Sveikata ir darbo kmpiuteriu sauga

Mus supa vis įvairesnė elektroninė aparatūra. Jau pas daugelį Lietuvos gyventojų namuose garbingoje vietoje stovi kompiuteris, prie kurio ilgas valandas dirba ar žaidžia tiek tėveliai, tiek ir jų atžalos. Kompiuteriai statomi auditorijose, biuruose, klasėse. Neretai studentiško bendrabučio nedideliame kambarėlyje stovi keli kompiuteriai ir nemažas kitokios aparatūros kiekis. Darbas būna organizuotas ir taip, kad vienas studentas miega, o kitas dirba prie kompiuterio, kurio displėjaus užpakalinė sienelė beveik remiasi į miegančio draugo galvą.
Elektrosmogu – aplinkos tarša elektromagnetiniais spinduliais, pradėta plačiau domėtis kartu su maasinės kompiuterizacijos pradžia. Akivaizdžiausia grėsme šiuo požiūriu išsiskiria displėjus, kuris dėl savo sudėtingo veikimo principo pasižymi plačiu spinduliavimo diapazonu nuo kelių hercų iki pusės megaherco. Pagrindinė problema šioje situacijoje yra ta, kad displėjus visada stovi prieš vartotojąč ir prie jo žmogus praleidžia visą darbo dieną ar didelę jos dalį.
Žemo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus sveikatai nėra visiškai ištirtas ir vienareikšmiškai įvertintas. Paskelbta daugybė straipsnių bei tyrimų rezultatų šia tema. Vienur įrodinėjamasč kad elektromagnetiniai laukai itin agresyviai veikia dirbančiojo sveikatą, o kitur tuo smarkiai abejojama. Taip yra todėl, kad duomenys, kuriuos analizuoja įvairūs autoriaič dažniausiai yra statistiniai, todėl sunku užtikrinti visišką jų objektyvumą ir rezultatų grynumą, nes sunku įvertinti visus veiksnius ir užtikrinti, kad tiriamoje situacijoje konkretus veiksnys tikrai buvo le

emiamas.
Apytikriai elektromagnetinės spinduliuotės poveikio gyvam organizmui fiziką galima nusakyti tokiu būdu. Nedidelio dažnio elektromagnetiniai laukai veikia ląstelėse sukauptus krūvius. Biologinių audinių dielektrinės savybės elektromagnetiniame lauke kinta. Atitinkamai veikiamos organizme tekančios biosrovės, o tai jau gali tapti tam tikrų organizmo reakcijų priežastimi. Įvertinant tai, kad gamtoje nėra natūralių panašių dažnių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, žmogus neturi įgimto įmuniteto jų poveikiui.
Nors elektromagnetinės spinduliuotės poveikis nėra visiškai ištirtas, niekas negarantuoja jo neutralumo gyvam organizmui, todėl visais atvejais tikslinga sumažinti savo aplinkoje elektromagnetinės spinduliuotės atsiradimo bei intensyvumo galimybę.
Internete medžiagos apie elektrosmogą yra nemažai. Pavyzdžiu gali būti nuo 1995 metų vokiečių kalba leidžiamas tęstinis elektroninis leidinys “Elektrosmog-Report”,kuriame periodiškai pateikiama naujausia informacija nagrinėjamu klausimu. Leidinio adresas http://www.datadiwan.de. Galima tvirtinti, kad elektrosmogo poveikis dirbančiajam kompiuterizuotoje darbo viietoje vis dar yra mokslininkų dėmesį traukianti problema. Iš kitos pusės, galima prisiminti, kad tarptautinės standartizavimo organizacijos vis griežtina elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo leistinas normas.
Apibendrinant iš įvairių šaltinių surinktą informaciją, suformuota žemiau pateikta diagrama, kur nurodyta elektromagnetinės spinduliuotės keliama rizika žmogaus sveikatai. Kai elektromagnetinės spinduliuotės lygis yra pastovus ir nuolatinis, net ir mažos jos vertės gali būti žalingos sveikatai.

DIRBANČIŲJŲ KOMPIUTERIAIS SVEIKATA IR JOS PAKENKIMŲ PROFILAKTIKA
Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir un

niversitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Švedijos mokslininkų yra apskaičiuotas tam tikrų susirgimų rizikos laipsnis ir jo ryšys su laiku, praleistu dirbant kompiuteriu. Tai matote paveiksle:

Ryšys tarp darbo kompiuteriu trukmės ir sveikatos pažeidimų rizikos laipsnio(%) / National Institute for Working Life, Solna, Švedija, 1992 m./
Žmogaus darbą kompiuteriu galima vertinti kaip sistemos “žmogus– kompiuteris” veiklą. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia keli pagrindiniai faktoriai:
• Regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių.
• Stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių.
• Psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypatingai svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu.
Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis:
• Trys ketvirčiai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais.
• Pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus.
• Du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas.
Tenka konstatuoti, kad kiekvienas dirbantysis di

irba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstos.
Vertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:
• padidintas akių nuovargis,
• dažnesnė trumparegystė,
• kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai,
• dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos,
• odos pažeidimas veido bei kaklo srityje,
• poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui.
Visos šios problemos yra plačiau nagrinėjamos šio skyriaus poskyriuose.
Kai kuriuos medicinos terminus galite rasti čia .

DARBO VIETOS ERGONOMIKA
Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, na

audotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, per žemas ar per aukštas stalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi. Sistemoje apriboti operatoriaus fiziniai judesiai, dėmesys sukoncentruotas į displėjų, o abi rankos fiksuotos ant klaviatūros. Dėl tokių darbo sąlygų kompiuterių vartotojai yra labiau jautrūs darbo vietos ergonominiams trūkumams, tokiems kaip netinkamas apšvietimas, nepatogūs baldai, nevykęs sistemos komponentų išdėstymas ir t.t. Fiksuota darbo poza, netinkamas darbo stalo aukštis, regos įtampa tampa sveikatos pakenkimų rizikos šaltiniu. Tokios aplinkybės reikalauja skirti ergonomikos mokslo dėmesį kompiuterizuotų darbo vietų projektavimui.
Ergonominis projektavimas apima žmogaus sugebėjimų įvertinimą, optimizuojant sistemą žmogus-kompiuteris saugos, efektyvumo ir patogumo žmogui kriterijais. Pagrindinis kompiuterizuotos darbo vietos organizavimo principas – technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus turi prisitaikyti prie technikos.
Žmogaus ir kompiuterio sąsajos problemos pradėtos nagrinėti 1980 metais. Ergonominių tyrimų metu nustatyta dirbančiųjų darbo vietose su kompiuteriais sveikatos rizikos dėl ilgalaikės įtampos sindromo pagrindinės priežastys:
• blogas darbo vietų ir įrangos darbo vietose išdėstymas;
• netikę kūno laikysenos įpročiai;
• menkas vartotojo supratimas apie darbo vietos su kompiuteriu komforto svarbą.
Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu displėjaus aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu displėjus pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga displėjų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką.
Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtų galima šalia klaviatūros patalpinti pelę. Vartotojai pelę laiko ant stalo ir dėl to susidaro nepatogi rankos riešo padėtis. Siekiant išvengti riešo kanalo sindromo rizikos, reikia minimizuoti darbo su pele laiką. Nerekomenduojama laikyti rankos ant pelės, kai nevykdomos operacijos. Reikia išnaudoti galimybę pakeisti darbą su pele darbu su klaviatūra.
Nors ir tobulinama darbo vietų su kompiuteriais įranga, tačiau apsiribojama tik daliniais pakeitimais. Gerų rezultatų negalima tikėtis, kol problema nebus sprendžiama visapusiškai. Siekiant darbo vietos ergonomiškumo, bet kokios pastangos privalo suderinti mažiausiai trijų reikmenų išdėstymą:
• displėjaus paviršiaus kampą ir aukštį;
• klaviatūros kampą ir aukštį;
• kėdės paviršių kampus ir aukščius.
Derinant tris aukščiau paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad displėjaus viršus būtų (5-8) cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūrą talpinti alkūnės lygyje. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5o kampu, o atlošo kampas 107o.
Nuo pat vaikystės buvome mokomi sėdėti tiesiai, pasitempus, 900 kampu. Tokie sėdėjimo įpročiai yra žalingi, nes labai apkrauna stuburo tarpslankstelinius diskus bei sukelia statinę įtampą nugaros raumenims ir padidina juosmens srities skausmų atsiradimo riziką.
Daugelis darbuotojų įsitikinę, kad darbo vietose su kompiuteriu komfortą pasiekti neįmanoma ir vienintelė išeitis komfortui pasiekti yra palikti darbo vietą. Kiti taip įsitraukia į darbą su kompiuteriu, kad užmiršta visus ergonomistų patarimus (pertraukos, pratimai ir kt.). Be to, nereti atvejai, kai dirbantys kompiuteriu pertraukas leidžia žaizdami kompiuterinius žaidimus. Toks darbo režimas neužtikrina komforto ir didina profesinių susirgimų riziką.

KOMPIUTERIS IR SVEIKATA
Lietuvoje 2000 metų pradžioje buvo instaliuota apie 230000 kompiuterių. Įvertinant tai, kad daugelis šių kompiuterių yra kolektyviai naudojami mokyklose, biuruose ar namuose, realiai šiuo metu apie pusė milijono Lietuvos gyventojų dalį laiko arba net ir visą darbo dieną praleidžia kompiuterių aplinkoje. Asociacijos INFOBALT duomenimis pastaraisiais metais kasmet Lietuvoje buvo nuperkama ir instaliuojama apie 30000-40000 kompiuterių. Žemiau pateiktoje diagramoje parodyta, kaip pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje augo bendras kompiuterių kiekis.

Nemažas darbuotojų būrys įvairiose Lietuvos institucijose kasmet tampa kompiuterių vartotojais. Įvertinant bendrąją informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje tendenciją, galima prognozuoti, kad kompiuterinės įrangos plitimo tempai ateityje dar sparčiau augs. Daugės kompiuterizuotų darbo vietų, atsiras naujos kompiuterių klasės mokyklose ir universitetuose, vis daugiau ekonominių, valdymo, projektavimo, mokymo, kūrybos uždavinių padės spręsti intelektualaus darbo įrankis – kompiuteris.
Pastaruoju metu nemažai kompiuterių įsigyja piliečiai privačiam naudojimui. Prie bute instaliuoto kompiuterio ilgas valandas leidžia studentai, moksleiviai ir net darželinukai.
Europos Sąjungos valstybėse kompiuterizacijos tempai yra gerokai spartesni. Lietuva 1999 metais pagal šimtui šalies gyventojų tenkančių kompiuterių kiekį pakankamai smarkiai atsiliko ne tik nuo pirmaujančių šiuo požiūriu Europos Sąjungos valstybių, bet ir nuo kaimyninių valstybių – kandidačių į Europos Sąjungą, kaip tai parodyta kitoje diagramoje.

Aišku, kad kompiuterizacijos procesai Lietuvoje turės spartėti, nes to reikalauja pasaulinės ekonomikos vystymosi tendencijos, Europos Informacinės visuomenės kūrimo planai.
Žiūrintys į šį visuotinio kompiuterizavimo procesą skeptiškai, kelia klausimą – ar darbo vietoje atsiradęs kompiuteris visada yra tik nesavanaudiškas pagalbininkas. Populiarus Vokietijos žurnalas FOCUS rašė, kad eilinis darbuotojas visos savo darbinės karjeros metu darbo vietoje išbūna iki 65 000 valandų. Neretai to darbuotojo veiklos erdvė yra smarkiai apribota tarp stalo krašto ir sienos, sėdima ant išklerusios kėdės ne visada gerai vėdinamoje ir pakankamai apšviestoje patalpoje. Įvertinant tai, kad mūsų kompiuterių klasės ar biurai su kompiuterizuotomis darbo vietomis neretai organizuojami be didesnių investicijų – paprasčiausiai ant darbo stalo atsiranda kompiuteris – tada skeptikas ir klausia – ar kartu su kompiuteriu į darbo vietą neateina papildoma rizika sveikatai.
Nagrinėjant publikacijas kompiuterizuotų darbo vietų organizavimo bei vertinimo tema, galima tik stebėtis tokių publikacijų įvairiomis kalbomis gausa. Darbo vietų organizavimui visose šalyse skiriamas didelis dėmesys, nes nuo to priklauso darbuotojo sveikatos stovis, o tai tiesiogiai lemia ir darbo rezultatus. Publikacijos rodo, kad daugelyje šalių, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje dirbančiojo priešais displėjų sveikatingumo klausimai nagrinėjami ypač aštriai. Vokietijoje darbas priešais displėjų yra įtauktas į keturiasdešimties labiausiai pavojingų ir kenksmingų profesijų sąrašą. Tai akivaizdžiai demonstruoja nagrinėjamos problemos aktualumą ir svarbą.
Medikai kompiuterio poveikį sveikatai sieja su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemų pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis bei stresu, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai. Augantis susidomėjimas kompiuterių vartotojų sveikata jaučiamas nuo pat pirmosios Tarptautinės mokslinės konferencijos “Darbas su videodisplėjais”, įvykusios 1986 metais Švedijoje. Pirmieji moksliniai pranešimai apie kompiuterių įtaką sveikatai atkreipė visuomenės dėmesį į darbo kompiuteriu įtaką regos organui, jo nuovargiui ir pakenkimui. Vėliau susidomėta kaulų ir raumenų sistemų pakenkimais, atsirandančiais dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu. Tuo pačiu metu pradėta diskutuoti apie protinio darbo krūvius, protinio nuovargio įvertinimo metodus, stresą, monotoniją ir darbo organizavimo įtaką dirbančiųjų sveikatai. Devintajame dešimtmetyje iškilo tokios naujos mokslinės problemos, kaip darbo kompiuteriu įtaka nėščiųjų sveikatai, reprodukcinei funkcijai, odos pakenkimai, susiję su padidintu jautrumu elektros krūviams, o taip pat karpalinio tunelio sindromas, kurio atsiradimas sutampa su naujo personalinio kompiuterio priedo – pelės – atsiradimu. Dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio moksliniai tyrimai, nagrinėjantys dirbančiųjų kompiuteriu sveikatos pakenkimus, orientuoti atskirų pakenkimų atsiradimo priežasčių bei jų tarpusavio sąveikos tyrimui. Moksliniuose tyrimuose pradedamas nagrinėti elektromagnetinės spinduliuotės žemų dažnių diapazone poveikis sveikatai ir jo vystymosi mechanizmai. Gausios publikacijos įvairiuose leidiniuose rodo problemos sbarbą ir įvairius jos sprendimo aspektus. Nustatyta, jog susirgimus ar atskirus sindromus lemia įvairūs aplinkos veiksnių deriniai, kurių tarpe yra svarbiausi psichosocialiniai, darbo organizavimo ir aplinkos veiksniai.
Kadangi darbo vietoje centrinis darbuotojo veiklos objektas yra kompiuteris, darbo vietos įvertinimas dažniausiai ir siejamas su kompiuterio kokybe bei vartotojo santykiu su juo. Šis santykis nėra paprastas, nes kompiuteris – sudėtingas intelektualaus darbo įrankis, kurį valdyti yra nepalyginamai sudėtingiau negu bet kokį kitą darbo vietoje naudojamą įrenginį.
Lietuvoje jau dabar nemažai laiko – nuo keleto valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandžiais – kompiuterių aplinkoje praleidžia bent pusė milijono įvairių specialybių, amžiaus ir polinkių žmonių. Daugeliui Lietuvos gyventojų iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina saugos ir sveikatos reikalavimus. Labai trūksta informacijos lietuvių kalba apie tai, kaip turi būti organizuota kompiuterizuota darbo vieta, kad vartotojui būtų užtikrintas pakankamas komfortas darbinei veiklai ir čia jis jaustųsi ekologiškai saugus.
Keliamą klausimą sudaro bent trys dalys:
1) kompiuterio kelias pas vartotoją – kiek patikimai gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad kompiuterinė įranga yra kokybiška ir atitinka jos kokybei keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus;
2) kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas – ar tikrai vartotojui darbo metu neatsiranda rizikos laipsnis sveikatai;
3) kaip turi būti organizuotas darbas, kad rizika dirbančiojo kompiuterio aplinkoje sveikatai būtų minimali ir kokios yra susirgimų prevencijos priemonės.
Pristatomos interneto svetainės “KOMPIUTERIS IR SVEIKATA” ir atitinkamo kompaktinio disko paskirtis – pateikti Lietuvos kompiuterių vartotojams surinktą ir apibendrintą informaciją apie tai, kaip pasiekti, kad darbas kompiuteriu netaptų profesinių susirgimų ar stresinių situacijų šaltiniu. Visi projekto vykdytojai jau keletą metų dirba šioje srityje, nuolat sekė publikacijas šia tematika, vykdė mokslinius tyrimus, skelbė publikacijas, tyrė konkrečias darbo vietas įvairiose institucijose, atliko bandymus su realia įranga, dirbo su sveikaisiais, tyrė ligonius, todėl yra pilnai pajėgūs atlikti apibendrinimus bei teikti rekomendacijas konkrečiais klausimais. Tenka pripažinti, kad ne visos publikacijos nagrinėjama tematika gali būti vienareikšmiškai priimamos, nes vieni autoriai padėtį nušviečia gana niūriai ir pranašauja įvairias kompiuterininkų laukiančias blogybes, o kiti aplamai pernelyg optimistiški ir neįžvelgia beveik jokių problemų. Ne visi standartai bei norminiai aktai vienodai traktuoja bei vertina konkrečias situacijas. Todėl kalbant kiekvienu atskiru klausimu buvo stengiamasi visapusiškai išnagrinėti situaciją, vengiant egzotiškų ar labai abejotinų vertinimų. Dauguma autorių pripažįsta, kad neteisingas veiklos kompiuterizuotoje darbo vietoje organizavimas gali žymiai sumažinti darbingumą, pabloginti sveikatos stovį, sukelti depresiją ir kitas nemalonias pasekmes.Todėl klausimas, kaip dirbti kompiuterio aplinkoje tampa labai aktualiu vis platesniam Lietuvos gyventojų ratui. Visa medžiaga yra pateikiama dešimtyje skyrių. Kiekvieno skyriaus pradžioje yra įžanginis straipsnis, kuriame pristatoma problema ir išsakomos pagrindinės nuostatos.Toks įžanginis straipsnis numeruojamas vienu skaičiumi. Jei skaitytojas susidomėjo tematika, rekomenduojame jam toliau pagal meniu pereiti skaityti šio skyriaus poskyrius, kurie numeruojami dviem tašku atskirtais skaičiais.
Autoriai nemano, kad kompiuterių vartotojams yra iškilęs visuotinis pavojus jų sveikatai, bet abejingas požiūris į standartų reikalavimus, higieninių normų ar rekomendacijų nesilaikymas gali nemaloniai atsiliepti dirbančiojo sveikatai. Darbas kompiuteriu ir taip nėra visai paprastas, todėl siekiame padėti kompiuterių vartotojams susidaryti darbe pakankamą komfortą. Tas leis kiekvienam saugiai jaustis kompiuterio aplinkoje ir sutelkti dėmesį tiesioginėms darbo problemoms.
Svetainės turinys bus periodiškai atnaujinamas ir papildomas. Kai susikaups pakankamai naujienų ir papildymų, autoriai numato išleisti naują kompaktinio disko leidimą.

8.1. Kenksmingi faktoriai vaikams, dirbantiems su kompiuteriu
Galima išskirti pagrindinius keturis sveikatai kenksmingus veiksnius:
1. Regėjimo sistemos apkrovimas.
2. Sėdima suvaržyta poza.
3. Psichologinė įtampa.
4. Įrangos spinduliuotė.
Šiuolaikinių displėjų ekranai žymiai geresnės kokybės už televizoriaus ekranus, tačiau prie displėjaus sėdima gana arti, todėl jo neigiama įtaka gali būti didesnė. Dėl įtempto stebėjimo į ekraną po kurio laiko vaikams gali skaudėti galvą, pasireikšti galvos svaigimo požymiai. Ilgiau padirbėjus prie displėjaus, regėjimo sistemos pervargimas gali privesti iki pastovaus regėjimo aiškumo sumažėjimo, gali išsivystyti trumparegystė.
Mažiausiai akis vargina dideli spalvoti vaizdai,lydimi muzikos ar diktoriaus teksto. Blogiau regėjimo sistema priima kompiuterinį piešimą, nes klausos sistema nedalyvauja, muzika nenukreipia dėmesio ir visas apkrovimas tenka akims. Dar blogiau akims, kai vaikas turi skaityti tekstą iš ekrano ir blogiausia
• kompiuteriniai žaidimai: smulkūs judantieji elementai labai pervargina akis, kurios atsistato labai negreitai.
Akims labai kenksminga dirbti su kompiuteriu prieblandoje. Dienos metu kompiuteris turi būti gerai apšviestas, geriausia, kad šviesa būtų iš kairės pusės ir neatsispindėtų nuo ekrano. Vakare reikia naudoti dirbtino apšvietimo nukreiptos šviesos šaltinius.
Keletas rekomendacijų regos sistemos pervargimui mažinti:
• Vaikų nepertraukiamo darbo laiko su kompiuteriu ribojimas. Idealus atsipalaidavimas tarp kompiuterinių užsiėmimų tai fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimas, žaidimas lauke su kamuoliu, nuėjimas su suaugusiais pirkinių į parduotuvę ir pan.
• Kai kurie specialistai rekomenduoja nesudėtingus pratimus akims: stebėti matymo zonoje judančius objektus, sukoncentruoti žvilgsnį į nutolusius daiktus.
• Darbo su kompiuteriu charakterio įvairinimas: darbą su tekstais kaitalioti su kompiuteriniais žaidimais, kuriuose yra judantieji objektai. Toks kaitaliojimas reikalaus pakeisti akių dėmesį, o tuo mažins jų pervargimą dėl ilgo įtempto žiūrėjimo į vieną tikslą (tekstą).
• Labai svarbu imtis priemonių atspindžiams nuo ekrano sumažinti. Labai ryškus ir netolygus apšvietimas patalpoje gali sukelti nemalonius atsispindėjimus ekrane. Jiems sumažinti reikia užtraukti užuolaidas ant langų, atitinkamai pasukti displėjaus ekraną, naudoti ekraninius filtrus, išjungti viršutinį apšvietimą.
Jeigu prisilaikius visų atsargumo priemonių vaikas skundžiasi galvos skausmais, akių uždegimu, jas niežti, iškyla sunkumai skaityti, tuomet būtina parodyti vaiką akių gydytojui ir pasakyti, kad namuose yra kompiuteris ir vaikas juo naudojasi. Gydytojas paskirs specialius pratimus akims ar parinks akinius vidutiniam nuotoliui, būdingam dirbant su kompiuteriu.
Antruoju neigiamu veiksniu, turinčiu įtakos sveikatai, yra suvaržyta poza. Žiūrėdamas televizorių vaikas gali laisvai judėti, o dirbdamas (žaisdamas) su kompiuteriu turi iš tam tikro atstumo stebėti ekraną ir kartu laikyti rankas ant klaviatūros. Tam reikalinga priverstinė kūno būsena iki darbo pabaigos, ir dėl to gali atsirasti šie pakitimai.
• Apsunkintas kvėpavimas. Sėdima prie kompiuterio poza neleidžia laisvai judėti krūtinės lastai, dėl ko gali išsivystyti kosėjimo priepuoliai, astma.
• Osteochondrozė. Dėl ilgo sėdėjimo nuleistais pečiais gali iškrypti stuburas, pakisti kaulų-raumenų sistemos patvarumas.
• Rankos plaštakos sanarių susirgimai. Dirbant su kompiuteriu ranka atlieka daugybę smulkių judesių, labai pavargsta, o ilgai dirbant išsivysto chroniniai susirgimai.
Kenksmingą sėdimos suvaržytosios pozos įtaką galima sumažinti, parenkant baldus. Stalas, kėdė turi būti specializuoti ir parenkami būtent vaikams.
Kėdė turi būti su ratukais, reguliuojama atrama nugarai, besisukanti apie savo ašį ir reguliuojamu aukščiu. Vaikai su malonumu kruta tokiose kėdėse, dėl ko krūtinės ląsta ir stuburas labiau dirba. Kad vaiko kojos nekabotų sėdint, reikalinga pastatyti paaukštinimus.
Stalas turi būti su ištraukiama lenta klaviatūrai. Kuomet vaikas rašo, piešia, naudojasi “pele”, jam reikalingas aukštesnis stalas, o kai suveda tekstą, naudojasi klaviatūra, – ji turi būti (7-10) cm žemiau. Tai užtikrina ištraukiama lenta, o vaikas tuomet gali periodiškai keisti pozą.
Psichinė įtampa – trečiasis kenksmingas veiksnys. Darbas su kompiuteriu reikalauja ne mažesnio susikaupimo, atidumo, kaip automobilio vairavimas. Įdomūs kompiuteriniai žaidimai labiau sukausto dėmesį nei įprastinės buitinės aplinkybės, o tai didina psichinę įtampą.
Psichinę įtampą galima sumažinti:
• Darant pertraukas. Instaliavus specialius programų paketus, kompiuteris automatiškai nustatytais laiko tarpais darys atitinkamos trukmės pertraukas.
• Tėvams reikia atidžiai sekti naudojamos medžiagos turinį: kokius žaidimus vaikas žaidžia, ką programuoja, kokias interneto svetaines lanko.
Kompiuterinės ir aplink darbo vietą esančios įrangos spinduliuotė – tai ketvirtasis veiksnys sveikatai. Kompiuterinei įrangai būdinga elektromagnetinė spinduliuotė, o visa kita spinduliuotė (gama spinduliai, neotronai ir t.t.) sumažinti iki neženklaus lygio. Apie elektromagnetinę spinduliuotę, jos įtaką jau kalbėta anksčiau. Čia pažymėsime, kad elektrinis displėjaus ekrano potencialas įgreitina ore esančias dulkes, kurios kaip kulkos įsiskverbia į priešais displėjų sėdinčiojo odą. Todėl būtina mažinti patalpos ore esančias dulkes, patalpą drėkinti ir baigus dirbti nusiprausti šaltu vandeniu.

Leave a Comment