Nauja mitybos teorija

NAUJA MITYBOS TEORIJA

Mityba yra vienas svarbiausių natūraliosios higienos komponentų. Natūralioji medicina žiūri į žmogaus organizmą kaip į savireguliuojančią bioenergetinę sistemą, kuri sugeba save gydyti, jeigu tik jai netrukdoma. Mūsų energetinė sistema nesutrikdama funkcionuos, jeigu gaus tinkamo kuro – maisto. Sveika dinaminė pusiausvyra organizme palaikoma tik tada, kai energijos pasisavinimas lygus išeikvojimui. Pats vertingiausias mūsų organizmui tas maistas, kurį teikia motina gamta, kadangi mes esame gamtos dalis.
Gamtoje nesurasime laukų, kuriuose augtų baltų miltų duona, bandelės ir pyragaičiai. Ant medžių nekybo sirupe konservuoti vaisiai. Šaltiniuose neeteka limonadas ir kitokie skanėstai.Perdirbtas maistas yra nenatūralus. Taigi natūralioji higiena propaguoja visiškai naują mitybos teoriją ir nurodo mums , kokie pavojai iškils, jei maitinsimės perdirbtais rafinuotais produktais, kuriuos mums taip gausiai siūlo maisto pramonė ir šiuolaikinio civilizuoto pasaulio kulinarija.
Netinkama mityba labiausiai kenkia mūsų organizmui – trikdo biologinius procesus. Natūraliuose gyvuose produktuose yra medžiagų, veikiančių mūsų organizmą labiau nei vaistai. Daugelis žmonių serga tik todėl, kad netinkamai, neracionaliai maitinasi.
Mokslininkai teigia, kad parą galima padalyti į tris dalis: kai yra valgoma, maistas virškinamas ir paasisavinamas bei šalinami šlakai.Šie ciklai aiškiai matomi stebint savo veiksmus. Valgome tik tada, kai nemiegame. Jeigu nevalgome, per dieną vis daugiau išalkstame. Miegant organizmas pasisavina suvalgytą maistą, kai rytą keliamės, pašalina atliekas bei toksinus.
Nauja mitybos teorija teigia, kad reikia keisti mi

itybos įpročius.Galima keliskart per dieną valgyti geriausius virtus, keptus ar kitaip paruoštus produktus, bet dėl sutrikusios biocheminės pusiausvyros organizmas vis tiek badaus ir sirgs. Mūsų organizmas susideda iš daugelio elementų. Svarbiausi jų – deguonis, anglis, vandenilis, azotas, kalcis, fosforas, kalis, magnis, jodas, geležis ir k.t.Jei kraujyje, ląstelėse, audiniuose, organuose, liaukose šių elementų kiekiai yra nepakankamai subalansuoti, sutrinka organizmo funkcijos. Sveikatai atstatyti ir pakaikyti reikia tokių organinių medžiagų, kurių yra šviežiose daržovėse, vaisiuose, žalumynuose, riešutuose bei sėklose.
Su maistu žmogus susiduria kiekvieną dieną. Svarbu žinoti ir mitybos klaidas.Viena svarbiausių – persivalgymas!kultūringas žmogus neturi daug valgyti.Jis turi žinoti, kad vienu metu galima suvalgyti tik 200 – 300 g.Kiek kartų žmogus turi valgyti per dieną? Ne daugiau kaip 3 kartus, bet gali ir 2 kartus, ir net 1 kartą. Sveikiausias bus tas, kuuris valgys vieną kartą.
Kita klaida – blogai sukramtytas maistas. To padarinys – įvairūs virškinamojo trakto organų negalavimai.Vieną kasnį reikia kramtyti 50 kartų. Ypač krakmolingas maistas turi būti gerai suvilgytas seilėmis, kuriose daug fermento ptialino, skaldančio krakmplą iki dekstrinų ir maltozės.Iš nesukramtyto maisto jokios naudos, jis neįsisavinamas.
Netinkamas maisto paruošimas taip pat mitybos klaida. Vengti terminio apdorojimo. Ilgas kepimas ir virimas ardo molekulinę maisto struktūrą, atsiranda daug kancerogeninių medžiagų. Tai, ką kasdien sudeginame puode ar ant viryklės, neišpirks jokios tabletės.

Sveikos mitybos šalininkai parengė keletą ta
aisyklių, kurios gali praversti kasdieniniame gyvenime:
1. Prisimink, kad paprastas maistas (rupi duona, bulvės, sviestas, pienas, daržovės ir vaisiai) yra sveikiausias. Žmogus kasdieną turi valgyti tokį maistą.
2. Valgyk daugiausiai tris kartus per dieną.
3. Valgyk neskubėdamas, gerai (ilgai) krmtyk.
4. Negalvok, kad augalinis maistas nemaistingas ir kad jo reikia daug valgyti. Tai nebus gerai,.
5. išmok mažai valgyti. Tai didelis menas. Pakildamas nuo stalo, turi jaustis darbindgas.
6. Valgyk mažiausiai po valandos, kai pajauti alkį, tada bet koks maistas bus skanus.
7. Jeigu negali su apetitu suvalgyti storą rupios duonos riekę su sviestu be dešros ir sūrio, turi palaukti, kol išalksi.
8. Neturi griebtis apetitą keliančio maisto. Nepamiršk, kad alkis – geriausias virėjas.
9. Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms vieną dieną per savaitę būtų naudinga pasninkauti.
Kai kurie dietologai vieyoj vienos dienos pasninko siūlo iškrovos dietas. Pagrindinis iškrovos dietų uždavinys, ne tik sumažinti maisto kiekį bei jo energetinę vertę, bet ir normalizuoti atskirų organų funkcijas, padidinti šlakų, cholesterino išskyrimą, padėti sureguliuoti riebalų apykaitą bei rųgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Iškrovos dietų įvairovė labai didelė.Skiriamos dietos, kuriose vyrauja viena iš pagrindinių maisto medžiagų:
• Baltymų (varškės, pieno, mėsos) ;
• Riebalų (grietinės,grietinėlės) ;
• Angliavandenių (cukraus, vausių, daržovių) ;
• Specialios (magnio, kalio) dietos.
Dietoterapijoje plačiai taikomos ir dietos, kuriose vyrauja vienas iš maisto produktų: a) vegetariškos (vaisių, bulvių, ryžių), b) pieno (pieno, kefyro), c) cukraus, d) mėsos ar žu
uvies, e) skysčių 9sulčių, mineralinio vandens). Iškrovos dietos skiriamos 1 – 2 dienas su 3 – 7 dienų pertrauka, priklausomai nuo ligonio būklės, ligos pobūdžio ir eigos, o taip patr nuo to, kur ligonis gydomas. Dažniausiai pasitaikančios ir rekomenduotinos dietos:
1. Mėsos ir žuvies dietos – sergantiems nutukimu, ateroskleroze, diabetu. Per dieną siūloma suvalgyti 400 g. virtos neriebios mėsos ar 500 g. virtos neriebios žuvies. Prie mėsos ar žuvies rekomenduojama suvalgyti 600 – 900 g. daržovių 9kopūstų, agurkų, morkų, pomidorų). Išgerti per dieną reikėtų 2 stiklines nesaldintos arbatos. Valgyti geriausia 5 kartus per dieną.
2. Varškės dietos – sergantiems nutukimu, hipertonone liga, ateroskleroze, kepenų bei tulžies pūslės ligomis. Per dieną siūloma suvalgyti 400 g. neriebios varškės, išgerti 2 stiklines neriebaus kefyro ir 2 stiklines nesaldytos arbatoos, erškėtrožių nuoviro. Valgyti geriausia 5 kartus per dieną.
3. Kefyro ar pieno dietos – sergantiems hipertonine liga, nutukimu, podagra, nefritais, kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Per 6 kartus rekomenduojama išgerti 1,2 – 1,5 l. Kefyro ar pieno.
4. Obuolių dietos – sergantiems nutukimu, hipertonine liga, podarga, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, esant kraujo apytakos sutrikimams. Pr dieną rekomenduojama suvalgyti 1,5 kg. Šviežių ar keptų be cukraus obuolių. Serganties nefritais, širdies kraujagyslių ligomis su obuoliais galima suvalgyti api 70 g. cukraus.Sergantiems chronišku enerokolitu, viduriojantiems siiūloma 5 kartus per dieną suvalgyti po 250 – 300 g. šviežių tarkuotų obuolių.
5. Cukraus dietos – sergantiems nefritais, inkstų ir kepenų nepakankamumu. Siūloma 5 kartus per dieną išgerti po stiklinę nestiprios arbatos s
su 30 g. cukraus.
6. Avižinės dietos – sergantiems nutukimu , cukralige , ateroskleroze . Po 140 g . virtos vandenyje avižinės košės 5 kartus per dieną – iš viso 700 g. ( 200g avižinių dribsnių ). Išgerti siūloma 1- 2 stiklines arbatos, erškėtuogių nuoviro.
7. Sulčių dietos – sergantiems ateroskleroze, nutukimu, inkstų, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, podagra.
Per dieną siūloma išgerti 600 ml sulčių, praskiestų 200 ml vandens arba 800 ml erškėtuogių nuoviro.
Pačios efektyviausios ir lengviausios ligoniams yra baltymų dietos. Pastebėta, kad iškrovos dienos visai nesunkios dirbantiems lengvą fizinį, protinį darbą.Žymiai sunkiau – gulintiems, mažiau judantiems ligoniams, kadangi juos dažniau kamuoja mintys apie maistą, erzina kvapai ir pan.Kartais reikia daug valios pastangų, norint nugalėti alkį. Kai kam gali pasirodyti,kad tokių dietų laikymasis labai paprastas, todėl nebūtina netgi medikų konsultacija.Reikėtų žinoti, kad visa dietoterapija- tai gydymo metodas, toks pat kaip daugelis kitų. Todel dietą kontroliuoti turėtų gydytojas.

Leave a Comment