jklasd

Referatas

Kraujas ir kraujotaka

KRAUJO SUDĖTIS
KRAUJO FUNKCIJOS
KRAUJOTAKOS SISTEMA
KRAUJOTAKOS LIGOS
AR ŽINOTE, KAD.

KRAUJAS IR JO SUDĖTIS

KRAUJAS-tai jungiamasis junginys, susidedantis iš skystos tarpląstelinės medžiagos- kraujo plazmos ir kraujo ląstelių (forminių elementų).

KRAUJO PLAZMA-gelsvos spalvos skystis. Joje esti apie 90 vandens, kiti 10 – įvairūs baltymai, mineralinės druskos, taip pat maisto medžiagos ir medžiagų apykaitos produktai, hormonai, vitaminai. Į kraują patenka įvairių medžiagų, tačiau kraujo plazmos sudėties jos ženkliai nekeičia.

KRAUJO LĄSTELĖS- tai eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), leukocitai (baltieji kraujo kūneliai), trombocitai (kraujo plokštelės).

ERITROCITAI- raudonos, bebranduolės, abipus įgaubto disko formos krraujo ląstelės. Eritrocitai neilgaamžiai- jie gyvena apie 4 mėnesius. Jie yra labai smulkūs, todėl viename kūbiniame milimetre kraujo jų esti apie 5mln.. Eritrocitai gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose. Seni eritrocitai suyra kepenyse ir blužnyje. Eritrocitams susidaryti būtini B grupės vitaminai.

HEMOGLOBINAS. Eritrocitus raudonai nudažo juose esantis baltymas hemoglobinas, kuriame yra daug geležies. Hemoglobinas lengvai prisijungia ir perduoda deguonį. Iš plaučių alveolėse esančių kapiliarų deguonį eritrocitai išnešioja kitoms organizmo ląstelėms. Deguonį nešąs kraujas (arterinis) yra skaisčiai raudonas. Anglies dvideginio daugiau turįs kraujas (veninis) – tamsiai raaudonas.

Taigi svarbiausia eritrocitų funkcija yra pernešti deguonį iš kvėpavimo organų į visas kūno ląsteles, taip pat ir pašalinti anglies dvideginį.

LEUKOCITAI yra bespalviai, turi branduolį, kai kurie gali judėti. Susidaro raudonuosiuose kraujo čiulpuose, blužnyje, limfmazgiuose. Leukocitai gyvena nuo kelių dienų iki kelių de

ešimčių metų. Viename kūbiniame milimetre kraujo būna nuo 6 iki 8 tūkstančių leukocitų. Leukocitai skirstomi į kelias grupes: į leukocitus , kurie gamina antikūnius ir į tuos, kurie patys ryja svetimkūnius (fagocitai).

IMUNITETAS

Imunitetas- tai organizmo atsparumas infekcinėms ligoms.

Imunitetas
Natūralus imunitetas-
atsparumas kuriai nors Dirbtinis imunitetas
ligai, paveldėtas iš tėvų
arba įgytas persirgus.
Įgimtas imu- Įgytas imuni- Aktyvus dirb- Pasyvus
nitetas- pavel- tetas-įgytas tinis imunitetas- dirbtinis
dėtas iš tėvų. persirgus kokia suleidžiama vak- imunitetas-

liga. cinos su negyvais suleidžiama

ar susilpnintais li- serumo su

gos sukėlėjais. Or- antikūnais

ganizmas pradeda

gaminti antikūnus.

TROMBOCITAI-mažiausi forminiai elementai. Jie dalyvauja kraujo krešėjime bei sudaro barjerą prieš kraujavimą, prikibdamos prie kraujagyslių sienelių ir išskirdamos medžiagas, kurios siaurina sieneles bei mažina jų laidumą.

KREŠĖJIMAS- sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio biocheminių reakcijų. Baltymas fibrinogenas virsta fibrinu. Jis išsiraizgo tankų tinklą, kuriame įstringa kraujo ląstelės. Fermentai gali aktyviai dalyvauti fibrinogeno vertimo fiibrinu tik tada, kaiyra kalcio druskų, jei jų nebūtų, kraujas nekrešėtų. Taip pat dalyvauja vitaminas K . Krešėjimo trukmė 5-15 min..

KRAUJO FUNKCIJOS
1.Transportinė 2. Reguliuoja 3.Apsauginė 4.Padeda hu-
funkcija kūno tempe- funkcija morališkai

ratūrą reguliuoti

organizmo

veiklą.

1.Jis atneša į ląsteles deguonį ir maisto medžiagas, o iš jų į šalinimo organus- gyvybinės veiklos organus.

2. Kai iš vidaus organų į odos kraujagysles priplūsta daugiau kraujo, ji parausta, pakyla jos temperatūra, vadinasi, ir šilumos į aplinką išskiriama daugiau. Ir atvirkščiai- susiaurėjus odos kraujagyslėms, šiluma organizme sulaikoma.

3. Patekę į kraują mikroorganizmai ir kiti svetimkūniai nukenksminami ir sunaikinami.

4. Dalis liaukų ga

amina biologiškai aktyvias medžiagas- hormonus, kuriuos kraujas išnešioja po visą organizmą.

KRAUJOTAKOS SISTEMA

Kraujotakos sistemą sudaro:

1.ŠIRDIS
2.KRAUJAGYSLĖS
3.KRAUJAS

Kraujas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas tik nuolat tekėdamas. Kraujo tekėjimas organizme, jo cirkuliacija vadinama kraujotaka. Svarbiausia kraujotakos sistemos paskirtis yra be pertrūkio nešioti po visą organizmą deguonį, anglies dvideginį ir kitus apykaitos produktus, maisto medžiagas, hormonus, antikūnus bei energetines medžiagas.

Kraujotakos sistemos funkcijos.

perneša limfą iš tarpląstelinių perneša anglies dvideginį iš audinių
tarpų į plaučius

gamina antikūnius perneša deguonį iš

plaučių į audinius

perduoda šilumą
iš raumenų

parūpina

audiniams
išnešioja hormonus maisto

iš liaukų
į kitas kūno dalis

perneša į inkstus medžiagų apykaitos produktus

KRAUJAGYSLĖS
Arterijos Venos Kapiliarai

Kraujagyslės, kuriomis kraujas išteka iš širdies į organus, vadinamos arterijomis. Jos šakojasi į vis mažesnes kraujagysles ir galiausiai pereina į kapiliarus. Kapiliarai savo ruožtu susilieja į plonytes venas, o šios tolydžio eina stambyn. Venomis vadinamos kraujagyslės, kuriomis kraujas iš organo teka į širdį.

ARTERIJOS

Arterijomis kraujas teka iš širdies. Arterijos yra elastingos, tvirtos ir stangrios. Arterijų sandara atitinka jų funkcijas: susitraukdama širdis varo kraują į arterijas dideliu spaudimu, o elastingos ir stangrios jų sienelės tokį spaudimą tempimą nesunkiai atlaiko.

KAPILIARAI

Kapiliarai- ploniausios kraujagyslės, kurios yra išsiraizgiusios po visą organizmą. Jų sienelės sudarytos iš vieno sluoksnio plokščių ląstelių. Kraujo plazmoje ištirpusios maisto medžiagos pro kapiliarų sieneles patenka į audinių skystį, o iš jo – į ląsteles. Ląstelių gyvybinės veiklos produktai pro kapiliarų sieneles skverbiasi iš audinių sk

kysčio į kraują.

VENOS

Iš kapiliarų kraujas suteka į venas – kraujagysles, kuriomis kraujas teka į širdį. Kadangi kraujo spaudimas venose nedidelis, jų sienelės yra plonesnės už arterijų sieneles. Kai kuriose venose yra vožtuvai, neleidžiantys kraujui tekėti atgal.

ŠIRDIES SANDARA

Širdis – ertminis, raumeningas, svarbiausias kraujotakos sistemos organas. Vidutiniškai suaugusio žmogaus širdis sveria apie 250-300 g . Ji yra krūtinės ertmėje, šiek tiek kairiau išilginės kūno dalies.

Širdį gaubia jungiamojo audinio maišelis- širdiplėvė. Jos vidinis paviršius išskiria skystį, kuris mažina trintį širdžiai susitraukinėjant.
Širdis yra padalinta į dvi dalis, dešiniąją ir kairiąją. Kiekvienoje tų dalių yra vožtuvas, kuris ją dalija perpus-į prieširdį ir skilvelį.
Kiekvieną prieširdį su skilveliu jungia anga, kurioje yra į bures panašūs vožtuvai, sausgyslių gijomis prisitvirtinę prie širdies sienelių. Tai buriniai vožtuvai. Prieširdžiams susitraukiant, vožtuvai, kraujo spaudžiami, nukąra į skilvelio vidų ir kraujas laisvai patenka į skilvelius.
Tose vietose, kur aorta, didžiausia kraujagyslė, ir plaučių kamienas jungiasi su skilveliais, yra į kišenėles panašūs pusmėnuliniai vožtuvai. Šie vožtuvai reikalingi todėl, kad kraujas tekėdamas iš širdies negrįžtų atgal.

AR ŽINOTE, KAD.

~330m. pr. Kr. graikas Praksagoras sukūrė mokslą apie pulsą, ėmė skirti arterijas ir venas.

~280 m. pr. Kr. graikas Erazistratas anatomiškai aprašė širdį, pradėjo fiziologinius bandymus.

1605- vokietis A.Libavijus sukonstravo vamzdelį kraujui perpilti.

1907- vokietis E. Lekseris persodino kraujagyslę.

1939- K. Landšteineris ir A.S. Vyneris atrado kraujo rezus faktorių.

1967 gruodžio mėnesį Pietų Afrikoje Kristianas Barnadas sėkmingai atliko pi

irmąją širdies persodinimo operaciją. Luisas Vaškanskis- pirmasis pacientas, kuriam persodinta širdis. Jis mirė po aštuoniolikos dienų.

1987- Lietuvoje pirmajai širdies persodinimo operacijai vadovavo profesorius Algimantas Marcinkevičius.

Leave a Comment