Žalingi įpročiai

NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis . Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas !
Kokainas
Kokainas gaunamas iš kokamedžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų. 1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapu technologija. Kokainas . Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros priemonė. Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp tuurtingųjų, nes yra labai brangus. Kokainas – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus į amfetaminus. Tačiau poveikis trunka neilgai (apie 30min.).
Trakviliantai
Tai tokie, dar kitaip vadinami depresantais, narkotikai. Paprastai gydytojas juos skiria ligoniams, kuriuos kankina nemiga, kurie turi rimtų asmeninių problemų. Bet juos leidžiasi ir tie, kurie vartoja nelegalius narkotikus, tokius kaip heroinas. Šie narkotikai nuramina žmones. Ilgai juos vartodamas, žmogus jaučia depresiją, nenuspėjamai ir agresyviai elgiasi. Nustojus vartoti, atsiranda nuovargis, nerimas.
Krekas
Krekas – tai greičiau veikiančio kokaino atmaina. Jis maišomas su vandeniu ir chheminėmis medžiagomis, pvz., amoniako ar kepimo milteliais, po to vanduo išgarinamas. Gauta kieta medžiaga kaitinama ir gali būti rūkoma. Krekas parduodamas gelsvais vaškingais trupinėliais – “dozėmis”. Dar esti baltų granulių pavidalo kreko, panašaus į pieno miltelius. Dozės susukamos į popierių ar į lipnią plėvelę. Kr

rekas per 10 sekundžių pasiekia smegenis. Vartotoją užplūsta neapsakomo malonumo ir susijaudinimo banga, trunkanti apie 10 minučių. Po to prasideda blogumas, nė kiek ne mažesnis.
Amfetaminas
Amfetaminai – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Šiuo metu gydytojai juos išrašo retai ir tik ypatingais atvejais. Antrojo pasaulinio karo bei karo Vietname metu jų duodavo kareiviams, kad būtų aršesni. Nuo jų ilgai nenori miegoti ir valgyti. Jie stimuliuoja nervų sistemą, greitina širdies veiklą ir kvėpavimą. Vartotojai jaučiasi labai energingi, labai žvalūs ir labai susijaudinę.
Ecstazy
Populiariausias šokių narkotikas vartojamas apetitui slopinti. Dažniausiai pasitaiko rudų ar baltų tablečių, arba spalvotų kapsulių “Ecstazy”. Jų būna įvairių dydžių ir formų arba rūšių – gėlyčių, širdelių ar dar kokios nors formos. Niekada nežinai, kokia tabletės sudėtis. Tabletės dažnai suugrūdamos ir į jas pridedama kitų narkotikų pvz., heroino. Problemų atsiranda išgėrus “Ecstazy” ir pradėjus šokti. Darosi vis karščiau. Laikas atsivėsinti. “Ecstazy” kelia kūno temperatūrą. Kai kurie šokėjai netenka kelių litrų skysčių per naktį. Jei taip atsitiko tau, turi išgerti mažiausiai 400 g. skysčio kas valandą ( tinka vanduo ).

Heroinas
Heroinas – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Tiesą sakant, pirmą kartą heroinas buvo panaudotas morfinui pakeisti, nors morfinas gerai slopina skausmą, prie jo labai priprantama. He

eroinas pasirodė esąs dar geresnė skausmo malšinimo priemonė, bet prie jo tik dar greičiau priprantama. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes. Jis maišomas su kitais milteliais – kofeinu, talku, gliukoze, miltais bei kreida ir tampa rusvas. Parduodamas mažais popieriaus paketėliais. Heroiną galima uostyti kaip ir kokainą arba maišyti su tabaku ir rūkyti.
Kanapės
Kanapės – tai vešlus dilgėlių ir apynių šeimos augalas. Europoje kanapės buvo vartojamos galvos skausmui, nemigai ir mėnesinių skausmams gydyti. Kanapės parduodamos įvairios formos ir pavidalo. Pirmiausia marihuana, toliau derva, hašišas: kieti rudi, juodi grumsteliai ir kanapių aliejus (lipnus, panašus į sirupo skystį) stipriausia kanapių forma. Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramus, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryškesnės, garsai skambesni. Arba apsvaigsite (kaip nuo alkoholio). Įvairūs tyrimai parodė, kad rūkant kanapės pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartų didesnis negu rūkant cigaretes.

„Uostalai“
Mūsų laikais uostomosios medžiagos skiediklių ir kitų kasdieninių gaminių pavidalu naudojamos buityje. Geriausiai žinomos: klijai, aerozolis, dujos, degalai, dažai, nagų lako valkas, korektorius. Dažniausiai klijus uosto 12 – 16 metų paaugliai. Tačiau pasitaiko klijus uostančių net ir septynmečių vaikų. Praradę sąmonę, galite užspringti savo vėmalais. Laikui bėgant, organizmas pripranta prie „uostalų“ dozės, todėl jų reikia vis daugiau ir daugiau. Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys, inkstai ir ke
epenys.
Narkomano požymiai:
• Nenatūraliai siauri arba išsiplėtę vyzdžiai, sutinusios plaštakos, tamsūs, pažeisti dantys.
• Nepriklausomai nuo oro sąlygų apsivilkę drabužiais ilgom rankovėm.
• Nevikrus, gremėzdiškas, sunkiai kalbantis, nors iš jo burnos nesklinda alkoholio kvapas.
• Dažnai keičiasi jo nuotaikos.
• Vengia suaugusių šeimos narių.
• Šiurkštus, nemandagus.
• Vagia tėvų pinigus, neša iš namų vertingus daiktus.
• Įsigyja naujų draugų, apie kuriuos nelinkęs kalbėti, ir kurie vengia jo tėvų.
• Nebevertina senųjų draugų.
• Niekada nepasakoja apie savo užsiėmimus.
Narkotikai jau Lietuvoje

Vis dažniau išgirstame minint amfetaminus, LSD, “ekstazi “, heroiną, kokainą. Ir nors pastarieji narkotikai nėra kol kas labai populiarūs Lietuvoje, tačiau jie tokiais taps, jei žmonės, ypač jaunimas, laiku nesuvoks jų žalos.
Specialistai teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje nuo narkotikų miršta 250-300 žmonių.
Netolimoje ateityje prognozuojamas naujas narkotikų antplūdis..

Alkoholio poveikis oganizmui

Visų alkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yra etilo alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų angliavandenilių eilės alokoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei. Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos medžiagos.

Etilo alkoholis – bespalvis, lakus, greitai užsidegantis specifinio kvapo ir aštraus skonio skystis, dega melsva liepsna, gerai susimaišo su vandeniu. Vartojamas pramonėje, medicinoje, alkoholinių gėrimų gamyboje ir kt.

Alkoholiniai gėrimai pa

agal juose esamą etilo alkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas, trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.

Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.

Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos. Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS slopinančių vaistų.

I. Sikorskio tyrimais nustatyta, kad šiltesnio klimato sąlygomis pavojus gerti svaigalus ir galimybė apsinuodyti jais yra mažesnė negu šaltesnio klimato sąlygomis, Žemoje temperatūroje taip sustiprėja alkoholio poveikis, kad išorės šaltis tolygus dvigubai alkoholio dozei. Todėl gerti svaigalus “šaltuose” kraštuose yra daug pavojingiau nei “šiltuose”. Iš tikrųjų, kai regiono vidutinė metų temperatūra yra 5 laipsniais žemesnė, pavojingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui padidėja keletą kartų.

Patogenezė. Alkoholio veikimo mechanizmas sudėtingas, bet tiksliai nėra nustatytas. Manoma, kad etilo alkoholis sumažina biologinių membranų lipidų klampumą. Su tuo susijęs toksinis poveikis galvos smegenų žievei, požieviui, periferinei nervų sistemai, miokardui, kraujagyslėms, raumenims, kitiems organams ir audiniams. Tikriausiai jis slopina impulsų perdavimą sinapsėse iš vieno neurono į kitą, sutrikdo smegenų metabolizavimą. Veikiant etilo alkoholiui žūva daug nervinių ląstelių, sunkiai apsinuodijus, – net iki 10 mln. pilkosios smegenų medžiagos ląstelių. Didelės dozės slopina nugaros smegenis, kvėpavimo centrą.

Dažniausiai ir sunkiausiai apsinuodijama stipriais alkoholiniais gėrimais, bet silpni, jei išgerta daug, gali sukelti panašius simptomus.

Apsinuodijimo sunkumas skiriamas į tris laipsnius: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.
• Lengvam apsinuodijimui būdingi šie simptomai: euforija, savikontrolės ir savikritos stoka, netikslios psichometrinės reakcijos (pakitusi kalba, eisena, braižas ir kita).
• Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, neretai vėmimas, sujaudinimas (ligonis blaškosi, priešinasi), neaiški, nesuprantama kalba, sutrikusi orientacija (situacijos ir laiko atžvilgiu), neįskaitomas braižas (beveik negali rašyti), smarkiai svyruojanti eisena (neišlaiko pusiausvyros, griuvinėja, bando keltis). Etilo alkoholio kiekis kraujyje 2-3 %.
• Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo, hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei 3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.
Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrika kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.
Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškėpiamame ore – svarbus diagnostikos požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.
Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę (burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje, pykina, vemia.

  

Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip smarkiai ardytų visus žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų ankstyvos mirties preasitis. Šia nuodas klastingas: jo sukelti padariniai išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz. persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar infekcija užbaigė tragediją.

Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad ilgai gėrė svaigalus, sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė veno nepažeisto organo, gebančio atlikti savo funkciją.

Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių giminės žiedą.
Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu. Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”, “ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelės”.
Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų, sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o ligonių 3,5 kartų daugiau.
Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg kūno masės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių, nesulaiko alkoholio. Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.
Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių palikuonių.
Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai su įvairiais pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt.
Alkoholio poveikis gemalui bei būsimam jaunikliui įtikinamai parodytas ir eksperimentais su gyvūnais. Nuo regurialiai jiems duodamų net mažų alkoholio dozių, ryškiai padaugėja nevaisingų patelių ir patinų, bendrų formavimosi ydų, išmetimų, mirštamumo ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo atvejų, taip pat susilpnėja tam tikros gyvūnų rūšies gyvybingumas.
Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas alkoholis.
Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie, kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai – toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.
Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei.
Alkoholis vaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus. Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.
Alkoholis, pažeizdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei audinius, todėl pražūdinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna daug sunkesnė, nei suagusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis pavojus.
Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piknaudžiavimo jais atvejų tarp vaikų bei paauglių.
Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų, santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje, ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.

Kodėl žmonės geria?

Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta nemaža. Aryti tyrimai, imta interviu, bet juose dažnai buvo painiojamos priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais.
Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jie geria, turbūt negausite dviejų tų pačių atsakymų.
Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.
Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugabėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.
Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti neįveikiamas triškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl, kad dar neišgėrė šiandien.
Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir artimųjų didelės įtampos. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti ligonio šlukštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu su alkoholiu duodama preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti. Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam tikra organizmo pusiasvyros būklė, kuri išesmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.
Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.

Meskite rūkyti. Dešimt žingsnių norint to išvegti

ŽENKITE DEŠIMT ŽINGSNIŲ IR ATSIKRATYKITE RŪKALŲ VISAM LAIKUI!

Kiekviena cigaretė – miniatiūrinis laužas, kuriame susidegina rūkoriai ir rūkorės. Sudegina ne tik save – visus aplinkinius.

1 žingsnis. Jei tvirtai nusprendėte mesti rūkyti, neatidėliokite savo sprendimo. Pradėkite tai daryti tuoj pat. Nesakykite sau „nuo pirmadienio“, „rytoj“, „kai baigsiu pakelį“. Kita vertus, metant rūkyti, pravartu pakeisti įprastinę aplinką. Pirmoji Jūsų nerūkymo diena galėtų sutapti su Jūsų atostogų ar kelionės pradžia, o gal tai būtų Pasaulio diena be tabako?..
2 žingsnis. Išmeskite visas savo cigarečių atsargas. Iš kišenių, automobilio, rankinės, darbo stalo. Pažiūrėkite, ar kur nors neliko atsargų, skirtų svečiams. Paslėpkite visas pelenines, degtukus, žiebtuvėlius – visa, kas galėtų priminti rūkymą.
3 žingsnis. Venkite ar keiskite tas situacijas, kai dažniausiai norėdavote užsirūkyti. Surašykite ant popieriaus visus ritualus, kuriuos siedavote su rūkymu. Šį didesnės rizikos situacijų sąrašą visuomet turėkite su savimi. Jei užsirūkydavote tik atsikėlę iš lovos, pamėginkite vietoj to išsimaudyti po dušu, jei rūkydavote gerdami kavą ar „prie taurelės“ , geriau kurį laiką venkite ir taurelės, ir kavos.
4 žingsnis. Visuomet turėkite kramtomosios gumos, ledinukų, vaisių ar bent galimybę išgerti stiklinę vandens, kad, kilus norui užsirūkyti, galėtumėte jais pasinaudoti. Kartais norą rūkyti susilpnina keli gilūs įkvėpimai.
5 žingsnis. Visiems giminėms, pažįstamiems, draugams, bendradarbiams pasisakykite, kad metėte rūkyti. Gal kas nors iš jų taip pat yra metęs – jų pritarimas ir parama Jums bus labai svarbūs.
6 žingsnis. Stenkitės kuo smulkiau planuoti savo dieną, numatykite kuo daugiau ir kuo įvairesnės veiklos. Išbandykite naujas veiklos rūšis – puiku, jei turite galimybę pradėti mokytis, lankyti parodas, spektaklius, koncertus.
7 žingsnis. Pamėginkite pradėti mankštintis ar sportuoti. Fizinė veikla gerina nuotaiką, teikia žvalumo ir energijos, mažina įtampą. Susiraskite pačią maloniausią fizinio aktyvumo rūšį.
8 žingsnis. Eiti miegoti ir keltis stenkitės kas dieną tuo pačiu metu. Jei buvote įpratę rūkyti prieš miegą, vietoj to pamėginkite lėtai skaičiuoti nuo 100 iki 1.
9 žingsnis. Susikurkite savęs skatinimo sistemą. Atšvęskite dieną, savaitę ar mėnesį be cigaretės, kuo nors save apdovanokite. Paskaičiuokite, kiek pinigų jau sutaupėte, nepirkdami cigarečių. Mesti rūkyti nelengva, todėl nenusiminkite, jei kartą nepavyks. Tiesiog pradėkite viską iš naujo.
10 žingsnis. Venkite rūkyti pasyviai – nebūkite prirūkytose patalpose, rūkančių žmonių būryje. Neleiskite niekam rūkyti šalia Jūsų.
Prisiminkite, kad pagalbą gali suteikti ir profesionalai – Jūsų šeimos gydytojas mielai padės Jums mesti rūkyti, prireikus skirs vaistų.

Naudota informacija:

www.sam.lt

www.google.lt

Iliustruota vaikų enciklopedija

Knyga ,,Sveikata‘‘ 1996m.

Leave a Comment