Kraujas
Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos:• pernešimo – kraujas perneša dujas (deguonį ir anglies dvideginį), maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą;• apsauginė – kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimo traumų metu;• kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą (homeostazę) – palaiko pastovų pH ir jonų pasiskirstymą.
Kraujas – tai jungiamasis audinys. Jis pasiekia atokiausius audinius, palaiko ryšius tarp įvairių organizmo sistemų. Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro apie 6-8% visos kūno masės. Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas, tam tikra jo dalis “sandėliuojama” blužnyje, kepenyse. Prireikus šios sankaupos išmetamos į bendrą kraujo apytaką (tuomet susitraukia blužnis ir todėl, staiga pradėjus bėgti, jaučiamas nemalonus tempimo jausmas po kairiuoju šonkaulių lanku). Net netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be ryškesnių sutrikimų. Taip yra todėl, kad stresinėmis situacijomis kraujotaka perskirstoma taip, kad svarbiausi organai (smegenys ir širdis) gautų pakankamą aprūpinimą.
Kraujo sudėtis ir fizinės savybės yra pastovūs dydžiai. Bet koks nukrypimas nuo normos rodo organizmo veiklos sutrikimą – ligą. Štai kodėl susirgus vienas pirmųjų atliekamų tyrimų yra kraujo tyrimas. Kraujas atspindi organizmo būklę.Kraują sudaro kraujo ląstelės ir skysta dalis – kraujo plazma. Kraujo ląstelės (eritrocitai, leukocitai ir trombocitai) sudaro apie 40-45% viso kraujo tūrio. Šis dydis vadinamas hematokrito rodikliu. Beje, vyrų ir moterų jis šiek tiek skiriasi (vyrų hematokrito normos ribos yra 40-48%, o moterų – 36-42%). Hematokritas mažėja nukraujavus, praskiedus kraują lašinant skysčius į veną, o didėja netekus vandens (stipriai prakaituojant), prisitaikant prie santykinai mažo deguonies kiekio ore (pvz., aukštikalnėse, siekiant geresnių sportinių rezultatų), o taip pat tam tikrų ligų metu. Hematokritas nustatomas centrifuguojant kraujo mėginį. Kraujo ląstelės nusėda mėgintuvėlio dugne, didžiąją jų dalį sudaro eritrocitai (apie 99,8%), kadangi eritrocitų kraujyje daugiausia. Hematokritas parodo kraujo klampumą, jam didėjant, didėja pasipriešinimas ir sunkėja širdies darbas.
Kraujo plazma
Kraujo plazma sudaro apie 55-60% kraujo tūrio (iš 100% atėmus hematokrito rodiklį), tai sudaro apie 2,5-3 litrus. Kraujo plazma – tai gelsvas skystis. Didžiausią jos dalį sudaro vanduo, apie 6-8% sudaro baltymai, o likusią dalį – mineralinės medžiagos, gliukozė, lipidai, aminorūgštys, ištirpę medžiagų apykaitos produktai ir kt. Pastovią plazmos elektrolitų koncentraciją palaiko inkstai.
Plazmos baltymai atlieka svarbias kraujo funkcijas. Normali baltymų koncentracija yra 60-80 g/l. Daugelis baltymų gaminami kepenyse. Tarp jų daugiausia yra albuminų (apie 60%). Didesnės molekulinės masės baltymai – globulinai – sudaro apie 35-40%, o fibrinogenas – 4-5% visų kraujo plazmos baltymų. Fibrinogenas dalyvauja krešėjime. Plazma be fibrinogeno vadinama kraujo serumu. Plazmos baltymai (daugiausia albuminai) dėl savo osmosinių savybių sulaiko vandenį kraujo kapiliaruose, neleidžia jam sunktis į audinius. Dėl badavimo ar kitų priežasčių sumažėjus baltymų kiekiui kraujyje, skystis pereina iš kraujagyslių į audinius – atsiranda patinimų. Skystis gali patekti net į tuščiavidures kūno ertmes, pvz., kauptis pilvo ertmėje (tuomet labai padidėja pilvo apimtis, čia gali susikaupti net iki 10 litrų skysčio). Kai kurie globulinai yra antikūnai, jie dalyvauja apsauginėse ir imuninėse organizmo reakcijose. Kraujo baltymai sujungia įvairias medžiagas, hormonus, vitaminus ar vaistus ir juos perneša organizme. Dažniausiai komplekse su baltymais vaistai yra neveiklūs, jie pradeda veikti tik atsipalaidavę. Kai kurie kraujo baltymai veikia kaip fermentai. Svarbi baltymų dalis vadinama krešėjimo faktoriais, jie dalyvauja krešėjimo procesuose. Įvairių ligų metu gali padaugėti ar sumažėti baltymų, pakisti albuminų ir globulinų santykis (pvz., uždegimo ar infekcijos metu padaugėja globulinų, o sumažėja albuminų).
Gliukozės koncentracijos nustatymas kraujo plazmoje svarbus vertinant cukrinio diabeto eigą. Dažnai tiriami kraujo plazmos riebalai ir cholesterolis, jų koncentracijos nustatymas svarbus aterosklerozės rizikai įvertinti. Remiantis įvairių medžiagų koncentracija kraujo plazmoje galima diagnozuoti įvairius medžiagų apykaitos, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimus.
Eritrocitai
Eritrocitai– raudonosios kraujo ląstelės. Tai disko formos, abipus įgaubtos ląstelės, neturinčios branduolio. Vidutinis jų skersmuo yra 7,5 µm. Normaliai vyrų organizme eritrocitų yra 4,5-5,5 x 1012/l, o moterų – 4-5,1 x 1012/l. Eritrocitų funkcija – deguonies pernešimas organizme iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius, kur jis pašalinamas. Eritrocito funkciją lemia jo viduje esantis raudonos spalvos baltymas hemoglobinas. Deguonis jungiasi prie hemoglobino. Šio baltymo spalva suteikia eritrocitui ir visam kraujui raudoną spalvą. Plaučiuose prijungiamas deguonis ir kraujas įgauna skaisčiai raudoną spalvą (tai arterinis kraujas), audiniuose deguonis atiduodamas ir prijungiamas anglies dvideginis – tuomet kraujas tampa tamsiai raudonu (veniniu). Hemoglobino kiekis kraujyje – svarbus rodiklis, normaliai vyrų kraujyje jo yra 135-160 g/l, o moterų – 120-150 g/l. Eritrocitų kiekio padidėjimas kraujyje vadinamas eritrocitoze. Ji gali atsirasti sergant lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis, prisitaikant organizmui prie deguonies trūkumo (nardant, būnant aukštikalnėse). Kai eritrocitų ir hemoglobino kiekis sumažėja, susergama mažakraujyste (anemija). Mažakraujystė atsiranda netekus kraujo, taip pat kai maiste trūksta geležies, vitamino B12, folio rūgšties, kartais būna dėl įgimtų ar kitų priežasčių.
Svarbus kraujo rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Laikant kraują mėgintuvėlyje, eritrocitai po tam tikro laiko nusėda ant dugno. Taip išmatuojamas ENG (normaliai vyrų jis yra 2-10 mm/val., o moterų – 2-15 mm/val.). ENG didėja sergant infekcinėmis ligomis, esant uždegimui, navikams ir kitoms būklėms.
Vidutiniškai eritrocitai cirkuliuoja kraujyje 120 dienų. Po to jie “pasensta”, nusidėvi ir yra suardomi blužnyje. Hemoglobinas suskaidomas į baltymą ir dažą hemą. Iš hemo atskyla geležis, kuri naudojama naujų eritrocitų gamybai, o likusi dalis virsta pigmentu bilirubinu. Bilirubiną perdirba kepenys ir pašalina su tulžimi. Kartais, kai eritrocitų irimas pagreitėja (sergant hemolizine anemija, apsinuodijus tam tikrais nuodais, įkandus gyvatei) ar sutrinka kepenų funkcija, bilirubinas kaupiasi kraujyje ir nudažo kraujo plazmą bei odą, akių baltymus geltona spalva – atsiranda gelta.
Eritrocitų (ir visų kitų kraujo ląstelių) gamyba vyksta raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Vaikystėje beveik visi kaulai turi raudonuosius čiulpus, vėliau dalis jų suriebėja ir virsta geltonaisiais – tuomet kraujo ląstelių gamyba (hemopoezė) vyksta daugiausia tik plokščiuosiuose, trumpuosiuose kauluose (dubens ir kaukolės kauluose, slanksteliuose, krūtinkaulyje) bei galūnių ilgųjų kaulų galuose. Sergant tam tikromis kraujo ligomis ir norint įvertinti hemopoezę, atliekama kaulų čiulpų punkcija (į krūtinkaulį ar dubens kaulus įduriama adata ir paimama nedaug čiulpų ištyrimui). Eritrocitai gaminami nuolat. Jų gamybą priklausomai nuo organizmo poreikių skatina eritropoetinas (sintezuojamas inkstuose) ir kiti augimo faktoriai. Hemoglobino sintezei ypač svarbi geležis, kurios daugiausia yra mėsoje (todėl vegetarai dažniau suserga mažakraujyste).
Leukocitai
Leukocitai– baltosios kraujo ląstelės. Tai didesnės nei eritrocitai ląstelės, kurių kraujyje normaliai yra 4-9 x 109/l. Jų yra kelios rūšys, kiekviena atlieka savo funkciją. Todėl be bendro leukocitų skaičiaus kraujyje nustatoma leukocitų formulė – tai atskirų leukocitų rūšių skaičius ir jų santykis. Leukocitai gaminami ir bręsta kaulų čiulpuose bei limfoidiniame audinyje (blužnyje, limfmazgiuose, čiobrialiaukėje). Leukocitai gyvuoja nuo kelių valandų (kai žūsta uždegimo apimtuose audiniuose) iki kelerių metų. Leukocitai skirstomi į grūdėtuosius ir negrūdėtuosius. Grūdėtųjų leukocitų (granulocitų) citoplazmoje matomos granulės, o branduolį sudaro keletas segmentų. Jie dar skirstomi į tris rūšis: neutrofilus, bazofilus ir eozinofilus. Negrūdėtųjų leukocitų (agranulocitų) citoplazmoje granulių nėra, o branduoliai vientisi. Agranulocitams priskiriami limfocitai ir monocitai.
Neutrofilai
Neutrofilai sudaro didžiausią leukocitų dalį. Jie naikina į organizmą patekusius svetimkūnius ir mikrobus. Prisiartinę prie mikrobo, jį “praryja” ir suardo (šis procesas vadinamas fagocitoze). Neutrofilų kraujyje padaugėja susirgus infekcine liga, pažeidus audinius. Kartu padidėja ir bendras leukocitų skaičius (tai vadinama leukocitoze). Jie kaupiasi uždegimo vietose, atlikę savo darbą žūva ir kartu su audinių irimo dalelėmis sudaro pūlius. Kai infekcija labai sunki, sunaudojama labai daug neutrofilų ir jų kraujyje gali net sumažėti. Neutrofilų sumažėja piktybinių kraujo ligų metu. Žūdami neutrofilai išskiria tam tikras medžiagas (vadinamas pirogenais). Pirogenai dirgina termoreguliacijos centrus, todėl prasideda karščiavimas. Pakilusi temperatūra – tai tam tikra prasme teigiamas reiškinys, nes aukštesnėje temperatūroje suaktyvėja leukocitų judėjimas, slopinami kai kurie virusai. Todėl temperatūrą reikia mažinti tik tuomet, kai ji viršija 38oC.
Eozinofilai
Eozinofilai- dalyvauja alerginėse organizmo reakcijose. Jų kraujyje padaugėja sergant alerginėmis ligomis (bronchine astma, dilgėline, šienlige ir kitomis), kai kuriomis odos ligomis, užsikrėtus parazitais (žarnyne atsiradus kirmėlių).
Bazofilai Bazofilų kraujyje yra nedaug (0-1%), jų padaugėja alerginių reakcijų metu.
Limfocitai
Limfocitai nulemia imunines organizmo reakcijas. Imunitetas – tai organizmo apsauga nuo tam tikrų svetimų medžiagų (bakterijų, virusų, svetimų baltymų). Skiriami T ir B limfocitai. T limfocitai gaminami čiobrialiaukėje ir kaulų čiulpuose. Jie patenka į audinius, kur panašiai kaip neutrofilai fagocituoja svetimkūnius ir bakterijas. T limfocitai taip pat svarbūs kovoje su virusais. B limfocitai gaminami kaulų čiulpuose. Po sąveikos su svetima medžiaga B limfocitai virsta plazminėmis ląstelėmis, kurios gamina antikūnus. Antikūnai – tai specifiniai baltymai, cirkuliuojantys kraujyje, atpažįstantys antigeną (t.y. svetimkūnį), prie jo prisijungiantys ir skatinantys jo sunaikinimą. Beje, kiekvienam svetimkūniui ar bakterijai pasigamina specifinis atskiras antikūnas. Plazminės ląstelės gyvena keletą metų ir visą šį laiką “prisimena” informaciją apie svetimą medžiagą. Jei po kurio laiko žmogus užsikrečia ta pačia bakterija, plazminės ląstelės ją atpažįsta ir iš karto pradeda gaminti antikūnus. Šie sunaikina bakterijas ir žmogus nesuserga. Tai yra natūralaus imuniteto procesai. Skiepijant yra sukuriamas dirbtinis imunitetas. Šis gali būti pasyvus ir aktyvus. Pasyvus imunitetas sukuriamas sušvirkščiant jau paruoštų antikūnų, tačiau jie cirkuliuoja neilgai ir toks imunitetas greitai prarandamas. Aktyvus dirbtinis imunitetas sukuriamas skiepijant vakcinomis. Vakciną sudaro viena ar keletas bakterijų, virusų ar tik jų dalelių. Vakcinoje virusas ar bakterija yra negyvi arba labai susilpninti. Todėl jie nesugeba sukelti infekcinio proceso (nors kartais gali pasireikšti silpni tos ligos simptomai), tačiau organizmas prieš juos pagamina antikūnus. Į organizmą patekus ligų sukėlėjams jau pagaminti antikūnai juos sunaikina ir žmogus nesuserga. Kai kurie skiepai yra privalomi ir jais vaikai skiepijami tam tikru metu. Kiti skiepai nėra privalomi (pvz., nuo gripo), tačiau tai efektyvus būdas apsisaugoti nuo ligų ir sumažinti jų paplitimą.
Įgytą žmogaus imunodeficito sindromą (AIDS) sukeliantis virusas pažeidžia kai kuriuos T limfocitus, todėl sergančio žmogaus imunitetas tampa nepilnaverčiu, sergantiesiems dažnai prisideda įvairios infekcinės ligos arba navikai.Limfocitai taip pat dalyvauja transplantato atmetimo, autoimuninėse organizmo reakcijose (plačiau apie imunitetą skaitykite širdies ir kraujagyslių sistemos anatomijos skyrelyje).
Monocitai
Monocitai– tai patys didžiausi leukocitai. Jie turi panašias į amebų pseudopodijas. Iš kraujo patekę į audinius monocitai virsta makrofagais, kurie fagocituoja bakterijas, suirusių audinių ir navikų daleles, dalyvauja imuninėse reakcijose.
Trombocitai.
Tai kaulų čiulpuose esančių ląstelių (megakariocitų) atplaišos. Normaliai jų kraujyje yra 180-320 x 109/l. Tačiau jų skaičius labai kinta. Po operacijų, praradus daug kraujo, pašalinus blužnį, sergant kai kuriomis infekcinėmis ar navikinėmis ligomis, trombocitų padaugėja – tai vadinama trombocitoze. Trombocitų skaičiaus sumažėjimas kraujyje – trombocitopenija – atsiranda tuomet, kai pažeidžiami kaulų čiulpai, susergama ūminėmis uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste. Trombocitai yra maži, netaisyklingos formos kraujo kūneliai. Svarbiausia trombocitų funkcija – dalyvavimas kraujo krešėjime. Trombocitai pirmieji prilimpa prie pažeistos kraujagyslės sienelių, aktyvina krešėjimo faktorius, kol galiausiai susidaro trombas ir kraujavimas sustoja. Žmogaus kraujyje yra ir tam tikrų medžiagų, kurios stabdo krešėjimą. Šių medžiagų pusiausvyra labai svarbi. Jei ji sutrinka trombai gali susidaryti kraujagyslės spindyje ir ją užkimšti.
Kaulų čiulpų persodinimas
Visos kraujo ląstelės bręsta iš kamieninių kraujo ląstelių (tai yra ląstelės pirmtakės). Dėl įvairių priežasčių ši kamieninė ląstelė gali pakisti ir tapti vėžine ląstele. Vėžinėms ląstelėms būdingas labai greitas dauginimasis, nereaguojant į jokius reguliavimo veiksnius. Greitai tokių pakitusių kraujo ląstelių prisidaugina labai daug – susergama kraujo vėžiu (leukemija). Jos nustelbia visas kitas sveikas kraujo ląsteles – atsiranda mažakraujystė, dėl trombocitų stokos pradedama kraujuoti. Vėžinėms ląstelėms būdinga tai, kad jos yra nepilnavertės ir negali atlikti savo funkcijų. Vienas iš leukemijų gydymo būdų – kaulų čiulpų transplantacija. Tai sudėtinga ir brangi procedūra. Pirmiausia reikia parinkti tinkamą donorą, kad vėliau neįvyktų atmetimo reakcijos. Specialių vaistų pagalba yra sunaikinamos visos sergančiojo kraujo ląstelės. Po to į veną lašinamos specialiai apruoštos ir išskirtos donoro kraujo kamieninės ląstelės. Šios prigyja kaulų čiulpuose, pradeda daugintis ir suformuoja naują sveikų kraujo ląstelių būrį. Kaulų čiulpų persodinimui būtinos ypatingai sterilios sąlygos, nes sergantysis net keletą savaičių neturi savo leukocitų, todėl būna labai imlus infekcijoms.
Kraujo perpylimasXVII amžiuje žmonėms būdavo perpilama ėriukų, avių, veršelių, arklių ir šunų kraujo. Tais laikais manyta, kad kraujo savybės priklauso nuo charakterio savybių. Todėl ūmiam žmogui perpildavo ėriukų, o ramios prigimties žmogui – liūto kraujo. Žmogaus prigimtis nepasikeisdavo, o gyvybę išgelbėti pavykdavo retai. 1859 m. gydytojai jau žinojo, kad perpilti tinka tik žmogaus kraujas. Tačiau ir tuomet tik apie 50% kraujo perpylimų būdavo sėkmingi. Nuo 1850 iki 1900 metų perpylimui naudotas ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų kraujas, tačiau ši procedūra buvo atliekama retai.1901 metais Karlas Landšteineris nustatė ABO kraujo grupių sistemą. Nuo to laiko kraujo perpylimas tapo saugesnis. Nuo 1940 m., kai buvo nustatyta rezus kraujo grupių sistema, kraujo perpylimo rizika dar labiau sumažėjo. Šiuo metu žinoma ir daugiau kraujo grupių sistemų. Taigi kraujo perpylimas yra saugesnis, kraujas tikrinamas, yra nustatytos perpylimo taisyklėsGalimybė paimti vieno žmogaus kraujo, jį išlaikyti ir duoti tam, kam jo reikia, išgelbėjo daugelio žmonių gyvybę.Kiekvieno žmogaus kraujo struktūra yra unikali ir nepakartojama. Jį sudaro ląstelės, hormonai, fermentai, antikūnai ir kt. Iš viso apie 200 komponentų. Tad neužtenka šią ypatingą substanciją suskirstyti į 4 grupes. Kiekviena grupė dar skirstoma į dešimtis pogrupių, priklausomai nuo agliutinogenų rūšies. O rezus faktorius savo ruožtu turi 28 rūšis. Štai kodėl gydytojai retai kada ligoniams perpila “gryną” donoro kraują, net jeigu jis atitinka kraujo grupę ir rezus faktorių. Norėdami išvengti komplikacijų, jie visada laboratorijoje atlieka tinkamumo testą: sumaišo po lašą donoro ir ligonio kraujo ir stebi, ką “daro” eritrocitai. Jeigu jie sulimpa, vadinasi, perpilti negalima. Paprastai “grynas” kraujas perpilamas tik ypač skubiais atvejais. Tokių būna apie 5 proc. Likusiais 95 proc. atvejų vartojami tik kraujo komponentai: plazma, eritrocitinė masė, trombokoncentratas ir t.t. Tokiu būdu išvengiama problemų dėl svetimų angliutinogenų, sumažinama infekcijų perdavimo rizika ir apsisaugoma nuo klaidų, t. y. galimybės perpilti netinkamos grupės kraują.
Beje, dažniausiai “grynas” kraujas būna nereikalingas. Pavyzdžiui, hemofilija sergančiam ligoniui būtini tik trombocitai, o kamuojamam imunodeficito – leukocitai ir t.t. Užsienyje jau seniai įkurti vadinamieji hematologiniai bankai. Juose laikomas žmonių kraujas, kurio susirgus gali prireikti jiems patiems. Tai labai tikslinga, nes joks kraujas perpylimui netinka labiau už savąjį. Netekusiam kraujo žmogui, būtinas kraujo perpylimas. Tuomet naudojamas konservuotas donorų kraujas. Anksčiau taikyta įvairių kraujo grupių perpylimo schema, tačiau dabar perpilamas tik tos pačios grupės kraujas. Kraujo perpylimas – tai tarsi organo persodinimas. Jo metu gali kilti įvairių komplikacijų, todėl perpylimas atliekamas labai atidžiai. Iš pradžių atliekamas kraujo grupių tapatumo mėginys. Kraujas yra keturių grupių: O (nulinės arba pirmos), A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos). Be to, svarbu atsižvelgti į rezus (Rh) faktorių. Prieš perpylimą donoro kraujas patikrinamas, ar nėra užkrėstas AIDS, hepatito virusais, kitomis ligomis. Kartais perpilamas ne visas kraujas, o tik jo dalis. Eritrocitų masė perpilama tuomet, kai yra labai ryški mažakraujystė. Jei žmogus kraujuoja dėl krešėjimo faktorių arba trombocitų stokos perpilama šviežia šaldyta plazma arba trombocitų masė.Kraujo grupės Kraujo grupė Eritrocitų antigenai Serumo antikūniai Paplitimas (baltojoje rasėje) %0 (I) nėra α ir β 43A (II) A β 45B (III) B α 9AB (IV) A ir B nėra 3
0 (I) kraujo grupėTai pirminė žmogaus kraujo grupė, kurią, manoma, turėjo dar neandertaliečiai. Jie gyveno laukinėje gamtoje ir maisto pasirūpindavo medžiodami ir rinkdami uogas.Charakteris. Pirmosios kraujo grupės žmonės energingi, komunikabilūs, stiprios valios. Paprastai jie nesiskundžia sveikata, nepasiduoda neurozėms, gali greitai atgauti jėgas. Stengiasi tapti lyderiais. Nepalaužiami, kai siekia užsibrėžto tikslo, nevengia ir netgi mėgsta rizikuoti. Blogosios savybės: pavydūs, aikštingi, ambicingi. Tačiau tai jiems netrukdo būti gerais draugais.
Trūkumai Gali pernelyg drastiškai kovoti dėl savo tikslų, būti išdidūs, savimylos. Neretai labai pavydūs, ambiciški, nepakeliantys kitų kritikos. Sunkiai prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų ir kitokios mitybos.Tinkamiausias maistas ir dietaPagrindinis 0(I) kraujo grupės žmonių energijos šaltinis yra mėsa: geriausiu atveju — tamsi (jautiena, aviena), blogiausiu — paukštiena (išskyrus riebią žąsieną). Patartina mėsą kaitalioti su jūros gėrybėmis arba žuvimis. Be abejo, saikas visada būtinas: dietologų teigimu, jaunai moteriai per pietus pakanka 150 gramų mėsos arba žuvies. 0(I) grupės kraujui netinka daugelis pieno produktų: kefyras, jogurtai, lydyti sūriai, ledai. Pirmenybė teiktina ožkos pieno sūriams. Dažniausiai “nuliniai” žmonės tunka nuo miltinių patiekalų. Svorio taip pat prideda kukurūzai, pupos, netgi kai kurių rūšių kopūstai — mėlynieji, gūžiniai, Briuselio. Užtat brokoliai ir špinatai liesina. Patartina vengti baklažanų, šiltnaminių grybų, žaliųjų alyvuogių. Iš vaisių naudingos slyvos (ypač juodosios) ir figos, netinka žemuogės, braškės, gervuogės, apelsinai, mandarinai. Bet greipfrutų gali skanauti. Su prieskoniais ir padažais elkis atsargiai: venk kečupo, majonezo, acto, muskatinių riešutų, baltųjų ir juodųjų pipirų, kukurūzų krakmolo, cinamono, vanilės. Geriau patiekalus skaninti kariu, kurkumu, petražolėmis, citrinų sultimis ir česnaku.Beje, gausiai valgantiems “nulinukams” būtina fizinė iškrova. Aerobika, bėgimas, važinėjimas dviračiu arba jėgos pratimai privalomi — nesportuojančius 0(I) kraujo grupės žmones kamuoja depresija, nemiga, bloga medžiagų apykaita.
Dalia Michelevičiūtė, teatro ir kino aktorė: “Manau, kad pirmosios kraujo grupės žmonės — dosnesni ir atviresni. Juk jų kraujas tinka visiems. Esu linkusi tikėti, jog kraujas gali suteikti informacijos apie charakterį, polinkius, tačiau identiškų žmonių nėra. Pavyzdžiui, skiriasi mitybos įpročiai: sako, “nulinukai” negali apsieiti be mėsos, o man jos galėtų ir nebūti. Kurį laiką valgiau vien daržoves ir, manding, dėl to sveikata nė kiek nepablogėjo. Dabar pabandysiu mėsos — patikrinsiu, ar tikrai man jos reikia”.
Polinkis ligomsDvylikapirštės žarnos ir skrandžio opos, žarnyno sutrikimai, artritas, kolitas, skydliaukės sutrikimai, alergija.Tinkamiausias sportasTinka aktyvus sportas: aerobika, gimnastika, važinėjimas dviračiu, bėgimas.A (II) kraujo grupėManoma, kad ši kraujo grupė atsirado 2500 – 1500 metų p.m.e., kai žmogus-medžiotojas tapo žemdirbiu ir pradėjo jaukintis laukinius gyvūnus.Charakteris. Šio tipo žmonių savybės – sąžiningumas, geraširdiškumas, pareigingumas, ištikimybė, inteligentiškumas. Jie sugeba prisitaikyti prie aplinkos, yra kuklūs, disciplinuoti, besilaikantys taisyklių. Jie uždari, slepia savo baimę ir nerimą. Tačiau, jei kada išsprūsta jų susikaupęs pyktis, gali būti agresyvūs.Jie retai būna lyderiai, geriau sekasi dirbti darbus, kur reikia patarnauti kitiems, dirbti kartu su bendraminčiais. Jei vis dėlto dirba vadovo darbą, yra pakantūs pavaldiniams, visuomet ieško taikingos išeities iš susiklosčiusios situacijos. Neretai visą darbą gali užsiversti ant savo pečių, nepaprašę pagalbos. Mėgsta harmoniją, ramybę, komfortą, tvarką, nekenčia konfliktų. Širdyje jie romantikai, tik kartais būna sudirgę ir pernelyg užsispyrę.TrūkumaiUžsispyrimas, nesugebėjimas atsipalaiduoti, pomėgis išgerti ir persivalgyti.Tinkamiausias maistas ir dietaIdealu, jei A(II) kraujo grupės žmonės visiškai nevalgo mėsos. Jei labai jos norisi, verčiau paragauti vištienos, kalakutienos arba žuvies (skumbrių, menkių, upėtakių). Derėtų vengti krevečių, krabų, omarų, midijų, vėžių, ungurių, lašišų, silkių, plekšnių. Jeigu esi alergiška arba skundiesi kvėpavimo takų negalavimais, pieno ir jo produktų verčiau vengti. Jei ne, tiks jogurtai, kefyras, lydyti sūreliai, mozarela, bet varškė, sviestas, ledai, kitoks riebus maistas nerekomenduotinas. Kiaušiniai — taip pat ne tau. Tinkamiausi produktai — ankštiniai augalai: pupelės, pupos, šparagai, žalieji žirneliai, lęšiai. Grikių galima skanauti net kelis kartus per dieną. Jeigu kyla problemų dėl kvėpavimo arba esi neatspari infekcijoms, miltinius patiekalus derėtų riboti. Daržovės tau — gyvybiškai svarbios. Tik reikėtų vengti pomidorų, baklažanų, geltonųjų bei žaliųjų paprikų, šiltnaminių grybų, gūžinių kopūstų, aštrių pipirų, bulvių, žaliųjų alyvuogių. Netiks ir raugintos bei marinuotos daržovės. Iš valgiaraščio patartina išbraukti bananus, apelsinus, mandarinus, mangus ir papajas. Patiekalus skanink garstyčiomis, sojų padažu, česnakais ir imbieru, tačiau atsisakyk acto, kečupų, majonezo, pipirų.
Nepamiršk ir mankštintis. Sekinančios sporto šakos netinka. Pakaks jogos, kinų gimnastikos, plaukimo arba golfo — tai numalšins įtampą, sudegins nereikalingas kalorijas.
Audrė Kudabienė, žurnalistė, LNK laidos “Srovės” vedėja: “Toks charakterio apibūdinimas turbūt tiktų daug kam. Galima sakyti, jis universalus kaip dienos horoskopas. Nežinau, ar verta kreipti dėmesį ir į dietą pagal kraujo grupę. Nesu nuosekli kokių nors teorijų (tegul ir labai moksliškai skambančių) sekėja, valgau tai, kas patinka. Beje, vargu ar galėčiau gyventi nevalgydama mėsos. Tiesiog niekada nebandžiau būti vegetare. Manyčiau, geriau pasikliauti savimi nei kieno nors patarimais”.
Polinkis ligomsŠirdies smūgiai, reumatas, diabetas, inkstų akmenys, augliai, vėžys.Tinkamiausias sportasPatariama vengti didelių fizinių apkrovų, tinka joga, atpalaidavimo pratimai, gimnastika, plaukimas
B (III) kraujo grupėManoma, kad ši kraujo grupė atsirado 15 –10 tūkstančių metų pr. m.e. Himalajų apylinkėse.Pagal statistiką tik 9 % JAV gyventojų turi šią kraujo grupę, tačiau ją turi net 30-40 % JAV gyvenančių milijonierių. Šią kraujo grupę taip pat turi daugiausia žydų, kinų, japonų, kitų Azijos tautų žmonių. Neveltui Rytų filosofija pataria gyventi harmonijoje, susilaikyti nuo per didelių linksmybių, persivalgymo. Šio tipo žmonėms tai labai svarbu, nes nuo per didelė įtampa ir apkrova kenkia jų širdžiai.
CharakterisTrečiosios kraujo grupės žmonės yra subtilūs, lakios vaizduotės. Jie ramūs, bet kelia aukštus reikalavimus — ir sau, ir aplinkiniams. Tikri individualistai: ryškūs, nesislepiantys, linkę elgtis taip, kaip jiems patinka. Jie lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos. Tai valdingos, kūrybingos, išradingos asmenybės. Tačiau noras būti nepriklausomiems kartais jiems ne padeda, o trukdo.TrūkumaiUždarumas, polinkis į depresiją, pernelyg didelis noras būti savarankiškais kartais pervirsta į nesaugumo ir vienatvės baimės jausmą.Musulmonų religija draudžia valgyti kiaulieną. Gali atrodyti keista, tačiau tokia nuostata turi racionalų pamatą. Mat dauguma Rytų šalių gyventojų yra trečios kraujo grupės, jų virškinimo traktui tinkamiausia aviena.
Tinkamiausias maistas ir dietaGyvulinės kilmės baltymai padeda B(III) kraujo grupės žmonėms išlaikyti gerą formą. Jie gali į valias mėgautis pieno produktais (žinoma, per daug žavėtis riebiu lydytu sūriu ir ledais nereikėtų). O su mėsa pravartu elgtis atsargiai, ypač derėtų vengti kiaulienos, žąsienos, antienos, visiškai atsisakyti vištienos — geriau valgyti kiaušinių. Pasiilgus ko nors mėsiška galima pasilepinti triušiena arba aviena, kartkartėmis — jautiena. Daugiausia jėgų teikia jūros gėrybės. Tik ne moliuskai ir vėžiagyviai! Tinka žirneliai, šparaginės ir baltosios pupelės, tačiau dėl kitų ankštinių — jokių kompromisų! Jie, kaip ir kukurūzai bei grikiai, kaupia nereikalingus kilogramus. Dėl tos pat priežasties reikėtų vengti saulėgrąžų ir riešutų (tinka tik graikiniai bei migdolai). Miltiniai produktai nėra labai pavojingi, bet pernelyg jais žavėtis nereikėtų, ypač rugine duona. Geriau ją keisti grybų, bulvių, morkų, kopūstų, baklažanų patiekalais. Tiks žaliosios alyvuogės, ropės, ridikėliai, avokados. Pomidorai nerekomenduotini. Iš vaisių derėtų vengti persimonų, granatų ir kokosų, visa kita — į sveikatą. Be to, patiekalus gali gardinti kuo įvairiausiais prieskoniais ir padažais.Sportuoti būtina, bet ne itin aktyviai. Idealiai tinka turistiniai žygiai, važinėjimas dviračiu, tenisas, šokiai.
Gabrielius Liaudanskas-Svaras, grupės “G&G Sindikatas” narys: “Ar verta kiekvienam reiškiniui ieškoti priežasties — juk taip bus nebeįdomu gyventi! Apie mano charakterį čia daug tiesos pasakyta, bet tikrai ne viskas. Pavyzdžiui, aš niekam jokių aukštų reikalavimų nekeliu, sau — irgi. Valgau, kai turiu laiko (ir džiaugiuosi, kad išvis valgau), nesu išrankus, tinka visoks maistas. Mano skrandis — šiukšlių dėžė. Nemanau, jog turėčiau kiekvienam kąsniui atmintinę pasirašyti”. Polinkis ligomsPlaučių ligos, radikulitas, osteochondrozė, depresija, nuovargis, imuniteto sutrikimai, polinkis į infekcijas, sklerozė.
Tinkamiausias sportasPasivažinėjimas dviračiu, tenisas, plaukimas.AB (IV) kraujo grupėManoma, kad ši kraujo grupė naujausia, atsiradusi prieš 1000 metų dėl žmonių migracijos. Tai rečiausia kraujo grupė, ją turi tik apie 5 % visų pasaulio žmonių.CharakterisKetvirtosios kraujo grupės žmonės vadovaujasi emocijomis bei jausmais. Dėl to kartais jų elgesys sveiku protu nepaaiškinamas. Bet dažniau jie yra ramūs, stabilūs. Šie žmonės moka pralinksminti, yra taktiški, sąžiningi. Trūkumai — staigi nuotaikų kaita, negebėjimas savarankiškai priimti sprendimų. Tai mąstytojai, labiausiai konfliktuojantys patys su savimiTrūkumaiSunkiai priima sprendimus, bijo naujovių, gali būti pernelyg dideli idealistai, stengiasi nepasiekiamų dalykų, kartais nepasitiki savimi.
Tinkamiausias maistas ir dietaAB(IV) kraujo grupės atstovų virškinimo traktas nepaprastai jautrus, todėl parengti konkrečią dietą labai sunku. Pavyzdžiui: mėsos valgyti galima, bet ji sunkiai pasisavinama, tad reikia save kontroliuoti, ar dažnai ir kiek mėsos valgyti. Geriausia — rečiau ir su kuo mažiau daržovių. Nesaikingai vartojant tamsios mėsos, miltų, grikių, kukurūzų kilogramai greitai auga. O šių atsikratyti padeda jūros gėrybės (išskyrus krabus, krevetes, ančiuvius, plekšnes), pieno produktai, šviežios daržovės, ananasai. Vištiena netinka, ypač blogai — konservuota, rūkyta bei vytinta gyvulių mėsa. Nerekomenduojama valgyti daug sviesto, riebių sūrių. Saulėgrąžų, kukurūzų, sėmenų bei kitokius augalinius riebalus geriausia keisti alyvų aliejumi. Ryžiai, avižinės ir prosų kruopos nekenkia. Su miltiniais produktais derėtų elgtis atsargiai. Daržovėmis ir vaisiais galima mėgautis kelissyk per dieną. Tik reikėtų vengti artišokų, ropių, juodųjų alyvuogių, geltonųjų ir žaliųjų paprikų. Apelsinai erzina jautrų skrandį, bananai lėtina virškinimą. Netinka granatai bei mangai. Geriau juos keisti ananasais, vynuogėmis, slyvomis, įvairiomis uogomis.
Nervus nuramins nesekinantys fiziniai pratimai su meditacijos, jogos, autogeninės treniruotės elementais. Tomas Balaišis-Sėkla, roko muzikos koncertų organizatorius: “Oho, kiek naujo apie save sužinojau! Niekas dar manęs nėra pavadinęs ramiu ir taktišku. Ir visiška nesąmonė, kad pats negaliu priimti sprendimų, tuo tarpu nuotaikas kaitalioju dažniau nei kojines. O valgau aš tokius niekieno nevartojamus derinius, kad mažai kas išvis burnon drįstų juos mesti. Ir nieko — virškinimu niekada nesiskundžiau! Didesnės kvailystės nei šita dieta pagal kraujo grupes niekada nesu girdėjęs”. Polinkis ligomsBurnos trakto uždegimai, angina, širdies ligos, mažakraujystė, vėžys.Tinkamiausias sportasPatariamas ne itin aktyvus sportas: joga, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, tenisas.
Dieta pagal kraujo grupes
Praėjusio šimtmečio pradžioje niekam nežinomas gydytojas Karlas Landsteineris (1868-1943) ėmė tirti žmogaus kraujo savybes. 1901-aisiais jis paskelbė tyrimų rezultatus, dar pats iki galo nesuvokdamas savo atradimo masto. Po kelių dešimtmečių gydytojas buvo įvertintas Nobelio premija, o jo tyrimų duomenys padėjo pagrindus kraujo grupėms išskirti. Taip atsirado šio šimtmečio mada – dieta pagal kraujo grupes.Dietos pagal kraujo grupes kūrėjai teigia, kad kraujo grupė lemia visą imuninę kūno sistemą. Kraujo grupės antigenai (A, B) – tai tarsi sargybiniai: jie kuria antikūnus, kurie atremia pavojingus įsibrovėlius. Kai antikūnas susiduria su mikrobo įsibrovėlio antigenu, įvyksta reakcija, vadinama agliutinacija. Antikūnas susilieja su virusiniu antigenu ir padaro jį labai lipnų. Apsunkęs virusas netenka gebėjimo judėti ir organizmas lengviau jį pašalina.Daugelis maisto produktų agliutinuoja tam tikros kraujo grupės ląsteles. Vadinasi, maistas, kuris vienos kraujo grupės ląstelėms gaIi būti žalingas, kitų kraujo grupių ląstelėms yra naudingas. Tarp kraujo ir valgomo maisto įvyksta cheminė reakcija. Daugelis maisto produktų antigenų panašūs į žmogaus kraujo A ir B antigenus. Tokios medžiagos vadinamos lėktinais. Ar priims juos kraujas, ar atmes – nulemta genetiškai ir perduodama su kraujo grupe. Remdamiesi lėktinų reakcija į atskiras kraujo grupes amerikiečiai padarė atradimą – sukūrė dietą pagal kraujo grupes. Kiekvienas, atsižvelgdamas į kraujo grupę, gali atrasti savą mitybos tipą ir kovos su antsvoriu metodą.
Ar verta pasitikėti dieta pagal kraujo grupęDietos pagal kraujo grupes teoriją 1980 metais sukūrė gydytojai tėvas ir sūnus Jamesas ir Peteris D’Adamo. Ar ji verta dėmesio, COSMO paklausė trijų specialistų.
NE. Gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė: “Teorija apie dietas pagal kraujo grupes neturi jokio mokslinio pagrindo. Siūlantieji tokias dietas remiasi tik perskaitytomis knygelėmis, kuriomis patys turbūt mažai tiki, bet naudojasi komerciniais tikslais. Būtų gaila, jei kas nors iki šiol gal ir tinkamai maitinęsis sugadintų sveikatą patikėjęs tokiais paistalais. Taigi, užuot mąstę apie tai, ko reikėtų nevalgyti, verčiau pasvarstykime, kokių čia minimų produktų nevartojame — galbūt derėtų juos įtraukti į racioną”.
TAIP. Vilniaus natūraliosios medicinos centro vyr. gydytoja Jelena Tulčina: “Peteris D’Adamo atrado, kad maisto produktuose esantys lektinai (baltymai, turintys angliavandenių) gali sulipdyti kraujo ar kitų audinių ląsteles. Ilgainiui organizmas “užsikemša” kenksmingais lektinais — žmogus pradeda tukti, pasidaro mažiau atsparus ligoms. Pats organizmas jaučia, kas jam tinka, kas ne, tik žmogus į jį kiša kas papuola. Dar niekam dieta pagal kraujo grupę nepakenkė. Todėl ir karingai nusiteikusiems dietologams, ir COSMO skaitytojoms patarčiau išmėginti ją, o paskui spręsti, verta ji dėmesio ar ne”. GALBŪT. Kauno medicinos universiteto profesorius habilituotas biologijos mokslų daktaras Leonardas Lukoševičius: “Lengviau išrašyti receptą, nei patarti žmogui, ką ir kaip valgyti. Todėl daugelis tradicinės medicinos šalininkų labiau pasikliauja vaistais nei sveika mityba. Nejaugi gamta sukūrė kraujo grupes vien tik dėl to, kad žinotume, kaip teisingai perpilti kraują? Nemanyčiau, kad ir Peteris D’Adamo savo dietos pagal kraujo grupes teoriją sukūrė iš oro. Galbūt nereikia aklai ja sekti, bet pakaitalioti mitybą, paderinti ją su fiziniais krūviais — verta. Tą darydamas aš pats pasiekiau puikių rezultatų ir padėjau kitiems žmonėms. Mano nuomone, dieta pagal kraujo grupes logiška — ji nepažeidžia bio-ekonomikos, bioinformacijos ir bioreguliacijos dėsnių”.