Įvadas.
Iguanos – (Iguanidae) – driežų būrio roplių šeima. Panašiai priskaičiuojama apie 50 genčių ir apie 700 rūšių. Iguanos plačiai paplitusios JAV, Pietų Amerikoje, kurių dydis nuo 10-12 cm (Uma inornata) iki 2 m (Iguana iguana). Gyvena miškuose, ant medžių, dykumose, kalnuose prie vandens. Kai kurios rūšys gerai prisitaikė gyventi Galapagų salose (Amblyrhynchus, Conolophus), taip pat Madagaskare ir Fidžio salose (Brachylophus). Iguanos turi pleurodontinius dantis, priaugusius prie žandikaulio vidinio krašto, kuriais plėšo lapus, jog būtų lengviau juos praryti. Minta vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais, kai kurios augalėdės. Liučių metu patinai susiskirsto ir saugo savo teritorijas, prasideda poravimasis.Baigiantis lietaus sezonui deda kiaušinius,nuo 30 iki 50, arba veda gyvus jauniklius. Iguanos yra ropliai. Kaip ir visi ropliai šaltakraujai. Rytais iguanos kaitinasi saulėje, kad sušiltų po vėsios nakties. Vidurdienį slepiasi pavėsyje, kad neperkaistų. Popietę laikosi saulėje, kad sušiltų arba atvėstų. Iguanų kieta oda saugo jas nuo perdžiūvimo. Daugelis iguanų patinai demonstruoja savo ryškias spalvas patelėms ir kitiems patinams. Jie dažnai užima gerai matomą vietą ir energingai linkčioja galva į šonus ar aukštyn ir žemyn, kartais pademonstruodami ryškiaspalvius pagurklio ar krūtinės žvynus. Patinai gina teritorija, veja lauk kitus patinus ir poruojasi su kiekviena patele, gyvenančia jų teritorijoje ar į ją įeinančia.Uodega yra tarsi laivo vairas, su kuria kai plaukia ji kordinuoja savo judesius. Iškilus dideliam pavojui uodega gali nutrūkti, taip iguanos pabėga nuo priešo jei buvo sučiuptos už uodegos. Po kurio laiko uodega atauga, tačiau niekada nebebus tokia graži kaip anksčiau. Su uodega jos gali smugiuoti, šitaip apsigindamos nuo priešų, suaugusios iguanos uodegos smūgis gali sulaužyti mažo šuns koja.
1 Šeima. Iguaninai. Gentis. Iguana iguana
Žalioji iguna – ( Iguana iguana) – tai viena iš didžiausių ir geriausiai atstovaujanti savo šeimą iguana. Gyvena Centrinėje ir Pietų Amerikoje ir eilėje Karibų salų. Jos tėvynė driekiasi nuo Meksikos per visą Centrinės Amerikos teritoriją iki Brazilijos ir Peru miškų. Žaliosios iguanos ilsisi paupiuose ant šakų. Jos puikiai plaukioja. Užauga iki 200 cm. Esant tokiam dydžiui ketera sudaro apie 70 cm., o kas lieka – tai uodegos ilgis. Veistis pradeda 2-3-iaisiais gyvenimo metais, būdamos 70 cm. ilgio. Deda pergamentiniais lukštais dengtus kiaušinius, kurių inkubacinis laikas 80-100 dienų esant 30-32 laipsniams Celsijaus. Kiaušiniai slepiami drėgname grunte, kurių padeda iki 50. Patelės padėjusios kiaušinius juos palieka ir daugiau nebegryžta. Taigi jie nėra apsaugoti nuo kitų plėšrūnų, todėl pilnametystės sulaukia 3-10 jauniklių. Amerikoje iguanos yra mėgstamos. Jos laikomos namuose palaidos, tik įrengiama vieta joms šildytis. Žalioji iguana greitai pripranta, prie žmogaus, tampa patikli ir švelni. Po to, kai pripranta prie naujų gyvenimo sąlygų, jas galima maitinti iš rankų, imti iš terariumo, kad galėtų pavaikščioti per savo šeimininko rankas ir pečius. Iguanos lengvai dresuojamos, galima išmokyti žaisti įvairių žaidimų, vedžiotis su pavadėliu kaip kates ir šunis. Iguanų patinai turi įspūdingas skiauteres pakaklėje, jas demonstruoja ištempdami ir purtydami, kai reikia gintis. Uodegos smūgis gana skaudus, tačiau ji gali nutrūkti, taip gyvūnas gali pasprukti nuo priešų. Jos labai tvirtos, gali nukristi iš 40-50 pėdų aukščio ir likti sveikos. Pageidaujant žaliosios iguanos kaip naminio gyvūno reikėtų nepamiršti, kokia didelė ji gali užaugti. Simpatiški mažyliai auga greitai, o tada jiems reikia labai erdvaus terariumo. Suaugusiai iguanai reikia mažiausiai 200x100x200 cm. dydžio. Žalioji iguana aktyvi dieną. Vartoja pagrinde augalinės kilmės maistą, mėgsta be abejo ir vabzdžius. Ėda, atplėšdama žandikauliu augalų dalis. Ėsdamos iguanos geria daug vandens. Teisingai auginant, prižiūrint, iguanos gali sulaukti 15 m. ir daugiau.
2 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Cyclura.
Cyclura- didelis , stiprus driežas, atrodantis kaip priešistorinis gyvūnas. Aštuonios jos rūšys sutinkamos Karibų salose. Dažniausiai sutinkami vietose kur temperatūra vidutiniškai yra 27 l. celcijaus. Poravimosi metas – gegužė, taigi po 40 dienų padeda kiaušinius, kurių būna nuo 5 iki 20 ir jie turi būti saugomi ne žemesnėje kaip 30l temeperatūroje. Kai kurios cyclura rūšys yra labai ryškių spalvų: raudonos, oranžinės, rožinės, žydros, geltonos. Bet yra ir melsvai pilkų. Pastarosios netgi vadinamos uolų iguna. Minta įvairiomis žolėmis, gėlėmis, vaisiais ir grūdais, kartias kitų gyvūnų ir paukščių kiaušiniais. Pasižymi ypač gera uosle, regėjimu ir klausa. Stipriausi patinai turi didžiausia teritoriją, kurioje poruojasi. Labai aktyvios diena kai šiltą, o naktį miega urvuose. Laisvėje išgyvena nuo 20 iki 40 metų o kartais ir ilgiau. Laukinėje gamtoje jos medžiojamos ir dėl maisto.
Raganosė iguana (Cyclura cornuta ) storai pilkai raganosei iguanai būdingi keli padidėję ir pakilę ragus primenantys žvynai ant snukio galo. Gyvena tik Karibų jūros Hispaniolos saloje. Randama sausuose miškuose, prie krūmų ar dykumose. Šioje juostoje iškrentam mažai kritulių, taigi dominuoja skurdūs medžiai, kaktusai ir maži krūmokšniai. Daugintis pradeda vėlai gegužės mėnesi, Cyclura cornuta yra dedantis kiaušinius, taigi praėjus apie 40 dienų nuo poravimosi padedami kiaušinai, dažniausiai vėlai rugpjūti. Patelės kiaušinius ikasa maždaug į 1metro gyli, kur kiaušiniai yra saugomi 30 laipsnių terpėje. Padeda nuo 5 iki 20 kiaušinių kiaušinių ir juos agresyviai saugo. Patinai didesni už pateles, jų ragai ir keteros aukštesnės,jie labai gina teritoriją, neturi tėvystės jausmo, patelės dažniausiai padėjusios kiaušinius apie porą savaičių saugo gūžta jog kiaušiniai neišsiristų per anksti.
Visos 8 Cyclura genties rušys nyksta dėl jų buveinių naikinimo bei dėl ivežtų žinduolių – kiaulių, šunų, žiurkių, kačių ir mangustų. Ji vaikšto nerangiai, iškėlusi galvą, tačiau gali labai greitai begti nuo pavojaus, arba gali trenkti uodega ir įkasti.3 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Ctenosaura.
Ctenosaura atrodo kaip Cyclura ir Iguana iguana hibridas. Ji dar vadinama dygliauodege dėl savo dygliuotos uodegos. Gyvena Costa Rikos miškuose.
Juodoji iguana (Ctenosaura similis ) – paplitusi Meksikos pietinėje dalyje ir centrinėje Amerikoje. Juodosios iguano jaunikliai yra ryškiai žali, gyvena medžiuose, juos medžioja plėšrieji paukščiai. Suaugusieji priešų beveik neturi, jie dideli ir pilki, o uodega smailesnė nei jauniklių. Labai geri žemrausiai, randami po griuvėsiais, akmenimis. Megsta gyventi sausose, nederlingose, atvirose vietovėse. Mėgsta šildytis sauleje ant uolų ir stuobrių, ir laukia bestuburių ar vabzdžių. Dar jie maitinasi lapais, vaisiais, maita ir atliekomis. Juodoji iguana gindamasi gali greitai begti ir kandžiotis. Tarp medžių šaknų išraustuose urvuose patelė deda 20-30 kiaušinių, jaunikliams išsiperėti reikia nuo 3 iki 4 savaičių ir dar apie savaitės jog išsiraustu iš urvo, kuriame buvo perimi kiaušiniai. Užauga nuo 70 iki 100 centimetrų.
4 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Amblyrhynchus cristatus.
Amblyrhynchus yra Galapagų salų vandens iguana (jūrų iguana). Jos didelė galva ir nugara yra žvynuotos. Tai vienintelis driežas kuris susiranda sau maisto jūroje, tačiau jos neturi galimybės ilgai būti šaltame vandenyje, nes jų kūno fiziologija reikalauja šilumos, nors ir yra šaltakraujai. Kuo žemesnė temperatūra tuo jos tampa agresyvesnės, taigi pajutusios didesni šalti yra priverstos grįžti į saulute pasišildyti. Stambios suaugusios iguanos gali panerti į 12m gyli ir po vandeniu išbūti daugiau nei valanda, tačiau paprastai maitintis jos nardo negiliai ir ne ilgiau kaip 10 minučių. Dažnai vienoje kranto atkarpoje jų bųna tukstančiai. Dauginimosi sezono metu patinai agresyviai kaunasi dėl teisės poruotis. Tinkamų lizdaviečių yra nedaug, todėl tūkstančiai patelių dažnai lizdus daro kartu, į smėlio urvus padėdamos 1-6 kiaušinius, po 2-3 mėnesių išsiris jaunikliai, kurie maitinasi potvynio zonoje, o nuo kirų ir kitų jūrinių paukščių slepiasi uolų plyšiuose.
5 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Conolophus
Conolophus yra Amblyrhynchus cristatus sausumos brolis. Abi šito tipo rūšys maitinasi laukiniais kaktusais karštose ir sausose Galapagų salose, rausia urvus. Raganosė iguana būna apie 50 cm. ilgio, uodega apie 60 cm. Pagrindinės spalvos geltona arba ruda.
6 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Disposaurus Disposaurus yra dykumų iguana JAV Pietvakariuose, Meksikoje, Meksikos Golfo salose.
7 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Sauromalus
Sauromalus gyvena Meksikoje, pietvakarinių valstijų dykumose ir Kalifornijos golfo salose. Jų kūnas suplotas, išvertus pavadinima reiškia platus, tai apibūdina jų išvaizda.
8 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Brachylophus Brachylophus yra nuostabios, retos, ant išnykimo ribos iguanos (Fidji iguana). Ji atrodo kaip liekna žalioji iguana su smaragdo spalvos dryžiais, mažesnė galva ir ne tokie ryškūs nugaros dygliai. Iguanoms išnykimas dar negresia. Grėsmė iškilus tik kai kurioms rūšims, pvz. žaliajai iguanai, kadangi naikinami atogrąžų miškai, mažėja erdvė, kurioje iguanos randa joms tinkamas gyvenimo sąlygas.
9 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Corytophanes cristatus
Šalmuotoji iguana (Corytophanes cristatus ) – paplitusi nuo Meksikos pietinės dalies iki Pietų Amerikos šiaurinės dalies. Būdingiausia jos ypatybė yra aukštas ir siauras šalmas, kuris nuo galvos tęsiasi iki sprando, tačiau jo funkcija nežinoma. Kitos ypatybės – tai ilgos, ištįsusios kojos,siauras kūnas ir ilga, plona uodega. Mažų danties formos žvynų ketera eina per nugarą ir uodegos viršų. Ši iguana labai pasitiki savo maskuote, o užpulta plėšriųjų paukščių ar gyvačių pabėga. Gindama teritoriją iguana išpučia pagurklį, taip atbaidydama kitus gyvūnus. Minta vabzdžiais, ramiai laukdama jų prisiartinant, o po to staiga sučiupdama. Patelės kiaušinius deda į lapų paklotę ar dirva. Kaip ir chameleonas, šalmuotoji iguana gali keisti spalvą – nuo žalios į gelsvai rudą, rudą ar juodą. Tai padeda jai apsisaugoti ir pasislėpti tropinių miškų buveinėje.
10 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Crotaphytus
Dykumos iguana ( Crotaphytus collaris) – paplitusi Jav centrinėje ir pietinėje dalyje, bei Meksikos šiaurinėje dalyje. Ruda ar žalsvai ruda dykumos iguana atpažystama iš juodų ir baltų juostų apie kaklą. Ilgos užpakalinės kojos leidžia jai greitai pabėgti nuo pavojaus į urvą ar po rieduliu; greit bėgant priekinės kojos gali gali visai nesiekti žemės. Ši iguana aktyvi tik karštomis dienomis. Ji tupi ant uolų ir laukia vabzdžių bei smulkesnių driežų. Stiprūs jos žandikauliai sutriuškina ir didelį grobį. Gindamasi ji gali kandžiotis. Kiaušinius nešiojančioms patelėms atsiranda oranžinių dėmių. Kiaušiniai dedami į urvus ar po olomis.
11 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Oplurus
Madagaskaro apytakoji iguana ( Oplurus cuvieri ) – paplitusi Madagaskaro ir Komoro salose. Tai stambaus sudėjimo, didele galva ir dygliuota uodega driežas. Kūnas pilkšvai rudas, su gerai matoma juoda apykakle ir rudų dėmelių raštu. Patinų spalvos ryškesnės nei patelių. Didižiąją laiko dalį Madagaskaro iguana nejudėdama guli ant medžio stuobrio ir laukia, kol prisiartins vabzdys, tada puola ir jį sučiumpa. Užpulta plėšraus paukščio ar gyvatės, iguana slepiasi kamieno plyšiuose, nuo plėšrūno atsitverdama uodega. Patelės per sezona sudeda 4 –6 kiaušinius.
12 Šeima. Iguaniniai. Gentis. Tropidurus
Kyliauodegė iguana ( Tropidurus hispidus ) – paplitusi Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Kyliauodegės iguanos kūno viršus tamsiai rudas ar juodas, o apačia balta. Apie kaklą matomas juodas antkaklis. Plokščia kūno forma leidžia pasislėpti siauruose akmenynų plyšiuose, o tai gerai saugo nuo plėšriųjų paukščių, gyvačių ir didesnių driežų. Jų ilgis nuo 13 iki 18 centimetrų. Tamsi iguanos spalva kogero padeda jai greit įšilti kaitinantis saulėje. Dažniausiai iguanos šildosi ant statmenų paviršių, pavyzdžiui, ant sienų. Patelės per metus deda apie 3 kartus, po 4- 6 kiaušinius.
Išnykusios gentys : Armandisaurus , Lapitiguana, Pumila
Švietėjiški ir išsaugojimo projektai
Pasaulyje įvairiose šalyse yre rengiami projektai, kurie skatina žmones priartėti prie gamtos, geriau ją pažinti ir tuo pačiu padėti išsaugoti nykstančių gyvūnų rūšis, tame tarpe ir iguanas. Nemažai projektų rengia zoologijos sodai, kurie stengiasi supažindinti su įvairiomis iguanų rūšimis, bei jų nykimo problemomis. Jamaikos iguanų gražinimo programa rengiama kelintą kartą iš eilės. Kaip ir daugelį salų Jamaikos iguanos dideliais tempais pradėjo nykti dėl vietos trūkumo, bei dėl naminių gyvūnų plėšrumo.
Anegados salos ekologija ir iguanų išsaugojimo projektas.
1997 metais ekologai dirbo jog sukurtų išsaugojimo projektą ir jį pritaikytu. Didižiausią problemą sukelia laukinės katės, kurios tiesiog dideliais tempais medžioja iguanas.
Naudota literatūra
Labai didelė dalis informacijos buvo naudojama iš interneto ir anglu kalba, taigi pateikiu pagrindinius puslapius su nuorodomis, kuriais rėmiausi rašydamas referatą:http://www.sandiegozoo.org/conservation/fieldproject_jamaican_iguana.htmlhttp://www.thewildones.org/Animals/iguana.htmlhttp://www.sdnhm.org/fieldguide/herps/saur-ate.htmlhttp://www.enchantedlearning.com/subjects/reptiles/lizard/Iguanaprintout.shtmlhttp://animaldiversity.ummz.umich.edu/site/accounts/information/Amblyrhynchus_cristatus.htmlhttp://www.boruzele.666.lt/Ir daugelis kitų internetinių svetainių bei knyga David Burnie “Pasaulio gyvūnai”.