NUOTEKU VALYMAS

NUOTEKU VALYMAS
Pramoneje,buityje panaudoti vandenys, turintys tarsos priemaisu, vad. Nuotekomis. Nepakankamai isvalytos nuotekos pavojingos vandens telkiniams. Nuotekos yra vandens telkiniu eutrofikacijos priezastimi. Zmonija siekia sumazinti nuoteku isliejima nuo19a. Yra daug valymo budu. Pirminis arba mechanins valymas. Nuot. Beveik pilnai isvalomos nuo juose neistirpusiu neorg. Medziagu. Mechanino valymo metu sulaikoma didesne dalis neorg. medziagu(nafta riebalai).Daznai naudojami cheminio valymo metodai (dazniausiai valant pramonines nuotekas) Daznai pilnai nuotekas isvalo antrinis arba biologinis valymas. Biolobinis valymas esti aerobinis arbaesant nepaprastam org-u medz. kiekiui-anaerobinis.Nuotekos valomos beveik gaamtinemis salygomis, yrengtuose biologiniuose telkiniuose. Esant nedidialiam nuot. Kiekiui, naudojami biofiltrai. Anaerobinis valymas atliekamas hermetiskuose irenginiuose.
Dirvozemis ir jo reiksme
Dirvoz. Ypatingas sausumos ekosistemu gamtinis kunas, per kuri vyksta medz. ir energijos apytaka. Dirv. turi derlingumo sav; nuo kurio priklauso daugelio augalu egzist. bei zmonijos maisto istekliu gamyba.Dirv. ekositemose atlieka specifinius ekologinius veiksnius, nuo kuriu priklauso sistemos stabilumas.Dirv. derlingumas priklauso nuo jame esanciu org. junginiu, kuriu visuma sudaro humusa.Pati dirvozemi sudaro daug komponentu, kurie klasifikuojami i 4 fazes. 1-kietoji dirv. dalis, 2-dujine faze ((ja sudaro oras), 3 – skystoji faze, kuria sudaro vanduo, 4 –gyvoji faze. Gyvieji organizmai butina dirv. susiformavimo salyga. Dirv. pavirsutiniuse sluoksniuse yra sukaupta didele biomase, kuria sudaro augalu saknys, bakterijos, kirmeles, sliekai.
Anropogenins povekis dirv.

Sio poveikio pradzia zemdirbystes atsiradimas., kai zmonija pradejo auginti ku

ulturinius javus. Pirmaja sio poveikio salyga tapo derlingumo savybes praradimas, vad. dirv. issekimu. Del antrop. priezasciu stipreja dirv. erozija. Jos metu suardomas pavirsinis dirv. sluoksnis ir dirv. daleles pernesamos i kitas vietas. Erozija budingesne sausringesnio ir sausesnio klimato krastams. Vejo erozijai atsirasti reikia stipraus vejo augalines dangos nebuvimo ir faunos. Vandens erozija skirstoma i linijine (kai dirv. pavirsiuje formuojasi vaga, kuri gileja ir pleciasi ), plokstumine (kai vandens srautas nuteka zemyn pl-ma.Tokia atveju nuo slaitu nuplaunamas dirv. iki dirvodariniu uolienu). Dirv. patiria ir tarsos poveiki. Daug dirv. , tinkamo zemes ukiui, netenkama pleciantis miestams, tiesiant kelius, uzliejant sausumos plotus ir kt.
Pesticidu problema
Pesticidai – chem. Medziagos, skirtos ivairiu kenkeju naikinimui. Jie grupuojami pagal paskirti. Pradejus naudoti pest., pagausejo produktu ir is pradziu jie buvo laabai efektyvus. Ilgainiui efekt. mazejo, nes kenkejai tapo atsparesni , todel teko didinti dozes. Pest. Deka padidejo derliaus gausa, buvo sumazintas sergamumas infekcinemis ligomis. Vienas is populiariausiu preparatu buvo dustas , taciau veliau paaiskejo, kad jis labai kenksmingas ir buvo uzdraustas. Dustas nunuodijo daugybe gyvunu rusiu ir jo atsirado maisto produktuose. Siuo metu pest. Labiausiai naudojami skurdziose valstybese, kuriose stnga isauginamu produktu. Pasaulyje kasmet nuo pest. nukencia apie 1mln. gyventoju.
Miskas ir jo reiksme
Miskai – svarbiausios sausumos ekosistemos, palaiko biosferos stabiluma, svarbus del ga
amtiniu istekliu, ypac medienos. Atlieka daugybe ekologiniu f-ju.Yra pagrindiniai aprupintojai deguonimi, kuris pasigamina fotosintezes metu. Jie reguliuoja vandens rezima, ju deka isvengiama potvyniu. Del to, kad miskai mazina dirv. erozija, i upes patenka mazesni mesmenu kiekiai. Miskai formuoja vietoves mikroklimata, kuris yra palankus zemes ukiui, del to padideja derlingumas. Miskai sugeria daugybe ore esanciu dulkiu kieki, dujinius tersalus. Jie gerina higienines salygas, naudojami poilsio gamtoje tikslams.Isskiria i ora biologiskai svarbia medz., kuri naikina ligas sukeliancius virusus.Miskai skirstomi i apsauginius ir eksploatacinius. Pastarieji naudojami medienos gamybai, o apsauginiai esti miestu teritorijose saugomose teritorijose (rezervatai, nac. Parkai).
Antropogeninis poveikis augalijai
Misku plotai mazeja del misku kirtimu , kai nevykdomi atzeldinimo darbai. Augalija nyksta gaisru metu, didinant zemes ukio plotus, pleciantis miestams, ir t.t. Del aplinkos tarsos mazeja atsparumas kenkeju antpludzio poveikiui, prasteja medienos kokybe. Dazniausiai augalai nukencia nuo rugsciu tersalu ir dujiniu tersalu, ypac kenkis spygliuciu miskams, neretai jie zusta. Del tarsos mazeja medzio lapu kiekis , del to senka medzio gyvybingumas bei atsparumas. Nusede dulkes mazina i augala patenkanciu saules spinduliu kieki, o tai trikdo fotos., sutrinka h2o isgarinimo bei co2 patekimo fu-ja. Vis mazesni co2 sunaudojimo kiekiai yra viena is pasaulinio klimato siltejimo priezasciu, stiprinasiltnamio efekta.

Leave a Comment