KVĖPAVIMO ORGANŲ INFEKCINĖS LIGOS. RŪKYMAS

Turinys:
Rūpinimasis kvėpavimo organų sveikata.......................3
Plaučių ligos..............................4
Nuo plaučių uždegimo galima mirti.........................5
Emfizema sumažina plaučių tūrį..........................7
Plaučių vėžį sukelia rūkymas.............................9
Plaučių vėžio paplitimas, etiologija..................10
Tabako sukeltos ligos pakerta vis daugiau moterų............11
Literatūra..............................13Rūpinimasis kvėpavimo organų sveikata
Žinome, kad visi kvėpavimo organai yra iškloti šilta, drėgna, gleivėta membranine plėve, kurią nuolat veikia aplinkos oras. Sveikatai gali turėti poveikį šio oro kokybė, apibūdinama jame esančiais teršalais ir mikrobais.

Į traktą patenka infekcija

Mikrobus dažnai vienas žmogus kitam perduoda per kvėpavimo takus. Vieno nusičiaudėjimo pursluose gali būti milijardai bakterijų ar virusų. Gleivinę saugo gleivės ir pastovus bllakstienėlių virpėjimas, bet jei užkrato elementų skaičius yra didelis ir mūsų atsparumas sumažėjęs, gali pasireikšti kvėpavimo takų infekcijos – peršalimas ir gripas.
Virusinė infekcija iš nosies ertmių gali išplisti į ančius (sinusitas), į vidurinę ausį (vidurinės ausies uždegimas), į gerklas (laringitas) ir į bronchus (bronchitas). Ūminis bronchitas paprastai gydomas antibiotikais. Antra vertus, lėtinis bronchitas nebūtinai yra infekcijos padarinys. Jį dažnai sukelia nuolatinis bronchų gleivinės dirginimas; joje pamažu vyksta degeneraciniai pokyčiai, taip pat netenkama blakstienėlių ir jų valomojo poveikio. Dažnai kosima, o žmogus tampa jautresnis kvėpavimo taakų infekcijoms. Paprastai lėtinis bronchitas pasireiškia rūkantiems cigaretes arba tiems, kurie būna prirūkytame arba užterštame ore.
Streptokokinė angina – tai labai ūmi gerklės infekcija, kurią sukelia bakterija Streptococcus pyogenes. Karščiuojama, ryti būna sunku. Skirtingai nuo virusinių infekcijų, streptokokinęanginą reikia gydyti antibiotikais. Negydoma ji

i gali sukelti komplikacijas.Plaučių ligos
Plaučių uždegimas ir tuberkuliozė yra dvi svarbios plaučių ligos, paprastai pagydomos antibiotikais. Kitos trys aptariamos ligos – emfizema, plaučių fibrozė ir plaučių vėžys – nepriklauso nuo infekcijos; daugiausia jas sukelia rūkimas.

BRONCHEKTAZINĖ LIGA
Bronchektazinę ligą sąlygoja daugelis faktorių. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Svarbiausi veiksniai yra nevisaverčiai bronchai (gali būti susilpnėjusi, praradusi elastingumą bronchų sienelė) ir kvėpavimo takų infekcijos (Haemophilus influuenzae, Streptococcus pneumoniae, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa). Bronchektazine liga dažniausiai serga jauni žmonės, tačiau paprastai ji prasideda jau vaikystėje ar net kūdikystėje (persirgus ūmiomis kvėpavimo takų ligomis). Vyrai šia liga serga dažniau negu moterys. Palankias sąlygas bronchektazinei ligai atsirasti sudaro rūkymas, alkoholizmas, dažni peršalimai, buvimas dulkėtoje aplinkoje.

Simptomai:
· Dusulys
· Apetito stoka
· Deformuota krūtinės ląsta
· Kūno masės mažėjimas
· Kosulys
· Skrepliavimas
· Nežymus kaarščiavimas
· Silpnumas
· Nuovargis
· Pelenų spalvos odaNuo plaučių uždegimo galima mirti
Daugumą plaučių uždegimo formų sukelia bakterijos ir virusai. Ypač reta plaučių uždegimo forma būdinga sergantiems AIDS. Ją sukelia pirmuonis Pneumocystis carinii. Kartais uždegimas vyksta atskirose plaučių skiltyse. Prisipildžiusios skysčio, sultys tampa neveiklios. Taigi, kuo daugiau skilčių yra apimta uždegimo, tuo rimtesnė infekcija.
Tuberkuliozė sugrįžo
Plaučių tuberkuliozę sukelia tuberkuliozės bacila (bakterija). Žmogui sergant tuberkulioze, jo alveolės sprogsta ir pakeičiamos neelastingu jungiamuoju audiniu. Atlikus odos mėginį, galima pasakyti, ar žmogus kada nors buvo užsikrėtęs tuberkulioze. Mė

ėginys – tai labai atskiesta bacilų ištrauka, kuri įšvirkščiama į odą. Jei žmogus niekad nebuvo užsikrėtęs bacilomis, jokios reakcijos nėra, bet jeigu imunitetas tuberkuliozės baciloms jau yra išsivystęs, atsiranda uždegiminis plotas, kuris labiausiai išryškėja po dviejų dienų. Kai šios bacilos užpuola plaučių audinį, ląstelės apie svetimkūnius sukuria apsauginę kapsulę ir atskiria juos nuo kūno. Ši mažytė kapsulė vadinama tuberkulioziniu mazgeliu. Kai organizmo atsparumas didelis, įkalinti organizmai žūva, bet kaip atsparumas mažas, tai jie galiausiai gali išsilaisvinti. Jei šviečiant krūtinę rentgeno spinduliais randama aktyvių tuberkuliozės židinių, žmogui skiriamas atitinkamas gydymas ligai lokalizuoti ir sunakinti bakterijas.
Iki XX a. Vidurio tuberkuliozė kasmet JAV pražudydavo apie 100 000 žmonių. Tada gydymas antibiotikais buvo labai efektyvus. Tačiau pastaraisiais metais tuberkuliozės atvejų vis daugėja, ypač sergančiųjų AIDS, benamių ir miestų varguomenės. Bet blogiausia, kad nauji štamai atsparūs antibiotikams. Todėl kai kurie gydytojai vėl norėtų pacientus izoliuoti ir gydyti juos sanatorijose.Emfizema sumažina plaučių tūrį
Emfizema vadinamas plaučių audinio suirimas, lydimas plaučių išsiplėtimo dėl užsiliekančio oro. Liga atsiranda dėl bronchiolių pažeidimo ir užakimo. Jei tai atsitinka, deguonis nepatenka į alveoles, o oras jose uždaromas. Uždarytas oras labai dažnai suplėšo alveolių sieneles, o ealastingumo praradimas apsunkina kvėpavimą. Ligonis dūsta ir gali kosėti. Kadangi dujų apykaitos plotas sumažėja, širdžiai ir smegenims nepakanka deguonies. Be to, širdis gr
reičiau dirba, kad pravarytų daugiau kraujo pro plaučius, o tai gali sukelti širdies ligas. Deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti žmogui depresiją, vangumą ir irzlumą.
Plaučių fibrozė yra pavojinga
Plaučių fibrozę gali sukelti įkvėptos įvairios dalelės, pvz. smėlio (silicio), anglies dulkių ir asbesto. Tai liga, dėl kurios plaučiuose susidaro skaidulinis jungiamasis audinys. Kpėpuojamasis tūris gali labai sumažėti, dažnai išsivysto vėžys. Kadangi asbestas buvo plačiai naudojamas kaip priešgaisrinis ir šilumą izoliuojantis sluoksnis, įvyko daug nekontroliuojamų kontaktų. Numatoma, kad dėl asbesto įkvėpimo (daugiausia darbo vietoje) 1990 – 2020 m. mirs apie 2 mln. žmonių.
Diagnostika ir diferencinė diagnostika
Lėtinis bronchitas diagnozuojamas remiantis keturiais kriterijais:

1) daugiau kaip du metus, kiekvienais iš jų daugiau kaip po tris mėnesius trunkančiu giluminiu (iš bronchų) skrepliavimu;
2) išplitusias sausiais, rečiau ir neskambiais drėgnais, karkalais;
3) tiriant rentgenologiškai, nustatomy padidėjusiu plaučių drūžėtumu, kai nėra kitos lokalizuotos, galinčios sukelti skrepliavimą, plaučių patologijos (tuberkuliozės, bronchektazinės ligos) požymių;
4) bronchų obstrukcijai būdingais funkcinių rodiklių pakitimais, kurie iš pradžių neryškūs, o paskui stiprėja.

Šią ligą reikia atskirti nuo faringito, tracheito, poūmio recidyvuojančio bronchito, tuberkuliozės, kitų struktūrinių lokalizuotų plaučių ligų.
Nuo faringito ir tracheito sunkiau skirti tik paprastą lėtinį bronchitą. Poūmio aktyvaus recidyvuojančio bronchito požymiai yra panašūs į lėtinio bronchito kliniką. Skiriasi tuo, kad bendra skrepliavimo trukmė esti trumpesnė nei 3 mėn. per metus, o paprastai būna 3-4 trumpi skrepliavimo epizodai.Plaučių vėžį sukelia rūkymas
Plaučių vė

ėžys pasitaikydavo dažniau vyrams negu moterims, tqčiau pastaruoju metu moterys dažniau miršta ne nuo krūties, o nuo plaučių vėžio. Tai galima susieti su didėjančiu rūkančių moterų skaičiumi. Atlikus skrodimus rūkaliams, paaiškėjo įprastos plaučių vėžio formos vystymosi etapai. Pirmiausia sustorėja ir sukietėja brochų gleivinės ląstelės. Po to netenkama blakstienėlių, todėl neišvengiama dulkių ir nešvarumų nuosėdų plaučiuose. Dar vėliau sukietėjusioje gleivinėje atsiranda ląstelių su išsigimusiais branduoliais. Navikas, sudarytas iš netvarkingų ląstelių, kuriose yra netipiški branduoliai, vadinamas lokalizuotu vėžiu. Kai tik dalis ląstelių atsilaisvina ir įsiskverbia į kitus audinius (tai vadinama metastaze), vėžys išplinta. Navikas gali augti tol, kol užkemša bronchą, ir oras nepatenka į tą plautį. Po to visas plautis subliūkšta, plaučio ertmėse uždarytos išskyros užkrečiamos, dėl to atsiradna plaučių uždegimas arba abscesas (lokalizuota pūlių susikaupimo vieta). Vienintelis gydymas – visai pašalinti plaučių skiltį ar visa plautį iki antrinio naviko susidarymo. Tokia operacija vadinama pneumonektomija, arba plaučio pašalinimu.
Tyrimais nustatyta, kad pasyvus rūkymas – tiesiog kvėpavimas oru su cigarečių dūmais – irgi gali sukelti plaučių vėžį ir daug kitų dėl rūkymo susijusių ligų. Jei žmogus nustoja aktyviai ir pasyviai rūkyti ir jei kūno audiniai dar nėra suvėžėję, tai jie paprastai per tam tikrą laiką atsistato.Plaučių vėžio paplitimas, etiologija
Plaučių vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Kasmet nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta beveik 1mln. žmonių. 2000 m. vien JAV buvo nustatyta apie 170 tūkstančių naujų plaučių vėžio atvejų, apie 160 tūkstančių žmonių mirė nuo šios ligos. Lietuvoje tais pačiais metais plaučių vėžys diagnozuotas 1626 žmonėms (1356 vyrams ir 270 moterų), 1372 mirė (1184 vyrai ir 188 moterys).
Dažniausiai šia liga serga vyrai. Šiuolaikinei medicinai kol kas nepavyksta sumažinti ligos paplitimo ir mirštamumo nuo jos, todėl plaučių vėžys išlieka aktuali medicinos problema tiek Lietuvoje , tiek pasaulyje.
Pagal audinių struktūrą (histologiją) skiriamos dvi plaučių vėžio formos:
1. Smulkialąstelis.
2. Nesmulkialąstelis.
Smulkialąsteliu plaučių vėžiu (SPV) serga apie 20 –25% visų sergančiųjų plaučių vėžiu. Lietuvoje kasmet registruojama per 300 naujų šios plaučių vėžio formos atvejų. Dėl greitos eigos ji pasižymi trumpu išgyvenamumu ir aukštu mirtingumu. Kasmet nuo smulkialąstelio plaučių vėžio Lietuvoje miršta apie 250 ligonių.
Pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių, sergančių SPV , yra rūkantys. Cigarečių rūkymas padidina riziką susirgti SPV apie 30 proc. Kita priežastis – ilgiau kaip metus trunkantis darbas didėlės radono koncentracijos aplinkoje. Tai didina tikimybę susirgti SPV apie 6 proc. Dar viena priežastis, galinti sukelti SPV, – jonizuojanti radiacija. 2-7 proc. riziką susirgti SPV padidina paveldimumas ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Plaučių vėžio gydymas

Smulkialąstelis plaučių vėžys yra dviejų pagrindinių rūšių: riboto išplitimo, kai liga apėmusi vieną krūtinės ląstos pusę, ir išplitęs, kai liga išplitusi į kitą krūtinės ląstos pusę arba nustatomos tolimosios metastazės. Apie 60 -70 proc. visų smulkialąstelio vėžio atvejų yra išplitęs SPV.
Gydymo taktiką lemia prognostiniai faktoriai, leidžiantys pasirinkti kuo efektyvesnį gydymą. Įvertinama tiksli auglio histologija, išplitimas, paciento būklė, amžius, gretutiniai susirgimai.SPV gydymas yra kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios vėžio formos gydymo metodas yra chemoterapija arba chemoradioterapija. Chirurgiškai galima gydyti tik I-II stadijos navikus, kombinuojant kartu su chemoterapija.
Tačiau daugumai ligonių liga progresuoja per pirmus metus ir būtina skirti II eilės chemoterapiją. Jai priklauso naujos kartos chemopreparatai.Tabako sukeltos ligos pakerta vis daugiau moterų
Dėl rūkymo sukeltų negalavimų Europos Sąjungoje miršta vis daugiau moterų. Štai 2000 m. dėl su rūkymų susijusių ligų (vėžys, širdies nepakankamumas ir t.t.) mirė mažiausia 148 tūkst. moterų – tai sukrečiantis skaičius. Europos komisijos pradėta kampanija “HELP” skatina merginas ir moteris liautis rūkius.

Cigaretė dabar didžiumoje ES šalių dažniau pakliūna į rankas penkiolikmetėms mergaitėms nei tokio pat amžiaus berniukams. Tikėtina, kad mergaitė ims rūkyti, jei:

” jos nuostatos apie rūkymą yra teigiamos, merginai trūksta savigarbos, žinių, ji yra linkusi rizikuoti ir maištauti;
” rūko jos tėvai, broliai bei seserys, artimesni draugai, ji gyvena bendruomenėje, kur rūkymas yra priimtinas įprotis, auga nepilnoje šeimoje, yra įsitraukusi į kitas žalingas veikas kaip gėrimas ar mėgaujasi ankstyvu lytiniu gyvenimu, jai trūksta socialinės paskatos;
” turi pakankamai atliekamų kišenpinigių ir yra veikiama tabako reklamos.

Daugumoje ES kraštų atotrūkis tarp rūkančių moterų ir vyrų siaurėja:
” merginos kartais griebiasi cigaretės, kad padailintų savo kūno formas – jos tiki, jog rūkymas yra būdas svoriui reguliuoti, taip pat, kad padidintų pasitikėjimą savimi ir savijautą;
” moterims, kurioms nepavyksta sėkmingai mesti rūkyti, pasiekia mažesnių mokslo ir karjeros rezultatų nei tos, kurios meta;
” produktų ir prekės ženklų rinkodara yra vis labiau orientuota į skirtingus moterų rinkos segmentus:
1. Skatinimas: merginos ir moterys yra viliojamos skelbimais, kuriuose rūkymas vaizduojamas kaip teigiamas ir raminantis reiškinys;
2. Produktai: nors ES nebeleidžia apibūdinti cigarečių kaip “silpnos” ar “vidutinio stiprumo”, rinkodara vis vien yra orientuota taip, kad tą informaciją perteiktų, tik kiek subtiliau, pavyzdžiui, skirtingomis spalvomis;
3. Kaina: tai yra itin svarbus rūkalų vartojimo faktorius.

Rūkymas turi pastebimą poveikį rūkančioms moterims:
” rūkymas yra vis svarbesnė moterų mirties priežastis, rūkymo sukeltų mirčių skaičius auga ir didės dar daugelį metų;
” susirgimas plaučių vėžiu tarp moterų vejasi susirgimus krūties vėžiu;
” rūkymas sukelia daug moterų negalavimų, kenkia vaisingumui;
” rūkymas yra svarbi moterų, gyvenančių skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, sveikatos būklės nelygybės priežastis – tai susiję su gyvenimo nepatogumais, mažesniu išsilavinimo lygiu, skurdu.

Literatūra:
1) Klinikinė pulmonologija, Vilnius “Mokslas” 1986 m.
2) Sylvia S. Mader Bilgojija II knyga, Vilnius 1999 m.
3) http://www.uspharmacist.com/ce/105057/pneumonia.jpg
4) http://uwcme.org/site/courses/legacy/threehourtour/images/BilatPneumPA.jpg
5) http://www.medicina.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=58817

Leave a Comment