TURINYS
ĮVADAS 3Kas yra GMO ir kaip gaminami 4Genetiškai modifikuotų organizmų pavojus 5Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas 6LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 8ĮVADASAktualumas. Genetiškai keisti maisto produktus pradėta maždaug prieš 20 metų, o masiškai parduoti – beveik prieš dešimtmetį. Šiandien jie vartojami labai plačiai įvariose šalyse: genetiškai pakeistų sudedamųjų dalių gali būti konditerijos gaminiuose, majoneze, aliejuje, margarine, dribsniuose, prieskoniuose, sultyse, džemuose, sūriuose, žuvų, daržovių ir mėsos konservuose. Dabar beveik šeštadalis planetos gyventojų badauja arba gyvena pusbadžiu. Genetiškai pakeistiems javams, daržovėms, ar vaisiams nereikia ypatingų auginimo sąlygų ir priežiūros, jie atsparūs kenkėjams, be to, pasižymi didesne maistine verte už išaugintus natūraliai. Pasaulyje tokių produktų kasmet parduodama vis daugiau. Problemos. Iki šiol niekas negali pasakyti, kaip genetiškai pakeisti organizmai ateityje paveiks žmonių sveikatą. Ar GMO nepažeis imuninės, genetinės, kitų sistemų? Ar nesukels naujų vėžio formų, iki šiol nežinomų ligų? Pagaliau ar genetiškai patobulinti organizmai, patekę į aplinką ir savaip joje besidaugindami, neiškreips gyvosios gamtos evoliucijos? Nauji kūriniai gali imti daugintis, ir nesulaikomai plisti, jų poveikis aplinkai ir gamtai gali būti negrįžtamas. Motyvai. Jau kurį laiką domiuosi sveika gyvensena, apie genetiškai modifikuotus produktus buvau girdėjusi tik labai nedaug, todėl nusprendžiau pasidomėti šia visuomenei aktualia problema plačiau.
GENETIŠKAI MODIFIKUOTI MAISTO PRODUKTAI
Kas tai yra GMO?
Perkėlus, tarkim, pupelės geną į pomidoro, gaunamas naujas pomidoras. Jis mėsingesnis, kietesnis ir ilgiau išsilaiko. Genetiškai pakeistos sojos gerokai baltymingesnės, bulvės – krakmolingesnės, atsparesnės ligoms ir kenkėjams, nei išaugintos natūraliai. Dėl genų inžinerijos šiandien nesunkiai galima perkelti genus iš vieno augalo į kitą ir išauginti naują. Toks kūrinys ir vadinamas genetiškai modifikuotu organizmu (GMO). Iš maisto produktų dažniausiai genetiškai keičiamos sojų pupelės, pomidorai, bananai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai. Pasak mokslininkų, genetiškai pakeisti galima beveik bet ką. Tad pasinaudojus šiuolaikine genų inžinerija galima sukurti tokius organizmus, kurių natūraliai gamtoje niekaip neatsirastų.
Kaip gaminami GMO:• Reikalingas genas „iškerpamas“ fermentų restriktaze.• Bakterijos plazmidė atveriama naujam genui.• „Iškerpamas“ atsparumą antibiotikams sąlygojantis genas.• Naujas genas įterpiamas fermentų lakaze.• Plazmidė įterpiama į bakteriją, naudojant elektros arba karščio šoko metodą.• Bakterijos auginamos terpėje su antibiotikais. Išlieka tik tos bakterijos, kuriose įsitvirtina antibiotikams atspatumą sąlygojantis genas.• Kai dirvos bakterija užkrečia šaknies ląsteles, reikalingas genas kartu su selekciniu genu įsiterpia į augalo chromosomą.• Genetiškai modifikuotos augalo ląstelės yra aktyvuojamos ir auginamos selektyvioje terpėje. Ląstelės, kuriose genas neįsitvirtina – žūsta.• Iš ląstelių išauginami GM augalai.
Genetiškai pakeistus produktus žmonija valgo jau labai seniai. Vienas iš pirmųjų biotechnologijos pritaikymų – alaus rauginimas naudojant mieles. Du žymiausi XX a. atradimai genų modifikavimo pagrindu – tai penicilinas ir insulinas. Išvesdami geresnes, derlingesnes augalų rūšis, selekcininkai manipuliavo genais. Kryžmindami gyvūnų veisles, atlikdami fermentacijos ir rektifikacijos reakcijas, jie taip pat naudojosi biotechnologijos principais. Tik tie procesai vykdavo lėčiau, ne taip plačiai ir aktyviai kaip šiuo metu. Daugelis bandymų užtrukdavo, nes augalai buvo auginami natūraliai, stebimos jų savybės, fiksuojami rezultatai ir daromos išvados. Buvo gana sunku prognozuoti ir valdyti šį procesą. 2004 metais vien JAV sukurta per 3 000 genetiškai pakeistų augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų atmainų. Pasaulyje genetiškai pakeista 36 proc. sojos. 16 proc. medvilnės, 11 proc. rapsų, 10 proc. kukurūzų, 13 rūšių vaismedžių ir vaiskrūmių. Europos Sąjungoje auginama 21 genetiškai pakeista kultūra, JAV… – per 40. Per pastaruosius šešetą metų visame pasaulyje genetiškai patobulintų pasėlių plotai padidėjo 30 kartų! Didžiausios GMO tiekėjos pasaulio rinkai yra JAV, Argentina, Kanada ir Kinija, Europoje daugiausiai genetiškai pakeistų žemės ūkio kultūrų auginama Bulgarijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje. Ir nors šiandien išleidžiamų į aplinką GMO srautai mėginami kontroliuoti, šie procesai, ko gero, jau nelabai valdomi. Juk ir ne mokslininkui aišku, kad masiškai auginamų pakeistų augalų žiedadulkės veikiausiai susikryžmino su natūraliais augalais.
Šiandien beveik šeštadalis planetos gyventojų badauja arba gyvena pusbadžiu. Genetiškai pakeistiems javams, daržovėms ar vaisiams nereikia ypatingų auginimo sąlygų ir priežiūros. Kodėl nepasinaudoti naujausiais mokslo laimėjimais žmonių labui? Tačiau ar ne pinigai čia svarbiausi? Daugiausiai genetiškai pakeistų žemės ūkio produktų auginančios kompanijos ir šalys, pirmiausia JAV, iš to gauna didžiulį pelną. Pasaulyje tokių produktų kasmet parduodama vis daugiau. Paprastai GMO vežami į besivystančias šalis.Žalieji įspėja: GMO gali būti pavojingas Jūsų…Sveikatai. • Perkėlus naują geną, gali imti gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių žmogus iki šiol nevartojo, todėl galimi sunkūs apsinuodijimai, alergijos. Nustatyta, kad iš braziliškojo riešuto perkėlus geną į soją, riešutams alergiški žmonės buvo alergiški ir sojai.• Daugelis produktų į rinką išleidžiami be ilgų tyrimų, todėl neįmanoma nuspėti produkto poveikio po penkių ar dešimties metų.Aplinkai.• GMO gali išplisti natūralioje gamtoje.• „Pabėgusių“ GMO grėsmė bioįvairovei.• Nustatyta, kad GM augalai yra žalingi daugeliui „gerųjų“ vabzdžių, dirvožemio bakterijoms, bitėms ir net paukščiams.• Taip pat labai populiarus biotechnologų kūrinys – herbicidams atsparios augalų veislės. Jei šie augalai susikryžmintų su natūraliomis piktžolėmis, būtų sukurta superpiktžolė, kurios nebeveiktų jokie chemikalai arba jų reikėtų 3 kartus daugiau nei įprasta.• Didžiosios biotechnologinės kompanijos monopolizavo pesticidų, sėklų, maisto bei žemės ūkio produkcijos rinką. Smulkieji ūkininkai bus priversti atsisakyti dirbamos žemės, nes neišgalės nusipirkti brangių GMO sėklų, pesticidų.Piniginei.• GM produktai yra kur kas pigesni, todėl tradicinės žemdirbystės ūkininkai patiria nuostolius.• Ekologine žemdirbyste besiverčiantiems ūkininkams gresia visiškas bankrotas, jei kaimynas už tvoros pasisodina GM kultūrų. Atstumas tarp šių laukų turi būti keli kilometrai.
• Penkios kompanijos (Astra Zeneca, Du Pont, Monsanto, Novartis, Aventis) visiškai reguliuoja GM sėklų gamybą, pardavimą. Neturėdamos konkurencijos šios monopolininkės neilgai trukus gali imti diktuoti žemdirbiams ne itin palankias sąlygas. Teisėms. • 61 % Anglijoje apklaustų žmonių, pasakė, kad nenorėtų valgyti genetiškai modifikuoto maisto. Šiuo metu GM produktai pradėti žymėti, kad žmonės galėtų rinktis. Visgi tie, kurie valgo ligoninėse, mokyklose šios teisės neturi.• Maisto pramonėje 80 % produkcijos sudaro sojos arba kukurūzų produktai. Ar mes esame tikri, kad užrašas ant lietuviško šokolado ar margarino “sudedamoji dalis emulgatorius E322” (sojos lecitinas) nereiškia, kad jau įstojome į GMO valgytojų gretas? • Daug skrupulų dėl etikos neturintys kinai jau perkėlė žmogaus genus į pomidorus ir paprikas. Ar tokiais besimaitindami netapsime žmogėdromis?• Problema vegetarams – daugiau etninė, tačiau kai kuriems dėl įsitikinimų ar net sveikatos labai svarbi. Jei braškėje yra perkeltas šiaurės jūrų menkių genas – uoga ji ar žuvis?…Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas.Iš 253 patikrintų parduotuvių nustatyta, kad 50 parduotuvių prekiaujama genetiškai modifikuotais sojų produktais: 12 pavadinimų augaliniais aliejais („Brolio“, „Lankų“, „Sodžiaus“ „Kolumbo“, „Tėviškės“, „Augalinis aliejus“, „Dolores“, „Maxima“, „Optima“, „Perla“, „Karolina“, „Žemaičio“) ir 2 pavadinimų margarinu („Optima“ ir „Aukselis“).Šiuo metu genetiškai modifikuotus sojų produktus į Lietuvą eksportuoja tik dvi įmonės: UAB „Tikras kelias“ ir UAB „Letpaka“. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus leidžiama naudoti tik ES patvirtintas genetiškai modifikuotų augalų rūšis: vienos rūšies sojas, septynių rūšių kukurūzus ir šešių rūšių rapsus. Šių produktų atsekamumas ir ženklinimas yra vienas iš svarbiausių VMVT reikalavimų vykdant genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę.Jei sojų produkto sudėtyje yra daugiau nei 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėje privaloma nurodyti, kad „produktas yra pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų“ arba „šiame produkte yra genetiškai modifikuotų sojų“. Genetiškai modifikuotų augalų ar jų produktų gamintojai turi užtikrinti atsekamumą visais gamybos etapais, kad būtų išvengta atsitiktinio GMO patekimo į maistą.Mūsų šalyje nuo 2002 m. galioja Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas. Jis numato, kad eksperimentuoti su tokiais organizmais, juos gaminti, išleisti į aplinką, sodinti, sėti, įvežti į Lietuvą ar išvežti iš jos galima tik gavus Aplinkos ministerijos leidimą. Leidimų išdavimo ir kontrolės procese taip pat dalyvauja Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Iki šiol genetiškai modifikuotų maisto produktų į Lietuvą oficialiai nebuvo įvežama.LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAIŽurnalas „Geri patarimai“www.food-info.net/lt/www.zalieji.ltwww.meniu.ltwww.delfi.lt