Ekologija žmogaus gyvenime

Ekologija – tai mokslas apie gyvų organizmų tarpusavio ryšius ir jų sąveiką su negyvąja aplinka.Žodis “ekologija” sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: “oikos” – namas,buveinė ir “logos” – mokslas.Kartais ekologija dar vadinama aplinkos biologija.Ekologijos mokslo tikslas – sugebėti išskirti svarbiausių problemų esmę,lanksčiau,atsižvelgus į galimas situacijas,spręsti aktualijas.Šiandien šiuo terminu vis plačiau apibūdinamos gamtos užterštumo problemos.Ekologiją sunku apibrėžti,nes šio mokslo mastas,kryptis,ribos vis dar intensyviai kinta.Jis tampa aktualiausiu mokslu.

Plačiau nagrinėjant ekologijos problemas,pirmiausia reikėtų pabrėžti jos praktinio taikymo visose žmogaus veiklos sferose svarbą.Ekologija,ekonomika ir buitis – glaudžiai susijusios žmogaus veiklos sferos.Ekologijos prradininkas E.Hekelis šį mokslą yra pavadinęs gamtos ekonomika.Ji nagrinėja ne tik organizmų savitarpio sąntykius tam tikroje aplinkoje,bet ir gyvosios bei negyvosios gamtos nuolatinę sąveiką.

Ekologija susideda iš dviejų stambių skyrių: bendrosios ekologijos, kitaip – bioekologijos, ir taikomosios ekologijos. Bendroji ekologija – tai teorinis ekologijos branduolys. Jis apima visas pagrindines ekologijos sampratas, žinias apie gyvos gamtos, kaip iš daugybės organizmų sudarytos sistemos, veiklą. Žodis”bendroji” rodo, jog šioje dalyje nagrinėjami visiems be išimties gyviems organizmams būdingi dėsningumai.Žmogus čia figūruoja kaip viena iš biologinių rūšių,bet ne daugiau.

Visai kiitokia vieta žmogui skiriama taikomojoje ekologijoje.Čia jis ne tik veikiamas aplinkos ,ne tik prie jos prisitaikantis,bet ir tą aplinką iš esmės pertvarkantis.Pagrindinės ekologijos temos : 1)kaip žmonių veikla atsiliepia gyvąjai gamtai ir negyvąjai aplinkai;
2)kaip ši antropogeninė aplinka savo ruožtu veikia patį žm

mogų,jo fizinę ir psichinę sveikatą,taip pat gamybos procesą;
3)kokių priemonių reikia imtis,kad išvengtume visuomenei nepageidautinų pasėkmių.

Taikomoji ekologija gali būti padalyta į dvi sąlygiškai savarankiškas dalis : aplinkos apsaugą ir žmogaus ekologiją.Taikomoji ekologija rodo,jog praktiškai pritaikomos tos teorinės sampratos,kurias formuluoja bendrosios ekologijos specialistai.Tačiau,norint sėkmingai spręsti aplinkosaugos ir žmogaus ekologijos problemas,vien bendraekologinių žinių neužtenka.Be grynai biologinių,čia ne mažiau svarbūs medicininiai,technologiniai,ekonominiai ir socialiniai aspektai.Mat,skirtingai nuo kitų biologinių rūšių,žmogus su savo aplinka kontaktuoja ne tik tiesiogiai,bet ir per gamybą.

Šio amžiaus pradžioje ekologijos mokslas buvo tik nedidelė srovelė,pasimetusi galingame mokslo sraute.Dabar ji plati mokslo sfera,jungianti daugybę siauresnių disciplinų.Tačiau išaugo ne tik jos mokslinis autoritetas,ji tapo laikraštine fraze,milijonų žmonių rūpesčiu,neatsiejama jų pasaulėžiūros dalimi,galų gale – kovos už Žmogaus ir Gamtos gyvastį vėliava.

AR DAR GYVENSIME ?..

Ekologinė katastrofa jau čia pat ir jeeigu Homo sapiens tučtuojau nesiims radikalių veiksmų,po vieno kito dešimtmečio,o gal ir greičiau,padėti mums jau niekas nebepajėgs.Neišliksime,visų pirma,dėl katastrofiškai Žemėje mažėjančių geriamojo vandens atsargų.Jau dabar 120 milijonų Europos gyventojų neprieina prie natūralių vandens telkinių,jūrose atsirado sluoksniai be deguonies ir gyvybės,aukštyn kyla onkologinių,širdies ir kraujagyslių susirgimų kreivė.Europos miestuose pernai mirė 80 tūkstančių jaunų žmonių vien todėl,kad gyvena automobilių smogo perdėm užterštuose rajonuose.

Deja,automobilių kasdien daugėja ir jau mūsų sostinėje Vilniuje esama rajonų,kur tarša yra 15 – 20 kartų didesnė negu toleruotinos normos.

Bauginančiai auga visų didžiųjų miestų palydovai –

savartynai.Šalies įmonės į vandenį ir orą išmetė dar apie 10 milijonų tonų įvairių teršalų.Juose gausu švino,alavo,chloro,sieros elementų,kurie po kiek laiko sugrįš atgal vandentiekių vamzdžiais.

Užterštas vanduo,žemė,oras,konservantų prisotintas maistas žmogaus organizme jau atliko savo juodą darbą ir karčius ūkininkavimo vaisius jau ragaujame : piktybiniai navikai,jaunas gyvybės raškantys infarktai,perpildytos ligoninės,tūkstančiai tonų vaistų – mūsų nūdiena.O rytoj.nežinia.

Sunkieji metalai,kuriais šiandien oras jau persotintas,prisijungę prie mūsų hemoglobino baltymo,sudaro methemoglobino darinius.Tyrimai rodo gerą hemoglobino lygį,o situacija baugi : “gero kraujo” eritrocitai dėl didelės methemoglobino koncentracijos negali pasisavinti gyvybiškai reikalingų medžiagų.Organizmas badauja, nes valgydamas tampa butaforija,maistas – balastu skrandžiui.Mūsų kūno gyvybinis darinys – ląstelė gęsta.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo pradėta formuoti aplinkos apsaugos politiką.Jos tikslas – sustabdyti aplinkos kokybės blogėjimą ir kiek galima ją pagerinti bei palaikyti žmogaus ir gamtos sąveikos harmoniją.

Sveikas ir sergantis žmogus yra susiję su nekontroliuojamais gamtos veiksniais ir sudaro biologinę vienovę.Žmogų veikia endogeninių ( vidinių ) ir egzogeninių ( išorinių ) veiksnių kompleksas, ir jis prisitaiko prie nuolat kintančių aplinkos veiksnių.

Išorinių veiksnių veikiami kinta įvairios žmogaus organizmo funkcinės sistemos ir fizikiniai – cheminiai procesai.Evoliucijos procese žmogaus organizmas adaptavosi prie nuolat kintančių nekontroliuojamų gamtos veiksnių,tačiau sąveikų ir sergančių žmonių adaptacija yra skirtinga.

Civilizacija,didžiulė mokslo ir technikos pažanga turi neigiamų ir teigiamų pusių.Dėl didėjančios pasaulio šalių technogenizacijos,urbanizacijos,pramonės plėtotės,visuotinio mechanizavimo,žemės ūkio chemizavimo,gyvenimo tempo greitėjimo susidarė globalinių,žmonėms gyvybiškai opių problemų kompleksas.Tai verčia ekologiją gv
vildenti taip pat ir medicinos požiūriu.

Yra žinoma,kad cheminė atmosferos tarša sutrumpina žmogaus gyvenimo ciklą 10 %, ypač tų,kurie gyvena labai užterštuose miestuose.Vandenų,grunto tarša,normas viršijantis triukšmas,vibracija,hipodinamija,didžiulė emocinė,psichinė įtampa,stresinės būsenos, gausus medikamentų vartojimas,rūkymas,taksikomanija,piknaudžiavimas alkoholiu pakeitė įprastinių ligų eigą ir atsirado naujų ligų.Autoimuninės ligos,alergijos,įvairios lėtinės ligos laikomos žmogaus bendros patologijos neosferos fenomenu.

Šiuo metu įgyvendinamos ekologinės ir biologinės programos ( UNESCO, UNEP, ECOTOK, PSO ir nacionalinės ) , pagal kurias tiriamas aplinkos veiksnių ir cheminio užterštumo poveikis žmonių sveikatai.Pagrindinė užduotis – apsaugoti gyventojus nuo nepageidaujamo cheminių teršalų poveikio.

RIZIKOS FAKTORIAI

UŽTERŠTO ORO POVEIKIS ŽMOGAUS SVEIKATAI

Didelė dalis žmonių net nesusimąsto,koks gali būti žalingas aplinkos teršimas.Apie tai anksčiau mažai kalbėta,mažai rašyta.Dažniausiai buvo atskirai vertinami teršimo veiksniai,o jų sąveika,bendra pasekmė,retai ką jaudindavo.Į atmosferą patekantys teršalai sudaro įvairius junginius,kurių kitoks veikimo pobūdis.Šiandien mažai rašoma apie kai kurių teršalų,jų mišinio poveikio pasekmes.Kenksmingesnės yra ne vienkartinės didelės tokių medžiagų dozės,o ilgalaikis nedidelės dozės veikimas.Šiandien žinoma per kelis šimtus cheminių junginių ,sukeliančių,skatinančių vėžines ligas.Iš jų ypač žalingas benzipirenas ir nitrozaminai.

Baisi rykštė šiandien yra autotransporto išmetamos kenksmingos medžiagos.Dalis jų po truputį kaupiasi žmogaus organizme ilgą laiką ir sukelia ligas,o dėl kitų poveikio staigiai pablogėja savijauta,apsinuodijama,ir žmogus pasidaro nedarbingas.

Smogai sukelia rimtus žmogaus organizmo veiklos sutrikimus.Per smogus pablogėja žmonių savijauta,paūmėja širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligos,susiformuoja gripo epidemijos.Šaltuoju metų laiku padidėja se

ergamumas ir mirštamumas nuo bronchito,plaučių vėžio.

Anglies monoksido didelės koncentracijos sukelia mirtiną pavojų žmogui.Mažesnės jo dozės sukelia aterosklerozę,gali būti infarkto,stenokardijos priežastis,neigiamai veikia centrinę nervų sistemą.Žmogaus organizmą taip pat nuodija automobilių išmetamas švinas.Švinui kaupiantis kraujyje,organizmas blogiau aprūpinamas deguonimi,sutrinka virškinimo organų ir nervų sistemos veikla.Švino junginiai į žmogaus organizmą patenka ne vien iš atmosferos.Išmestas iš automobilių švinas patenka į pakelės dirvą,o iš jos į augalus,kur taip pat kaupiasi.Todėl patariama arti intensyvaus eismo kelių nesodinti maistui vartojamų augalų.

Užterštas oras pražūtingai veikia žmogaus sveikatą.Visų atmosferą teršiančių įmonių aplinkos zonoje konstatuojamas didesnis specifinis gyventojų sergamumas.Nustatyta,kad užterštu oru kvėpuojančių žmonių amžius sutrumpėja 5 – 10 metų.Didelę teršalų grupę sudaro pramonės įmonių išmetamos kenksmingos dujos.Nedidelės koncentracijos kancerogeninių medžiagų ilgalaikis kaupimasis žmogaus organizme yra vėžinių ligų priežastis.

Miestuose susikaupia palyginti daug anglies dioksido.Taip pat labai aktualus aplinkos užterštumas sieros dioksidu.

Didelę žalą gyvuliams ir žmonėms daro statybinių medžiagų kombinatai,kurie išmeta į atmosferą daug magnezito dulkių.

Kaip sumažinti oro taršą?

Tam reikia :
1) gamyklų ir elektrinių kaminuose įrengti filtrus,surenkančius kietas daleles;
2) kur įmanoma,vietoj naftos ir anglių naudoti dujas arba kitą mažiau kenksmingą kurą;
3) padidinti oro kiekį kuro ir oro mišinyje,kad kuras geriau sudegtų;
4) automobilių išmetimo vamzdžiuose įtaisyti katalinius keitiklius,kurie anglies monoksidą oksiduoja iki anglies dioksido;
5) kurti elektra varomus automobilius ir t.t.

UŽTERŠTO VANDENS POVEIKIS
ŽMOGAUS SVEIKATAI

Daug metų teršdama aplinką,žmohija negalvojo,kad sau kasanti duobę.Į vandenį patekę teršalai žmogų veikia netiesiogiai ir tiesiogiai.Dėl užterštumo naftos produktais,sunkiaisiais metalais,fenoliais,trąšomis,pesticidais ir kitokiais teršalais pablogėja vandens kvapas,skonis ir kitos savybės.Ypač žmogaus sveikatai žalingas geriamas vanduo,kuriame padaugėję sunkiųjų metalų ( švino,cinko,kadmio,nikelio,chromo,gyvsidabrio ) druskų.Sunkiųjų metalų jonai yra nepaprastai toksiški,o didesni sunkiųjų metalų junginių kiekiai žmogaus organizmą veikia kancerogeniškai ir yra mutageniški.Kauno medicinos instituto duomenys :

nikelio jonai yra ypač kancerogeniški,pažeidžia skrandžio ir žarnyno gleivinę;

chromo jonai sukelia sunkias kraujagyslių sistemos ligas,neorologinius sindromus,navikus;

cinko jonai dažnai sukelia chromosomines ligas,žaloja centrinę nervų sistemą,kepenis ir inkstus;

kadmis žaloja inkstus,sutrikdo normalią jų funkciją;

Dabar jau nebėra kur pabėgti nuo teršalų.Beveik viskas ir visur.Užteršti ir mes patys.Visai atstatyti švarą vargu ar galima.Kiekvienas turi susimąstyti,ką jis gali padaryti bendram švarios aplinkos labui.

Pirmiausia reikia sutvarkyti tai,kas lengviausia.Turime apie 1000 valymo įrenginių,bet dalis jų perkrauti,prastai veikia arba visai nedirba.

Būtina susirūpinti valymo įrenginius aptarnaujančių darbuotojų kvalifikacija,kompetencija.

Pagaliau turime taupyti vandenį.Labai svarbu būtų plačiai įdiegti uždaruosius gamybos ciklus.Dėl to smarkiai sumažėtų vandens suvartojimas ir užterštumas.

Skubiai reikia statyti miesto valymo įrenginius.Kitas mūsų skaudulys – tai žemės ūkio beatodairiška krašto vandenų tarša.Iki šiol mažai kas suprato,jog teršiami ne vien vandenys,nuodijamės ir mes patys.Svarbu sutvarkyti ir subalansuoti tręšimo sistemą žemės ūkyje,pasistengti atsisakyti amoniakinio vandens naudojimo,visiškai uždrausti trąšas berti iš lėktuvų.Tik pradėję rūpintis kiekvieno upokšnio ar upelio švarumu ,galėsime tikėtis švaraus marių vandens.

Didžiausius vandenų teršėjus reikia įpareigoti per konkretų laiką patobulinti gamybos technologijas ir palaipsniui pereiti prie beatliekių ar mažaatliekių technologijų.

Pagaliau apie vidaus vandenis teršiančius naftos produktus.Pastaraisiais metais padažnėjo stambių avarijų,per kurias išsiliedavo naftos produktų.Per kiekvieną tokią avariją į vandens telkinius patenka dešimtys ir šimtai tonų naftos.

“Tik baudžiant už vandens teršimą,kaip už tyčinį nužudimą,galime tikėtis teigiamų rezultatų”.Tokios nuomonės yra tarptautinė NSO komisija.Ir ši nuomonė daugelio atžvilgių yra teisinga.

Buitiniai ir maisto pramonės nutekamieji vandenys,srutos ir nuplautos nuo laukų trąšos atneša į upes ir ežerus daug organinių atliekų ir augalams reikalingų mineralinių medžiagų.Apie vandens valymą tiek plačiai kalbama todėl,kad per pastaruosius metus vandens poreikis Lietuvoje padidėjo kelis kartus.Reikia valyti apie 4 kartus daugiau vandens.Pramonės teršalai sudaro 62 procentus bendro jų kiekio,o du trečdalius pramonės teršalų sudaro maisto pramonės teršalai ( šioje srityje labai trūksta valymo įrenginių arba jie dirba labai prastai.

Didėjant srutų ir nutekamųjų vandenų kiekiui,upės ir ežerai nebepajėgia patys išsivalyti.Todėl išleidžiami į vandens telkinius nutekamieji vandenys turi būti išvalomi valymo įrenginiuose.

Vanduo valomas viena ,dviem arba trimis pakopomis :

1 pakopa.Mechaninis valymas.

2 pakopa.Biologinis valymas.

3 pakopa.Cheminis valymas.

Vandens valymo įrenginiai ,ypač trijų pakopų ,labai brangūs.Lietuvoje valoma šiek tiek daugiau negu pusė nutekamųjų vandenų,o išvaloma iki leistinos normos tik 20 procentų.Vandens valymo įrenginius turi Alytus,Panevėžys,Šiauliai,Klaipėda,Vilnius.Tačiau jie perkrauti ir negali normaliai dirbti.

ŽALINGI ĮPROČIAI

Elgesys ar polinkis,tapęs gyvenime įprastu,pastoviu,vadinamas įpročiu. Jo susidarymas glaudžiai susijęs su sąllyginiais refleksais. Kodėl vienų žmonių įpročiai vienokie,o kitų – kitokie? Iš esmės tai priklauso nuo dviejų dalykų – nuo papročių ir asmeninių žmogaus savybių. Naudingi įpročiai padeda žmogui vystitis,būti kūrybingam,sveikam ir prailgina gyvenimą. Prie jų priklauso ir visi higienos įpročiai.Juos svarbu ugdyti nuo pat mažens.

Tačiau yra įpročių,kurių poveikis neigiamas. Jie trukdo žmogaus vystytis,kenkia sveikatai,dėl jų trumpėja amžius,trikdoma darbinė bei kūrybinė veikla.Labai dažnai žmonės žino,kokie kurio nors žalingo įpročio padariniai sveikatai,bet negali jiems atsispirti.

Rūkymas.Laikomasi nuomonės,kad rūkymas yra labai paplitusi narkomanijos rūšis. Europoje rūkoma nuo XV amžiaus pabaigos. Šį potraukį lemia įvairios priežastys.Kai kam patinka visas rūkymo ritualas,kitus traukia gražios rūkalų reklamos,berniukai pradeda rūkyti mėgdžiodami suaugusiuosius.

Laikui bėgant,tabako dūmai pažeidžia lūpų,liežuvio,gomurio ir gerklų gleivinę,sukelia sausą kosulį ir burnos infekciją,pablogėja uoslė,sumažėja atsparumas peršalimui,gripui.

Ar kada nors susimąstėte,kodėl,būdami vienoje patalpoje su rūkančiais žmonėmis,imate dažniau kosėti? Tai vadinama pasyviu rūkymu. Įrodyta,kad pasyvus rūkymas nerūkantiems irgi sukelia kvėpavimo organų ligų.

Rūkymas – viena dažniausių mirties priežasčių. To galima išvengti. Jis gali būti daugelio ligų priežasti.

Rūkymas kenkia augimui ir vystymuisi. Rūkančių paauglių palyginti su nerūkančiais mažesnis ūgis,svoris,krūtinės apimtis. Įrodyta,kad dėl rūkymo menkesni jų protiniai gebėjimai – rūkantys paaugliai dažniausiai mokosi blogiau negu vidutiniškai.

Gamtoje sunku surasti kitą tokį nuodų rinkinį,kuris susidaro degant tabakui. Šiuose dūmuose randama apie 150 cheminių medžiagų,tarp kurių 15 – kancerogenai

Cheminės tabako dūmų medžiagos

Nikotinas.
Jo tabake yra 0,7 – 4,8 %. Grynas nikotinas yra bespalvis aliejinis skystis.

Anglies monoksidas (smalkės). Bespalvės, bekvapės dujos.

Ciano vandenilio rūgštis. Bespalvis, lengvai garuojantis ir labai nuodingas skystis.

Benzopirenas, radioaktyvieji polonis, švinas ir bismutas.
Šių medžiagų ypač daug dervoje, išsiskiriančioje degant tabakui.

KUR DĖTI ŠIUKŠLES. TRIUKŠMAS

Buityje bei per ūkinę veiklą nuolat susidaro įvairių kietų tiek organinės,tiek neorganinės kilmės atliekų,vadinamų šiukšlėmis.Apskaičiuota,kad kiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet išmeta po 150 – 200 kg buitinių atliekų. Daugiausia jų sudaro virtuvės atliekos (apie 50%),popierius ir kartonas (apie 21%), stiklas (4%), plastikas ir metalas (po 2,5%).Nemažai šiukšlių susidaro ir prekyboje,įstaigose,gamyklose,gatvėse,statybose.

Atliekose gausu įvairių pavojingų medžiagų,kaip sunkieji metalai,rūgštys,tepalai,klijai,pasenę vaistai ir kt.

Šiukšlėmis dažniausiai atsikratoma netvarkingai suverčiant jas tam tikroje vietoje. Todėl aplink kiekvieną naują gyvenvietę greit atsiranda įvairių žmogaus buitinės ir ūkinės veiklos atliekų sąvartynų. O ką jau bekalbėti apie didžiuosius miestus,prie kurių sąvartynai užima didžiulius plotus. Lietuvoje veikia apie 800 miesto ir kaimo buitinių atliekų sąvartynų,į kuriuos per metus išvežama apie 1800 tūkst.t buitinių atliekų. Netvarkingai įrengti sąvartynai yra pavojingi ir žmonių sveikatai. Jie skleidžia dulkes,smarvę,juose veisiasi įvairių pavojingų ligų platintojai – pelės,žiurkės,musės.Sąvartynuose suverstos cheminės medžiagos per lietų patenka į dirvą,todėl gali užteršti požeminius gruntinius vandenis. Skaidantis organinėms atliekoms,susidaro puvimo dujos,kurios gali užsidegti ir net sukelti sprogimą,gaisrą. Nuodingosios medžiagos teršia dirvą ir vandenį,šiukšliną mūsų aplinką,kenkdamos augalams ir gyvūnams,o kartu ir mums patiems. Visų rūšių atliekų sparčiai daugėja,j nukenksminti jų nespėjama. Tai gali sukelti tokią aplinkos taršą,kuri virs ekologine katastrofa ir pakenks gyvybei Žemėje.

Vienintelis išsigelbėjimas – perdirbti atliekas taip,kad jos būtų naudingos žmonėms ir aplinkai. Kai kuriose šalyse miesto šiukšlės pradėtos tvarkyti prieš 20 – 25 metus. Tų šalių gyventojai skatinami rinkti atliekas,kurias galima vėl perdirbti. Jos vadinamos antrinėmis žaliavomis. Lietuvoje be įprastinių antrinių žaliavų supirkimo punktų,dabar yra specialių konteinerių plastikams,popieriui,metalui ir stiklui rinkti.

Daug lengviau sutvarkyti surūšiuotas šiukšles. Taip atskiriamos nuodingos ir netinkamos perdirbti atliekos nuo tų,iš kurių vėl įmanoma pagaminti naudingų daiktų. Rūšiuojamas organinės kilmės atliekas galima kompostuoti,o degias naudoti kurui.

Prie miestų įrengiami sąvartynai turi būti tvarkingi. Jie neturi skleisti nemalonaus kvapo,dulkių ir turi būti įrengti taip,kad vėjas neišpustytų popierių bei kitų lengvų šiukšlių. Svarbu,kad būtų geras izoliacinis sluoksnis,kuris saugotų nuo taršos tiek paviršinius,tiek ir požeminius vandenis. Baigto naudoti tvarkingo sąvartyno vietoje paprastai įkuriamas parkas ir įrengiamas skveras.

Kita didelė šiolaikinių miestų problema – tai triukšmas. Triukšmą galima apibūdinti kaip netvarkingą garsų derinį iš daugelio įvairaus stiprumo ir dažnumo tonų. Garsai gali būti mums malonūs ir raminantys. Dažniausiai tai gamtoje pasitaikantys garsai: lapų šlamesys, paukščių čiulbėjimas, jūros bangų šniokštimas, upelio čiurlenimas. Tačiau garsai gali trikdyti,varginti mus. Tai miesto triukšmas: mašinų burzgimas ir signalai, lėktuvų gausumas, statybų aikštelėse girdimi garsai, tranki muzika ir pan. Triukšmas miestuose kasmet kelia vis daugiau rūpesčių. Žmogaus organizmas negali prie jo priprasti. Net ir malonus garsas, viršijęs tam tikrą stiprumą, kenkia sveikatai. Ypač žalingas triukšmas miegančiam žmogui, net tada, kai nuo to nepabundama. Aukštųjų dažnių triukšmas – švilpiantys, cypiantys, rėkiantys ir kitokie garsai – kenkia labiausiai. Dėl triukšmo mažėja žmogaus darbingumas, blogėja savijauta, atsiranda nuovargis, galvos skausmas. Vėliau pablogėja klausa, žalojama nervų sistema, išsivysto neurozė, sutrinka kraujotaka, virškinimas.

Todėl triukšminguose rajonuose, šalia aerouostų nereikėtų statyti gyvenamųjų namų. Gyvenamuosiuose rajonuose draudžiamas sunkiojo transporto (pavyzdžiui, krovininių automobilių) eismas, gatvės apsodinamos plačialapiais medžiais, o naktį draudžiamas bet koks didesnis triukšmas. Šitaip žmonės gali ramiau pailsėti ir pasirengti naujai darbo dienai.

ŽMOGAUS IŠGYVENIMO PROBLEMA

Jeigu ir toliau taip teršime orą, vandenį, dirvą, beatodairiškai naikinsime Žemės augalus ir gyvūnus, žūsime ir mes – žmonės.

Dar gerai nepažinę savęs ir savo galimybių, ne viską žinodami, iš kur atėjome, aplinkos, kurioje gyvename, pradėjome ją naikinti, kartu ir kasti sau duobę. 60% teršalų žmogus gauna per orą, 20% – su maistu, 7% – su vandeniu. Kai kas džiaugiasi, jog maistą gali pasirinkti, bet tai tik sudarytų 20% teršalų, o 67% jų “ sunaudojame” visi vienodai.

Daug žinome apie kosmosą, daugelį augalų ir gyvūnų, įvairius gamtos reiškinius ir, matyt, nepakankamai apie save patį, žmogų ir jo sveikatingumą.

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, 80 % visų ligų kyla dėl užteršto vandens, aplinkos.Iš 10 ankstyvų mirčių 8 šiandien susijusios su užteršta aplinka.

Šiandien nemažai kalbama apie kai kurių cheminių medžiagų poveikį aplinkai, jos užterštumą, bet būtina kompleksiškai ištirti ir informuoti žmones, kaip užteršta aplinka veikia žmogų. Dauguma žemdirbių ir pramonės darbuotojų apie tai neturi net migloto supratimo. Svarbiausiu gamybos rodikliu turėtų būti švari aplinka, kurioje dirba žmogus, ir švari, be teršalų, produkcija, o tik po to kiekis, planas.

Žmogaus ekologijos sąvoka atsirado dėl to, kad žmonijai iškilo technokratizacijos grėsmė. Vaikydamasis pažangos, žmogus primiršo dvasines vertybes, jas ėmė gožti materialiniai poreikiai. O kokia bus žmogaus būsena, sveikata, santykiai su aplinka, pirmiausia su gamta?

Žmogui labai kenkia triukšmas, bet prie šios problemos grįžtame labai retai, nes per “ mišką “ kitų problemų jos nebemato. Dar kai kam atrodo, jog triukšminga aplinka – neverta dėmesio gyvenimo pusė. Turbūt dėl to neatliekamos objektų, aplinkos triukšmingumo ekspertizės, tvirtinant įvairiausius projektus. Kaip kitaip paaiškintume automašinų, lėktuvų, traktorių, pramonės įmonių keliamą triukšmą? Yra priimti valstybiniai standartai, pagal kuriuos dieną aplinkoje triukšmas gali būti iki 40 dB, naktį – iki 30 dB, o pramonės įmons – iki 85 dB. Retai pagalvojame apie mūsų jaunąją kartą, kuri priprato linksmintis grojant trankiai muzikai ir jau šiandien nebeskiria švelnių garsų, nebegirdi šnabždesio, lapų šlamėjimo. Tai fizinis kurtumas.

Triukšmo ribos decibalais

200 Atominis ginklas

190

Mirtina riba 180

170
160 Viršgarsinis lėktuvas

150

140
130 Pneumatinis kūjis, sirena

Skausmo, ligos riba 120 Štampavimo automatai
110 Triukšminga muzika
100 Motociklas, sunkvežimis, metro
90 Lenktyninė mašina

Pavojinga riba 80
70 Gatvės triukšmas
60 Normalus pasikalbėjimas
50 Rami gatvė
40 Ramus kambarys

30 Laikrodžio tiksėjimas
20 Šnabždesys
10 Lapų šnarėjimas vėjyje

Jutimo riba Skruzdėlių šnarėjimas

0

Dabar didžiausią pavojų žmogui kelia labai didelis cheminių medžiagų kiekis aplinkoje. Šios medžiagos veikia genetinę informaciją ląstelėse ir sukelia jos pokyčius. Vilniaus universiteto Genetikos laboratorijos darbuotojai ištyrė, kad dirbusių su herbicidais žmonių chromosomų struktūros pokyčių yra keturis kartus daugiau negu dirbusių normaliomis sąlygomis.

Nustatyta, kad daugelis pesticidų aplinkoje transformuojasi ir sudaro naujus kenksmingus junginius.

Remiantis Vilniaus universiteto genetikų 1981 – 1987 metais Mažeikiuose, Jonavoje, Elektrėnuose padarytais pilkųjų pelėnų tyrimais, galima konstatuoti, jog daugiausia teršalų iškrinta už 8 – 12 kilometrų nuo teršimo šaltinio. Ten pelėnams būdingas didžiausias genetinis kintamumas, lytinių ląstelių, chromosomų pažeidimų kiekis, embrionų mirtingumas.

Suprantama, pateikti ne žmogaus tiesioginio tyrimo pavyzdžiai, bet nėra pagrindo manyti, kad tokios kenksmingos sąlygos žmogaus neveikia. Todėl labai svarbu Respublikos gyventojams organizuoti reguliarią ir operatyvią informaciją apie esamą oro, vandens, maisto produktų užterštumą, patarti, kaip elgtis sudėtingomis ekologinėmis sąlygomis.Nutylėjimas arba delsimas pateikti tokią informaciją dar niekada ir niekur nepadėjo išvengti aukų. Todėl tokios situacijos kaltininkus reikėtų laikyti kaltais ir bausti. Kitaip reikalai negerės. Ne valstybinius standartus ar leistinas didžiausias užterštumo koncentracijas skaičiuokime, o rizikos laipsnį žmogui.

Reikia daugiau rūpintis savo ateitimi. Būtina išmokti racionaliai ilsėtis, atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, radikaliai pakeisti poilsio aplinką. Reikia gerinti tarpusavio sąntykius. Geri santykiai – mažiau ligų, netgi mažiau peršalimų. Žmogui būtinos emocijos, bet tik teigiamos. Per mažai dirbant fizinį ir mažai judant, būtina racionaliai pertvarkyti savo mitybą. Nuo daugelio negalavimų ir ligų mus gali išgelbėti tik aktyvus judėjimas ir reguliarus bėgiojimas. Greičiausiai žmogaus organizmas atstato jėgas kalnuose, nes klimatas ten net 5 – 6 kartus sveikesnis už pajūrio. Ten veikia visas kompleksas teigiamų emocijų ir faktorių. “IMKIMĖS PATYS GELBĖTI SAVE NUO SAVIŽUDYBĖS “.

Ko gero, mes paskutinė karta, dar galinti išgelbėti planetą ir žmoniją. Paskui bus per vėlu.

TURINYS

1.Ekologijos samprata.

2.Ar dar gyvensime?..

3.Rizikos faktoriai :

3.1.Užteršto oro poveikis žmogaus sveikatai;

3.2.Užteršto vandens poveikis žmogaus sveikatai;

4.Žalingi įpročiai.

5.Kur dėti šiukšles.Triukšmas.

6.Žmogaus išgyvenimo problema.

NAUDOTA LITERATŪRA :

1.N.Kačergienė, R.Vernickaitė. SOS gyvybei žemėje.Vilnius, 1999.
2.V.Januškis. Gamta ir mes. Vilnius, 1990.
3.L.Molienė, S.Molis. Žmogaus biologija ir sveikata. Kaunas, 2001.
4.B.Ausiejus. Gamta ir pažanga. Vilnius, 1987.
5.E.Lekevičius, E.Motiejūnienė, V.Šegždaitė. Ekologijos pagrindai 10 klasei. Kaunas, 1991.

Leave a Comment