Lietuvių kalba
Vincas Krėvė „RAGANIUS” Balys Karazija 1c RAGANIUS Tai apsakymas iš kelių novelių, kurias jungia tie patys veikėjai ir ta pati problematika. Koks žmonių santykis su krikščionybe, praslinkus pusei tūkstantmečio – V.Krėvę dominantis klausimas „Raganiuje.”
K.Donelaitis Svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis.“Metai” -didaktinis. Daug pamokymų, patarimų. Autorius parodo savo požiūrį į pasaulį: būrą, jo santykį su aplinka, gamta. A.Baranauskas Davė p
Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Tai meilė, supratimas, užuojauta, tolerancija, tikėjimas geraisiais žmogaus pradais. Rašytojas daug dėmesio skiria ir rašymo būdui – aiškiam, skaidriam, eleg
Juozas Aputis (g. 1936) 1956 m. baigęs lituanistikos studijas VU, sąmoningai pasuko į vietinių realijų faktūrą, sakytinio pasakojimo formas. Jo novelių knygose „Horizonte bėga šernai” (1970), „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais” (1977), „Keleivio novelės” (1984), apysakose „Tiltas per Žalpę” (1980)
Žodis egzodas yra kilęs iš senovės graikų kalbos eksodos (lotyniškai exsodus) ir reiškia išėjimą . Visų pirma masinį išėjimą iš gimtosios žemės. Tokį šio žodžio supratimą vakarų kultūroje įtvirtino Senasis Testamentas, kurio viena dalių , antroji Mozės knyga , ir vadinama egzodu,arba Išėjimo knyga.
Kovo mėnesį atšyla orai,pradeda tirpti sniegas. Miske prasiskleidžia mėlynos žibutes , karklų šakelės pasipuošia švelniais kačiukais čiurena upokšniai , ju pakrantėse žydi geltonos purienos . Kaimo žmonėms labai patinka pavasaris , nes jų didžiuliai laukai , pievos , sodai lyg atgyja . Iš
Kiekviena tauta savaip graži, bet mums lietuviams, turbūt užvis gražiausia ir brangiausia lietuvių tauta. Nebereikalo daugelis tapatino ją su ąžuolu, nelinkstančiu audroje, laiba nendrele, skalaujama smiltele ar net gulbe nebyle, tyliai priimančia visas skriaudas ir mylinčią gyvenime tik vieną kar
A.Baranausko poema „Anykščių šilelis”, klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Antras šimtas metų tebejaudina daugiaprasme metafora „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę”. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien dėl prarastų girių, bet ir dėl p
Antikos dievai ir žmonės ANTIKOS DIEVAI: ADONIS gr. mit.: finikiečių kilmės mirštančios ir atgimstančios gamtos dievas. A.(Adonis)– Foiniko ir Alfesibojos sūnus (pasak kitų mitų,Asirijos karaliaus Tianto ir jo dukros smirnos, arba Kipro karaliaus Kiniro ir jo dukros Mir
Salomėja Nėris (1904-1945) Salomėja Nėris (tikroji pavardė Bačinskaitė) gimė 1904 metais lapkričio 17 dieną Kiršų kaime, Alvito valsčiuje, dabartiniame Vilkaviškio rajone. Vargu ar sutiksime skaitytoją, kuris neatsimintų S. Nėries eilėraščio ar daina virtusio posmo. Virš 40 kompozitorių sukūrė