Genetinis modifikavimas
Kas yra GMO?Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Ląstelėje esančiame branduolyje sutelkta informacija apie organizmą genų pavidalu. Genas – tai dezoksiribonukleino rūgštis (sutrumpintai DNR), o tiksliai, tam tikra DNR grandinės dalis. Iš spirale susukto DNR siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma – struktūrinis genetinės medžiagos vienetas.Genuose slypi užkoduota informacija apie įvairias organizmo savybes ir funkcijas (pvz.: plaukų ir rainelės spalva, paveldimos ligos, lapų forma ir t. t). Genetinė informacija yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą.Genuose esanti informacija apsprendžia kiekvieno ląstelės baltymo gamybą. Baltymai atlieka daug svarbių funkcijų ląstelėje – dalyvauja cheminėse reakcijose, tarnauja kaip statybinė medžiaga, apsaugo nuo infekcijų. Ląstelėje gali būti iki kelių tūkstančių baltymų. Organizmo savybes tiesiogiai įtakoja ne pats genas, o pagal ja sintetinami baltymai. Tad genus galima būtų vadinti “darbdaviais”, o baltymus – “darbininkais”.
Genų inžinerija – tai vieno ar keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie yra vadinami genetiškai modifikuotais (GM). Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui įterpus į augalo chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.
GMO žala ir nauda.Tačiau mokslininkai susiduria su daugybe kliūčių: sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas, kaip “įsibrovėlis” sąveikaus su esamais genais. Mokslininkai dar nežino, kaip modifikacija atsilieps genų pleotropijai (reiškinys, kai genas lemia ne vieną, o daugiau požymių). Tokios manipuliacijos gali sukelti mutacijas, t.y. tokius pakitimus DNR nukleotidų sekoje, kurie gali sąlygoti pokyčius baltymų sudėtyje ir funkcijose. Dėl jų gali pakisti ląstelės metabolizmas bei sutrikti viso organizmo veikla.
Natūraliai daugindamiesi augalai niekada neįgautų tam tikrų savybių: maistingumo, atsparumo ligoms, drėgmei, kenkėjams, sausroms, kietumo ir t.t. Dėl genų inžinerijos šiandien nesunkiai galima perkelti genus iš vieno augalo į kitą ir išauginti naują augalą. Perkėlus, tarkim, pupelės geną į pomidorą gaunamas naujas pomidoras, kuris būna mėsingesnis, kietesnis, ilgiau išsilaiko. Viena populiariausių naujų kultūrų – genetiškai modifikuoti rapsai, kurie atsparūs piktžoles naikinantiems chemikalams, tačiau spaudžiant iš jų aliejų, šių genų nebelieka – jie suyra.Genetiškai pakeisti galima ir augalus, ir gyvūnus. Tad pasinaudojus šiuolaikine genų inžinerija, galima sukurti tokius organizmus, kurie savaime gamtoje niekaip neatsirastų. Daug skrupulų dėl etikos neturintys kinai jau perkėlė žmogaus genus į pomidorus ir pipirus – ar netapsime kanibalais? Ką turėtų galvoti vegetaras, suvalgęs pomidorų ir sužinojęs, kad jie buvo užauginti įterpus kiaulės geną – ar jis dar vis vegetaras?
1953 m. du mokslininkai, James Watson ir Francis Crick, pateikė pasauliui sensaciją – išaiškino DNR sandarą. Syanley Cohen ir Herbert Boyer, panaudojo sukauptą molekulinės biologijos informaciją ir pritaikė genų inžineriją. 1973 m. augalų ir gyvūnų genus įterpė į žarnyno lazdelę, taigi, pasauliniu mastu 1973 metai laikomi biotechnologijos ir genų inžinerijos mokslo atsiradimo pradžia.Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kilo ypatingas susidomėjimas GM augalais. 1995 m. JAV ūkininkai užaugino pirmuosius GM kukurūzus, atsparius vabzdžiams ir GM sojas, atsparias herbicidui glifosatui.Kol nebuvo taikomi molekulinės biologijos metodai, mokslininkai augalus natūraliai kryžmindavo. Dabar auginant naująsias – genetiškai modifikuotas – veisles, galima išsiversti be chemikalų (neskaitant chemikalų, naikinančių piktžoles – jų vartojama daugiau), derlius būna geresnis ir atsparesnis. Šiandien įsodinti į organizmą keletą genų yra nesudėtinga. Vadinamieji “Auksiniai ryžiai”, kurių grūduose yra vitaminas A, turi tris įterptus genus.
Iki šiol niekas negali pasakyti, kaip GM organizmai ateityje paveiks žmonių sveikatą. Juk valgome produktus, kurie nėra nei žmogaus, nei gamtos kūriniai. Ar nesukels tai naujų vėžio formų, iki šiol nežinomų ligų? Ar nepažeis imuninės, genetinės ir kitų sistemų? Pagaliau, ar genetiškai pakeisti organizmai, patekę į aplinką ir savaip joje besidaugindami, neiškreips gyvosios gamtos evoliucijos? Modifikuoti “kūriniai” gali imti daugintis ir plisti nenuspėjamais mastais, jų poveikis gamtai gali būti negrįžtamas. Mokslininkai mus ramindami sako, kad to, kas neįrodyta, negalima teigti. Tačiau juk negalima ir paneigti?Genetikai tvirtina, kad modifikuoti organizmai, tarp jų, žinoma, ir maisto produktai, nuolat stebimi bei tiriami. Kol kas jokių neigiamų savybių, išskyrus alergiją, nepastebėta ir, pasak genetikų, toks maistas yra saugus. Tačiau yra ir kitokių duomenų: “Sumaištis dėl GM maisto saugumo kilo Didžiojoje Britanijoje po to, kai dr. Arpad Pusztai atliko užsakomuosius tyrimus su GM bulvėmis (į bulves buvo įkeltas augalinės kilmės baltymas lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams). Eksperimentai parodė, kad jaunų žiurkių, kurios maitintos šiomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos. Mokslininkas trumpo interviu per TV metu pateikė visuomenei šio eksperimento faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo, nebegalėjo naudotis savo eksperimentų duomenų banku, jam buvo uždrausta teikti bet kokią su minėtais eksperimentais susijusią informaciją. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, dr. A. Pusztai buvo “reabilituotas”.”GM maisto produktuose gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų. Mokslininkai nuogąstauja, kad tokių GM produktų vartojimas gali sukelti alergijų protrūkį. Pirmieji rimti pavojaus sveikatai signalai pasirodė Didžiojoje Britanijoje. 1990 m. Atlikus tyrimus Jorko mitybos laboratorijoje paaiškėjo, kad 1998 m. Net 50% padaugėjo žmonių, alergiškų sojai. Paprastai soja būdavo priskiriama priskiriama prie nealergiškų produktų, todėl šios žinios itin nustebino. Manoma, kad alergiją sukėlė būtent GM sojos naudojimas maisto produktuose, tačiau nustatyti tikrą šių alergijų priežastį yra sudėtinga, nes GM maistas yra nežymimas. Vieno iš galimų alergijos protrūkio atsitiktinumo dėka pavyko išvengti. Kompanija “Pioneer Hi-Bred” 1996 m. norėjo rinkai pateikti naują augalą – soją su įterptu braziliškojo riešuto genu (kuris padidino baltymų kiekį sojoje). Žmonių, alergiškų minėtiems riešutams, kraujo ląstelių tyrimai parodė, kad jie taip pat buvo alergiški ir naujai GM sojos veislei. Produktas nebuvo pateiktas rinkai.
Mūsų šalyje galioja Europos Sąjungos reikalavimai. Jie yra gana griežti ir leidžia naudoti ne visus GM kultūras. Jų sąrašas Europoje žymiai trumpesnis, nei JAV ar Kanadoje. Vienintelė Islandija uždraudė GM produktus.
Šiandien beveik šeštadalis planetos gyventojų badauja ar pusbadžiauta. Kasdien visame pasaulyje apie 24 000 žmonių miršta iš bado. Manoma, kad 2040 m. Žmonių skaičius planetoje turėtų pasiekti 7,7 mlrd. Tai dar labiau paaštrintų maisto trūkumą planetoje. Didžiosios biotechnologinės kompanijos skelbia, kad GM produktai puikiai tinka šiai problemai išspręsti: GM javai, daržovės ar vaisiai nereikalauja ypatingų auginimo sąlygų ir priežiūros, yra atsparūs kenkėjams, be to, pasižymi didesne maistine verte. Iš GM organizmų valstybės gauna didžiulį pelną, o pasaulinės tokių produktų pardavimo apimtys kasmet didėja. Tačiau tai sukelia vadinamą dvigubų standartų politiką: tuo metu, kai išsivysčiusių šalių gyventojai atsisako GM produktų, trečiojo pasaulio šalys tiesiog užverčiamos nesaugia GM produkcija.
Vien 2001-aisiais Amerikoje buvo sukurta ir įteisinta daugiau kaip 8000 naujų augalų veislių. Pasaulyje genetiškai modifikuota 16 rūšių daržovių, 13 rūšių vaismedžių ir vaiskrūmių, 7 rūšys grūdinių kultūrų, 4 rūšys medžių. Europos Sąjungoje auginama 21 genetiškai pakeista kultūra, JAV – per 40. Per pastaruosius 6 metus GM pasėlių plotai pasaulyje padidėjo 30 kartų – pernai GM augalų pasėliai pasaulyje užėmė daugiau kaip 50 mln. Hektarų (beveik tiek, kiek užima Prancūzija). Didžiausios GM organizmų tiekėjos yra JAV, Argentina, Kanada bei Kinija. Europoje daugiausiai GM kultūrų auginama Bulgarijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje.
Auginti GM augalus – ekonomiškai naudingiau(nereikia ypatingos priežiūros), todėl genetiškai modifikuoti maisto produktai yra gerokai pigesni. Lietuvos mitybos centro duomenimis, net 66 procentai žmonių renkasi maisto produktus pagal kainą, 16 procentų – pagal skonį, ir tik 8 procentams pirkėjų rūpi sveika mityba.
McDonalds turi 2 produktus su GM ingredientais: tai žuvies filė ir žuvies piršteliai. Burger King – svogūnų žiedai, obuolių pyragai. Perkant žuvį ir taukus reikėtų įsitikinti, ar jie nėra kepti sojų aliejuje, nes sojos dažniausiai būna GM.
Šiandien GM produktai vartojami labai plačiai. Sunku pasakyti, kiek tokio maisto kasdien suvalgome, nes netgi gurmanas neatskirtų genetiškai modifikuotų (GM) maisto produktų nuo užaugintų tradiciškai; augalų ląstelėse mokslininkų atliktų genų pokyčių neišduoda nei skonis, nei išvaizda.Lietuvos dar nepasiekė audringos diskusijos dėl genetiškai pakeistų maisto produktų, nors pasaulyje dėl jų protestuojama (Greenpeace). Daugelis lietuvių net nežino, kas yra GM produktai; 2001 m birželį buvo apklausta 700 įvairių specialybių ir išsilavinimo Lietuvos piliečių. Paaiškėjo, kad tik 2 procentai jų žino, kas yra GM produktai, ir nė vienas negalėjo tiksliai pasakyti, kaip Lietuvoje ir pasaulyje reguliuojama jų veikla bei platinimas.Vienintelis būdas pirkėjams sužinoti, ar jų pamėgti kukurūzų miltai, sojų pupelės užauginti natūraliai, ar genetiškai pakeisti – perskaityti etiketę. Tačiau iki šiol Lietuvoje nė ant vienos maisto produktų pakuotės nerasite užrašo “genetiškai modifikuota”, nors juo 2002 m liepos tai būtina. Beveik per metus niekas nesikreipė į Respublikinį mitybos centrą, todėl neįmanoma pasakyti, kiek ir kokių genetiškai modifikuotų maisto produktų jau pateko į mūsų rinką. Didelė tikimybė, kad šalyje pardavinėjamos sojų pupelės, kukurūzų miltai, kukurūzų kruopos, kukurūzų krakmolas, iš jo pagamintas sirupas ir rapsų aliejus yra genetiškai modifikuoti. Jų etiketėse turėtų būti įrašai. Eksportuotojai turėtų nurodyti, kokia buvo atlikta augalų modifikacija (pvz.: pakeistas pupelių atsparumas herbicidams). Dabar ženklinami produktai, kuriuose modifikuotų organizmų yra daugiau kaip 1 procentas.
Genų inžinerija papuoš mūsų namus
Miglė Gudeliauskaitė (Vilniaus Universitetas, Gamtos mokslų fakultetas),konkurso „Nuo BIO iki TECHNOLOGIJOS“ skatinamosios premijos laimėtoja
Kol pasaulyje netyla aršios diskusijos dėl genetiškai modifikuoto maisto, biotechnologijų produktai pamažu skverbiasi į mūsų namus ir kaip kitų žmogiškosios buities aspektų patobulinimas. Juk gyvi organizmai mums ne tik maistas, bet ir po vienu stogu gyvenantys draugai, namų puošmena. Šias jų funkcijas lemiančius požymius taip pat galime tobulinti, keisti, įvairinti genų inžinerijos metodais.
Kol kas naujomis, įdomesnėmis savybėmis pasižyminčių naminių gyvūnėlių ir augalų kūrimas nėra tiesioginis biotechnologų tikslas. Dar daugybė likę išaiškinti fundamentalių tiesų, išspręsti maisto stygiaus ir kokybės, medicinos, farmacijos, taršos problemų. Tačiau didžioji dauguma esminių tyrimų ir biotechnologijų neapsieina be kūrimo naujų genotipų, kurie savo ruožtu kartais tampa pagrindu išraiškingiems fenotipams, viliojantiems nepalikti tokio organizmo įkalinto laboratorijoje, o paversti jį intriguojančia namų interjero puošmena. Žinoma, turime būti užtikrinti visapusišku tokios veiklos saugumu: naujasis augintinis neturi skleisti alergenų ar toksinų ir turi būti nepajėgus išgyventi natūralioje aplinkoje, kad ištrūkęs į laisvę negriautų ekosistemų pusiausvyros.
Gyvūnai
JAV jau galima įsigyti ypatingų akvariuminių žuvyčių – jos fluorescuoja. Tokiam žaviam efektui gauti užteko vienintelio papildomo geno, įstatyto paprastoms zebražuvėms (Danio rerio). Molekulinės biologijos laboratorijose fluorescuojantys baltymai plačiai naudojami kaip labai patogūs genų veiklos ir viduląstelinių procesų eigos žymenys. Tad nenuostabu, kad kuriant žuvytes vandens taršos indikatores po promotoriais genų, kurių transkripcija iššaukiama sunkiųjų metalų ar kitų toksinų šoko, planuojama įstatyti fluorescuojančio baltymo geną. Užterštame vandenyje bus indukuojama šio baltymo sintezė ir žuvytės ims fluorescuoti. Vienas iš paruošiamųjų projekto, kurį siekia įgyvendinti Singapūro mokslininkai, darbų buvo gauti tiesiog fluorescuojančias zebražuves. Be to, buvo nustatyta, kad sukurti bioindikatoriai natūraliose ekosistemose veisiasi silpniau nei laukinio tipo žuvys, todėl nekelia pavojaus gamtinei pusiausvyrai. Tačiau pasaulyje šios žuvytės netruko išgarsėti ne tiek dėl savo bioindikatorinių savybių, kiek dėl skaisčiai raudono švytėjimo. Jos labai pakalusios tiesiog kaip akvariumo puošmena ir todėl kelia didelį rūpestį JAV aplinkos apsaugos institucijoms – dėl galimo neigiamo poveikio natūralioms ekosistemoms.
Glofish
Žinoma įvairių spalvų fluorescuojančių baltymų: medūzos Aequrea victoria žalias fluorescuojantis baltymas (GFP), jo dirbtiniai mutantai mėlynos, geltonos, ciano spalvų, raudoni iš kitų organizmų (Lippincot-Schwartz, Petterson, G.H., 2003). Tad jeigu bus įrodyta, kad įvedus fluorescuojančio baltymo geną žuvytės netampa pavojingos aplinkai, galiausiai galėsime džiaugtis visomis vaivorykštės spalvomis švytinčiais akvariumo gyventojais. Žinoma, nebūtina apsiriboti tik žuvytėmis: taip pat sėkmingai galima būtų modifikuoti namie auginamus augalus, kitus akvariumo gyvius.
Augalai
Žmogui įgimta ieškoti naujovių tiek mokslo, tiek meno, tiek kitose gyvenimo srityse. Šimtmečiais auginamos gėlės komponuojamos į naujo dizaino puokštes, o neretai ir dažomos rūšiai nebūdinga spalva. Arba keičiamos ilgai trunkančiu selekciniu naujų veislių kūrimo būdu. Iš kitos pusės, jau gana išsamiai ištirtas augalų pigmentų metabolizmas. Ir štai rezultatas: Japonijos mokslininkai genų inžinerijos būdu kryptingai pakeitė gvazdiko spalvą iš raudonos į mėlyną (Fukui Y. ir kt., 2003). Atsiveria plačios galimybės žaisti žiedų spalvomis: ne tik tiesiog pakeisti į pastovią kitą, bet galima būtų sukurti tokius augalus, kurie keičia žiedų spalvą priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ir kitų aplinkos ar augalo vidinių parametrų. Tereikia parinkti atitinkamus tų parametrų pokyčių indukuojamus promotorius ir prie jų prijungti spalvą lemiančius genus.
Baltažiedžio vairenio (Arabidopsis thaliana) žydėjimą reguliuojančių genų ir jų sąveikos tyrimai pateikė medžiagos bendros augalo išvaizdos ir žiedų sandaros naujovių modeliavimui. Atitinkamus genus inaktyvuojančios mutacijos lemia įdomius fenotipus: augalas pradeda žydėti vos sudygęs (augalo vernalizacija), susidaro ūgliai vietoje žiedų arba žiedai vietoje ūglių. Tipiškas gaubtasėklio augalo žiedas sudarytas iš keturių ratų: taurėlapių, vainiklapių, kuokelių ir piestelių. Pasitelkus mutacijas gaunami žiedai tik iš piestelių ir kuokelių, taurėlapių ir piestelių arba tik taurėlapių ir vainiklapių (Mouradov, A. ir kt., 2002). Pritaikius šiuos metodus kitiems augalams būtų galima gana greitai gauti naujais požymiais ir jų kombinacijomis stebinančios dekoratyvinės floros.
Fluorescuojančios akvariumo žuvytės – pirmieji, bet drąsūs biotechnologijų žingsniai į mūsų namus. Žinoma, genetiškai modifikuoti gyvūnai ir augalai dar labai negreitai užims selekcininkų produkcijos vietą – dėl griežtos kontrolės ir ilgalaikių saugumo įrodymų trūkumo. Tačiau labai tikėtina, kad tolimoje ateityje mūsų provaikaičių namus puoš pačių susikurti dekoratyviniai organizmai.
Genetiškai modifikuotas maistas ir augalai
Genų inžinerija sparčiai juda į priekį. Jai reikalingos milžiniškos investicijos ir kartu ji atneša daugybę galimybių kaip, beje, ir pavojų. Ja tikintys mano, kad pokyčiai duos milžinišką naudą gamtai ir aplinkai, maisto gamintojams bei vartotojams visame pasaulyje. Tuo tarpu jos kritikai labai bijo pavojaus gamtai ir žmonių sveikatai. Kaip yra iš tiesų?
Biotechnologijų šalininkai tvirtai tiki, kad naujasis mokslas duos galimybę „konstruoti“ maistinius augalus, išauginti didesnį derlių net ir sudėtingomis gamtos sąlygomis. Tai užtikrins pakankamą maisto kiekį ir patenkins vis augančios žmonijos poreikius.
Pagrindinės genetinių modifikacijų galimybės:
Didesnis derlius.
Efektyviau kontroliuojant parazitus ir piktžoles galima padidinti gaunamą derlių iki 10 procentų.Mažesnis įvairių herbicidų naudojimas (herbicidai – chem. medžiagos, naikinančios piktžoles).
Genetiškai modifikuoti augalai tampa atsparūs herbicidams. Šiais apipurškus dirbamą plotą, augalai išlieka, o piktžolės yra sunaikinamos. Purkšti reikėtų tik vieną kartą.Mažesnis įvairių insekticidų naudojimas (insekticidai – chem. medžiagos, naikinančios vabzdžius).
Sukurti augalai savyje jau turės tam tikrą insekticidą. Sumažėtų neigiamas poveikis gamtai – nes šiuo metu purškiami chemikalai dažnai taip ir nepasiekia savo tikslo, o nusėda gamtoje ir prisideda prie įvairių kenksmingų aplinkai medžiagų.Sumažėjusi dirvos erozija.
Viršutinio dirvos sluoksnio nykimas yra viso pasaulio problema. Nauja technologija leis beveik visiškai atsisakyti arimo – naujos augalų sėklos sėjamos į specialiais gręžtuvais padarytas duobutes. Neariant žemės, ji taps žymiai atsparesnė vėjo ir vandens eroziniam poveikiui.
Sausros tolerancija.Daugumoje besivystančių šalių didžiule problema tampa vandens trūkumas ir nuolat didėjantis žemės druskingumas. Jei mokslininkai sukurtų genetiškai modifikuotus augalus, kuriems šie faktoriai turėtų mažesnę įtaką, tai padarytų perversmą pasaulinėje maisto gamyboje.
Tačiau auga ir kritikų, tiek specialistų, žemdirbių, mokslininkų, tiek ir paprastų vartotojų, gretos. Vis garsiau diskutuoja apie genetinių modifikacijų keliamus pavojus. Pagrindiniai jų yra šie:
Sunkiai pritaikomas mokslas.
Kai kurie kritikai tiki, kad genetikos inžinieriai nesugebės išpildyti savo pažadų, nes augalo genetinė struktūra yra per daug sudėtinga. Šiuo metu mokslininkai neturi galimybių pilnai jos suprasti ir tuo labiau keisti. Pavyzdžiui, druskingumo toleranciją nulemia keletas tarpusavyje sąveikaujančių genų. Kuo sąveikaujančių genų daugiau, tuo sudėtingiau numatyti būsimus rezultatus. Pakeitus keletą iš jų, tam tikri šalutiniai efektai ilgą laiką gali likti nepastebėti.Pavojus ekosistemoms.
Manoma, kad biotechnologijų inžinieriai per daug dėmesio kreipia specialiems augalams ir nepakankamai jo skiria bendrai aplinkai, kurioje jie bus auginami. Nerimaujama, apie augaluose genetiškai patalpinamus insekticidus. Kenkėjai, nuolat susidurdami su tuo pačiu elementu, ilgainiui taps jam atsparūs (kaip bakterijos tampa atsparios antibiotikams). Kitas pavojus – kad šie augale patalpinti insekticidai sunaikins ir dalį naudingų vabzdžių – pvz. bičių. Taip pat egzistuoja pavojus, kad naujieji genai gali „peršokti“ į kitus organizmus, su nenuspėjamais ir nekontroliuojamais rezultatais. Tam tikri maistiniai augalai, turėdami ypatingų savybių, gali nustelbti kitų augalų populiacijas. Taip pat jie gali pasikeisti naujaisiais genais su bakterijomis ir vėlgi atnešti sunkiai numatomas pasekmes.Abejojama, ar išties sumažės chemikalų panaudojimas.
Gali būti kad per daug naudojant vieną ir tą patį chemikalą, galiausiai kenkėjai išvystys jam atsparumą, ir tai pareikalaus dar didesnio jo naudojimo, kitų cheminių medžiagų paieškos.Biologinės įvairovės praradimas.
Šiuo metu besivystančiose šalyse auginama milžiniška augalų įvairovė. Augalas turi galimybių prisitaikyti prie sunkių gamtos sąlygų. Pakeitus šias kultūras tik viena ar keliomis „superkultūromis“, nedidelė augalų įvairovė taps mažiau atspari įvairioms ligoms. Įmanomi dideli ligų protrūkiai.Pavojus sveikatai.
Šis pavojus daugiausia siejamas su žmogaus alerginėm reakcijom į naujus genus.
Nemaža dalis mokslininkų įrodinėja, kad dauguma kritikos genų inžinerijai kyla dėl nepakankamos informacijos ir kylančios isterijos, pakurstytos masinių informacijos priemonių. Kai kurie mokslininkai mano, kad biotechnologija iš esmės nesiskiria nuo kitų veisimo rūšių (daugelis augalų ir gyvūnų kilę dėl praeityje įvykusių mutacijų ar kitų genų pokyčių). Tuo tarpu kiti ginčija, sakydami, kad turi būti numatomi ir ekologiniai pavojai.
Mokslininkai tyrinėja, kaip panaudoti augalų savybes, kad jos padėtų žmonėms saugotis vėžinių susirgimų, gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, įveikti organizmo senėjimo veiksnius, įgyti kai kurių ligų imuninių savybių. Įvairios augalų ypatybės panaudojamos gaminant vitaminus, vaistus, vakcinas.
Mokslininkai mano, kad žmonėms vartojant išaugintus sukryžmintų augalų vaisius bei sintezės būdu gautus produktus ne viskas išeina taip, kaip norėtųsi . Bet, kaip pastebima, nepageidautinos ypatybės dažnai paaiškėja jau atsiradus organizme pakenkimui.Tai ir kelia susirūpinimą. Nelaimių neįmanoma numatyti, jei neatliekami išsamūs tyrimai, arba gerai nesusipažįstama su tyrinėjimų medžiaga, gerai neapsvarstomos pasekmės, vaikomasi vien rezultatų, arba gaunami neįtikėtini rezultatai ir laiku nesusigriebiama, ko reikėtų imtis toliau . Įvairūs šio pobūdžio darbai dažnai menkai kontroliuojami.
Akad. Vytautas Kontrimavičius tikina, kad valstybinės laboratorijos pavojaus grėsmės nesukels, didžiausiu teroristiniu ginklu genų inžinerija gali tapti tada, jei šiuo mokslu užsiima atsitiktiniai asmenys.
Pagal mokslininkų pateiktus apklausos duomenis, įvairių kraštų žmonės laikosi skirtingų nuomonių dėl transgeninių augalų auginimo. JAV net per 70 proc. gyventojų pritaria, kad tokie augalai būtų auginami, Kanadoje – šiek tiek daugiau nei 11 proc., Prancūzijoje – beveik 5 proc., Japonijoje – tik per 1 proc., Vokietijoje ir Australijoje pritariančiųjų žmonių nesusidaro net po 1 proc.
Dėstydamas savo medžiagą apie modifikuotus augalus ir ksenobiotikų metabolizmą, VU prof. habil. dr. Vytautas Petras Rančelis sakė, kad šioje srityje yra labai daug specifinių problemų, priminė tuos laikus, kai DDT milteliai buvo laikomi puikiu atradimu, ir tik vėliau susigriebta, kad DDT kaupiasi gyvuose organizmuose.
Kalbant apie medžiagų apykaitą organizmuose svarbu išmanyti konkrečius atvejus, sakė V. Rančelis, atsižvelgti į specifines augalų savybes, į tai, kurias medžiagas jie gali metabolizuoti. Tačiau gana sunku nuspėti, kas slypi mokslinių tyrimų darbuose, nes dažnai tenka susipažinti jau su gatavu produktu, neaiškios veislės kūrimo smulkmenos, tyrimai. Dėl pleotropijos taip pat gali atsirasti įvairių poveikių, sukeliančių naujus pakitimus, pavyzdžiui: veikiant modifikuotų augalų savybėms, žmogaus organizme gali pakisti hemoglobinas. Kaip minėta, panašių poveikių gali kilti labai įvairių, juos tyrinėti reikėtų taip pat plačiai. Poveikį organizmui gali padėti sukelti visai nenumatomos priežastys, pavyzdžiui, augalams žydint, gali ir vėjas nunešti žiedadulkes ant toliau žydinčių augalų ir įvykti susikryžminimas, taip pat modifikuotų augalų sėklų gali į dirvą patekti netyčia, toliau tokie augalai pradeda daugintis savaime. Be to, dažnai užsienio kompanijos, užsiimančios genų inžinerija, stengiasi į savo rankas paimti ir sėklininkystės ūkį. Tada jau iš tikrųjų, valgydamas tokios kompanijos išaugintą vaisių, daržovę ar javą, kažin ar žinosi, ką vartoji.
Nuomonių Įvairovė
Įvairių nuomonių girdėti apie genetiškai modifikuotą maistą nuo santūrios iki kraštutinės, kai rengiamos akcijos prieš genetiškai modifikuotą maistą. Kaip rodo visuomenės nuomonės sociologinės apklausos, vartotojai labai teigiamai žiūri į modernias biotechnologijas, tačiau jeigu jos naudojamos maistui, nuomonė keičiasi iš esmės ir dažniausiai yra neigiama. Štai vartotojai Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje labai neigiamai vertina genetiškai modifikuotą maistą, o Suomijos, Nyderlandų vartotojų požiūris į šį maistą pozityvesnis. Vartotojams labiausiai rūpi neištirtos genetiškai modifikuoto maisto pasekmės sveikatai ir aplinkai. Apsispręsti turi padėti informacija
Ar pirkti ir vartoti genetiškai modifikuotą maistą, vartotojui apsispręsti turi padėti informacija. Teisės aktai nustato, kad esant maisto produkto vienoje sudedamojoje dalyje daugiau negu 0,9 procento medžiagos, kilusios iš genetiškai modifikuoto organizmo, privalu pateikti apie tai informaciją vartotojui. Žinoma, ji gali būti nurodyta tik ženklinant prekes, t. y. etiketėje ant pakuotės, o jeigu gaminys neįpakuotas – šalia jo matomoje vietoje. Etiketėje turi būti užrašyta: “Genetiškai modifikuoti organizmai”, “Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų”, “Pagaminta iš genetiškai modifikuotų organizmų” (nurodyti jų pavadinimą).
Genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimą kontroliuoja
Tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimas griežtai kontroliuojamas. Lietuvoje priimtas ir galiojantis Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas numato tokios kontrolės mechanizmą, už tai atsakingas institucijas. Genetiškai modifikuotų organizmų dauginimas, auginimas, jų panaudojimas maistui, teikimas į rinką, importas, eksportas yra kontroliuojami išduodant specialius leidimus. Vienas pagrindinių vaidmenų, kontroliuojant genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimą, tenka Aplinkos ministerijai.