Trumpas biologijos kursas

5693 0

okslininkai?A.Levenhuko mikrooskopiniai stebejimai, laikomi mikrobu tyrinejimo pradzia, paskatino kitus tyrinetojus gilinytis i mirkopasaulio paslaptis.L.Pasteras (1822-1895) pradejo mikroorganizmu nasuja, fizoologijos, tyrinejimo laikotarpi.jis irode,kad mikrobai vieni nuo kitu skiriasi ne tik isvaIZDA,BET IR GYVYBINE VEIKLA.JIE ARDO NEGYVAS GYVUNU IR AUGALU LIEKANAS,GADINA MAISTP PRODUKTUS IR GERIMUS,SKALDO BALTYMUS- SUKELIA PUVIMA ir ivairiu produktu rugima. Jis patvirtino,kad kiekviena rugima sukelia specifiniai mikrobi.

Kenksmingiems mikrobams naikinti jis pasiule keliasdesimt minuciu syscius kaitinti 60-80 Ctemp ir po tostaiga atvesinti.sis metodas jo garbei veliau buvo pavadintas pasterizacija(naudojam pienui,alui,sultims ir kt,)Jisisaiskino,kad kurios baakterijos sudaro karsciui etsparias sporaS, TODEL JIS PASISIULE SKYSCIUS STERILIZUOTI KARSTIAS VNADENS GARAIS AUTOKLAVE,O

Karscui atsparius daigtus – sausu karstu oru 150-170 Ctemp.

Jo bandymai sunaikinti mikrobus karsciu turejo ne tik praktine reiksme, bet ir paneige ilgai gyvavusia savaiminio gyvybes atsiradimo teorija pagal kuria gyvi organizmai gali atsirasti is negyvos terpese jeigu jos laikomos sandariuose induose,mikrobu neatsiranda.Jo dideli nuopelnai medicinai ir veterinarijai. Jis surado silkaverpiu maro, kiauliu raudoniukes, vistu choleros, jodliges, puliniu sukelejus(patogeninius stafilakokus ir streptokokus). Apsaugai nuo juodliges,pasiutliges pagamino spiepus-vakcinas.R.Kocho (1843-1910) nuopelnai medicininei mikroobiologijai. Jiis paruse mikrobu preparatu dazymo anilino dazais metodus,pradejo mikrobus auginti standziose terpese ( bulves,zelatinos, agaro.sukresinto serumo), kuriose atskiros mikrobu rusys auga izoliuojantis kolonijomis. Is ju galima isskirti grynas kulturas. Jis ardo tuberkuliozes,choleros sukelejus, be to,pasisuke sterilizuoti tekanciais vandens garais.

I.Moscenikovas (1845-1916) darbai. Jis su

ukure fagocitine imuniteto teorija, aiskinusia, kad zmogaus ir gyvuno organizma nuo patogeniniu mikroorganizmu apsaugo specialios lasteles. Tokias lasteles jis pavadino fagocidais, o pati reiskini – fagocitoze. Be to jis, pastebejo kai kuriu mikrobu rusiu zalinga, antagonistini poveiki i kitu rusiu mikrobams.

A.Fleminga (1881-1955) paskelbe, kad pelesinis grybas Penicillium gamina medziagas, zudancias puliavima aukelencius stafilakokus. Tos mediagos buvo pavadintos antiobitikams.jie vartojami zmoniu ir gyvuliu infekcinems ligoms gydyti, maisto produktams koncervuoti.

3.kl.mikroorganizmu gyv.vieta pasulyje. Sistematika ir nomanklatura? Ziureti ats prie situ kl.12,11,13,

4.mikroorganizmu morfilogija. Bakteriju forma ir didimas. Bakterioju lasteliu sandara,bakteriju kapsules, ziuzeliai, ju biologines funkcijos. Sporogeneze, jos dinamika ekologone prasme.?Atskiru mikroiorganizmu grupiu lasteles turi joms budinga morfologine sandara. Morfologiniais lasteliu pozymiais laikoma ju forma, issidestymas, judejimas organoidu buvimas, sugebejimas sudaryti sporas, vidaus sandaros ipatumai.

Bakterijos yra auugaliniai augalai, dazniaisei vienalasciai neturintys chlorofolo organizmai.Forma ir didumas-pagal forma skiestomos i 3grupes :rutuliskas,lazdelines ir vingiuotasias.Rutuliskos bakterijos-pagal lasteliu issidestyma ir dalijomosi buda skirstomos i mikrookokus-pavienius kokus, diplokokus- susigrupavusius po du, sterptokokus- i6sidesciusius ivairaus ilgumo grandinemis, stafolokopkus- netaisyklingomis. Primennanciomis vynuogiu keke kruvelemis, tetrakokus – po keturis, sarcinas- kokus, sudaran2ius kubelius is (8.16.32 ar daugiau lasteliu) lazdelines (cilindrines)bakterijos- gali būti pavienes, sukibusios gabalais poromis ir grandinelemis po keliais. Lazdelines gali būti ilgo ar trumpos.Tiesios ar siek tiek lenktos, plonos ar storos, apvaliais, nukirstais, smailiaisigaubtais ar
r sustorejusiais galais.Vingiuto bakterijos – skiirstomos i vibrionus su viena spiral4s vija, kartais i panasia i kakleli ar updegele. Spirales su keletu(daugiausia 3 ) stambiu viju spirocilas – ilgas, plonas, turincias daug susuktu i spirale viju. Siulines bakterijos-sudarytos is atskiru lazdeliniu lasteliu, keleto centrimetru ilgumo. Dazniausei jos gyvena vandens tekiniuose, vienu galu prisitvirtinusios prie povandeniniu daiktu. Jos forma nera pastovi, ji gali kisti.Sandara-lastele sudaryta is triju pagrindiniu daliu:sieneles, citiplazmines membranos ir protoplazmos, arba citiplazmos, su organoidais ir intarpais.Sienele-gaubia bakterijos lastelee,sukelia jai pastovia forma, standuma, elastinguma, saugo nuo zakingu isores veisniu.ji yra ousiaus pralaidi. Sienales storis apie 10-20nm.jos neturi spirochetos. Bakterijos sienele sudaryta is azoto, anglies junginiu bei mineraliniu medziagu.sienale gali būti apgaubta gleiviu sluoksniu- kai kuriu rusiu bakteriju tas sluoksnis labai sustorejes ir sudaro kapsule-daug kartu storesne uz pacia lastele.gleiviu sluoksnis ir kiekiskapsules storis priklauso nuo mitybibes terpes sudetis, bakteriju amziaus, gyvenimo salygu.Kapsules saugo bakteterijas nuo zalingos aplinkos poveikio: dziovinimo, fagocidu,antikuniu, pirmuoniu. josTaip paty sudaro lasteles osmosini slegi nuo vandens pertekliaus. Gleives ie kapsules dazniausei sudarytos is polisacharidu ir gliukoproteinu.citplazmine membrana-yra po sienele ir gaubia citoplazma. Ji paliko lasteleje pastovu osmosini slegi, reguluoja madziagu apykaita. Sioje membranojelokal;izuoti svarbus fermentai dalyvaujantys skaidant maisto medziagas ir sintetinant baltymus. Ji yra troiju sluoksniu, is kuriu du isoriniai su
udaryti is baltymu, vidinis – is lipoidu molekuliu.

cito plazma (Proplazma) uzpildo visa lastele. Tai kokybinis skystis, kuriame yra baltymu, angliavanadeniu, lipidu. Citolpazmoje randama orgamaoidu bei intarpu, vakuoliu.

Ribosomos – yra apvalus grudeliai, kur vyksta baltymu sinteze. Juose yra apie 60 % ribonukleino rugsties ir 40 % baltymu. Bakteriju lasteleje gali būti keli tukstanciai ribosomu.

Mezosomos – yra ivairios formos kuneliai juose oksiduojamos organines medziagos, teikiancios lastelei energija, taip pat sintetinamaenergine medziaga –AFT. Bakteriju lastelese mezosomos atstoja eukarijotu mitochondrijas. Nukleoidas- prokariotu lastelese aptinkama nuo citoplazmos memedbrana neatskirta, kintamos formos, centre lokalizuojam daugiau ar maziau kompaktiska

Branduoline madziaga, vad,.nulkeoidu. Intarpai-mikrobai, gyvenantys sudstratuse gausu tam tikru junginiu, geba kaupti lastelese atsarginemedzigas ar madziagu apykaitos produktus, sutelkiamus grudeliuose,granulese sar laseliuose. Ziuzeliai- daugelis lazdeliniu bakteriju risiu ir labai mazi rutulisku lasteles pavirsiuje turi plonycius vingiuotus ar susisukusius i spirale, dazniausei ilgesnius uz pacia lastele ziuzelius. Tai aktinomicetai- bakteriju citoplazmos plonos ataugos, isplitusios pro sieneles angeles. Kapsule ar gleiviu sluoksni.Ivairiu rusiu bakterijos turi nrvienoda ziuzel;iu skaiciu ir jie nevienodai pasiskirste lasteles pavirsiuje. Bakrterijos, lasteles gale turincios viena ziuzeli, vadinamos monotrichinemis, abiejuose galuose – amfolitinemis, turincius pluosteli ziuzeliu viename ar abiejuose galuose-lofotrichinemis, aplink visa lastele- peritrichinemis.bakterijos gali ziuzeliu ir netureti.Daugelio lasteliu pavirsius apauges trumpais ir plonais ir labai plonais gaureliais. Manoma kad jie atlieka lytinio dauginimosi funkcija. Ja
ais bakterijos prisitvirtina prie gyvunu ir augalu lasteliu. Sporos-kai kuriu genciu bakterijos patekusios i nepalankias gyvenimo salygas, gamina sporas.tai ne dauginimosi, o prisitaikymo priemone.paaprastai balterija suformuoja viena spora pries jai susidarant lastele sumazeja laisvopjo vandens, bet daugiau susikaupia baltynu, riebalu ir atsiranda visai nauja medziaga- dipikoline rugstis.citoplazma surugsteja, susitraukia i gumuleli ir p[amazu per kelias ar keliolika valandu pasitraukia storu standziu apvalkaleliu. virusai ir bakteriofagai- virusuai tai atskira labai paprastos sandaros organizmu grupe.jie skiriasi didumu, forma ir chemine sudetimi. Virusai yra labai mazi, matuojami namometrias.. dauguma ju rutulio, lazdeles, siulo, spirales formos, jie neturi lasteles sandaros .paprastesnes sandaros virusai susidaro is nukleoproteidu komplekso i kurio sudeti ieina viena nukleino rugsticiu molekule nir daug indentisku baltymines strukturos vienetu, vadinamu kapsomerais. Aktinomicetai-tai yra tarpine grupe tarp bekerijuir grybu, ju lasteles sandera panasi i bakteriju sandara: turi apvalkaleli,, protoplazma, nukleoida, ivairius intarpus ir vakuoles. I grybus panasus tuo , kad dauginasi sporomis.

Gyrbai-didele apie 100 000 rusiu organizmu grupe. Jie skiriasi vieni nuo kitu didumu, forma, sandara. Jiems priskiriami makrofilai ir mikrofilai, kuriu daugelis zinimi kaip pelesiniai grybai..jie neturi clorofilo todel minta tik gatavomis organinemis maisto medziagomis. Jie priskiriami zemesniems augalams. grybai sudaryti is plonu nuo 1-1,5µm storio gijeliu, kurios vadinamos hifais.susiraizge arba issisakoje fifai sudaro miceli. Visi grybai skirstomo i zamuosius, kuriu grybiena vienalate, vienabranduoline, reciau daugisbranduoline, ir aukstesniuosius, susidarusius is daugialalastes grybienos. Tik primityviausi grybai neruti micelio.Grybu dauginimasis-grybai dauginasi ivaiai. Jie gali daugintis lytiniu ir nelytiniu budu.daugum agrybu dauginasi nrlytiniu budu –sporomis irhifams trukinejant. Grybo hifui sutrukinejus i atskirus freagmentus, juose susiformuoja sporos, vadinamos oidijomis arba artroporomis. Kartais siuo budu susiformavusios sporos yra stambios. Jos apsitraikia storua apvalkaleliu. Ju skaersmuo didesnis uz hifo skersmeni. Tokios vadinamos chlaminodosporomis. Nelytiniu budu grybai dauginasi sporomis, vadinamomis koloibinemis. Jos susidaro ant triju hifu sakuciu – konidijakociu. Kondijos susidaro arba tiesiogiai kondidiajakcio virsuje, arba specialiu lasteliu, vad., sterigmomis. Zemesnieji grybai dauginasi sporomis- kurios susiformuoja sporifikuojanciu hifu virzunese- spororangese. Tokios vidines sporos vadinamos endosporomis arba sprangespores, o hifai, kuriu virsunese susiformuoja sporanges, vadinami sporangekociais.Dar zemesnieji galidauginlis lytiniu budu.t.y. lytinio dauginimosi metu susilieja vyriskoji ir moteriskoji lytines lasteles- gametos.5.grybai ju morfologija, klasifikavimaS IR ISPLITIMAS Gyrbai-didele apie 100 000 rusiu organizmu grupe. Jie skiriasi vieni nuo kitu didumu, forma, sandara. Jiems priskiriami makrofilai ir mikrofilai, kuriu daugelis zinimi kaip pelesiniai grybai..jie neturi clorofilo todel minta tik gatavomis organinemis maisto medziagomis. Jie priskiriami zemesniems augalams. grybai sudaryti is plonu nuo 1-1,5µm storio gijeliu, kurios vadinamos hifais.susiraizge arba issisakoje fifai sudaro miceli. Visi grybai skirstomo i zamuosius, kuriu grybiena vienalate, vienabranduoline, reciau daugisbranduoline, ir aukstesniuosius, susidarusius is daugialalastes grybienos. Tik primityviausi grybai neruti micelio.Grybu dauginimasis-grybai dauginasi ivaiai. Jie gali daugintis lytiniu ir nelytiniu budu.daugum agrybu dauginasi nrlytiniu budu –sporomis irhifams trukinejant. Grybo hifui sutrukinejus i atskirus freagmentus, juose susiformuoja sporos, vadinamos oidijomis arba artroporomis. Kartais siuo budu susiformavusios sporos yra stambios. Jos apsitraikia storua apvalkaleliu. Ju skaersmuo didesnis uz hifo skersmeni. Tokios vadinamos chlaminodosporomis. Nelytiniu budu grybai dauginasi sporomis, vadinamomis koloibinemis. Jos susidaro ant triju hifu sakuciu – konidijakociu. Kondijos susidaro arba tiesiogiai kondidiajakcio virsuje, arba specialiu lasteliu, vad., sterigmomis. Zemesnieji grybai dauginasi sporomis- kurios susiformuoja sporifikuojanciu hifu virzunese- spororangese. Tokios vidines sporos vadinamos endosporomis arba sprangespores, o hifai, kuriu virsunese susiformuoja sporanges, vadinami sporangekociais.Dar zemesnieji galidauginlis lytiniu budu.t.y. lytinio dauginimosi metu susilieja vyriskoji ir moteriskoji lytines lasteles- gametos. Dauguma akstesniuju grybu dauginasi lytiniu budu. Visi grybai yra skirstomi i 5klasdes. 1 Archimycetes – progrybiai 2. Phycomycetes- dumbliagrybei, 3-auksliagrybei, 4- papedgrybei, 4- grybsiai )netikrieji grybai) 1kl- progrybiai- ju vegetacini kuna sudaro silpnai issivystes micelis, ar plika daugiabranduolibe protoplazmos mase, vad, plazmodziu. Pies daudinimasi plazmomis apsitrukia apvalkaleliu ir virsta zooparange. Dauginasi – nelytiniu budu- judriomis zoosporomis ir lytiniuizogamijos budu.atstovai – kopustinis paplaikis, bulvinis raupis. 2kl. Dumbliagrybei- yra gerai issivyste daugiabranduolinis vienalastis micelis. Jie dauginasi nellytiniu budu zoozporomis. Reciau konidijomis ir lytiniu budu.atstovai – pelesiaciai, palesiai ir kt, 3kl.Auksliagrybei – dabar yra 30 000 rusiu grybu, skirtingu savo sabdara ir savybemis,ju micelis gerai issivystes, vienalastis arba daugialastis.jie skirstomi i du poklasiniusa – zemuosius aukslegrybius ir tikruosius aukslegrybius 4kl. siai klasei budingas gerai issivystes micellis jie dauginasi sporomis kurios susidaro ant tam tikru lasteliu, vadinamu papedemis ar bazidemis. Papedziu virsuje isauga po 4, o reciau po 2 ataugeles- sterigmas, an kuriu susiformuoja po 1-na bazidespore.5.virusu morfologoja.bakteriografija jos svarba?virusia labai smulkus, nrturintys lastelines sandaros (nera branduolio, citolpazmos, citoplazmines membranos, sieneles) organizmai. Neoastabima, kad daugintusi skilimo ar lytiniu budu. Virusu didumas ir fosma- virusai skirstomi i didziuosius, vidutinio dydzio ir mazuosius. Ju didumas isreikiamas naometrais. Didziuju virusu did,skersmuo- 300-400, vidutiniuju apie 125, mazuju -20-25nm.virusai gali būti lazdeles, rutulio ar ovalo, daugiakampiospermatozoido ir kikios formos. Siltakrauju stuburiniu gyvunu virusaipaprastai rutulio, kubo arba daugiakampio formos. Pagrindiniai viruso elemantai –RNR arba DNR ir baltyminis apvalkalelis, vadinamas kapside.Augalu virusai esti lazdeles reciau rutulio formos. Siuose virusuose yra RNR,kuiri apdengta apsauginiais apvalkaleliais. Nariuotakoju vabzdziu virusdai paprastai yra rutulio ar lazdeles formos. Infektuotuose lastele jie sudaro daugiakampius telkinius. Centrineje viruso dalyjeyra nukleo rugstis, kuri sudaryta is azotiniu baziu, apdengta baltyminiu apvalkaleliu (kapside). Intarpai ir kristalai daugelyje virusais pazeistu lasteliu susidaro palyginti dideles, matomos pro optini mikroskopakietos granules. Tai vadinamieji intarpai. Jie gali susidaryti lasteles branduolyje ar citoplazmoje arba ir branduolyje, ir citoplazmoje. Vieni is siu intarpu yra pakitusi lasteline medziaga, kiti- virusu daleliu telkiniai. Infekuotuose lastelese viruai issidesto taisyklingomis eilemis vienas salia kito ir sadaro kirstalus. Ju foprma kaip ir atitinkamu virusu (rutulio, daugiakampio, lazdeles ir kt). fagai-yra bakteriju, aktinomicetu, grybu, dumdliu virusai, istirpantys ju lasteles. Jie esti spermatozoido formo su sesiakampe, cilindriska arba rutuliska galvute ir plona uodegele. Si 2-4kartus ilgesne uz galvutes skersmeni. Fago galvuteje yra DNR, reciai RNR, o updegerle- baltyminis vamzdelios- gfalvutes isorinio apvalkalelio tęsinys. Kai fasgo uodegele prisiliecia prie bakterijos lasteles, is jos galo issiskiria fermentai , kurie istirptdo lasteles sienaleje skylute, ir is fago galvutes nukleinorukstis isilieja i lasteles vidu ir taip ja uzkrecia.7.mikrobines lasteles chemine sudetis.Virusu chemine sudetis. Svarbiausia virusu chemine medziaga yra nuleino rugstis, baltymai ir mineralines druskos. Kai kuose virusuose virusuose dasr esti lipidu ir fermentu, angliavandeniu. Nukleino rugstis- paveldimumo metrialus pagrindas- visuose gyvuose organizmuose sudaro netvirtus cheminius kompleksus su dantymais, vadinamais nukleoproteidais. Kaip tik tokios formos nukleino rursties randama virusuose. Bakteriju ir mikroskopiniu grybu chemine sudetis-mikrobu lasteliu chrmone sudetis panasi i aga;lu ir gyvunu sudeti.vanduo- jo kiekis mikrobu lastalese ivairus, jis priklauso nuo ju rusies , amziaus, mitybos podudzio, gyvenamosios aplinkosjaunuose lastalese maziau vandens negu senose.jis reikalingas visoms lastelems vykstanciomis biocheminems reakcijosms. Todel nelikus laisvijo vandens sutrinka lasteliu medziagu apykaita. Sausosios medziagos – is mikrobu lasteliu isgarinus vandeni, lieka 2-25% sausyju medziagu, susidedanciu is organiniu junginiu ir mineraliniu drusku. Atskyrus laisvas mineralines medziagas, sausoje mikrobu maseje liks organiniu junginiu: baltynu, angliavandeniu, riebalu ir kt.organines medziagas sudaro 4 organogenai: anglis, azotas, deguonis ir vandenilis.Baltymai-yra svarbiausia lasteliu organine medziaga, nuo kurios priklauso ju gyvybine veikla. Nukleino rugstys- visiems mikroorganizmamz itin svarbus nukleoproteidai. I ju sudeti, be amino rugsciu ieina nulkeiino rugstys. Angliavandeliliai – juos mikrobai vartija baltymu ir riebalu sintezei, sienelems, kapsulems, membranoms sudaryti, taip pat kaip energijos saltini kvepuojant.

Lipidai – mikrobu lastelese jie gali burti laisvi ir susijunge su baltymais ir angliavandenias, i eina i sieneles ir citiplazmos membranos sudeti polisacharidu ir lipidu komlpeksa, nuo kuriuo yra bgr, vitaminai.

Vitaminai- mikrobu lastelese yra B gr, vitaminu.vieni mikrobai vitaminus patys sintetina, o kiti juos siurbia is mitybines terpes. Vitaminus jie ne tiktai kaupia lastelese, bet ir isskiria i aplinka. Todel kai kurie mikrobai gasi butui pabnaudijami miasto produktams ir pasarams. Pigmrntai –gamina dazancias medziagas – pigmrntus- raudonus,melynus, geltonus, rudus, geltonus ir kt. bet tai daro ne visi.

Mikroorganizmu toksinai – Dauguma patogenu ir salygiskai patogenisku mikroorganizmu gaminanuodingas medziagas toksinus. Gyvu mikrobu isskiriami i aplinka toksinai vadinamiegzotoksinais,jie yra baltymines kilmes.endotoksinai- yra glaudzei susuje su mikrobo lastele ir isskiria tik jai zuvus. Jie atsparesni uz egzotoksinus.mikrobu svytincios mrdziagos – kai kurie kokai, vibrionai, mirroskopiniai grybai, gyvenantys juru vandenyje ir juru gyvunuose, gamina medziaga – liuciferina.siems mikrobams aerobiskai kvepuojant susidariusi energija kaupiasi liuciferrine, o jos perteklius, veikiant fermentui liucifrazei, istirpusia sviesos pavidalu. Todel tie mikrobai svyti. Minerales medziagos – aktyviai dalyvauja mikrobu lasteliu madziagu apykaitoje, josb reikalingos augimui ir dau ginimuisi.

Mirobu meziagu apykaitos ypatumai – organizmu augimui i rkvepavimui reikalingos maisro medziagos ir energija. Maisto medziagiu paemimas is aplinkos ju pasisavinimas bei pasalinimas vadinamas medziagu apykaita. Mityba susideda is maisto patekimo i lastele ir jo pasisavinimo, vadinamo asimoliacija. Sudetingos medziagos pirmiausia suskaidomos i paprastesnius junginius, o is ju sintetinami nauji sudetiniai junginiai . tokia medziagu apykaita vad,konstruktyvine.maisto medizgoms skidyti , naujiems junginims sintetinti reikalinga energija. Ji issilaisvina is sudstratu juos oksiduojant kvepavimo metu. Sudetiniu organiniu medziadu skaidymas gyvuose oprganizmuose i paprastas vad, dismiliacija.

Daugeli dismitacijos tarpininku produktu lasteles suvartija asimiliacijos. I mikrobu laste3les patekes maistas vertojamas najuju medziagu biosintezei ir energijai gauti.

Tos pacios medziagos gali būti ir statybine medziaga ir energijos saltiniu.mikroorganizmu lastelesa vyskta labai intansyvi madziagu apykaita. Psalankiomis salygomis viena lastele suvartoja 30-40 kartu daugiau nei pati sveria.. daugiausia maisto yra eikvojama energijos apykaitai, kuriai vykstant i aplinka lasteles isskiria daug apytaikos produktu.sia mikroorganiszmu savybe placiai pasinaudpja prkrijokoje gaminant raugintus pieno produktus, alkoholinius gerimus ir kita.

Medziagu patekimas i lastele- mikrobu spacialiu mitybos organu neturi. Vandenyje istirpusias miasto medziagas mikroobai isisiurbia visu lasteles sieneles ir citoplazmine smemdrenos pavirsiumi dviem budais: 1) pasyviu – osmosiniu ir 2) aktyviu – pernesio. Tokiais pat budais is lasteliu pasalinami ir medziagu apykaitos dismiliaciniai produktai.osmosas- tai skysciuose istirpusiu nedziagu difuzuja pro pualaide plevele del skirtingos tirpalu koncetracijos. Kadangi mikribu lasteles sieneles ir citiplazmines memdranos nepralaidzios koloidinems medziagoms, tai jas mikrobai iskiriamais hidroliziniais egzofermantais suskaido i paprastesnius junginius, turincius mazasnes molekules. I lasteles citoplazma i stambiamolekulinius koloidinius junginius, negalincius pro membrana istekrti is lasteliu. Svarbiausia osmosinio maisto mdeziagu siurbimo varomoji jega yra skirtinga tirpalu koncetracija mitybineje terpeje ir lasteliu citoplazmioje.tai priklauso nuo l=koncetracijos. Lasteles nuolat siurbia vandeni, jose esntys koloiadai isbrinksta, ir todel citoplazmos slegis i sienele vadinamas lasteles turogoru.

Ne visi mikrobai vienodai juartrus terpes osmosinio slegio dideliam kitimui. Rutuliskos bakterijos ir ypac pelesiniai grybai dideliam osmosiniam slegiui atsoaresni uz lazdelines bekterijas.

Ivairios medziagos nebzvienidu greiciu prasiskverbia pro citoplazmines memdranas. Mazos molekules pro poras praeina lrngvai ir greitai, didesnes – leciau , o labai bideles gali porose istrigti. Lasteliu memderanu pralaidumas ptiklauso ir nuo terpes atlyvaus sugstingumo. Rugscioje terpeje jos gali praleiosti anijonus, turincius neigima kruvi. O sarmineje –teigiami ielektrintus katijonus. Per evoliucuja mielies, pelesiai grybai- teigiamai ielektrintus krtijonus.per evoliucija mieles. Gyrbai-didele apie 100 000 rusiu organizmu grupe. Jie skiriasi vieni nuo kitu didumu, forma, sandara. Jiems priskiriami makrofilai ir mikrofilai, kuriu daugelis zinimi kaip pelesiniai grybai..jie neturi clorofilo todel minta tik gatavomis organinemis maisto medziagomis. Jie priskiriami zemesniems augalams. grybai sudaryti is plonu nuo 1-1,5µm storio gijeliu, kurios vadinamos hifais.susiraizge arba issisakoje fifai sudaro miceli. Visi grybai skirstomo i zamuosius, kuriu grybiena vienalate, vienabranduoline, reciau daugisbranduoline, ir aukstesniuosius, susidarusius is daugialalastes grybienos. Tik primityviausi grybai neruti micelio.Grybu dauginimasis-grybai dauginasi ivaiai. Jie gali daugintis lytiniu ir nelytiniu budu.daugum agrybu dauginasi nrlytiniu budu –sporomis irhifams trukinejant. Grybo hifui sutrukinejus i atskirus freagmentus, juose susiformuoja sporos, vadinamos oidijomis arba artroporomis. Kartais siuo budu susiformavusios sporos yra stambios. Jos apsitraikia storua apvalkaleliu. Ju skaersmuo didesnis uz hifo skersmeni. Tokios vadinamos chlaminodosporomis. Nelytiniu budu grybai dauginasi sporomis, vadinamomis koloibinemis. Jos susidaro ant triju hifu sakuciu – konidijakociu. Kondijos susidaro arba tiesiogiai kondidiajakcio virsuje, arba specialiu lasteliu, vad., sterigmomis. Zemesnieji grybai dauginasi sporomis- kurios susiformuoja sporifikuojanciu hifu virzunese- spororangese. Tokios vidines sporos vadinamos endosporomis arba sprangespores, o hifai, kuriu virsunese susiformuoja sporanges, vadinami sporangekociais.Dar zemesnieji galidauginlis lytiniu budu.t.y. lytinio dauginimosi metu susilieja vyriskoji ir moteriskoji lytines lasteles- gametos. Esinsiaigrybai priskaite siurbti maisto medziagas is silpnai rugscios, puvimo ir patogenines vakterijos- is silpnai sarmines, pieno rugsties bakterijos- is neutralios mitybines terpes.mikroorganizmu mitybos tipai- jie ima toksinus

Cheminemis medziagomis, kurios ieina i junginiu lasteliu sudeti. Angli ir azota ivairiu grupiu mikrobai ima skirtingu ir specifisku saltiniu. Mikroorganizmu mityba anlimi.anglis yra vienas svarbiausiu organoleptiniu elementu. Mikrobu lastelese jos yra apie 50% sausos mases. Mpagal tai, is kokiu junginiu mikrobai pasisaqvina angli jie skirstomi i i autotrofu ( angli organiniu medziagu sintezei pasisavina is neorganiniu junginiu), heterotrofai- angli ima is organiniu junginiu. Atstovai (saprofitai ir parazitai).mikroobu mityba azoytu- azotas yra butinas elementas baktymu,nukleino rusciu ir kitu azoto junginiu sintezei. Jo junginiu lastelese yra 50-70%. Ivairios mi

Mikroorganizmu fiziologines gr. Azota, kaip ir angli, pasisavina is skirtingu arba bandru saltiniu.pagal sugebejima asimiluoti vienu ar kitu saltiniu azota mikroorganizmai skirstomi i aminoautotrofus( sintetina baltymus is mineraliniu azoto junginiu ir laisvo atmisferos azoto) ir aminoheterotrofai (pasisavina organiniu, o kai kurie ir neorganiniu junginiu azota,,jie skirstomi i paratrofus, paramikstrofus ir kt,)

Mikrobu mityba elementais- .Jie is elementu neudoja fosfora, maggni, kalci, kali 8. Mikroorganizmu dauginimasis ir kulturu augimas? Bakterijos dauginasi nelytiskai – dalijimosi budu. Lazdeliniu ir vingiuotuju bekteriju lasteles dalijasi skersai. Kai kurios lazdelines bakterijos gali daugintis pasikeisdamos lasteliu turiniu- konjungacija. Rutuliskos baktrijos gali dalytios ivairiuose plokstumuose ir likti sulipusios i grandineles, kubrlius, netvarkingas kruveles. Riketsijos gali daugintis dalijimosi pusiau ir sudarydamos miselio siulus, suskylanciais i kokius ir lazdeles. Aktinomicetai dauginasi sporomis arba konidijomis ir hifu fragmentais, o siulines balterijos – gonidijomis.

Bakteriju dauginimosi greitis priklauso nuo maisto medziagu, temperaturos, terpes reakcijos ir okcidacinio- redukcinio potencialo. Normaliomis salygomis bakteriju lasteles dalijasi kas 15-20min. eserighiju skaicius padvigubeja kas 15-17min, salmoneliu kas23min,ir t.t.taciau is tikruju taip nebuna, nes gamtoje nera tokiu salygu mikrobams vystytis ir daugintis:truksta maistp,dergmes,nepalanki temparatura ir kita kas pristabdo ju dauginimasis.

Bakteriju kulturos skirtingai auga standiose terpese ir skystuose mitybines terpese.

Standziose terpese besidauginancios ju lasteles sussikaupia kolonijomis. Likviena kolonija lasteles kolonija susiformuoja is vienos ar keliu vienos rusies bakteriju lasteliu. Koloniju forma, didumas, sandara ir augimo rusies bkteriju lasteliu. Koloniju forma, didumas, sandara ir augimo greitis yra ivairus.

Ju kolonijo wsdaznai yra apvalios su spygliuotais su dantytais , banguotais, pleistiskais krastais.pagal profili jos gal but plokscios, iskilusios, apuptos voleliu. Kolonijos gal but sausoss,purios ar net tasios.

Greitai besidauginintys mikrobai susirbia i dideles, o letai –i smilkias kolonijas.

Skystose terpese bakterjo staip taip auga skirtingai,vienos ju , ypac anaerobines, terpes pavirsiuje susaidaro plevele, kitps drumscia buljona, trecios –nuseda i indo duga.

Ribotame skysrtos terpes kiekyje periodiniu metodu auginamu t.y. kiekviena kartqa naujai uzsejamu bekteriju lasteles dauginasi nevienodu greiciu. Nuo pasejimo i mitybine terpe iki miasto medziagu suvartojimo ir baktreiju zuvimo galima isskirti 5pagrindines ju dauginimosi fazes.1. lago faze –sioje fazeje bakterijos pristaiko prie terpes. Is pardziu lasteles nesidaugina, dalis ju gali zuti, o fazei baigiantis pradeda letai daugintis. Lasteles yra 3-5kartus didesnesneivelesnese fazese ir biochemiskai labai aktyvios.

2. logaritmine faze –trunka 5-12val. sioje fazeje lasteles dauginasi didziausiu greiciu – geometrimne progresija. Lasteliu didumas tipiskas sios lasteles bakterijoms. Joms budinga didelis fiziologinis aktyvumas.3. letejencio augimo faze trunka nuo keliu iki keliolikos valandu. Bakteriju lasteles perdeda daugintis leciau, nes jos issireiskia daugiau medziagu apykaitos produktu, mitybineje terpeje sumazeja maisto.

4. stacionarine faze- ji trunka nuo keliu valandu iki keliu paru. Lasteliu skaicius pastovus, nes kiek ju pasidaugina, beveik tiek ir pat zuva. Morfilogiskai lasteles nevienodos, nes atsiranda degeneruotu formu.5. zuvimo feze tai kai baigiantis zuvusiu lasteliu daugiau nuodingu medizgu apykaitos produktu. Daugumos lasteliu nepakinta forma.

Grybu dauginimasis- jie dauginasi vegetatyviniu ir lytiniu budu. Vegetatyviskai jie dauginasi grybienos hifu, laidu, ridosomu dalimis, lasteliu dalijimusi, pupuravimu, sklerociais, kai kuriu grybu sutrukinejusiu hifu fragmentai apsitraukia plona plevele, todel jie vedinami oidijomis, kartais jie apsitrukia storais apvalkaleliais –vad.chamidosporomis.toks dauginimasis vegetatyvinis. Nelytiskai grybai dauginasi sporomis..Grybu dauginimasis-grybai dauginasi ivaiai. Jie gali daugintis lytiniu ir nelytiniu budu.daugum agrybu dauginasi nrlytiniu budu –sporomis irhifams trukinejant. Grybo hifui sutrukinejus i atskirus freagmentus, juose susiformuoja sporos, vadinamos oidijomis arba artroporomis. Kartais siuo budu susiformavusios sporos yra stambios. Jos apsitraikia storua apvalkaleliu. Ju skaersmuo didesnis uz hifo skersmeni. Tokios vadinamos chlaminodosporomis. Nelytiniu budu grybai dauginasi sporomis, vadinamomis koloibinemis. Jos susidaro ant triju hifu sakuciu – konidijakociu. Kondijos susidaro arba tiesiogiai kondidiajakcio virsuje, arba specialiu lasteliu, vad., sterigmomis. Zemesnieji grybai dauginasi sporomis- kurios susiformuoja sporifikuojanciu hifu virzunese- spororangese. Tokios vidines sporos vadinamos endosporomis arba sprangespores, o hifai, kuriu virsunese susiformuoja sporanges, vadinami sporangekociais.Dar zemesnieji galidauginlis lytiniu budu.t.y. lytinio dauginimosi metu susilieja vyriskoji ir moteriskoji lytines lasteles- gametos. Esinsiaigrybai priskaite siurbti maisto medziagas is silpnai rugscios, puvimo ir patogenines vakterijos- is silpnai sarmines, pieno rugsties bakterijos- is neutralios mitybines terpes.mikroorganizmu mitybos tipai- jie ima toksinus

Cheminemis medziagomis, kurios ieina i junginiu lasteliu sudeti. Angli ir azota ivairiu grupiu mikrobai ima skirtingu ir specifisku saltiniu. Mikroorganizmu mityba anlimi.anglis yra vienas svarbiausiu organoleptiniu elementu. Mikrobu lastelese jos yra apie 50% sausos mases. Mpagal tai, is kokiu junginiu mikrobai pasisaqvina angli jie skirstomi i i autotrofu ( angli organiniu medziagu sintezei pasisavina is neorganiniu junginiu), heterotrofai- angli ima is organiniu junginiu. Atstovai (saprofitai ir parazitai).mikroobu mityba azoytu- azotas yra butinas elementas baktymu,nukleino rusciu ir kitu azoto junginiu sintezei. Jo junginiu lastelese yra 50-70%. Ivairios mi

Mikroorganizmu fiziologines gr. Azota, kaip ir angli, pasisavina is skirtingu arba bandru saltiniu.pagal sugebejima asimiluoti vienu ar kitu saltiniu azota mikroorganizmai skirstomi i aminoautotrofus( sintetina baltymus is mineraliniu azoto junginiu ir laisvo atmisferos azoto) ir aminoheterotrofai (pasisavina organiniu, o kai kurie ir neorganiniu junginiu azota,,jie skirstomi i paratrofus, paramikstrofus ir kt,)

Mikrobu mityba elementais- .Jie is elementu neudoja fosfora, maggni, kalci, kali 9.pagrindinai bakteriju kvepavimo tipai ir kvepavimo proceso biologone esme? Kvepavimas yra sudetingas bioceminis procesas., kuriam vykstant energija, eikvijama augimui, dauginimuisi. Kbepavimas susujes su mityba, organiniu medziagu oksidavimu. Mikroorganizmai energija gauna oksiduojami angliavandenilius, riebalus, alkoholinius, organines rugstis, o jai kuriu rusiu mikrobai –metala, sieros vandenili ir net oro vandenili. Kvepavimo prosesus katalizuoja daugelis oksidaciniu –redukcij=niu fermantu.

Pagal kvepavimi

Buda mikrobaiskirstomi i aerobus, obligatinius aerobus ir fakultatyvinius anaerobus, aerobai vartoja atmosferos deguoni kvepuojamai medizgai. Oksiduojasi.aerobams kvepuoti deguonies nereikia. Jie atslekia nuo kvepiamisios medziagos vandenili susjungia su kitomis kvepuojant susidarusiomis medziagomis, fsakultatyviniai aerobai, jei yra deguonies, kepuoja aerobiskai, o jei nera- anaerobiskai. Anaerobiniai mikrobai, o anaerobinemis salygomis ir fakultatyviniai anaeribai kvepuodami cukru suskaido iki vandens. Tuo tarpu obligatiniai ir fakultatyviniai anaerobai,kvepuodami anaerobiskai, cukru skaido iki tarpiniu produktu.

Kvepuojant dalis atsipalaidavus energijos kaupia cheminiuose junginiuose, visu pirma adenozintrifosfate. Ja lasteles vartoja naujuju madziagu sintezei, auginimui, dauginmuisi, judejimui. Taciau didesne energijos dalis virsta siluma kuri issiskiria i aplinka.Anaerobiskai kvepuodami mikrobai isskiria daugiau silimos. O anaerobiski- maziau. Todel kaista dregnas sienas Grudai, miltai ir kita. Kvepavimo metu i terpe issikyre oksidacijos produktai slopina juos pagaminusiu mikrobu dauginimasi. 10. mikroorganizmu fernamtai, ju savybes ir svarba maisto produktu technologojoje? Fermnatai- organizmu sintetinami biologiniai katalizatoriai , be kuriu nevyksta kvepavimas, augimaas ir dauginimasis. Jie aktyvuoja organizmuose vykstancius bioceminius bnauju junginiu sintezes bei sudetigu mitybines terpes biocheminiu naju junginiu sintezes bei susidariusiu produktu susdeti. Jie yra labai specifiski, katalizuoja tinkamai tam tikras reakcijas.

Jie yr dideles molekules mases baltymai. Vieni fermantai yra vienakomponenciai, sudaryti tiktai is grynu baltymu, o kiti – dvikomponenciai sudaryti is baltymines ir nebaltymines dalies, vad, prostetine gr,. I mikrobu fermentu prostetinese gr sudeti ioeina Bgr vitaminai ir ju dariniai. Baltimine dalis lemia fermento specifiskuma. O prostetine gr, yra nespecifine, gali atsiskirti nuo vienos batymones dalies ir laikinai prisijungti prie kitos.

Frementams budinga labai didelis aktyvumas ir greitas veiksmas. Labai mazas jo kiekis palankiomis salygomis per kelias val, gali suskaidyti, t.y. paversti cukrumi, krakmolo.

Fermaqntu aktyvumas labai priklaudo nuo vandenilio jinu koncetracijos tepparaturos, aktyvatoriu art indikatoriu buvimo terpe. Vieni fermentai geriau veikia siplanai rugscioje, kiti- neutralioje , kai kurioje silpnai sarmineje reakcijoje.

Fermentus inaktyvuoja utravioletiniai, radioaktyvieji spindiliai, sunkuju matalu druskos, atibiotikai ir kitos medziagos.

Fermantai skirstomi i konstrukcinius, kurie visada randami atitim=nkamu mikrobu lastelese ir yra ju komponrnta ir adaptyvinius ar indukcunius, kuriuos lasteles sintetina tiktai tinkamoje jiems terpeje.

Fermebntai telkiasi mikrobu citoplazmineje menbranoje, mezosomose, mitochondrijosse ir kituose lasteles strukturose. Vienus fermentus milrobu lasteles isskiria i aplinka, todel jie vadinami egzogeniais. Jie svarbus mikrobu mitybai, jie suskaidosudetingas organines medziagas pavercia paprastesniais junginiais, galinciais prasiskverbti pro mikrobu sieneles ir citoplazmines membranas, o kiti fermantai vadinami

Endofermantais, nes jie veikia tiktai gyvo slasteles viduje, daugiausiai katalizuoja sintezes procesus, taciau mikrobams zuvus jie isskiria i isire ir taip pat gali ardyti organines medziagas, autolizuoti negyvas lasteles.

Mikrobines kilmes preparatai paprastai – auginami pelesinai grybai ar sporines bakterijos , su mikronu pagalba dazniausei gaminami amilioziniai ir proteoliziniai fermantai.

Sie preparatai naudijani pramoneje (spirito,alaus,duonos kepimo), zemes ukyje, medicinoje, buityje.

Naudojant fermentus, maisto ir lengvojoje pramoneje galima paspasrinti technologijos procesus,padidinti gatavas pridukcijaos iseiga pagerinti jos kokybe.

Fermantai klasifikuojami i 6kl. 1-oksidoreduktazes ( siai kl.priklauso frmentai, katalizuojantys kvepavimo ir rugimo procesu oksidacines-redukcines reakcjaa, – dehidrilinimo,oksidases,katalizes).2kl transferazes (sie fermantai katizuoja atomu grupiu pernesima nuo vieno junginio pire kiti. Medziagu apykaitoje svarbios fosfotransferazes ir aminotransferazes)

3 kl. Hidrozes ( tai didele gr. Fernabtu, katalizuoijanciu sudetiningu organiniu medziagu skaidyma prijunginat vandeni. Sie fermentai labai svarbus mikrobu mityboje, nes sudetingus organiniius junginius suskaido i paprastesnius, kurie jau gali pereiti pro lasteles siensle ir citoplazmamine manbrana.)4kl. Esterazes – ( katalizuoja esteriniu skiadymo reakcijas).5kl. Liazes- ( sie fermantai katalizuoja nehidrolizini organiniu medziagu skaidyma nutrukiant chemines juntis tarp anglies ir deguonies etomu). 6kl. Izomerazes ( katalizuoja atomu atskiru ju gr,, fosforo rugstiesa likuciu persigrupavima ivairiu organiniu junginiu molekulese. Jie dalyvauja angliavandeniliu skaidymo procese.

11.mikroorganizmu isplitimas gamtoje, dirvos, augalu ir pasaru mikroorganizmai? Mikroorganizmai isplite gamtoje :dirvoje, vandenyje, ore. Mat jie sparciai dauginasi, gali maitintis ivairiomis medziagomis ir prisitaikytu gyvaenti ir aukstoje temperaturoje, ivairaus pH tepese, mazai reaguoja i degmes, deguonies rezima. Mikroorganizmams plisti padeda vandens ir oro sroves, gyvunai ir zmones.

Dirvos mikroorganizmai-

Dirvoje gyvvena l.daug mikroorganizmu (bakteriju, grybu,virusu,bakteriofagu,dumbliu,pirmuoniu), aktyviai dalyvaujanciu gamtos mediagu apykaitje. Is dirvos jie daznai patenka i vandeni, ora , maisto per,,pasarus, zmoniu ir gyvunu organizma, ant ivairiu daiktu.

1grame derlingos zemes vyvrna ( milijonai ir milijarsdai mikroorganizmu).tai p priklauso nuo klimato, dirvbos rusies jos naudojimo, augalu kulturu ir dar del gaud kitu priezasciu.

Dirvoje gyvena autochtoniniai (nuolayoniai) mikroorganizmai ir alochtoniniai (atsitiktiniai). Autochtoniniais mikroorganizmais laikoma:sporines,puvimo,nitrifikacines,denitrifikacines, azota fiksuojancios, celiulioze skaidancios bakteriojos, aktinomicetai ir kt. be sparofitiniu mikroorganizmu, dirvoje nuolet gyvena patogeniniu bakteriju, daugiausia sporiniu :stabliges, dujines gangrenos, botulizmo ir kitos. Alochtonianai mikroorganizmai, pvz, zarnines lazdeles,enterakokai ir patogenai mikrobai: stafilokokai.les ir kt,taip pat ir patogeniniai grybai, virusai

I dirva patenka su zmoguniu ir gyvuliu fekecijomis, ju lavonais. Alochtoniniai patogenai mikrobai dirvoje nasidaugina.ivairuose sluoksniuoe dirvos gyna skirtinga s skaicius mikroorganizmu.daugiausia

Mikroorganizmuaugalu saku zonoje ir pamazu ju mazeja gilesniuose sluoksniuose. Augalu ir pasaru mikroorganizmai – ant augalu seklu,lapu, stiebu ir saknu yra labai daug ivairios mikrofloros: pieno ruksties ir puvimo bakteriju, zarniniu ladeliu, mieliu, aktiniomicetu, grybu ir kt,. ant saknu daugiauia yra nesporiniu bakteriju mieliu ir grybu Tokie mikroorganizmaivad,. Epifiliniais. Jie minta augalu isskyromis ir yra nekenksmingi. Saku epifilinrne mikroflora augalams yra naudinga: skaido dirvoje esncius sudetingus cheminius junginiusi paprastesnius, kurios jau gali pats augalas pasisavinti.

Mikrobai ant augalo ddaznai pakieka ir rirvos ir oro. Be saprofitiniu, sudarnciu su augalu simbioze, gali pasitaikyti fotopigmantui mikrobu ir sukelti iv, augalu ligas.

Mikrobu kiekis ant augalu priklauso nuo ju rusies.

Pasarai ilgam laikymui konsevvuojami t.y. dziovinami ar siluosuojami. Augalu lapai, stiebai ie grudai paprastai dziovinami iki kol gerai iadziusta. Tokio sausumo pasaruose mikroorganizmai nasidaugina. Isdziovintuose pasaruose dar lieka daugybe mikroorganizmu, kurie oadideju dregmes kiekiui,pradeda daugintis, del to sienas, siaudai grudai gali labai ikaisti ir nrt uzsidegti. Taciausauisuose pasaruose ir gruduose bakterijos pamazu dziuva, ilgai issilaioko ju sporos kurios gali patekti i maisto produktus.

Siluosuojamose zaliuose pasaruose, sakniavaisuose sparciai dauginasi pieno rugsties bekterijos i rkitos kurios gadina pasarus.kad juos apmazinti reik laikyti pasarus sausai ie gerai vedinamoje pataltpoje bet ne dregnioje. 12.zmogaus ir gyvulio mikroorzganizmai? I organizma mikrobai patenka suvandeniu, maistu, oru,nuo aplinkos daiktu. O zmones ir gyvuliai savi ruoztu su isskyromis tersia dirva ir vaikrondens baseinus. Mikrobu rusine sudetis ir gausumasprikluaso nuo zmogaus ir gyvulio amziaus, maisto ar pasaru, gyvenimo budo, hihienos ier sveikatos bukles.

Odos ir plauku mikroflora- ant odos ir plauku randama ivairiausiu mikrobu (mikrokiku, sarcinu,sterptokoku, stafilokoku, zarniniu lazdeliu, anaerobiniu ir aerobiniu puvimo baskteriju, mieliu, grybu ir kt.). nuo gyvuliu odos ir plauku sie mikrobai ptenka i pina, skesdiena.

Daug ivairiu

Mikroorganizmu- zarniniu lazdeliu, enterakoku, helmintu kiausiniu – yra ant zmogaus ranku ir panagese. Per nasvarias rankas galima uzsikesti viduriu siltine,dizenterija,cholara ir kitomis infekcinemis ligomis.

Kvepavimo taku mikroflora- Kvepavimuose organuose nera pastovios miklofloros. I virsutinius kvepavimo takus mikrobu ikvepiame su oru. I plaucius ju patenka retai . nosies snervese, nosirrykleje randama mikrokoku, stafilokoku, steprtokoku ( retai patogenu).

Virskinimo trakto miklofora- zminiu ir gyvunu naujaginiu virskinimo traktas yra sterilus. Taciau jua su pirmomis miasto dozemis i ji patenka mikroorganizmu.. ju rusine sudetis labau priklauso nuo maisto, pasaru ar vandens chem,sudeties bei juose esancios mikrifloros. Burnosertmoje aptinkama mieliagrybiu, sporiniu ir nesporiniu bakteriju, vibrionu, spirilu ir kt. neretai randama patogeniniu stafilokoku ir sterptokoku. Mikrobu burnoje labai padaugeja, praejus kelioms val. po maitinimosi.

Rugstys skamndzio sultys trukdo daugintis daugeliui mikrobu rusiu ir net juos naikina. Taciau skrandyje ilgai gali isgyventi rugstims atsperus mikroorganizmai: pieno rugsties bakterijos, tuberkulioses mikroobakterijos ir kitos. Atrajojanciu gyvuliu preskrandziuose yra labai daug iv, rusiu bakteriju, grybu, aktinomicetu.jir gyvuliams yra naudingi.

Virsutineje plonos zarnos dalyhe del rugstos reakcijos ir tulzies sulciu mikrobu nadaug.

Zarnyne aptinkama pastovi ir tasikiktine mikliflora. Is pastovios randama :zarniniu lazdeliu, enterkoku, puvimo bakteriju ir kitu.zarnuose mikrobai sukelia puvime ir rugima. Puvima sukelia clostridium seimos, botulizmo seimos. 13.vandens mikroorganizmai, uztersti vandens saltiniai. Oro mikroorganizmai.patalpu oro valymo budai? Vandens talkiniu utterstumas ir savaiminis apsivalymas. Vanduo kaip ir dirva yra neutrali mikrobu gyvenamiji terpe. Ju randama vandens telkiniuose ir gruntiniame vandenyje.priekrantes zonoje nuo telkinio gylio, saules spinduliavimo augalu ir kt,. pavarasi, tirpstant sniegui, ledui arba po litaus mikribu vandenyje visuomet daugiau. Ypac dugne ir dumble.

Jo telkiniuose aptinkama nuolatine ir atsitiktine miklifklora, patekusi is dirvos, oro, zmoniu ir gyvuliu organismu, maisto pramines imoniu ir kt.

Atviruose vandens telkiniuose daznai reandami nuolatinai mikrobai: bacterium,pseudonomas ir kt. dauguma ju atsitiktiniu mikrobu yra saprofitai, bey oasitaiko ir patogeniniu bakteriju bei virusu.

Vandens teljiniai uztersiami mikrobias, ypac patogeniais mikrobais. Su panaudotu vandeniu, maudantis zonrms, gyvuliams, skalniant baltinius, patekus gyvuliu lavinams ir kt.

Miestu zonoje upes. Ezerai ir kt, vandens telkiniai labai uztersti organinemis medziagomis ir fekalijomis ir kt.

Zarnyno patogenai mikroorganizmai

Neprisitaike ilgai gyventi vandenyje, kuriame palyginti mazai organiniu mediagu. Cia tokie mikrobai nesidaugina, o tiktai kuri laika gyvena. Zarnyno bakterjos, i dideli svaraus vandens beseina, labai praskiedziamos. Daug ju nuseda i dugna. Mikrobaivandenyje zuva del maisto stokos, saules spinduliu veikinmo. Netinkamos temperaturos. Zarnyno ir patogenines bakterijas naikina ir bakteriofagai, kurie patenka i vandeni kartu su mikrobais, pirmuonys.

Sruniose upese apsivalo nuo balkteriju, ,nes gericiau atskleidziami nesvarumai.

Vandens telkiniai sikrstomi i 4 parignd.zonas 1) didelio uzterstumi zona, vandenyje yra mazai deguonies, bet daug organiniu medziagu ir anaerobiniu bakteriju. 2) alfa mezosaprobionine zona- cia prasideda organiniu medziaguaerobine destrukcija.

3) beta mazoprobine zona- joje diena daug, o nakti mazai deguonies. 4) svarus vanzans zona, darasyti is galvos epie vandeni parsyti geriamojo vandens okybe srodilkiai. Ir apie valyma. Oro mikroorganizmai – mikrobai atmisferos ore nesidaugin ir ilgai nesilaiko, nes jame truksta maisto medziagu ir nepastovi dregme.o, juos naikina saules spinduliai ar jie vel nusseda ant zemes. I ora mikrobsai patenka nuo zemes pavirsiaus kartu su dukkrmis is zmoniu ir gyvuliu organizmu – su smilkiais vandens laseliais.

Po lietaus ar sniego paprastai esti svarus oras. Tuo taropu vejas nuo zemes pavirsiaus kartu su dukkemis pakelia ir mikrobus. Oredaugiau ju esti vasara, maziau –ziema, o pavasri ir rudeni- vidutiniskai.arciau zemes mikrobu yra daugiau, o ausciau – maziau.

Oro mikrobu rusine sudetis labai napastovi, dazniausei randama atsperiu sausrai ir saules spinduliams mikrobu : mikrokoku,stafilokoku,sarcinu ir grybiniu sporu, mieliu. Nesporines lazdelibes bakterijos ore pelyginti greitai dziuva,

Uzdaruose blogai vedinamuosiouse patalpuose, kuriuose nuolat randama atspariu sausrai ir saules spindulims mikrobu: mikrokoku, stafolokoku,sarcinu ir kt.

Patalpu prie gali būti atspariu sausrai patogenu mikroorganizmu pvz, tuberkuliozes,puliniu stafilokoku ir kitu.

Parsytio patalpu valyma is bendro isprusimo. 14.anerobinis neezotiniu organizmu mediagu skaidymas rugimas?mikrobu sukeliamas enerobinis angliavandeniu skaidymas iki paprastu organiniu ir neorganiniu junginiu vadinams rugimu.

Alkoholinis rugimas –jis vadinamas mikrobinis cukraus skaidymas pasigaminant etlo alkoholiui ir nemazam kiekiui glicerolio, amilo, butili i rkt,alkoholiniu, gintaro ir acto rugsciu.

Sukelejai-alkoholinio rugimo sukelejos mieles,rauginancios gliukoze, sacharoze. Maltoze, fruktoze, bet neraukonancios laktozes.

Indukcineje alkoholinio rugimo stadijoje rugimo pasigamiona siek tiek glicerolio. Jis pradeda gamontis, kol terpeje yra dar mazi acetaldehido. Ji spdeda gamintis, kol terpeje dar yra mazai acetsaldehido.

Normaliai alkocholinis rugimas vyksta rugsvcioje terpeje pH 4-5. sarminejeterpeje vietoj alkoholinio mieles gamina glicerina. Tokiomi ssalygomis vandenilio jonu akceptoriumi tampa gliceroplio aldechido-3-feofatas, virstas gliceroliu. O acetato molekules sarmoinrje terprje saveikaudamos etilo alkoholii i r acto rurgstimi. Taciau norimu alkoholini rugma sukelia rugscioje terpejegalima pakeisti glicerin, i terpe pridejus netrio sulfoto. Kad acetaldechidas jau negali būti vandenilio akceptorius. Juo tampa glicerolio aldechidas,.

Rugimo eiga i rintrnsyvumas prikauso nuo mitybines terpes sudieties ir koncrntracijos pH, temperaturos, rugimo greicio.

Gesieusiai cukru raugina mieles. Didinant cukraus kieki, rugimas leterja.taciau gamtoje yra mieliu, galinciu letai rauginti cukraus tirpalus.

Tinkams azoto rugimo saltinis mielems yra amonio druskos. Taicau kai tepeje yra daug baltymu, skysciu i amino rugstis, mieles naudoja jas kaip azoto saltini ir, be etilo alkoholio, pagaminta daugiau aukstesniuju alokoholiu. Sie alkoholiai savrbus chemijos ir kitoms pramonemsd sakoms. I terpe pridejus daugiau baltymu arba rugzciu, galima padidinti fuezliu iseiga.

Rugima stbdo ir susikaupes alkoholis. Daznai mieles neraugina cukrausa, kai yra 12-14% alkoholio.

Jis vyksta anaerobinemis salygomis.aeruojant, mieles alkoholinio gamina mazai, taciau energingai dauginasi, suksupia daug biomases, o neasimliuoto cukraus likucius oksiduoja.

Panaudijant spac,.kulturuniu mieliu rases is enearobiskai raugintu cukringu terpiu gaminam,as etlo alkoholis, g;icerinas,alu ir vynas. Mieliu sukeltu alkoholiniu rugimu ispurenta dionos tesla. Sis rurimas vyksta gaminant kefyra.

15 pienerugstis rugimas, jo panaudojimas maistp pramoneje.sviestarugstis rurimas? Pinaruggstis rugmas- tai pieno rugsties bakteriju anaerobinis cukraus skaidymas ir pieno rugsties susidarimas. Sios bakterijos skiratomos i homofermentins ir hetefermantines.

Homofermentines- pieno rugsties bakterijos is laktozes, maltozes ar sacharozes pagaminta 90% pieno rugsties ir apie 10 % kt, medziagu. Rugima sukelia pieno rugsties steptokokai ir lazdeles lactobacilus.sios baktrijos gliukoze skiado iki privynuogininiu rugsties. Kadangi sios bakterijos neturi fermento.

Heterofermantines –pieno rugsties bakterijos is laktozes pagamina apie 40% pieno rugsties, apie 20 % gintaro rugsties ir kita.

Si pieniarugsti rugima sikelia lactobacilus, steptoccocuc genties.

Heterofernamtines bakterijos turi fermanta priruvatdekarboksilaze, todel dalis privynuogininiu rugsties molekuliu skyla i acetaldechida, o paprastasis reduuojamas i etilo alkoholi, acto rugsti, acetoina, sio rugimo meyu produktai turi spac,.aromata, todie pacis bakterijs vad, aromatonemis..piena esti rugstis sustirprina hetermsanmtiniu baktriju sukeliama pieniasrugsti rugima, nes sdios, bakterijos dar turi ferme nta cititaze.

Aromatiniu mediagu ypac diacetil, susidarymas prilkauso nuo terpes pH.

Sio rugimo reiksme- pieno rugimo reiksme placiai panaudojimas ivauriose gamybos sakose, pienoptramoneje, rauginant darzoves, kepant duona ir kt, zaliova pieno rugsciai gaminti :pino isrugos, melasa, salyklas ir kita.

Jos gali ir gadinti zaliavas ir produktus.

Sviestarugstis- tai clostridiums genties sporiniu bakteriju anaerobinis skaidymas iki sviesto rugsties. Sie obligatiniai anaerobai – stmbios juodos lazdelez- skaido krakmola,celiulioze, pektinines medziagas,glicerina ir pieno rugststi. Azota jos ima is organiniu ir neorganiniu junginiu.sis rugimas yra sudetigas biocheminis procesas, iki susidedent acetaldechiudui, cukrus skaidiomas panasiai kaip ir vykstaNT ALKOHOLINIAM

Siesto rurgsties bakterijo slabai paplitusios gamtoje pastoviai jos gyvena dirvoj, vandens telkinniu dumble ir kitur. Sias bakterijos jaurios rugsciai reakcojai, todel gadina pasterizupta piena ir vesiai laikoma nepasteriziuota piena, raugintas darzoves.

Jos naudojamos sviesto sugsciai gaminti. Ji reikalingi maisto ir parfumarijos praonei, bet juos junginiai su alkoholiais esti malonaus kvapo. 16. aerobinis neazotiniu organizmu skaidymas. Actarugstis rugimas .riebalu skaidymas? Mikrobu sukeltas organiniu medziagu skaidymas, kai pasigamino organines rugstys, vad oksidaciniu rugimu. Dauguma mikrobu organines medziagasoksiduojs ne iki galutiniu slilimo produlktu vandens ir kt. sito pasinaudijant ,gaminamos buityje ir pramoneje svarbios organines rugstys:acto, citrinos ir kir, rugstys.

Actarugstis rurimas – etilo alkoholiobakeris oksidavimas i acto rugsti, dalyvaujant oro deguoniui, vad, actarugsciu rugimu. Ji sukelia acto rugsties bakterijos, priklausancios Actobacter genciai. Acto rugsties bakterijos yra gramneigiamos, bespores, aerobines lazdeliones. Vienos ju rusiu judrios, kitos –najudrios.ju optimali temp 25-35 C temp.

Acto rugstiess bakterijos labai isplitusios gamntoje. Ju randama ant sunokusiu vaisiu ir uogu, raugintuose darzovese, aluje, vyne, giroje. Spirituotiems produktams jos kenksmingos.

Etilo alkoholio okcudacija pagrysta pramonine acto rugsties gamyba. Si rugstis gaminama letuioju budu i rgreituoju budu. Mitybine terpe alkoholis, vandens acto rugsties ir mitybiniu drusku ir cukraus tirpalas. Actarugstis rugimas vyksta 32-34 C temp. Keramaniniuose ar moliniuose okcidaciniuose generatoriuose. Generatoriije yra skyletas dudnas,ant kurio yra dedame matalu drozliu ir pesejama actuparugstinta acto rugsties bakteriju suspencija. Greitojo budo ,esme kad oksiduojamas tirpalas daug kartu laeidziamas per drozles su bakterijomis tol.kol suoksiduojamias visas alkoholis. Apatineje generatoriaus dalyje kaupiasi actas. Tada jis ispumpuojamas, o i generatoriu vel pripilama svz, mitybines terpes. Tai periodinis acto rugsties gamybos budas.

Si rugima gaminant tolydiniu budu, mitybine terpe per drozles pilama pastoviai, be pertraukos,. Is generatoriaus actas patenka i kudila tolesniam apdorojimui.

Actas gaminamas 6-9%. Jis vartijamas maisto pramoneje konservvimui, majonezui,, taip pat organiniu dazikliu, tirpikliu, medikamantu ir kit gamyboje.

Acto rugsties bakterijos gali oksiduoti ne tik etilo, bet ir kitus alkoholinius. Propilo alkoholi jos vercia propiono, butilo- sviesto rugstimi.

Be alkoholini rugoma acto rugsties bakterijpos gali oksiduoti gliukoze i gliukozes rugsti, naudojama medicinoje.

Riebalu skaidymas- riebalai yra sudaryti is glicerolio ir riebiuju rugsciu. Gryni riebsalai yra atsparus mikrobiniam gedimui. Taciau kai kurie mikrobai, vaikiant ju fermantamslipazems, rienaluis suskaido i glicerin air neriabiasias rugstis. Glicerina deugelis mikrobu naudoja anglies saltiniu ir oksidioja. Riebiasias rugstis mikrobai ardo sunkiai. Glicerina mikrobai skaido greitai, todel riebaluose kaupiasi riebiosios rugstys. Taciau pamazu mikrobai skaido ir riebiasias rugstis iki terpiniu skilimo produktu. Nuo ju riebalai ir igaunanemalonu kvapa. Toliau gengdasnt riebalams, rugstis mikrobai taip pat suskaido. Anglevandeniliu ir baltymu turincius riebalus mikrobai gadina greiciau nei grynus.

Riebalus gadina aerobines ir nesporines belterijos, mikrokokai, ektinomicetai, mieleas. Is balteriju energingiausei riebalus skaido pseudonomo seima, is grybu clostridium, oidium, aspergilus, peniciliums seimos. 17. azoto junginiu apykaita. Baltymu skaidymas. Mineraliniu junginiu apykaita? Gamtoje vylsta nepertraukima azoto junginiu apykaita. I dirva ir vandeni nuolat patenka organiniu azoto junginiu, kurios skaido iv, mikroorganizmai ir pavercia juos aminiakinemis ir nitratinemis druskomis. Siuos minralus azotojunginius pasisavina zalieji augalai ir is ju sintetina batymus, kuriuos gali panaudoti zmones ir gyvunai. Ju lavonus ir augalu liekanas suardo mikroorganizmai ir pavercia mineralinemis medziagomis.taip pat mirobai gamtoje atlieka varbia

Azoto apykaitos funkcija, apvalo dirva, zalius augalus aprupinas mineraliniu azotu.

Baltymu skaidymas( amonifikacija). Baltymu sakidymas mikrobu isskirtais fermentais proteazemis vad, puvimu. Puvimu laikomas gyvuliu ir augalu liekanu, slapalo. Mesos, zuviees, kiausiniu ir kt., baltrymu produktu mikrobinis gedimas. Puvimo procesai vyksta dirvoje, mesle ir kitur.

Ju procesus atlieka anaerobai, fakultatyviniai anaerobai ie aerobinai mikrobai.

Daugumas aerobiniu amonifikaciniu bakterriju yra sporines. Tai bacillus seimos atstovai, is nesporiniu pseudonomo seima, sarsina, anaerobines proteus genties. Siltakruju gyvunu zarneniles lazdeles gali suskaidyti tik peptonus ir suskaidyti namalonaus kavsapo medziagas. Anaerobiskai baltymus skiado – sieros vadeniki i rkt.anarobiskai baltymus skaido aspergilus,mucor,penicilium,cladosporium seimos, o slapala- bakterijos sarcina, urobacilus seimos.

Anaerobinemis salygomis baltymus pudo clostridium seimos atstovai.

Puvima srkeliamtys mikrobai isskiria daug amoniako, todel pats puvbimo procesas dar vad. amonifikacija.

Aerobinemis salygomis baltymai ir amino rugstys suskyla iki galutiniu produktu: amoniako, fosforo rugsties. Anerobiemis salygomomis amino rugstys nesuskyla iki galutinu produktu: be amoniako, siuo atveju pasigamina organiniu rugsciu, alkoholiu, aminu ir kt.

Mineraliniu azoto junginiu apykaita- mineralinius azoto junginius dirvoje veikia daugelis bakteriju.

Nitrifikacija- skylant batymams, dalis susiardo asmoniako isgaruoja, o kita dali nitrifikacines bakterijos dirvoje aerobiskai oksiduoja i nitrine, paskui i azoto argsti. Sis procesas vadinamas nitrifikacija. Ji vykssta dviem stadijomis pirmoje stadijoje nitrinines bakterijos prikausancios nitromonas. Rosocystis gentis, amoniaka oksiduoja ii nitrines rugsties.

Antoje stadijoje- nutrines bakterijos nitrine rugsti oksiduoja i azoto rugsti.

Sios bakterijos gerai daugasi neutraliose terpese.

Denitrifikacija- Tai nitratu redukavimasis iki amoniako ar molekulinio azoto. Ji gai būti tiesiogine ir netiesiogine. Nitratus anareonbiskai tiesigiai redukuoja fakultatyvines anaerobines bakterijos becterium, pseudonomas ir kt, seimos atsovai.aneaobinemis salygomis jos naudoja ora, o anaerobinemis- nitratu ar nitru deguoni ir isskiria laisva azota.

Jo yra paplitusios mesle, dirvoje, vendens telkiniu dumdle ir kitur.

Azoto fiksavimas- kai kurie mikrobai gali pasisavinti laisva atmosferos azota is jo sintetinti baltymus. Vieni azota fiksuojantys mikrobai gamtojer gyvena laisvai, o kiti simbiozeje su augalais, dazniuasei ankstiniais. Is lengvai gyveneciu mikrobu aktyviausiai fiksuoja azota rutuliskos actober genties bakterijos. Laisva azota fiksuojantys mikronai yra naudingi zames ukiui, nes jie papildo azoto atsargas dirvoje, didina jos derlinguma. Is gynu azota fiksuojanciu mikrobu kulturu gamonamnos trasos. 18.fizikiniu veiksniu poveikis mikroorganizmu augimui ir dauginimuisi. Sterilizacijos metoda? Dregme- vanduo sudao 75-98% mikrobu mases.mikrobai gali daugintis tik sudstratuose, turinciuose tam tikra kieki laisvojo vandens, kuriame yra istirpusiu maisto meeziagu. Kuo maziau vandens tuo lecizu dauginasi mikrobai, silppneja ju gyvybine veikla, o vandens sumzejus zemiau minimalios ribos, visai nutruksa. Bakterijos nustoja daugintis, kai produktuose bandens kiekis s

. . .

Join the Conversation

×
×