Lietuvių kalba
ĮVADAS Žmonėms visada rūpėjo savo tautos ir kalbos kilmė. Tais klausimais iš seno įvairios tautos yra sukūrusios daug legendų. Nemaža jų turima ir apie lietuvių bei jų kalbos kilmę. Net buvo kovojama dėl „protėvių“ lotynų kalbos teisių Lietuvoje atkūrimo, reikalaujama lotynų kalbą pad
Klasicizmas Terminas klasicizmas plačiąja prasme visoje Vakarų literatūros tradicijoje nurodo klasikinių (antikinių) autorių kūrybingą imitavimą, senovės tradicijų laikymąsi. Šia prasme pirmieji klasicistai būtų romėnai, imitavę graikų tragikus (Seneka), Homerą (Vergilijus). Klasicizmo erdvėje – ir
Maironis (1862-1932) 1. Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironi
MOKINIŲ ŽINIŲ KONTROLĖ Mokomajame procese yra būtinas grįžtamasis ryšys, todėl reikalingas mokinių žinių, pasiektų rezultatų tikrinimas, kurio metu mokiniai juos giliau suvokia patys, o mokytojas gali pamatyti savo darbo spragas. Tikrinimas taip pat padeda geriau pažinti mokinius, pastebėt
Pasakos – žmonijos atradimų liudininkės Šių dienų žmonės – suaugusieji ji ir net vaikai – pasakas laiko labai meniškais, bet netikroviškais kūriniais. Šitaip pasakos suvokiamos palyginti seniai. Net žodis “pasaka“ kasdieninėje kalboje vartojamas vietoje žodžių “labi gražu”, “nuostabu”, “nepapr
Vaiko problemos analizė 1) Vaikas apie kurį eina kalba yra 11 metų berniukas. 2) Vaiko problema būtų nesaugus prieraišumas prie mamos, bijojimas likti vienam. 3) Šitą problemą prasidėjo turbūt kai vaikui buvo 1-2 metai.. Jau nuo pat mažų dienų jį buvo neįmanoma atplėšt nuo mamos. Dar būdam
TURINYS DALYVIŲ PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ
Lietuvių vestuvės Santuokos sudarymo apeigos. Iki XX a. Pradžios buvo 3 chronologiškai skirtingi lietuvių vestuvinių apeigų ciklai – piršlybos, vestuvės ir atgrąžtai. Įvedus krikščionybę, dar keletą šimtmečių kartu egzistavo
TURINYS ĮVADAS 3 1. BENDRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO SAMPRATA. VERBALINIS IR NEVERBALINIS BENDRAVIMAS 5 1.1 Verbalinė kalba mokytojo ir mokinių bendravime 9 1.2 Artistiškumas – kūno kalba 13 2. VERBALINĖS IR NEVERBALINĖS KALBOS SANTYKIS PRADINĖJE MOKYKLOJE 19 3. NEVERBALINĖS KALBOS
Avangardizmas XX amžiaus lietuvių poezijoje Saulius Keturakis XX amžiaus avangardinės lietuvių poezijos studijoje remiasi dviem pagrindinėm metodologijom: kultūros istoriko Arnoldo Hauserio avangardizmo, kaip fenomeno, samprata ir kultūrologo Endre’s Bojtaro avangardizmo, kaip struktūros, in