Ekologijos sąvokos

Altruizmas – toks bendruomenės nario elgesys, kuris gali sumažinti jo dauginimosi sėkmę.
Bendravimas – sąveika, kai siuntėjas sunčia signalus, o priėmėjas į juos reaguoja.
Bendruomenė – tos pačios rušies gyvūnai bendrauja ne vien daugindamiesi ar augindami palikuonis
Elgesys – gerai matomo, koordinuoti atsakai į aplinkos paskatas.
Feromonas – į aplinką gyvūno išskiriama cheminė medžiaga, kuri sukeliai labai aiškią kito tos pat rūšies gyvūno reakciją.
Hierarchija – bendruomenės narių susiskirstymas rangais, kai aukštesnio rangos gyvūnas gauna daugiau maisto ir kitų išteklių nei žemesnio rango gyvūnas
Imprintingas – gyvūnų mokymasis, būdingas tik ankstyvąjam gyvenimo tarpsniui; tai, kas iššmoksta labai anksti, lieka visam gyvenimui ir vėliau turi labai didelę įtaką lytiniam elgesiui
Lytinė atranka – sąlygoja patinų ir patelių kitimą, didinant jų dauginimosi sėkmę. Vyksta dažniausiai dėl to, kad patinai tarpusavyje konkuruoja ir dėl to, kad poravimosi partnerį renkasi patelės
Mokymasis – gana ilgai išliekantys gyvūno elgesio pakitimai, kurie susidaro jam įgyjant patirties
Refleksų susidarymas – toks mokymasis, kai gyvūno veiksmai skatinami, tarkime, skanėstu
Sociobiologija – taiko evoliucinės biologijos principus gyvūnų bendruomeniniam elgesiui tirti. Tiria bendruomenių gyvenimą.
Suminis prisitaikymo laipsnis – prisitaikymo laipsnis, kurį lemia ir tiesioginė, ir neetiesioginė atranka.
Teritorinis elgesys – ploto, kurį gyvūnas gina nuo konkurentų, gynimas nuo kitų tos pat rūšies gyvūnų.
Amžiaus struktūros dieagrama – grafiškai pavaizduotas individų skaičius amžiaus grupėse.
Aplinkos pasipriešinimas – aplinkos veiksnių, ribojančių bet kurios populiacijos gausėjimą konkrečioje vietoje, visuma
Aplinkos talpa – didžiausias kurios nors rūšies in

ndividų skaičius, kuris gali neribotai ilgai gyvuoti konkrečioje aplinkoje
Bendrija – sudaro vienoje vietoje gyvenančios ir tarpusavyje sąveikaujančios įv. populiacijos
Biosfera – ta Žemės dalis, kurioje egzistuoja gyvybė
Biotinis potencialas – didžiausias populiacijos gausėjimo greitis idealiomis sąlygomis.
Dauginimosi greitis – parodo kiek per tam tikrą laiką atsiranda palikuonių, apskaičiuojama iš gimstamumo atėmus mirtingumą
Ekologija – tai mokslas, tiriantis organizmų sąveiką su kitais roganizmais ir su negyvąja aplinka
Ekosistema – ją sudaro ne tik bendrija, bet ir negyvoji aplinka
Eksponentinis gausėjimas – populiacijos gausėjimas vis didėjančius greičiu. Būdingos kreivės (kuri yra J raidės fotmos) dalys: delsimo fazė ir eksponentinio gausėjimo fazė
Individų pasiskirstymas – tai pasiskirstymas konkriačiame tiriamame rajone.
Išgyvenimas – tai tikimybė, kad kohortai priklausantis gyvūnas ar augalas išgyvens iki tam tikro amžiaus.
K atranka – jai būdinga: stambūs individai, gyvenantys ilgai, negreitai subręsta, palikuonių nedaug, palikuonimis rūpinasi labiau.
Kahorta – priklausantys tai pačiai kartai
Logistinis gausėjimas – būdinga S raidės formos kreivė, kuriai būdingos šios fazės: delsimo, eksponentinio gausėjimo, letėjimo, stabilios pusiausvyros. Populiacija nustoja gausėti, kai pasiekia aplinkos talpą.
Nulinis populiacijos gausėjimas – tai kai populiacija nustoja gausėti
Padvigubėjimo trukmė – tai laiko tarpas, per kurį populiacija padidėja dvigubai
Pereinamasis demografinis laikotarpis – demografinė situacija, kuri susidaro plėtojantis pramonei: sumažėja mirtingumas, bet netrukus sumažėja ir gimstamumas, tad populiacijos gausėjimas sulėtėja.
Populiacija – tos pačios rūšies organizmų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir turinti bendra genofondą.
Populiacijos dydis – tai individų, sudanrančių bendrą ge
enofonta, skaičius.
Populiacijos tankis – tai individų skaičiua ploto ar tūrio vienete
R atranka – jai būdinga: individai nedideli, gyvena trumpai, greitai subręsta, daug palikuonių, palikuonimis nesirūpina arba rūpinasi labai menka.
Ribojantis veiksnys – lemia ar konkrečioje vietoje organizmas gali gyventi, ar ne.
Silpnos ekonomikos šalys – priklauso: Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos šalys, kurių gyventojų skaičius didėja sparčiai, o dauguma gyventojų gyvena skurdžiai.
Stiprios ekonomikos šalys – priklauso: Šiaurės Amerika, Vakarų Europa, yra šalys, kurių gyventojų skaičius didėja lėtai, o patys gyventojai mėgaujasi auksštu gyvenimo lygiu.
Subalansuotas pasaulis – visų planetos žmonių gyvenimo strategija, kuria reikėtų vadovautis ir kuri derintų gyventojų ekonominius poreikius su aplikos apsauga
Bendrija – Viena su kita sąveikaujančių ir gyvennančių toje pat teritorijoje populiacijų grupė.
Bendrijos stabilumas – apibūdina trys savybės: ilgalaikis nekintamumas, priešinimasis pokyčiams, gebėjimas atsigauti po sutrikdymo.
Bendrijų kaita – kryptingas bendrijos rūšinės sudėties kitimas, kai viena bendrija keičia kitą, kol susidaro būdinga tai vienai bendija.
Buveinė – vieta, kuroje organizmas gyvena ir ne tik išlieka, bet ir dauginasi.
Ekloginė niša – organizmo funkcija bendrijoje, įskaitant jo buveinę ir sąveikas su kitais organizmais.
Grobis – organizmas, kuriuo minta kiti organizmai
Išteklių pasidalijimas – tai reiškinys, kai dvi rūšys gyvenančios toje pačioje teritorijoje sugeba pasidalinti esančiu mastu.
Klimaksinė bendrija – bet kurioje vietoje vykstanti kaita, visuomet baigiasi to paties tipo bendrija.
Koevoliucija – susieta evoliucija, kai viena rūšis sukuria kitai atrankos spaudimą.
Komensalizmas – simbioziniai santykiai, ka
ai vienai rūšiai jie naudingi, o kitai nei naudingi, nei žalingi.
Konkurentų ištstūmimo principas – teigia, kad rūšys negali gyventi toje pačioje ekologinėje nišoje vienu metu
Lemiamasis plėšrūnas – plėšrūnai, kurie reguliuoja konkurencinius santykius ir palaiko bendrijų įvairovę.
Maskuotė – apsauga nuo priešų, kai gyvūno spalvos atitinka kokio nors daikto, ar augalo spalvas.
Mimikrija – kai viena rūšis mėgdžioja kitą rūšį, gerai apsisaugojusią nmuo plėšrūnų.
Mutualizmas – simbioziniai santykiai, kai ir vienai ir kitai rūšiai yra naudos
Parazitas – tai toks organizmas, kuris minta kitu organizmu.
Parazitizmas – simbuiziniai santykiai, kai vienai rūšiai naudingi, o kitai – žalingi.
Pionierinė rūšis – pirmosios rūšys, nuo kurių prasideda antrinė kaita.
Plėšrumas – sąveika, kai vienas organizmas minta kitu organizmu, vadinamu pirmojo grobiu
Požymio poslinkis – reiškinys, kai kurie nors bruožai ima labiau skirtis rūšims gyvenant kartu, negu gyvenant atskirai
Simbiozė – drauge gyvenančių ir ypatingu būdu sąveikaujančių dviejų rūšių santykiai; šie santykiai gali būti neutralūs, naudingi arba žalingi vienai ar kitai rūšiai.
Šeimininkas – organizmas, kuriuo minta parazitai
Tarprūšinė konkurencija – asiranda tuomet, kai skirtingų rūšių individai bando naudotis tais pačiais ištekliais
augalėdis – gyvūnas, kuris minta augalais.
Azoto fiksacija – procesas, kurio metu atmosferoje esantis azotas paverčiamas azoto junginiais, pvz.; amonio jonais, bei nitratais, ir kurį paprastai atlieka dirvoje esančios bakterijos
Biogeocheminiai ciklai (apytakos ratai) – cheminių elemntų pzv: C ir N, srautai gamtinėje aplinkoje, kuriuose dalyvauja ir bendrijos, ir negyvoji aplinka
Denitrifikacija – tai ni
itratų virtimas azoto oksidais ir azoto dujomis.
Detritas – organinės medžiagos: žuvusių gyvūnu ir augalų audiniai bei išmatos ir šlapimas
Detritinis mitybos tinklas – nuokritojse gyvenančios bakterijos ir grybai yra skaidytojai. Apatinė mitybos tinklo grandis.
Ekologinė piramindė – ja vaizduojama energetinius ryšius tarp organizmų, priklausančių skirtingiems mitybos lygmenims.
Ekosistema – biologinės bendrijos, kartu su jas supančia abiotine aplinka
Gamintojas – žalieji augalai, kurie patys sau ir kartu aprūpina visą bendriją maisto medžiagomis.
Gyvaėdžių mitybos tinklas – gyvaėdžiai ir visaėdžiai yra daugelio plėšrūnų maistas. Ji prasiedda atžemine augalijos dalimi
Mitybos grandinė – schemors rodančios kas kuo minta.
Mitybos lygmenys – sąvoka, nusakanti vienos ar daugiau rūšių vietą mitybos tinkle
Mitybos tinklas – sudėtingas mitybos grandiniu raizginys.
Nitrifikacija – tai nitratų susidarymas
Pirminė produkcija – yra visas energijos kiekis, kurį ekosistemos gamintojai sukaupia organinių medžiagų pavidalu per tam tikrą laiką.
Plėšrūnas – kitais gyvūnais mintantis arganizmas
Skaidymas – procesas, kurio metu nuokritos ir žuvusių organizmų liekanos yra suskaidomos iki neorganių medž.
Skaidytojas – nefotosintetinančios bakterijos ir grybai.
Tarša – procesasd, kurio metu yra teršiama gamta.
Vandeningasis horizontas – požeminis sluoksnis, kuriame tam tikrą laiką išbūna į Žemę susigėręs vanduo.
Vartotojas – minta kitų organizmų sukurtomis organinėmis liekanomis
Visaėdžiai – tokie organizmai, kurie minta ir augalais, ir gyvūnais
Alpinė tundra – tudra netoli kalnų viršūnių.
Amžinasis įšalas – visada laiko sukaustęs į ledą gilesnius sluoksnius, todėl per juos vanduo iš telkinių beveik neprasiskverbia.
Arktinė tundra – šiaurės pusrutulyje esanti sausuma, ratu supanti ledynų sukaustytas jūras.
Aukštaūgių žolių prerijos – yra ties Ilinojaus ir Indianos valstijų sienos.
Bentosinė dalis – vandenynų dugnas, kuriame skirtingai nuo paleginės dalies, gyvena visai kiti organizmai.
Biomas – grupė panašių bendrijų, sudarytų iš tam tikrų augalų rūšių, prisitaikiusių rie panašių klimato sąlygų.
Dykuma – jose būna labai mažai vandens, susidaro ten kur per metus iškrinta apie 25 cm kritulių. Čia auga kai kurie sukuletai.
Dirvožemis – pats viršutinis litosferos sluoksnis, kuriame auga augalai ir nuo kurio tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso visa, kas sausumoje gyva.
Drėgnieji atogrąžų miškai – uose visuomet šilta (20 ir 25ºC) ir gausu kritulių. Šis biomas pasižymi tie rūšių įvairove, tiek organizmų gausumu
Drėgnazis vidurio klimato miškas – Spygliuočių miškai, Kanados ir JAV vakarų pakrantėje.
Epifitas – augalas, sugebantis pasisavinti maisto medžiagas iš oro ir gyvenantis ant kitu augalų, jų neparazituodami
Estuarija – upės pabaiga, kur jos nešaimi gėli vandenys susimaišo su sūriais jūros vandenimis.
Eutrofikacija – dėl pernelyg didelio kiekio maisto medžiagų ežeruose jie gali virsti eutrofiniais
Ežeras – tai gėlo vandens telkiniai, skirstomi į grupes pagal maisto medž kiekį.
Fitoplanktonas – vadinamas fotosinetinantys dumbliai, kurie pastebimi tik tada, kai jų prisiveisia tiek, kad vanduo pradeda žydėti
Hidrosfera – ta Žemės dalis, kurią sudaro vanduo.
Kalnų spigliuočių miškas – kalnuose augantys miškai.
Karštoji versmė – žemės trūkio vietoje vanduo įkaista iki 305ºC ir susidaro aukštyn kylanti srovė.
Koralinis rifas – ta vieta, kuri yra sekli, atogražų (šilti) vandenys, cia gyvena labai daug įv organizmų.
Krūmynai – paprastai želia palei tokias jūrų pakreantes, kur vasaros sausos ir daugiausia kritulių iškrinta žiemą
Musonas – paprastai būdingas Indijos ir kitoms P.Amerikos šalims. Čia daug drėgmėsnešantis vėjas apie pusę metų pučia nuo jūros pusės.
Pavasarinis vandens maišymasis – vandens maišymosi procesas, vykstantis ežeruose pavasarį, kai daug deguonies turintis paviršiaus sluoksnis susimaišo su daug maisto medž turinčiu priedugnio sluoksniu
Pelaginė dalis – atviri jūros vandenys
Planktonas – gėlųjų vandenų ir jūrų organizmai, kurie gyvena pakibę vandens sluoksnyje netoli paviršiaus
Rudeninis vandens maišymsis – trunka tol, kol viso ežero vandens temp suvienodėja. Pavirsutinis sluoksnis kuris yra labiau atverses ima grimzti zemyn, o apatinis kyla i virsu.
Savana – sausumos biomas Afrikoje, kuriame vyrauja žolynai su retais medžiais; jam būdinga ilgos sausros
Taiga – spygliuočių miškų biomas, nusidriekęs išilgai Euroazijos ir Amerikos šiaurinės dalies
Vandens iškilimas – nuo kranto pučiantys vėjai iš gilumos perneša šaltus, tačiau prisotintus maisto medžiagomis vandenis, kurie išstumia šiltus bet mažais maisto medž turinčius vandenis
Zooplanktonas – tai smulkiausi gyvūnėliai, mintantys fitoplanktonu.
anlies chlorofidai ir fluoridai – cheminės medž, kurios inensyviai buvo naudojamos nuo 1995 iki 1990m.
Antsinaujinantys energijos šaltiniai – saulės ir k.t. energijos rūpišys veikiami gamtos jėgų vėl atsinaujina
Biotinis kaupimasis – procesas, kai teršalų vis daugiau susikaupia aukštesniuose mitybos lygmenyse
Dykumėjimas – tai miškų ir žemės ūkio reikmėms naudojamų plovų virtimas pusdykumėmis ir dykumomis.
Fotocheminos smogas – užterštas oras, kuriame esantys azoto oksidai ir angliavandeniai reaguoja, sudarydami ozoną ir PAN
Iškartinis kuras – susidaręs prieš milijonus metų iš gyvenusių augalų ir gyvūnų liekanų. Tai akmens anglys, nafta ir gamtinės dujos.
Neatsinaujinantys energijos šaltiniai – tai iškastinis kuras, jo ištekliai riboti.
Nuotėkų bandenų valymas – padeda isuskaidyti organines medž, kurios antraip, patekusios į vandens telkinius, sukeltų deguonies trūkumą.
Ozonas – susidaręs iš deguonies aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose; jis saugo Žemę nuo ultravioletinių spindulių.
Ozono skylė – ozono sluoksnio suplonėjimas dėl oro teršimo.
Požeminiai vandenys – milžiniškas gamtos turts.
Subalansuotas pasaulis – gamtosaugos strategija, kuri leidžia tenkinti žmonijos ekonomines reikmes kartu išsaugant aplinką.
Šiltnamio reiškinys – saulės šilumos išspinduliavimo nuo Žemės paviršiaus sulaikymas, kurį sąlygoja atmosferoje esančios tam tikros dujos.
Šiluminė inversija – reiškinys, kai oro sluoksniai susiskirsto taip: pažemėje – šalto oro sluoksnis, o virš jo – šilto oro sluoksnis.

Leave a Comment