Genetiskai modifikuoti produktai

TURINYS

Įvadas..............................3
Kas yra GMO?..............................4
Genetiškai modifikuotas maistas..............................5
Vartotojų nuomonė..............................9
Genetinio modifikavimo nauda..............................10
Išvados..............................12ĮVADAS
“Biotechnologijos” terminas apibrėžiamas įvairiai, tačiau dažniausiai turimi omenyje bet kurie būdai panaudojantys gyvus organizmus produktams gaminti, augalams ar gyvūnams pagerinti ar specialios paskirties mikrobams sukurti. Todėl biotechnologija turi ryšį su daugeliu su maistu susijusių disciplinų, pvz.:
veislininkyste,
maisto ir raugų fermentavimu,
fermentų technologija,
sudedamųjų dalių ir priedų gamyba panaudojant gyvus organizmus,
biosensoriais ir analizės metodais,
biologiniu atliekų ir šalutinių produktų perdirbimu.
Labai prasiplėtus mūsų žinioms apie DNR ir genų vaidmenį gyvuose organizmuose ir išsivysčius šių genų pakeitimo metodams 1970-iais, biotechnologijoje įvvyko revoliucija. Šiandien genetinės technologijos yra sparčiausiai auganti biotechnologijos sritis, kurios įtaka maisto gamybai, aplinkos technologijoms ir sveikatos sektoriui vis didėja.
Nežiūrint į tai, kad genų modifikavimas, ar kitais žodžiais tariant, genų inžinerija (GI) turi ilgą istoriją, šių dienų vartotojai labai įtartinai žiūri į “naujas technologijas”, kurios pritaikomos maisto gamyboje. Dėl su etika ir su rizika susijusių priežasčių, vartotojams dažnai nepatinka šiuolaikiškos biotechnologijos skverbimasis į maisto gamybą, tuo tarpu iš esmės jiems priimtinos tos pačios technologijos, taikomos medicinos ir aplinkosaugos srityse. Įdomu pažymėti, kaad kai kurių genų inžinerijos būdų taikymas yra lengviau priimtinas, lyginant su kitais priklausomai nuo to, kokią naudą gauna vartotojai. Taip pat, vertinant visuomenės nuomonę, reikia pasakyti, kad laikmetis nėra labai palankus GM maistui: tokios problemos kaip kempinligė, nagų ir sn

nukio liga sudrebino vartotojų pasitikėjimą oficialiomis priemonėmis, kurios turėtų užtikrinti visuomenės saugą. Toks nepasitikėjimas paskatino Europos Sąjungą pasiūlyti naujas direktyvas ir įstatymus siekiant užtikrinti geresnį GM maisto ar maisto produktų, kuriuose yra genetiškai modifikuotų ingredientų, susekamumą. Tinkamai paženklinus, vartotojai yra informuojami ir jie gali laisvai pasirinkti produktus  genetiškai modifikuotus ar ne.
Taip pat dėl vartotojų susirūpinimo genetiškai modifikuotais maisto produktais, ES tyrimų direktoratas suteikė paramą daugiau kaip 5 dideliems moksliniams projektams, skirtiems išsamiai tirti vartotojų požiūrį. Be to, keli ES finansuojami projektai šiuo metu bando surasti naujus ir pigesnius būdus, kaip aptikti ir identifikuoti, ar GM ingredientai buvo panaudoti maisto produktuose.KAS YRA GMO?
Maisto produktai, kuriuose yra, arba kurie sudaryti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) yra priskiriami GM-maistui.

GMO – tai genetiškai modifikuotas organizmas; gaali būti augalas, bakterija ar gyvūnas, kurio genetinė sudėtis buvo pakeista, taikant genų inžineriją.

Genų inžinerijos būdu pagaminama nauja genetinė medžiaga, kurios nesusidaro spontaniškai natūraliu rekombinacijos ar kryžminimo būdu. Genetinės modifikacijos metu paprastai DNR dalis iš vieno organizmo perkeliama kitam; tai galima atlikti naudojant ir negiminingas rūšis, pvz., perkelti augalų genus gyvūnams ir atvirkščiai.

Chromosomos – tai ląstelės branduolių genetinės struktūros, kuriose yra genai ir kurios gali save pakartoti.
Genai – tai funkciniai chromosomų vienetai, turintys baltymų susidarymo paveldimus kodus. Nuo genų sudėties or

rganizme priklauso to organizmo savybės.
DNR – tai dezoksiribonukleino rūgštis; molekulė, kuri užkoduoja ląstelės genetinę informaciją.

“Modernioji biotechnologija”, “rekombinantinė DNR technologija” (rDNR-technologija) ir “genų inžinerija” tai terminai, plačiai vartojami kalbant apie genetinį modifikavimą. Daugmaž jie reiškia tą patį: genų perkėlimą iš vienos vietos į kitą. Žemės ūkio ir maisto srityje, genų modifikavimas buvo daugiausiai atliekamas siekiant sumažinti nuostolius ir gamybos kaštus, o pastaruoju metu taip pat pagerinti maisto kokybę, pvz., jo skonį ir su sveikata susijusias savybes. Maisto pramonė taip pat labai domisi galimybėmis, kurias atveria transgeniniai mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ir mielės: jie gali būti panaudoti sūrių, jogurto, vyno, duonos ir mėsos gamybose, siekiant pagerinti jų skonio ir tekstūros savybes.

GENETIŠKAI MODIFIKUOTAS MAISTAS

Nauji genetiniai metodai, sukurti per paskutinius 30 metų (1 lentelė) yra pagrįsti didėjančiomis žiniomis apie daugelio gyvų ląstelių (DNR struktūras) ir baltymų ar fermentų, kuriuos jos gamina, genomą. Be to, mes išmokome, kaip pakeisti genus fermentiniais metodais ir perkelti bei ekspresuoti genus į pasirinktą organizmą (1-2 pav.). Taigi, mes galime vis labiau pagreitinti naujų ir pagerintų kultūrų selekciją ir introdukuoti visiškai naują genetinę informaciją, pvz., iš bakterijų į gyvūnus ar augalus.

1 lentelė. Genetiškai modifikuoto maisto istorijos faktai

1953 Aprašyta DNR struktūra
1968 Fermentiniai metodai, kuriais galima iškirpti ar įjungti DNR / genus (restrikcijos fermentai ir ligazės) ir gauti rekombinantines DNR
1973 Metodai, kuriais galima perkelti ge

enus/DNR į ląsteles
1990 Pirmoji ES direktyva skirta GM maisto produktams
1995 Pirmojo GM maisto  pomidorų komercializavimas JAV
1995 Išaiškintas pirmojo organizmo genomas
1996 ES įteisintas GM sojos
1997 ES įteisinti GM kukurūzai
1997 Naujų maisto produktų ES direktyva
1998 Laikinai nutraukti ES lauko bandymai su GM kultūromis
2000 Išaiškinta apytiksliai 40 genomų
2001 Išaiškintas žmogaus genomas
2002 Turi būti priimtos ES direktyvos dėl GM maisto produktų įteisinimo, saugos įvertinimo, susekamumo ir ženklinimo

1 pav. Baltymų sintezė
(šaltinis: Tarptautinis gyvenimo mokslų institutas – ILSI)

2 pav. Agrobacterium natūraliai užkrečia kai kurių rūšių augalus ir įveda į juos naują DNR. Biologai naudoja specialiai paruoštas Agrobacterium formas, skirtas genetiškai modifikuoti augalus (šaltinis: ILSI)

Galima modifikuoti augalo geną (pvz., rapsų sėklas) ir gauti galutinį produktą be genetinių modifikacijų (paminėtu atveju, rapsų aliejų). Tokiais atvejais augalų genai modifikuojami siekiant pagerinti auginimo savybes (pvz., atsparumą pesticidams), tačiau po tokių augalų perdirbimo galutiniame produkte (aliejuje) GMO nepasilieka.
Šiuo metu tik genetiškai modifikuoti kukurūzai ir sojų pupelės yra įteisinti ES rinkoje. ES laikinai buvo sustabdyti GM augalų lauko bandymai 1998 m., todėl kai kurie praktinio taikymo būdai laukia teisinio patvirtinimo skirtingose įteisinimo procedūrų stadijose. Priešingai, daug GM maisto produktų p.atvirtino JAV Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration  FDA) ir GM maisto produktai yra parduotuvėse visoje šalyje.
Kai kurios svarbiausios inovacijos vedančios prie šiuolaikinio žinių lygio yra:
– dvigubos spiralinės DNR struktūros nustatymas ir išaiškinimas, kaip genetinė informacija yra užkoduota nu

ukleotidų sekomis išilgai DNR grandinės;
– kaip vyksta genų ekspresija informaciją perduodančiomis ribonukleino rūgštimis (angliškas akronimas mRNA) specifiniuose baltymuose;
– kaip DNR gali būti modifikuotos, naudojant ”karpančius” fermentus (restrikcijos fermentas) ir atskeliant specifinius genus ir vykdant genų išskaidymą į ciklines DNR (plazmides) naudojant lipazės fermentus;
– galiausiai, kaip nauja rekombinuota DNR gali būti įvesta ir ekspresuota į pasirinktą ląstelę, naudojant bakterinį vektorių (Agrobacterium tumefaciens) genų patranką (balistinis metodas) ar mikroįpurškimą.
Kaip jau paminėta, iki šiol tik genetiškai pakeistos sojos ir kukurūzai yra įteisinti ES rinkoje (2 lentelė), tačiau Komisijai buvo pateikti dar keli produktai, kaip iš esmės ekvivalentūs tradicinėms rūšims, pagal Naujų maisto produktų direktyvą. Be to, keletas paraiškų yra skirtingose tvirtinimo procedūrų pakopose, tačiau nei viena dar nebuvo patvirtinta dėl laikino lauko bandymų sustabdymo 1998 metais. JAV daugiau kaip 50 naujų kilmės maisto produktų, gautų taikant rekombinantines DNR (r-DNR), sėkmingai išbandė Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration, FDA). Neskaitant naujų r-DNR kultūrų, kurios buvo pakeistos siekiant pagerinti agronomines savybes (atsparumą herbicidams ir vabzdžiams), kai kurie įdomiausi produktai yra aliejiniai rapsai, gaminantys didelį kiekį fitazės (BASF), sojos su dideliu oleino rūgšties kiekiu (DuPont), atsparūs virusams moliūgai (Seminis Vegetable Seeds), modifikuoti pomidorai (Agritope), lauratą gaminanti kanola (Calgene) ir lėtai minkštėjantys pomidorai (Calgene ir Zeneca Plant Science).

2 lentelė. ES patvirtintos (APP), svarstomos (NTF) ir laukiančios svarstymo (PED) kultūros

Organizmas Naujos savybės Naudojimas maistui Pareiškėjas Statusas
Kukurūzai Pakantumas vabzdžiams ir herbicidams Maistas ir maisto ingredientai Ciba-Geigy, Novartis Seeds APP
Soja Pakantumas herbicidams Maistas ir maisto ingredientai Monsanto APP
Kanola Pakantumas herbicidams Perdirbtas aliejus AgrEvo UK, Plant Genetic Systems, Monsanto, Hoechst Schering NTF
Kukurūzai Atsparumas vabzdžiams Maisto ingredientai Monsanto, Pioneer Overseas Corp NTF
Kukurūzai Pakantumas herbicidams Maisto ingredientai AgrEvo NTF
Pomidorai Sulėtintas nokimas Perdirbti pomidorai Zeneca PED
Cikorija Radicchio Pakantumas herbicidams ir vyr. lyties sterilumas Daržovės Bejo-Zaden PED
Soja Didelis oleino r. kiekis Aliejus E I DuPont Nemours PED
Kukurūzai Pakantumas herbicidams Maistas ir maisto ingredientai Monsanto PED
Soja Pakantumas herbicidams Sėklos Plant Genetic Systems PED
Kukurūzai Pakantumas vabzdžiams ir herbicidams Daržovės, sušaldyti saldūs kukurūzai ir milteliai, maisto ingredientai Novartis Seeds, Monsanto, Pioneer Overseas Corp PED
Cukriniai runkeliai Pakantumas herbicidams Cukrus, maisto ingredientai iš tyrės Monsanto & Novartis Seeds PED
Kukurūzai Pakantumas vabzdžiams ir herbicidams Pioneer Overseas Corp, Pioneer Overseas Corp, Mycogen Seeds PED
Pašariniai runkeliai Pakantumas herbicidams Gyvūnų pašarai DLF-Trifolium, Monsanto, Danisco seeds PED
Bulvės Pakeista krakmolo sudėtis Krakmolas ir ingredientai Amylogene PED
Medvilnė Pakantumas vabzdžiams ar herbicidams Kaip ir kita medvilnė Monsanto PED

Antrosios kartos, kuri jau prasidėjo, dėmesio centre – kokybės savybės, kurios daug svarbesnės vartotojams. Šios savybės dažnai pasiekiamos tokiais procesais:
1. aliejaus modifikavimas;
2. baltymų modifikavimas;
3. angliavandenių modifikavimai;
4. juslinių savybių modifikavimai;
5. patobulinimai, skirti sveikatą gerinantiems komponentams, sudėtinėms dalims ir ne maisto ingredientams.
Al.iejaus modifikavimas. Augalinis aliejus  viena iš svarbiausių maisto prekių pasaulyje, jo pagaminama apie 65 mln. tonų per metus. Taikant r-DNR technologiją gali būti pagerintos svarbios aliejaus savybės, pvz., mitybinė vertė, patvarumas oksidacijai, ir funkcionalumas. Kaip pavyzdžius galima pateikti sojų aliejaus su dideliu oleino r. kiekiu (80 %) sukūrimą, slopinant oleato desatūrazę koduojantį geną; kanolos aliejų su 30 % stearato; chemiškai hidrintų aliejų pakeitimą natūraliais aliejais be trans-riebalų rūgščių; padidintą augalų sugebėjimą gaminti ilgos grandines n-3 polinesočiąsias riebalų rūgštis ir konjuguotą linolo rūgštį.
Baltymų modifikavimas. Tokio pakeitimo pavyzdžiai: baltymų kokybės pagerinimas padidinant tam tikrų ir nepakeičiamų amino rūgščių kiekį; baltymų funkcinių savybių pagerinimas, pvz., gliutino kokybės kepimo miltuose ar sojų emulsuojančių savybių.
Angliavandenių modifikavimas: krakmolo kiekio padidinimas kai kuriose kultūrose reguliuojant fermentų kompleksą; amilazės ir amilopektino santykio pakeitimas; nevirškinamų angliavandenių kiekio padidinimas, pvz., inulino angliavandenių; tam tikrų pektinų gamybos pagerinimas.
Juslinių savybių modifikavimas. Sunokimo ir tekstūros pakeitimas (pomidorai, bananai, braškės, ananasai; vaisių saldumo ir aromato junginių kiekio padidinimas.
Modifikavimas, suteikiant sveikesnio maisto savybių: vitaminų mineralų ir fitochemikalų sudėties pagerinimas, pvz., auksiniai ryžiai su dideliu vitamino A ir geležies kiekiu, o taip pat pagerinta fitazės gamyba javuose, kurį pagerina dvivalenčių mineralų biologinį pasisavinimą; alergenų sumažinimas; pagerinta fitosterolių sudėtis augaluose, kurie naudojami funkciniams maisto produktams.
Kaip ir transgeninės kultūros, transgeniniai mikroorganizmai (Genetically Modified Microorganisms, GMM) domina maisto pramonę. Jie gali būti panaudoti kaip raugai (pvz., sūriams, jogurtui, vynui, duonai ir mėsai) ar fermentavimo būdu gaminti fermentams, maisto dažams, organinėms rūgštims ir kt. (3 pav.).

3 pav. Šiuo metu gryną chimoziną sūrių gamybai galima gauti panaudojant genetiškai

modifikuotas mieles (šaltinis: ILSI)

Šiuo metu Europos rinkoje nėra transgeninių raugų, tačiau JAV pagrindinės jų rūšys yra įteisintos. Iš kitos pusės daug maisto fermentų ir priedų gaunama naudojant transgeninius mikroorganizmus (pvz. chimozinas, -amilazė, katalazė, lipazė, gliukozės izomerazė, -gliukanazė ir gliukozės oksidazė). Šiuo metu jiems nereikalaujamas specialus žymėjimas.

VARTOTOJŲ NUOMONĖ

Auginti GM augalus – ekonomiškai naudingiau (nereikia ypatingos priežiūros), todėl genetiškai modifikuoti maisto produktai yra gerokai pigesni. Lietuvos mitybos centro duomenimis, net 66 procentai žmonių renkasi maisto produktus pagal kainą, 16 procentų – pagal skonį, ir tik 8 procentams pirkėjų rūpi sveika mityba.
McDonalds turi 2 produktus su GM ingredientais: tai žuvies filė ir žuvies piršteliai. Burger King – svogūnų žiedai, obuolių pyragai. Perkant žuvį ir taukus reikėtų įsitikinti, ar jie nėra kepti sojų aliejuje, nes sojos dažniausiai būna GM.

Šiandien GM produktai vartojami labai plačiai. Sunku pasakyti, kiek tokio maisto kasdien suvalgome, nes netgi gurmanas neatskirtų genetiškai modifikuotų (GM) maisto produktų nuo užaugintų tradiciškai; augalų ląstelėse mokslininkų atliktų genų pokyčių neišduoda nei skonis, nei išvaizda.
Lietuvos dar nepasiekė audringos diskusijos dėl genetiškai pakeistų maisto produktų, nors pasaulyje dėl jų protestuojama. Daugelis lietuvių net nežino, kas yra GM produktai; 2001 m birželį buvo apklausta 700 įvairių specialybių ir išsilavinimo Lietuvos piliečių. Paaiškėjo, kad tik 2 procentai jų žino, kas yra GM produktai, ir nė vienas negalėjo tiksliai pasakyti, kaip Lietuvoje ir pasaulyje reguliuojama jų veikla bei platinimas.
Europos vartotojų organizacija paskelbė savo oficialią nuomonę apie modifikuotą maistą. Ji nėra priešinga GM maistui apskritai, bet ji pabrėžia šiuos momentus:
• turi būti aiškus. ir pilnas GM maisto ženklinimas;
• griežtas GM ir ne–GM ingredientų ir maisto produktų atskyrimas;
• išsamus genetiškai modifikuotų augalų ir maisto produktų saugos ištyrimas, įvertinant galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.
Turi būti reali GM maisto nauda vartotojams, kadangi iki šiol beveik vien tik GM technologijų tiekėjai turėjo naudos. Vartotojai turi turėti galimybę alternatyviai pasirinkti GM ir ne–GM maisto produktus pagal objektyvią informaciją.GENETINIO MODIFIKAVIMO NAUDA
Siekiant įgyvendinti pasirinkimo laisvę ir užtikrinti aplinkos saugą, Europos Komisija nustatė GMO ženklinimo ir susekimo norminius dokumentus. Šiuo metu galiojantys įstatymai reikalauja paženklinti GM maistą, jeigu jame yra daugiau kaip 0,9 % GMO kilmės ingrediento, kuris gali būti aptiktas maiste.
Nežiūrint į šiuo metu pasireiškiantį visuomenės atsargų požiūrį į GMO, daugelis mokslininkų ir pramonės darbuotojų mano, kad biotechnologijos procesų ir ypač genetinio modifikavimo panaudojimas yra labai svarbus atrandant naujus būdus maisto gamybai padidinti, mitybos medžiagų kiekiui pagerinti ir suteikti maisto produktams geresnes perdirbimo ir saugojimo savybes.
Nauda, kurią mato genetinio modifikavimo rėmėjai:
• vaisių ir daržovių vartojimo trukmės pagerinimas,
• maistas su pagerinta maistine verte gyventojams, kurių mityboje trūksta svarbių maisto medžiagų,
• funkcinių maisto produktų ir vakcinų sukūrimas, kurie gali būti naudingi sveikatai ir medicinai,
• sumažinto alergeniškumo produktai,
• gausesnis ir ekonomiškesnis pasaulio aprūpinimas maistu,
• labiau tausojantis aplinką žemės ūkis.
Daugelis mokslininkų pabrėžia, kad genų technologijų taikymas besivystančiose šalyse gali padėti kovoti prieš badą ir mitybos nepakankamumą, ypač didėjant jose gyventojų skaičiui. Taikant tokias technologijas, galima būtų pagaminti pakankamą kiekį adekvačiai mitybai užtikrinti reikalingų ir saugių produktų. Jie taip pat pažymi, kad tuo pačiu šios technologijos galėtų turėti labai teigiamą svarbią įtaką šių šalių ekonomikai.
Kalbant apie tokių mitybos medžiagų kaip riebalai ir baltymai modifikavimą, pavyzdžiui, įmanoma taip pakeisti skirtingų riebalų rūgščių proporcijas augaliniame aliejuje, kad būtų išvengiama apkartimo skonio susidarymo, arba pagaminti kai kuriuos organizmus, tokius kaip mieles, kurie gamintų sveikas riebalų rūgštis maisto ingredientams. Nepakeičiamų amino rūgščių kiekis produkte taip pat gali būti padidintas ir tokiu būdu būtų gaunamas sveikesnis produktas. Modifikuojant bulvių krakmolą, galima gauti produktą, kurį iškepus gaunamas geresnis skonis. Pomidorų atveju jų nokimas gali būti ženkliai sulėtintas ir tokiu būdu padidėtų jų vartojimo trukmė.
Modifikavimas taip pat gali būti taikomas siekiant pagerinti vitaminų ar mineralinių medžiagų sudėtį ar svarbių riebalų rūgščių kiekį įvairiuose maisto produktuose. Vienas iš gerai žinomų produktų yra “Auksiniai ryžiai”  ryžiai, kuriuose yra daug vitamino A ir geležies. Tokie ryžiai gali pagerinti besivystančių šalių mitybą. Maisto skonio ir tekstūros savybės, tokios kaip morkų saldumas ar biskvito minkštumas taip pat gali būti pagerinti.
Alergiškiems maistui žmonėms genų technologija taip pat gali būti naudinga. Beveik visi maisto alergenai yra baltymai ir šios naujos technologijos gali būti panaudotos modifikuoti, sumažinti kiekį ar pašalinti tokius baltymus, kad jie nesukeltų alergijų. Tačiau nauji baltymai, kurie susidaro dėl genų modifikavimo gali būti rizikingi labai alergiškiems žmonėms. Genai perkelti iš žinomų alergiškų maisto produktų turi būti ypač gerai ištirti, prieš patenkant tokiems produktams į rinką. ES rekomenduoja netaikyti tokių pakeitimų arba turi būti pakankamai įrodymų, kad genų perkėlimas nesukelia alergenų susidarymo.

IŠVADOS

Genetinis modifikavimas tiriamas kelis dešimtmečius. Šiuo metu Europoje vykdomi genetinio modifikavimo tyrimai. Vis dar reikia tikslesnių tyrimų, siekiant išaiškinti kai kuriuos kontraversiškus dalykus GM maisto atžvilgiu. Geros kokybės ir objektyvūs tyrimai yra svarbūs, siekiant sustiprinti vartotojų pasitikėjimą genų inžinerija, kadangi šiuo metu, atrodo, Europos vartotojai nėra pasirengę priimti GM maistą rinkoje.

LITERATŪRA
1. Parengė: dr. Finn Holm “Apie ES finansuojamus tyrimus genetiškai pakeistų maisto produktų ir genų technologijos srityje” (vertė R.Venskutonis) Nr.2-2001.
2. Parengė Kristina Pelli ir Marika Lyly “Genetinis modifikavimas ir maistas” (vertė R.Venskutonis) Nr.4-2003.
3. “L.ietuvos rytas” 2003-04-19.

Leave a Comment