Cheminiai elementai žmoguje, žmogui ir prieš žmogų

●MAKROELEMENTAI● 5
KALCIS 5
CHLORAS 5
GELEŽIS 6
MAGNIS 8
FOSFORAS 9
KALIS 10
NATRIS 12
SIERA 13
●MIKROELEMENTAI● 14
VARIS 14
FLUORAS 15
JODAS 16
MANGANAS 17
CINKAS 18
SELENAS 19
CHROMAS 20
ŽODYNĖLIS 21

Cheminiai elementai – tai mineralinės medžiagos, kurių neorganinių junginių pavidalu mes gauname valgydami maistą, gerdami vandenį. Vienų medžiagų reikia daugiau, o kitų – mikroelementų – labai mažai. Mineralinės medžiagos būtinos normaliam fermentų darbui.

Svarbiausios mineralinės medžiagos

Mineralinė medžiaga Šaltinis Atliekama funkcija Stokos simptomai
Kalcis (Ca) Pieno produktai, žaliosios daržovės, jūros produktai, riešutai, nevirintas vanduo Padeda susiformuoti kaulams ir dantims; dalyvauja nervų sistemos veikloje Sustojęs augimas, rachitas, orteoporozė, traukuliai
Cloras (Cl) Valgomoji druska, jūros produktai, pienas, mėsa, kiaušiniai Palaiko jonų pusiausvyrą kūne; skrandžio rūgšties komponentas Raumenų mėšlungis; psichinė apatija, sumažėjęs apetitas
Varis (Cu)* Kepenys, mėsa, žuvis, kruopos, grybai, neevirintas vanduo Reikalingas formuojantis kaulams ir susidarant hemoglobinui Mažakraujystė
Fluoras (F)* Jūros produktai, jūros druska, nevurintas vanduo Stiprina kaulus ir dantis Dantų ėduonis (kariesas)
Jodas (I)* Žuvis, kiautuotieji vėžiagyviai, jūros druska Svarbiausias skydliaukės hormonas Sulėtėjęs metabolizmas; padidėjusi skydliaukė (gūžys)
Geležis (Fe) Raudona mėsa, kepenys, žaliosios daržovės, grūdai, riešutai Svarbiausia hemoglobino dalis Mažakraujystė
Magnis (Mg) Mėsa, žaliosios daržovės, avižų, grikių kruopos, sėlenos Padeda susiformuoti kaulams, reikalingas nervų sistemos veiklai Sustojęs augimas; elgesio sutrikimai; silpnumas
Manganas (Mn)* Daržovės, riešutai, kruopos Aktyvuoja daugelį fermentų Lėtas augimas
Fosforas (P) Mėsa, pienas, pieno produktai, žuvis, kruopos Padeda susidaryti kaulams; svarbi DNR ir ATP dalis Silpni arba deformuoti kaulai
Kalis (K) Mėsa, pienas, kruopos, vaaisiai, daržovės Palaiko jonų pusiausvyrą kūne; reikalingas nervų sistemos veiklai Raumenų silpnumas
Natris (Na) Dauguma maisto produktų, išskyrus vaisius Palaiko jonų pusiausvyrą kūne; reikalingas nervų sistemos veiklai Raumenų traukuliai; psichinė apatija; sumažėjęs apetitas
Siera (S) Mėsa, kiaušiniai, pienas, riešutai Svarbiausia kai kurių baltymų dalis Pablogėjusi baltymų sintezė
Cinkas (Zn)* Mėsa, kiaušiniai, žuvis, kr

ruopos Svarbiausia kai kurių fermentų dalis; skatina žaizdų gijimą Sustojęs augimas; lytinio brendimo stoka; apetito praradimas

*Pažymėti mikroelementai

●MAKROELEMENTAI●

KALCIS

Ši mineralinė medžiaga būtina ir mažam, ir suaugusiam, ir pagyvenusiam žmogui. Juo ilgiau kalcis išlieka organizme, juo stipresni kaulai ir sveikesni dantys. Kalcis užtikrina gerą nervų sistemos impulsų perdavimą, raumenų susitraukimą bei kraujo krešėjimą. Iki 19 metų žmogus turi kasdien gauti 900 mg kalcio, nes kaulai dar tik auga ir vystosi. Suaugusiam pakanka 800 mg. Daugiau kalcio reikia nėščiosioms, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims, nes kalcis padeda išvengti osteoporozės. Kalcio pakankamai gauname iš pieno ir visų jo produktų, išskyrus sviestą ir grietinę. Nemažai kalcio turi ir mineralinis vanduo, kopūstai, razinos, pupelės grikiai. Šios medžiagos pasisavinimą trikdo oksalo rūgštis, kurios yra rabarbaruose, rūgštynėse, taip pat dideliais kiekiais geeriama kava.

Kalcio preparatų vartojimas

Kalcio preparatai vartojami tada, kai trūksta kalcio (hipokalcemija) arba profilaktiškai (dažniausiai esant prieskydinės liaukos nepakankamumui, sergant rachitu, osteoporoze, lūžus kaulams), t.p. alerginei reakcijai slopinti, kraujavimui stabdyti, kaip priešnuodis apsinuodijus kalio ir magnio druskomis. Dažniausiai vartojamas kalcio chloridas, kalcio gliukonatas ir kalcio laktatas. Profilaktiškai vartojamus preparatus galima gerti. Nuo hipokalcemijos kalio preparatai švirkščiami į raumenis arba veną. Kalcio chloridas švirkščiamas tik į veną, nes gali sukelti audinių nekrozę.
Nuo geriamų kalcio preparatų gali pykinti, kilti vėmimas, viduriavimas. Švirkščiant į veną, visą kūną iš

špila karštis.

CHLORAS

Chloras taip pat būtinas žmogaus organizmui, jo yra odoje, poodyje, kauluose.

Šaltiniai

Daugiausia chloro pasisavinama su valgomąja druska ir gyvūniniais maisto produktais –jautiena, pienu, kiaušiniais, sūriu ir kt. Augaliniuose produktuose šio mineralo yra mažai.

Poveikis organizmui

Chloras dalyvauja palaikant organizmo skysčių osmosinį slėgį, vandens apykaitoje, gaminant druskos rūgštį skrandyje.

Poreikis

Suaugusiems žmonėms per parą reikėtų apie 1000mg chloro.

Kiek druskos mums reikia?

Valgomojoje druskoje yra 40% natrio ir 60% chloro. Ir natris, ir chloras – gyvybiškai būtinos maisto medžiagos. Valgant visiškai nesūdyrą maistą per dieną gauname 0,5 – 3 g druskos – tiek sveikam suaugusiam žmogui visiškai pakanka. Gyvulinės kilmės produktuose NaCl yra daugiau, augalinės – mažiau. Todėl vegetarai savo patiekalus turėtų sūdyti.
Paskaičiuota, kad vien sūdant maistą druskos beriame 3 – 5 g, o įprastiniame racione jos yra 10 – 15 g. Tai didokas kiekis, todėl rekomenduojama mažinti druskos suvartojimą. Kai jos per daug, organizme kaupiasi skysčiai, rizikuojama susirgti širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis, net vėžiu. Be druskos yra įvairių prieskonių, prieskoninių žolelių, suteikiančių patiekalams malonų skonį. Tačiau gausiai prakaituojant, karščiuojant viduriuojant, vemiant organizme druskos gali trūkti (su prakaitu per parą gali išsiskirti 15 – 20 g). Tada apima silpnumas, šleikštulys, išsausėja ir sudrimba oda, gali prasidėti pirštų ir blauzdų raumenų traukuliai. Tokiu atveju reikia gerti daug sūraus mineralinio vandens.

GELEŽIS

Ji būtina kraujo hemoglobino sintezei, padeda išvengti mažakraujystės, didelio nuovargio pojūčio, im

muninės sistemos nusilpimo. Trūkumo požymiai: nepaaiškinamas nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus. Ypač dažnai geležies trūksta moterims (dėl gausių mėnesinių, nėštumo, nevisavertės mitybos). Todėl reikia valgyti produktų, kuriuose yra daug geležies.

Šaltiniai

Pagrindiniai geležies šaltiniai yra jautiena, paukštiena, subproduktai, žuvis, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, avižiniai dribsniai, riešutai, grūdų produktai, vyšnios, obuoliai, slyvos, lapinės daržovės. Labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, daugumoje šakniavaisių, aukščiausios rūšies miltuose.
Mūsų organizmas geležį geriau pasisavina iš gyvūninių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, negu iš augalinių. Geležiai rezorbuotis padeda vitaminas C, trukdo – didelės kalcio, magnio ir cinko dozės. Geležies atsargų gali sumažėti vartojant antibiotikus, vaistus, neutralizuojančius skrandžio sulčių rūgštingumą (antacidus). Beje, kava ir stipri arbata taip pat mažina geležies atsargas.

Poveikis organizmui

Geležis įeina į daugelio fermentų sudėtį, svarbi niaurologiniams procesams, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Poreikis

Geležies poreikis suaugusiems vyrams ir moterims yra skirtingas. Per parą vyrams ir vyresnėms nei 50 metų amžiaus moterims geležies rekomenduojama gauti 10mg, 19 –49 metų moterims – 15mg, nėščioms – 20mg geležies per parą.
Geležies atsargos organizme priklauso nuo vartojamo maisto asortimento ir gali svyruoti nuo 0 iki 20mg vienam kilogramui kūno svorio. Labai mažai geležies yra vaikų organizme. Suaugę vyrai turėtų turėti 1mg, moterys iki klimakterinio periodo – apie 300mg geležies atsargų.

Geležies stoka

Trūkti geležies gali greitai augantiems vaikams; moterims dėl menstruacijų; nėščiosioms, padidėjus jų kr

raujo tūriui; netekus kraujo gimdant. Blyški oda, silpnumas, nuovargis, galvos skausmai – visi šie požymiai būdingi anemijai (mažakraujystei), kuri atsiranda dėl geležies stokos. Geležies yra įvairiuose maisto produktuose, tačiau jos trūkumas dažnai priklauso nuo vartojamo maisto, jame esančio geležies kiekio, nuo jos pasisavinimo ir apykaitos organizme.

Perteklius

Perdozavus gresia apsinuodijimas, kuris jaunesniems nei 6 metų vaikams gali būti mirtinas. Geležies preparatus reikia laikyti vaikams nepasiekiamose vietose. Neigiamas geležies pertekliaus poveikis kyla dėl to, kad organizmas neturi jos pertekliaus šalinimo mechanizmo. Geležis gali išsiskirti tik su krauju, todėl senstant kaupiasi jos atsargos, ypač vyrų organizme. Moterų organizme iki klimakterinio periodo geležies atsargos dažniausiai yra normalios. Klimakteriniame periode jos pradeda didėti ir kaupiasi taip pat, kaip ir vyrų organizme. Geležies pasisavinimą didina gyvūniniai baltymai.

Svarbu: pagrindiniai geležies šaltiniai yra mėsa, žuvis, paukštiena. Vartojant mažiau mėsos, senka ir organizmo geležies atsargos.

MAGNIS

Magnis yra vienas svarbiausių organizmo mineralų. Jis būtinas kiekvienai organizmo ląstelei, dalyvauja šimtuose fermentinių reakcijų. Magnio organizmas turi gauti nuolat, deja, netinkamai maitinantis, padidėjus jo poreikiui arba jo daugiau netekus, magnio ima trūkti. Trūkumas pasireiškia silpnumu,, nervingumu, sutrikusiu miegu, galvos skausmais, pablogėjusia dėmesio koncentracija, raumenų traukuliais (dažn. blauzdų mėšlungiu), apetito praradimu, kartais pykinimu, vėmimu. Magnio trūkumas ypač pavojingas sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, migrena, stresinių situacijų metuar intensyviai protiškai dirbant bei sportuojant, vartojant vaistus, dėl kurių organizme sumažėja magnio (pvz., skatinančių šlapimo išsiskyrimą), nėščiosioms ir žindyvėms. Magnio negalima vartoti, jei inkstų veikla labai sutrikusi. Magnis, esantis bet kokiame junginyje, yra pasisavinamas iš Žarnyno jonine forma, t.y. tik grynas. Magnį vartojant kartu su vitaminu B6, savijauta ypač pagerėja.

Šaltiniai

Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai – rupi duona, kruopos, sėlenos, švieži, džiovinti vaisiai, žirniai, pupelės, kopūstai, sūris ir miltų gaminiai, bananai, ir. šokoladas. Beje, perdirbant grūdus netenkama 80% viso magnio kiekio. Magnio daugiausia žaliuose augaliniuose produktuose, nes jis yra chlorofilo sudedamoji dalis. Jo daug petražolėse, krapuose, špinatuose, rūgštynėse, t.p. juodojoje arbatoje, kakavoje, džiovintuose grybuose, krabuose, krevetėse, jūros kopūstuose, moliūguose. Magnio yra ir geriamąjame vandenyje.

Širdis ir kraujagyslės

Magnis saugo kraujagysles nuo arteosklerozės, padeda išlaikyti jas elastingas, padeda geriau aprūpinti širdies raumens ląsteles energija, reguliuoja širdies sutrikimus.Magnis plečia kraujagysles, gerina smegenų kraujotaką, nervinių ląstelių medžiagų apykaitą ir taip padeda išvengti insulto ar migrenos priepuolių.

Stresas ir nuovargis

Kai organizme trūksta magnio, žmogus tampa ypač jautrus, nervingas, greičiau pavargsta. Magnis mažina streso hormonų išsiskyrimą bei nervų ir raumenų ląstelių dirglumą. Gali ištikti širdies spazmai, ,kojų mėšlungis. Pavartojus magnio, pagerėja sergančių lėtinio nuovargio sindromu savijauta, darbingumas, atsiranda daugiau energijos.

Raumenys

Magnis keičia raumenų ląstelių energijos gamybą iš anaerobinėsį aerobinę ir mažina pieno rūgšties susidarymą. Tai ypač aktualu daug sportuojantiems, sunkiai fiziškai dirbantiems. Magnis apsaugo nuo raumenų mėšlungio, šalina galūnių tirpimą, nejautrumą.veikia ne tik skeleto, bet ir gimdos raumenis, todėl mažina spazmus mėnesinių ir premenstruacinio sindromo metu. Nėštumo metu magnis mažina gimdos jautrumą, ją atpalaiduoja, apsaugo nuo priešlaikinių sąrėmių.

FOSFORAS

Fosforas – svarbus maisto medžiagų pasisavinimui ir apykaitai, dalyvauja baltymų sintezėje, energijos gamyboje ir apykaitoje, padeda perduoti genetinę informaciją, reikalingas smegenų, kepenų, inkstų biocheminiams procesams.

Šaltiniai

Juodoji arbata, kakavos milteliai, fermentiniai sūriai, kiaulių kepenys, varškė, džiovinti grybai, krienai, žalieji žirneliai, pupos, pupelės, kai kurios žuvys, kiaušinio trynys, jautiena, duona. Geriau pasisavinama kartu su kalciu.

Poveikis organizmui

Fosforas kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Jis įeina į organinių rūgščių – lecitino, kefalino, sfingomielino, nukleino rūgščių, įvairių nukleotidų sudėtį, dalyvauja medžiagų apykaitoje, svarbus reprodukciniuose procesuose perduodant įgimtas savybes, palaiko pastovią audinių ir organizmo skysčių sudėtį.

Poreikis

Suaugusiajam per parą reikia 900mg fosforo. Nėščioms ir krūties pienu maitinančioms moterims fosforo rekomenduojama 1200mg per parą.

Fosforo stoka

Maisto produktuose fosforas labai paplitęs, todėl paprastai jo nestokojama. Tačiau fosforo trūkumas gali būti genetinės kilmės. Dėl šio mineralo stokos gali kamuoti silpnumas, kaulų skausmai, apetiti nebuvimas. Kai fosforo trūksta maisto produktuose, organizmas ima naudoti jo atsargas iš kaulų. Trūkstant fosforo su šlapimu pasišalina daug kalcio, ir tai gali paveikti kaulų mineralizaciją.

Perteklius

Jei fosforo per daug, organizmas sunkiai pasisavina kalcį. Esant inkstų nepakankamumui fosforo kiekis turi būti mažinamas.

Svarbu: kalcio ir fosforo santykis turėtų būti 1:1,5.

KALIS

Kalis svarbus visų organizmų ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms užtikrinti: reikalingas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai. Žmogaus organizme yra apie 140 g gryno kalio ( moterų organizme – apie 100g). 90% viso organizme esančio jo kiekio yra ląstelių viduje, 8% kauluose ir kremzlėse ir tik apie 2% limfoje bei kraujo plazmoje. Organizmui toks kalio pasiskirstymas yra labai svarbus, sutrikus šiai pusiausvyrai, pasireiškia sunkūs ir dažnai pavojingi gyvybei negalavimai.
Minimalus kalio poreikis per dieną yra 1,6 – 2,0 g. Su maistu gaunamas kalio kiekis labai priklauso nuo mitybos bei amžiaus. 15 – 20 m. žmonės jo suvartoja per 3,4 g, miestiečiai ir pagyvenę žmonės – 2,5 g ir mažiau.

Šaltiniai

Kalio randama tiek augaliniuose, tiek gyvūniniuose maisto produktuose. Ypač daug jo yra džiovintuose vaisiuose – persikuose, abrikosuose, slyvose, razinose, kriaušėse, obuoliuose. Daug kalio -riešutuose, sojoje, jūros kopūstuose, pupelėse, žirniuose, špinatuose, bulvėse, sėlenose, kviečiuose, bananuose, moliūguose, menkėje. Kiek mažiau – mėsoje, piene ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

Kalio apykaita ir pusiausvyra

Inkstai yra pagrindinis kalio pusiausvyrą palaikantis organas, jie išskiria 80% kalio pertekliaus. Todėl nors nedaug sutrikus kalio išsiskyrimui pro inkstus, greitai vystosi jo pusiausvyros sutrikimai. Labai svarbi yra kalio pusiausvyra tarp ląstelių vidaus ir išorės, ją gali paveikti įvairūs faktoriai, pvz., rūgščių ir šarmų balansas, insulinas ir biologiškai veiklios medžiagos katecholaminai.

Apsauginis kalio poveikis

Didesnis kalio kiekis organizme sumažina insulto riziką ir per aukštą kraujospūdį, slopina laisvųjų radikalų, neigiamai veikiančių ląsteles, susidarymą ir trombų arterijose susidarymą. Kalis netiesiogiai teigiamai veikia kraujagyslių sieneles, stabdydamas aterosklerozės formavimąsi. Dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, daugelyje fermentinių procesų, aktyvina sekrecinę endokrininių liaukų veiklą. Mažina baltymų brinkimą ir didina ląstelių laidumą. Kalio jonai dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims. Jo atsargos susikaupusios raumenyse, smegenyse, odoje.

Kalio trūkumas

Kalio trūkumas sukelia hipokalemiją – elektrolitų balanso sutrikimą. Kalio kiekis gali keistis ne tik dėl organizmo pokyčių, bet ir dėl vartojamų vaistų. Hipokalemijos pasekmės : 1) hipertenzija. Valgantiems daug kalio turinčių daržovių ir vaisių, susirgti šia liga daug mažesnė rizika. 2) Širdies nepakankamumas. Šiems ligoniams net ir nedidelis kalio trūkumas pavojingas. 3) Išeminė liga. Trūkstant kalio ir nuo mažiausio impulso gali kilti nesavalaikiai, dažnai savaiminiai širdies raumenų susitraukimai.
Kalio poreikis taip pat didėja sergant krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimu, cukriniu diabetu, vartojantiems diuretikus.
Dėl kalio trūkumo gali sutrikti refleksai, kvėpavimas, didėti karaujospūdis, sustoti širdis. Organizmas daug kalio gali netekti dėl užsitęsusio vėmimo, chroniško viduriavimo arba piktnaudžiavimo vidurius laisvinančiais vaistais. Šio mineralo daugiau reikia žmonėms, vartojantiems nekaloringą maistą, intensyviai sportuojantiems. Maisto produktuose kalio yra pakankamai daug, todėl sveikiems žmonėms jo retai trūksta. Nemažai kalio prarandama gausiai prakaituojant.

Kalio perteklius

Veikia toksiškai. Gali sutrikti širdies veikla – širdies raumuo negali susitraukti dėl nervinio impulso perdavimo sutrikimų. Kalio perteklius didina ir natrio poreikį, nes labai svarbu išlaikyti su maistu gaunamo kalio ir natrio druskų santykį.

Kalio preparatų vartojimas

Kalio preparatai vartojami tada, kai organizme trūksta kalio (hipokalemija) arba profilaktiškai. Veikliausias yra kalio chloridas (jo tirpalas geriamas arba lašinamas į veną. Mažiau veiklūs preparatai yra pananginas ir asparkamas. Jie vartojami, kai ligonis ilgai vemia, viduriuoja, gausiai prakaituoja, gydomas kalio išsiskyrimą iš organizmo skatinančiais vaistais (pvz., kai kuriais diuretikais, širdį veikiančiais glikozidais, vidurius laisvinančiais vaistais.)
Kalio chlorido tirpalas gali sukelti pykinimą, vėmimą, smarkiai dirgina skrandžio ir žarnų gkeivinę. Jį galima gerti tik po valgio. Kalio chloridą ir pananginą injekuoti reikia labai atsargiai, nes nuo kalio pertekliaus gali sutrikti širdies veikla. Kalio preparatų negalima vartoti tiems, kuriems yra širdies blokada, sutrikusi inkstų veikla.

Svarbu: daugiausia kalio gaunama su augaliniu maistu.

NATRIS

Natris ypač svarbus organizmo vandens apykaitai. Jis veikia nervų ir raumenų jaudrumą, kartu su chloru dalyvauja susidarant druskos rūgščiai skrandžio liaukose. Natrio poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus,atliekamo fizinio darbo intensyvumo bei trukmės, prakaitavimo intensyvumo, nuo iš organizmo pašalinamo natrio kiekio.

Šaltiniai

Natrio žmogus daugiausia gauna su valgomąja druska, taip pat su įvairiais, ypač gyvūniniais maisto produktais – kiaušiniais, sūriu. Maiste kalio ir natrio santykis turėtų būti 0,8:0,6. augaliniuose produktuose natrio yra mažai, kiek daugiau ruginėje duonoje.

Poveikis organizmui

Natris dalyvauja organizmo apykaitiniuose procesuose. Daugiausia jo yra ekstraląsteliniuose skysčiuose. Natrio jonai veikia nervinį ir raumenų jaudrumą, dalyvauja pernešant į ląsteles aminorūgštis, gliukozę ir kalį.

Poreikis

Suaugusiajam per parą reikia 1500mg natrio.

Natrio stoka

Dėl natrio trūkumo sutrinka organizmo vandens apykaita. Dirbant sunkų fizinį darbą, labai prakaituojant galima prarasti iki 8 g natrio.

Perteklius

Natrio perteklius žmogaus organizmui gali būti žalingas. Valgant sūriai, vartojant daug valgomosios druskos gali diėti kraujospūdis.

Svarbu: valgomosios druskos reikėtų vartoti ne daugiau kaip 5 g per parą.
SIERA

Šaltiniai

Pagrindiniai sieros šaltiniai – baltymingas maistas. Daugiausia jos gaunama su mėsos ir pieno produktais, ankštiniais, grūdiniais produktais, ir kt.

Poveikis organizmui

Siera yra baltymų, aminorūgščių, kai kurių hormonų, vitaminų sudedamoji dalis.
Poreikis

Suaugusiems žmonėms per parą reikėtų apie 1000mg sieros.

●MIKROELEMENTAI●

VARIS

Šis mikroelementas padeda išsaugoti normalią kraujo sudėtį – dalyvauja susidarant hemoglobinui, skatina geležies pasisavinimą, gerina kaulų struktūrą.

Šaltiniai

Vario daug gyvulių kepenyse, grikių ir avižų kruopose, žuvyse, ankštinių sėklose, riešutuose. Nemažai jo yra šparaguose, miežiuose, lęšiuose, grybuose, petražolėse, daigntuose kviečiuose, ruginėje duonoje, jūros produktuose, šokolade, labai nedaug – piene.

Poveikis organizmui

Varis dalyvauja medžiagų apykaitoje, kraujo gamyboje, yra įvairių fermentų sudedamoji dalis, sketina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, jų brendimą, kaulų čiulpų susidarymą. Jis kaupiasi smegenyse ir kepenyse. Su maistu organizmas kasdien rezorbuoja 10 –55% vario.

Poreikis

Suaugusiems žmonėms per parą reikia 1,2 – 3mg vario. Nėščioms moterims ir seniems žmonėms šio mikroelemento reikia daugiau. Kūdikius maitinančioms moterims rekomenduojama papildomai 0,3 – 0,5mg vario.

Vario stoka

Trūkstant vario kūdikiai gali susirgti anemija. Jo rezorbcija susilpnėja vartojant daug cinko ir vitamino C, ilgai vartojant vaistus, neutralizuojančius skrandžio sulčių rūgštingumą. Vario daug netenkama gausiai prakaituojant. Dėl jo trūkumo susilpnėja imuninė sistema. Ryškiausias vario trūkumo požymis yra mažakraujystė, tačiau šio mikroelemento yra daugelyje maisto produktų, todėl dėl jo trūkumo šia liga sergama labai retai.

Perteklius

Vario perteklius žmogaus organizmui kenksmingas. Perdozavus vemiama, viduriuojama; galima susirgti kepenų ligomis.

FLUORAS

Fluoras padeda kalciui kauptis ir įsitvirtinti kauluose. Fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies. Ėduonies profilaktikai siūloma naudoti dantų pastą su fluoru, fluoro tabletes.

Šaltiniai

Fluoro yra geriamajame vandenyje, arbatžolių arbatoje, riešutuose, menkėse, kepenyse. Įvairiuose Lietuvos regionuose fluoro kiekis skirtingas. Tose vietose, kur šio mikroelemento trūksta, vandenį galima fluoruoti.

Poveikis organizmui

Fluoras yra dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis.

Poreikis

Fluoro normų nėra tiksliai nustatyta. Manoma, jog šio mikroelemento pakanka, jei 1 litre geriamojo vandens jo yra 1 miligramas. Suaugusiam žmogui per parą reikėtų suvartoti 1,5 – 4,0mg fluoro.

Fluoro stoka

Trūkstant fluoro, vaikams sutrinka kaulinio audinio, dentino ir dantų emalio formavimasis, suaugusiems vystosi dantų ėduonis, didėja pavojus susirgti osteoporoze.

Perteklius

Kai į organizmą ilgą laiką su geriamu vandeniu, maistu dulkėmis patenka per daug fluoro arba jo junginių, atsiranda fluorozė – lėtinis organizmo apsinuodijimas fluoru. Kai geriamame vandenyje fluoro koncentracija >1,5 mg/l, dažniausiai pažeidžiama (ypač vaikų) dantų formavimasis ir augimas. Gali būti pažeisti kai kurie vienu metu besiformuojantys dantys ( vienų dantų emalyje susidaro pavienių arba dauginių kreidos spalvos dėmių arba juostų) ir dauguma arba visi dantys. Tai priklauso nuo fluoro koncentracijos, veikimo trukmės, vauko amžiaus ir bendros organizmo būklės. Sunkiais atvejais pažeidžiami raiščiai, kaulai, prasideda krūtinkaulio, šonkaulių osteosklerozė.
Norint išvengti fluorozės, reikia vartoti kuo mažiau fluoro turintį vandenį, rečiau gerti arbatos, vakgyti mažiau patiekalų iš kopūstų ir jūrinių žuvų, vartoti daugiau pieniško maisto. Fluoro pažeisti dantys balinami, plombuojami, protezuojami.

JODAS

Šis mikroelementasbūtinas skydliaukės veiklai. Jei jo trūksta, sutrinka skydliaukės gaminamų hormonų pusiausvyra. Jis reguliuoja organizmo išskiriamos energijos kiekį; skatindamas medžiagų apykaitą, padeda skaidyti riebalus. Suaugęs žmogus kasdien turi gauti po 150 mg jodo, tačiau dažnas iš mūsų su maistu gauna tik pusę šio kiekio.

Šaltiniai

Daugiausia jodo turi jūros gėrybės: žuvis, moliuskai, krevetės, jūros kopūstai. Jodo taip pat yra piene bei jo produktuose, grūdų ir miltų patiekaluose, kiaušiniuose. Šio mikroelemento taip pat yra salotose, svogunuose, poruose. Ruošiant maistą reikėtų vartoti joduotą druską, tai ypač geras jodo šaltinis.

Poveikis organizmui

Jodas svarbus skydliaukės veiklai, nes dalyvauja hormonų sintezėje ir yra jų sudedamoji dalis. Tiek jodo stoka, tiek ir perteklius neigiamai veikia skydliaukę. Skydliaukė – kaklo priekyje esanti didžiausia organizmo endokrininė liauka – gamina chemiškai aktyvią medžiagą – hormonus, kuri palaiko organizmo normalią medžiagų apykaitą. Nuo jos veiklos didele dalimi priklauso žmogaus išvaizda, temperamentas, intelektas. Skydliaukės hormonų gamybai reikalingas jodas. Apie 30 g sverianti skydliaukė talpina 90% į organizmą patenkančio jodo.

Jodo stoka

Dėl jodo stokos gali padidėti skydliaukė, sulėtėti medžiagų apykaita, protinė veikla; oda tampa šiurkšti, plaukai šiurkštūs, lūžinėjantys; didėja svoris dėl energijos eikvojimo sumažėjimo, fizinė energija silpsta, pažeidžiama reprodukcinė funkcija, gali atsirasti edeminis gūžys (struma). Vaikams nukenčia smegenys ir psichika. Jodo trūkumas nėštumo metu gali sukelti kūdikio kretinizmą. Jodo Lietuvos gyventojams dažniausiai trūksta dėl jūros produktų nepakankamo vartojimo.

Perteklius

Jodo perteklius veikia toksiškai.

Svarbu: ilgiau laikant ar verdant maisto produktus, didelė jodo dalis suyra.

MANGANAS

Manganas – dalyvauja žmogaus medžiagų apykaitoje, yra daugelio fermentų sudedamoji dalis.

Šaltiniai

Mangano gauname su įvairiu maistu. Šio mikroelemento randama riešutuose, sėklose, visų rūšių grūduose, kruopose, ankštiniuose, arbatoje, kavoje, nedaug – vaisiuose ir daržovėse. Mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, rafinuotame maiste mangano yra labai mažai.

Poveikis organizmui

Mangano reikia vitamino B1 ir vitamino E apykaitai. Jis aktyvina veiklą tų fermentų, kurie nulemia normalų virškinimą ir maisto utilizavimą. Manganas veikia kaip katalizatorius skaidant riebalus ir cholesterolį, svarbus smegenų ir nervų mitybai; būtinas normaliam skeleto vystymuisi; skatina lytinių hormonų gamybą. Vartojamas kaip mitybos papildas, manganas stiprina kaulus, skatina augimą.

Poreikis

Suaugusiems žmonėms per parą reikia 2,5 – 5,0mg mangano.

Mangano stoka

Nustatyta, kad osteoporoze sergančių moterų kraujo plazmoje mangano koncentracija yra sumažėjusi.

Perteklius

Mangano perteklius veikia toksiškai, tačiau dažniau šio mikroelemento trūksta.

CINKAS

Cunkas labai svarbus imuninės sistemos veiklai, padeda formuotis skeletui, atsinaujinti ląstelėms, paliko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą.

Šaltiniai

Mėsa, sūris, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Taip pat cinko yra jautienoje, kalakutienoje, vėžiayviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.

Poveikis organizmui

Cinkas būtinas žmogaus augimui ir brendimui, normaliai lytinių liaukų veiklai, dalyvauja virškinimo procese.

Poreikis

Cinko paros norma suaugusiam žmogui – 12mg. Nėščioms ir krūties pienu maitinančioms moterims cinko reikia daugiau – 15mg per parą.

Cinko stoka

Cinko dažniausiai trūksta kūdikiams ir vaikams, nėščioms bei krūties pienu maitinančioms moterims, organizme jo mažėja vartojant kontraceptines tabletes. Stokojant cinko lėtai gyja žaizdos, netenkama svorio, sulėtėja vaikų augimas ir lytinis brendimas; kamuoja nuovargis, nervinė įtampa, nuotaikų kaita, slenka ir blogai auga plaukai, silpnėja imuninė sistema, sumažėja atsparumas infekcijoms, susilpnėja skonio ir uoslės jutimas, gali sutrikti regėjimas.
Cinkui rezorbuotis trukdo kava, pienas, juoda duona ir sūris; jo įsiurbimą gali blokuoti rupus maistas, kalcis ir geležis. Iš gyvūninių maisto produktų pasisavinamas geriau nei iš augalinių. Augaliniuose produktuose yra daug fitino –jis ir trukdo pasisavinti cinką. Taigi šio mikroelemento gali pritrūkti maitinantis beveik vien augaliniu maistu.

Perteklius

Kasdien vartojant cinką didelėmis dozėmis galima pakenkti imuninei sistemai; pabloginti kitų mineralinių medžiagų (pvz., vario) apykaitą; sumažinti “teigiamo” cholesterolio lygį.jo perteklius yra kenksmingas – sukelia vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą. Cinku apsinuodyti galima per maistą, kuris buvo laikomas cinkuotuose induose.

SELENAS

Šis stiprus antioksidantas stiprina imuninę sistemą, neleidžia kraujagyslių sienelėse kauptis cholesteroliui, padeda išvengti širdies bei kraujagyslių ligų ir krūties vėžio, skatina plaukų augimą. Jis apsaugo ląstelių membraną ir trukdo susidaryti laisviesiems radikalams; stiprina audinių senėjimą bei stiprina imuninės sistemos, spermos formavimosi bei prostatos funkcijas. Cinkas, kalcis ir varis neutralizuoja seleno poveikį organizmui, vitaminas E – stiprina.

Šaltiniai

Pagrindiniai seleno šaltiniai – grūdai, mėsa, tunas, riešutai (ypač braziliški), kiaušiniai, vištiena, grūdiniai produktai. Organizmas pasisavina 50 –100% maisto produktuose esančio seleno.

Poveikis organizmui

Selenas veikia kaip antioksidantas,mažina riziką susirgti arteoskleroze.

Poreikis

Seleno paros norma: suaugusiems vyrams vidutiniškai 70mg, suaugusioms moterims – 55mg, kūdikius maitinančioms – 70mg.

Seleno stoka

Trūkstant seleno gali pagreitėti senėjimo procesas, suglebti oda, atsirasti pleiskanų. Dėl jo stygiaus susilpnėja raudonųjų kraujo kūnelių atsparumas, gali sutrikti širdies ir kasos veikla, didėja rizika susirgti vėžiu.

Perteklius

Per didelis seleno kiekis veikia toksiškai, tačiau dažniausiai šio mikroelemento trūksta. Apsinuodijus selenu slenka plaukai, skilinėja nagai.

CHROMAS

Svarbus angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitai, kuruą sąlygoja svarbiausias hormonas insulinas. Kartu su insulinu chromas dalyvauja cukraus apykaitoje ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje; valo arterijas, mažindamas cholesterolio trigliceridų kiekį; reguliuoja apetitą.

Šaltiniai

Mėsa, subproduktai (ypač gyvulių kepenys), neskaldyti grūdai, rupaus malimo miltai ir duona, kiaušinio trynys, grybai, riešutai, alaus ir kepimo mielės, sūris.

Poveikis organizmui

Chromas dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje, aktyvina fermentų veiklą. Daugiausia jo yra odoje, kauluose ie raumenyse.

Poreikis

Chromo paros norma apie 200mg. Daugiausia chromo reikia nėščiosioms ir žindyvėms. Maiste chromo yra labai mažai. Jei mityba nėra visavertė, nevartojami įvairūs maisto produktai, gali būti jaučiamas chromo stygius. Vartojant daug cukraus ir cukrumi saldintų maisto produktų, chromo poreikis padidėja.

Chromo stoka

Dėl chromo stygiaus gali kilti pavojus susirgti ateroskleroze, širdies ligomis, sulėtėja augimas, dažniau jaučiamas nuovargis. Vyresnių žmonių organizme chromo mažėja. Jo daugiau reikia tiems, kurie sunkiai fiziškai dirba arba intensyviai sportuoja. Tyrimai rodo, jog asmanys, kurių organizme chromo yra nedaug, labiau rizikuoja susirgti vėžiu, širdies ligomis ir diabetu.
Chromas geriau pasisavinamas su vitaminu C.

ŽODYNĖLIS

Arteosklerozė – arterijų sienelių sustandėjimas, dėl kurios arterijos pasidaro mažiau elastingos.
Dentinas – kietas kaulinis danties audinys. Sudaro pagrindinę danties vainiko ir šaknies masę.
Diuretikai – vaistai, skatinantys šlapimo susidarymą inkstuose, jo išskyrimą iš organizmo ir tuo mažinantys skysčių bei kai kurių druskų kiekį audiniuose.
Fluorozė – lėtinis organizmo apsinuodijimas fluoru.
Glikozidai – ciklinių penkianarių ir šešianarių cukrų ir necukrinio komponento dariniai. Nelakios, dažnai kristalinės medžiagos, labai paplitę augaluose. Biologiškai labai aktyvūs, dėl to vartojami medicinoje.
Hipertenzija – arterinio kraujospūdžio padidėjimas.
Katelochaminai – fiziologiškai aktyvios medžiagos, kurios veikia kaip hormonai ir perduoda nervinį impulsą.
Kretinizmas – liga, kuri reiškiasi fizinio, psichinio vystymosi ir skydliaukės funkcijos sutrikimais. Ligonis esti mažaūgis, neproporcingos kūno sandaros, išblyškęs, neretai kurčnebilys, apatiškas.
Nekrozė – gyvo organizmo ląstelių, audinių, organo arba jo dalies žuvimas.
Niaurologiniai procesai – bendra nervų sistemos ir biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų, kai kurių medžiagų apykaitos produktų), esančių kraujyje, limfoje, ir audinių skysčiuose, veikla, lemianti organizmo fiziologinių procesų darną ir koordinuotumą.
Rezorbcija – aktyvus fiziologinis procesas, kurio metu maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), suskilusios iki monosacharidų, aminorūgščių, glicerino ir riebiųjų rūgščių, pereina pro virškinamojo trakto sieneles į kraują ir limfą.

Osteoporozė – kaulo išretėjimas, kai kaule sumažėja kalinės medžiagos arba stinga kalcio.
Struma (gūžys) – padidėjusi, išvešėjusi skydliaukė.

Naudota literatūra

1. Mokyklinė enciklopedija “Žmogaus kūnas”. Alma Litera 2001, 108 psl.

2. “Šeimos sveikata” 2001/3, 13 – 14 psl.

2001/7, 18 – 19 psl.

3. “Vitaminai ir mineralai” – Gamta, 1999, 92 – 114 psl.

4. “Laima”, 2002m. Gruodis (nr.12) – 179psl.

Leave a Comment