Nervų sistemos ontogenezė
Ontogenezė – nuoseklus individo vystymąsis. Nuo atskiro individo atsiradimoiki jo mirties.Embriogenezė – embriono vystymasis. Embriogenezė
Zigota gastrulation 1.ektoderma: 1.centrinė nervu sistema
2.periferinė nervų sistema 3.epidermis 2.mezoderma: 1. griaučiai 2.raumenys 3.kraujagyslės 3. endoderma: 1. kepenys 2.žarnynas
3. blužnis
Nervų sistemos vystymasis
4 – 6 nėštumo mėnesiais kūdikis turi aiškias galvos ir nugaros smegenis.Paskutiniais nėštumo mėnesiais kūdikio smegenys tik auga. 5; 7; 11 nėštomosavaitėmis toksinės medžiagos, patekusios per placentą, gali pakenktikūdikiui, nes jis dar neturi apsaugos. Moterimis reikia rūpintis nėštumopradžioje.Iki 6 metų: vystosi smegenys.Apie 10 gyvenimo metus susiformuoja užtvara tarp galvos smegenų ir stuburo,kuri praleidžia reikiamas medžiagas į smegenis. Iki tol vaikai yra labaipažeidžiami. Galvos smegenyse yra gaminamos nervinės ląstelės. Jųpagaminama 250 tūkst. nervinių ląstelių. Po mėnesio iš jų lieka 1/100nervinių ląstelių, o po metų apie 10% nervinių ląstelių.21 gyvenimo metais galutinai išsivysto nervų sistema.Iki 35 metų reikia apsirūpinti palikuonimis.Nuo 45 metų prasideda senėjimo procesas.
Nervinis audinys
Nervinės ląstelės skirstomos į:Vienpolinis neuronas – turi vieną ataugą.Bipolinis neuronas – turi dvi ataugas.Daugiapolinis neuronas.Pažeidus neuroną abu jo galai sustorėja, vyksta uždegiminė reakcija. Perparą suauga 1 – 4 mm.
Neurono sandara ir savybės
|Visos ląstelės |Neuronai ||Membrana |Sąveikauja tarpusavyje ||Citoplazma |Protoplazminės ataugos || |(skaidulos) ||Branduolys |Turi sinapses ir || |neuromediatorius ||Mitochondrijos |Dirginimas pereina į || |susijaudinimo būklę, sužadina || |impulsus ir juos perduoda || |neurofibrilėms ||Organoidai |Citoplazmoje randama tigroidinė || |medžiaga – Nislio kūneliai |
|Aksonas |Dendritas ||Perduoda informaciją iš ląstelės kūno |Atneša informaciją į ląstelės kūną ||Neturi ribosomų |Turi ribosomas ||Turi mielino apvalkalą |Neturi mielino apvalkalo ||Gali labai nutolti nuo ląstelės kūno |Yra netoli ląstelės kūno |
|Lygus paviršius |Nelygus paviršius ||Ląstelė turi vieną aksoną |Ląstelė turi daug dendritų |Sinapsių rūšys
Centrinė nervų sistemaUžtikrina kontaktą tarp centrinės nervų sistemos ir nervinių ląstelių.
Periferinė nervų sistema
1. Mioneuralinės – kontaktas tarp aksono ir raumeninių skaidulų; 2. Neuroepitelinės – reguliuoja liaukinio aparato veiklą.
Pagal impulso kilimo rūšį sinapsės skirstomos į: 1. chemines – nervinio impulso perdavime dalyvauja bioaktyvi medžiaga – mediatorius; 2. elektrines – nervinis impulsas pereina elektrinių signalų pavidalu.
Hoškinso eksperimentas
Į du indus patalpintos dvi širdys. Pirmajame inde širdis patalpinta įfiziologinį tirpalą ir prie jos prijungtos žarnelės. Antrame inde buvoširdis, kuriai nieko nebuvo prijungta. Šie du indai buvo sujungti žarnele,per kurią buvo varinėjamas skystis iš vieno indo į kitą. Buvo sudirgintapirmoji širdis, kurios veiksmus po kurio laiko atkartojo antroji širdis.Pirmoji širdis išskirdavo medžiagą, kuri vadinasi mediatoriumi, ir peržarnelę ta medžiaga patekdavo į antrąjį indą.
Nervinė ląstelė
Ramybės potencialas: be mielino: su mielinu:+ + + + + – + – + – + – + ++ + +___________ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _– – – – – – – + – + – + – + – – – – –___________ _ _ _ _ __ _ _ _ _ _
Mediatoriumi vadiname biologiškai aktyvias medžiagas, kurios perduodaimpulsą iš neurono į neuroną arba organą. Mediatorius gaminamas nervinėsląstelės branduolyje arba kai kurių ląstelių aksonuose ir kaupiasi aksonoterminalinio arba galinių galūnių pūslelėse. Ramybės metu pūslelėmssąveikaujant su membrana, pūslelės sprogsta ir į galūnę bei sinptinį plyšįišsiskiria tam tikras kiekis mediatoriaus, kurį ramybės metu neutralizuojaesanti kita medžiaga – antimediatorius.Atėjus nerviniam impulsui, suaktyvinamas pūslelių sukibimas, todėl galūnėjeišsiskiria daugiau mediatoriaus nei įprasta. Susidaręs perteklius patenka įsinaptinį plyšį, iš kurio per postsinaptinje galūnėje receptorius taip pattos pačios rūšies mediatoriaus prteklių, kuris vėliau perdirbamas į nervinįimpulsą be jokio papildomopadirginimo į raumenis.
Mediatoriaus skirstymas: 1. smulkiamolekulinis, kuriems priklauso acetilcholinas (universalus). Jo randama periferinėje ir centrinėje nervų sistemose. Pagrindinė
funkcija: tonuso palaikymas. Nesant acetilcholino, susilpnėja raumenys. Taip pat šiai grupei priklauso dofaminas ir noradrenalinas. Dofaninas dalyvauja raumenų tonuso, dėmesio, emocijų palaikyme. Sumažėjus jo, vystosi Parkinsono liga, silpnėja dėmesio koncentracija. Manoma, kad dalyvauja šizofrenijos išsivystime. Noradrenalinas dalyvauja reguliuojant kraujagyslių spindį ir aktyvinant simpatinės nervų sistemos veiklai. 2. aminorūgštys. Labiausiai paplitusi: piraminas, kuris gali sukelti kraujospūdžio padidėjimus, insultus. Naudojamas: depresijų gydymui. 3. peptidai. Baltyminės kilmės medžiagos. Populiariausias antinkščių išskyrimas: enkepalinas, lytinių liakų gonadtropinas arba MAD, kurie veikia kaip smulkiamolekuliniai skaidytojai, aktyvina koncentraciją neuronuose, naudojamas depresijai, raumenų nusilpimo gydymui.Neuroglija
Neuroglija – tai sudedamoji nervinio audinio dalis, kurią sudaro ląstelės –gliocitai. Neuroglija sudaryta iš įvairių formų ir dydžių ląstelių, kuriosskirstomos į: 1. makrogliją. Sudaro centrinės nervų sistemos aparatą, iškloja galvos smegenų skilvelius. Kai kurios makroglijos ląstelės atlieka fagocitavimo funkciją, t. y. sunaikina žuvusias ląsteles. 2. olegodendrija. Gaubia neuronų kūnus centrinėje ir periferinėje nervų sistemose, įeina į mielino sudėtį. 3. mikroglija. Mažos, judrios, fagocituojančios ląstelės. 4. Švano ląstelės. Gamina mieliną periferinėje nervų sistemoje.
Jungiamasis audinysJungiamasis audinys – audinių grupė, padedanti palaikyti organizmohomeostazę. Susideda iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Įeina įgalvos ir nugaros smegenų apvalkalus. Periferiniuose nervuose sudaronervinių kamienų ir atskirų skaidulų apvalkalus. Jame gausu kraujagyslių,kurios maitina periferinius nervus. Funkcija: apsauginė ir maitinamoji.
Nugaros smegenys
Visa nervų sistema skirstoma į CNS ir PNS. CNS sudaro galvos irnugaros smegenys. PNS sudaro nervinio audinio dalys, esančios už smegenųribos. Stuburas skirstomas į kaklinę, krūtininę, juosmeninę ir kryžminędalis. Atitinkamai yra skirstoma ir nugaros smegenys. Vyrų nugaros smegenysyra api 45 cm, o moterų apie 43cm. Nugaros smegenys po gimimo į ilgį auganedaug, auga tik slanksteliai. Nugaros smegenų struktūra: nugaros smegenų priekiniame ir
užpakaliniame paviršiuose per vidurį tęsiasi vagos; priekinė vaga gilesnėuž užpakalinę. Šios vagos dalija nugaros smegenis į dvi simetriškas dalis.Kiekvienos dalies šoniniame paviršiuje matyti mažiau ryškios priekinė iružpakalinė šoninės vagos, pro kurias išeina priekinės ir užpakalinėsnervinės šaknelės, t. y. nervai. Priekinės šaknelės sudarytos išišcentrinių judinamųjų skaidulų. Priekinės ir užpakalinės šaknelėstarpslankstelinių angų pradžioje susijungia tarpusavyje ir sudaro mišriusnugarinius nervus. Netoli jungties vietos kiekvienoje užpakalinėješaknelėje yra nedidelis sustorėjimas, vadinamas nugariniu mazgu. Pilkoji medžiaga sudaryta iš neuronų kūno. Joje galima išskirti dupriekinius ir du užpakalinius ragus. Visuose raguose randamos smulkiosnervinės ląstelės. Į rago gilumą randama akytoji medžiaga, o pilkosiosmedžiagos centre stebimas nugarinės smegenų kanalas, kuriuo cirkuliujalikvoras (smegenų skystis). Pilkoji medžiaga, jungianti priekinius iružpakalinius ragus, vadinama tarpiniu ruožu. Pilkosios medžiagos centreeina siauras centrinis kanalas. Užpakalinių ragų pagrinde randamas krūtininis branduolys, kurį sudaroįterptiniai neuronai ir juntamieji branduoliai. Įterptinių neuronų dėkaperduodama informacija. Šoniniuose raguose randamas simpatinės nervų sistemos vegetacinėsdalies centrai, kurie jungiasi į atskiras nervinių ląstelių grupes,sudarydami leteralinę tarpinę medžiagą.