Nervu sistemos konspektas

Organizmo funkcija reguliuoja nervų sistema(nervinis reguliavimas) ir cheminės medžiagos, patenkančios į kraują- hormonai(humoralinis reguliavimas).
Hormonai- tai biologiškai labai aktyvios medžiagos, susidarančios vidaus sekrecijose(endokrininėse) liaukose.(veikia medž.apykaitą,organizmo augimo, vystymosi procesus)
Vykstant neurohumoralinio reguliavimo procesams, visas organizmas dirba darniai, gali prisitaikyti prie įvairių aplinkos pokyčių, palaikoma pastovi jo vidinė terpė.
Organizmą sudarančių ląstelių, audinių, organų ir jų sistemų darni veikla vadinama reguliavimu.
Nervinis reguliavimas- tai procesas, kurio metu organizmo funkcijas nerviniais impulsais reguliuoja nervų sistema.
Humoralinis reguliavimas – biologiškai aktyvių medž.- hormonų- patekimas į kraują ir jų išnešiojimas krauju į audinius bei pooveikis ląstelėms.(seniaus.)
Organizmo funkcijų nervinio reguliavimo procesas vyksta daug greičiau ir tiksliau negu humoralinio, nes tai atlieka nervų sistema.
Pagrindinės funkcijos yra šios:
1)reguliuojami visi organizmo gyvybiniai procesai;
2)garantuojama darni įvarių organų ir jų sistemų veikla;
3)palaikomas organizmo ryšys su aplinka.
Žmogaus galvos smegenys lemia sąmoningą žmogaus veiklą, abstraktų mastymą, gebėjimą dirbti, kalbėti, bendrauti su kitais žmonėmis, kurti ir suprasti meną.
Nervų sistemaąCentrinė; PeriferinėąSomatinė; Autonominėą Simpatinė; Parasimpatinė

CNS-centrinė nervų sistema.
PNS- periferinė nervų sistema.
Nervų sistemą sudaro nervinis audinys .
Nervinis audinys susideda iš neuronų ir neuroglijos ląstelių(parakminio audinio ląstelių).
Neuroglijos ląst. Attlieka maitinimo,atraminę, ir apsauginę funkc.(tų lastelių 10kart. Daug.nei neuronų)
Neuronai-pagrindinės nervinio audinio ląstelės, reguliuojančios nervų sistemos funkcijas.(turi kūną ir ataugas)
Dendritai – trumpos, išsišakojusios ataugos, pilkos spalvos nervinius impulsus perduoda į nervinės ląstelės kūną.(daug)
Aksonai- ilga, nelabai išsišakojusi, baltos spalvos atauga, nervinius impulsus perduoda po

o visą organizmą.(mielininiai,nemielininiai)
Nervinę ląstelę sudaro kūnas kuriame yra branduolys, mitochondrijos, goldžio kompl., endopalziminis tinklas, visi kiti ląstelės organoidai.Kūne yra mediatoriai(gamina cheminius junginius acetilcholiną, noradrenaliną, norepifriną).
Somatinės sistemos mediatorius- Acetilcholinas.
Parasimpatinės sistemos mediatorius-acetilcholinas.
Simpatinės sistemos med.-norepinefrinas.
Neuronai būna:
Sensoriniai-įcentriniai-juntamieji-receptoriniai- perduoda nervinius siganlus iš jutimo receptoriaus į CNS.
Motoriniai-išcentriniai-judinamieji- perduoda nervinius signalus iš CNS į raumenis ir liaukas.
CNS sudaro galvos ir nugaros smegenys.
PNS sudaro nervai ir nerviniai mazgai.
Nervų sistemos dalis reguliuojanti griaučių, raumenų veiklą, vadinama somatine.
Nervų sistemos dalis reguliuojanti vidaus organų veiklą ir jų sistemų veiklą –autonominė- vegetacinė nervų sistema. Ji turi įtakos homeostazei, vidaus lygiųjų organų darbui, liaukų, širdies veiklai. Kartu su endokrinine sistema, ji reguliuoja šalinimo procesus, H2O apykaitą, dauginimosi funkciją.
Vegetacinė nervų sistema susideda iš dviejų dalių:simpatinės ir parasimpatinės.
Organizmo atsakomoji reakcija į dirginimą- refleksas.
Kelias, kuriuo sklinda nerviniai impulsai, vadinamas reeflekso lanku.
Reflekso lankas susideda iš : receptoriaus; sensorinės, įcentrinės, juntamosios dalies; CNS dalies(įterptinis neuronas); motorinės, judinamosios, išcentrinės dalies; vykdomojo organo,raumens, efektoriaus.
Impulsas- elektrinės prigimties signalas, plintantis nervinėmis ląstelėmis.100-130m/s.
Neuronų kūnai išsidėstę daugiausia galvos bei nugaros smegenyse ir nerviniuose mazguose, o ataugos sudaro išeinančius i periferiją nervus.
Turintys ryšį tarp juntamųjų ir judinamųjų neuronų vadinami įterptiniais.(pagal funkciją)
Juntamieji, judinamieji ir mišrūs (pagal sudarančias nervines skaidulas).
Nervinių ląstelių ataugos padengtos apvalkalėliais – nervinės skaidulos.

Galvos smegenys sudarytos iš: pailgųjų, tarpinių, vidurinių, užpakalinių( tilto ir smegenėlių), galinių(didieji pusrutuliai) smegenų.
Smegenų kamienas sudarytas iš

š:pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų.(12 porų galvinių nervų 10-i klajoklis nervas.)
Tarpinės smegenys sudarytos iš: trečio skilvelio, hipotalamo(pagumburis), gumburo.
Didieji pusrutuliai sudaryti iš:kaktinės, momeninės , pakaušinės, smilkininės srities.
Limbinės sistema sudaryta iš: gumburo, hipotalamo, kaktinės ir smilkininės pusrutulių dalių giluminės pilkosios medž.
Pailgųjų smegenų funkcija yra:kontroliuoja širdies plakimą, kvėpavimą, kraujagyslių tonusą(kraujo spaudimą), virškinimą.
Tilto funkcijos: reguliuoja kvėpavimo greitį, yra refleksinia centrai,susiję su galvos judesiais, reaguoja į regos ir klausos dirgiklius.
Vidurinių smegenų funkcijos:turi regos,klausos, lytėjimo centrus.
Hipotalamo funkcijos :palaiko organizmo homeostazę(vidinės aplinkos padtovumą); jame yra alkio, miego troškulio, kūno temperatūros, vandens balanso, kraujo spaudimo reguliavimo centrai; kontroliuoja hipofizę,endokrininę ir nervų sistemą.
Gumburo funkcijos:į jį atkeliauja visi sensorinia impulsai, kuriuos jis nukreipia į atitinkamas pusrutulių sritis;surenkanti ir paskirstanti informacija smegenų dalims.
Smegenėlių funkcijos:koordinuoja judesius, užtikrina, kad griaučių raumenys durbtų tolygiai, grakščiai; reguliuoja raumenų tonusą ir impulsų perdavimą į raumenis, kurie palaiko kūno laikyseną.Gauna informaciją iš vidinės ausies ir siunčia impulsus į raumenis, kurie kai reikia atstato pusiausvyrą.
Kaktinės srities funkcijos:reguliuoja sąmoningą mąstymą, reguliuoja valingus griaučių raumenų judesius, reguliuoja rijimo, kramtymo, liežuvio judesius.
Momeninės srities funkcijos:sensorinia judesiai kontroliuoja temperatūros, lytėjimo, spaudimo, skausmo odoje pojūčius.
Pakaušinės srities funkcijos: kontroliuoja regą.
Smilkininės srities funkcijos: kontroliuoja klausą ir uoslę.
Limbinė sistema reguliuoja:atmintį (trumpalaikę ir ilgalaikę).
Ligos: stresas-įtampos būsena,neurozė-lėtinis nervinės veiklos sutrikimas,smegenų sukrėtimas,meningitas- smegenų dangalų uždegimas,encefalitas-galvos smegenų uždegimas, insultas- kraujo išsiliejimas į smegenis, poleomielitas- nugaros smegenų pilkosios me
edž. Pažeidimas.
Žievės paviršius 2000-2500 cm 2.
2-5mm storio sluoksnį žievę sudaro pilkoji medžiaga.
Smegenys žmogaus 1020-1970g 1/35 arba 1/40; vyrų- 1438g, moterų- 1263g(sueikvoja 0,25kW energijos) chem.j.lybingo 1325g, rašyt.A.Franso- 1017g, Bairono 2238g, I.Turgenevo- 2012g, F.Šilerio 1871g, dramblio 4971g 1/560, banginio 6800g 1/15000, šuns 1/250.
Nugaros smegenys- tai galvos smegenų tąsa, maždaug piršto storio (1cm), 45cm ilgio ir sveria apie30g.
Priekinės šaknelės sudarytos iš judinamųjų nervinių skaidulų, o užpakalinės- iš juntamųjų nervinių skaidulų.
Nervinis mazgas-nedidelis sustorėjimas, juntamųjų neuronų kūnų sankaupa.(31 nugaros smegenų nervų pora)
Skersiniame pjūvyje H raidėje pilkoji medž, o aplink baltoji.
Kylantieji nugaros smegenų laidai- impulsai iš nugaros smegenų eina į galvos smegenis, nusileidžiantieji- impulsai eina iš galvos smegenų į nugaros smegenis.
Nugaros smegenyse yra širdies, skrandžio, šlapimo, pūslės, lytinių organų refleksų centrai.
Kiekvienas vegetacinis nervas turi nervinį mazgą.
Organas Simpatinis efektas Parasimpatinis
Akies vyzdys Išsiplečia Susiaurėja
Bronchai Plečiasi Siaurėja
Širdies dažnis Didėja Mažėja
Skrandž. Ir žarnyno jud. Silpnėja Stiprėja
Šlapimo pūsl. Raumenys Atsipalaiduoja Susitraukia
Vidinis šlapim.pūsl raukas Susitraukia Atsipalaiduoja

Leave a Comment