Jurėnaitės dalykas

1. Abstarktusis expresionizmas

XX a. vid. tapytoju judejimas, vel. modernizmo pakraipa, pasizyminti stilistikos ivairove. Abstrakt. ex. itakos turejo kubizmas, kur yra antiiliuzionistine paveikslo plostumos ir erdves vienove, siurrealizmas, kur propaguojamas automatizmo metodas (leidimas laisvai reikstis vaizduotei). 6 des. judejimas igija tarptautini pripazinima. Issipletojo kelios atmainos veiksmo tapyba- JAV, informel- Europoje. Abstrakt. ex. pirmiausia siejamas su New York’o mokykla(New York’o tapytoju bendruomene. Priespriesa regionalizmui ir racionaliam realizmui,stambus formatai, monumentalios expresyvios formos), tai pakraipa A.ex., kurios zymiausi atstovai, aisku , kad

JAV: arshile Gorky, willem de Koooning, franz Kline, robert Motherwell,
mark Rothko, clifford Still, jackson Pollock; barnett Newman, (geometr. abstrakt)
lee Krasner, philip Guston (Hans Hartung, emilio Vedova, emil Schumacher, alan Davie
Prancuzijoje: Hartung,Mathieu,Riopelle,Soulages;
D. Britanija: Hilton, Lanyon, Davie, Heron.
Dede Adolfas sake, kad siaip expresionizmas yra issigimes menas, kad tai vaiku, savamoksliu nesveikuju darbai, todel expresionizmas pabega is Vokietijos i USA, kur ir atsiranda abstraktusis expresionizmas.
Jie atsisako vaizduoti jie kuria.

Kalba.
1. Nelabai reglamentuoti.
2. Saligiska (deformacija, primityvizmas, savamoksliskumas)
3. Tapau kaip jauciu.
4. Dvasinga ir jausminga tuo paciu metu.
Specifine kalba: potepis, spalva, faktura, reljefas.

Svarbu ranku darbas. Originalios foormos, expresionizmas myli gelme, bet ironizuoja pavirsiu.
Vis del to Europos avangardas emigraves i USA nebuvo itin savrbus isskyrus ne kai kuriuos, kaip Hansas Hofmanas(jo mokykla Provistaune).“Kylantis menuo”,”Vartai”
Ilgoka laika gyvenes paryziuje , bendraves su Bragu, Pikaso, Matisu. Ji ypac zavejo Matisas, ga

al butent jis ir turejo gal lemtingos itakos abstrakt. ex. Jo darbai nera vieningos stilistikos.Taciau ne jie, o netiketai atskiles siurrealizmas , kuris persikele i New York’a turejo lemtinga poveiki atsirasti abstrakt. ex.

Pereinamojo laikotarpio figura, tarsi lieptas, sujunges Europos siurrealizma ir tai kas turejo ateiti buvo Arshile Gorky (1904-1948).(armenas)Jam ryskia itaka dare Miro, Dali, Picasso.Jis mego tasa darbe, todel tapydavo net penkiolika darbu is karto ir paveikslas nutapytas nemirstas, o tiesiog dailininkas ji nustojo tapyti.Si “nenutrukstamo dinamizmo” ideja buvo labai svarbo abstrakt. ex.A. Gorky nusizude. “Suzadetuves”, “Dailininkas ir jo motina”

Jacksonas Pollockas. Jis Sio amziaus meno galerijos zvaigzde. Tikras amerikietis. Jo darbuose maziau europizmo, ji itakoja Meksikos menas ir apie 1947 jis atranda stiliu, kuris ji isgarsina- laisva ir nevarzoma abstrakcija9varvina ir tepa daazus ant drobes). Jis atsisako dailininkui iprastu irankiu- molberto, paletes, teptuku, o dirba ant grindu, naudoja menteles, peilius, lazdelesv varvina dazus tiesiai ant drobes;primaiso smelio, grusto stiklo ir kitu atlieku i dazus ; vaiksto aplink paveiksla is visu pusiu. Po to paveiksla apkerpa, kaip jam atrodo geriausia.Jo darbas atsiranda anksciau, nei drobe.Jo darbas turi ir savotiska gelme- isilgine.’Paslapciu saugotojai”

Taciau nei Pollock’as, nei Hofmann’as nera abstrakt. ex. sajudzio organizatoriai, toks yra
Robertas Motherwell’is.Kartu su Newmanu ir Rothko turejo ikure meno mokykla.
“Elegijos Is

spanijos respublikai”- ciklas.

Abstraktusis exspresionizmas turi dvi kryptis:
1. Energinga pagrista gestu- Pollockas, de Kooning, Kline.
2. Ramesne ir grynesne abstrakcija- Rothko.

Markas Rothko. Emigrantas is Rusijos. Is pradziu tape expresionistine maniera, bet laikui begant jo tapyba vis paprastejo, ko galu gale jis visai atsisake vaizduoti figura. Taip atsairanda “Oranžinis, geltonas, oranžinis”- spalvotame fone pluduriuoja keli erdviniai staciakampiai. Rothko darbuose pasikartojani monotoniska kompozicija- jo silpnoji puse, jo spalviniai derinia- jo stiprioji puse.Butent objektu komponavimas i centra, tapo USA zymintis zenklas.
(Gotliebo “Susale garsai” tape panasiai i Miro, mego Froida, kosminiu reiksmiu simbolius)

Philip Guston. Abstrakt. ex. bestuburiskumo pavyzdys.Tipo jo darbuose nebuvo nieko isskyrus tirstus dazu ir spalvu deriniai. Ji vadino “abstarkciuoju impresionistu”- lyriskos saplavos, subtili sviesa, melancholiska nuotaika.“Laikrodis”, “Galva ir butelis”, “Zona”, MEno krypciu virselis!!!

Franz Kline. “Kaligrafas”Juodi bruksniai ant baltos drobes, jam buvo prikisamas kinu heroglifu detaliskumas. Visa tai butu galima padaryti tusu, taciau, tapybos technika buvo pasirinkta del drobes dydzio ir linijos storio. Veliau Kline’as bande panaudoti spalva, taciau rezultatas buvo ne koks. Spalva neturejo jokios prasmes, nebent pagrazinimui, ar kad itikti ziurovui.”Vadas”, “Nijinski”.”

Mark Tobey. kitokio pobudzio “kaligrafas”.Jis nera tiesiogiai pristiriamas abstrakt. ex., is esmes skiriasi tik kontekstas. Pagyvenes USA, ji issikrausti i Sveicarija po to i Pagyvena Japonijoje, kur atsiveria i dzenbudizma. jam taip pa padaro di

idele itaka hieroglifai, bet siuos rastmenis jis naudoja truputi kitaip nei Kline’as. ju pagalba jis sukuria sau savita tapymo technika- ‘baltaji rašta”. “Universalus laukas”, ‘Brodvejus”, ”Rugpjucio pabaiga”- jame Tobey hieroglifai yra kaip vientisas tinklas nuklojes visa darbo pavirsiu.Bet jo darbuoseyra tvarka, apskritai jo darbai yra lyg kritika abstrakt.ex. netvarkingumui.

Willem de Kooning. (olandas)Jo darbai tokie pat geri kaip ir Pollock’o.Manyciau, kad pas Kooning’a visada yra kazkoks siuzetas nuo kurio jis niekada nenukrypsta, net taip exspresyviai tapydamas. Jo potepis ir mostas labai drasus. Butent jis rodo ta mums matoma expresyvuma. ’Moteris su dviraciu”, “Merlin Monro”, “Dvi fguros zoleje”.
Clifford Still. Abstarkt. ex. paveike labiau kultura nei tapyba.
Gottlieb. “Orb”, “Susale garsai”- Miro.

2.Tashizmas, Informel

Nors tai labiausiai isgarsinta pokario Europos kryptis, tai nebuvo vienintele naujove.Abstarkcios tapybos kryptis.Taip vadinama del laisvos, spontaniskos tapysenos, potepio, kartais dazas ant drobes buna isspaustas tiesiai is tuteles.
Informel- V. Europos abstrakt. ex. atmaina. Sios kripties dailininkai naudojo tuos pacius tapymo metodus, kaip ir tasistai. Informel klestejo 6 des. Italijoje, Prancuzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Olandijoje. Pavadinimas pabrezia skirtumus tarp racionalios, geometrines abstrakcijos atmainu.
Atstovai: nicolas de Steal, hans Hartung, georges Mathieu, piere Soulages
alberto Burri, antoni Tapies, jean Dubuffet, cobra, Wols

Cobra. Kaip ir abstrakt. ex. jie bande isreikti pasamones fantazijas, necenzuruojamas intelekto.
Alechinsky “Zalio gimimas”, Corneille “Amsterdamo pr

risiminimas”(vaizdas is paukscio skrydzio), Appelis “Moteris ir pauksciai”, Jornas “Niekad negali zinoti” (dziaugsmingi ir pikti, mitai ir magija, zenklai ir simboliai).

Trumpai gyvenes vokieciu kilmes meninkas Wolsas buvo tos grupes lyderis. Praktiskai visa laika gyveno Paryziuje, daug fotografavo. Velesni jo darbai lyg sujungia grafini Klee jautruma su laisvesniu, abstarktesniu dalyku matymu, kaip kad “Melynasis granatas”.(storas sluoksnis dazu prasyte prasosi gremziamas ir raizyti).”Paukstis”.
Hansas Hartungas. Jis Wolso tevynainis, gyvenes Paryziuje ir kures lengvai atpazystamo braizo darbus. Tipo stiprus jo kaligrafinia darbai- suristu liniju kuoksteliai.Ziurint i jo darbus kyla klausimas, kodel kuokstelis toje, o ne kokioje kitoje vietoje.”Paveikslas.”

Henris Michaux. Poetas- narkomanas, kurio darbai panasus i laisvaja abstarkcija. Jis buvo poetas, bet nesugebejes perteikti prasmes, kuria norejo perteikti, griebesi piestuko ir taip gime laisvoji abstrakcija. Dirbo indisku tusu”Paveikslas indisku tusu”. Kai kurie jo darbai priarteja prie Pollock’o darbu, taciau atrodo daug dekoratyvesni ir iliustratyvesnis.
Antoni Tapies ir Alberto Burri derina tapyba su nacionalinem salygom. Jo darbuose matome, kad jam aktualu faktura ir mase, jis zavisi pavirsiumi. Tapies’as yra savamokslis ir jam rupejo “savo darbo” fakturomis susilyginti su Ispanijos prabangiu amatu (oda) dirbiniais.Jo kuryba yra zinoma geriau uz ispanijos ribu.”Juodas su dviem rombais”
Burri. Karo metu jis buvo gydytojas ir jo darbuose tai ryskiai atsispindi. Jis kure savo darbus naudodamas senus skudurus maisus, kurie primine tvarscius, taip pat jis naudiojo suanglejusia angli, plastikine folija bei vario ploksteles. Taciau europieciai nebuvo tokie radikalus, kaip amerikieciai.”Sacco 4”, ‘Kompozicija”
Pierre Soulages.Kartais jis gali atrodyti kaip nevykusi Franz Kline versija. Jo potepiai ir ju energija yra pakankamai statiski.”Paveikslas”.
Georges Mathieu. “Buliu kautynes”.Jo tapyba panasi i Pollock’o, taciau nera tokie erdviniai. jokiu budu jis nera pollock’o pasekejas. Tiesiog tai sutapimas. Mathieu ant drobes raso daug kabliuku, kurie ir sudaro darbo “daikta”. Tie kabliukai neisijungia i aplinka, tiesiog jie yra ant drobes. Turejo nuojauta naujai krypciai, jis Saros Bernhardt teatre dideles auditorijos akivaizdoje nutapo didziuli paveiksla, jis paskatino rastis hepeningus.
Jeanas Dubuffet. Prancuzijos dailininkas, susijes su Cobra, bei Wolsu.Jis domejosi psichiskai nesveiku zmoniu ir vaiku menu, graffiti, atsitiktinemis dememis, zenklais ant sienu ir saligatviu. Ji labai domino medziagu ir pavirsiu teikiamu galimybiu tyrinetojas.Jis dare skulputas is slako, aliuminio folijos, papje mase, o paveikslus is lapu ir peteliskiu sparneliu.
”Moters kunas”, “Paryziaus vaizdas”
Bernard Buffet. “Autoportretas”. Siurkstus ir niurus.
Nicolas de Staelis. (rusas)Jis buvo vienintelis rimtai galejes varzytis su Dubuffet.uzuot priemes absurda ir susiskaidyma, jis pasirinko sujungti praeiti ir modernizma. Jis pradejo nuo abstrakciju. Abstrakcijos jo nepatenkino ir jis vis labiau linko i figurini vaizdavima, natiurmortus. Jo spalvos labai skambios, primena gardu krema.ne visada gali pasakyti ar tai abstarkcija ar tai konkretus vaizdas pvz.: “Agridžentas”. Jis neisranda jaunu formu jis tik manipuliuoja senosiomis.Is esmes gali buti ornamentiskas kaip Klimtas

3.Pop art

Pop atsirado Anglijoje, bet suklesti Amerikoje. Is Amerikos pop pasklido po visa pasauli. Atstovai: Raushenbergas, Oldenburas, Warholas, Lichtenshteinas,
Weselmanas
Šaltiniai:
1.Dada. Kai atsirado POP apie ji buvo kalbama kaip apie dada.
2. Reklama. Reklamos principai grynojoje daileje. Zemoji kultura aukstojoje.
3.Amerikos civilizuotos visuomenes gyvenimo budas.
Netiesioginis saltinis: POP buvo reakcija i expresionizma ir siurrealizma.
Motyvas. Siuzetas:
1. Banalus objektas (degaline, dantu sepetukas, kriaukle, maisto produktai).
2. Pop zvaigzdes (zinomi populiarus zmones).
3.Iveda zenklus, raides, zodzius (rimtas nuopelnas, nes privercia matyty, kad paprastuose dalykuose yra formos(?)).
4.Praeities meistru kuriniu vaizdavimas (Boticelis(Warholas)).
Dominuoja realistiskas daikto atvaizdas, yra budinga plakato, atviruko, kadro stilistika (komiksas). Vaizdo kartojimas (Merlin Monro).
Ranku darbo neigimas ir specialiu masinu naudojimas. Kadangi neigia ranku darba, taip naikina savo braiza. Performansas ir hepeningas (trinama riba ne tik tarp autoriu, bet ir tarp menininko bei zmogaus).7 Teatras pamatytas dailininko akimis.
Kryptys: pop art ir konceptualizmas.
Zanrai: performansas ir instaliacija, kadangi viskas maisosi tai zanrai atsistoja i viena linija su kryptimis.
Ideologija. Pop rupi uzmegsti kontakta su paprastais zmonemis, o ne su elitu tiktai.
Kai eme silpti abstrakt. ex. varomoji jega, meninkai pradejo experimentuoti su medziaga.Taciau is tikruju naujas kelias atsivere prisiminus koliazo technika. Koliazas atejo is kubistu. Ir dailininkas zinojes abstakcija ir pridejes jau gatvus daiktus, kuria pats paveiksla.Marcelio Duchampo ready-made ideja buvo pagrindine dadaizmo naujove. Si technika pakliuvus i pokario meninku rankas issigimsta i asambliaza., tai gali buti jau konkreciu daiktu kompozicija, tiesiog juos sudeliojus.

Robertas Rauschenbergas. (usa)Jis studijavo Paryziuje, Juliano mokykloje.
Jis yra nutapes baltu paveikslu cikla, kur vienintelis matomas dalykas yra tavo seselis.Nors tai nera ypac naujas dalykas.“Lova”- cia prie tapybinio pagrindo pritvirtinti ivairus daiktai. (iskimstas ozys, pritvirtintas laikrodis ar veikianti radija). Meninkas naudoja nuotarukas, kurias atspaudzia silkografijos technika.”Barža”.
Jis taip pat kurdavo dekoracijas M. Cunninghamo sokiu teatrui, jam tai buvo ne maziau svarbu nei tapyba .

Jaspers Johns.(usa)“Kritikas sypsosi” is skupturinio metalo islietas dantu sepetelis, prie tos pacios medziagos grindjuostes. Bet jis labiausiai isgarsejo savo vienu banaliu monotoniskai besikartojanciu pavidalu. “Spalvoti sakiciai”, “Veliavos”. Ziurovas iesko ypatingos reiksmes, taciau jos nera, nes meninkui rupi tik sukurti idomu pavirsiu.Jis puikia manipuliuoja spalvomis. Edward Kienholz. Dare baisius asambliazus ir instaliacijas “Rokses”.Is dalies jis atstovauja FUNK krypciai: polinkis i sudetingus, liguistus, apsiurusius, keistus, menkus, lipnius, tiesiogiai ar uzuominomis i seksualius dalykus.Si kryptis nebuvo trumpalaike, jai priklauso ir Bruce Connerio “Kusete”, vaizduojantis nuzudyto ar sukapoto zmogaus lavona, gulinti ant yrancios Viktorijos laiku kusetes, arba p. Theko “Hipio mirtis”.

David Hockney.
Allenas Jonesas.”Hermafroditai”
R.B. Kitaj. Jis meistriskai zaidzia su kompozicija, taciau koloristas jis ne koks.Autobiografine ir zydu tema veliau. Jo silkografijos darbai neretai vadinami geresniais nei jo tapyba.”Liepsningos aistros generolas”.(diptichas)
Antony Donaldson. Merginu siluetai iterpiami tarp kitu elementu.
Patrickas Caulfieldas.Jam rupi santykis trp dailiojo meno ir masines kulturos. Daznas jo darbu motyvas pigi parduotuve. Kur visur yra aplink objekta vienodo storio linija, dar jis praktiskai nemodeliuoja spalvos.Bet jo darbus galima pavadinti antipopmenu, nes jie negraziai pateikia masine kultura, kuria zavejosi pomenininkai.

USA: james Dine, Oldenburgas, Rosenquistas, Lichtenšteinas, andy Warholas

Jimas Dine. Daugiausia kuria asambliazus ir kombinuotus paveikslus.Jam budinga jau gatvus daiktus(ready-made) – aprangos detale, praustuva, dusa pritvirtina prie drobes ir kelias teptuko bruksniais ka nors papaiso- sukuria jiems aplinka.Hepeningas “Avarija”.

Oldenburas experimentavo su muliazais.Tai yra tarp skulpturos ir tapybos.Objektai ivairiausi- nuo didziuliudesrainiu ikiminkstu praustuvu. Daznai jie pagaminti is vinilo ir prikimsti kapoko.Jis domisi relybe su tam tikru totemizmu.”Parduotuviu dienos”- hepeningas.

Roy Lichtenstein.Jis pasilieka prie plokscio pavirsiaus.Jis sako, kad ziurejimas i darba neturi nieko bendra su ziurejimu i juo, kad pars ziurejimo aktas yra susijes su zmogaus suvokimu, o panasus paveikslo matymas yra tiesiog gerai sukurta vieninga ziurejimo sistema.”Bum”, “Jokios vilties” imituoja komiksa. Cia kruopsciai istapomi net pigios spaudos taskeliai.’Palepes”(ciklas). Jo darbai privercia suabejoti savo vertybemis= komiksas pigu.

Jamesas Rosenquistas.”Skelbimu lenta”. Panaudojes is jos iskarpas jis sukuria visai netpazistamus dalykus, jie abstraktus.”Natiurmortai”, “Didysis amerikietiskas aktas”, tai koliazai ar asamblaizai, kur visai nlieka, jo surinktos medziagos, matosi tik tu nuotrauku detales.

Larry Rivers. Jo darbai labiau tapybiski ir neprimena stampuojamu dalyku.Jo tematika labai artima pop menui- pakuotemis bei naudojamaisbanknotu piesiniais.Jis tapo is naturos.
Andy Warhol. Jis susuko daug filmu, kurie yra labai reiksmingi kino istorijoje, vadovavo naktinio klubo pasilinksminimas, reme grupe”Velvet underground”, leido zurnala “Interwiev”, zmones juo domejosi kaip veikeju labiau nei kaip menininku.Jis pats tipiskiausias USA pomenininkas.dare didelio formato silkografijos darbus: M.M.,Kennedy, savizudybes, kaukoles, peiliai, elektros kede, lenktyniu riauses. Jie buvo monotoniski, dare labai daug autoportretu, jam galima butu pripirsti narsicizma, taciau aki reze ryskios sintetines spalvos.

4. Arte Povera (skurdusis menas)

XX a. 7-8 des. avangardinis italu meno judejimas, nukreiptas pries tradicines estetines vertybes. Budinga instaliacija, naudojant skudziu kasdienius daiktus, buitines atliekas, veltini, smeli, anglis. Ryskintas kompozicijos elementu medziagiskumas, kurtos netiketos vaizdines ir prasmines asociacijos.
Atstovai: michelangelo Pistoletto , mario Merz , luciano Fabro , janis Kunelis

Asmeniskas pop art’as, nenuoseklus, suveltas.
Mitu perteikimas.Tamsus pramoninis fonas+gyvunai.Nenuspejama jungtis, jusline patirtis.
Michelangelo Pistolleto. “Sedinti figura”- prie veidrodzio priklijuota figuros nuotrauka, o ziurovas praeidamas pro sali pildo paveiksla.
Bois land art’as.
Giovanni Anselmo ir Giuseppe Penone. Dare instaliacijas jo siurkscios ar skurdzios medziagos turejo sukurti gamtos ipoezija.
Jannis Kounellis. “Be pavadinimo” priristi dvylika arkliu tarp kuriu vienodas atstumas.Ziurovas isijaucia i darba visomis juslemis: jis mato, girdi, uodzia. Svarbiausia Formalumo(atstumas) ir netiketumo(Judejimas arkliu) jungtis.”Darbas su kalsikos fragmentais”Kitas darbas buvo: metaliniu plokciu remai nesueinantis per krastus, pro kuriuos kisojo islindusi medvilne.
Seno pastato kolonos , kiekviena apjuosta zaislinio traukinuko begiau, kurias vaziuoja traukinukai.esme apie beprasmiskuma.
Giulio Paolini. Dirbo su aliuzijomis i graiku mitus, bei i ju modernias interpretacijas.
Mario Merz. Skaiciu seka 1=2+3=4 – 4=5+6=11 – 1 4 11...
Vis del to arte povera yra galeriju menas.

5. Naujasis realizmas Prancuzijoje

Po karo atsirado poreikis dokumentikai, todel atsirado poreikis neorealizmui= amerikietiskas dadaizmas.
Atstovai:yves Kline, Cezar, Tinqueny, Christo, Spoeri, Nike de sanfale
Eruman
Yves Klein neorealizmo pradininkas + Pierre Restany.
Menininkas tobulas jo paties kurinys.
Yves Kleine .Ji isgarsino ne tai ka jis sukure, bet tai ka jis dare- simboline jo veiksmu prasme.Jo visi reiskiniai ir veiksmai eina link to, kad paaiskinti, kad meninkas yra saves paties tobulas kurinys.Jis sake, kad tapybos esme yra “eterio klijai”, kuriuos isskiria menininkas ir kuriuos ideda i paveiksla.Kure “kosmologijas”, kai paruosta drobe jis degindavo ar nesdavo po lietum, kai drobe veikia stichijos.
Moterys+ melyni dazai+drobe+”monotoniskoji simfonija”(orkestras atliko 10 min. visa laika garsa, o po to tylejo 10 min.)
“Prekyba nematerialiu tapybinio jautrumo zonomis”- aukso lapeliai= Sena+ degantis kvitas.
PieroManzoni. “20 metru ilgio linija”.Jo atskiri teptuko potepiai tesiasi istisine linija.Tai ji artina prie minimalizmo.
Armanas . “Cekst- pliauks”(fotoaparatai) Jis atsitiktinai surenka tokiu paciu daiktu ir ivelka i plastika. Jie gali buti trimaciau arba ploksti.
Cezar- skulptorius. Veiklos principas is rastu nereikaling daiktu ir siuksliu padaryti juos reiksmingais.( Presuotos masinos).”Geltonas biuikas”

Tinquely- skultorius. Sujaukti erdve. Poksto elementas. Kuria fontanus. Dumai, triuksmas.
Christo– nuoseklus pakuotojas. Paslaptingi, minksti, supakuoti objektai. Ipakuoti pasatatai ir peizazai. Pradejo nuo mazu dalyku nuo geles, laikrascio.
Statinem uztveria Kiolno skersgatvi.
Organizacinis menas, islaikantis pats save. recycling
Italijoje buvo Renato Guttuso “Diskusija”, jo darbai buvo kur kas stipresni nei anglu

8.Joseph Beuys
Jo kaip “dailininko” pradzia siejama su Fluxus judejimu.
Beuys’as prisistatydavo kaip skultorius- nes mokesi skulpturos pas Edwina Matare(bet jei lyginsime ji su jau isitvirtinusiais modernistais kaip kad Henry Moore, Constantinas Brancusi, Alberto Giacometti, Hansas Arpas, kurie vis del to buvo humanistai, kuriu tema buvo zmonija ir jos likimas, o ju darbai buvo vaizdines metaforos apie susirupinima del zmonijos likimo, tai Beuys kurdamas vis labiau tolo nuo ju ideju.) Beuys’as eme vaizduotis šamanu, kuris veike pasauli atliekamais ritualais, bet jie buvo netradiciniai ir dar atliekami siuolaikineje pramonineje visuomeneje.
Butent Beuys’as ir parode kaip menas gali funkcionuoti modernioje visuomeneje. Kitaip tariant menas buvo apibreziamas kaip nuolat besikeiciantis kurianciojo asmens santykis su pasauliu.
“Paskutinis vaizdas zvelgiant is vidaus”1982 (masinos veidrodelis).
Kambaryje sukrautos kruvos gyvunu tauku,susisukdavo i reibalus ir veltini.
Volfwagenas, 20 rogiu su taukais, prozektoriais ir veltiniu
9. Joseph Koshut
“Viena ir trys kedes”-daiktas, jo atvaizdas, jo aprasymas.
Jo darbas: neono raides, 5 zodziai “FIVE WORDS AND FIVE COLOURS”- idejos vengimas nuorodos i kazka kita, esanti siapusybeje(?)
Su Kubakovu “Banalybiu Koridorius”

10.Minimalizmas

Serijinis menas, priminiu strukturu, saltasis menas- velyvojo modernizmo kryptis.Jrastutine formaliu modernizmo ieskojimu apraiska. Minimalizmo ispazintojai priesinosi abstrakt. ex. krypties principams, sieke grynos menines formos, eliminuotos is bet kokio kontexto(idejinio ar emocinio turinio, plastines expresijos, individualaus kurybinio braizo). Kurinys supaprastintas iki elementaraus daikto: lygiai nudazytos monochromines drobes, preciziskai pagamintos geometrinio pavidalo skulpturos. Taikyti siuolaikines pramones gaminia (fluorescensiniai dazai, plieninia, aliuminiai. plastikiniai lakstai, vamzdziai, remai).Budinga serijine kompozicija- vienodas to paties motyvo kartojimas.
Atstovai: carl Andre, sol Lewitt, donald Judd, robert Morris, frank Stella, Flavin

Krastine formaliu modernizmo ieskojimu apraiska.Minimalizmo atstovai labai priesinosi abstrakciajam exspresionizmui
Frank Stella.Jo darbai dazniausiais nera komponuoti i keturkampio fora, o yra kaip kokios plokscios skulpturos, prikabintos prie sienos. Tai yra jo tapyba, kur egzistuoja tiesi linija, subraizyta nuo krasto iki krasto, kur jos susikerta viduryje.tai turejo atkartoti mediniu lenteliu is kuriu buvo sukaltas poremis stori. Tai zigzagines linijos, visiskai simetriskos ir dar tarpai tarp ju vienodi.Tai ne linijos yra baltos, bet tarpai tarp ju isdazyti.Arba jo jei darbas kvadratinis, tai linija susivinioja i jo centra.
Donald Judd.Viena pagrindiniu sluptoriu ir teoretiku.Jis vienas pirmuju pradejo naudoti galvanizuota metala. Po to dare darbus is cemento ir ikomponuodavo juos kokio nors peizazo fone- lauke.
Robert Morris. Dare didelius geometinius keturkampius. dar jam buvo sverbu galerijos erve, kaip jis suprato, kad tai yra skulturos dalis taip pat, del to galerijos jam skirtas kambarys tapo jo skulturos dalimi.
Sol LeWitt.”Ideja yra masina daranti mena”. Jis israizydavo galerijos sienas rasikliu ar piestuku, linija budavo tonine.Figuros budavo staciakampes. Tai buvo sienos instaliacijos, kur linijos galejo buti vertikalios, horizontalios arba diagonalios.budavo ir kitokiu piesiniu, spalvotu, kaip skaiutine.

Carl Andre.Jo darbai budavo vertikalus staciakampiai is medzio, kur medis buvo formuojamas pjuklu.Po to pradejo daryti horizontalias skulpuras, kurias vadino grindu-dalimis, jie buvo pagaminti is siurkscios pramonines medziagos, kurios buvo nelaikomos tinkamomis vaizduojamajam menui(plytos). “Darbo gabaliukai”- aliuminis, varis, gelezis, cinkas. Toks savotiskas metalo kilimas is kvadratuku.

Flavinas. Zaidzia su fluoroscencine lempa, istatytadamas ja i kambario kampus.

11. neoekspresionizmas
Reakcija i minimalizma sukele naujas aistras pagrinde jaunus dailininkus, kurie zavejosi stambiu mostu, heroiskumu, mistiniu turiniu, besipriesinanciomis figuromis, kad kritikai pavadino tai neo-ex., bet lygiai taip galejo buti pavadintas ir neo-siurrealizmu, bet savo taboo temu, vulgarumo, bei kosmarisko siaubo, koki tapydavo.Paradoksalu, kad ankstesni avangardo judejimai stengesi atsisakyti praeities, taciau neo-ex. stengesi islaisvinti save nuo modernizmo apribojimu ir is naujo atrasti elementus, kuriuos labiausiais smerke pagrindine kryptis.
Susiformavo 9 des. Vakaru Vokietijoje.
Vokieciu postmodernistines tapybos kryptis, neoexpresionizmo atmaina. Meninei formai budinga expresionizmo stilistika, gesto tapysena, turiniui- uzsifruota asmenine patirtis, kritines aliuzijos i vokieciu tautos mitus ir istorija.
Atstovai:georg Baselitz, a.r.Penck, anselm Kiefer, Barelis, Koherlink,
Rainer Fetting, jorg Immerdorff,, Salome,Hodiche,marc Lupertz

A.R.Penck.Savo mene jis kovesi ne tik su Vokietijos aukstuomene, bet taip pat ir su tuo kad susitaikytu pats su savim kaip su kaliniu.JO braizas ir skiriamieji zenklai: pagaliukiskas-zmogus
(kiekvienas zmogus skaitmuo) patalpintas ar patalpinti i marga solidaus kolorito “gobelena”.Jungia figura su ivairiais zenklais- hieroglifais, graffiti, folkloriniais simboliais.Daznai zmogiukas budavo vienas. ‘Perejimas”(degancio lipto).Ji labiau domino “kaip”, o ne “kodel”- tai yra metodas, o ne turinys.Jis primena Haringa.

Aselmas Kiefer. Jis sukure sudetinga sistema is vokieciu legendu, poezijos(kazkieno), is antrojo pasaulinio karo, is slaptosios filosofijos.Jo darbai primena scenografijas.
Jorg Immerdorff.”Vokietijos kavines “ciklas.Tiesiogiai kalba apie Vokietijos padalinima.Tape konceptualiu, realistisku stiliumi.
Feeting.Jis tape, kaip Nolde.
.Marcus Lupertz
Amerikos abstakcionistas.
Vokietijos salmiai, uniformos- taboo.
. Georg Baselitz
Vokietijos.Labiausiai jis zinomas uz savo darbus topsy-turvy(auktyn-kojomis), atliktus sodria gama ir drasiu teptuko potepiu.Baselitz nera jo tikras vardas jis save pervadino pagal kaimelio pavadinima, kuria jis gime.Kai is rytu Vokietijos jis persikele i vakaru Berlina, jis buvo apkaltintas, kad jo tapymas netinka, jo pasirinktos krypties manierai.Tada jis nusprende priesintis eamai krypciai pradedamas vieno zmogaus zygi atgaivinti pasakojancia, emocine ir rapsodiska daile, kurioje vokieciai tradiciskai yra daugiausia pasieke.
“Olmo mergaites”Jis pradejo tapyti aukstyn kojomis, nes galvojo, kad taip islaisvina fantazija.
Ji labiau domino “kaip”, o ne “kodel”- tai yra metodas, o ne turinys.

15. Naujoji New York’o scena

bill Viola.Jo deka video menas dabar zinomas visame pasalyje.Jo video darbai idomus spalvine gama, kaip kad buna pas tapytoja, o jo efektai dazniausiai padeda jo choregrafinei kompozicijai, nei kelia sensacija. Ji domina fundamentali tematika kaip gy6venimas ir mirtis, zmoniu santykiai ar individas dabartiniame informacijos sraute. Jo darbas su auganciu medziu.Daznai jo darbuose dominuoja miego tema.
Golub. “Vietnamo ciklas”, “Samdiniai”. Jo aliuzijos i negailestinga gyvenima yra tiesiogios
Gober.Geraiusiai zinomas del savo skulpturu ir instaliaciju.(kriaukles, lovos, tualetai).Instaliacija, kur istapyto gamtos motyvo fone metome prikabintas kriaukles.Is sienos kyso relistiska koja
Gouston. “Meno kryptys” virselio autorius.zavisi vinimis ir plonimis kojitemis su dideliais batais . Ji vadino abstrakciuoju impresionistu, del jo visu tu ruzavu koloritu, melancholiskos nuotaikos, daznai jo darbai buna arti karikaturos. Ir tai buvo akibrokstas, tos figurines kompozicijos, nes anksciau jis tape”Melynus laikrodzius”
Taaffe. Jo darbuose maisosi abstrakcija ir dekoratyvumas. Jo darbas igauna spalva tik po keliu dazu sluoksniu ir paskutinis sluoksnis yra sviesesnis uz pries tai buvusi. jo darbas daugiasluoksnis, todel yra lyg permatomas. Jo piesiami simboliai uzpildo visa erdve ir sudaro savotiska ornamenta.Dabar jau jis iveda augalu bei gyvunu motyva- stilizuotos lelijos, drugeliai, gyvates, palmes. Taigi jo darbas yra pas Donatela ant sienos tas grazus toks su Gyvatem. O va sitas darbas taip pat yra pas Versace.Jo darbai nerealiai geri!!!!!”Keturiu keturkampiu kinas”.
jeff Koons.kicas modernumas ir sex.o vaikeli ar kas nors dar apie ji nezino???
Schnabelis.Jis dirba ant sudauzytu leksciu. Sudauzytas lekstes prikabina prie pavirsiaus ir po to ant ju tapo. Jis siaip tapydavo; Nukryziavimo, zmoniojos lemties temos.Versaci turi jo nutapyta savo potreta tik nemanau, kad jurenaite tai zino;)))
Basquiat. Jis yra Warholo draugas, kuris labai sekmingai naudojosi grafiti ir komiksu kulturos palikimais. Gigantiski darbai.
Bourgous
Barney.
Sindy Scherman- moteris. Fotografe. Daro ivairius portretus, kuriems pati pozuoja. Portretai daznai buna persikunyti, pvz i Mona Liza, Velaskeso darbo personaza ir t.t. Taip pat megsta daryti manekenu nelebai estetines fotografijas.

16.Londono mokykla

Atstovai:Bacon, ,Bomberg, Froid, Auerbach, Middledith “negyvas visciukas sroveje” Kossoff,
Anglijoje neorealizmo atmainos dailininkus vadino virtuves kriaukles tapytojais. Ju lyderis buvo Davidas Bombergas “kazkoks vienuolynas”, jo noras buvo, kad ziurovas turetu du ziurejimo taskus, tai kai ziuri ir matai tik dazus, ir kai ziuri ir matai peizaza.Jiems visiems tiek Auerbach, tiek Kossoff rupejo otonis triukas, kai tipo matai ir dazus ir siuzeta.Is storo dazu sluoksnio, sukloto ant drobes virveliu ir kruveliu pavidalais sukurta realybe. Jie visi baisiai primena vokieciu expresionizma.
Froid. Sena tapyba su nauju konceptu. Paprastas potretas, “DU augalai”- kaip Diureris.Nauji siuzetai sena tapymo maniera. 2001 siais metais jis nutape anglijos karalienes motinos portreta.
17.Francis Bacon (1909-1992)
Britu figurines tapybos atstovas, priklausantis garsiausiems Europos meninkams.Jiems pavyko suderinti figurine kompozicija su modernizmo reikalavimais, kiek tai apskritai imanoma poadaryti.
Dirbo senovinemis medziagomis, tape alijiniais ant drobes, laikesi senu ju formatu, visais kitais atzvilgiais jis nebuvo senamadiskas.Labiausiai domina vienisumas, siaubas, sielvartas.Klykiantys popieziai, verslininkai ji labai isgarsino, taciau po to jo stilius kiek pasikeicia ir atrodo, kad atsiranda dar baisesni personazai. Iskraipytos figuros apsviestuose kambariuose, prabangiuose butuose, primenanciuose egzekucijos kameras.
Bacon’a labiausiai itakojo Velaskezas.
Bacono darbuose , tai ka jis vaizduoja primena scena po baisaus ivykio, o pas Balthus’a tas siaubas dar tiik arteja.
Neturejo mokyklos, nes jo pozicija atmeta bet kokia galimybe burtis i grupes.
“Scena po prievartavimo”.
“Studija pagal Velaskesa: popiezius Inocentas X”
“Viena is triju nuukryziavimo scenu”
Iskraipytos figuros- zmogus pazemintas.
Judesys, momentines nuotraukos.Istapo esmes impulsa (nusikaltima), tapo is atminties, vaizduotes.
“Mes visi esam lavonai”.

Balthus’o darbu turinis lengviau suvokiamas. Nuo bacon’o skiriasi savo naturalistiskumu.
.Gilbert&George
Jie isgarsejo savo “Dainuojanciomis skulpturomis”, kur buvo sprendziamas menininko atskirumas ir nedalumas nuo jo kurinio.Isvada, kad viskas ka daro jie turi buti priimta kaip menas, nes jie patys buvo ir jir, ir skulptura.
Jie ir toliau save vaizduodavo, bet jau kitaip. Jie dare didelius darbus saves: montazus, nuotraukas, fotogramas. Viska ka jie dare ir kure skulptura buvo su aiskia simpatija zmogiskam kuniskumui, daznai emblemiskai isreikta per ispudingus geliu ir darzoviu vaizdinius, kartu pateikdami tai kaip religiskai estetine vitrazo struktura su spalvine maisalyne ir ikoniskos bei religines tematikos ornamentais.zjbs.

19. 8-9 des. skulptura Didziojoje Britanijoje

Cragg. Grazina i menui naudojamas medziagas tokias medziagas, kurios jau seniau buyvo nurasytos, kaip per zemos menui daryti. Jis tuo arti arte povera. cia tie afrikietiski zmogeliukai, arba Anglijos zemelapis matomas is siaures.
Richard Wentworth. Jis naudoja namu apyvokos daiktus. Juos sugrazina idomiu objektu pavidalu.
Anish Kapoor. Paprasti pavidalai padengti ryskios spalvos milteliais daznai atrodo mistiskai ir subiliai.Jam patinka kai nera idejos-ideja skulpturines formos, kuri tik apgaubia paslaptingaja ervde.
Anthony Caro. Buvo iatkotas Henry Moore, nes buvo jo asistentas.Naudojo plieno lakstus.Jis suvirindavo pramoninius elementus.

20. Jaunieji britu dailininkai

Hirst, Ouinn- is kresuliu galva. Wilson
Anish Kapoor. Paprasti pavidalai padengti ryskios spalvos milteliais daznai atrodo mistiskai ir subiliai.Jam patinka kai nera idejos-ideja skulpturines formos, kuri tik apgaubia paslaptingaja ervde.
Whitread – liedavo.paima nama ir “islieja” jo vidu arba vonia, ta prasme, kad daro kaip daiktu formas is gipso, taciau naudoja tam visai kitokias atlikimo priemones. man atrodo vaska kartais.
Turkus- Sex pistols
Hockney – super geras reikalas, ypac del to kad daug dirbo is juotrauku. jis yra lyg Warholas USA.Turejo susikures labai skrupulinga saves ivaizdi.

Leave a Comment