VITAMINŲ ATRADIMAS
…Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad maistas, kurio sudėtyje yra pakankamas kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens, visiškai patenkina organizmo poreikius.
1880 m. rusų mokslininkas N. Luninas eksperimentais įrodė, kad be angliavandenių, riebalų, baltymų, mineralinių medžiagų ir vandens žmogaus organizmui yra reikalingos ir kitos labai svarbios,bet dar nežinomos medžiagos.
1897 m. olandų gydytojas Ch. Eikmanas (1858-1930), dirbdamas Indonezijoje, Javos salos kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, kad kaliniai dažnai serga beri – beri liga (nervų uždegimu). Panašiai sirgo ir kalėjimo kieme poliruotais ryžiais lesinamos vištos. Atlikęs eksperimentus su vištomis (lesindamas jas nepoliruotais ryžiais), gydytojas C. Eikmanas nustatė, kad ryžių apvalkalėlyje yra kažkokia organizmui būtina maisto medžiaga, kurios negaunant susergama nervų uždegimu.
1912 m. lenkų biochemikas K. Funkas (1884-1967) iš ryžių išskyrė kristalines medžiagas, išgydančias beri – beri ligą. Šias medžiagas jis pasiūlė pavadinti vitaminais (iš lotynų k. žodžio vita „gyvenimas”, o aminas, nes turi amino grupę), Nuo to laiko visos šios grupės medžiagos vadinamos vitaminais.
Vitaminų atradimas – didelis XX a. laimėjimas, nes jis padėjo nustatyti tikrąsias daugelio ligų priežastis ir surasti priemones sėkmingai joms gydyti.Be baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vandens, žmogus su maistu turi gauti ir vitaminų. Vitaminai – tai biologiniai reguliatoriai, kurių nedidelių kiekių reikia normaliai žmogaus gyvybinei veiklai. Jie yra svarbi, neturinti kalorijų maisto dalis, kuri turi būti gaunama su juo, nes daugelio vitaminų organizmas pats negali pasigaminti biosintezės būdu. Jie svarbūs pasisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei kūno struktūrai formuoti. Dalyvaudami sudėtinguose medžiagų apykaitos procesuose, jie palaiko ar padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas. Vitaminai taip pat yra antioksidantai, naikinantys oksidantus, kurie susidaro dėl jonizuojančios radiacijos, ozono, pesticidų, nitratų, rūkymo, psichologinio streso. Vitaminų žmogaus organizmui reikia labai nedaug, jų normos skaičiuojamos miligramais (mg).
Kai su maistu negaunama pakankamai vitaminų, išsivysto hipovitaminozė. Ji pasireiškia bendru organizmo negalavimu: greitai pavargstama, juntamas silpnumas, mažėja apetitas, žmogus tampa nervingas, susilpnėja jo atsparumas ligoms. Ilgesnį laiką stingant tik kurio nors vieno vitamino, susergama jam būdinga avitaminozė. Per didelis vitaminų kiekis sukelia hipervitaminozę. Ji pasitaiko perdozavus grynus vitaminus. Todėl juos reikia vartoti labai atsargiai, tiksliai laikantis nurodytų instrukcijose normų. Kiek organizmui reikia vitaminų, priklauso nuo gyvenimo ir klimato sąlygų, mitybos pobūdžio, vitaminų reikšmės medžiagų apykaitai. Vitaminų poreikis padidėja sergant, dirbant sunkų fizinį darbą, šalto arba karšto klimato sąlygomis, smarkiai prakaituojant, dirbant su cheminėmis medžiagomis. Kartais vitaminų gali trūkti valgant ir vitaminingus maisto produktus, mat netinkamai paruoštuose ar netinkamai laikomuose produktuose vitaminai greit yra. Todėl daug žmonių vartoja vitaminu reguliariai, kaip maisto papildus. Tačiau prieš juos perkant, derėtų pasitarti su savo gydytoju. Jis rekomenduos jums reikalingiausius ir tinkamiausius vitaminus arba vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksą.Vitaminų cheminė sudėtis ir fiziologinis poveikis yra skirtingas. Jie skirstomi į dvi grupes: tirpstančius riebaluose(A, D, E, K) ir tirpstančius vandenyje (B grupės vitaminai, C, P, PP ir kt.). Riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi organizme ir jų perteklius kaip ir trūkumas yra pavojingi.VITAMINŲ POREIKIS
Vitaminai yra būtini organizmui organiniai junginiai. Deja, pats žmogaus organizmas negali jų pasigaminti – vitaminus turime gauti su maistu.
Vitaminų poreikį įtakoja daugelis vidinių ir išorinių faktorių:
• maisto sudėtis – maiste turi būti tam tikras kiekis baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Sutrikus racionaliam šių komponentų santykiui, keičiasi ir vitaminų poreikis;
• aplinkos temperatūra – daugelio vitaminų reikia daugiau, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė nei įprasta. Esant aukštesnei temperatūrai, daugiau vitaminų pasišalina iš organizmo su prakaitu. Ypač padidėja vitaminų A, B1, B2 ir C poreikis, kai organizmą kartu veikia aukšta temperatūra ir ultravioletiniai spinduliai;
• fizinis krūvis – vitaminų (ypač B1, B2, B6, PP ir C) poreikis yra tiesiogiai proporcingas fiziniam krūviui;
• infekcijos – sergantiems infekcinėmis ligomis, daugelio vitaminų poreikis padidėja;
• moters organizmo fizinės būklės pakitimas (nėštumas, kūdikio maitinimas krūtimi) – didina organizmo vitaminų poreikį;
• amžius – daugiau vitaminų turi būti senyvo amžiaus žmonių maiste
Vitaminas A (Retinolis)*Tirpsta riebaluose
Vitaminas A – grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Viena iš šių medžiagų – retinolis, kurio net mažiausias kiekis rodo tipišką vitamino A poveikį. Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias yra beta (β) karotinas (kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A).
Poveikis organizmui: efektyviausias iš A vitaminų – retinolis – padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Vitaminas A yra būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Be to, jis dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.Esant sausai odai, sergant žvyneline (psoriaze) ir paprastaisiais spuogais, vartojami kremai su vitaminu A; jie taip pat apsaugo odą nuo raukšlių intensyviai deginantis saulėje. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60 % viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino A ar beta karotino kiekis gali sumažinti riziką susirgti kai kuriomis vėžio ligomis, pvz., krūties vėžiu.
Svarbiausi šaltiniai: vitamino A yra jūros žuvų taukuose ir kepenyse, kiaušinių tryniuose, svieste, grietinėlėje, piene, inkstuose, rėžiukuose, brokoliuose, kukurūzuose. Provitaminų (karotinoidų) yra morkose, pomidoruose, geltonuose bei oranžiniuose vaisiuose ir tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.
Funkcijos: reikalingas akių tinklainės fotoreceptoriams, epitelio vientisumui ir lizosomų vientisumui palaikyti, glikoproteinų sintezei. Įvairių organų gleivinei, kaulų ir dantų formavimuisi. Padeda greičiau gyti žaizdoms. Svarbus nervų sistemos veiklai ir infekcinių ligų profilaktikai, sumažina peršalimo riziką. Vitaminas A yra antioksidantas, apsaugantis žmogaus organizmą nuo laisvųjų radikalų.
Trūkumo požymiai: vištakumas, hiperkeratozė, kseroftalmija, keratomaliacija, akių džiūvimas, odos sausėjimas, pleiskanojimas, nuovargio pojūtis, akių ir gleivinės infekcija, sulėtėjęs augimas.
Pertekliaus požymiai: galvos skausmas, odos epidermio lupimasis, druskų kaupimasis sąnariuose, hepatosplenomegalija, kaulų sustorėjimas. Nėščioms moterims vitamino A perteklius pavojingas – gali sukelti vaisiaus apsigimimų. Perteklius kaupiamas kepenyse.
Paros norma: 1,5 mg (-karotino-1,8mg)
Vitaminas A
Vitaminas B1 ( tiaminas)*Tirpsta vandenyje
Vitaminas B1 – grynas vitaminas B1 yra vandenyje tirpstantys balti milteliai – tiaminas. Tai vienas anksčiausiai atrastų vitaminų.
Poveikis organizmui: vitaminas B1 skatina medžiagų apykaitą (ypač angliavandenių). Taip pat dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją. Gerina apetitą, širdies ir raumenų darbą.
Svarbiausi šaltiniai:. grūdai ( rupi duona ir makaronai), mielės, nevalyti ryžiai, mėsa (ypač kiauliena ir kepenys), pupos, žirniai, kiaušiniai, riešutai, bulvės, sėlenos.
Funkcijos: dalyvauja angliavandenių apykaitoje, reikalingas centrinių ir periferinių neuronų bei miokardo veiklai. Gerina apetitą ir raumenų darbą. Dalyvaujant tiaminui, gaminasi kofermentas kokarboksilazė.
Trūkumo požymiai: vaikų arba suaugusiųjų beriberis (periferinė neuropatija, širdies nepakankamumas, Vernikės-Korsakovo sindromas); priklausomybės būklės, įvairių periferinių nervų uždegimas, raumenų atrofija. (Tiamino poreikis priklauso ir nuo jo vartojimo – kuo daugiau tiamino vartojama, tuo poreikis didesnis. Šiuo metu tiamino trūkumas pasitaiko retai, išimtis – atvejai, kai alkoholis yra pagrindinis su maistu gaunamų kalorijų šaltinis.) Greitas nuovargis, apetito stoka, dažni galvos ir galūnių skausmai, padidėjęs dirglumas, pablogėjusi atmintis, širdies veiklos, žarnyno judesių sutrikimai, odos pakitimai.
Paros norma: 1,5-2 mg
Vitaminas B1
Vitaminas B2 ( riboflavinas)Tirpsta vandenyje
Vitaminas B2 – chemiškai grynas vitaminas B2 (riboflavinas) yra vandenyje tirpūs oranžiniai geltonos spalvos milteliai, maisto pramonėje dažnai vartojami kaip natūralūs dažikliai.
Poveikis organizmui: vitaminas B2 yra būtinas amino rūgščių ir baltymų apykaitai bei gamybai, daro poveikį augimui, palaiko normalias odos ir gleivinės funkcijas. Šis vitaminas yra svarbus regėjimui, saugo tinklainę nuo ultravioletinių spindulių nepageidaujamo poveikio. Taip pat veikia riebalų įsisavinimą bei sintezę, kaulų čiulpų funkciją.
Svarbiausi šaltiniai: pienas, kepenys, sūris, kiaušiniai, žaliosios daržovės, alaus mielės, daiginti kviečiai, grūdai, pupos, brokoliai, žuvis.
Funkcijos: dalyvauja energijos apykaitoje, baltymų pasisavinimo procesuose. Būtinas baltymų biosintezės ir audinių kvėpavimo procesams, gerina apetitą, nervų funkcijas, energetinius procesus lątelėse. Svarbus kaulų čiulpų funkcijai, regėjimui.
Trūkumo požymiai: cheilozė, stomatitas, ragenos vaskuliarizacija, ambliopija, dermatozė. Vaikai blogiau auga, suaugusiems žmonėms suskyla lūpų kampučiai, slenka plaukai, išopėja burnos gleivinė, sutrinka kai kurių audinių ir organų veikla. Atsiranda paraudimų apie lūpas, akis, ausis, o vėliau parausta beveik visa oda. Vystosi mažakraujystė, gali sutrikti nervų sistemos ir kaulų čiulpų veikla, susilpnėti regėjimas.
Paros norma: 1,5-2 mg
Vitaminas PP (niacinas, vitaminas B3) – nikotino rūgštis, nikotinamidas*Tirpsta vandenyje
Poveikis organizmui: niacinas kartu su vitaminu B2 įeina į daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose, sudėtį. Padeda funkcionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui, veikia kraujo apytaką.
Svarbiausi šaltiniai: mielės, kepenys, mėsa, žuvis, ankštiniai, rupaus malimo grūdų produktai, morkos, pupos, žirniai, bulvės, inkstai, ryžių luobelės.
Funkcijos: reikalingas oksidacijos – redukcijos reakcijoms, angliavandenių apykaitai. Plečia kraujagyslių kapiliarus. Perneša acetileninę grupę sintetinant riebiąsias rūgštis, steroidus bei kitus junginius. Saugo odą, akių gleivinę, nervų sistemą. Svarbus ląstelių medžiagų ir energijos apykaitai.
Trūkumo požymiai: pelagra (liga dažniausiai prasideda veido, kaklo, rankų, kojų odos uždegimu: oda parausta, tampa dėmėta, šiurkšti, pleiskanoja. Plaukai ir nagai darosi trapūs, lūžinėja, liežuvis suplonėja, pasidaro ryškiai raudonas. Ligonis praranda apetitą, viduriuoja, vemia, jam pučia pilvą. Ilgainiui susilpnėja atmintis, atsiranda nemiga). Paūmėja kepenų, širdies ligos, sklerozė (jei jomis sergama).
Paros norma: 15-20 mg
Nikotino rūgtis
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis)Tirpsta vandenyje
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – pavadinimas “pan-tothen” reiškia “visur paplitęs”.
Poveikis organizmui: pantoteno rūgštis dalyvauja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje, įvairiose nuodus neutralizuojančiose reakcijose ir padeda iš organizmo pašalinti vaistus; stiprina gleivinės atsparumą, gali skatinti plaukų augimą, padeda reguliuoti odos ląstelių medžiagų apykaitą.Pantoteno rūgšties tepalas kaip pagalbinė priemonė gali būti vartojamas paviršinėms žaizdoms, infekcijos pažeistai burnos ir nosies gleivinei, nedideliems saulės nudegimams gydyti.
Svarbiausi šaltiniai: mielės, kiaušinis, kepenys, žirniai, mėsa ir kituose maisto produktuose, ypač gausu grūdiniuose.
Funkcijos: reikalingas medžiagų ir energijos apykaitai.Palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje, reguliuoja energijos išsiskyrimą.
Trūkumo požymiai: trūkumo požymių nepatebėta, kadangi jo yra visuose maisto produktuose. Dermatitas, odos pigmento nykimas, plaukų slinkimas, sulėtėjęs augimas, vidaus organų veiklos sutrikimai, depresija, apetito stoka, pablogėjęs kraujo krešėjimas.
Paros norma: 10-20 mg
Vitaminas B6 ( piridoksinas, piridoksalis, piridoksaminas)Tirpsta vandenyje
Poveikis organizmui: kaip ir vitaminai A ir B1, vitaminas B6 svarbus vaikų, jaunuolių augimui, nes reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferencijaciją, ypač reikšmingas baltymų apykaitai. Dėl šios funkcijos jis kartu su foline rūgštimi (vitaminu M) laikomas svarbiausiu “nėštumo vitaminu”. Ląstelių atsinaujinimo procesas glaudžiai susijęs su antikūnių, kurie atpažįsta svetimas medžiagas ir sudaro organizmo apsaugos sistemą, gamyba, todėl vitaminas B6 būtinas ir imuninei sistemai. Šis vitaminas labai svarbus fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamybą, svarbus riebalų ir angliavandenių apykaitai.
Svarbiausi šaltiniai: kepenys, paukštiena, kiauliena, žuvis, bananai, mielės, rupaus malimo grūdų produktai, bulvės, džiovintos pupelės ir daugelis vaisių bei daržovių.
Funkcijos: reikalingas daugeliui azoto apykaitos reakcijų, linolino rūgšties apykaitai. Galvos smegenų veiklai. Reguliuoja natrio ir fosforo apykaitą organizme. Skatina kraujodaros procesą ir eritrocitų veiklą, todėl trukdo vystytis mažakraujystei, didina atsparumą ligoms. Sintetina ir žarnyno mikroflorą.
Trūkumo požymiai: traukuliai vaikams, anemija, neuropatija, seborėją primenantys odos pažeidimai. ( Vitamino poreikis didėja, vartojant kai kurių vaistų ir estrogenų preparatų; nustatytos priklausomybės būklės.) Sumažėja apetitas, pykinimas.Odos paburkimai apie lūpas, akis. Širdies ir nervų sistemos veiklos sutrikimas.
Pertekliaus požymiai: periferinė neuropatija (reguliariai vartojant daugiau nei 100 mg /d).
Paros norma: 1-2 mg
Folinė rūgštis (vitaminas M, vitaminas B9, vitaminas Bc )Tirpsta vandenyje
Folinė rūgštis – tai bendras vienodą poveikį turinčių junginių pavadinimas. Žmogaus organizme yra nevienodas kiekis įvairių, folinės rūgšties poveikį turinčių junginių: maždaug ketvirtadalis folinės rūgšties yra laisvo pavidalo ir pasisavinama 100%. Junginiuose esanti folinė rūgštis rezorbuojasi žarnyne. Dažnai jos pasisavinama tik 20%.
Poveikis organizmui: folinė rūgštis yra labai svarbi baltymų apykaitai ir nukleino rūgščių, kurios perduoda paveldimumo informaciją, sintezei. Taip folinė rūgštis dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Veikdama baltymų ir nukleino rūgščių sintezės greitį, folinė rūgštis yra svarbi augimui ir vystymosi procesams. Kartu su vitaminu B12 ji užkerta kelią anemijai (mažakraujystei), nes abu vitaminai reikalingi raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Folinė rūgštis būtina nėščioms moterims, ji padeda išnešioti vaisių. Folinė rūgštis taip pat svarbi chemoterapijos šalutinio poveikio profilaktikai.
Svarbiausi šaltiniai: šviežios lapinės daržovės, riešutai, kepenys, vaisiai, mėsa (subproduktai), mielės, šparaginės pupelės, briuselio kopūstai, brokoliai. Verdant suyra.
Funkcijos: reikalinga normaliam eritrocitų brendimui, purinų, pirimidinų ir metionino sintezei. Atlieka svarb7 vaidmen5 DNR ir RNR susidaryme. Trukdo vystytis mažakraujystei.
Trūkumo požymiai: anemija, vitamino B12 stoka, viduriavimas, liežuvio uždegimas, burnos ir žarnyno kraujavimas, pancitopenija, megaloblastozė, ypač nėščiosioms, vaikams, sergant malabsorbcija. Naujagimių nervų sistemos sutrikimai. (Nustatytos priklausomybės būklės).
Paros norma: 1-2 mg
Vitaminas B12 (kobalaminas)Tirpsta vandenyje
Vitaminas B12 – jam priklauso grupė chemiškai giminingų junginių, vadinamu kobalaminais. Šio vitamino apykaitai svarbūs vitaminai C, B2 ir B6.
Poveikis organizmui: vitaminas B12 dalyvauja daugybėje svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis yra sudėtinė dalis fermentų, reguliuojančių maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose, aktyvina folinę rūgštį ir taip reguliuoja kraujodarą. Dėl to, stokojant vitamino B12 atsiranda folinės rūgšties trūkumui būdingas simptomas – mažakraujystė. Be to, kobalaminas yra svarbus kaip kofermentas dalijantis ląstelėms ir perduodant genetinę informaciją naujai ląstelei. Dėl šios funkcijos vitaminas B12 laikomas augimo faktoriumi. Svarbu paminėti ir tai, kad vitaminas B12 mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje.
Svarbiausi šaltiniai: kiaušiniai, kepenys, kiauliena, žuvis, mielės, pienas ir pieno produktai.
Funkcijos: reikalingas normaliam eritrocitų brendimui, neuronų funkcionavimui, DNR sintezei, metionino sintezei.Svarbus nervų sistemos procesams, kepenų funkcijoms, kraujo krešėjimui, cholesterolio apykaitai.
Trūkumo požymiai: perniciozinė anemija, megaloblastinė anemija, sisteminiai sutrikimai. Vegetarams būtina vartoti papildomai; nustatytos priklausomybės būklės. Depresija, nuovargis, sutrikęs virškinimas, nervingumas, piktybinė mažakraujystė.
Paros norma: 10-12 μg (mikrogramų)
Visų B grupės vitaminų perteklius kaupiamas kepenyse.
Vitaminas C (askorbo rūgštis)* Tirpsta vandenyje
Vitaminas C (dar vadinamas askorbo rūgštimi) – geriausiai žinomas vitaminas. Šie vandenyje tirpūs balti milteliai ypač dažnai vartojami žiemą ir pavasarį peršalimo profilaktikai.
Poveikis organizmui: vitaminas C (kaip ir vitaminas E) yra labai svarbūs medžiagų apykaitai; daugelį biologinių medžiagų – vitaminus A, E, B1, B2, folinė rūgštį ir biotiną – saugo nuo ardomojo deguonies poveikio. Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi. Vitaminas C stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda rezorbuoti geležį. Taip pat padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus: šviną, kadmį, gyvsidabrį. Dėl to vitamino C skiriama vaikams, ūmiai apsinuodijus, neigiamo narkozės poveikio profilaktikai, didelių žaizdų ir nudegimų gijimui pagreitinti.
Askorbo rūgšties daugiau reikia ilgai negyjant žaizdoms, vartojant antibiotikus, taip pat nėščiosioms ar kontraceptines tabletes vartojančioms moterims. Vitaminas C stiprina organizmo imunitetą ir suteikia žvalumo. Kai kurie mokslininkai mano, kad askorbo rūgštis saugo nuo navikų atsiradimo. Vitamino C atsargos nėra kaupiamos.Svarbiausi šaltiniai: citrusiniai vaisiai, uogos (braškės, juodieji serbentai, erškėtuogės, spanguolės), daržovės (pomidorai, bulvės, kopūstai, rauginti kopūstai, žalieji pipirai, krienai). Skyla verdant ir ruošiant maistą.
Funkcijos: būtinas kauliniam audiniui, kolageno susidarymui, kraujagyslių funkcionavimui, audinių kvėpavimui, žaizdu gijimui, antioksidantas. Gerina medžiagų apykaita dalyvauja baltymų apykaitoje.
Trūkumo požymiai: skorbutas (kraujosruvos, dantų netekimas, dantenų kraujavimas, bendras silpnumas, gingivitas, kaulų pažeidimas. Ligai progresuojant, šie požymiai stiprėja, sutrinka širdies, kasos, skrandžio veikla.), lėčiau gyja žaizdos.
Paros norma: 50-100 mg
Vitaminas C
Vitaminas D (kalciferolis)*Tirpsta riebaluoseVitaminas D – tai grupė panašių medžiagų, kurių pirmtaką žmogaus organizmas gamina iš cholesterolio. Šios medžiagos tampa aktyvios saulės (ultravioletinėje) šviesoje. Žmogaus organizme yra dvi vitamino D formos: ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3). Abi šios medžiagos turi tokį patį vitaminui D būdingą poveikį.
Poveikis organizmui: vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą. Taip pat reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms mineralinėms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, neleidžia kalciui inkstuose išsifiltruoti iš kraujo ir taip pasišalinti iš organizmo. Gerindamas kalcio pasisavinimą, vitaminas D saugo nuo osteoporozės – kaulu ligos, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys. Be to, vitaminas D gerina ir magnio pasisavinimą, greičiau iš organizmo pašalina šviną, kuris gali veikti toksiškai.
Svarbiausi šaltiniai: vitaminas susidaro odoje veikiant saulės spinduliams (pagrindinis šaltinis), vitamino taip pat yra piene, svieste, grietinėje, kai kuriose kruopose, kiaušinio trynyje, kepenyse, riebioje žuvyje (lašišoje) ir žuvų taukuose, jūros žuvų kepenyse.
Funkcijos: padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą, skatina kaulų mineralizaciją, kalcio reabsorbciją inkstų kanalėliuose (didžiulė įtaka kaulėjimo procesui).
Trūkumo požymiai: rachitas (kartais su traukuliais), osteomaliacija, osteoporozė, silpni kaulai ir jų deformacija, klausos susilpnėjimas, sumažėjęs atsparumas infekcinėms ligoms, dantų kariesas.
Pertekliaus požymiai: anoreksija, inkstų nepakankamumas, audinių ir organų kalkėjimas, aterosklerozė. Perteklius kaupiamas kepenyse. Paros norma: 25 mg
Vitaminas DVitaminas E (tokoferoliai) Tirpsta riebaluoseVitaminas E – jam priklauso 8 chemiškai giminingos medžiagos (tokoferoliai), tačiau kurių poveikis organizmui yra labai skirtingas. Svarbiausia ir labai mažomis dozėmis veiksminga medžiaga yra alfa tokoferolis. Gyvūniniuose maisto produktuose vitaminas E daugiausia yra α tokoferolio pavidalu, o augaliniuose maisto produktuose – kitų izomerų pavidalu.Vitaminas E yra atsparus karščiui – išlieka net esant 1000 C temperatūrai.
Poveikis organizmui: vitaminas E saugo riebalus, kitus vitaminus (kartu su vitaminais A, C ir selenu), hormonus ir fermentus nuo “laisvųjų radikalų” žalingo poveikio. Vitaminas E (taip pat vitaminai A, C ir selenas) yra antioksidantas, slopinantis daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Jis taip pat yra svarbus angliavandenių, riebalų, baltymų, geležies ir kitų mineralinių druskų apykaitai. Be to, šis vitaminas labai reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti; saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės; skatina žaizdas greičiau gyti. Vitaminas E stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę, gali apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių kenksmingo poveikio.
Svarbiausi šaltiniai: augaliniai aliejai, kviečių daigai, grūdai, lapinės daržovės, ankštiniai, stambios kruopos ir riešutai, kiaušinio trynys, pienas, mėsa, kopūstai, kukurūzai, avokados, žuvis, visi produktai, kuriuose yra augalinio aliejaus (pvz., margarinas).
Funkcijos: intraląstelinis antioksidantas, suriša laisvuosius radikalus biologinėse membranose. Vitaminas svarbus vaisiaus išnešiojimui, medžiagų apykaitos procesams. Didina vitamino A kiekį kepenyse. Stiprina eritrocitų membraną, apsaugo nuo širdies ligų ir užtikrina ląstelių atsinaujinimą.
Trūkumo požymiai: eritrocitų hemolizė (irimas), nervų pažeidimai, kreatinurija. Lytinių ląstelių vystymosi, sėklidžių ir kiaušinių veiklos sutrikimas. Medžiagų apykaitos sutrikimai. Raumenų struktūros pokyčiai ir su jais susijęs raumenų masės mažėjimas (vaškinių medžiagų kaupimasis juose).
Pertekliaus požymiai: pradeda sąveikauti su fermentais.Paros norma: 10-12 mg ir papildomai 0,6 mg vienam gramui nesočiųjų riebalų rūgščių arba 20-30 mg
Vitaminas PTirpsta vandenyjePoveikis organizmui: svarbus vitamino C veiklai organizme, didina organizmo atsparumą deguonies trūkumui, radiacijos poveikiui, spartina žaizdų gijimą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gleivių skyrimąsi sergant sloga, žaizdų kraujavimą.Svarbiausi šaltiniai: citrusiniai vaisiai, juodoji bei žalioji arbata, kopūstai, paprastos ir pekino salotos, morkos.Funkcijos: mažina kraujagyslių trapumą ir laidumą, teikia joms elastingumo. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir t.t.Trūkumo požymiai: didelis kraujagyslių trapumas, laidumas, žaizdų kraujavimas, poodinės kraujosruvos, dažni nosies gleivinės uždegimai.Paros norma: 50-100 mg
Vitaminas H (biotinas, vitaminas B8)*Tirpsta vandenyje
Poveikis organizmui: biotinas palaiko cheminių medžiagų pusiausvyrą, reikalingas gliukozės apykaitai, dalyvauja anglies junginių ir vitaminų apykaitoje, maisto energijai virstant organizmo energija; reikalingas nagams ir plaukams. Taip pat yra svarbus nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims.
Svarbiausi šaltiniai: kiaušiniai, kepenys, inkstai, mielės, žiediniai kopūstai, riešutai, ankštiniai, pienas ir didžioji dalis kito maisto. Biotiną sintetina ir mikroorganizmai.
Funkcijos: dalyvauja oksalacetilo rūgšties karboksilinime ir dekarboksilinime, amino ir riebiųjų rūgščių metabolizme, reguliuoja angliavandenių apykaitą.
Trūkumo požymiai: dermatitas (oda parausta, pleiskanoja, riebalų liaukos išskiria daug riebalų), glositas, metabolinė acidozė. (Nustatytos priklausomybės būklės). Mieguistumas, depresija, pykinimas, raumenų skausmai.
Paros norma: 8-10 mg
Vitaminas H
Vitaminas K (filochinonas)Tirpsta riebaluose
Vitaminas K – jam priklauso didelė grupė medžiagų su panašiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis. Šį vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos. Vitaminas K svarbiausias kraujo krešėjimo procesuose.
Poveikis organizmui: vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, stabdo kraujavimą. Kartu su vitaminu D dalyvauja nuolatiniame kaulų atnaujinimo procese. Vitaminas K skatina raumenų veiklą, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Nuo vitamino K priklauso vyresnio amžiaus žmonių kaulų stiprumas. Kartu su vitaminu D jis gali sumažinti osteoporozės (kaulų trapumo) riziką.
Svarbiausi šaltiniai: pomidorai, lapinės daržovės,kopūstai, kalafijorai, ropės, špinatai, kiauliena, kepenys, aliejus. Šį vitaminą gamina ir žarnyno flora (išskyrus naujagimių).
Funkcijos: reikalingas protrombinui ir kitiems krešėjimo faktoriams bei kaulų baltymams susidaryti. Skatina raumenų veiklą, didina atsparumą infekcijoms ligoms, spartina žaizdų gijimą, gerina kraujo krešėjimą.
Trūkumo požymiai: pablogėjęs kraujo krešėjimas (kraujavimas dėl protrombino ir kitų krešėjimo faktorių trūkumo), osteoporozė, padidėjęs kraujagyslių pralaidumas.
Paros norma: 2-10 mg
Žmonės yra visaėdžiai. Vadinasi, mes galime valgyti ir augalinės, ir gyvulinės kilmės maistą. Maistas, kurį valgome, yra visokių medžiagų mišinys, tačiau dažnai jų santykis būna netinkamas mūsų organizmui. Kad gautume pakankamai visų maisto medžiagų, privalome valgyti įvairų maistą. Mes galime sukaupti įvairių maisto medžiagų, jei valgome daugiau, negu reikia, tačiau negalime sukaupti vitamino C arba aminorūgščių, todėl kiekvieną dieną turime gauti maisto, kuriame yra šių medžiagų. Vitaminų ir mineralinių medžiagų žmogui reikia labai nedaug, tačiau šie junginiai yra gyvybiškai svarbūs. Jeigu jų gauname per mažai, negali vykti procesai, kuriems tie junginiai reikalingi. Tada vystosi avitaminozė ar kitų medžiagų trūkumo sukeltos ligos. Daugelis vitaminų yra pradinė medžiaga kofermentų ir fermentų prostetinių grupių sintezei. Todėl vitaminai yra būtini normaliai medžiagų ir energijos apykaitos reakcijų eigai.
Vitaminų tyrimai parodė, kad egzistuoja jų tarpusavio sąveika ir suderinamumas. Antagonistiniu poveikiu pasižymi tiaminas ir nikotino rūgštis, sinergistiniu – askorbino rūgšties ir bioflavonoidai. Be to, yra vitaminų kurių poveikis panašus, todėl jie sugeba pakeisti vienas kitą, pvz., K ir E, K ir A. Vitaminų tarpusavio sąveikos ir suderinamumo klausimai yra labai svarbūs, kai reikia tiksliai juos parinkti, derinti ir vartoti.
Yra žinoma organizmui labai svarbios medžiagos, turinčios keletą vitaminams būdingų ypatybių. Tai karnitinas, cholinas, oroto rūgštis, lipoinė rūgštis, vitaminas U, pangamo rūgštis, inozitolis ir kiti. Kaip vitaminai, šios medžiagos yra biologiškai labai aktyvios, labai maži kiekiai padeda reguliuoti medžiagų ir energijos apykaitos reakcijas.Yra medžiagų grupė, priklausanti antivitaminamas. Tai medžiagos, įvairiais būdais trikdančios vitaminų vartojimą organizmo ląstelėse ir sukeliančios jų nepakankamumą. Atsižvelgiant į jų poveikį, antivitaminus galima suskirstyti į dvi grupes:
1. Pirmajai grupei priklauso medžiagos, kurios tiesiogiai sąveikauja su vitaminais ir mažina jų biologinį aktyvumą. Tai kiaušinio baltymas avidinas, kuris, susijungęs su biotinu, sudaro netirpų kompleksą ir neįsiurbiamas per žarnų sienelę; tai askorbatoksidazė, oksiduojanti askorbino rūgštį, tiaminazė – ardanti tiaminą ir t.t.2. Antrajai grupei priklauso vitaminų struktūriniai analogai, kuriuose vienos funkcinės grupės pakeistos kitomis funkcinėmis grupėmis.
Vitaminai dėl šių pokyčių netenka savo molekulinio aktyvumo. Tos medžiagos tampa tipiškais antimetabolitais, Pvz.,sulfanilamidai-paraminobenzoinės rūgšties konkurentai arba kumarinas – vitamino K konkurentas.