Juodasis gandras

Retas galėtų pasigirti matęs šį paslaptingą didelių girių paunksmių gyventoją. Juodasis gandras – tai tiksli savo baltojo brolio kopija. Ūgiu pastarajam beveik nenusileidžia, sveria apie 3 kg. Paukščio plunksnos – daugiausia juosvos spalvos, tik krūtinė ir pilvas balti. Snapas ir plika oda apie akis ryškiai raudonos vyšnių spalvos. Juodos plunksnos žvilga žaliu, raudonu, auksiniu atspalviu. Įpratusiems dažnai matyti beveik naminiu tapusį baltąjį gandrą, juodasis atrodo keistai ir paslaptingai. Pirmą kartą pamačius, sunku patikėti, kad Lietuvoje iš viso gali būti tokių paukščių.

Juodieji gandrai lizdui dažniausiai pasirenka didelius tamsius miškus, dažniausiai drėgnus ar bent esančius netoli balų, ežerų ir upelių. Viena kita šių paukščių pora apsigyvena nedideliuose laukų miškeliuose, taip pat esančiuose netoli vandens telkinių, ypač jei ten yra aukštų senų medžių, tinkamų lizdui sukrauti. Lizdus jie krauna aukštai, dažniausiai lapuočiuose medžiuose: juodalksniuose, drebulėse, beržuose, ąžuoluose. gana dažnai juos galima aptikti įsikūrusius ir pušyse, eglyne.Lizdas – toks pat galingas statinys kaip ir baltojo gandro. Gana dažnai jame perima pakaitomis su plėšriaisiais paukščiais – šiais metais tame pačiame lizde peri juodieji gandrai, kitais – vištvanagiai, suopiai ar ereliai rėksniai, o po to – vėl gandrai. Pavasarį juodieji gandrai parskrenda balandžio mėnesį, truputį vėliau už baltuosius. Kiek vėliau ir išskrenda, žiemoja Vidurinėje ir Pietų Afrikoje, Šiaurės Indijoje. Sugrįžę pavasarį kiek paremontuoja lizdą, kuriame dažniausiai peri keletą metų. Patelė sudeda 3 – 5 žalsvo atspalvio, kiek mažesnius už baltojo gandro kiaušinius. Peri 30 – 35 dienas. Jaunikliai išsirita apaugę baltais it sniegas pūkais. Jų snapai geltoni, rausvos kojos. Juodieji gandrai – tylūs paukščiai. Jie nemoka taip kleketuoti snapais, kaip jų baltieji giminaičiai. Tik juodųjų jaunikliai triukšmingi. Reikalaudami maisto jie skleidžia savotiškus gagenimą primenančius garsus.

Maitinasi juodieji gandrai dažniausiai prie vandens. Suryja daug menkaverčių žuvelių. Be žuvų į juodųjų gandrų meniu dar įeina varlės, ypač rudosios (žaliųjų nemėgsta, o rupūžių iš viso nevalgo), pelės, kirstukai, kurmiai, driežai, dėlės, sliekai, vandens vabzdžių lervos, įvairiausi stambūs vabalai, žiogai, net smulkių paukštelių jaunikliai0Juodieji gandari gyvena Eurazijoje Vakarų Europos iki Ramiojo Vandenyno, Šiaurėje jų gyvenamoji zona siekia Suomių įlanką, Obės ir Amūro baseinus, Pietuose – Kinijos Pekino sritį, Iraną, Balkanus. Kaip rašė prof. T.Ivanauskas, šis paukštis neretas ir Lietuvoje. Per 1958 metais atliktą juodųjų gandrų apskaitą rasti 322 užimti lizdai. Apytiksliais duomenimis, tais metais Lietuvoje galėjo gyventi, iš viso kartu su jaunikliais, 1610 juodųjų gandrų.Viena juodųjų gandrų nykimo priežasčių prof. T.Ivanauskas laikė šių paukščių iššaudymą. Pasak profesoriaus, savo paslaptingumu ir neįprasta išvaizda jie sukelia medžiotojų aistras. Juodieji gandrai nušaunami vien dėl noro pažiūrėti į šį slapuką iš arčiau, pačiupinėti ir galop išmesti.Šiais laikais gandrai nyksta dėl tradicinių priežasčių: intensyvios miškininkystės, gausaus žmonių lankymosi net ir nuošaliuose miškuose, aplinkos teršimo.Juodieji gandrai įrašyti kaip reta rūšis į Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities raudonąsias knygas. Į Lietuvos raudonąją knygą jie įrašyti nuo 1976 metų. Šie paslaptingi paukščiai saugomi Čepkelių, Kamanų, Viešvilės rezervatuose, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos nacionaliniuose parkuose, Gražutės ir kt. draustinuose. Saugoti reikia esamas lizdavietes ir rengti pagrindus naujiems lizdams.Draudžiama kirsti medžius su lizdais. Taip pat juodasis gandras saugomas draudžiant plynai kirsti mišką arčiau nei 100 m. nuo medžių su lizdais. Veisimosi metu (nuo kovo 1d iki rugpjūčio 1d.) reikalaujama riboti žmonių lankymąsi bei nevykdyti jokios ūkinės veiklos bent 200 m. atstumu nuo lizdo.

Literatūra

1. Lietuvos tsr raudonoji knyga, 1984 metai2. www.google.lt/images/Juodasis+Gandras3. www.ktu.lt/~lgi/gamta/