Grybai, augalai, kirmeles, moliuskai

Grybai
Dauguma grybų – saprofitiniai skaidytjai, kurie skaido atliekas ir negyvų augalų bei gyvūnų likučius.
Kai kurie grybai yra parazitai – jie gyvena gyvų augalų ir gyvūnų audiniuose.
Ligos (žmonių) : žvynelinę, nagų grybelis, mielių sukeliamos infekcijos.
Grybai neturi chlorofilo, todėl nevykdo fotosintezės.
Grybų sandara:
1.grybiena (išsišakoję grybo hifai)
2.vaisiakūnis (labai tankiai susipynę hifai)
Grybai skirstomi pagal mitybą:
1.saprofitiniai skaidytojai, išskiria fermentus į aplinką, skaido neorg.medž.
2.parazitai – minta gyvų organizmų organ.medž.
Grybai panašūs į:
1.augalus – sienelė, vakuolė, auga viršūnė
2.gyvūnus – yra chitino sienelėje, kaupia angliav.atsargas glikogeno pavidalu,skilimo produktas – šlapalas.
Grybai dauginasi sporomis, atskilusiais hifais.
Grybų reikšmė: turi maistingų medž., iššskiria fermentus naudojamus medicinoje, pramonėje.
Vienaląsčiai grybai – mielės, dauginasi pumpuravimosi būdu.
Grybų žala: sukelia kūles, rauples, miltliges, sukelia ligas, ardo tiltus, pūdo medieną.
Mieliagrybiai sukelia gleivinės pakitimus, augalų ligas.

Augalai
Indų neturintys augalai (samanos) kerpsamanės, lapsamanės. Jos yra priklausomos nuo vandens, kadangi neturi laidžiųjų audinių.
Kiminai naudojami ūkyje, kad dirva sulaikytų vandenį.
Samanų sankaupos virsta durpėmis.
Sporiniai induočiai plinta vėjo pernešamomis sporomis. Jiems priklauso paparčiai (sporiniai augalai) ir sėkliniai (plikasėkliai ir gaubtasėkliai) augalai. Sėklas turintys augalai – sėklomis.
Paparčiai naudojami kaip dekoratyviniai augalai, kai kurie kaip statybinė medžiaga ir dar kiiti turi vaistingųjų savybi.
Plikasėkliai (eglės, pušys, maumedžiai, kadagiai) išaugina vyriškus ir moteriškus konkorėžius. Visų plikasėklių sėklos yra neapgaubtos.
Gaubtasėkliai – tai žiediniai augalai, jų sėkla gaubia apyvaisis. Aprūpina maistu daugelį žemės gyvūnų ir žmonių, naudojami drabužiu gamyboje (pluoštiniai augalai), gaminami vaistai.
Žiedo sandara :

piestelė ( purka, liemeneles, mezginė), vainiklapis, sėklapradis, taurėlapis, žiedsostis kuokeles (dulkinė, kotelis)

Kirmėlės
1.apvaliosios: strichinelės (nepatikrinta mėsa), askaridės (per žemes,pristaikiusios parizituot), spalinukės
2.plokščiosios : kepeninės siurbikės (per purviną vandenį), kaspinuočiai (per mėsą)
3.žieduotosios : sliekai-skaidytojai, dėlės

Moliuskai
1.Dvigeldžiai (kūnas sudarytas iš dviejų geldelių) austrės,midijos, perluotės) Reikšmė – delikatesas, pašaras, perlai gaminami.
2.Pilvakojai – (šliužai, sraigės) sausumoj. Kraujotaka neuždara.
3.Galvakojai – ( kalmarai, sepijos, aštunkojai)
Nariuotakojai :
1.nariuotas kūnas ir galūnės.
2.turi chitininę dangą
3.Jų kraujotaka neuždara

1.Vėžiagyviai ( krabai, omarai) žiaunomis kvėpuoja, minta negyvomis žuvimis, augalais.
2.Voriagyviai ( galvos, krutinės ir pilveliai turi 8 kojas, 4poras akių, kvėpuoja plaučiais, deda kiaušinėlius, plėšrūnai erkės.
3.Vabzdžiai (galvos, krutinė, pilvelis turi 6 kojas, 2poras sparnų, turi trachėją
Kietasparniai (vabalai)
Žvynasparniai ( drugiai)
Plėvesparniai (bitės, kamanės)
Dvisparniai (musės)
Vystosi metamamorfoze
Kiaušinėlis ->lerva->leliukė->vabzdys

Leave a Comment