Genai yra organizmo paveldimumo ir informacijos perdavimo vienetai. Žodis genos graikų kalboje reiškia giminė, kilmė. Genus pirmasis tyrinėti pradėjo ir jų buvimą įrodė Gregoras Mendelis (Čekija). Genų terminą pavartojo Vilhelmas Johansenas (Danija) 1909 metais.
Mendelio dėsniai
Zebrės visada atsiveda zebriukus, o ne paukščiukus, aguonos visada užaugina aguonų sėklas, o ne pupelių. Galima sakyti, kad tėvai perduoda paveldimą informaciją savo palikuonims. Tačiau, nesunku pastebėti, kad palikuonys retai būna tokie patys kaip tėvai: pavyzdžiui, juodų pelių vadoje gali pasitaikyti ir baltas jauniklis. Požymių paveldėjimo dėsniai turi paaiškinti ne tik iš kartos į kartą perduodamų požymių visumos pastovumą, bet ir atsirandanti jų kintamumą. Požymių paveldėjimą apibūdina trys Georgo Mendelio dėsniai.
Georgas Mendelis buvo augustinų ordino vienuolis, kuris XIX a. viduryje tyrinėjo požymių paveldimumą. Jis, atlikdamas bandymus su žirniais, suformulavo tris pagrindinius paveldimumo dėsnius, kurie teigia, kad paveldimumo faktoriai (genai) yra individualūs, diskretiški ir, organizmams kryžminantis, susilieja ir neišnyksta.
- 1. Pirmosios hibridų kartos vienodumo dėsnis. Sukryžminus individus, kurie vienas nuo kito skiriasi tik viena kontrastinių požymių pora (pvz., geltonsėklius žirnius su žaliasėkliais), visuose I kartos palikuonyse reiškiasi tik vieno iš tėvų požymis(pvz., geltona sėklų spalva) ir būtent tas, kuris dominuoja antrojo požymio atžvilgiu. T. y. pirmojoje kartoje visi palikuonys iš minėto kryžminimo tipo yra vienodi (vieno dominuojančio požymio atžvilgiu). Dėsnis galioja kiekvienos kontrastinių požymių poros atžvilgiu
- 2. Skilimo dėsnis. Sukryžminus pirmos kartos hibridus (pvz., geltonsėklius žirnius) tarpusavyje, II kartos (F2) palikuonys susiskaido į grupes ir pasiskirsto taip: ¾ turi dominuojantį, o ¼ – recesyvinį požymį (t. y. santykis 3:1) Į grupes gali susiskirstyti tik tie palikuonys, kurių abu tėvai yra heterozigotiniai toje pat genų poroje
- 3. Nepriklausomo požymių paveldėjimo dėsnis. Kontrastinių požymių skirtingos poros paveldimos nepriklausomai vienas nuo kitų, t.y. kiekvienas genas (su tam tikromis išimtimis paveldimas nepriklausomai nuo kitų genų. Šiuo atveju hibridai pagal požymius pasiskirsto santykiu 9:3:3:1
- 1. Ir chromosomos, ir aleliai diploidinėse ląstelėse yra poriniai
- 2. Ir homologinės chromosomos, ir kiekvienos poros aleliai mejozės metu
- 3. Ir homologinės chromosomos, ir kiekvienos poros aleliai išsiskiria
- 4. Po apvaisinimo zigotose vėl atstatoma diploidinis chromosomų skaičius
- 1. Literatūra:
- 1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V. Areška, A. Barkauskas, A. Basalykas, F. Bieliauskas. Vilnius. Mokslas. 1976 – 1984, VI – VII tomai
- 2. Medicinos enciklopedija. A. Baubinienė, A. Dembinskas, V. Grabauskas. I tomas (A – M) . Vilnius. 1991. II tomas
- 3. Sylvia S. Mader.Biologija. I knyga. Vilnius. 1999