apie Lietuvos praeiti. Dvarai turi išliekamąją vertę, nesyra architektūros paminklai. Būtina kiekvieną architektūrinį paminkąsaugoti, restauruoti, puoselėti.3. LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO APSAUGA
Lietuvoje kultūros paveldo apsaugą grindžia Lietuvos RespublikosKonstitucija, o pačiai paveldosaugai skirti trys įstatymai: Saugomųteritorijų įstatymas, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas irNekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (2005), pakeitęs anksčiaugaliojusį Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. Naujasisįstatymas daug griežčiau reglamentuoja kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje.Kultūros ministerija ir kultūros paveldo apsaugos administravimą vykdantisKultūros paveldo departamentas (KPD) numato principingai siekti, kad visųapsaugos reikalavimų, numatytų įstatyme, būtų laikomasi. Didžiausią Lietuvos istorinio nekilnojamojo paveldo dalį sudarourbanistikos ir architektūros vertybės. Archeologijos ir mitologijospaveldo objektai pasižymi didele įvairove: tai piliakalniai, senoviniaipylimai ir gynybiniai įtvirtinimai, statinių griuvėsiai ir liekanos,religinio kulto vietos ir kita. Svarbią kultūros paveldo dalį sudaro dailėsvertybės. Daugiausia jų – Lietuvos bažnyčiose.
1991 m. lapkričio mėn. Lietuvai įstojus į UNESCO ir ICROM pradėtabendradarbiauti su tarptautinėmis kultūros paveldo organizacijomis,atsirado galimybė pateikti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui iškiliausiusLietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus. Kultūros ministerija numatoparengti įstatymą dėl UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių objektųapsaugos Lietuvoje. Kultūros vertybių apsaugos valstybinę politiką formuoja ir šiospolitikos įgyvendinimą kontroliuoja Valstybinė paminklosaugos komisija –Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertaskultūros vertybių apsaugos valstybinės politikos klausimais. Kultūrosvertybėmis taip pat rūpinasi savivaldybių paminklotvarkos pareigūnai.Kultūros vertybių apsaugos programos finansuojamos iš valstybės irsavivaldybių biudžetų. Nekilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo darbaipaprastai atliekami savininkų ar valdytojų lėšomis. KPD rengia ir vykdo nekilnojamųjų kultūros vertybių (senamiesčių,dvarų sodybų, statinių ir statinių kompleksų, statinių priklausinių,archeologinių vietovių, memorialinių vietovių) tvarkymo darbų programas. KPD nuo 1995 m. kasmet rengia Europos Tarybos programos “Europospaveldo dienos” renginius Lietuvoje. 1999-2000 m. Europos paveldo dienųrenginiai siejami su kampanija “Europa- bendras paveldas”. Tinkamai saugomas ir prižiūrimas kultūros paveldas padeda formuotiLietuvos įvaizdį, prisideda prie krašto gerovės kūrimo ir turizmoplėtojimo.IŠVADOS
Išnagrinėjus mokslinę literatūrą galima daryti išvadas: 1. Kiekvienos vietovės kraštovaizdyje matome įvairių istorinių laikotarpių pėdsakus. Dalį išlikusių išskirtinių objektų vertiname ir saugome kaip kultūros paveldą. Dar visai neseniai dėmesys buvo skiriamas pavieniams paminklams, tačiau šiandien kultūros paveldas imamas suvokti plačiau. Kultūros vertybės išlikimui ir atskleidimui svarbi ne tik pavienių objektų, bet ir jų istorinės aplinkos kaip visumos globa. Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar
moksliniu požiūriu. 2. Dvarų paveldo išliekamoji vertė Lietuvos ir Europos kultūrai yra didžiulė. Kiekvienas dvaras yra unikalus, išlaikęs savo senoviškumą, todėl remiantis iki mūsų dienų išlikusių dvarų pastatais, galima numanyti kaip gyveno mūsų protėviai. Kad išlaikytume dvarų kultūrinę vertę turime dvarus saugoti, renovuoti remiantis išlikusiomis nuotraukomis, aprašymais, atsižvelgiant į epochos stilių. 3. Lietuvoje kultūros paveldo apsaugą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, o Lietuvai įstojus į UNESCO ir ICROM pradėta bendradarbiauti su tarptautinėmis kultūros paveldo organizacijomis, atsirado galimybė pateikti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui iškiliausius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus.LITERATŪRA
1. Bučas J. Kai kurie kultūros vertybių sampratos ir apskaitos klausimai. // Kultūros paminklai. Nr.1. V. 1994, p. 132 2. Kultūros paminklai. Nr.1. V. 1994, p. 132. 3. Lietuvos architektūros istorija, t. II (nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio), Vilnius, 1994, p. 345–351. 4. Lietuvos architektūros istorija, t. III (nuo XIX a. II dešimtmečio iki 1918 m.), Vilnius, 2000, p. 55–57, 365, 367, 379, 441–442. 5. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas. Vilnius. 1998-03-19 6. Semaškaitė I. Lietuvos pilys ir dvarai. Istorijos ir legendos, architektūros bruožai. Patarimai, nuorodos, ieškantiems kelio.-Vilnius, 2003, p.117. 7. Skerstonienė I. Lietuvos turizmo ištekliai. Vilnius. 2002 8. Svetikienė I. Turizmo marketingas. Vilniaus. 2002
PRIEDAI
1 priedas [pic] 1 pav. Trakų Vokės dvaras
[pic] 2 pav. Lentvario dvaras
2 priedas
[pic] 3 pav. Trakų pilis
[pic] 4 pav. Užutrakio dvaras
3 priedas
[pic] 5 pav. Taujėnų dvaras
[pic] 6 pav. Raguvėlės dvaro rūmai
4 priedas
[pic] 7 pav. Burbiškio dvaras
[pic] 8 pav. Raudondvario dvaras
5 priedas
[pic] 9 pav. Raudonės pilies fragmentas
[pic]
10 pav. Panemunės dvaras
6 priedas
11 pav. Renavo dvaras
[pic] 12 pav. Plinkšių dvaras