Nuo rytojaus – po šaukštelį sojos Tiesą sakant, svarbu ne rytojus ir ne šaukštelis – visa tai, kad gražiau skambėtų. Kiekis ir data gali kisti. Svarbu, kad išliktų bent 25 gramai sojos. Vis storėjantys amerikiečiai jau kelerius metus labai rūpinasi savo sveikata ir aktyviai propaguoja sveiką maitinimąsi. Daugelį dalykų pritaikėm sau ir mes, lietuviai: dietos, treniruokliai… Šiais laikais jau net nesmagu, jei nežinai, koks tavo cholesterino kiekis kraujyje. O pastaruoju metu amerikiečiai ėmė aktyviai valgyti soją. Tiesa, ne po daug – vos 25 gramus kasdien. Tarptautinė saugių maisto produktų ir vaistų taryba 1999-aisiais rekomendavo soją paskelbti sveiko maisto produktu. Dabar beveik ant kiekvienos pakuotės galima pamatyti užrašą: „25 gramai sojos baltymų kasdien gali sumažinti širdies ligų riziką…” ir nuorodą, kiek tų sveikų gramų yra produkte. Taip yra ten. O pas mus greičiau išgirsi pirkėjo klausimą: „Sakykit, ar šios dešrelės tikrai be sojos?” Ilgaamžiškumo augalas Taip soją pavadino dar Avicena, kai pastebėjo daugybę jos naudingų savybių. Širdis ir kraujagyslės. Sojos produktuose yra lecitino, o šis laikomas natūraliu kraujagyslių valytoju. Ilgainiui ant jų sienelių susikaupia aterosklerotinės nuosėdos: cholesterinas ir riebalai. Lecitinas juos nuvalo ir gerokai sumažina trombų susidarymo riziką. Tai vienintelis natūralus tokių galių turintis produktas. Imunitetas. Soja aktyvina imuninę sistemą ir saugo nuo ligų. Cukrinis diabetas. Soja sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir sulėtina jos pasisavinimą iš skrandžio. Šiame produkte beveik nėra krakmolo ir sacharidų, bet daug ląstelienos, todėl jis labai naudingas kenčiantiems nuo antsvorio. Vėžiniai susirgimai. Ilgalaikis ir pastovus sojos vartojimas – puiki vėžinių susirgimų profilaktika. Už kokius nuopelnus? Trumpai tariant, šis produktas turi unikalų biologiškai aktyvių junginių komp-leksą: Baltymai. Jie beveik identiški gyvuliniams, tokie pat maistingi, gerai pasisavinami. Būtent todėl visame pasaulyje soja ir jos produktai visiškai ar iš dalies pakeičia motinos pieną, yra sportininkams skirtų produktų sudėtinė dalis.
Sojos aliejus. Šis dalyvauja cholesterino ir riebalų apykaitos procese, mažina pastarųjų kaupimąsi kepenyse ir net skatina jų degimą, silpnina cholesterino sintezę, reguliuoja medžiagų apykaitą. Vitaminai B, D ir E. Ši grupė dar vadinama jaunystės ir ilgaamžiškumo vitaminais. Beje, sojoje yra ir kalcio, kalio bei geležies. Ir visa tai lengvai pasisavinama. Štai kodėl sojos dieta skiriama anemija sergantiems žmonėms. Nėra laktozės ir cholesterino. Tai reiškia, kad sojos produktus galima valgyti pagyvenusiems žmonėms. Sojos fitatai. Juose susikaupęs mineralinis fosforas. Fitatai saugo nuo storosios žarnos, odos, kraujo, žarnyno, plaučių vėžio, stiprina viso organizmo imunitetą. Saponinai. Šie silpnina cholesterino pasisavinimą, aktyviai šalina jį iš organizmo. Maistinė ląsteliena. Galite palyginti vaistinėse pirktus laisvinamuosius vaistus ir soją – efektas bus toks pat. Be to, skrandis prisipildo ląstelienos ir atsiranda sotumo jausmas – taip galima lieknėti. Sojos meniu, ką pasirinkti? Gerai paieškojus, kiekvienoje didesnėje Lietuvos parduotuvėje galima rasti visai neblogą sojos produktų asortimentą. Sojos miltai. Jie būna suliesinti (50% baltymų ir 1–2% riebalų), pusiau riebūs (40% baltymų, 10% riebalų), riebūs (40% baltymų, 10% riebalų). Šeimininkės juos gali naudoti įvairiems kepiniams ir padažams. Tekstūruoti sojos produktai. Pagal savo sudėtį šie labiausiai primena mėsą ir žuvį. Parduotuvėse galima rasti sojos faršo, guliašo, pjausnių, lakštinių. Iš jų pagamintų patiekalų skonis mažai kuo skiriasi nuo mėsiškų. Sojos aliejus (0% baltymų, 100% riebalų). Šiame, nors ir nėra vertingųjų sojos baltymų, gausu kitų naudingų medžiagų. Sojos padažas (5% baltymų, 0% riebalų). Ar pastebėjote, kad juo galima patiekalui suteikti ne tik pikantišką skonį, bet ir pasūdyti. Sojos padažas atkeliavo pas mus iš Rytų, ten žmonės mėgsta aštrų ir sūrų maistą, tačiau labai retai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Sojos šalininkai sako, kad padažo paslaptis – gliutamininė rūgštis, o jos gausu šiame produkte. Sojos pieno produktai (2,5% baltymų, 1,5% riebalų). Parduotuvėse galima rasti iš sojos pagamintų pieno ir grietinėlės. Baimės akys didelės Bet yra ir kita medalio pusė. Kai kurių mokslininkų nuomone, valgant soją, kaip reikiant padidėja rizika susirgti vėžiu. Ypač tai pasakytina apie moteris. Sakoma, kad izoflavonai, esantys pupelės baltymuose, yra pajėgūs pakeisti silpnosios lyties hormoninę sistemą. Rezultatas – krūtų vėžys ir skydliaukės funkcijos sutrikimas. Kai kurie tikina, kad soja greitina smegenų ląstelių senėjimo procesą. Šis teiginys paremtas pagyvenusių žmonių, kurie daugiau nei 30 metų bent du kartus per savaitę valgo sojos produktus, tyrimu. Atsargiai! Netikras maistas! Sojos pupelės yra žinomos, valgomos ir vertinamos nuo neatmenamų laikų. Viename Kinijoje rastame dokumente, datuojamame 2838 metais prieš mūsų erą, soja, ryžių, sorų ir kviečių kruopos paskelbti šventu maistu. Yra ir legenda: Kinijos imperatoriui Dievas padovanojo sojos pupelę, kad jo žmonės nebadautų. Iš tikrųjų būtent dėl didelio noro pamaitinti kuo daugiau žmonių ir uždirbti kuo daugiau pinigų pagrindinė šios kultūros augintoja ir eksportuotoja į Europą – JAV – dėjo daug pastangų, kad derlius būtų kuo didesnis. Sojos pupelė tapo pirmąja genetiškai modifikuota kultūra, naudojama maistui gaminti. Mokslininkai suteikė pupelei tokių genų iš bakterijų, virusų, kurių, jei kas leistų pasirinkti, tikrai nepultume valgyti. Mus tikina, kad visi šie priedai nekenkia sveikatai. Bet ar galime tai žinoti tiksliai, kol nėra atlikti tinkami ilgalaikiai tyrimai? Kiti mokslininkai, netgi atvirkščiai, sako, kad tokia genetiškai modifikuota soja gali sukelti alergiją. Laimei, gamintojai priversti pažymėti tokius produktus. Todėl teisė pasirinkti yra. Tai valgyti ar ne? Iš tikrųjų apie soją yra daug ir optimistinių, ir pesimistinių nuomonių. Blogiausia, kad tikslaus atsakymo į daugelį klausimų kol kas nėra. O juk mums jau šiandien reikia žinoti: valgyti sojos produktus ar ne? Ir vis dėlto – valgyti! Kadangi sojos nauda (tai nepaneigiamai įrodyta) didžiulė. Tačiau neverta pulti į kraštutinumą ir gaminti vien iš jos. Nes net pačios naudingiausios medžiagos, jei jų per daug, tampa kenksmingos. Patikrinta.