Riebalai

KAS YRA RIEBALAI?
 

Maisto riebalai – tai viena iš trijų pagrindinių maisto medžiagų, kurios kalorijų pavidalu teikia energiją mūsų organizmui (kitos dvi – tai baltymai ir angliavandeniai). Riebalų mes valgome su įvairiais produktais, tai pvz.: sviestas ant skrebučio ar plakta grietinėlė ant pyrago gabalėlio. Riebalai gali būti ir sunkiau pastebimi, jei yra “paslėpti” tokiuose
produktuose kaip riešutai ar pienas. Jų yra ir sausainiuose bei tešlainiuose (aliejus ar sviestas).

Maisto riebalai pagerina patiekalo aromatą, skonį ir išvaizdą, padaro valgį skanesnį. Kadangi riebalai lėčiau virškinami negu baltymai arr angliavandeniai, jie ilgiau būna mūsų skrandžiuose ir todėl jaučiamės sotūs.

Riebalai atlieka keletą pagrindinių funkcijų: raumenys iš jų gauna energijos (ypač per ištvermę lavinančius pratimus); jie palengvina nervų ir smegenų signalų perdavimą; jie išlaiko švelnią odą; reguliuoja kūno temperatūrą ir amortizuoja vidaus organus.
 
KAS YRA CHOLESTEROLIS?

Cholesterolis yra minkšta į vašką panaši medžiaga. Jos yra visose jūsų kūno dalyse. Tai kraujo srovės pernešama ląstelių, vitaminų ir hormonų statybinė medžiaga.
Yra du cholesterolio šaltiniai:
Cholesterolis, kurį sintetina jūsų kepenys.
Cholesterolis, kurį jūs gaunate suvalgęs tookių gyvūninių produktų, kaip kiaušiniai, mėsa, pieno produktai ir t.t.

Tyrinėjimai parodė, kad per didelis cholesterolio kiekis, gaunamas su maistu, padidina cholesterolio koncentraciją kraujo serume, ir tai savo ruožtu padidina vainikinių kraujagyslių ligos grėsmę.
 
“GERASIS” CHOLESTEROLIS IR “BLOGASIS” CHOLESTEROLIS

Cholesterolį kraujyje perneša li

ipoproteidai. Jie pagal tankį skirstomi į dvi rūšis:
Mažo tankio lipoproteidai – “blogieji” – kaupia cholesterolį vainikinėse arterijose.
Didelio tankio lipoproteidai – “gerieji” – pašalina cholesterolį nuo arterijų sienelių ir nugabena jį atgal į kepenis.
 
“BE CHOLESTEROLIO”

Kurį laiką kai kurios didelės maisto produktų firmos prie kepimo aliejaus gaminių klijuodavo etiketę “Be cholesterolio”. Maisto ir vaistų valdybos nuomone, užrašas buvo klaidinantis, nes iš tikro visuose augaliniuose aliejuose nėra cholesterolio. Tačiau aliejai yra šimtaprocentiniai riebalai, todėl Maisto ir vaistų valdyba nurodė maisto bendrovėms nutraukti tokį žymėjimą. Caveat emptor*.
 
“GERIEJI” IR “BLOGIEJI” RIEBALAI

Yra trejopi riebalai ir jie labai domina mitybos ir širdies ligų specialistus dėl savo poveikio cholesteroliui.
Sotieji riebalai. Jų daugiausiai turi gyvulinės kilmės produktai, kai kurie hidrogenizuoti augaliniai gaminiai ir tropinių augalų aliejai. Kambario) temperatūroje jie yra kieti. Jei vartosite daaug sočiųjų riebalų, sutriks organizmo gebėjimas pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujo. Cholesterolis, sluoksnis po sluoksnio, kaupiasi kraujagyslių sienelėse -kaip mineralinės medžiagos kaupiasi vandentiekio vamzdžiuose – sutrikdo kraujotaką ir dėl to organizmas sunkiau pasisavina deguonį bei maisto medžiagas.
Polinesotieji riebalai. Jų turi tokie plačiai paplitę aliejai kaip kukurūzų, safrolo, sezamo, sojos ir saulėgrąžų. Polinesočiosios riebiosios rūgštys pašalina cholesterolio perteklių ir padeda sumažinti jo koncentraciją kraujyje. Trūkumas tas, kad kartu su “bloguoju” cholesteroliu sumažėja ir “gerojo”.
Mononesotieji riebalai. Anksčiau buvo manoma, kad jie jo
okio poveikio cholesteroliui nedaro. Šiuo metu atrodo, kad jie mažina mažo tankio lipoproteidų koncentraciją ir nemažina didelio tankio lipoproteidų kiekio kraujyje. 0 tai jau teigiamas poveikis. Prie mononesočiųjų riebalų priklauso rapso, alyvų, migdolų, avokados ir žemės riešutų aliejai

 RIEBALAI
 Riebalai – labai koncentruotos energijos šaltinis, jie dalyvauja daugelyje organizmo cheminių reakcijų.
 Riebalai yra dviejų rūšių – turintys sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Jie skiriasi savo sudėtimi ir tuo, kaip veikla
jūsų organizmą. Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvulinės kilmės ir pieno produktuose. Nuo jų kraujyje daugėja cholesterolio, o tai savo ruožtu didina riziką susirgti koronarine širdies liga. Su daugeliu daržovių aliejų gauname nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios žymiai naudingesnės sveikatai.
 Riebus maistas
Daugelis žmonių Vakarų šalyse valgo tikrai per daug abiejų rūšių riebalų. Sveikai maitindamiesi, su riebalais turėtume gauti ne daugiau kaip 30% visų kalorijų. Kur tik įmanoma, vietoje sočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių riebalų reikėtų vartoti tuos, kurie turi nesočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių – taip sumažės rizika susirgti širdies ligomis.
 Svarbi maistingoji medžiaga
Per daug riebalų – negerai, tačiau tam tikro jų kiekio reikia, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Virškinant iš riebalų išsiskiria riebiosios rūgštys, įeinančios į ląstelės sandarą, taigi svarbios ląstelei augti ir atsistatyti. Kai kurie maistiniai riebalai – vertingas vitaminų A, D, E ir K šaltinis.
 Kaip jūsų organizmas sk

kaido maisto riebalus
Suvalgyti riebalai per skrandį patenka į žarnyną ir ten yra suskaidomi kepenų išskiriamų tulžies rūgščių. Kasos išskiriami fermentai suskaido riebalus į riebiąsias rūgštis ir glicerolį, kurie įsiskverbia į žarnyno sieneles. Ten šie elementai vėl susijungia tokiu santykiu: trys riebiųjų rūgščių molekulės ir viena gliceroliu molekulė. Susidaro trigliceridai, kuriuos organizmas gali panaudoti, kad gautų energijos.

Šiuos trigliceridus absorbuoja limfinė sistema ir perduoda į kraują. Kraujas juos kartu su baltymais ir cholesteroliu išnešioja po visą kūną.
 Energijos šaltinis
Riebiosios rūgštys ir glicerolis ląstelėms yra energijos šaltinis. Visi atliekami riebalai kaupiami po oda, taigi didėja svoris ir žmogus tunka. Dalis trigliceridų patenka į kepenis, kur yra panaudojami cholesteroliui gaminti.
 Sočiosios riebiosios rūgščiosios
 Daug riebalų, turinčiųjų riebiųjų rūgščių, yra svieste, taukuose, kiaulienoje, jautienoje, avienoje ir nenugriebtame piene, taip pat kai kuriuose augaliniuose aliejuose, pavyzdžiui, kokoso riešutų, palmių ir palmių sėklų aliejuje. Šie riebalai kambario temperatūroje būna kieti. Jei šių riebalų vartojama gausiai, paprastai kraujyje padaugėja cholesterolio, o tai didina pavojų susirgti koronarine širdies liga.
 Nesočiosios riebiosios rūgštys
 Nesočiųjų riebiųjų rūgščių turinčių riebalų gausu įvairių rūšių maiste. Šie riebalai kambario temperatūroje būna skysti. Jų turi žuvis ir paukštiena, nemažai jų ir margarine. Tačiau svarbiausias nesočiųjų riebiųjų rūgščių šaltinis – augaliniai aliejai. Šiuos riebalus galima būtų skirti į dvi kategorijas: mononesočiųjų ri

iebiųjų rūgščių turintys riebalai, kurių yra alyvų, žemės riešutų aliejuje bei avokado vaisiuose, ir polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turintys riebalai, esantys kukurūzų, saulėgražų ir sojos aliejuje. Abiejų rūšių riebalai naudingi jūsų širdžiai.
 Nematomi riebalai
Maistas, kuriame gausu riebalų, yra skanesnis ir sotesnis, todėl riebalų dedama į įvairius perdirbtus produktus, pavyzdžiui, mėsos gaminius, dešras, mėsainis, pyragaičius ir sausainius. Jei atidžiai skaitysite etiketes, turėtumėte rasti, kiek produktuose yra sočiųjų, riebiųjų rūgščių turinčių riebalų ir kiek riebalų iš viso.

Lipidai
Riebalai, arba lipidai – organiniai junginiai, sunkiai arba visai netirpstantys vandenyje. Į jų molekulių sudėtį įeina C, H, O ir P. Skirstomi į šias pagrindines grupes:
· Trigliceridai (gyvuliniai, arba taukai, ir augaliniai riebalai, arba aliejai) – sudaryti iš riebalų rūgšč· ių ir glicerolio. Tai, ar trigliceridas bus skystas, ar kietas, apsprendžia riebalų rūgšč· ių ilgis ir jose esanč· ių kartotinių jungč· ių skaič· ius: kuo trumpesnė anglies grandinė ir kuo daugiau joje dvigubų jungč· ių- tuo skystesnis lipidas;
· Vaškai – sudaryti iš riebalų rūgšč· ių ir alkoholio (pvz., ausų siera, kutikula);
· Fosfolipidai – sudaryti panašiai kaip trigliceridai, tik dar papildomai turi fosfatinę grupę (pvz., lecitinas). Tokie junginiai sudaro ląstelių plazminės membranos pagrindą;
· Steroidai sudaryti iš keturių susijungusių anglies atomų žiedų, besiskirianč· ių vienas nuo kito funkcinėmis grupėmis (pvz., testosteronas, cholesterolis). Cholesterolis atlieka ląstelių membranų struktūrizavimo vaidmenį, o steroidiniai hormonai perduoda įvairius signalus organizmo viduje, dėl savo hidrofobinės prigimties lengvai patekdami į visas ląsteles.
Lipidams būdingas didžiausias iš visų organinių molekulių, sutinkamų gyvuose organizmuose, vandenilio procentas, todėl riebalai yra naudojami energijos saugojimui. (Energija išsiskiria tuo metu, kai vandenilis reaguoja su oro deguonimi, susidarant vandeniui.

Leave a Comment