Maisto priedai

Įvadas

Maisto priedas – tai medžiaga (ar medžiagų mišinys), kurios pridedamos į
maistą ir kuri gali būti naudojama to maisto gamybos, perdirbimo, pakavimo
ar saugojimo metu, nebūdama vienu iš pagrindinių maisto ingredijientų.
Lietuvos higienos normoje HN 53 – 1995 maisto priedai apibrėžiami taip:

“Medžiagos, kurios nebūdamos maistas ar maisto sudėtinės dalys,
sąmoningai dedamos į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti
pageidaujamų juslinių ar kitų technologinių savybių.”

Norint apsaugoti maisto žaliavas ir produktus nuo mikrobiologinio gedimo,
maisto konservantai pradėti naudoti jau gilioje senovėje. Jie, kaip ir kiti
maisto priedai gali būti natūralūs (gamtinės kilmės) ir sintetiniai. I
sintetinių konservantų plačiausiai naudojami benzeno rūgšties dariniai,
sorbo rūgštis, sulfidai ir kai kurie kiti junginiai. Panaudojant efektyvius
šiuolaikinius tyrimo metodus ir mokslinę aparatūrą, vis daugiau
informacijos gaunama apie galimą sintetinių maisto priedų toksiškumą. Jau
laba senai žinoma, kad kai kurie prieskoniai, aromatinai ir medicininiai
augalai prailgina maisto laikymo trukmę, apsaugo jį nuo mikrobinio
uždegimo, sumažina patogeniškų bakterijų vystymąsi, padeda žmonėms įveikti
įvairius mikrobiologinės kilmės uždegiminius susirgimus. Todėl pastaruoju
metu atlikta daug tyrimų, siekiant nustatyti kaip tokių augalų priedai ar
iš jų pagaminti ekstraktai veikia atskiras mikroorganizmų rūšis. Pavyzdžiui
gerai žinoma, k kad cinamonas, gvazdikėliai, garstyčios pasižymi stipriu
antimikrobiniu poveikiu; ankštiniai pipirai, lauro lapai, kmynai, kalendra,
egiptietiški kmynai, raudonėlis, rozmarinas, šalavijas, čiobrelis –
vidutinišku, o juodieji bei raudonieji pipirai ir imbieras – silpnesniu.

Seniai yra diskutuojama, ar produktų išvaizdai pagerinti tikslinga
naudoti dažiklius. Mitybos higienos požiūriu geriau jų a

atsisakyti. Antra
vertus, technologiškai apdorojami produktai, kurių natūralios dažančios
medžiagos nepatvarios, dažnai praranda spalvą ir tampa nepatrauklios arba
net neestetiškos išvaizdos. Taigi maisto dažų kokybš ir tinkamas jų
vartojimas labai svarbu maisto produktų gamintojams ir vartotojams. Maisto
dažai vartojami norint išsaugoti, pagerinti, suteikti maisto produktams tam
tikrą spalvą ir išvaizdą.

Po detalių klinikinių tyrimų pastaruoju metu pasaulyjeė griežtinami
maisto priedams keliami reikalavimai. ES direktyvose, reglamentuojančiuose
dažų vartojimą maisto pramonėje, susiaurintos kai kurių sintetinių dažų
vartojimo sritys ir sumažinti maksimalūs leistini jų kiekiai. Todėl labiau
domimasi natūraliomis dažančiomis medžiagomis, daugiau gaminama ir
vartojama natūralių maisto dažų. Rūpindamiesi savo sveikata vartotojai vis
dažniau renkasi maisto produktus, pagamintus naudojant maisto dažus, gautus
iš natūralių žaliavų: vaisių, uogų, daržovių ir kt. Todėl labai aktualūs
tampa tyrimai, susiję su natųralių maisto dažų savybių nustatymu, kokybės
gerinimu ir technologiniu tobulinimu.

Lietuvoje yra pakankamai n natūraliems maisto dažams tinkamų vietinių
žaliavų – aronijų, juodųjų serbentų, burokėlių, šaltalankių ir kt., tačiau
šiuo metu tokie dažai nėra gaminami. Norint sudaryti geros kokybės
natūralių sausųjų maisto dažų gamybos Lietuvoje prielaidas, būtina ištirti
vietinės žaliavos savybes, parinkti technologinę schemą bei nustatyti
gamybos proceso parametrus. Kadangi natūralūs pigmentai, kaip ir dauguma
gamtinių medžiagų, jautrūs technologinių veiksnių, pavyzdžiui, terpės pH,
temperatūros, deguonies, fermentų poveikiui, būtina ištirti dažančių
medžiagų savybes bei minėtų veiksnių sukeltus struktūros pokyčius ir,
remiantis šiuolaikine molekulinės chemijos ir fizikos teorija, paaiškinti
bei pašalinti šių pokyčių priežastis, taip pat numatyti jų

ų įtaką galutinio
produkto (maisto dažų) kokybei.

Skonio sustiprintojų maisto priedų grupei priklauso tokie junginiai,
kurie sustiprina maisto produkto skonines – aromatines savybes, tačiau
patys naudojami koncentracijos ribose pasižymi išskirtiniu skoniu bei
kvapu. Tokių priedų poveikis maisto juslinėmis savybėmis apibūdinamas gana
abstrakčiaib ir dažnai susijčs su tokiais terminais kaip, “bendras skonio
pojūtis”, “pilnumas”, “šviežumas” (ypač termiškai apdorotuose produktuose).
Jų pajautimas kartais taip pat susijęs su skonio pajutimo greičio
pasikeitimu.

Maisto produktai neretai papildomi įvairiais maisto priedais, turint
tikslą juos falsifikuoti, paslėpti gedimo požymius, prailginti maisto
galiojimo terminą, sudaryti neteisingą, bet vartotojui pageidautiną įspūdį
apie produkto kokybę ir pan. Tai neleistina. Bet kuriuo atveju reikia
siekti, kad kasdieniniame maiste būtų kuo mažiau maisto priedų.

4.1.1 Neapdorotiems vaisiams ir daržovėms yra naudojami šie maisto
priedai priskiriami, I. įvairių maisto priedų grupei:

Anglies dioksidas E 290,dar vadinama angliarūgšte, sausuoju ledu (kietoji
forma), anglies rūgšties anhidridu. Jo cheminė formulė CO2. Normaliomis
aplinkos sąlygomis bespalvės nežymiai aštraus kvapo dujos. Prekinis anglies
dioksidas siunčiamas ir laikomas skystos formos padidinto slėgio
balionuose, didelėse saugyklose arba presuotuose kietuose sausojo ledo
blokuose. Sausosios (sausojo ledo) formos savo sudėtyje paprastai turi
rišančiųjų medžiagų, tokių kaip propilenglikolis ar mineralinė alyva.

Argonas E 938 . Tai bespalvės, bekvapės nedegios dujos.

Helis E 939 Bespalvės bekvapės nedegios dujos.

Azotas E 941 Cheminė formulė N2. Tai bespalvės bekvapės nedegios dujos.

Nitrito oksidas E 942 Cheminė formulė N2O. Tai bespalvės nedegios
saldoko kvapo dujos.

Deguonis E 948 Bespalvės nedegios dujos.

Visas šias dujas ga

alima naudoti neapdorotiems vaisiams ir daržovėms pagal
q.s. principą (Kiek reikia, tiek dėk).

4.1.2 Vaisiai ir daržovės su neapdorotu paviršiumi

I Antioksidantai ir konservantai:

Bifenilas E 230. 1,1′-bifenilas, fenilbenzenas. Cheminė formulė C12H10 .
Balta arba blankiai geltona iki gintarinės spalvos, kieta savito kvapo
medžiaga. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams su apdorotu paviršiumi-
70mg/kg.

Ortofenilfenolis E 231 Cheminis pavadinimas : (1,1′-bifenil)-2-olis, 2-
hidroksidifenilas, o-hidroksidifenilas. Cheminė formulė: C12H10O Balti arba
vos gelsvi kristaliniai milteliai. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams
su apdorotu paviršiumi-12 mg/kg

Natrio Ortofenilfenolis E 232 . Cheminė formulė: C12H9ONa(4H2O. Tai
balti arba vos gelsvi kristaliniai milteliai. Galima naudoti tik
citrusiniams vaisiams su apdorotu paviršiumi- 12mg/kg

Tiabendazolas E 233 Cheminis pavadinimas: 4-(2-benzimidazolil)tiazolas,

2-(4-tiazolil)-1H-benzimidazolas. Cheminė formulė: C10H7N3S Balti ar
beveik balti bekvapiai milteliai. Galima naudoti tik citrusiniams vaisiams
su apdorotu paviršiumi-6 mg/kg, bananams – 3mg/kg.

II. Įvairūs

Riebalų rūgščių sacharidai E 473 . Dar vadinami cukroesteriai, cukraus
esteriai. Tai sacharozės mono-, di- ir triesteriai su riebalų rūgštimis,
esančiomis maistiniuose riebaluose ir aliejuose. Jie gali būti pagaminti iš
sacharozės ir iš maistinių riebalų rūgščių metilo ir etilo esterių arba
sacharozės gliceridų estrahavimo būdu. Jų gamybai naudojami tik šie
organiniai tirpikliai: dimetilsulfoksidas, dimetilformamidas, etilacetatas,
propan-2-olis, 2-metil-1-propanolis, propandiolis ir metiletilketonas.

Standūs geliai, lygios kietos medžiagos arba baltos ar šiek tiek pilkšvai
baltos spalvos milteliai.

Sacharozės gliceridai E 474 arba cukraus gliceridai. Sacharozės
gliceridai gaunami reaguojant sacharozei su maistiniais riebalais arba
aliejais, susidarant sacharozės ir riebalų rūgščių esminiam mono-, di- ir
triesterių mišiniui, kartu su mono-, di- ir trigliceridų i

iš riebalų arba
aliejų likučiais. Jiems gaminti naudojami tik šie organiniai tirpikliai:
cikloheksanas, dimetilformamidas, etilacetatas, 2-metil-1-propanolis ir
propan-2-olis. Apibūdinami taip: Lygios kietos medžiagos, standūs geliai
arba balti ar beveik balti milteliai. Naudijami pagal q.s. principą tik
šviežiems vaisiams.

Bičių vaškas E 901 Yra baltas ir geltonas bičių vaškas. Geltonasis bičių
vaškas yra vaškas, gaunamas karštu vandeniu ištirpdžius Apis mellifera L.
bičių medaus korių sieneles ir pašalinus pašalines medžiagas. Dažniausia
tai gelsvai balti arba gelsvai arba pilkšvai rudi gabalėliai arba
plokštelės su smulkiais grūdeliais arba nekristalinėmis dalelėmis malonaus
medaus kvapo. Vaškai lydosi 62°C – 65°C temperatūroje, esti netirpus
vandenyje, mažai tirpus alkoholyje, labai gerai tirpus chloroforme ir
eteryje.

Kandelila vaškas E 902. Tai yra išgrynintas vaškas, gautas iš kandelilos
augalo Euphorbia antisyphilitica lapelių. Kietas gelsvai rudas neskaidrus
ar pusiauskaidrus vaškas.

Karnauba vaškas E 903. Tai yra išgrynintas vaškas, gautas iš Brazilijos
Mart vaškinių palmių Copernicia cereferia pumpurų ir lapų. Šviesiai rudi
arba gelsvi milteliai, dribsniai arba kietos ir trapios dervingos dalelės.
Netirpus vandenyje, iš dalies tirpus verdančiame etanolyje, tirpus
chloroforme ir dietilo eteryje.

Šelakas E 904 Šelakas yra išgryninti ir išbalinti raudonieji sakai,
dervinga vabzdžių Laccifer (Tachardia) lacca Kerr. (Coccidae šeimos)
sekrecija. Išbalintas šelakas – labai šviesi (beveik balta) amorfinė
granulių pavidalo derva. Išbalintas šelakas, kuriame nėra vaško, yra
šviesiai geltona amorfinė derva.

Bičių vaškas, Kandelila vaškas, Karnauba vaškas, Šelakas yra vartojami
tik šviežiems citrusiniams vaisiams, melionams, riešutams, kriaušėms ir
obuoliams pagal q.s. principą.

Montano rūgščių esteriai E 912 Jiems priskiriami montano rūgštys ir
(arba) jų ir etilenglikolio, ir (arba) 1,3-butandiolio, ir (arba)
glicerolio esteriai. Beveik balti arba gelsvi dribsniai, milteliai,
granulės arba tabletės. Naudojami tik šviežiems citrusiniams vaisiams pagal
q.s. principą.

Oksiduoto polietileno vaškai E 914 – poliniai švelnios polietileno
oksidacijos reakcijos produktai. Tai beveik balti dribsniai, milteliai,
granulės arba tabletes. Naudojami tik šviežiems citrusiniams vaisiams pagal
q.s. principą.

Vaisiams ir daržovėms su apdorotu paviršiumi taip pat naudojamos sios
dujos: Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938, Helis E 939, Azotas E 941,
Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948.

4.1.3 Nulupti ir /arba supjaustyti vaisiai ir daržovės

I Antioksidantai, konservantai

Sieros dioksidas E 220 Cheminis pavadinimas: Sieros dioksidas, sulfito
rūgšties anhidridas. Cheminė formulė – SO2. Tai bespalvės lengvai
neužsidegančios stipraus aštraus dusinančio kvapo dujos.

Natrio sulfitas E 221 Natrio sulfitas (bevandenis arba heptahidratas),
bevandenis: Na2SO3, heptahidratas: Na2SO3(7H2O. Balti kristaliniai
milteliai arba bespalviai kristalai.

Natrio bisulfitas E 222 Cheminis pavadinimas – Natrio bisulfitas, natrio
rūgštusis sulfitas. Cheminė formulė – NaHSO3 vandeniniame tirpale. Skaidrus
bespalvis iki geltonos spalvos tirpalas.

Natrio metabisulfitas E 223 – Pirosulfitas, natrio pirosulfitas.
Cheminis pavadinimas-

Natrio disulfitas, natrio pentaoksodisulfitas Na2S2O5. Balti kristalai
arba kristaliniai milteliai.

Kalio metabisulfitas E 224- Kalio pirosulfitas, cheminis pavadinimas –
Kalio disulfitas, kalio pentaokso disulfatas K2S2O5 .Bespalviai kristalai
arba balti kristaliniai milteliai.

Kalcio sulfitas E 226 – CaSO3(2H2O. Tai balti kristalai arba balti
kristaliniai milteliai.

Kalcio bisulfitas E 227 – Kalcio bisulfitas, kalcio rūgštusis sulfitas.
Cheminė formulė: Ca(HSO3)2 .Skaidrus žalsvai geltonas vandeninis tirpalas,
turintis ryškų sieros dioksido kvapą

Kalio bisulfitas E 228 – Kalio bisulfitas, kalio rūgštusis sulfitas.
Cheminė formulė: KHSO3 vandeniniame tirpale. Bekvapiai bespalviai ar balti
kristalai ar balti ristaliniai milteliai.

Sieros dioksidas ir sulfitai ribojami bulvėms- iš viso50 mg/kg,
svogūnams, česnakams ir jų masei – iš viso 300 mg/kg, krienų masei-
800mg/kg.

II Naudojamos ir šios dujos: Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938,
Helis E 939, Azotas E 941, Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948.

4.3.1 Džiovinti vaisiai ir daržovės

I Įvairūs

Guanilo rūgštis E 626 – Guanozin-5′-monofosforo rūgštis. Cheminė
formulė: C10H14N5O8P

Dinatrio Guanilatas E 627 – Dinatrio guanozin-5′-monofosfatas. Cheminė
formulė: C10H12N5Na2O8P • xH2O (x = apytikriai 7).

Dikalio guanilatas E 628 – Dikalio guanozin-5′-monofosfatas. Cheminė
formulė: C10H12N5K2O8P.

Kalcio guanilatas E 629 – Kalcio guanozin-5′-monofosfatas, cheminė
formulė: C10H12N5CaO8P • nH2O

Visi čia išvardinti guanilatai yra bekvapiai bespalviai ar balti
kristalai arba balti kristaliniai milteliai ir jų leidžiama deti iš viso
500 mg/kg.

Inozino rūgštis E 630 – Inozin-5′-monofosfato rūgštis. Bekvapiai
bespalviai ar balti kristalai ar milteliai.

Dinatrio inozinatas E 631 – Dinatrio inozin-5′-monofosfatas. Bekvapiai
bespalviai ar balti kristalai ar milteliai. Cheminė formulė: C10H11N4Na2O8P
• H2O

Dikalio inozinatas E 632 – Dikalio inozin-5′-monofosfatas. Cheminė
formulė: C10H11N4K2O8P. Bekvapiai bespalviai ar balti kristalai ar
milteliai.

Kalcio inozinatas E 633 – Kalcio inozin-5′-monofosfatas, bekvapiai
bespalviai ar balti kristalai ar milteliai. Cheminė formulė: C10H11N4CaO8P
• nH2O

Visų čia išvardintų inozinatų leidžiama deti iš viso 500 mg/kg.

Kalcio 5′-Ribonukleotidai E 634 – Kalcio 5′-ribonukleotidai iš esmės yra
kalcio inozin-5′-monofosfato ir kalcio guanozin-5′-monofosfato mišinys.
Cheminė formulė: C10H11N4CaO8P • nH2O ir C10H12N5CaO8P • nH2O. Bekvapiai
balti ar beveik balti kristalai ar milteliai

Dinatrio 5′-Ribonukleotidai E 635 – dinatrio inozin-5′-monofosfato ir
dinatrio guanozin-5′-monofosfato mišinys. Cheminė formulė: C10H11N4Na2O8P •
nH2O ir

C10H12N5Na2O8P • nH2O. Tai bekvapiai balti ar beveik balti kristalai ar
milteliai.

Ribonukleotidų leidžiama deti iš viso 500 mg/kg.

Sorbitolis E 420 (i) – D-gliucitolis. Cheminė formulė: C6H14O6. Tai
balti kristaliniai higroskopiški saldaus skonio milteliai, dribsniai arba
granulės. Pridėjus sorbitolio į daržovių bei vaisių tyrę ar miltelių
pavidalo maisto produktus prieš galutinį jų išdžiovinimą, tokie produktai
įgyja geresnius rehidratacijos rodiklius.

Sorbitolio sirupas E 420 (ii) Sorbitolio sirupą, gaunamą hidrinant
gliukozės sirupą, sudaro D-sorbitolis, D-manitolis ir hidrinti
sacharidai.Ta produkto dalis, kuri nėra D-sorbitolis, daugiausia sudaryta
iš hidrintų oligosacharidų, susidarančių hidrinant gliukozės sirupo žaliavą
(šiuo atveju gliukozės sirupas nesikristalizuoja) arba iš manitolio. Gali
būti maži kitų gliucitolių, kuriuose n ( 4, kiekiai. Gliucitoliai yra
junginiai, turintys bendrą formulę CH2OH-(CHOH)n-CH2OH, kurioje n yra
sveikas skaičius. Skaidrus bespalvis saldaus skonio tirpalas.

Manitolis E 421 – gaunamas kataliziškai hidrinant angliavandenių
tirpalus, turinčius gliukozės ir (arba) fruktozės, tai balti bekvapiai
kristaliniai milteliai tirpus vandenyje, labai mažai tirpus etanolyje,
beveik netirpus eteryje. Cheminė formulė: C6H14O6. Gaunamas pertraukiamos
fermentacijos aerobinėmis sąlygomis būdu, naudojant paprastų mielių
Zygosaccharomyces rouxii rūšį. Manitolis E 421 gaunamas iš gliukozės ir
fruktozės mišinio katalizinio hidrinimo būdu, taip pat gali būti pagamintas
fermentacijos būdu.

Izomaltas E 953 – Izomaltas yra hidrintų mono- ir disacharidų mišinys,
kurio pagrindiniai komponentai yra disacharidai: 6-O-α-D-gliukopiranozil-D-
sorbitolis (1,6-GPG) ir 1-O-α-D-gliukopiranozil-D-manitolio dihidratas (1,1-
GPM). Tai bekvapė balta šiek tiek higroskopiška kristalinė masė.

Maltitolis E 965 (i) – D-maltitolis, hidrinta maltozė. Cheminis
pavadinimas: (α)-D-gliukopiranozil-1,4-D-gliucitolis, C12H24O11. Saldaus
skonio balti kristaliniai milteliai labai gerai tirpus vandenyje, mažai
tirpus etanolyje. Maltitolio sirupas E965 gaminamas iš gliukozės-maltozės
sirupo.

Laktitolis E 966 – laktitas, laktozitolis, laktobiozitas. Cheminė
formulė: C12H24O11 Saldaus skonio kristaliniai milteliai arba bespalviai
tirpalai. Kristaliniai produktai yra bevandeniai, monohidratas ir
dihidratas.

Ksilitolis E 967 – C5H12O5. Balti beveik bekvapiai ir labai saldaus
skonio kristaliniai milteliai.

Polioliai gali būti vartojami pagal “Quantum satis” principą, t.y. kiek
reikia. Tačiau visiems polioliams būdinga viena savybė – etiketėse turi
būti pažymėta: didelis kiekis gali paleisti vidurius.

4.3.2 Vaisiai ir daržovės acte, aliejuje arba sūryme

I Antioksidantai, konservantai

Sorbo rūgštis ir sorbatai E 200, E 202-203 naudojami tik alyvuogems- iš
viso 1g/kg ir tik daržovėms – iš viso 2g/kg

Benzoinė rūgštis ir benzoatai E 210-213 naudojami tik daržovėms – iš
viso2 g/kg.

Sieros dioksido E 220 ir sulfitų E221-224, E 226-228 galima dėti iš viso
100 mg/kg, baltoms daržovėms ir grybams – iš viso 50 mg/kg, geltoniems
pipirams sūryme – iš viso 500 mg/kg, išskyrus alyvuoges.

II Dažikliai – medžiagos, suteikiančios maisto produktui spalvą ar ją
atgaivinančios

Riboflavinas E 101 (i) – dar vadinamas Laktoflavinu. Cheminė formulė:
C17H20N4O6. Tai geltoni arba oranžiškai geltoni, truputį kvepiantys
kristaliniai milteliai.. Natūralūs maisto dažiklis, netoksiškas, gaminami
iš natūralių žaliavų. Riboflavinas E 101 yra vitaminas B2, gaunamas
fermentacijos bei sintezės būdu. Jis jautrus šviesai.

Chlorofilai E 140 (i) – dar vadinami CI natūralus žaliasis 3, magnio
chlorofilas, magnio feofitinas. Natūralus dažiklis. Chlorofilai gaunami
tirpikliais ekstrahuojant natūralius valgomuosius augalus, žolę, liucerną,
dilgėles. Vėliau šalinant tirpiklį iš chlorofilų gali būti visiškai arba iš
dalies pašalinti natūraliai juose esantys kompleksadario magnio jonai ir
susidaro atitinkami feofitinai. Pagrindinės dažančios medžiagos yra
feofitinai ir magnio chlorofilai. Ekstrahuotame produkte, iš kurio yra
pašalintas tirpiklis, yra kitų pigmentų, pvz., karotinoidų, taip pat
aliejų, riebalų ir vaškų, patekusių iš žaliavinės medžiagos. Ekstrahavimui
galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną, metiletilketoną,
dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-2-olį ir
heksaną. Tai tamsiai žali arba mėlyni (juodi) milteliai.

Chlorofilinai E 140 (ii) – dar vadinami CI natūralus žaliasis 5, natrio
chlorofilinas, kalio chlorofilinas. Chlorofilinų šarminių metalų druskos
yra gaunamos muilinant tirpikliais ekstrahuojamus natūralių valgomųjų
augalų, žolės, liucernos, dilgėlių ekstraktus. Muilinant pašalinamos metilo
bei fitilo esterių grupės ir iš dalies gali skilti ciklopentenilo žiedas.
Karboksigrupės neutralizuojamos susidarant kalio ir (arba) natrio druskoms.
Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną,
metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-
2-olį ir heksaną. Tai tamsiai žali arba mėlyni (juodi) milteliai.

Chlorofilų vario kompleksai E 141 (i). Vario chlorofilai susidaro, kai į
medžiagą, gautą ekstrahuojant natūralius valgomuosius augalus, žolę,
liucerną, dilgėles, pridedama vario druskų. Produkte, iš kurio yra
pašalintas tirpiklis, yra kitų pigmentų, pvz., karotinoidų, taip pat
riebalų ir vaškų, patekusių iš žaliavinės medžiagos. Pagrindinė dažanti
medžiaga yra vario feofitinai. Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos
tirpiklius: acetoną, metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą,
metanolį, etanolį, propan-2-olį ir heksaną. Cheminė formulė: Vario
chlorofilas a: C55H72CuN4O5, vario chlorofilas b: C55H70CuN4O6. Panašios į
vašką kietos medžiagos, kurių spalva gali keistis nuo mėlynai žalios iki
tamsiai žalios priklausomai nuo žaliavinės medžiagos.

Chlorofilinų vario kompleksai E 141 (ii) – dar vadinami Natrio vario
chlorofilinas, kalio vario chlorofilinas, CI natūralus žaliasis 5.
Chlorofilinų vario šarminių metalų druskos yra gaunamos pridedant vario
druskų į produktą, gautą muilinant tirpikliais ekstrahuojamus natūralių
valgomųjų augalų, žolės, liucernos, dilgėlių ekstraktus. Muilinant
pašalinamos metilo bei fitilo esterių grupės ir iš dalies gali skilti
ciklopentenilo žiedas. Į išgrynintus chlorofilinus pridedant vario druskų
karboksigrupės neutralizuojamos ir susidaro kalio ir (arba) natrio druskos.
Ekstrahavimui galima naudoti tik šiuos tirpiklius: acetoną,
metiletilketoną, dichlormetaną, anglies dioksidą, metanolį, etanolį, propan-
2-olį ir heksaną. Tai tamsiai žali arba mėlyni (juodi) milteliai. Cheminė
formulė: Vario chlorofilinas a (rūgštinė forma): C34H32CuN4O5,

vario chlorofilinas b (rūgštinė forma): C34H30CuN4O6.

Paprastoji karamelė E 150a – gaminama kontroliuojamomis sąlygomis
kaitinant angliavandenius (maistinių rūšių saldiklius, kurie yra gliukozės
ir fruktozės monomerai ir (arba) jų polimerai, pvz., gliukozės sirupai,
sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai ir dekstrozė). Karamelinimui
skatinti galima naudoti rūgštis, šarmus ir druskas, išskyrus amonio
junginius ir sulfitus.

Šarminė sulfitinė karamelė E 150b Šarminė sulfitinė karamelė gaminama
kontroliuojamomis sąlygomis kaitinant angliavandenius (maistinių rūšių
saldiklius, kurie yra gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų
polimerai, pvz., gliukozės sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai
ir dekstrozė) su rūgštimis ar šarmais arba be jų, esant sulfitams
(sulfitinei rūgščiai, kalio sulfitui, kalio rūgščiajam sulfitui, natrio
sulfitui ir natrio rūgščiajam sulfitui); amonio junginiai nenaudojami.

Amoniakinė karamelė E 150c – Amoniakinė karamelė gaminama
kontroliuojamomis sąlygomis kaitinant angliavandenius (maistinių rūšių
saldiklius, kurie yra gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų
polimerai, pvz., gliukozės sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai
ir dekstrozė) su rūgštimis ar šarmais arba be jų, esant amonio junginiams
(amonio hidroksidui, amonio karbonatui, amonio rūgščiajam karbonatui ir
amonio fosfatui); sulfitai nenaudojami.

Sulfitinė amoniakinė karamelė E 150d – gaminama kontroliuojamomis
sąlygomis kaitinant angliavandenius (maistinių rūšių saldiklius, kurie yra
gliukozės ir fruktozės monomerai ir (arba) jų polimerai, pvz., gliukozės
sirupai, sacharozė ir (arba) invertuoti sirupai ir dekstrozė) su rūgštimis
ar šarmais arba be jų, esant sulfitams ir amonio junginiams (sulfitinei
rūgščiai, kalio sulfitui, kalio rūgščiajam sulfitui, natrio sulfitui,
natrio rūgščiajam sulfitui, amonio hidroksidui, amonio karbonatui, amonio
rūgščiajam karbonatui, amonio fosfatui, amonio sulfatui, amonio sulfitui ir
amonio rūgščiajam sulfitui).

Visos auksčiau aprašytos karamelės yra tamsiai rudas arba juodas skystis
ar kieta medžiaga ir jų galima naudoti pagal q.s, išskyrus alyvuoges ir
kitus vaisius.

Karotinų mišinys E 160a (i) – dar vadinamas CI maisto oranžinis 5.
Karotinų mišinys gaunamas tirpikliais ekstrahuojant natūralių veislių
valgomuosius augalus, morkas, augalinius aliejus, žolę, liucerną ir
dilgėles.Pagrindinis dažantis komponentas yra karotinoidai, kurių
didžiausią dalį sudaro β-karotinas. Gali būti α-, γ-karotino ir kitų
pigmentų. Be dažančių pigmentų, šioje medžiagoje gali būti aliejų, riebalų
ir vaškų, natūraliai esančių šaltinio medžiagoje. β-karotinas: C40H56.
Karotinų mišinys taip pat gali būti gaunamas iš natūralių dumblių veislių
Dunaliella salina, augančių dideliuose druskinguose Pietų Australijos
Whyalla ežeruose. β-karotinas ekstrahuojamas naudojant eterinį aliejų.
Preparatas yra 20 – 30 % suspensija valgomajame aliejuje. Trans- ir cis-
izomerų santykio diapazonas yra 50/50 – 71/29. Pagrindinis dažantis
komponentas yra karotinoidai, kurių didžiausią dalį sudaro β-karotinas.
Gali būti α-karotino, liuteino, zeaksantino ir β-kriptoksantino. Be
dažančių pigmentų, šioje medžiagoje gali būti aliejų, riebalų ir vaškų,
natūraliai esančių žaliavoje.

β-karotinas E 160a (ii) Cheminis pavadinimas: β-karotinas; β,β
–karotinas. Dar gali būti gaunamas fermentacijos būdu, naudojant grybų
Blakeslea trispora natūralių veislių mišrią dviejų lytiškai poruojamų tipų
(+) ir (–) kultūrą. β-karotinas iš biomasės ekstrahuojamas etilacetatu ir
iškristalinamas. Kristalinį produktą iš esmės sudaro trans-β-karotinas.
Kadangi tai natūralus procesas, maždaug 3 % produkto sudaro jam būdingas
karotinoidų mišinys.Tai raudoni arba rusvai raudoni kristalai ar
kristaliniai milteliai.

Burokėlio raudonasis E 162 Burokėlių raudonasis yra gaunamas iš
natūralių rūšių raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L. var. rubra)
šakniavaisių, kai susmulkinti burokėliai spaudžiami kaip sultims gaminti,
arba susmulkinti burokėlių šakniavaisiai ekstrahuojami vandeniu ir
ekstraktas vėliau sodrinamas aktyviojo komponento kiekiui padidinti.
Dažiklį sudaro įvairūs pigmentai, visi jie priklauso betalainų klasei.
Pagrindinis dažantis komponentas yra betacianinai (raudoni), betaninas
juose sudaro 75 – 95 %. Gali būti nedideli kiekiai betaksantino (geltonas)
ir betalainų skaidymo produktų (šviesiai rudi).Be dažančių pigmentų,
sultyse arba ekstraktuose yra cukrų, druskų ir (arba) baltymų, natūraliai
esančių raudonuosiuose burokėliuose. Tirpalas gali būti koncentruojamas ir
kai kurie produktai gali būti gryninami norint pašalinti didesnę dalį
cukrų, druskų ir baltymų. Cheminė formulė: Betaninas: C24H26N2O13.Tai
raudonas arba tamsiai raudonas skystis, pasta, milteliai ar kieta medžiaga.

Antocianinai E 163 – yra gaunami natūralias valgomųjų vaisių ir daržovių
rūšis ekstrahuojant sulfitiniu vandeniu, parūgštintu vandeniu, anglies
dioksidu, metanoliu arba etanoliu. Antocianinuose yra įprastų žaliavinės
medžiagos komponentų, būtent, antocianino, organinių rūgščių, taninų,
cukrų, mineralų ir kt., bet ne būtinai tuo pat santykiu, kaip žaliavinėje
medžiagoje. Rausvai violetinis skystis, milteliai ar pasta, turintys silpną
būdingą kvapą.

Visų šių dažiklių galima naudoti pagal q.s, išskyrus alyvuoges ir kitus
vaisius.

III Saldikliai

Acesulfamas K E 950 6-metil-1,2,3-oksatiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksido kalio
druska. Cheminė formulė: C4H4KNO4S. Tai bekvapiai balti kristaliniai
milteliai. Apie 200 kartų saldesnis kaip sacharozė. Naudojama tik
saldžiarūgščiams produktams 200 mg/kg.

Dažniausiai vartojami maisto saldikliai: acesulfamas K (E 950),
aspartamas (), ciklamo rūgštis ir jos kalcio bei natrio druskos (E 952),
sacharinas ir jo natrio, kalio, kalcio druskos (). Jei cukraus saldumą
prilygintume 1, tai saldiklio acesulfamo K saldumas būtų 200, aspartamo –
200, o sacharino – 300. Aspartamas, patekęs į žmogaus organizmą,
perdirbamas kaip baltyminė medžiaga ir vienas jo gramas atpalaiduoja 4 kcal
energijos. Sacharinas ir acesulfamas K nedalyvauja žmogaus organizmo
medžiagų apykaitoje.

Aspartamas E 951 Cheminė formulė: C14H18N2O5, Balti bekvapiai saldaus
skonio kristaliniai milteliai. Apie 200 kartų saldesnis kaip sacharozė.
Naudojama tik saldžiarūgščiams produktams 300 mg/kg.

Sacharinas, natrio, kalio ir kalcio druskos E 954 Cheminė formulė:
sacharino kalio druska – C7H4KNO3S • H2O; sacharinas- C7H5NO3S; sacharino
natrio druska -C7H4NNaO3S • 2H2O, sacharino kalcio druska – C14H8CaN2O6S2 •
3½H2O. Tai balti kristalai ar balti kristaliniai milteliai, bekvapiai arba
turi silpną aromatinį kvapą, net labai praskiestų tirpalų skonis saldus.
Maždaug 300-500 kartų saldesnis kaip sacharozė. Šie sacharinai skiritingai
tirpsta vandenyje ir etanolyje. Naudojama tik saldžiarūgščiams produktams
160 mg/kg.

Neohesperidino dihidrochalkonas E 959 – 2-O-α-L-ramnopiranozil-4′-β-D-
gliukopiranozilhesperitino dihidrochalkonas, gautas kataliziškai hidrinant
neohesperidiną. Cheminė formulė: C28H36O15.Gerai tirpus karštame vandenyje,
mažai tirpus šaltame vandenyje, beveik netirpus eteryje ir
benzene.Naudojama tik saldžiarūgščiams produktams 100 mg/kg.

IV Įvairūs

Ortofosforo rūgštis E 338 ir fosfatai E 339-341, E 450-452 naudojami tik
bulvių produktams iš viso 5 g/kg.

Geležies gliukonatas E 579 – Geležies di-D-gliukonato dihidratas,
geležies(II) di-gliukonato dihidratas. Blankiai žalsvai geltonos, gelsvai
pilkos spalvos milteliai arba granulės, galinčios turėti silpną deginto
cukraus kvapą. Cheminė formulė: C12H22FeO14·2H2O. Naudojamas tik
alyvuogėms, patamsėjusioms dėl oksidacijos – iš viso 150 mg/kg

Geležies laktatas E 585 – Geležies 2-hidroksipropanoatas. Žalsvai balti
kristalai arba šviesiai žali savito kvapo milteliai. Naudojamas tik
alyvuogėms, patamsėjusioms dėl oksidacijos – iš viso 150 mg/kg

Glutamo rūgštis ir gliutamatai E 626-629 leidžiama norma iš viso 10 g/kg.

Guanilo rūgštis ir guaniliatai E 630-633, inozino ir inozinatai E 634-
635, ribonukleotidai E634-635 leidžiama norma iš viso 500 mg/kg.

Sorbitolis ir sorbitolio sirupas E 420, Manitolis E 421, Izomaltatas E
953, Maltitolis ir maltitolio sirupas E 965, Laktitolis E966, Ksilitolis E
967 normuojama pagal q.s. principą.

4.3.3. Koncervuoti arba pasterizuoti vaisiai ir daržovės

I Antioksidantai, konservantai

Sieros dioksido E 220 ir sulfitų E221-224, E 226-228 normuojama grybams –
iš viso 50mg/kg; baltoms daržovėme. Bulvėms, ličiams, rehidruotiems
džiovintiems vaisiams, vyšnioms – iš viso 100 mg/kg, citrusinių vaisių
riekelėms – 250 mg/kg.

II Dažiklai

Tik apdorotiems minkštiesiems ir sodo žirniams naudojama: Tartrazinas
E102 -100mg/kg, Briliantinis mėlynasis FCF E133 – 20mg/kg, Žaliasis S E142
– 10mg/kg.

Eritrozinas E 127-dar vadinamas CI maistinis raudonasis 14. Eritroziną
sudaro dinatrio 2-(2,4,5,7-tetrajod-3-oksido-6-oksoksanten-9-il)benzoato
monohidratas ir papildomos dažančios medžiagos, taip pat pagrindiniai
nedažantys komponentai – natrio chloridas ir (arba) natrio
sulfatas.Eritrozinas yra aprašytas kaip natrio druska. Leidžiama naudoti
kalcio ir kalio druską .Tai raudoni milteliai arba granulės.

Tik konservuotoms raudonoms uogoms – iš viso 150 mg/kg naudojmi:
Kurkumino E 100, Tatrazino E102, Chinono geltonojo E 104, oranžiškai
geltonojo S E 110, karmino E120, ponso 4R E 124, azorubinas E122, Alura
raudonasis AC E 129, Patent mėlynasis E131, indigas E132 ,Briliantinis
mėlynasis FCF E133, Briliantinis juodasis BN E151, rudasis HT E 155, beta-
apo-8‘-karotinalis, Beta-apo-8‘karotino rūgšties (C 30) etilo esteris E
160f ,žaliojo S E 142, likopeno E 160d, liuteino E161b.

Riboflavino E 101, Chlorofilų ir chlorofilinų E 140 , Vario kompleksų su
chlorofilais ir chlorofilinais E 141, Karamelių spalvų E 150a-d, Karotinų
mišinio E 160a, Paprikų ekstrakto E 160c, burokėlių raudonojo E 162 ir
antocianinų E 163,Augalinė anglis E153 galima dėti tiek kiek reikia (q.s.),
tik konservuotoms raudonoms uogoms.

Kaclio karbonatas E 170, Titano dioksidas E 171, Geležies oksidai ir
hidroksidai E172 leidžiama vartoti tik konservuotoms raudonoms uogoms
pagal q.s.

III Saldikliai naudojami tik vaisių produktams, tokiais kiekias:

Acesulfamo K E 950 – 350 mg/kg, Aspatamo E 951- 1g/kg, Ciklamato rūgšties
ir ciklamatų E 952 – iš viso 1g/kg, Sacharino ir jo druskų E 954- iš viso
200 mg/kg,

Neohesperidino DC E959 – 50 mg/kg .

IVĮvairūs

Acto rūgštis ir acetatai E 260-263, pieno rūgštis ir laktatai E270,E325-
327, askorbo rūgštis ir askorbatai E 300-302, citrinų rūgštis ir citratai E
330-333, vyno rūgštis ir tartratai E 334-337, kalcio chloridas E 509,
Gliukono-delta-laktonas E575 naudojami pagal q.s. principą.

Ortofosforo rūgštis ir fosfatai E 338, E 339-341,E 450-452 leidžiami
vartoti tik bulvių produktams – iš viso 5 g/kg.

Kalcio dinatrio EDTA E 385 Tai baltos bekvapės kristalinės granulės arba
balti beveik balti šiek tiek higroskopiniai milteliai Naudojama tik
artišokams, pupoms ir grybams – 250 mg/kg.

Alavo chloridas E 512 – Alavo chlorido dihidratas. Cheminė formulė: SnCl2
• 2H2O. Bespalviai arba balti kristalai. Gali turėti silpną druskos
rūgšties kvapą. Naudojama tik baltiems šparagams- 25mg/kg.

Dimetilpolisiloksanas E 900 yra visiškai metilintų linijinių siloksano
polimerų, kuriuose yra pasikartojančių formulės (CH3)2SiO2 vienetų ir
stabilizuotų formulės (CH3)3SiO trimetilsoloksio užblokuotų vienetų
mišinys. Skaidrus bespalvis klampus skystis, kurio norma – 10 mg/l.

Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938, Helis E 939, Azotas E 941,
Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948 yra naudojami pagal q.s.

4.3.4. Džemai, želė ir panašūs produktai

4.3.4.1.Džemai, želė, marmeladai, kaštonų piurė(pagal direktyvą
79/693/EEB)

I Antioksidantai, konservantai

Sieros dioksido E 220 ir sulfitų E221-224, E 226-228 galima dėti iš viso
50 mg/kg, išskyrus ekstra džemus ir extra vaisių želė.

II Dažikliai

Kurkumino E 100, Chlorofilų ir chlorofilinų E 140 , Vario kompleksų su
chlorofilais ir chlorofilinais E 141, Karamelių spalvų E 150a-d, Karotinų
mišinio E 160a, Paprikų ekstrakto E 160c, burokėlių raudonojo E 162 ir
antocianinų E 163 galima dėti tiek kiek reikia (q.s.), išskyrus ekstra
džemus, ekstra želė, braškių piure ir Ceme de pruneaaux.

Chinono geltonojo E 104, oranžiškai geltonojo S E 110, karmino E120,
ponso 4R E 124,žaliojo S E 142, likopeno E 160d, liuteino E161b leidžiama
vartoti iš viso 100mg/kg, išskyrus ekstra džemus, ekstra želė, braškių
piure ir Ceme de pruneaaux.

III Saldikliai leidžiami, išskyrus braškių piure 2), tokiais kiekiais:

Acesulfamo K E 950 – 1 mg/kg, Aspatamo E 951- 1g/kg, Ciklamato rūgšties
ir ciklamatų E 952 – iš viso 1g/kg, Sacharino ir jo druskų E 954- iš viso
200 mg/kg,

Neohesperidino DC E959 – 50 mg/kg.

Sorbitolis ir sorbitolio sirupas E 950, Manitolis E421, Izomaltatas E953,
Maltitolis ir maltitolio sirupas E 965, Laktitolis E966, Ksilitolis E967
dedami pagal q.s. 3), išskyrus kaštonų piurė.

IV Įvairūs

Pieno rūgštis E 270, Obuolių rūgštis E 296, Askorbo rūgštis E 300,
Kalcio laktatas E 327, Citrinu rūgštis E 330, Natrio citratai E 331,
Kalcio citratai E333, Vyno rūgštis E 334, Natrio tartratai E 335, Natrio
malatai E350, Pektinai E 440 naudojami pagal q.s.

Alginino rūgštis ir alginatai E 400-404, agaras E 406, karageninas E 407,
baltosios akaacijos guma E 410, guaro guma E412, ksantano guma E 415,
gelano guma E 418, jų leidziama iš viso 10 g/kg, išskyrus ekstra produktus.

Kalcio chloridas E 509, natrio hidroksidas E 524 naudojami pagal q.s.,
išskyrus ekstra produktus.

Riebalų rūgščių mono- ir digliceridai e471 dar vadinami
Glicerilmonostearatas, glicerilmonopalmitatas,glicerilmonooleatas ir kt.,
monostearinas, monopalmitinas, monooleinas ir kt.,GMS
(glicerilmonostearatui). Produktas kinta nuo blankiai geltonos iki blankiai
rudos spalvos aliejingo skysčio arba iki baltos arba beveik baltos kietos
vaško konsistencijos medžiagos. Kietos medžiagos gali būti dribsnių,
miltelių arba mažų rutuliukų pavidalo. Dedamas tik ekstra produktams, q.s.

Sorbitano monolauratas E 493- Sorbitolio dalinių esterių ir jų anhidridų
mišinys su maistine lauro rūgštimi.Gintaro spalvos aliejingas klampus
skystis, šviesiai smėlio, šviesiai rudos spalvos rutuliukai ar dribsniai
arba standi silpno kvapo vaško konsistencijos medžiaga. Ji tinka tik
citrusinių vaisių džemui, želė – 25 mg/kg, Dimetilpoliksiloksanas E900
galimas kiekis 10 g/kg.

Anglies dioksidas E 290, Argonas E 938, Helis E 939, Azotas E 941,
Nitrito oksidas E 942, Deguonis E 948 naudojami pagal q.s.

Neohesperidinas DC E 959 Cheminė formulė: C28H36O15. Beveik balti
bekvapiai kristaliniai milteliai, turintys būdingą labai saldų skonį.
Maždaug 1000 – 1800 kartų saldesnis kaip sacharozė.Leidžiama vartoti tik
kaip aromato stiprikli vaisių želė – 5mg/kg.

4.3.4.2. Kiti vaisiniai užtepai, išskyrus 4.3.4.1.

I Antioksidantai, konservantai

Sorbo rūgštis ir sorbatai E 200, E 202-203 naudojami- iš viso 500 mg/kg

Benzoinė rūgštis ir benzoatai E 210-213 naudojami tik daržovėms – iš
viso 500mg/kg.

Sieros dioksido E 220 ir sulfitų E221-224, E 226-228 galima dėti iš viso
-50mg/kg, bet džemams, želė ir marmeladams – iš viso 100 mg/kg.

Kurkumino E 100, Chlorofilų ir chlorofilinų E 140 , Vario kompleksų su
chlorofilais ir chlorofilinais E 141, Karamelių spalvų E 150a-d, Karotinų
mišinio E 160a, Paprikų ekstrakto E 160c, burokėlių raudonojo E 162 ir
antocianinų E 163 galima dėti tiek kiek reikia (q.s.).

Chinono geltonojo E 104, oranžiškai geltonojo S E 110, karmino E120,
ponso 4R E 124, žaliojo S E142, likopeno E 160d, liuteino E161b leidžiama
vartoti iš viso 100mg/kg,

III Saldikliai

Acesulfamo K E 950 – 1g/kg, Aspatamo E 951- 1g/kg, Ciklamato rūgšties ir
ciklamatų E 952 – iš viso 1g/kg, Sacharino ir jo druskų E 954- iš viso 200
mg/kg,

Neohesperidino DC E959 – 50 mg/kg.2)

Sorbitolis ir sorbitolio sirupas E 420, Manitolis E 421, Izomaltatas E
953, Maltitolis ir maltitolio sirupas E 965, Laktitolis E966, Ksilitolis E
967 normuojama pagal q.s. 1) principą.

IV Įvairūs

Pieno rūgštis E 270, Obuolių rūgštis E 296, Askorbo rūgštis E 300,
Kalcio laktatas E 327, Citrinu rūgštis E 330, Natrio citratai E 331,
Kalcio citratai E333, Vyno rūgštis E 334, Natrio tartratai E 335, Natrio
malatai E350, Pektinai E 440 naudojami pagal q.s.

Leave a Comment