Apie maistą, prilygstantį vaistams

Maitinatės amerikietiškai, vadinasi, nesveikai

Tėvai primygtinai reikalauja, kad vaikai valgytų vaisius, daržoves, žuvį ir gertų pieną arba sultis, o vaikai priešgyniauja ir reikalauja kolos gėrimų su karštais mėsainiais. Amerikos gydytojai sunerimę dėl labai padidėjusio šalies vaikų nutukimo ir sergamumo diabetu. Vaikų mitybos sveikatingumu susirūpino ir kitų šalių mitybos specialistai.

Dėl padidėjusio vaikų sergamumo galima kaltinti hipodinamiją ir šiuolaikinės mitybos ypatumus. Amerikiečiai pernelyg pamėgo vadinamąjį “greitą maistą”, kuriame gausu riebalų, druskos ir medžiagų, dirginančių virškinamojo trakto gleivinę. Be to, jia gausiai geria saldžius gaazuotus gėrimus.

Pavyzdžiui
Viename kolos butelyje yra apie 40 g cukraus, arba daugiau negu 470 “saldžiųjų kalorijų”. Tokie gėrimai blogai malšina troškulį, todėl jų išgeriama labai daug. Pasak specialistų, maždaug 20 proc. visų kalorijų paaugliai gauna iš gazuotų gėrimų.

Norėdami suliesėti, jaunieji JAV gyventojai puolė valgyti liesą maistą. Toks maistas nėra labai skanus, todėl į jį dedama daug cukraus. Tokiu būdu amerikiečiai per dieną suvalgo iki 53 šaukštelių cukraus. Amerikos diabetologai, ištyrę, kad per 15 pastarųjų metų tėvynainių suvartojamas “nematomo”cukraus kiekis padidėjo visu 100 proc., pavadino tai nacionaline saavižudybe.

Natūralus cukrus, kurio yra piene arba apelsinuose, natūraliai dera su daugybe kitų naudingų medžiagų – mineralinėmis druskomis, organinėmis rūgštimis, o paprastas cukrus, kuriuo saldinami gaivieji gėrimai, tėra tik nereikalingos kalorijos. Ir kuo daugiau tokio cukraus patenka į vaiko organizmą, tuo mažiau vietos ja

ame lieka natūraliajam cukrui ir naudingosioms medžiagoms.

Gerdami daug gazuotų saldžiųjų gėrimų, JAV vaikai atsisako pieno, kuriame yra augančiam organizmui labai reikalingo kalcio ir vitamino B2. Be to, iš išgerto pieno gaunama mažiau naudos, kai piktnaudžiaujama saldžiais gazuotais gėrimais. Mat juose esantys fosfatai, trukdo pasisavinti kalcį. O stingant kalcio, negali normaliai formuotis kaulų audinys. Daug gazuotų gėrimų išgeriantiems vaikams dažniau lūžta kaulai negu jų bendraamžiams, nemėgstantiems šių gėrimų.

Saldūs gėrimai kenkia dantims. Jie padengia dantis plėvele, kuri žaloja emalį ir sukelia kariesą. Norint to išvengti, reikėtų kiekvieną kartą atsigėrus išvalyti dantis. Deja, gaiviųjų gėrimų mėgėjai apie tai nė nepagalvoja.

Į daugumą saldžių gazuotų gėrimų dedama tonizuojamųjų medžiagų. Tačiau jų gamintojai etiketėse nenurodo, kiek juose yra kofeino. Ištyrus paaiškėjo, kad vienoje metalinėje pakuotėje tonizuojamojo gėrimo yrra maždaug pusė kofeino porcijos, esančios 50-yje gramų stiprios kavos. Vadinasi, tokiu gėrimu troškulį numalšinusiam vaikui gali padažnėti širdies plakimas, pradėti drebėti rankos, padidėti jaudrumas. Kadangi kofeinas suaktyvina druskos rūgšties gamybą skrandyje, tai produktai su šiuo stimuliatoriumi nerekomenduojami paaugliams, sergantiems skrandžio opalige, gastritu, kamuojamiems rėmens. O vaikams iki 3 metų amžiaus negalima duoti jokių gazuotų gėrimų, nes jų skrandžiai dar nepasiruošę tokiai “agresijai”.

Liūdna amerikiečių mitybos patirtis turėtų praversti visiems. Pavojus nutukti ir susirgti diabetu gresia kiekvienam paaugliui, kuris dažnai mėgaujasi saldžiais ga

azuotais gėrimais.

Greitas užkandis sveikatos neprideda

Vadinamojo “greito maisto” užkandžiai, atkeliavę pas mus iš Vakarų, labai nenaudingi skrandžiui. Pirma, jie labai riebūs ir kaloringi. Antra, juose labai daug cholesterolio, skatinančio aterosklerozės vystymąsi. Trečia, šiame maiste gausu dioksinų, konservantų ir kenksmingųjų lipidų, kurie visiškai nereikalingi žmogaus organizmui.

Pats paprasčiausias būdas išvengti “greito maisto” – kuo sočiau papusryčiauti ir pasiimti maisto į darbą. Galima pasiimti vaisių, daržovių, sumuštinį – rupi duona su virtos mėsos ar žuvies gabalėliu. Šie produktai ilgai nepraranda šviežumo ir lengvai telpa net į moterišką rankinę.

Nieko neatsinešus iš namų, per pietus geriau nusipirkti ne greito užkandžio, o kur kas naudingesnių ir ne tokių kaloringų pieno produktų, jogurto ir pan. Skystus pieno produktus galima užkąsti bandele, o dar geriau – avižiniais sausainiais. Troškulį galima malšinti sultimis.

Neverta dažnai mėgautis ir saldžiais gazuotais gėrimais.
Vietoje jų geriau gerti sultis, morsus, arbatas ir antpilus. Juk visiškai nesunku kiekvieną rytą termose verdančiu vandeniu užpilti žiupsnį džiovintų žolelių ar saują uogų.

Iš saldumynų labiausiai mėgiami šokoladiniai saldainiai. O derėtų dažniau valgyti marmelado arba zefyrų, kurie yra mažiau kaloringi. Apskritai geriausia alkį malšinti vaisiais – bananais, obuoliais, kriaušėmis, kuriuose gausu vitaminų.

Norint maitintis racionaliau, reikia paieškoti netoli darbo esančios kavinės, gaminančios sveiką maistą. Galbūt šis maistas kainuotų brangiau už “greitąjį”, bet būtų naudingesnis organizmui.

Greitas užkandis gana sk

kanu, todėl kai kurie žmonės visiškai nenori jo atsisakyti. Jiems galima patarti rinktis tokį, kuriame yra kuo daugiau daržovių ir valgyti lėtai kramtant kiekvieną kąsnelį. Tokiu būdu greičiau pasisotinama ir pasitenkinama viena porcija.

Jeigu dieną tenka valgyti vadinamąjį greitą maistą, reikia stengtis bent namie misti sveiku maistu, užuot jo gamybai naudojus pusgaminius ar sultinio “kubelius”. Geriausia valgyti lengvai virškinamus, nekaloringus patiekalus, pagamintus iš varškės, daržovių. Beje, juos labai lengva pagaminti. Savaitgaliais naudinga daryti iškrovos dienas, tenkintis mažai kaloringu maistu.

Nutukus, sergant širdies, skrandžio inkstų ligomis, alergija ar diabetu, “greito maisto” reikėtų visiškai atsisakyti.

Atminkite, kad:

1. Truputį praalkus, užtenka išgerti sulčių ir pakramsnoti sūrių “šiaudelių”.

2. Patartina kuo sočiau papusryčiauti ir pasiimti maisto į darbą.

3. Būtina valgyti kuo daugiau vaisių – jie mažai kaloringi, bet vitaminingi.

Kodėl persivalgome

Šiais laikais daugelis merginų ir moterų nori sulieknėti ir laikosi dietos. Kyla natūralus klausimas, kodėl žmonės tiek daug valgo. Mokslininkai teigia, kad priaugus svorio padidėja rizika susirgti širdies ligomis. Nutukę žmonės paprastai nemano, kad jie per daug valgo. Laboratoriškai ištyrus tokių žmonių apetito priklausomybę nuo suvartoto maisto, galima padaryti išvadą, kad dažniausiai valgoma nesąmoningai.

Pasirodo, persivalgymą sąlygoja dvi priežastys: nepaisoma saiko, nebeveikia apetito kontrolės mechanizmas.

Kodėl vis daugiau žmonių persivalgo?
Sakytume, kad gaminamas vis skanesnis maistas. Yra žinoma, kad maistą gaminančios firmos vis daugiau į produktus deda ri

iebalų. Jos tai daro dėl to, kad žmonės mėgsta kramtyti ir čiulpti ką nors, kas yra slidu, klampu ir tirpu. Be to, riebus maistas turi didesnę energetinę vertę. Vadinasi, daug valgoma nesąmoningai. Nors kūnas registruoja, kiek riebalų suvalgyta, sotumo signalai laiku nepasiekia smegenų ir nejaučiama, kad alkis jau yra numalšintas. Riebus maistas, valgomas per greitai ir per dideliais kiekiais, nuslopina biologinius sotumo signalus.

Vadinasi, norėdami būti liekni, turime paisyti, kiek vartojame riebalų. Tačiau tai dar nereiškia, kad riebalų reikia visai atsisakyti. Mokslininkai pataria stengtis, kad riebalai sudarytų ne daugiau kaip 20-30 procentų visos į mūsų kūną su maistu patenkančios energijos. Kitą energijos dalį žmogus turi gauti su mažesnės energinės vertės maistu, turinčiu daug angliavandenių ir skaidulų. Tokio maisto (bulvių, ryžių, grūdų) galima valgyti kiek širdis geidžia.

Svarbiausia – nepersivalgyti

Nutukimas – liga, kurią žmogus dažniausiai prisišaukia pats. 74-64 m.pr.m.e. karvedys Lucijaus Licinijus Lukulas, vadovavęs Romos legionams, išgarsėjo ne tiek kovų žygdarbiais, kiek dėl savo nepaprasto rajumo. Romėnai apskritai labai mėgdavo pavalgyti ir buvo linkę į nesaikingumą. Linksmos puotos trukdavo ištisas dienas ir būdavo suvalgoma gausybė prašmatnių patiekalų. Lukulo suruoštos puotos trukdavo po kelias savaites. Mūsų dienomis dar tebegyvuoja posakis: ”Ėdrus kaip Lukulas.”

Vienose seniausiose Romos kapinėse buvo aptiktas paminklas, pastatytas žmogui, išgyvenusiam 112 metų (vidutinė gyvenimo trukmė Romoje buvo 23-25 metai). Antkapyje buvo iškalti tik keli žodžiai: ”Jis valgė ir gėrė saikingai”.

Senovės Romos gydytojas Galenas labai smerkė nutukimą ir atėjusius pas jį patarimo ar vaistų nutukėlius romėnus paprastai siųsdavo sunkių akmenų nešioti, žemės kasti arba šienauti.

“Nesuvirškintas maistas suėda tą, kuris jį suvalgė”, – sako viduramžiais paplitęs priežodis. Seniausias anglas Tomas Paras, išgyvenęs 152 metus, devynis mėnesius ir keletą dienų, pergyvenęs dešimt Anglijos karalių ir karalienių, būtų dar gal ilgai gyvenęs, jei ne. pakvietimas į karaliaus dvarą, kur jis, vos kelias savaites pagyvenęs, mirė nuo persivalgymo. Tokią mirties priežastį nustatė lavoną skrodęs didysis anatomas Viljamas Harvėjus.

Prancūzijos karalius Liudvikas XIV net sirgdamas iš karto sudorodavo keturis viščiukus, o po to kviesdavosi gydytoją, prašydamas išvaduoti “iš kankinančio sunkumo”. Liudvikas XV 1745 metų rugsėjo 8 dieną suruošė puotą, kurios metu buvo patiekti 246 patiekalai (44 sriubos, 36 kepsniai, 48 “lengvi mėsos patiekalai”, saldumynai, vaisiai ir t.t.). Tad nieko nuostabaus, kad nemažai dvariškių sirgdavo nutukimu.

Nuolatinis persivalgymas sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie savo ruožtu skatina aterosklerozę.

Nutukusių žmonių organizme visuomet būna daugiau cholesterolio ir kitų riebiųjų medžiagų. Vadinasi, nutukimas skatina ir hipertoninę ligą, širdies infarktą, cukraligę.
H.Kurčio knygoje “Senėjimas” rašoma, kad 25 procentai viršnorminės kūno masės žmogaus amžių sutrumpina 3,6 metais, 35 procentai – 15,1 metais ir t.t.

Mokslininkų duomenimis, labiausiai nutunka tie, kurie valgo retai – 1-2 kartus per dieną, arba tik vėlai vakare. Dažnai žmonės rytą, pašokę iš lovos, kažką paskubomis užkanda arba visiškai nepusryčiavę bėga į darbą. Dieną geria kavą puodelį po puodelio, o vėlai vakare prisivalgo už visą dieną, pamiršdami, kad naktį labai susilpnėja medžiagų apykaita.

Tuo paros laiku riebalai nusėda vidaus organuose ir poodžio ląstelėse. Linkusiems į nutukimą labai soti vakarienė nepageidautina. Retas valgymas – vieną ar du kartus per dieną – skatina pernelyg gausų riebalinių medžiagų kaupimąsi organizme. Prisidėję kilogramai savo ruožtu skatina nutukimą ir aterosklerozę.

Norint sublogti, reiktų stengtis to pasiekti pačia natūraliausia ir patikimiausia priemone – sukaupti valią valgyti tiek, kiek reikia organizmui, griežtai atsisakant labai kaloringų, skatinančių tukimą produktų.
Pirmiausia riebios mėsos ir riebios žuvies, lašinių ir sviesto, aštrių valgių ir prieskonių, per daug druskos. Vertėtų nepamiršti, kad labiausiai tukimą skatina angliavandeniai (jų daug yra saldumynuose, bulvėse, baltoje duonoje).
Kodėl nesveika valgyti “šiaip sau”

Tikriausiai visiems teko girdėti apie organizmo biologinį laikrodį. Energingiausi jaučiamės 6-8 valandą ryto. Bet tuo pačiu metu padaugėja ir stresinių hormonų, sužadinančių apetitą. Antroje dienos pusėje jaučiame šiokį tokį energijos stygių. Tuo metu sumažėja hormonų kiekis – kūnas ruošiasi biologiniam poilsiui, o po to ir miegui.

Miegant stresinių hormonų kiekis būna minimalus, o apie antrą valandą nakties pradeda didėti, kad laiku pažadintų organizmą. Iš to galima daryti išvadą, kad 20-21 valandą jau turime gulėti lovoje, o vakarieniauti ne vėliau kaip 17-tą valandą.

Deja, šiais laikais nedaugelis moterų gali taip anksti eiti miegoti. Daugumai vakarais dar tenka nudirbti galybę įvairiausių darbų. Deja, pristinga jėgų. Ir tuomet “pasitelkiami” traškučiai, šokoladas, karšti sumuštiniai.

Visiškai nekeista, kad būtent vakarais dažniausiai ir persivalgoma. Persivalgius organizme kaupiasi toksinai, šlakai, didėja kūno svoris, vystosi celiulitas, pablogėja nuotaika.

Svarbią įtaką turi psichologiniai veiksniai. Pajutusi, kad pradėjo tukti, moteris pradeda krimstis ir dar labiau suaktyvina stresinių hormonų gamybą. O vėliau sutrinka medžiagų apykaita, virškinimas.

Jeigu pajutote, kad stresinės situacijos sužadina apetitą, pasinaudokite toliau pateikiamais patarimais.

Pusryčius suvalgykite patys.

Moterys, kamuojamos maisto sukeliamo streso, paprastai rytais nepratusios valgyti. Pietų jos taip pat atsisako, arba paskubomis sukemša kokį sumuštinį. Todėl visiškai nekeista, kad vakare, kai organizmas jau ruošiasi poilsiui, jos pasijunta neapsakomai alkanos.

Darbas ir maistas

Pirmiausia reikia įsiteigti sau, kad visų darbų niekada nepavyks nudirbti ir po 15 valandos kaip įmanoma sumažinti krūvį. Jeigu vis dėlto tenka dirbti, reikia kartkartėmis pailsėti. Bet ilsintis vietoje kavos ir bandelių geriau valgyti daržoves, pavyzdžiui, morkas, kopūstus. Jeigu labai norisi saldumynų, geriausia valgyti džiovintus vaisius – razinas, datules, arba gerti neriebų jogurtą.

Reikia atprasti raminti save cigaretėmis, juoda kava arba alkoholiu, kurie anksčiau ar vėliau sukelia stresinę būseną. Vietoje to, geriau sportuoti ar bent pavaikštinėti greitu tempu. Judant sumažėja alkio jausmas ir stresas.

Jei susinervinote

Esant stresinei situacijai, pavyzdžiui, susirgus šeimos nariui, sportas ir sveika mityba tikriausiai nepadėtų. Beje, ne kiekvienas žmogus ir panorėtų eiti į sporto salę. Todėl reikia pasinaudoti esamomis galimybėmis, pavyzdžiui, užuot važiavus autobusu, truputį paėjėti pėsčiomis, o užuot kėlusis liftu, kopti laiptais. Galima truputį pasmaližiauti. Patartina nesigriebti šokolado, o verčiau suvalgyti mėgstamiausią jogurtą ar šviežių vaisių. Iš mėsiško maisto geriausia pasirinkti virtą vištieną. Valgyti reikia dažnai, bet po nedaug.

Prie vaišių stalo

Jauki aplinka ir malonūs kvapai skatina viską ragauti. Vis dėlto pirmiausia reikia suvalgyti salotų. Jas suvalgius, saldumynų arba karšto patiekalo gali ir nesinorėti. O jeigu norisi, geriausia pasitenkinti maža porcija. Iš kaloringų patiekalų reikia pasirinkti tą, kuriame yra daugiausia daržovių. Nebūtina visiškai atsisakyti mėsos, tik geriausia rinktis liesesnę.

Prieš einant į svečius, naudinga užvalgyti vaisių arba daržovių.

Namie

Visada po ranka reikia turėti košės, sriubos, raguolių, žuvies arba daržovių konservų, pagamintų ne su aliejumi, o savo sultyse. Pavyzdžiui, iš raguolio ir sūrio galima pagaminti skanų sumuštinį.

Praverstų ir šaldytos daržovės, iš kurių galima virti sriubas, gaminti salotas. Jose daug vitaminų, kurie padeda sumažinti nervinę įtampą.

Gaminamą maistą reikia ragauti saikingai, kad nesusidarytų kalorijų pertekliaus.

Reikia atprasti valgyti skaitant knygą, žiūrint televizorių, nes informaciją priimančios smegenys nesugeba kontroliuoti valgymo proceso.

Nuo ryto iki vakaro

Pusryčiaujant, pietaujant ir vakarieniaujant, svarbu, kad daugiausia kalorijų būtų gaunama iš angliavandenių. Todėl reikia valgyti daug daržovių, vaisių, nešlifuotų kruopų, pavyzdžiui, rudųjų ryžių. Kita dalis kalorijų turi būti gaunama iš baltymų.

Praėjus 3 valandoms po pusryčių, reikia užkąsti baltyminio maisto ir vaisių. Bet jeigu pusryčiaujama ne anksčiau kaip 8-tą valandą, užtenka prieš pietus suvalgyti vien vaisių.
Pavakariams geriausiai tinka kefyras, jogurtai, liesa varškė ir įvairūs vaisiai.

Norint išvengti streso, negalima persivalgyti per pietus ir vakare. Geriausia visą racioną suskirstyti kuo tolygiau.
Likus trejetui valandų iki miego valgyti jau nereikėtų, nes priaugtų antsvorio. Tuomet nepavyktų išvengti ir streso.

Testas

Rekomenduojame atlikti trumpą testą.

– Ar Jūsų valia susilpnėja antroje dienos pusėje ir vakare?

– Maistas Jums padeda sumažinti emocinę įtampą?

– Jūs valgote beveik automatiškai, kartais beveik nejausdami maisto skonio?

– Jeigu dieną pristinga jėgų, užvalgote saldumynų arba riebaus maisto?

– Per pietų pertrauką dažniausiai valgote “greitą maistą”?

– Ar Jūs pusryčiaujate?

– Ar vakarieniaudami suvartojate daug kalorijų?

Jeigu teigiamai atsakėte daugiau nei į 3 klausimus, Jums gresia maisto sukeliamas stresas.
Kaip išsaugoti vitaminus ruošiant maistą

Daugiau vitaminų lieka, jei lupant daržoves bei vaisius, nurėžiamas kuo plonesnis odelės sluoksnis.

Skusti bei pjaustyti daržoves reikia tik prieš pat jas verdant ar valgant; nuskustas bulves reikia dėti į šaltą vandenį – tada jos nepajuoduoja. Daržoves rekomenduojama pjaustyti tik nerūdijančio plieno peiliais, dėti būtinai į verdantį vandenį (išskyrus burokėlius bei ankštines daržoves); virti ant nedidelės ugnies ir stengtis nepervirinti. Verdamos daržovės turi būti visiškai apsemtos, puodas sandariai uždengtas.

Sriuboms (taip pat ir šviežių bei raugintų kopūstų sriubai) pirmiausia reikia išvirti sultinį, į kurį paskui sudėti daržoves. Bet ne visas iškart, o pirmiausia tas, kurios ilgiau verda (pavyzdžiui, burokėlius anksčiau už bulves, ir pan.).

Negalima pamiršti, kad valgomoji soda ardo vitaminus (ypač C ir B1), todėl, verdant daržoves (taip pat ir ankštines), jos dėti nerekomenduojama. Karotinas (iš kurio organizme susidaro vitaminas A) nuo rūgščių suyra, todėl acto bei kitokių rūgščių užpilų į salotas ar mišraines reikia dėti prieš pat jas patiekiant.
Kad maistas būtų vaistas

Ką geriau suvalgyti: pomidorą ar jogurtą, apelsiną ar gabalėlį mėsos?

Tai priklauso nuo to, ko siekiama. Pateikiame dietologų nuomonę.

Norint sustiprinti širdį.

Rekomenduojama valgyti riebią žuvį (skumbrę, silkę, lašišą). Todėl, kad polinesočiosios riebiosios rūgštys, esančios šiuose produktuose, neleidžia kraujagyslėse formuotis krešuliams ir apsaugo nuo infarkto.

Norint sumažinti cholesterolio kiekį.

Reikia valgyti avokadas, pupeles, morkas, svogūnus, varpines kultūras, augalinį aliejų. Praktiškai kiekviena ląsteliena gali sumažinti kenksmingojo cholesterolio kiekį ne tik todėl, kad joje daug pektinų (obuoliai), bet ir todėl, kad joje labai mažai riebalų.

Norint sustiprinti imuninę sistemą.

Svarbu valgyti jautieną, paukštieną, kiaušinius. Žodžiu, reikia pasirūpinti, kad organizmui nestigtų baltymų.

Antikūnai, kraujo ląstelės ir visa imuninė sistema sudaryta iš aminorūgščių, kurių gaunama su maistu, turtingu proteinų. Baltymų sintezei būtinas vitaminas B6.

Vertingiausiais baltyminiais produktais laikomi kiaušiniai ir mėsa, ypač paukštiena.

Norint įveikti hipertenziją.

Reikia valgyti daug ryžių, vaisių, daržovių, lieso pieno, ruginės duonos, žalumynų. Būtina riboti druskos kiekį. 100-te g ryžių yra tik 2 g natrio.

Krapai, petražolės, čiobreliai, peletrūnai, lauro lapai ir kiti kvapieji prieskoniai gali kompensuoti druskos trūkumą maiste.

Duona pagerina metabolizmą ir sumažina trigliceridų kiekį. Rekomenduojama kasdien suvalgyti mažiausiai 30 g duonos.
Žodžiu, tinkama dieta gali sumažinti arterinį spaudimą.

Norint pagerinti virškinimą.

Rekomenduojama valgyti daug vaisių, daržovių ir kitokio augalinio maisto, kuriame gausu skaidulų, vitaminų, karotinoidų, polifenolių.

Sutrikus skrandžio veiklai – gerti anyžių nuovirą, kuris malšina skausmą ir pagerina virškinimo procesus.

Norint suliesėti.

Reikia stengtis nieko nekramsnoti tarp pagrindinių valgymų. Daugiausiai – 1 indelis jogurto, sūrio gabalėlis, obuolys, truputis šokolado.

Gerti rekomenduojama arbatą arba pieną. Net jaučiant didelį alkį, reikia ištverti nevalgius iki pietų arba vakarienės, kad organizme nesusikauptų kalorijų perteklius.

Norint sustiprinti kaulus.

Būtina valgyti pieno ir jūros produktus, džiovintus vaisius, grūdines kultūras, daržoves. Šiuose produktuose yra daug kalcio, bet organizmas sugeba pasisavinti tik 10-30 proc., o vyresniame amžiuje – dar mažiau.

Kalcio paros norma suaugusiam žmogui – maždaug 900 mg. Todėl norint gauti kuo daugiau kalcio, reikia vengti faktorių, trukdančių jį pasisavinti – tabako, alkoholio, kofeino (pertekliaus), druskos (ji skatina kalcio pasišalinimą).

Norint sustiprinti spermatogenezę.

Svarbu valgyti duoną, kiaušinių trynius, austres, žirnius. Šiuose produktuose esantis cinkas stimuliuoja spermos gamybą.

Daugiausia cinko yra austrėse: 100-te g net 70 mg. Organizmui per parą reikia vos 15 mg cinko.

Norint sustiprinti dantis ir stimuliuoti seilių išsiskyrimą.

Rekomenduojama kramtyti kramtomąją gumą. Ji skatina seilių išsiskyrimą. O seilės pagerina maisto pasisavinimą ir saugo dantų emalį bei burnos gleivinę.

Todėl pavalgius labai naudinga kramtyti becukrę gumą ir periodiškai čiulpti citrinines pastiles.

Seilių išsiskyrimą skatina ir maisto kvapas. Seilių sekrecija priklauso nuo žmogaus amžiaus, seilių liaukų dydžio, nuotaikos.
Kas naudinga smegenims

Netinkamai maitinantis, gali nuolatos kamuoti nuovargis, padidėti dirglumas, susilpnėti intelektas ir net išsivystyti depresija.

Siekiant visų šių nemalonumų išvengti, reikia specialiai valgyti maisto produktus, stimuliuojančius smegenų veiklą.

Pusryčiai

Dauguma žmonių rytais valgo košę arba sumuštinį su dešra ir geria saldžią arbatą. Taip papusryčiavę, tikisi iki pietų būti sotūs ir darbingi. Iš tikrųjų jie labai apsirinka, nes košėje esantys angliavandeniai per neuromediatorių serotoniną sukelia ramybės ir atsipalaidavimo jausmą. Be to, serotoninas trukdo susikaupti.

Sumuštinyje esantys baltymai suteikia žvalumo, kurio rytais iš tikrųjų reikia, bet tuo pačiu metu verčia smegenis atsipalaiduoti, todėl žmogui gali būti sunku susikaupti.

Stipri saldi arbata – tai kofeinas ir gliukozė. Kofeinas labai pagerina mąstymą, bet neilgam, nes su maistu gauta gliukozė greitai baigiasi. Todėl po tokių pusryčių gali visą dieną kamuoti snaudulys ir tingulys.

Kad taip neatsitiktų, reikia ryte suvalgyti 2 kietai išvirtus kiaušinius (o dar geriau – vien jų baltymus) ir porciją vaisių salotų, paskanintų jogurtu. Salotas galima gaminti iš bananų, apelsinų, melionų, persikų, kivių ir t.t.

Kiaušiniai smegenis aprūpina baltymais, iš kurių gaminasi neuromediatoriai, reguliuojantys žmogaus dvasinę pusiausvyrą.

O saldūs vaisiai duoda joms gliukozės, suteikiančios žvalumo ir padidinančios darbingumą. Vaisiuose esantis kalis pagerina smegenų neuronų, perduodančių nervinius impulsus, veiklą.

Pietūs

Daugelis veiklių žmonių nesuspėja deramai papietauti, todėl dažniausiai suvalgo picą, karštą sumuštinį ar pyragaitį ir atsigeria gazuoto vandens ar kitokio panašaus gėrimo. Jeigu tokiu maistu tenkinasi kone kiekvieną dieną, jie jaučiasi pavargę, blogai miega, skundžiasi pablogėjusia nuotaika ir atmintimi.

Teigiama, kad taip maitinantis ilgainiui gali išsivystyti net Parkinsono liga.

Daug sveikiau per pietus valgyti špinatų sriubos, lašišos arba virtų kepenų su brokoliais ir daržovių salotomis, sumaišytomis su alyvuogių arba kukurūzų aliejumi, o deserto vietoje – užkrimsti sūrio.

Špinatų lapuose yra daug antioksidantų, kurie kovoja su organizmui kenkiančiais laisvaisiais radikalais ir kartu pagerina smegenų veiklą bei palengvina mąstymą, o reguliariai valgomi – padeda išvengti kraujagyslių ir nervų sistemos ligų.

Lašišoje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių, būtinų centrinės nervų sistemos ląstelėms.

Kepenyse yra daug geležies, kuri padeda susikaupti, pagerina atmintį bei mąstymą ir padidina darbingumą.

Alyvuogių ir kukurūzų aliejus turi daug linolininės rūgšties, pagerinančios judesių koordinaciją, palengvinančios mąstymą ir suteikiančios žvalumo. Suvartojant kasdien bent po šaukštą vieno iš minėtų aliejų, niekada nekamuoja košmariški sapnai ir liūdnos mintys.

Pavakariai

Baigiantis darbo dienai, dažniausiai alkis numalšinamas vien saldžia bandele, nusipirkta dar per pietus. Bet miltuose ir cukruje esantys paprastieji angliavandeniai žvalumo suteikia tik keletui minučių, o vėliau sukelia tokį mieguistumą, kad galima užsnūsti darbo vietoje.

Todėl saulei pakrypus vakarop, geriausia sukrimsti vieną kitą obuolį, saują riešutų arba porciją džiovintų vaisių mišinio, sumaišyto su medumi.

Obuolys turtingas vitaminų ir geležies.

Riešutai taip pat nestokoja vitaminų, be to, turi daug atmintį gerinančio lecitino.

Džiovinti vaisiai ir medus aprūpina smegenis gliukoze, kurios vakarėjant pradeda stigti.

Vakarienė

Jeigu žmogui nepavyksta normaliai papietauti, tai vakare grįžęs namo jis sušveičia kiaulienos kepsnį su keptomis bulvytėmis, užpylęs viską majonezu.

Po tokios riebios vakarienės organizme nustoja gamintis insulinas, todėl smegenims pritrūksta gliukozės, o jos savo ruožtu nustoja mąstyti.

Kad smegenys “nestreikuotų”, geriau vakarais valgyti avižų košę su vaisiais ir kefyru, arba avokados vaisių su krevetėmis.

Avižose ir vaisiuose esantys sudėtingieji angliavandeniai padeda nusiraminti po sunkios dienos ar įspūdžių lavinos ir pagerina mąstymą, jeigu reikia pasiruošti rytojaus darbams arba egzaminams.

O avokados ir krevetės turtingos B grupės vitaminų bei nesočiųjų riebalų, stimuliuoja ne tik smegenis, bet ir visą organizmą.
Apie maistą, prilygstantį vaistams

Hipokratas yra pasakęs, kad maistas turi prilygti vaistams. Deja, ne visi mūsų valgomi produktai saugo sveikatą. O kai kurie veikiau prilygsta nuodams. Tačiau yra ir tokių produktų, kurie – tarsi panacėja nuo visų ligų.

Kone kiekviena pasaulio šalis turi savo ypatingąjį produktą. Pavyzdžiui, japonai garbina žaliąją arbatą. Apie tai daug kalbėta ir rašyta. Regis, ją jau pamėgo ir mūsų tautiečiai. Galbūt jiems patiktų ir kitų šalių produktai, saugantys sveikatą ir ilginantys gyvenimą.

Raudonosios pupos

Šis produktas mėgstamas ir labai vertinamas Centrinėje Amerikoje. Jis tinkamas prie įvairių patiekalų ir valgomas per pietus, pusryčius ir vakarienę. Šiose pupose yra daug baltymų (beveik tiek pat, kiek mėsoje). Jose esanti ląsteliena valo žarnyną, antioksidantai – aktyviai kovoja su laisvaisiais radikalais, kalis – pagerina virškinimo procesus, širdies veiklą ir metabolizmą. Yra ir daugiau organizmui svarbių mikroelementų bei vitaminų.

Pupas reikia pradėti valgyti nedidelėmis porcijomis, nes suvalgius jų daugiau gali išpūsti vidurius.

Juoda duona

Juoda duona labai vertinga. Ji kepama iš rupių miltų ir paskaninama įvairiais papildais: riešutais, sėklomis, vaisiais. Tokia duona ne tik aprūpina organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis, bet ir padeda iš jo pasišalinti kenksmingoms medžiagoms. Be to, jį stiprina ir gydo.

Visiems žmonėms derėtų valgyti tik rupią duoną su sėlenomis, kurioje gerokai daugiau naudingų medžiagų negu rafinuotuose duonos gaminiuose.

Grybai šiitakė

Šiais grybais garsėja Japonija, kurį daugumą pasaulio šalių lenkia savo gyventojų ilgaamžiškumu. Šios šalies medikai mano, kad už tai reikėtų dėkoti juodajam grybui, kurį japonai augina ir valgo jau keletą tūkstantmečių. Šiuose grybuose esančios medžiagos labai naudingos organizmui: gerina kraujodarą, stiprina organizmą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda gydyti hipertenziją, kepenų ligas, alkoholizmą, kovoja su lėtinio nuovargio sindromu, saugo nuo pūslelinės infekcijos paūmėjimų.

Citrinos sultys, alyvuogių aliejus ir česnakas

Tai graikų mėgstami pagardai, tūkstančius metų naudojami salotoms skaninti. Jame yra daugybė vitaminų, flavonoidų, antikosidantų ir riebalų rūgščių, padedančių atsikratyti cholesterolio pertekliaus. Ypač daug jame yra vitamino E, kuris labai palankiai veikia lytinę sferą, gerina smegenų veiklą. Tai stiprus antioksidantas, lėtinantis organizmo senėjimo procesus.

Šį naudingą pagardą tikrai verta išbandyti, juolab kad jį labai lengva pagaminti.

Jogurtas

Tai patiekalas, paprastai patiekiamas kaip desertas. Jame yra įvairių vaisių ir prieskonių. Jis aprūpina organizmą baltymais, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.

Jogurto galima pasigaminti ir namų sąlygomis. Raugui galima naudoti pirktinį jogurtą su gyvosiomis bakterijomis. Į pagamintą jogurtą galima įdėti patinkamų vaisių bei prieskonių.

Rauginti kopūstai

Raugintus kopūstus nuo seno mėgsta mūsų tautiečiai. Šiame produkte esantis vitaminas C (antioksidantas) stiprina imunitetą ir lėtina organizmo senėjimo procesus, B grupės vitaminai (B12 ir B6) stiprina ląsteles ir raumenis, ląsteliena aktyvina žarnyno veiklą ir padeda jam išsivalyti.

Dabar parduotuvėse nestinga šviežių kopūstų, tad panorėjus galima jų užraugti visai žiemai.
Kokia mėnulio įtaka maisto virškinimo ir pasisavinimo procesams

Tikriausiai pastebėjote, kad tie patys patiekalai vieną dieną atrodo skanūs, o kitą – ne, arba kad vieną dieną jie gerai virškinami, o kitą sunkiai?

Nustatyta, kad maisto, alkoholio, vaistų pasisavinimas labai priklauso nuo mėnulio fazės.

Esant jaunačiai, greičiau pasisotinama ir labiau tunkama negu sulaukus delčios. Todėl jaunaties periodu apkūniems žmonėms dera labiau apriboti mitybą, o šviečiant delčiai, galima truputį pasmaližiauti. Be to, pastebėta, kad pilnaties periodu organizmas kaupia ne tik riebalus, bet ir toksinus, o prasidėjus jaunačiai maksimaliai pasiruošia jų atsikratyti.

Be mėnulio fazių, maisto pasisavinimo ir virškinimo procesams daug įtakos turi ir Zodiako ženklas, kuriame yra šis šviesulys. Nustatyta, kad svarbiausi maisto elementai – baltymai, angliavandeniai, riebalai, vitaminai ir mineralinės medžiagos skirtingomis dienomis organizme apdorojami nevienodai.

Tai ypač jaučia vaikai, kurių instinktai dar nespėję susilpnėti: vieną dieną jie be paliovos valgo, o kitą – pasitenkina vienu sumuštiniu. Ir nereikia baimintis, kad dėl to gali sutrikti jų mitybos balansas, nes paprastai tokie periodai trunka neilgai, be to, organizmas vis tiek sugeba apsirūpinti gyvybiškai svarbiomis medžiagomis. Visiškai nebūtina kasdien su maistu gauti visų būtinų medžiagų. Dabar mes įpratę patiekti mėsą su garnyrais ir padažais, o mūsų protėviai mito atskirais produktais – tai mėsa, tai vaisiais, tai daržovėmis. Ir buvo sveikesni už mus. Jie valgė paprastą žalią maistą, todėl turėjo jį gerai sukramtyti. Beje, derėtų ir mums geriau kramtyti maistą. Ir ne vien todėl, kad skrandžiui būtų lengviau jį suvirškinti, bet ir todėl, kad ilgai kramtant smegenys gauna daugiau informacijos apie maistą ir padeda organizmui geriau pasiruošti ji pasisavinti.

Kokią įtaką virškinimo procesams turi Zodiako ženklai?
Mėnuliui esant Avino, Liūto arba Šaulio ženkle, suaktyvėja baltymų pasisavinimas;

Mėnuliui esant Jaučio, Mergelės arba Ožiaragio ženkle, geriau pasisavinamos druskos, turinčios įtakos kraujodarai;

Mėnuliui esant Dvynių, Svarstyklių ar Vandenio ženkle, suaktyvėja riebalų, veikiančių endokrininę sistemą, pasisavinimas;

Mėnuliui esant Vėžio, Skorpiono ar Žuvų ženkle, suaktyvėja angliavandeniai, kurie veikia nervų sistemą.

Regis, tokiu būdu galima nesunkiai nustatyti, kuriomis dienomis geriausia valgyti vienokius ar kitokius maisto produktus. Bet tai padaryti nėra lengva.

Pavyzdžiui:
– „riebalų dienomis“ (mėnuliui esant Dvynių, Vandenio ar Svarstyklių ženkle), kai kurie žmonės iš tikrųjų pasimėgaudami valgo riebų maistą, o kai kurie tomis dienomis negali pakęsti net jo kvapo. Todėl reikia įsidėmėti, kokie patiekalai labiau patinka tomis dienomis ir kaip jie veikia.
Jeigu riebalai kelia šleikštulį, galbūt sutrikusi endokrininė sistema?

– „Angliavandenių dienomis“ vieni žmonės valgo daug duonos, o kiti pasitenkina 1-2 riekelėmis. Jeigu tomis dienomis apkūnus žmogus labai nori miltinio maisto, jam derėtų padaryti tokį eksperimentą: keletą mėnesių Mėnuliui esant Vėžio, Skorpiono ir Žuvų ženkle, valgyti vien lengvai pasisavinamą duoną ir vengti kitų produktų, kuriuose gausu angliavandenių (kruopų bulvių). Tokia nedidelė „pataisa“ gali numalšinti apgaulingą alkio jausmą.

– „Druskos“ dienomis daugelis žmonių mėgsta sūdytus produktus, bet kai kurie jų vengia. Tomis dienomis ypač sustiprėja druskos kenksmingas poveikis. Tad jeigu reikia riboti suvartojamos druskos kiekį, „druskos dienomis“ reikia būti ypač atsargiems, nes suvartojus jos per daug, gali niekais nueiti viso mėnesio pastangos valgyti prėską maistą.

– „Baltymų dienomis“ dauguma žmonių linkę valgyti kiaušinius ir kitokius baltyminius produktus, bet kai kurie jų netoleruoja. Svarbu nustatyti, kiek baltymų suvartojama ir kokius pojūčius jie sukelia. Gal jie byloja apie jutimo organų sutrikimus?

Reikia atidžiai stebėti savo organizmo reakcijas į maisto produktus ir pažymėti jas dienyne. Žinant kokiomis dienomis kokie produktai netoleruojami, galima išvengti kai kurių sveikatos sutrikimų. Tai ypač svarbu sergant alerginėmis ligomis: alergenų poveikis organizmui būna nevienodas.

Mažosios mitybos gudrybės

Padidėjęs svoris ne vienai moteriai apkartina kiekvieną maisto kąsnį, atima malonumą valgyti ir mėgautis maistu. Tad kaip gi padaryti, kad “ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika”

Jei antsvoris susijęs tik su netinkama mityba ir per mažu fiziniu aktyvumu, rekomenduotina pakeisti mitybos įpročius.

Dabar specialistai siūlo laikytis vadinamosios mitybos piramidės principo. Piramidės pagrindą turi sudaryti maistas, kurį tiesiog būtina valgyti, o viršūnę – maistas, kurio reikia valgyti kuo mažiau.

Piramidės pagrindą turi sudaryti grūdiniai produktai: duona, kruopos, makaronų gaminiai. Per dieną reikia suvalgyti 7-8 jų porcijas. Šiuose maisto produktuose esantys angliavandeniai malšina alkį, bet nėra labai kaloringi.

Kitą, mažesnę piramidės pakopą turi sudaryti vaisiai ir daržovės. Jų reikia suvalgyti po 4-5 porcijas per dieną. Dar mažiau reikia pieno ir jo produktų bei kitų daug baltymų turinčių produktų. Jų užtenka po 2-3 porcijas per dieną. Pieno produktus reikia rinktis kuo liesesnius. Daug baltymų turintiems produktams priskiriama mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, pupelės. Pačioje piramidės viršūnėje turi būti riebalai, augaliniai aliejai ir saldumynai. Jų kiekį reikia labai riboti.

Pateikiame sąrašą, kuriame išvardyta, kiek ir kokių produktų sudaro 1 porciją.

* 1 porcija grūdinių produktų: 1 riekelės duonos; 1 puodelis (240 ml talpos) kruopų; 0,5 puodelio paruoštų ryžių arba makaronų. Šie produktai yra skaidulingi ir suteikia daug energijos.

* 1 porcija daržovių: 1 puodelis žalių daržovių; 0,5 puodelio apdorotų daržovių; 200 ml daržovių sulčių. Šiuose produktuose daug kalio, magnio ir skaidulų.

* 1 porcija vaisių: 200 ml vaisių sulčių; 1 vidutinio didumo vaisius; 1/4 puodelio džiovintų vaisių; 0,5 puodelio šaldytų arba konservuotų vaisių. Šiuose produktuose gausu kalio, magnio, skaidulų.

* 1 porcija pieno produktų: 250 ml; 1 puodelis jogurto; 50 g sūrio. Šiuose produktuose yra daug kalcio ir baltymų.

* 1 porcija mėsos arba žuvies: 100 g paruoštos mėsos arba žuvies. Šiuose produktuose daug baltymų ir magnio.

* 1 porcija riebalų: 1 arbatinis šaukštelis margarino; 1 valgomasis šaukštas neriebaus majonezo; 1 arbatinis šaukštelis augalinio aliejaus.

* 1 porcija riešutų, sėklų ir džiovintų pupų: 1/3 puodelio arba 45 g riešutų; 2 valgomieji šaukštai arba 15 g sėklų; 0,5 puodelio paruoštų pupų. Šiuose produktuose daug magnio, kalio, baltymų, skaidulų. Jie suteikia daug energijos.

* 1 porcija saldumynų: 1 valgomasis šaukštas cukraus; 1 valgomasis šaukštas drebučių arba marmelado; 250 g limonado.
Norint prarasti vieną kitą kilogramą reikia stengtis valgyti kuo daugiau augalinių skaidulų turinčio maisto. Skaidulingą maistą tenka labai gerai sukramtyti, todėl maisto mažiau suvalgoma. Virškinamieji fermentai neskaido augalinių skaidulų, todėl jos išburksta ir sukelia sotumo jausmą. Šios skaidulos adsorbuoja maiste esančias kenksmingas medžiagas ir pašalina ir virškinamojo trakto. Žodžiu, valgant skaidulingą maistą, nekamuoja alkis, mažėja svoris, valosi žarnynas, pasišalina cholesterolio perteklius ir pagerėja virškinamojo trakto veikla. Daugiausia maistinių skaidulų yra sėlenose, žirniuose, pupelėse, obuoliuose, džiovintose slyvose.

Labai gerų rezultatų pavyksta pasiekti dietą derinant su aktyvia sportine veikla. Rekomenduojama važinėti dviračiu, plaukioti, šokinėti per šokdynę, daryti jėgos pratimus. Aktyviai sportuojant nereikia kasdien lipti ant svarstyklių, nes rezultatas greičiausia nuvils. Svoris gali likti nepakitęs ar net padidėti. Geriausia yra matuoti liemens ir šlaunų apimtis.

Mažinant antsvorį labai svarbu, kad suvalgomo maisto kaloringumas būtų nors šiek tiek mažesnis nei per dieną išeikvota kalorijų. Susiorientuoti, kiek energijos sunaudojama tai ar kitai veiklai, sunku. Todėl pateikiame sąrašą, kuriame nurodoma, kiek kcal sunaudoja vidutinio sudėjimo, apie 60 kg kūno svorio moteris.
* 30 minučių važiuodama dviračiu (20 km/val. greičiu) – 253,80 kcal.
* 30 minučių intensyviai mankštindamasi – 253,80 kcal.
* 30 minučių plaukiodama – 190,80 kcal.
* 30 minučių šokdama greitus šokius – 190,80 kcal.
* 30 minučių prižiūrėdama vaiką – 111,60 kcal.
* 30 minučių dirbdama darže – 142,20 kcal.
* 30 minučių žiūrėdama televizorių – 23,40 kcal.
* 30 minučių miegodama – 19,80 kcal.
* 60 minučių masažuojama – 250,00 kcal.
* 60 minučių dirbdama kontoroje – 93,60 kcal.

Naudingi mitybos patarimai

* Saldus gazuotas vanduo yra gana kaloringas, todėl geriausia gerti dietinį. Per daug geriant saldžių, gazuotų gėrimų vystosi ėduonis, alergija, tachikardija, osteoporozė, inkstų akmenligė. Vietoje jų, verčiau valgyti arbūzus, kurie padeda pasišalinti skysčių pertekliui. Tą patį galima pasakyti ir apie pieną. Beje, pienas malšina ne tik troškulį, bet ir alkį.

* Natūrali juoda kava skatina šlapimo išsiskyrimą ir truputį pagreitina medžiagų apykaitą. Todėl gali šiek tiek mažinti kūno svorį. Kava tinka ne visiems, nes gali pagreitinti širdies plakimą, padidinti arterinį spaudimą, sutrikdyti miegą, sukelti rėmenį.

* Pusryčiauti būtina, nes papusryčiavus medžiagų apykaita pagreitėja ir be kavos. Pavalgius ryte, pagerėja virškinimo organų veikla. Be to, nesinori daug valgyti per pietus. Visą rytmetį jausitės darbingi ir žvalūs.

* Badauti rekomenduojama tik paūmėjus kasos uždegimui. Kitais atvejais badavimas nenaudingas, o sergant skrandžio ligomis, opalige griežtai draudžiamas. Badaujant formuojasi akmenys tulžies pūslėje ir jos latakuose, ilgainiui gali sutrikti kepenų veikla. Todėl sumanius taip sumažinti svorį, reikia pasitarti su specialistu.

* Valgant mažiau cukraus, sumažėja raciono energetinė vertė. Konditerijos gaminių etiketėse minimos dekstrozė, gliukozė, laktozė, maltozė, juodoji melasa taip pat yra gana kaloringi produktai ir kenkia dantims.

Mitybos patarimai nėščiajai

* Nėščiai moteriai patartina vengti riebalų. Kepti maistą geriau ne taukuose, o aliejuje. Nereikėtų pamiršti, kad riebalų yra ir mėsoje bei pieno produktuose, ypač riebus yra lydytas ar fermentinis sūris. Todėl jo valgyti reikėtų nedaug.

* Angliavandenius reikia riboti, bet saikingai, nes jie yra svarbiausias energijos šaltinis. Pastebėjus, kad pernelyg greitai auga svoris, patartina sumažinti cukraus ir saldumynų kiekį. Šie produktai yra grynieji angliavandeniai ir organizmui nereikia jų skaidyti, todėl greitai pasisavinami. Balta duona turi daugiau angliavandenių, todėl geriau valgyti juodą. Vynuogėse, bananuose, kriaušėse yra daug angliavandenių, todėl jų taip pat reikia valgyti kuo mažiau.

* Baltymų nėščiosios organizmas turi gauti pakankamai. Jų gausu ankštinėse daržovėse, bet jos turi ir aminorūgščių, kuriose yra medžiagų, trukdančių skaidyti baltymus. Nesuskaidyti baltymai pūva ir ima pūsti pilvą. Todėl ankštinių daržovių patiekalų reikėtų valgyti saikingai.

* Nėščiosioms reikia daugiau kalcio turinčio maisto. Daugiausia jo yra pieno produktuose, ypač daug jo turi fermentinis sūris.

* Valgant nereikia skubėti, kramtyti maistą kuo ilgiau, nes burnoje seilių apvirškintas maistas geriau ir greičiau pasisavinamas.

* Vakarienę geriausia valgyti apie 18 valandą, nes privalgius prieš miegą skrandis sunkiai virškins maistą, sunku bus užmigti, prastai jausitės.

Sveikata priklauso nuo mitybos

Mitybos specialistai ir medikai užfiksuoja vis daugiau netaisyklingos mitybos atvejų, kai žmogus su maistu negauna daug svarbių organizmui medžiagų. Kai kurie žmonės ištisus mėnesius atsisako vertingų maisto produktų, pavyzdžiui, šviežios mėsos, neva nitratais “užkrėstų” daržovių, rauginto pieno produktų ir pan. Atsisakius šių maisto produktų, organizmas netenka jo veiklai ir ląstelių atsinaujinimui gyvybiškai svarbių elementų. Tokios mitybos rezultatas – susilpnėjusi imuninė sistema, vitaminų bei mineralinių medžiagų stygius organizme, pablogėjusi sveikata. Sveikatos specialistai nurodo pagrindines netaisyklingos mitybos priežastis.

* Dėl informacijos stokos dažnai perkami netinkami maisto produktai.

* Maistas netinkamai paruošiamas.

* Prasta pačių maisto produktų kokybė.

* Vienpusiškos dietos, stengiantis numesti svorio.

* Atsisakoma kai kurių gyvybiškai svarbių produktų, nes bijomasi “prisivalgyti per daug chemijos”.

* Psichologinio pobūdžio mitybos sutrikimai, sąlygojantys mažą svorį, (pavyzdžiui, bulimija).

* Gaunama per mažai informacijos apie subalansuotą mitybą.

* Nepaisoma aplinkybių, kai organizmui reikia daugiau tam tikrų maisto medžiagų, pavyzdžiui: aktyviai sportuojant, ištikus stresinei būsenai, nėštumo metu, ruošiantis chirurginėms operacijoms ir pan.

* Maitinamasi pernelyg vienpusiškai, ilgą laiką pasitenkinant sausu, nereikalaujančiu ilgo gaminimo maistu.
Reikėtų žinoti, kad nesveikos mitybos pradžia – maisto produktų parduotuvėje. Kaip įdėmiai jūs skaitote informaciją apie vaistų vartojimą, taip pat stropiai turėtumėte perskaityti ir informaciją apie perkamą maisto produktą. Tuomet dažniau įsigysite natūralų ir šviežią produktą.
Klaidingi įsitikinimai – ydinga mityba

Dauguma žmonių mano, kad nuo makaronų storėjama, kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį, aštrus maistas kenkia skrandžiui ir t.t. Dauguma tokių įsitikinimų yra klaidingi. Tad panagrinėkime!

* Nuo spagečių storėjama. Netiesa. 1-oje porcijoje (60 g nevirtų makaronų) yra tik 220 kilokalorijų, tuo tarpu 1-oje porcijoje bulvių jų yra net 360! Iš tikrųjų storėjama nuo padažų, kuriais užpilami makaronai. Todėl norint suliesėti, reikia makaronus valgyti su daržovėmis ir šlakeliu alyvuogių aliejaus.

* Margarinas ne toks kaloringas, kaip sviestas. Apsirinkama. 100-te g sviesto yra 750 kilokalorijų, o 100-te g margarino – 745. Beveik vienodai. Bet svieste yra vertingų riebiųjų rūgščių, pagerinančių širdies veiklą.

* Lengvai virškinamas maistas nekenkia figūrai. Tai būtų tiesa, jeigu mes nebūtume linkę maisto skaninti riebalais ir cukrumi. Todėl verčiau maitintis visaverčiu maistu.

* Liesas maistas tik trumpam pasotina. Netiesa. Sotumas priklauso nuo maiste esančių angliavandenių, o ne nuo riebalų kiekio. Todėl pavalgius duonos, bulvių ir makaronų, pasisotinama ilgam.

* Žalias maistas naudingesnis už virtą. Ne visada. Pavyzdžiui, pupelėse ir baklažanuose yra toksinų, kurie panaikinami tik verdant.

* Druska padidina arterinį spaudimą. Mokslininkai jau linkę abejoti šiuo teiginiu, nes klinikiniai tyrimai parodė, kad visiškai atsisakius druskos, galima susirgti širdies liga: dėl druskos trūkumo padidėja “blogojo” cholesterolio kiekis.

* Baltajame šokolade yra daugiau pieno negu rudajame. Šokoladas baltas ne todėl, kad jame daugiau pieno, o todėl, kad jame nėra kakavos miltelių.

* Valgant prieš naktį, storėjama. Tai klaidinga nuomonė, nes storėjama tik tada, kai per dieną organizmas gauna daugiau kalorijų negu jų išeikvoja.

* Aštrus maistas kenkia virškinamajam traktui. Atvirkščiai! Pipirai, krienai, garstyčios ir kiti prieskoniai naikina ligas sukeliančias bakterijas ir pagerina kepenų bei tulžies pūslės veiklą.

* Špinatuose daug geležies. Taip, bet tik džiovintuose: šimte gramų yra 35 mg geležies. Šimtas gramų žalių špinatų turi vos 3,5 mg.

* Kiaušiniai padidina cholesterolio kiekį. Kiaušiniuose iš tikrųjų daug cholesterolio (200 mg 1-ame kiaušinyje), bet šis cholesterolis niekada nepatenka į kraują. Jeigu nesutrikusi medžiagų apykaita, galima kasdien suvalgyti po kiaušinį, visiškai nepakenkiant savo sveikatai.

* Alus skatina tukimą. Netiesa. 0,5 l alaus yra tik 105 kilokalorijos. Tukimas priklauso nuo išgerto alaus kiekio ir nuo užkandos.

* Kava susilpnina alkoholio poveikį. Atvirkščiai. Baigiantis pobūviui išgertas puodelis kavos padeda alkoholiui greičiau patekti į kraują.

* Rytais geriausia valgyti javainius ir kruopas. Svarbu kokius. Kai kuriuose mišiniuose yra daug riebalų ir cukraus. Todėl geriausia juos gaminti patiems: iš kruopų, riešutų, razinų ir šviežių vaisių.

* Sušaldytos daržovės toli gražu neprilygsta šviežioms. Iš tikrųjų geriausia valgyti šviežias daržoves. Bet jeigu tenka jas pirkti parduotuvėje, tai laikomos šaldytuve, jos praranda daugelį vertingų savybių. Sušaldžius jas dauguma savybių išlieka.

* Paukštiena liesesnė už kiaulieną. Kažin? Pavyzdžiui, iškepus nenuluptą vištą, joje būna daugiau riebalų negu kiaulienoje. Bet paukštienos krūtinėlės mėsoje yra tik 1 proc. riebalų.

* Mėsą geriausia kepti ant grotelių. Jeigu mėsos riebalai laša ant anglių, susiformuoja kancerogeninės medžiagos, kurios drauge su dūmais veikia kepamą patiekalą. Todėl būtų sveikiau valgyti mėsą, keptą folijoje.

* Obuolius prieš valgant geriau nulupti. Geriausia valgyti nenuluptus obuolius, nes jų požievyje yra daugiausia vitaminų.

* Rusvi kiaušiniai naudingesni už baltus. Netiesa. Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo paukščio rūšies, o skonis – nuo jo lesalo.

Reikšmingos mitybos smulkmenos

Daugelis žmonių stengiasi maitintis tinkamai, bet iš maisto gauna nepakankamai naudos vien todėl, kad nežino kai kurių svarbių smulkmenų. Pavyzdžiui:

* Valgo javainius ir kruopas su pienu. Tai labai gerai, bet jeigu neišgeria viso pieno, kuriuo juos užpila, tai dauguma vitaminų lieka lėkštėje. Mat apdorojant grūdus, vitaminai susikaupia jų paviršiuje, o po to patenka į pieną.

* Tikisi, kad gausiai valgydami česnakus, sumažins cholesterolio kiekį. Šiuo atveju geriausia vietoje keleto nesmulkintų skiltelių suvalgyti 1 sutraiškytą skiltelę, nes taip geriau išsiskiria alicinas, reguliuojantis cholesterolio kiekį.

* Stengiasi kuo dažniau valgyti greipfrutus. Greipfrutai labai naudingi, tačiau neseniai Kanados mokslininkai nustatė, kad jie nesuderinami su kai kuriais vaistais. Todėl vartojant vaistus nuo hipertenzijos, alergijos, nerimo, vietoje greipfrutų verčiau valgyti apelsinus.
Kaip gaminti daržovių sultis

Geriausia gerti ką tik pagamintas sultis. Daržovės kruopščiai nuplaunamos, sutarkuojamos ir per ploną baltą audinį išspaudžiamos sultys. Galima naudoti ir specialią sulčiaspaudę.

Pačios vertingiausios yra morkų sultys. Iš 100 g morkų šakniavaisių galima išspausti iki 65 g sulčių. Šios sultys labai naudingos sergant dermatitais, konjunktyvitais, skrandžio ligomis. Morkose yra karotino, svarbių mikroelementų, kraujo sudėtį ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą pagerinančių medžiagų.

Vasarą naudingos ropės bei jų lapai. Jose daug vitamino C, kalio druskų, kalcio ir fosforo. Ropių sultys rekomenduojamos sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant įvairiomis ligomis.

Bulvėse yra visas aktyviųjų junginių kompleksas. Jų sultys padeda gydyti medžiagų apykaitos sutrikimo sukeltas ligas (podagrą, reumatą). Išspaustos bulvių sultys supilamos į butelį ir sandariai užkimšus 1 valandą palaukiama, kol nusistovi krakmolas. Po to skystis atsargiai nupilamas į kitą indą, kuris taip pat sandariai uždengiamas. Iš 200 g bulvių gaunama maždaug 75 g sulčių.

Burokėlių, ropių ir bulvių sultis rekomenduojama sumaišyti su morkų sultimis, kurių turi būti 3-4 kartus daugiau negu kitų. Į daržovių sultis galima įpilti ką tik išspaustų žalių (pavyzdžiui, antaninių) obuolių sulčių.

Šviežiose baltagūžių kopūstų sultyse taip pat yra visas vitaminų kompleksas. Jose randama net vertingojo vitamino U, kuris rekomenduojamas sergant skrandžio bei žarnyno trakto ligomis. Jos geriamos 3-4 savaites po stiklinę arba po pusę stiklinės (galima truputį praskiesti virintu vandeniu) 30-40 minučių prieš valgį. Jeigu žmogaus kūno svoris mažesnis negu 60 kg, galima išgerti tik iki 30 g kopūstų sulčių, sumaišytų su kitų daržovių sultimis.

Sveikiems žmonėms, norintiems išvengti peršalimo ligų, naudinga kiekvieną rytą nieko nevalgius išgerti pilną stiklinę (arba pusę) šviežių kopūstų sulčių.

Raugintuose kopūstuose yra daug pieno rūgšties, todėl kai kurie gydytojai juos rekomenduoja sergantiems diabetu.
Organizmą sustiprinantis receptas: 300 g figų, 300 g džiovintų abrikosų, 300 g razinų, 2 nenuluptos citrinos. Visus vaisius sumalti mėsmale ir sumaišyti su 300 g medaus. Valgyti po 1-2 arbatinius šaukštelius. Laikyti šaldytuve.
Beje, nerekomenduojamas vaisių, medaus ir riešutų mišinys.
Pusryčiauti rekomenduojama dienai įpusėjus. Vaikams, diabetu sergantiems ligoniams ir pagyvenusiems žmonėms prieš pusryčius galima išgerti vaisių sulčių ir užvalgyti “obuolių košės”: 2 antaninius ar kitos panašios rūšies obuolius sutarkuokite, pabarstykite 1-2 šaukštais sėlenų, išmaišykite, 30 minučių palaukite ir suvalgykite. Galima košę paskaninti medumi.

Sergant geriausia visiškai nevalgyti, tik gerti vaistažolių antpilus, įpylus po 1 arbatinį šaukštelį obuolių acto (arba citrinos sulčių) ir 1 arbatinį šaukštelį medaus. Norint išvalyti ir sustiprinti sergantį organizmą, reikia daug “gerti ir šlapintis” bei ilgai miegoti.

Sveikiems žmonėms prieš pusryčius rekomenduojama išgerti 50 ml citrinų ir česnakų antpilo.

Jeigu kamuoja chroniškos ligos, reikia valgyti vien vaisius, daržoves ir visiškai atsisakyti druskos.

Vos pabudę išgerkite vandens. Gerkite tik filtruotą bei įvairių šaltinių mineralinį vandenį. Kad organizme nesusikauptų pernelyg daug druskų, negazuotą mineralinį vandenį gerkite ne ilgiau negu 20 dienų iš eilės.

Nevalgykite labai anksti. Jeigu negalite ištverti iki pusiaudienio, užvalgykite sultingų vaisių – citrusinių, žalių obuolių, persikų, abrikosų, vynuogių, arbūzų. O po 20 minučių galite valgyti ir mėsingų vaisių.

Niekada tuo pačiu metu nevalgykite kieto ir skysto maisto. Iš pradžių valgykite skysto, o po 15-20 minučių – kieto.
45 metų sulaukusiems vyrams ir moterims naudinga vartoti citrinų antpilą, o po 20 minučių ištirpinti vandenyje ir išgerti 1 arbatinį šaukštelį žiedadulkių.

Jauniems, dar 25 metų nesulaukusiems žmonėms rekomenduojama 1 valandą prieš pusryčius valgyti vaisius ir mažais gurkšneliais gerti švarų gėlą vandenį. Pusryčiams geriausiai tinka košės su salotomis arba žalumynais.

Venkite kavos, šokolado, kakavos, nes šiuose produktuose daug nuodingos medžiagos – ksantino, kuris organizme virsta šlapimo rūgštimi.

Įvairiems baltymams įsisavinti reikia daug vitamino C. Todėl baltymingą maistą valgykite su daržovėmis arba citrusiniais vaisiais (citrinomis, greipfrutais) ar jų sultimis.
Nerūkykite ir nepiktnaudžiaukite alkoholiu.

Rūkaliaus ar alkoholiko organizmui reikia daug vitamino C, tiamino (vitamino B1) bei cistino ir mikroelementų – magnio, kalcio.

Diabetu sergančio žmogaus organizmas sunkiai įsisavina vitaminą C, todėl per dieną jam reikia suvartoti maždaug 1 g šio vitamino. Didelės vitamino C dozės padeda apsisaugoti nuo diabeto sąlygojamos sklerozės.

Svarbiausios sveikos gyvensenos sąlygos

1. Anksti gulti ir anksti keltis.
2. Daug judėti.
3. Laikytis mitybos taisyklių:
* valgyti viską, kas organizmui teikia energijos;
* laiku valgyti mažas teisingai subalansuoto maisto porcijas;
* kasdien išgerti iki 3 l gėlo vandens;
* kasdien iš organizmo šalinti toksinus;
* dirbti sau ir visuomenei naudingą darbą.

Slyvos ne tik “LAISVINA”

Slyvų tėvynė – Artimieji Rytai. Jos atkeliavo į Vidurio Europą, čia paplito ir tapo daugelio sodų bei vaismedžių plantacijų puošmena. Kuo ilgiau šie kaulavaisiai noksta ant medžio, tuo daugiau juose susikaupia vitaminų.

Negalima teigti, kad kurio nors vitamino slyvose daugiau nei kituose vaisiuose, bet visus juos kartu paėmus slyvos, ko gero, sumuštų bet kokį rekordą. Jose yra ne tik vitamino B12 ir biotino, bet ir visų kitų B grupės vitaminų. Kiekviena slyva – tikra B grupės vitaminų “tabletė” iš skaniosios gamtos vaistinės. Įdomiausia štai kas: B grupės vitaminai pavieniui mažai veiksmingi; kai jie susiburia draugėn, jų aktyvumas padidėja šimtus kartų. Slyvos – geriausi angliavandenių apykaitos stimuliatoriai; jos stiprina nervų sistemą, gerina protinę veiklą, didina darbingumą bei atsparumą stresui.

Be to, šiuose kaulavaisiuose yra mikroelementų vario bei cinko. Kaip žinia, jei organizme trūksta vario, tampame neramūs, dirglūs, nervingi, ilgainiui apima depresija.

Pažeistą pusiausvyrą puikiai atkuria slyvos. Slyvų odelėje yra augalinių aliejų, o kartu gausu ir nesočiųjų riebalinių rūgščių, kurios saugo ląstelių membranas nuo išdžiūvimo ir trukdo prasiskverbti bakterijoms. Slyvose gausu ir balastinių medžiagų, kurios iš žarnyno šalina toksinus ir gelbsti nuo vidurių užkietėjimo.

Šie skanūs kaulavaisiai stiprina širdį ir imuninę sistemą, slopina nervingumą, nerimą, padeda sutelkti dėmesį;

reguliuoja angliavandenių apykaitą organizme, didina atsparumą stresui, stiprina organizmo ląstelių membranas bei saugo nuo infekcijų, taip pat puikiai valo žarnyną ir padeda nuo vidurių užkietėjimo.

Slyvų dieta – sveika:

* Slyvos – puikus dietinis maistas. Jos padės be didesnių pastangų atsikratyti keleto kilogramų.

* Šie vaisiai iš organizmo šalina vandens perteklių (apkūnių žmonių organizme dažniausiai jo yra maždaug litru per daug).

* Žarnyne slyvos “suriša” riebalų perteklių, todėl jie nesikaupia ant pilvo, klubų, sėdmenų bei šlaunų.

* Slyvos angliavandeniams neleidžia virsti tukinančiais trigliceridais.

* Bent jau sezono metu stenkitės kasdien valgyti slyvų, net jei jūsų kūno svoris normalus. Blyneliai su slyvų tyre – gardus ir lengvai virškinamas patiekalas. Jis labai tiks, pavyzdžiui, mokiniui prieš svarbų egzaminą ar suaugusiajam prieš sunkią darbo dieną.

* Jei visą savaitę kasdien valgysite po 200 g slyvų, sumažės nervingumas, nerimas bei depresinė nuotaika.
Atkreipkite dėmesį! Slyvų kauliukuose yra medžiagų, kurios, patekusios į organizmą ir veikiamos fermentų, išskiria nuodingą ciano vandenilio rūgštį. Dėl to prieš vaišindami slyvomis vaikus, būtinai pašalinkite kauliukus.
Gaivinantis vandens gurkšnis

Medicinos literatūra skelbia, kad žmogaus organizmui per parą reikia maždaug 2 l vandens.

Bet kai suskaičiuoji, kiek per dieną išgeri kavos, arbatos, kompoto, kiek išsrebi sriubos. Gauni vos 1,25 l – gerokai mažiau negu rekomenduojama. Tada pradedi sukti galvą, kas geriau: vandens trūkumas ar perteklius? Kas atsitinka, kai geri per daug skysčių arba kai jų geri per mažai? Vėl žurnaluose ir knygose ieškai protingų žmonių straipsnių.

– Kai organizme stinga skysčių, sutrinka virškinimo, maisto įsisavinimo ir kraujodaros procesai. Vandens trūkumas sąlygoja kūno temperatūros svyravimus. Vanduo būtinas ląstelėse vykstančioms biocheminėms reakcijoms, sąnarių skysčio gamybai, kenksmingų medžiagų pasišalinimui iš organizmo per inkstus, plaučius, žarnyną. Žmogui šlapinantis, prakaituojant ir kvėpuojant, iš organizmo pasišalina iki 2 l vandens.

– Ypač svarbu, kad pakankamai skysčių išgertų moterys, kurių fiziologija reikalauja nuolat plauti šlapimo išsiskyrimo sistemą, kad neišsivystytų šlapimo pūslės uždegimas.

– Mažėjant skysčių kiekiui organizme, sausėja oda ir silpnėja raumenys. Jų trūkumas pasireiškia vangumu, dėmesingumo sumažėjimu, išsiblaškymu, vidurių užkietėjimu.

– JAV dietologai mano, kad vandens trūkumas gali sukelti galvos skausmą, nuovargį, išsiblaškymą. Matyt, todėl, kad 75 proc. smegenų masės sudaro skysčiai. O štai kaulų audinyje skysčiams tenka tik 20 proc. Dehidratacija pirmiausia pažeidžia smegenų veiklą. JAV mokslininkai rekomenduoja kiekvieną rytą išgerti stiklinę vandens, niekada nevalgyti sauso maisto ir būtinai užgerti sūrius patiekalus. Jeigu nors truputėlį norite gerti, visuomet atsigerkite.

– Kai organizmas praranda 2 proc. savo masei tenkamų skysčių (maždaug 1-1,5 l), žmogus jaučia troškulį, kai praranda 6-8 proc., pasireiškia sąmonės aptemimas, o kai praranda 10 proc., žmogus regi haliucinacijas, sutrinka jo rijimo procesas. 10-20 proc. skysčių praradimas pavojingas gyvybei. Negerdamas skysčių, žmogus gali gyventi tik keletą parų.

Mokslininkai nustatė, kad žmonės per dieną išgeria maždaug 1,5-2 l skysčių. Sunku apskaičiuoti, kiek skysčių organizmas gauna su vaisiais, daržovėmis, sviestu ir kitais produktais, bet manoma, kad ne mažiau negu 0,5 l. Pvz., duonoje yra 36 proc. skysčių, o bulvėse – net 80 proc.

Kartais mes išgeriame daugiau negu 2 l: karštą dieną, kaitindamiesi pirtyje, dirbdami sunkų fizinį darbą, sportuodami. Tai visiškai normalu. Kamuojant vasaros kaitrai arba dirbant karštame ceche naudingiau gerti pasūdytą vandenį arba vitaminingus gėrimus, pavyzdžiui, erškėtuogių antpilą ar žolių arbatą.

Sergant reikia gerti kuo daugiau, nes vanduo padeda pasišalinti toksinams. Visus vaistus reikia užgerti stikline vandens.

Vieni specialistai teigia, kad naudingiau gerti prieš valgį, kiti pataria vadovautis protėvių tradicijomis ir gerti po kiekvieno valgymo, o štai JAV mokslininkai rekomenduoja visą dieną dažnai gerti po 2-3 gurkšnius. Tačiau kai kiti mokslininkai atliko specialius tyrimus, paaiškėjo, kad žmonės, visą dieną kas 30 min. gėrę po keletą gurkšnių vandens, jautėsi taip pat, kaip ir tie, kurie įprastu laiku gėrė kavą, sultis ir kitus gėrimus. Vadinasi, neverta svarstyti, verčiau gerti tada, kada norisi.

Medikai pataria gerti tiek skysčių, kad šlapimas nebūtų pernelyg koncentruotas, antraip organizme gali pradėti formuotis akmenys. Sveikam žmogui per dieną užtenka išgerti 1,5-2 l vandens. Išsivysčius inkstų nepakankamumui, reikia gerti daugiau, kad su dideliu nekoncentruoto šlapimo kiekiu lengviau pasišalintų šlakai. Beje, pastebėta, kad karštųjų šalių gyventojai dažniau serga inkstų akmenlige negu žmonės, gyvenantys šalto klimato šalyse. Todėl vasarą, kai daugiau prakaituojate, gerkite daugiau skysčių. Nesibaiminkite, kad išgersite per daug. Paprastai mes neišgeriame tiek, kiek rekomenduojama. O jeigu išgeriame, organizmas perteklių lengvai pašalina.

Kai kurie žmonės mano, kad naudingiau gerti mineralinį vandenį dėl jame esančių naudingų mikroelementų. Bet reikia pasakyti, kad tų pačių mineralų yra ir maiste, ypač vaisiuose. Beje, gerokai daugiau. O mineralinis vanduo labiau tinka gydymui. Žinoma, viena kita stiklinė nepakenks. Bet gausiai geriant mineralinį vandenį gali pakisti šlapimo rūgštingumas ir dėl to išsivystyti kai kurios urologinės ligos.
Gerkime sultis, ir būsime stiprūs

Ruduo – sulčių sezono pradžia. Jas rekomenduojama gerti visą žiemą ir pavasarį. Net ir vasarą būtų sunku ištverti be sulčių. Tačiau sultys – ne vien skanus gėrimas.

Atlikę daugybę tyrimų, įvairių šalių mokslininkai nustatė, kad sultys (kaip ir vaisiai bei daržovės) suaktyvina organizmo apsivalymo mechanizmą: pagreitina kraujo ir limfos apytaką, gleivių, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Jos natūraliai sustiprina imunitetą, todėl žmogus rečiau serga ir lėčiau sensta. Nustatyta, kad reguliariai geriant vaisių ir daržovių sultis, dvigubai sumažėja rizika susirgti virškinamojo trakto, šlapimo pūslės ir kvėpavimo organų vėžiu. Sultys neleidžia vystytis aterosklerozei ir koronarų nepakankamumui. Šis nuostabus gėrimas yra labai naudingas. Jis aprūpina organizmą natūraliais ir labai svarbiais junginiais: angliavandeniais, fermentais, mineralais, rauginėmis, aromatinėmis, pektininėmis ir naudingomis dažomosiomis medžiagomis, organinėmis rūgštimis ir vitaminais.

Kokias sultis geriausia gerti?
Reikia pasakyti, kad jos visos labai naudingos, todėl kiekvienas žmogus gali rinktis pasikliaudamas savo skoniu.

Apelsinų sultys
Šios sultys populiariausios visame pasaulyje. Ryte išgėrus 1 stiklinę apelsinų sulčių, organizmas gauna visos paros vitamino C dozę (beje, norint išspausti 1 l sulčių, reikia turėti 2,5 kg apelsinų). Neskaidriose sultyse yra natūraliųjų polisacharidų, pektino ir balastinių medžiagų, kurie normalizuoja skrandžio bei žarnyno veiklą. Be to, pektinas veikia sunkiųjų metalų jonus ir radionuklidus, kurie į organizmą patenka su oru ir maistu. Pektino ir minėtų medžiagų netirpieji junginiai greičiau pasišalina iš organizmo.

Mandarinų sultys
Šios sultys rečiau gaminamos, nes sunku išsaugoti jų natūralų aromatą. Sultys spaudžiamos iš saldžių ir mėsingų mandarinų. Jose yra pektinų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų. Šios sultys pagerina apetitą ir medžiagų apykaitą. Mandarinų sultys turi kiek mažiau vitamino C, tad jas galima maišyti su citrinų, apelsinų sultimis. Alergiškiems žmonėms mandarinų (kaip ir apelsinų) sultys gali sukelti ligos paūmėjimą.

Pomidorų sultys
Šios sultys taip pat gana populiarios. Jose labai daug naudingų medžiagų, vitaminų. Be to, jos tokios tirštos, kad savo skoniu beveik nesiskiria nuo šviežių pomidorų. Pomidoruose esantis likopenas labai aktyvus antivėžinis komponentas. Beje, pomidorų sultyse ir pastoje šios medžiagos gerokai daugiau nei šviežiuose vaisiuose. Labai gausus pomidorų sulčių vartojimas gali paskatinti oksalatinių inkstų akmenų susidarymą. Todėl žmonėms, linkusiems sirgti inkstų akmenlige, patartina jas vartoti saikingiau.

Obuolių ir vynuogių sultys
Šios sultys geriamos nuo žilos senovės. Jose yra daug natūralių angliavandenių, vitaminų, mikroelementų, organinių rūgščių. Šios sultys suteikia jėgų, normalizuoja medžiagų apykaitą, sustiprina širdies bei kraujagyslių sistemą. Ypač naudingos pektininės medžiagos, esančios natūraliose obuolių sultyse, jos normalizuoja žarnyno veiklą, gerina virškinimą. Obuolių ir vynuogių sulčių mišinius rekomenduojama gerti po sunkių žarnyno infekcinių ligų.

Obuolių bei morkų sultys
Jau vien obuolių sultys pakankamai vertingos, o sumaišytos su morkų sultimis, jos tampa dar vertingesnės. Jose yra beta karotino, kuris normalizuoja regėjimą, gydo avitaminozę, suteikia jėgų ir sustiprina protinius gabumus. Morkų sultys ypač naudingos kepenims, inkstams, širdžiai. Vartojant labai daug morkų sulčių oda gali įgauti gelsvą atspalvį, tačiau tai visiškai nepavojinga: nustojus gerti šias sultis odos geltonis greitai išnyksta.

Ananasų sultys
Tai neapsakomai skanios ir kvapios sultys. Norint sustiprinti šių sulčių skonio savybes, gaminami įvairių rūšių ananasų sulčių mišiniai. Ananasų sultyse yra daugiau nei 60 aromatinių medžiagų. Jose daug organinių rūgščių. Šiose sultyse yra ypatingojo fermento – bromelaino. Šio fermento dėka ananasų sultys pasižymi savybe reguliuoti medžiagų apykaitą. Todėl šios sultys rekomenduojamos gydant nutukimą, laikantis dietos, sergant virškinamojo trakto ligomis.

Greipfrutų sultys
Šios sultys geriamos grynos arba jų dedama į kokteilius. Jų šiek tiek kartoką, bet malonų skonį sąlygoja ypatingos medžiagos, pasižyminčios antivėžinėmis savybėmis. Greipfrutų sultys mažina arterinį spaudimą, normalizuoja kepenų veiklą ir tonizuoja organizmą. Šiose sultyse yra daug vitamino C, padedančio išvengti peršalimo ligų. Greipfrutų sultys efektyviai mažina cholesterolio perteklių organizme. Žinotina, kad greipfrutų sultimis nepatartina užgerti jokių vaistų, nes sulėtėja jų pasisavinimas organizme.
Jei norite įprasti valgyti vien augalinį maistą

Sveikatos specialistai nuolat primena, kad norint išlaikyti stiprią sveikatą ypač svarbu valgyti kuo daugiau žalių vaisių, daržovių (pagal sezoną) bei grūdų ir kuo mažiau kiaulienos bei jautienos.

Tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, vengiantys riebaus maisto ir valgantys daug daržovių, vaisių, grūdų, ankštinių kultūrų, yra žvalesni, energingesni, geriau jaučiasi, rečiau pyksta, lengviau ištveria stresus, juos rečiau kamuoja lėtinės ligos. Dar geriau jaučiasi vegetarai.

Nustatyta, kad jie gerokai rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis, osteoporoze, artritu, diabetu, inkstų ligomis, kai kurių rūšių vėžiu, paprastai nenutunka, yra atsparesni peršalimo bei užkrečiamosioms ligoms, jų nekamuoja vidurių užkietėjimai, tulžies akmenligė ir kiti negalavimai, būdingi žmonėms, mėgstantiems riebų gyvulinės kilmės maistą.

Daugelis žmonių vengia vegetariško maisto, baimindamiesi mažakraujystės, išsivystančios dėl geležies trūkumo. Tačiau valgant pakankamai ankštinių kultūrų, avižų, grikių kruopų, džiovintų vaisių ir kitų daug geležies turinčių produktų to galima išvengti.

Iki šiol manyta, kad vegetarams gali trūkti vitamino B12.

Bet atlikus tyrimus sužinota, kad normaliai funkcionuojanti natūrali žarnyno mikroflora padeda išvengti šio vitamino trūkumo. Kad vitamino B12 niekada nepritrūktų, rekomenduojama kartkartėmis vartoti specialius jo papildus.

Kaip tapti vegetaru?

Žmonėms, nuo mažens pratusiems valgyti mėsą, labai sunku staiga jos atsisakyti. Todėl jiems pateikiame keletą patarimų, kaip pamažu ją pakeisti vertingesniu vegetarišku maistu.

– Valgykite daugiau šviežios duonos ir bandelių.

Švieži, skanūs nesijotų miltų kepiniai padeda ištverti be mėsos, kol ilgainiui nuo jos atprantama. Iš pradžių juos galima valgyti su sviestu. Bet vėliau reikia ir jo atsisakyti.

– Sumažinkite raudonos mėsos porcijas.

Tiksliai nustatykite jos porcijas. Pavyzdžiui, tarkite sau, kad pirmąją savaitę jas sumažinsite 1/5 dalimi, antrąją – dar 1/5 ir t.t. Jei sunku ištverti, galima vietoje raudonos mėsos valgyti paukštienos arba žuvies, o vėliau ir šiuos produktus pakeisti skaniais, maistingais patiekalais iš augalinio maisto.

– Valgykite daugiau česnakų, svogūnų, prieskonių.

Kad būtų lengviau atsisakyti skanių mėsos patiekalų, reikia juos pakeisti kuo šviežesniu, skanesniu ir kvapesniu augaliniu maistu. Todėl jį gaminant reikia nešykštėti prieskonių.

– Gaminkite šviežių daržovių salotas, paskanintas naujais pagardais.

Salotas reikia gaminti iš labai kokybiškų, šviežių daržovių, kad jos žadintų apetitą. Tai gali būti špinatai, lapinės salotos, įvairių rūšių kopūstai, pomidorai. Galima įdėti ir šviežių obuolių, trintų riešutų, tarkuoto neriebaus sūrio. Salotas reikia skaninti ne grietine ar majonezu, o geriau – citrinos sultimis, obuolių actu, augaliniu aliejumi.

– Pagrindinius patiekalus papildykite vaisiais ir daržovėmis.

Norint suvalgyti mažiau įprasto maisto, reikia jį valgyti su daržovėmis arba vaisiais.

Pavyzdžiui, prie mėsos labai tinka pomidorai, svogūnai, agurkai; prie paukštienos – žirneliai, slyvos; prie žuvies – daržovių marinatai.

Desertus galima valgyti su įvairiausiais vaisiais, uogomis.

Trūkstant patirties, galima įsigyti knygą apie augalinio maisto gaminimą. Svarbu valgyti neskubant, mėgaujantis kiekvienu neįprasto patiekalo komponentu.

– Rytais įpraskite valgyti vegetarinį maistą.

Įpratus valgyti mažiau mėsos, reikia pabandyti rytais visiškai jos atsisakyti. Pavyzdžiui, vietoje sumuštinio su dešra, suvalgyti porciją kruopų košės arba sumuštinį su konservuotais vaisiais (kad būtų sočiau, galima jį pabarstyti tarkuotu sūriu). Arba galima pasitenkinti puodeliu neriebaus jogurto (galima įdėti supjaustytų vaisių).

– Per pietus valgykite daržovių patiekalus.

Rytais atsisakius mėsos, galima pabandyti apsieiti be jos ir per pietus. Kad būtų lengviau ištverti, iš pradžių galima valgyti makaronus. Kadangi jie dažniausiai užpilami riebiais padažais, vėliau reikia ir juos pakeisti daržovių patiekalais. Valgant restorane, reikia vengti patiekalų, kuriuose gali būti “nematomos” mėsos ar “nematomų” riebalų: įvairių apkepų, plokštainių, pyragėlių ir pan.

– Rinkitės tik šviežius, kokybiškus ir kuo įvairesnius maisto produktus.

Sunku būtų ištverti be mėsos valgant nešviežią, nelabai kokybišką ir vienodą maistą. Todėl būtina visada turėti šviežių įvairių produktų. Kad būtų paprasčiau jais apsirūpinti, reikia turėti sąrašą ir kasdien pirkti vis kitokius.

Rekomenduotinos daržovės: šparagai, pupelės, žirniai, burokėliai, įvairių rūšių kopūstai, morkos, svogūnai, česnakai, svogūnų laiškai, saldieji pipirai, agurkai, bulvės, moliūgai, ridikėliai, špinatai, aguročiai, pomidorai.

Vaisiai: obuoliai, bananai, juodieji serbentai, vyšnios, mėlynės, greipfrutai, vynuogės, kiviai, apelsinai, slyvos, razinos, avietės, žemuogės, braškės, kriaušės ir t.t.

Grūdų kultūros: nešlifuoti kviečiai, miežiai, avižos, grikiai, ryžiai, rugiai.

Ankštinės daržovės: pupelės, pupos, žirniai, lęšiai, sojos.

Patiekalų išvaizdai, skoniui ir aromatui pagerinti reikia pasitelkti prieskonines daržoves bei žoles: petražoles, krapus, salierus, kmynus ir t.t.
Apie mitybą, stimuliuojančią raumenų augimą

Racionalios mitybos principai

Formuoti pilvo presą visiškai nebūtina, nes jis ir taip yra. Tereikia tik jį paryškinti. To siekiant svarbu tinkamai maitintis ir jokiu būdu nesilaikyti liesinančios dietos ar badmiriauti. Atvirkščiai, valgyti reikia dažnai (6 kartus per dieną), bet nelabai gausiai, kad normaliai funkcionuotų organizmas ir kuo mažiau svyruotų cukraus kiekis kraujyje.
Be to, reikia vartoti pakankamai skysčių, pieno, neriebaus jogurto, pasukų ir šviežių vaisių. Galima iš jų gaminti skanius ir naudingus kokteilius, kuriuose yra daug kalcio, baltymų ir kitokių svarbių medžiagų. Jie pripildo skrandį ir stiprina presą, neleisdami kauptis riebalams.

Alkoholinių gėrimų, netgi alaus, geriau atsisakyti, nes jie kaloringi, be to, gali sutrikdyti testosterono ir augimo hormono gamybą. O nuo šių dviejų hormonų labai priklauso riebalų kiekis organizme ir raumenų tvirtumas.

Troškulį geriausia malšinti grynu vandeniu – slopina alkį, skystina kraują ir kartu padeda organizmo ląstelėms geriau apsirūpinti deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Taip pat naudinga gerti žaliąją arbatą.
Kalorijų skaičiuoti nereikia – svarbu tik nepersivalgyti. Tačiau kartą per savaitę galima valgyti ką panorėjus. Tokia “laisvė” padeda atsipalaiduoti nervų sistemai.

Kitomis dienomis reikia maitintis racionaliai, t.y. valgyti kuo daugiau maisto produktų, kurie naudingi vyriškam organizmui. Beje, tie produktai gana skanūs. Kiekvieno valgio metu suvartojant po 2-3 toliau minimus produktus, organizmas gautų pakankamai baltymų bei angliavandenių ir šiek tiek riebalų. Tai reiškia, kad jis būtų pakankamai stiprus ir sveikas, o kūnas – raumeningas, bet nenutukęs.

Rekomenduotini produktai

Rupi duona, mažai kaloringi raguoliai, rudieji ryžiai. Juose yra daug ląstelienos, baltymų, riboflavino, niacino, vitamino E, kalcio, magnio, kalio, cinko. Jie neskatina tukimo, saugo nuo širdies ligų ir vėžio, stiprina imunitetą, normalizuoja arterinį spaudimą. Tik nereikia jų painioti su paprasta juoda arba balta duona ar džiūvėsėliais, kurie yra gerokai kaloringesni.

Pieno produktai (neriebus pienas, jogurtas, varškė, sūriai) turi daug kalcio, vitaminų A ir B12, riboflavino, kalio, fosforo. Neriebūs pieno produktai ilgam pasotina, bet neskatina tukimo. O štai nenugriebtas pienas ir jo gaminiai yra per daug kaloringi.

Kiaušiniai garsėja baltymų ir vitamino A bei B12 gausa. Tiesa, juose yra daug cholesterolio, bet nemažai ir jį neutralizuojančio vitamino E. Todėl blogojo cholesterolio kiekio organizme šis produktas nepadidina. Užtat kiaušinių baltymai skatina raumenų masės didėjimą labiau už pieno ir mėsos produktus.

Kalakutiena ir kitokia liesa mėsa bei žuvis, moliuskai turtingi baltymų, geležies, fosforo, kalio, cinko. Liesoje jautienoje, be minėtų naudingų medžiagų, dar yra ir kreatino, vištienoje ir žuvyje – vitamino B6, žuvyje – omega-3 riebalų rūgščių. Šie baltymingi maisto produktai labai tinka sportininkams ir žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą. Jie stiprina raumenis, bet nedidina riebalų sankaupų, stimuliuoja organizmo atsparumą, saugo širdį.

Špinatai, brokoliai ir kitokios žalios spalvos daržovės, pipirai ir geltonosios pupos turi daug vitaminų A, C, K, beta karotino, magnio, kalcio, ląstelienos. Jie stiprina raumenis ir kaulus, neskatina tukimo, normalizuoja arterinį spaudimą, saugo nuo vėžio ir širdies ligų. Šias daržoves galima valgyti atskirai arba kartu su kitais maisto produktais. Galima iš jų gaminti garnyrus arba supjausčius barstyti ant sumuštinių. Siekiant pagerinti daržovėse esančių maistinių medžiagų pasisavinimą, rekomenduojama jas kuo smulkiau supjaustyti.

Ankštinės kultūros nestokoja ląstelienos, baltymų, geležies ir kitokių mikroelementų. Jos stiprina raumenis, saugo nuo širdies ligų ir vėžio, normalizuoja arterinį spaudimą. Savo maistingumu šie produktai prilygsta mėsos patiekalams. O štai keptose ir spragintose ankštinėse kultūrose yra daug nesočiųjų riebalų ir cukraus, todėl jie nerekomenduotini.

Riešutai bei įvairios sėklos turtingi baltymų, ląstelienos, vitamino E, magnio, fosforo, mononesočiųjų riebalų. Jie stiprina raumenis, širdį ir imunitetą, neleidžia kauptis riebalams, padeda organizmui kovoti su vėžiu. Labai naudinga kasdien suvalgyti po saują riešutų ar sėklų, labai kruopščiai juos sukramtant. Tačiau organizmui naudingi tik natūralūs – kepti ir sūdyti riešutai didina arterinį spaudimą.

Avižos turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, sudėtingųjų angliavandenių ir ląstelienos. Jas naudinga valgyti javainio, košės ar raguolio pavidalu. Avižos stimuliuoja testosterono gamybą, o kartu ir raumenų augimą. Be to, jos saugo nuo vėžio ir širdies ligų, neskatina tukimo. Avižų košė ilgam pasotina ir duoda daug energijos, todėl rekomenduojama ją valgyti likus 1,5-2 val. iki treniruotės.

Augalinis aliejus garsėja baltymų, vitamino E, niacino, magnio ir mononesočiųjų riebalų gausa. Jis labai palankiai veikia širdį ir kraujagysles, stiprina imuninę sistemą, skatina raumenų masės augimą, neleidžia kauptis riebalams, saugo nuo vėžio, normalizuoja arterinį spaudimą.

Leave a Comment