Kaulų traumos ir pirmoji pagalba

Visi mūsų kaulai – jų yra 200 su viršum – susijungę į vieną darnią sistemą, vadinamą griaučiais. Griaučiai – tai kūno struktūrinis pagrindas, kuris lemia jo dydį ir formą, atlieka atraminę ir apsauginę funkcijas ir kartu su raumenimis sudaro ertmes, kuriose išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai. Pavyzdžiui, galvos smegenis saugo kaukolė, nugaros smegenis – stuburas, plaučius ir širdį – krūtinės ląsta ir pan. Žmogaus griaučius sudaro liemens (stuburas ir krūtinės ląsta), galūnių ir kaukolės griaučiai.

Pagrindinės kaulų traumos

Trauma – tai išorinio veiksnio sukeltas organizmo organų ar audinių sužalojimas arba stiprus pssichinis sukrėtimas. Pagal žalojantį veiksnį trauma gali būti mechaninė (pvz. sumušimas), terminė (pvz. nudegimas), cheminė (apsinuodijimas chem. medžiaga), elektros, psichinė (pvz. po sunkių išgyvenimų)ir barotrauma. Jei žalojantis veiksnys veikia staigiai ir trumpai, trauma būna ūminė, jei nuolat ir ilgai – lėtinė.

Kaulų traumos yra priskiriamos prie mechaninių ūminių. Sunkios traumos, pvz., išnirimas, kaulo lūžis, sukelia didelių anatominių pakitimų ir sutrikdo organizmo funkcijas. Dėl sunkios traumos gali ištikti šokas. Kartais šokas gali būti pavojingesnis už pačią traumą.

Kaulų išnirimai

Kai išnyra kaulas – jo galvutė iššsprūsta iš sąnarinės įdubos, – pirmiausia reikia padaryti viską, kad galūnė nejudėtų. Ligoniui uždedamas fiksuojantis tvarstis, po to jis skubiai nugabenamas į gydymo įstaigą. Išnirimus draudžiama atstatyti pačiam ar padedant kitam žmogui, nes galima traumuoti minkštuosius audinius, sužaloti kraujagysles ar nervus.

Šlaunikaulio galvos iš

šnirimas – dažniausiai pasitaikantis išnirimas. Šis išnirimas (kaip ir dauguma kitų) įvyksta veikiant didelei mechaninei jėgai. Dažniausiai atsiranda autotraumos metu, vairuotojui ar keleiviui atsiremiant kojomis.

Pagrindiniai požymiai; skausmas klubo sąnario srityje, nukentėjusysis negali remtis koja; judesiai riboti, skausmingi; kartais pažeista koja sutrumpėja ar pailgėja. Šlaunikaulio galvos išnirimas turi būti atstatomas tik gydymo įstaigoje. teikiant pirmąją pagalbą, reikia nesveiką koją laikyti ramiai, sulenkti jos kelio sąnarį, kad atsipalaiduotų raumenys ir sumažėtų skausmas. galima duoti nuskausminančiųjų.

Kelio sąnario išnirimas dažniausiai būna kartu pažeidus ir kelio sąnario raiščius.

Svarbiausi požymiai: skausmas, riboti judesiai ar klibantis sąnarys, priverstinė blauzdos padėtis; gali sutrikti kraujotaka (ypač esant užpakaliniam išnirimui). Pagrindinė pagalba – nesveiką koją laikyti ramiai ir kuo skubiausiai nukentėjusįjį nugabenti į gydymo įstaigą, kur būtų suteikta kvalifikuota skubi medicinos pagalba.

Pėdos išnirimas arr panirimas dažniausiai pasitaiko kartu su kaulų lūžiais, todėl pirmoji pagalba – kuo greičiau sužeistąjį nugabenti į gydymo įstaigą. Požymiai – čiurnos sąnario deformacija, patinimas, negalėjimas remtis koja.

Žastikaulio galvos išnirimas – sntras pagal dažnumą išnirimas. Dažniausiai įvyksta griūnant ant ištiestos rankos, sportinių varžybų metu.

Simptomai: patinimas, riboti judesiai, priverstinė rankos padėtis, skausmas judinant peties sąnarį; kartais pakinta odos spalva, tirpsta pirštai, kamuoja deginantys skausmai. Pirmoji pagalba – parišti ranką skarele ir skubiai nuvežti į gydymo įstaigą.

Plaštakos ir pirštų išnirimai dažniausiai pasitaiko kartu su lūžiais. Pirmoji pagalba – parišti ra
anką skarele ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Kaulų lūžimai

Lūžis gali būti atviras ir uždaras. Kai lūžis atviras, aštrūs kaulų galai, sudraskę audinius ir odą, išlenda į galūnės paviršių.
Pagrindiniai simptomai, kad lūžo kaulas: sužeistasis skundžiasi stipriu skausmu, negali remtis pėda ar sunkiai valdo ranką.Apčiuopiant rankomis traumuotą vietą, be patinimo, juntamas lūžgalių trynimasis vienas į kitą. Jei lūžis atviras, būna didesnė ar mažesnė žaizda.

Nustačius, kad kaulas lūžęs, būtina tinkamai ir laiku suteikti pirmąją pagalbą. Svarbiausias pirmosios pagalbos tikslas lūžus kaulams, jų imobilizacija, t.y. taikyti visas priemones, kurios likviduotų lūžgalių poslinkius, neleistų jiems judėti. Pagrindinis imobilizacijos reikalavimas – virš lūžimo ir žemiau jo sąnariai turi nejudėti. Tai pasiekiama taikant įvairius įtvarus ar kitas pagalbines priemones.

Lūžus raktikauliui, nukentėjusysis negali judinti rankos, nes, judinant ją, skausmai sustiprėja. Lūžusio raktikaulio vietoje pradeda tinti minkštieji audiniai, jie deformuojasi; apčiuopiant lūžusią vietą galima pajusti lūžgalių krepitaciją (trynimąsi). Teikiant pirmąją pagalbą, būtina imobilizuoti lūžusią ranką – parišti ją skarele, arba pritaikyti Dezo tvarstį. Ligonis turi būti skubiai nugabentas į traumatologinį.

Žastikaulio lūžimo simptomai panašūs kaip ir raktikaulio, be to, kartais žastikaulio lūžimas, ypač apatiniame fragmente, gali komplikuotis spindulinio nervo pažeidimu. Tuomet plaštaka nukąra žemyn, sužeistasis negali jos pakelti; nepakelia taip pat ir nykščio. toks žastikaulio lūžimas labai komplikuotas. Pirmoji pagalba atliekama labai atsargiai, netraumuojant audinių – pakelta ranka įm

mobilizuojama Dezo tvarsčiu arba standartiniais įtvarais, o jų neturint – pagalbinėmis priemonėmis (medžio lentelėmis, kartonu ar kuo kitu). Ranka per alkūnės sąnarį atsargiai sulenkiama stačiu kampu, įtvaras gula nuo sveikojo peties iki nesveikos rankos pirštųgalų ir sutvarstoma. Jei įtvaras standartinis ar lentelė, įtvarai turi būti apvyniojamai ligninu ar vata, kad nebūtų žalojami minkštieji audiniai. Ranka pririšama skarele.

Šlaunikaulio lūžimai pasitaiko veikiant didelei mechaninei jėgai. Požymiai: skausmas, žymi šlaunies deformacija, patinimas dėl kraujo išsiliejimo, lūžgalių krepitacija. Pirmoji pagalba – atsargiai pritaikomas Ditrikso ar kitoks įtvaras, panaudojant pagalbines priemones. Sužeistojo negalima vežti į gydymo įstaigą, kol neįmobilizuota koja.

Blauzdos kaulų lūžimai – dažniausiai pasitaikanti traumų rūšis. Lūžus blauzdikauliui ar šeivikauliui atsiranda stiprus skausmas, blauzda deformuojasi, ima tinti, galima apčiuopti lūžgalių trynimąsi, nukentėjusysis negali remtis pėda. Pirmoji pagalba – lūžgalių imobilizacija: iš nugaros pusės dedamas įtvaras nuo sėdmens raukšlės iki pėdos pirštų galų, ir sutvarstoma marliniais plačiais bintais.

Lūžus kulkšnims – tai dažniausia žiemos trauma – patinsta čiurnos sąnarys, judesiai jame labai skausmingi, negalima paeiti. Įtvaras dedamas blauzdos užpakaliniame paviršiuje nuo pakinklio iki pėdos pirštų galų ir sutvarstoma.

Stuburo slankstelių lūžimai įvyksta krintant iš didelio aukščio, staigiai persilenku kūnui. Traumos metu atsiranda stiprus skausmas pažeistoje vietoje, stuburo judesiai tampa riboti, skausmingi. Įtarus stuburo slankstelių lūžimą, sužeistasis negali vaikščioti. Būtina skubiai nugabenti jį į gydymo įstaigą, pa
aguldžius ant kietų neštuvų.

Dubens kaulų lūžimai įvyksta didelių traumų metu (krintant iš didelio aukščio ar užgriūvant dideliam svoriui). tai labai sunki trauma, nes jos metu į dubenį gali išsilieti net iki 2 litrų kraujo. Nukentėjusysis išbąla, kartais išpila šaltas prakaitas. Įtarus dubens kaulų lūžimą, reikia duoti ligoniui gerti vandens ir kuo skubiau vežti jį į gydymo įstaigą.

Teikiant pirmąją pagalbą atvirų kaulų lūžimų atvejais, pirmiausia žaizdos kraštai sutepami 5% jodo tirpalu ir ant žaizdos uždedamas sterilus tvarstis. Atvirųlūžimų atvejais, jei žaizdoje matyti lūžgaliai ar skeveldros, negalima bandyti jų atstatyti ar dėti į žaizdą. Visi kaulų lūžimai, tiek atviri, tiek uždari, turi būti gydomi tik specialiose gydymo įstaigose, suteikiant kvalifikuotą gydymą.

Raiščių patempimai

Patempus čiurnos ar kitų sąnarių raiščius, pažeistas sąnarys staigiai patinsta, nukentėjusysis skundžiasi sąnario srities skausmu. Teikiant pirmąją pagalbą, pažeistas sąnarys sutvarstomas, kad nejudėtų. Ligonį reikia paguldyti, koją (jei tai čiurnos raiščių patempimas) pakelti aukščiau ir ant pažeistos vietos uždėti ką nors šalto (ledo ar šaltame vandenyje suvilgytą audinio atraižą). Jokiu būdu negalima tampyti, judinti galūnę. Sužeistąjį reikia tuoj pat nugabenti į gydymo įstaigą.

Leave a Comment