Genai

Genai yra organizmo paveldimumo ir informacijos perdavimo vienetai. Žodis genos graikų kalboje reiškia giminė, kilmė. Genus pirmasis tyrinėti pradėjo ir jų buvimą įrodė Gregoras Mendelis (Čekija). Genų terminą pavartojo Vilhelmas Johansenas (Danija) 1909 metais.

Mendelio dėsniai

Zebrės visada atsiveda zebriukus, o ne paukščiukus, aguonos visada užaugina aguonų sėklas, o ne pupelių. Galima sakyti, kad tėvai perduoda paveldimą informaciją savo palikuonims. Tačiau, nesunku pastebėti, kad palikuonys retai būna tokie patys kaip tėvai: pavyzdžiui, juodų pelių vadoje gali pasitaikyti ir baltas jauniklis. Požymių paveldėjimo dėsniai turi paaiškinti ne tik iš kartos į kartą perduodamų požymių visumos pastovumą, bet ir atsirandanti jų kintamumą. Požymių paveldėjimą apibūdina trys Georgo Mendelio dėsniai.

Georgas Mendelis buvo augustinų ordino vienuolis, kuris XIX a. viduryje tyrinėjo požymių paveldimumą. Jis, atlikdamas bandymus su žirniais, suformulavo tris pagrindinius paveldimumo dėsnius, kurie teigia, kad paveldimumo faktoriai (genai) yra individualūs, diskretiški ir, organizmams kryžminantis, susilieja ir neišnyksta.

Turinys