Lietuvių kalba
Antanas Garšva – tai žmogus,kuris labai karštai myli.Jis serga mirtina liga – džiova.Jis savo gyvenimą skaičiuoja minutėmis,sekundėmis,nes visada gali ateiti mirtis.Antanas yra poetas ir keltuvininkas.Kiekvieną dieną jis savo darbe būna uždarose patalpose.Ir jį tai privedė beveik prie išprotėjimo.J
Simonas Daukantas gimė tais metais, kai Rusija, Prūsija, ir Austrija antrą kartą pasidalijo Lenkiją ir Lietuvą, tuo laiku, kai Gardine vyko Lenkijos ir Lietuvos Respublikos paskutinis seimas, tą mėnesį, kai Respublika prarado savarankiškumą, o kai mažajam Simonui suėjo dveji – ir valstybingumą. Ir v
“Anykščių šilelis” A.Baranausko poema „Anykščių šilelis”, klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Antras šimtas metų tebejaudina daugiaprasme metafora „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę”. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien dėl prarastų
Antanas Baranauskas (1835 – 1902) Pavardės formos: Baranowski, Baranauskis, Baronas. Pasirašinėjo: A.B., Bangputys, Jurksztas Smalaūsis, Jurkštas Smalaūsis. Antanas Baranauskas – žymiausias feodalizmo epochos pabaigos lietuvių poetas. Jis gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose gausioje „karali
Velykos Šv.Velykos-Kristaus prisikėlimo šventė.Senovės Lietuvoje jos buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė. Prieš Velykas buvo laikomasi pasnininko.Paskutinė savaitė prieš Velykas buvo vadinama didžiąja. Ji buvo laikoma vėlių savaite, arba vėlių
K.Donelaičio kūrinys “Metai” – tai tarsi XVIII a. Mažosios Lietuvos būrų gyvenimo enciklopedija. Baudžiava, vargai ir rūpesčiai, pono priespauda – visa tai slėgė būrų gyvenimą. Donelaitis, aiškiai nusistatęs lietuvių tautos velkamos baudžiavos atžvilgiu, be pasigailėjimo pliekia ponų gyvenimo būdą,
KALĖDOS, PAPROČIAI, TRADICIJOS Kalėdos – viena didžiausių ir laukiamiausių švenčių. Su jomis susiję daug gražių tradicijų: nuo šv.Andriejaus dienos, per visą ilgą advento laikotarpį, džiaugsmingas Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimo šventes, iki pat
Nakties vaizdinių prasmės V.Mykolaičio-Putino lyrikoje Nė vieno žmogaus gyvenimo kelias nebūna lygus, vienpusiškas arba nuolatos ramiai sruvenantis kaip upė. Kiekviena diena vis kitokia, atnešanti naujų išgyvenimų, naujų jausmų, samonę audrina įvairios emocijos, todėl žmogus visą laiką tarsi kei
Moters tema lietuvių prozoje 1) Dvi moterys rašytojos Þemaitæ ir Ðatrijos Raganą jungia Povilas Višinskis, atvedęs abi į literatūrą. Jas jungia ir tai, kad jų kūrinių herojai dažniausiai moterys. Žemaitė – realizmo srovės atstovė. Šatrijos Ragana –
Lietus – žmogaus prisiminimai, kuriuos sukelia debesys. Daug aprašomas peizažas. Pagrindinis herojus Antaniukas(diedas). Jis nusprendžia mesti darbus ir aplankyti savo gimtąjį Gružiškių kaimą.Pasiima lazdą(kad apsigintų nuo šunų, nes ten šunys palaidi).Beeidamas jis atpažįsta gimtas, nors ir pasikei