Vistiniai pauksciai

Naudota literatūra
A.Mačionis “Stuburinių zoologija” Vilnius 1989
D.Mažiulis, M.Starodubaitė “Zoologija” Vilnius 2001
S.Juknevičius “Naminiai paukščiai netradiciniuose ūkiuose” Kaunas 2003
David Burnie “Pasaulio gyvūnai”

Būrys. Vištiniai paukščiai (Galliformes)

Būryje 8 šeimos, 253 rūšys, Lietuvoje- 7. Vištinių paukščių kūnas tvirtas, snapas stiprus, nežymiai lenktas, galva maža. Tai gerai bėgiojantys ir tik labai retai medžiuose gyvenantys paukščiai. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam pabėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus Kojos keturpirštės su stipriais nagais, jomis kapsto žemę ir susiranda maistą. Sparnai trumpi , apvalūs. Ant galvos dažnai būna plikų vietų bei skkiautėtų odos ataugų arba puošia ilgos įspūdingos uodegos, ypač būdingos patinams. Vandens vengia, tačiau labai mėgsta smėlio vonias. Minta uogomis, pumpurais, sėklomis, lesa ir vabzdžius bei kirmėles. Patinai dažnai būna labai spalvingi, laikosi su daugeliu patelių, tačiau jaunikliais beveik nesirūpina. Dauguma vištinių paukščių peri paprasčiausioje duobutėje ar ant žemės susuktame paprastame lizde. Patelės į jį deda daug kiaušinių, kai kurios rūšys net iki 20 kiaušinių. Jaunikliai išsirita gerai išsivystę (viščiukinio tipo). Vištinių paukščių jaunikliai pradeda skraidyti vos išsiritę- dažniausiai po savaitės. Juos veedžioja patelės. Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Dauguma rūšių medžiojamos, kai kurios domestikuotos.

Šeima. Didžiakojės vištos (Megapodiidae). Stambūs, labai stipriomis kojomis paukščiai. Šios šeimos 11 rūšių paplitę Australijoje ir Malajų salyne. Kiaušinių neperi, juos užkasa į karštą pajūrio smėlį arba deda į sužertą didelę pū

ūvančių lapų krūvą. Kiaušiniai labai stambūs, vystosi lėtai. Jaunikliai išsikala apaugę plunksnomis, savarankiški- tą pačią dieną pradeda skraidyti.

Ratiliuotoji šiukšliavištė (Leipoa ocellata). Šiukšliavištės ir joms giminingi paukščiai vieninteliai neperi kiaušinių. Kiaušinius jos deda į milžiniškas, iki 1.5m aukščio ir 4.5m skersmens lapų, šakų ir žievės krūvas. Krūvai pūvant išsiskirianti šiluma išperina kiaušinius. Visą ilgą, iki 11 savaičių trunkantį inkubcijos laiką tėvai būna netoli krūvos ir tikrina jos temperatūrą snapais. Jei krūvoje per karšta, jie nukapsto jos viršų; atšalus prideda daugiau lapų ir šakų. Išsiritę jaunikliai išsikasa iš krūvos apsiplunksnavę ir savarankiški. Šiukšliaviščių poros būna ilgalaikės. Daugiausia laiko paukščiai gyvena atskirai, tačiau dauginimosi sezono metu –vasarą- vėl susiburia. Ratiliuotoji šiukšliavištė minta augaliniu maistu- vaisiais, pumpurais ir sėklomis. Dar ji lesa ir bestuburius- skruzdėles, vabalus, voorus ir tarakonus. Paplitimas Australijos vakarinė ir pietinė dalys.

Didžiagalvė višta (Macrocephalon maleo). Gyvena Sulavesio saloje, kiaušinius užkasa į smėlį.

Akiniuotoji višta (Leipoa ocellata). Gyvena Australijos pusdykumėsa. Kiaušinius deda į iš anksto paruoštą didžiulę pūvančių lapų krūvą. Patinas ją sužarsto ir palaiko tam tikrą temperatūrą.

Šeima. Teterviniai (Tetraonidae). Vidutinio didumo bei stambūs Šiaurės pusrutulio paukščio. Šeimoje 18 rūšių, Lietuvoje – 4. Daugiausia gyvena Šiaurės Amerikoje. Pastaibis apaugęs plunksnomis, pirštų šonuose iš pailgėjusių žvynų susidariusios raginės šukos. Patinai be pentinų. Dauguma rūšių poligaminės. Būdingas lytinis dimorfizmas ir sudėtingos tu

uoktuvės. Peri ant žemės.

Kurtinys (Tetrao urogallus). Šis stambus paukštis gyvena miškuose ir pamiškėse. Žiemą jo maistą sudaro vien tik pušų spygliai. Vasarą kurtiniai minta lapais, pumpurais ir uogomis. Jie maitinasi ir ant žemės, ir medžiuose. Juodos patinų plunksnos mirguliuoja mėlynai žalia spalva. Patino krūtinė žvilga žaliai, o sparnai tamsiai rudi, su baltomis dėmėmis. Akis supa plika raudona oda. Patelės daug mažesnės, jų margos plunksnos būna juodos, pilkos ir tamsiai geltonos. Per pirmą žiemą žūva iki trijų ketvirtadalių jauniklių. Turbūt jiems trūksta patirties kovoti su šalčiu ir susirasti maisto. Paplitę Europos šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje dalyse. Taip pat Azijos vakarinėje ir centrinėje dalyse.
Tuoktuvės. Kaip ir kiti tetervinai, kurtinių patinai renkasi į pastovias tuoktuves, kur kovoja dėl patelių. Patinai pasipūtę eina ratu iškėlę galvas ir vėduokle išskleidę sparnus bei uodegos plunksnas. Ritualų metu jų balsai būna labai neįprasti- giesmėje yra garsas, primenantis atkemšamą butelį.

Žvyrė (Lagopus lagopus). Tai ypač atsparus paukštis, gerai prisitaikęs išgyventi atšiauriomis šiaurės žiemomis. Žvyrių yra apie 20 porūšių. Žvyrės kojos ir šnervės šilumai sulaikyti yra apaugusios plunksnomis. Žiemą žvyrės šildosi įsikasdamos į sniegą. Visų žvyrių, išskyrus Anglijoje gyvenantį porūšį, rausvai rudos plunksnos žiemą tampa baltos- tai puikiai slepia šiuos paukščius. Paplitusi Š. Amerikoje, Europos ir Azijos šiaurinėje dalyse.

Tetervinas (Lyrurus tetrix). Tetervinių šeimos paukštis. Pa

aplitęs Europos ir Azijos miškų ir miškastepių zonoje. Kūnas 42-61cm ilgio, masė 0.8-1.25kg. patinas beveik juodas, tik pauodegys baltas, antakiai ryškiai rauduni, per snapą eina balta juostelė. Uodegos kraštinės plunksnos ilgesnės, išlinkusios lyros pavidalu. Patelė rusvai pilka su juosvu margumu. Uodega šiek tiek iškirpta. Gyvena miškastepėse, aukštapelkėse. Minta medžių pumpurais, žirginiais, uogomis, sėklomis, vasarą dar ir vabzdžiais. Lizdą įsirengia ant žemės tarp krūmų arba sausų žolių. Deda 6-12 pilkšvų su rusvais taškais kiaušinių.

Jerubė (Tetrastes bonasia). Tetervinių šeimos paukštis. Paplitusi Europos ir Azijos miškų juostos šiaurinėje ir vidurinėje dalyje. Lietuvoje gyvena visur, sėsli. Kūnas apie 35cm ilgio, masė apie 400g. Pilkšvai rusva, nusėta juodomis, rudomis, pilkomis ir baltomis dėmalėmis bei dryželiais, patino gerklė juoda. Ant galvos kuodas. Kojos plunksnuotos beveik iki pirštų. Gyvena mišriuosiuose miškuose ant žemės ir medžių. Deda 8-12 rusvai geltonų, dėmėtų kiaušinių. Minta daugiausia augalais.

Šeima. Fazaniniai (Phasianidae). Vidutinio didumo ir stambūs paukščiai. Jų pastaibis pilkas, o pirštų šonuose nebūna raginių šukų. Patinai dažniausiai pentinuoti. Daugumai būdingas lytinis dimorfizmas ir poligamija. Šeimoje 175 rūšys (Lietuvoje sutinkamos- 3), paplitusios šilto vidutinio klimato platumose. Laikosi būriais ant žemės.

Putpelė (Coturnix coturnix). Putpelė maža ir slapukė- ji dažniau girdima negu matoma. Dažniausiai putpelių buvimą parodo besikartojanti patino giesmė- “vit-vit-vit”. Dauginimosi sezono metu patinai ir patelės susišaukia, o

tai reiškia, kad partnerį jie gali surasti ir saugiai pasislėpę. Naktį praleidžia ant žemės glaudžiais būreliais. Jų maistas labai įvairus- sėklo, gėlių pumpurai, lapai, smulkūs vaisiai, vabzdžiai ir kiti bestuburiai. Tai vienas iš nedaugelio toli migruojančių vištinių paukščių: Europoje perintys paukščiai pavasarį parskrenda iš Afrikos. Paplitusios Europoje, Azijoje, Afrikoje, Madagaskare.

Kalifornijos putpelė (Callipepla californica). Šis elegantiškas paukštis išsiskiria ilga, juoda, lašo formos skiautere, baltai juodomis veidinės dalies ir žvynų pavidalo papilvės plunksnomis. Patelės smulkesnės už patinus, jų skiauterės mažesnės, o o kūnas pilkesnis. Atsargios ir baikščios Kalifornijos putpelės dažniau girdimos negu matomos. Jos gyvena būreliais po 25-30 individų, minta įvairiomis sėklomis, stiebagumbiais, lapais ir pumpurais. Paplitimas Kanados pietvakarinė dalis, JAV vakarinė dalis, Meksikos šiaurės vakarinė dalis.

Kurapka (Perdix perdix). Kurapka- laukų paukštis, besimaitinantis ir perintis tarpulaukėse ir ganyklose. Jos galva gelsvai ruda, krūtinė pilkšva, o patino pilvas turi kaštono rudumo pasagos formos žymę. 15-20 paukščių būreliai kartu laikosi žiemą, o vėliau išyra, nes patinai tampa agresyvesni, ima netgi peštis tarpusavyje. Iš pradžių poros nepastovios, tačiau vėliau jos sutvirtėja. Patelės ir patinai paprastai būna iš skirtingų būrelių.

Fazanas (Phasianus colchicus). Fazano patino galva tamsi, žvilganti tamsiai raudonai ir žaliai, veido karuliai raudoni. Daugeliui rūšių būdingas baltas kaklo žiedas ir kaštoninis spalvos krūtinė. Palyginti su vienodai ruda patele, patinas yra labai spalvingas, didesnis ir ilga uodega.

Fazanų daugiau kaip 30 porūšių. Šie paukščiai buvo įvežti į daugelį šalių, daugiausia dėl medžioklės maistui. Paplitimas Šiaurės Amerika, Europa, Azija.

Argas (Argusianus argus). Tai vienas didžiausių pasaulio fazanų. Patino antrinės plasnojamosios plunksnos yra labai didelės, papuoštos kiaušinio formos “akimis”, o uodega daug ilgesnė už patelės. Viliodamas patelę patinas garsiai klykia, pakelia uodegą ir išskleidžia sparnus vėduokle. Patelės jauniklius augina vienos. Paplitimas pietrytinė Azijos dalis.

Bankivinė višta (Gallus gallus). Šis paukštis- visų naminių vištų protėvis, prijaukintas prieš 5000. Patinai ryškiai spalvoti, ryškiai raudona skiautere ir karuliais. Patelės mažesnės ir pilkesnės. Vištos ir viščiukai paprastai palaiko ryšį balsais ir perspėja apie pavojų. Patino “kakariekū” skirtas atkreipti patelių dėmesį ir perspėti kitus patinus- konkurentus. Paplitimas Azijos pietinė ir pietrytinė dalis.

Povas (Pavo cristatus). Povo patinas- vienas nuostabiausių vištinių paukščių visame pasaulyje. Jo kūnas žvilga mėlynai, o ilga uodega išskleidžiama lyg vėduoklė viliojant pateles. Tai nėra tikra uodega, nes ją sudaro pailgėjusios uodegos plunksnos, kurių kiekviena baigiasi spalvinga “akimi”. Povė yra gana pilka, o jos trumpa uodega- be “akių”. Patelė patiną renkasi pagal išvaizdą. Patinas atsisuka į ją, kratydamas pakeltą ir vėduokle išskleistą uodegą- taip sustiprinamas įspūdis. Patinas poruojasi su daugeliu patelių, garsiu kniaukiamu balsu pranešdamas apie savo buvimą. Patinai nesuka lizdų ir nesirūpina jaunikliais. Kaip ir beveik visi vištiniai paukščiai, povai maitinasi ant žemės, tačiau nakčiai suskrenda aukštai į medžius, kur yra saugūs nuo plėšrūnų. Paplitę pietų Azijoje.

Kalakutas (Meleogris gallopavo). Kalakutas- didelis vištinis paukštis mirguliuojančiomis bronzos spalvos plunksnomis ir plika galva su ryškiomis mėlynomis ir raudonomis puošmenomis. Patino viršutinėje krūtinės dalyje auga į plaukus panašių plunksnų “barzda”. Didžiąją metų dalį kalakutai laikosi apie 20 paukščių dydžio grupėmis, o dauginimosi sezono metu patinai užima individualias teritorijas. Kiekvienas patinas poruojasi su keliomis patelėmis, viliodamas jas vėduokle išskleista uodega, žemai nuleistais sparnais, aukštai pakelta galva ir būdingu burbuliuojančiu balsu. Kalakutas yra visaėdis- jo jaunikliai per dieną sulesa po 4000 vabzdžių. Suaugę paukščiai minta sėklomis, žolėmis, šaknimis, pumpurais, žiedais, taip pat ir vabzdžiais. Gindamasis kalakutas kerta snapu, draskosi nagais ir mušasi sparnais. Paplitimas Š.Amerika.

Šeima. Hoacininiai (Opisthocomidae). Šeimoje tik 1 rūšis. Hoacinas (Opisthocomus hoazin)- varnos didumo, ilgomis uodegos plunksnomis. Gyvena Amazonės baseino tropiniuose miškuose. Minta šiurkščiais medžių lapais. Juos pertrina labai išsivysčiusiame raumeningame gūžyje. Skraido menkai. Jauniklių sparnuose yra po du gerai išsivysčiusius nagus, kuriais kabinasi karstydamiesi tarp medžių šakelių, virš vandens. Gana gerai plaukia.

Įvairių šeimų atstovai

Kaspijos Ularas (Tetraogallus caspius). Visoms 5 ularų rūšims būdinga margai ruda, pilka ir balta plunksnų danga, gerai slepianti paukštį uolose. Ularai maitinasi mažais būreliais. Per metus migruoja vertikaliai. Žiemą jie dažnai nusileidžia į medžiais apaugusias vietas. Paplitimas Europos pietrytinė, Azijos vakarinė dalys.

Ortalis motmot. Šis paukštis yra mažiausias iš visų Cracidae šeimos rūčių; šiai Amerikos vištinių paukščių šeimai dar priklauso kraksai, šie paukščiai yra liekni ir lygių spalvų, jie neturi skiauterių. Visos 12 rūšių yra triukšmingos. Gyvena daugiausia medžiuose, minta uogomis ir vaisiais. Paplitimas Pietų Amerikos šiaurinė dalis.

Geltongurklis kraksas (Crax daubentoni). Kaip ir kiti kraksai, šis paukštis daugiausia maitinasi ant žemės, bet pavojui gresiant skrenda į medį. Nuostabi jo skiauterė, kurios plunksnos palinkusios į priekį, ir ties snapo pagrindu prasideda mėsingas geltonas gurklys. Šie kraksai minta vaisiais, lapais, sėklomis ir smulkiais gyvūnais. Skirtingai nuo kitų vištinių paukščių, geltongurkliai kraksai peri ne ant žemės. Lizdą suka abu tėvai. Patelė deda tik 2 kiaušiniu- tokia dėtis labai maža, palyginus su daugumos ant žemės peričių vištinių paukščių dėtimi. Paplitimas Pietų Amerikos šiaurinė dalis.

Temingo tragopanas (Tragopan temminckii). Vištinių paukščių patinų plunksnos dažnai būna puošnios; ši rūšis- ne išimtis. Temingo tragopano patinų pakaklėje yra mėlynai raudoni karulia, atrodantys lyg daugiaspalvis seilinukas. Kaip ir kitos 4 tragopanų rūšys (visos iš Azijos centrinės ir pietinės dalies), Temingo tragopanas gyvena miškuose. Lizdai sukami krūmuose arba neaukštai medžiuose- tai paprasčiausias pagrindas iš žagarų. Tragopanai gyvena iki 4500m aukštyje, maitinasi daugiausia augalais, tarp jų jaunais ūgliais ir uogomis, taip pat ir miško paklotėje iškapstytais vabzdžiais.

Tuoktuvinio ritualo metu patinas išpučia spalvingus pakaklės karulius taip, kad šie uždengia sisą krūtnę, ir purto juos, atkreipdamas patelių dėmesį. Jei įspūdis pakankamas, patelė leidžia patinui susiporuoti.

Patarška (Numida meleagris). Patarška jau senai prijaukinta ir laikoma maistui. Gamtinė šio būriais gyvenančio paukščio aplinka- atviros, žole apaugusios tropinės Afrikos vietos. Labiausiai išsiskiria patarškos taškuotos plunksnos ir kaulėta, į šalmą panaši skiauterė ant plikos galvos. Kaudamiesi su varžovais tuoktuvių metu patarškų patinai paprastai stovi šonu, susikūprinę. Palyginti su kitais vištiniais paukščiais, patarškos gerai ginasi ir saugo jauniklius- kerta snapu, draskosi ir mušasi sparnais. Išgąsdintas šis triukšmingas paukštis nutrūkstamai šaukia “ket-ket-kekkekkekkek”. Paplitimas afrika (į pietus nuo Sacharos).

Naminių paukščių kilmė

Naminiai vištiniai paukščiai yra kilę iš laukinių. Daugelio mokslininkų nuomone, naminės vištos yra kilusios iš laukinių bankivinių vištų (Gallus bankivi)., nors yra nuomonių, kad naminės vištos yra kilusios iš kelių laukinių vištų porūšių. Laukinių vištų ie šiuo metu yra Indijos, Birmos ir Malaizijos salyno atogrąžose. Vištos sveria 500-700g, o gaidžiai- 900-1250g. Jų gerai išsivystę sparnai ir uodega. Plunksnos raudonai rusvos. Gaidžių krūtinės ir uodegos plunksnos juodos, kaklo, nugaros ir juosmens yra aukso atspalvio. Yra vištų ir kurapkų atspalvio. Mėsos skonis primena fazanų mėsą. Padeda po 8-14 baltų kiaušinių. Peri daugiausia du kartus per metus. Aptinkamas keletas porūšių, besiskiriančiu kūno sudėjimu, elgsena, plunksnų spalva.

Archeologijos duomenimis, Indijoje buvo sunamintos jau 3250 metų prieš mūsų erą, iš ten ir paplito į Kiniją, Egiptą ir Iraną. Į Europą įvežtos 500-400 metų prieš mūsų erą.

Naminiai kalakutai taip pat yra kilę iš laukinių kalakutų (Meleagris mexicana ir Meleagris americana), kurie ir dabartiniu metu veisiasi Meksikos ir Šiaurės Amerikos miškuose. Suaugusi laukinė patelė sveria 3kg, patinas 4kg. Yra paukštininkų mėgėjų, kurie veisia laukinius kalakutus, prisitaikančius prie namų sąlygų ir vaikščiojančius kartu su naminiais kalakutais.

Perlinės vištos kilusios iš laukinių perlinių vištų (Numida meleagris), kurios dabar veisiasi vakarinėje Afrikos dalyje.

Naminių paukščių veislės klasifikuojamos pagal produkciją, ūkinį pritaikymą, konstitucines savybes ir geografinį paplitimą, kilmę, skiriamos pagrindinės ir išvestinės. Pagal kilmę skirstomos į: azijines, amerikines, prancūziškas, europines-angliškas, itališkas, ispaniškas, belgiškas, rusiškas.

Naminių paukščių produktyvumas

Šiuo metu pagrindinė paukščių produkcija yra kiaušiniai ir mėsa. Be to, sėkmingai kaip natūralus produktas naudojami pūkai ir plunksnos. Dėsliųjų paukščių produktyvumas vertinamas pagal tai, kiek kokio svorio kiaušinių padeda per metus. Dėslumui turi įtakos ne vien tik paveldėtos veislės ypatybės, bet ir laikymo bei lesinimo sąlygos.

Didelės įtakos turėjo naujai sukurtos pramoninio tipo veilių vištos nebuvo dekoratyvios: neblizgėjo it šilkas, neturėjo garbanotų plunksnų, rožės, rago ar peteliškės formos skiauterės, gražios uodegos ar gražiai margos plunksnų splavos, o mėlynos spalvos kiaušinio lukštų vargu ar dar teks kam nors išvysti. Vargu ar dar kam teks pamatyti visiškai juodų vištų, kurių ne tik plunksnos buvo juodos- tokia buvo ir oda, raumenys, nervai ir kraujagyslės.

Nežinojimas ir neatsakingas požiūris į veislę ar rūšį, taip pat gyvulininkystės produktų gamybos specializacijos intensyvėjimas lemia, kad pramoninės paukštininkystės produktų gamyba baigia nustelbti išlikysį retųjų paukščių genofondą.

Kaip tik dabartiniu metu plečiant netradicinio ūkio gamybos ir kaimo turizmo ūkius tikslinga laikyti dekoratyvius ir retus paukščius, kurių tikrai yra pasiilgę dauguma miesto gyventojų bei kiti gamtos mylėtojai. Augindami ne vien tik pramoninio tipo paukščius pagyviname ir pačią sodybą, išlaikome genofondą labai retų veislių, kurios jau po kelerių metų gali išnykti.

Paukščių dekoratyvumas sąlygoja žmogaus teigiamas emocijas, keliančias nuotaiką, bei pinigais neįkainojamą sveikatą. Kiekvieną žmogų vilioja egzotika, retieji gyvūnai ir maisto produktai iš laukinių ar retųjų gyvūnų. Kai kurių naminių paukščių mėsa primena laukinių gyvūnų ir gali būti nepakeičiama gaminant egzotinius patiekalus restoranuose. Todėl netradiciniuose ūkiuose plėtojant paukštininkystę galima išsaugoti retųjų paukščių genofondą, kartu sumaniai stiprinant savo ūkio ekonomiką.

Leave a Comment