Biologija

Erkės, tai voragyvių klasės nariuotakojų būrys. Jų yra daugiau kaip 20 000 rūšių. Lietuvoje aptinkama daugiau kaip 1 000 rūšių.

Erkės kūnas yra iki 5 mm ilgio, nenariuotas. Suaugusios erkės turi 4 poras kojų. Jų kūne galima atskirti galvutę, suda

Varliagyvių klasė
Varlės gyvena visur kur yra drėgna: pelkėse, prie ežerų, upių, tvenkinių ir pan. Varlių elgsena labai priklauso nuo drėgmės. Kai karšta ir sausa, kai kurios rūšys slepiasi nuo saulės. Varlės minta vabzdžiais: uodais,vabalais, besparniais ir t.t. Medžioja varlė savo liežuviu. Pa

BRIEDIS (Alces alces L.)

Priklauso gyvūnų karalystei, chordinių tipui, žinduolių klasei, kanopinių būriui, elnių šeimai, briedžių genčiai. Lietuvos briedžiai priklauso europiniam briedžio porūšiui – Alces alces alces.
Yra daugialąstis gyvūnas, sudarytas iš eukariotinių ląstelių. Eukariotinės ląs

Ašarų liaukų gaminamas skystis (ašaros) drėkina jautrią regeną ir išplauna į ją patekusius smulkius svetimkūnius; ašarų perteklius ašariniu nosies lataku nuteka į nosies ertmę.
Rainelės vidury esančia anga (vyzdžiu) šviesa patenka į akies vidų. Vyzdys prietemoje išsiplečia, o ryškiai apšviestas s

Bakterijos
– tai ląstelės. Monerų karalystei priklauso bakterijos, tarp jų ir melsvabakterės. Bakterijos ląstelėje nėra branduolio ir kitu membraninių organoidų, randamų eukariotinėje ląstelėje. Ląstelės sienelėje yra glikopeptido. Bakterijos dauginasi nelytiškai – skildamos pusiau; genetinės medž

Genai yra organizmo paveldimumo ir informacijos perdavimo vienetai. Žodis genos graikų kalboje reiškia giminė, kilmė. Genus pirmasis tyrinėti pradėjo ir jų buvimą įrodė Gregoras Mendelis (Čekija). Genų terminą pavartojo Vilhelmas Johansenas (Danija) 1909 metais.

Mendelio dėsniai

Zebrės visada

NUOTEKU VALYMAS
Pramoneje,buityje panaudoti vandenys, turintys tarsos priemaisu, vad. Nuotekomis. Nepakankamai isvalytos nuotekos pavojingos vandens telkiniams. Nuotekos yra vandens telkiniu eutrofikacijos priezastimi. Zmonija siekia sumazinti nuoteku isliejima nuo19a. Yra daug valymo budu. Pirmini

Valgomasis svogūnas

Valgomasis svogūnas plačiai paplitęs. Jo lapai (laiškai) vamzdiški, sultingi, tuščiaviduriai. Žiedai smulkūs, žiedynas rutuliškas. Vaisius – trilizdė dėžutė. Valgomojo svogūno išvesta daug veislių, kurios skiriasi skoniu, išorinių lakštų spalva, forma, didumu, vegeta

Dirvožemių būklė

Dirvožemis – gana buferiška ekosistemos sudedamoji dalis. Jeigu miškų augalijos, ypač spygliuočių pakenkimus ar net džiūvimą nesunku pamatyti, tai miško dirvožemių savybės kinta nepastebimai ir palyginti lėtai. Duomenų apie ilgalaikį rūgštaus lietaus poveikį dirvožemiams mažoka.