Nervų sistemos ontogenezė
Ontogenezė – nuoseklus individo vystymąsis. Nuo atskiro individo atsiradimoiki jo mirties.Embriogenezė – embriono vystymasis. Embriogenezė
Zigota gastrulation 1.ektoderma: 1.centrinė nervu sistema
2.periferinė nervų sistema 3.epidermis 2.mezoderma: 1. griaučiai 2.raumenys 3.kraujagyslės 3. endoderma: 1. kepenys 2.žarnynas
3. blužnis
Nervų sistemos vystymasis
4 – 6 nėštumo mėnesiais kūdikis turi aiškias galvos ir nugaros smegenis.Paskutiniais nėštumo mėnesiais kūdikio smegenys tik auga. 5; 7; 11 nėštomosavaitėmis toksinės medžiagos, patekusios per placentą, gali pakenktikūdikiui, nes jis dar neturi apsaugos. Moterimis reikia rūpintis nėštumopradžioje.Iki 6 metų: vystosi smegenys.Apie 10 gyvenimo metus susiformuoja užtvara tarp galvos smegenų ir stuburo,kuri praleidžia reikiamas medžiagas į smegenis. Iki tol vaikai yra labaipažeidžiami. Galvos smegenyse yra gaminamos nervinės ląstelės. Jųpagaminama 250 tūkst. nervinių ląstelių. Po mėnesio iš jų lieka 1/100nervinių ląstelių, o po metų apie 10% nervinių ląstelių.21 gyvenimo metais galutinai išsivysto nervų sistema.Iki 35 metų reikia apsirūpinti palikuonimis.Nuo 45 metų prasideda senėjimo procesas.
Nervinis audinys
Nervinės ląstelės skirstomos į:Vienpolinis neuronas – turi vieną ataugą.Bipolinis neuronas – turi dvi ataugas.Daugiapolinis neuronas.Pažeidus neuroną abu jo galai sustorėja, vyksta uždegiminė reakcija. Perparą suauga 1 – 4 mm.
Neurono sandara ir savybės
|Visos ląstelės |Neuronai ||Membrana |Sąveikauja tarpusavyje ||Citoplazma |Protoplazminės ataugos || |(skaidulos) ||Branduolys |Turi sinapses ir || |neuromediatorius ||Mitochondrijos |Dirginimas pereina į || |susijaudinimo būklę, sužadina || |impulsus ir juos perduoda || |neurofibrilėms ||Organoidai |Citoplazmoje randama tigroidinė || |medžiaga – Nislio kūneliai |
|Aksonas |Dendritas ||Perduoda informaciją iš ląstelės kūno |Atneša informaciją į ląstelės kūną ||Neturi ribosomų |Turi ribosomas ||Turi mielino apvalkalą |Neturi mielino apvalkalo ||Gali labai nutolti nuo ląstelės kūno |Yra netoli ląstelės kūno |
|Lygus paviršius |Nelygus paviršius ||Ląstelė turi vieną aksoną |Ląstelė turi daug dendritų |Sinapsių rūšys
Centrinė nervų sistemaUžtikrina kontaktą tarp centrinės nervų sistemos ir nervinių ląstelių.
Periferinė nervų sistema
1. Mioneuralinės – kontaktas tarp aksono ir raumeninių skaidulų; 2. Neuroepitelinės – reguliuoja liaukinio aparato veiklą.
Pagal impulso kilimo rūšį sinapsės skirstomos į: 1. chemines – nervinio impulso perdavime dalyvauja bioaktyvi medžiaga – mediatorius; 2. elektrines – nervinis impulsas pereina elektrinių signalų pavidalu.
Hoškinso eksperimentas
Į du indus patalpintos dvi širdys. Pirmajame inde širdis patalpinta įfiziologinį tirpalą ir prie jos prijungtos žarnelės. Antrame inde buvoširdis, kuriai nieko nebuvo prijungta. Šie du indai buvo sujungti žarnele,per kurią buvo varinėjamas skystis iš vieno indo į kitą. Buvo sudirgintapirmoji širdis, kurios veiksmus po kurio laiko atkartojo antroji širdis.Pirmoji širdis išskirdavo medžiagą, kuri vadinasi mediatoriumi, ir peržarnelę ta medžiaga patekdavo į antrąjį indą.
Nervinė ląstelė
Ramybės potencialas: be mielino: su mielinu:+ + + + + – + – + – + – + ++ + +___________ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _– – – – – – – + – + – + – + – – – – –___________ _ _ _ _ __ _ _ _ _ _
Mediatoriumi vadiname biologiškai aktyvias medžiagas, kurios perduodaimpulsą iš neurono į neuroną arba organą. Mediatorius gaminamas nervinėsląstelės branduolyje arba kai kurių ląstelių aksonuose ir kaupiasi aksonoterminalinio arba galinių galūnių pūslelėse. Ramybės metu pūslelėmssąveikaujant su membrana, pūslelės sprogsta ir į galūnę bei sinptinį plyšįišsiskiria tam tikras kiekis mediatoriaus, kurį ramybės metu neutralizuojaesanti kita medžiaga – antimediatorius.Atėjus nerviniam impulsui, suaktyvinamas pūslelių sukibimas, todėl galūnėjeišsiskiria daugiau mediatoriaus nei įprasta. Susidaręs perteklius patenka įsinaptinį plyšį, iš kurio per postsinaptinje galūnėje receptorius taip pattos pačios rūšies mediatoriaus prteklių, kuris vėliau perdirbamas į nervinįimpulsą be jokio papildomopadirginimo į raumenis.
Mediatoriaus skirstymas: 1. smulkiamolekulinis, kuriems priklauso acetilcholinas (universalus). Jo randama periferinėje ir centrinėje nervų sistemose. Pagrindinė
funkcija: tonuso palaikymas. Nesant acetilcholino, susilpnėja raumenys. Taip pat šiai grupei priklauso dofaminas ir noradrenalinas. Dofaninas dalyvauja raumenų tonuso, dėmesio, emocijų palaikyme. Sumažėjus jo, vystosi Parkinsono liga, silpnėja dėmesio koncentracija. Manoma, kad dalyvauja šizofrenijos išsivystime. Noradrenalinas dalyvauja reguliuojant kraujagyslių spindį ir aktyvinant simpatinės nervų sistemos veiklai. 2. aminorūgštys. Labiausiai paplitusi: piraminas, kuris gali sukelti kraujospūdžio padidėjimus, insultus. Naudojamas: depresijų gydymui. 3. peptidai. Baltyminės kilmės medžiagos. Populiariausias antinkščių išskyrimas: enkepalinas, lytinių liakų gonadtropinas arba MAD, kurie veikia kaip smulkiamolekuliniai skaidytojai, aktyvina koncentraciją neuronuose, naudojamas depresijai, raumenų nusilpimo gydymui.Neuroglija
Neuroglija – tai sudedamoji nervinio audinio dalis, kurią sudaro ląstelės –gliocitai. Neuroglija sudaryta iš įvairių formų ir dydžių ląstelių, kuriosskirstomos į: 1. makrogliją. Sudaro centrinės nervų sistemos aparatą, iškloja galvos smegenų skilvelius. Kai kurios makroglijos ląstelės atlieka fagocitavimo funkciją, t. y. sunaikina žuvusias ląsteles. 2. olegodendrija. Gaubia neuronų kūnus centrinėje ir periferinėje nervų sistemose, įeina į mielino sudėtį. 3. mikroglija. Mažos, judrios, fagocituojančios ląstelės. 4. Švano ląstelės. Gamina mieliną periferinėje nervų sistemoje.
Jungiamasis audinysJungiamasis audinys – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmohomeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Įeina įgalvos ir nugaros smegenų apvalkalus. Periferiniuose nervuose sudaronervinių kamienų ir atskirų skaidulų apvalkalus. Jame gausu kraujagyslių,kurios maitina periferinius nervus. Funkcija: apsauginė ir maitinamoji.
Nugaros smegenys
Visa nervų sistema skirstoma į CNS ir PNS. CNS sudaro galvos irnugaros smegenys. PNS sudaro nervinio audinio dalys, esančios už smegenųribos. Stuburas skirstomas į kaklinę, krūtininę, juosmeninę ir kryžminędalis. Atitinkamai yra skirstoma ir nugaros smegenys. Vyrų nugaros smegenysyra api 45 cm, o moterų apie 43cm. Nugaros smegenys po gimimo į ilgį auganedaug, auga tik slanksteliai. Nugaros smegenų struktūra: nugaros smegenų priekiniame ir
užpakaliniame paviršiuose per vidurį tęsiasi vagos; priekinė vaga gilesnėuž užpakalinę. Šios vagos dalija nugaros smegenis į dvi simetriškas dalis.Kiekvienos dalies šoniniame paviršiuje matyti mažiau ryškios priekinė iružpakalinė šoninės vagos, pro kurias išeina priekinės ir užpakalinėsnervinės šaknelės, t. y. nervai. Priekinės šaknelės sudarytos išišcentrinių judinamųjų skaidulų. Priekinės ir užpakalinės šaknelėstarpslankstelinių angų pradžioje susijungia tarpusavyje ir sudaro mišriusnugarinius nervus. Netoli jungties vietos kiekvienoje užpakalinėješaknelėje yra nedidelis sustorėjimas, vadinamas nugariniu mazgu. Pilkoji medžiaga sudaryta iš neuronų kūno. Joje galima išskirti dupriekinius ir du užpakalinius ragus. Visuose raguose randamos smulkiosnervinės ląstelės. Į rago gilumą randama akytoji medžiaga, o pilkosiosmedžiagos centre stebimas nugarinės smegenų kanalas, kuriuo cirkuliujalikvoras (smegenų skystis). Pilkoji medžiaga, jungianti priekinius iružpakalinius ragus, vadinama tarpiniu ruožu. Pilkosios medžiagos centreeina siauras centrinis kanalas. Užpakalinių ragų pagrinde randamas krūtininis branduolys, kurį sudaroįterptiniai neuronai ir juntamieji branduoliai. Įterptinių neuronų dėkaperduodama informacija. Šoniniuose raguose randamas simpatinės nervų sistemos vegetacinėsdalies centrai, kurie jungiasi į atskiras nervinių ląstelių grupes,sudarydami leteralinę tarpinę medžiagą. Priekiniai ragai sudaryti iš somatinių judinamųjų branduolių, kuriekiekvienoje pusėje jungiasi į tris stambius branduolius: 1. medialiniai 2. lateraliniai (geriau išsivystę sustorėjimuose) 3. centriniai (arčiausiai centro). Priekinių ragų neuronai skirstomi į: 1. ALFA motoneuronai 2. GAMA motoneuronai ALFA motoneuronai turi didelius dendritus,didelis aksonų diametras.Pagrindinė funkcija – įnervuoti galūnių raumenis. GAMA motoneuronai sudaryti iš gerokai smulkesnių ląstelių. Neturididelio spindžio aksonų. Jie palaiko ryšį su žemiau gulinčiais nerviniaislaidais. Baltoji medžiaga supa iš išorės pilkąją medžiagą. Ji sudaryta iškylančių, įcentrinių, ir nusileidžiančiųjų, išcentrinių laidų. Nugarossmegenų paviršiuje esančios vagos dalija kiekvienos pusės baltąją medžiagąį tris pluoštus: 1. užpakalinis pluoštas, yra tarp užpakalinės ir šoninės užpakalinės vagų. 2. šoninis pluoštas, yra tarp užpakalinės ir priekinės šoninių vagų. 3. priekinis pluoštas, yra tarp priekinės ir prikinės šoninės vagų. Visi šie pluoštai sudaryti iš nervinių skaidulų, kurios skiriamos įtris grupes pagal tai, kokias dalis jungia: 1. skaidulos, kurios jungiaatskiras nugaros smegenų dalis, esančias įvairiame aukštyje; 2. skaidulos, einančios iš galvos smegenų į nugaros smegenis; 3. skaidulos, kurios yra dalinai užpakalinių šaknelių skaidulų tęsinys, dalinai nugaros smegenų tęsinys, kylantis į galvos smegenis. Skaidulos, kurios patenka į nugaros smegenis užpakaliniuose raguose,eina dviem skirtingomis kryptimis: 1. keliauja į tos pačios pusės šoninį ragą, į savo įterptinius neuronus arba nukeliauja į priešingos pusės šoninius ragus ar tinklinį darinį (retikulinę formaciją); 2. kyla į viršų kartu su užpakaliniu šulu, t. y. pereina į baltosios medžiagos sudėtį, sudarydami nugaros smegenų laidą. Priekiniai (motoriniai) ragai. Nervinis impulsas, atėjęs iš galvossmegenų į priekinius ragus, išeina pro tos pačios pusės nugaros smegenųpriekinį ragą. Iš nugaros smegenų, susijungiant priekinėms ir užpakalinėms šaknelėms,išeina mišrūs nugariniai nervai. Nervas, išeinantis iš stuburo smegenų protarpslankstelinę angą, skyla į keturias šakas: 1. priekinę šaka, kuri nueina priekine liemens siena ir galūnėmis. Ją sudaro juntamosios ir motorinės skaidulos. Įnervuoja odą, kaklo raumenis, priekinį ir šoninį liemens dalis… Ši prikinnė šaka sudaro kai kuriose kūno vietose sudaro atskirus sustorėjimus, vadinamus PLEXUS. Pleksitas – nervinių šaknelių uždegimas. 2. užpakalinė šaka, kuri eina į nugaros raumenis, pakaušio odą. Sudaro juntamosis ir motorinės skaidulos. Įnervuoja sprando raumenis, sėdynės odą. 3. jungiančioji šaka, įsilieja į simpatinių nervų kamieną. 4. dangalinė nervų šaka, eina atgal į stuburo kanalą. Iš nugaros smegenų nervai išeina nuosekliai, sudarydami 31 porą mišriųnugaros nervų. Nugarinis nervas ir smegenųatkarpa, iš kurios išeinašaknelės, sudaro nugaros smegenų segmentus. Vienas nugaros smegenųsegmentas įnervuoja tris skersines kūno atkarpas. Pagrindinės nugaros smegenų funkcijos: 1. refleksinė (pilkoji medžiaga) – tvarko sudėtingus ir vegetacinius refleksus. 2. laidinė (baltoji medžiaga) – jos dėka nervinė informacija perduodama į galvos smegenis nusileidžainčiaisiais laidais iš galvos smegenų į nugaros smegenis ir pravedančiaisiais laidais, kuriais kyla impulsai iš juntamųjų ir įterptinių neuronų bei perduodama į judinamuosius neuronus.Galvos smegenys
Galvos smegenys|pailgosios smegenys |Galvos smegenų kamienas ||tiltas | ||vidurinės smegenys | ||smegenėlės |Kyla nesutarimai, ar ||tarpinės smegenys |priklauso galvos || |smegenims, ar ne ||didieji galvos smegenų | ||pusrutuliai | |
Galvos smegenų kamienas pagal buvimo vietą:viršutinę kamieno dalį, kurią sudaro keturkalnė, dangtis, smegenėlių burės,kai kurios perskiria smegenėlės;vidurinę kamieno dalį sudaro ketvirtasis smegenų skilvelis, branduoliųgrupės, priklausančios ekstra piramidinei sistemos tinkliniam dariniui,visi kylantys galvos pusrutulio laidai ir kai kurie nusileidžiantiejilaidai (dalinai laidinė, dalinai branduolinė);apatinė kamieno dalis. Dalis tilto, pailgosios smegenys irnusileidžiantieji laidai, kurie jungia galvos ir nugaros smegeni, irskersinio tilto – smegenėlių laidas, kuris jungia tiltą su smegenėlėm. Smeganų kamieno funkcijos:jame prasideda didžioji dalis galvinių nervų;neuronų sankaupos – centrai, kontroliuojantys širdies ir kraujagysliųfunkcijas, kvėpavimą, daugelį virškinimo funkcijų;dalyvauja formuojantis skausmo suvokimą;reguliuoja raumenų refleksus, susijusius su poza ir pusiausvyra;išsidėstęs tinklinis darinys;išsidėstę miego ir budravimo reguliavimo centrai.
Pailgosios smegenys
Savo forma primena nukirstą kūgį, kurio pagrindas atkreiptas į tiltą,o viršūnė be ryškios ribos pereina į nugaros smegenis. Jų ilgis apie 2,5
cm. Čia randamos tokios pačios vagos kaip ir nugaros smegenų. Abiejosepusese priekinės vagos matoma iškilimai, tai yra piramidės, kurias sudaropagrindinis žievinis, nugarinis laidas (Tr. Corticospinalis). Pailgųjų smegenų išilginėje priekinėje vagoje, piramidėje einapynimas, yra piramidinė kryžmė, kuri skiria nugaros smegenis nuo pailgųjųsmegenų. Tarp priekinės ir užpakalinės vagų yra sustorėjęs darinys –alyvos. Čia randami nerviniai branduoliai. Tarp užpakalinės ir šoninės vagųrandamas grakštusis ir pleištinis pluošteliai. Grakštusis pluoštelisviršuje sustorėja ir baigiasi grakščiuoju pumpurėliu, kurio viduje randamasgrakštusis branduolys (Nc. Funiculi gracilis). Pleištinis pluoštelisbaigiasi sustorėjimu, kurio viduje yra pleištinis branduolys (Nc. Funiculicumati). Grakščiojo ir pleištinio branduolių gumburėlius sudaro neuronai,ant kurių pasibaigia nugaros smegenų užpakaliniuose pluoštuose einantysbendravardžiai pluošteliai. Į išorę nuo pleištinio gumburėlio matomas darvienas sustorėjimas, vadinamas pilkuoju gumburėliu ir jame randamaspilkasis branduolys. Iš šių trijų pluoštų prasideda į smegenėles einančiosapatinės smegenėlių kojytės. Iš pailgųjų smegenų priekinės vagos išeina 12– tasis paliežuvinis nervas. Iš užpakalinės vagos išeina 9 – tasis, 10-tasis ir 11 – tasis galviniai nervai. 12 – tasis, 9 – tasis, 10 – tasisnervai susiję su virškinimo, tiksliau ryjimo, funkcija, dalyvauja kalbėjimofunkcijoje, klajoklis (10 – tasis nervas) ir priedinis (11 – tasis nervas)dalyvauja įnervuojant vidaus organus. Pagrindinės pailgųjų smegenųfunkcijos: • Laidinė funkcija pasireiškia tuo, kad perduoda impulsus tarp galvos ir nugaros smegenų. • Refleksinė funkcija: kontroliuoja autonomines funkcijas. Tvarko kvėpavimą, širdies ir kraujagyslių veiklą, ir kitus gyvybiškai svarbius centrus. Pažeidus pailgąsias smegenis mirštama labai greitai. Tiltas Tiltas apačioje ir užpakalyje suaugęs su pailgosiomis smegenimis, oviršuje ir priekyje – su smegenų kojytėmis. Tiltas vadinamasretransliacijos stotimi, t.y. perduoda impulsus iš gavos smegenų įsmegenėles. Reguliuoja miegą, dalyvauja kontroliuojant seilėtekį,ašarojimą, mirkčiojimą, garso susidarimą, yra refleksiniai centrai, susijęsu galvos judėsiais reagujant į regos ir klausos dirgiklius. Tiltas šonuosepereina į viduriniąsias smegenėlių kojytes ir viduj yra vaga, kur randamapagrindinė, pamatinė arterijos vaga. Iš tilto išeina trišakio nervomotorinės šakos (5 – tasis galvos nervas) ir iš ribos tarp pailgųjų smegenųir tilto – vidinis nervas bei vestibulio kokliarinis nervas. Tarp tilto irsmegenėlių yra 4 – tasis smegenų skilvelis, kuris pripildytas likvoru irtrimis angomis susisiekia su tarpu tarp voratinklinio ir švelniojo dangalo.Be to, 4 – tajame smegenų skilvelyje randami kraujagysliniai rezginiai,kurie gaminą likvorą. Vidurinės smegenys Vidurinių smegenų sudedamosios dalys: • Padangtė (tegmentum) – dopamininis kelias • Keturkalnė: viršutiniai ir apatiniai kalneliai • Smegenų kojytės Padangtė Čia randama juodoji medžiaga, kuri sudaryta iš kompaktinės dalies,kurioje randamas ir tinklinės dalis, kuriojerandama GABA energiniai neuronai, kurie dalyvauja ir yra atsakingi už akiųobuolius ir yra orientaciniai. Dopaminas yra atsakingas už raumenų tonusą.Sumažėjus dopamino, vystosi Parkinsono liga, šizofrenija. Pro padangtępraeina raudonojo branduolio pagrindiniai laidai, kaktinės skiltiesblyškiojo branduolio laidai. Čia randama 3 – čiojo, 4 – tojo, 5 – tojogalvinių nervų branduoliai. Padangtėje eina pagrindinis dopamininis kelias,kurį pažeidus netenkame sąmonės. Keturkalnis Jį sudaro dvi poros kalnelių: du viršutiniai ir du apatiniaikalneliai. Iš kiekvieno šių keturių kalnelių šoninės pusės į priekį beišonus tęsiasi baltas velenėlis, vadinamas keturkalnių kojytėmis.Viršutiniuose kalneliuose baigiasi dalis regos laidų, kurie atsakingi užstaigų, netikėtą regos dirgiklį. Apatinieji laidai atsakingi už staigų,netikėtą klausos dirgiklį, nes čia baigiasi dalis klausos laidų. Smegenų kojytės Sudaro lyg ir duobę, kurios dugnas išvarpytas kraujagyslių, vadinamųakytąja medžiaga. Kojytėmis praeina stambus aksonų pluoštas, kurisreguliuoja valingus judesius, nusileidžiantis kaktinio tilto laidas.2 –tras stambus laidas yra žievinis branduolinislaidasir pagrindinis žievinis nugarinis laidas, atsakingi už valingusjudesius. Smegenėlės Sudarytos iš dviejų pusrutulių ir kirmino, kuris skiria pusrutuliusvieną nuo kito. Iš viršaus smegenėlės uždengia 4 – tąjį smegenų skilvelį.Savo vidinėje struktūroje smegenėlės turi pilkąją ir baltąją medžiagas.Pilkoji medžiaga sudaro smegenėlių žievę, kuri įsiterpia į baltąją medžiagąir pjūvyje primena medį. Baltosios medžiagos gilumoje randamos keturiosbranduolių poros, o smegenėlių žievėje, tarp paviršinio ir giluminionervinių ląstelių sluoksnio, yra išsidėsčiusios specifinės Purkinjeskaidulos, kurios sudaro slopinančias sinapses tarp smegenėlių branduoliųir smegenų kamieno vestibulinio branduolio. Smegenėlės turi tris poras kojyčių, kurios jungiasi su smegenų kamienokitomis dalimis. Viršutinės kojytės jungia smegenėles su keturkalniu. Projas ateina priekinis nugarinis smegenėlių laidas, kuris pereina į priešingąsmegenėlių pusrutulį. Vidurinėmis kojytėmis smegenėlės jungiasi su tiltu irčia randami laidai, kurie galvos smegenų didžiuosius pusrutulius jungia supriešinga smegenėlių pusrutulio puse. Apatinės kojytės jungia smegenėles supailgosiomis smegenimis. Čia randami kylantieji laidai, tokie, kaiptinklinio darinio ir smegenėlių laidas, nugarinis ir prieanginis smegenėliųlaidas. Nusileidžiantieji laidai – smegenėlių alyvų laidas. Funkcijos: • Pusiausvyros reguliavimas • Raumenų tonuso palaikymas • Derina staigaus ir lėto judesio komponentus • Tvarko liemens raumenų grupių veiklą, palaikančią pusiausvyrą stovint, einant, sėdint • Dalyvauja, reguliuoja eumetriją (judesio ir suvokimo vienu metu tikslumas) • Tvarko kalbos aprato raumenų sąveiką • Dalyvauja reguliuojant smulkiuosius rankos judesius. Pažeidus smegenėles sunku išlaikyti pusiausvyrą, vystosi endoksikacija.
Nugaros ir galvos smegenų dangalai
Kietasis smegenų dangalas yra išorinis storiausias ir tvirčiausiasdangalas. Jis laisvai apsupa nugaros smegenis. Stuburo kanalo sienų jisneliečia, sudaro lyg maišą, kurio viduje guli smegenis. Galvos smegenųkietasis dangalas silpnai suauga su kaukolės skliauto kaulais, o pamatosrityje jis suauga daug tvirčiau. Tam tikrose vietose kietasis galvossmegenų dangalas skyla į dvi plokšteles, sudarydamas endoteliu išklotusplyšius – kietojo dangalo ančius, kuriais teka veninis kraujas. Voratinklinis dangalas yra vidurinis ploniausias dangalas. Tai yraplona jungiamojo audinio dalis, iš abiejų pusių išklota plokščiomisląstelėmis. Nuo švelniojo dangalo voratinklinį dangalą skiriapovoratinklinis dangalas. Jį varsto gausios sijos, jungiančios voratinklinįdangalą su švelniuoju. Švelnusis dangalas betarpiškai liečia smegenis ir suauga su jomis.Jis yra sudarytas iš dviejų laoų, tarp kurių eina kraujagyslės,maitinančios smegenis.Tarpinės smegenys Tarpinių smegenų sudėtis: III skilvelis Gumburas Pagumburis Antgumburis Užgumburis Tarpinės smegenys randamos tarp didžiųjų galvos pusrutulių irdidžiosios galvos smegenų jungties. Gumburas Gumburas – visų bendras jutimo centras, kur randama smegenų kojyčiųtąsa, baigiasi raudonieji branduoliai ir vidurinių smegenų juodojimedžiaga. Čia randami tokie centrai: skausminiai, temperatūros,taktiriniai. Atlieka laidinę funkciją, nes perduoda nervinius impulsus iššių centrų į žievines dalis. Pagumburis Pagumburis – dar vadinamas aukščiausiu požieviniu vegetaciniu nervųsistemos centru. Čia radami centrai, kurie reguliuoja vegetacines organizmofunkcijas; homeostazę, t.y. riebalus, angliavandenius, vandens apykaitą. Pagumburis susideda iš dviejų dalių: leteralinės ir medialinės.Leteralinėje dalyje randami alkio centrai, o medialinėje – sotumo centrai.Priekinė pagumburio dalis aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, užpakalinė– simptinę nervų sistemą. Pagumburis jungia kitas galvos smegenų dalis,t.y. vidurines smegenis, limbinę žievę, gumburą, todėl dalyvaujaformuojantis tam tikroms reakcijoms, kaip džiaugsmas, baimė, neapykanta;reguliuoja cirkadinį miego ir budravimo ritmą, t.y. reguliuoja paros ritmą.
Užpakalinėje pagumburio dalyje randama regos kružmė, kuria praeinasusikryžiuodami regos laidai. Pagumburyje randama 32 poros pilkosios smegenų medžiagos branduoliai,kuriuos galima suskirstyti į specifinius ir nespecifinius. ➢ Nespecifiniai branduoliai sudaryti iš neuronų ir įeina į tinklinio darinio sudėtį. ➢ Specifiniai branduoliai randami labiau priekinėje dalyje ir sugeba gaminti hormonus, kurie atlieka lyg tai mediatoriaus funkciją arba paleidžiančiojo faktoriaus funkciją. Pagumburio hormonai: ➢ TRH – tireotropinis hormonas. Skatina skydliaukės hormonų gamybą. ➢ GNH – gonadotropinis hormonas. Lytinių liaukų hormonas. ➢ CRH – kordikotropinis hormonas. Antinkščių žievinės dalies paleidžiantysis faktorius. ➢ SH – somatostetinas. ➢ DH – dopaminas. Su SH atlieka neuromediatoriaus funkcijas. Branduoliai dalijami į tris dalis: 1. priekiniai branduoliai. Juos dirginant sustiprėja žarnyno judesiai, virškinimo sulčių išskirimas, lėtėja širdies veikla. Tarpiniai hormonai reguliuoja kraujo osmotinį slėgį. 2. užpakaliniai branduoliai. Juos dirginant kyla kūno temperatūra, nenorim miego, siaurėja kraujagyslės. 3. paraventrikuliniai branduoliai. Juos dirginant plečiasi odos kraujagyslės, dažnėja kvėpavimas ir tokiu būdu dalyvauja kūno temperatūros reguliavime. Per pagumburį praeina nervinai laidai. Nerviniai laidai ateina iš: Limbinės žievės ( gumburo ( vidurinių smegenų ( kaktinės žievės dalies( smilkininės dalies ( į lateralinį pagumburio dalį. Išeina į tas pačiasdalis bei hipofizę. Į medialinį pagumburį ateina informaciją iš kraujo bei likvoro apie jųcheminę sudėtį. Per hipofizę atiduoda informaciją, ką daryti. Pagumburys labiausiai pažeidžiama vieta, nes čia nerandamahomotencefalinio barjero, todėl pro čia gali praeiti stambiamolekuliniai,baltyminiai branduoliai, iš kurių sudaryti virusai. Užgumburis Gumburo užpakalyje yra užgumburis, kur randami poriniai dariniai,vadinami keliniais kūnais, kuriuose yra požieviniai klausos ir regoscentrai. Iš šių centrų nerviniai laidai eina į žievinius centrus. Taip patčia yra ir šoninis kelinis kūnas. Antgumburis Dalis, esanti virš III skilvelio, vadinama antgumburiu. Dalyvaujauoslės funkcijoje. Čia randama kankoriežinė liauka, kuri skatina žmogausaugimą, nustoja augti 20 – 25 metų, sukalkėja ir išnyksta.Didieji galvos smegenų pusrutuliai (galinės smegenys) Galinės smegenys vėliausiai išsivysčiusios ir sudarytos iš keturiųdalių: ➢ apsiaustas arba žievė ➢ pamato mazgai ➢ uodžiamosios smegenys ➢ šoniniai skilveliai Didžiųjų galvos smegenų vagos skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminės vagos – giliausios, pastovios, būdingos visiems gyvūnamsvagos. Šios vagos dalina galvos pusrutulius į penkias dalis: kaktinę,smilkininę, momeninę, pakaušinę ir salą arba insulą, kuri randama šoninėsvagos dugne. Antrinės vagos yra ne tokios gilios, skiria pagrindines skiltis į tamtikras dalis, kurių skaičius daugmaž pastovus. Kaktinėje skiltyje yra 4pagrindinės vagos, smilkininėje – 3, momeninėje – 3, pakaušinėje – 2. Pagaltai kokias funkcijas atlieka, žievę galima suskirstyti į tris dalis:1. sensorinė sritis skirstoma dar į tris dalis: 1. klausos sritis. Čia skiriamas garsas, kuris dar nėra artikuliuotas; 2. regos sritis. Skiriame šviesos ir tamsos blyksnius. 3. somatosensorinė sritis. Skiriame skausmą, lytėjimą, temperatūrą, kūno padėtį.2. motosensorinė sritis. Ši dalis atsakinga už judesius priešingos pusės kūno dalį.3. asociacinė sritis. Jos funkcijos nėra iki galo išaiškintos, bet ji yra atsakinga už sudėtingų vaizdinių suvokimą, atpažinimo procesus, emocinius bei poreikio susidarymo procesus. Pagal savo sandarą žievė yra nevienoda. Brodmanas pirmasis aptiko irišskyrė 44 pusrutulių žievės laukus. Išskirti smegenų blokai pagal Lurje: ➢ Užpakalinis blokas, kurį sudaro momeninis, pakaušinis ir smilkininė sritys. Šis blokas skirtas informacijos priėmimui. ➢ Vidurinis blokas, kurį sudaro pagumburys, limbinė sistema. Šis blokas skirtas smegenų veiklos aktyvinimui ir slopinimui. ➢ Priekinis blokas, kurį sudaro kaktinė srtis. Atsakingas už mąstymą ir kūrybingumą. Pusrutulio požievis (baltoji medžiaga tarp žievės ir pamato mazgų)sudaro spindulinį vainiką (corona radiota) ir čia praeinantys laidaiskirstomi į tris dalis:1. projekciniai – juntamieji laidai. Patys ilgiausi, kylantys ir nusileidžiantys laidai, kurie jungia galvos smegenų žievę su žemiau
esančiomis galvos smegenų dalimis bei nugaros smegenimis. Šie laidai praeina vidine kapsule, kuri apačioje pereina į smegenų kojytes.2. komisuriniai laidai. Sujungia vieno pusrutulio žievės laukus su priešingo pusrutulio žievės laukais ir sudaro didžiąją galvos smegenų jungtį.3. asociaciniai laidai. Patys trumpiausi laidai, kurie jungia to paties pusrutulio skirtingus žievės laukus. Pamato mazgai Bazariniai ganglijai – stambūs pilkosios medžiagos branduoliai, kuriųpagrindas dryžuotasis kūnas, migdolinis kūnas ir užtvara.