Fizinė tarša

Įvadas ............ 1
Profesinės Ligos ...... 1
Triukšmas ......... 2
Vibracija ......... 3
Radiacinis spinduliavimas .. 4
Išvada ............ 5Įvadas
Kasdien i atmosfera išmetama daug nuodingu ir sveikatos sutrikimus sukeliančiu medžiagų. Šis veiksmas turi terminą kaip „Ekologine tarša“. Tačiau išskyrus ši faktą yra ir dar vienas – Fizine tarša. Antruoju atveju į atmosfera neišmetamos nuodingos bei kitos medžiagos. Šios taršos faktorius yra tam tikri veiksniai. Jie gali būti keliami technikos ar kitokiu daiktu veikimo metu ir veikti aplinkui esančius gyvus organizmus. Nuolatinis ir ilga laika trūkstantis šis poveikis gali sukelti sveikatos sutrikimų. Todėl yra laabai svarbu žinoti kas tai yra ir kaip nuo to galima apsisaugoti.
Taip pat tuos veiksmus gali sukelti kiti daiktai ir net gyvi organizmai. Tačiau dažniausiai tai būna žmogaus sukurta technika. Kaip jau darosi aišku, jai ta technika buvo sukurta kažkam, ja kažkas turi valdyti ir įprastai būtent tie žmonės yra veikiami neigiamais faktoriais. Pavyzdžiui sraigtasparnių lakūnai, traktorių bei buldozeriu vairuotojai ir kt. Visi jie veikiami vibracijos. Taip pat žmonės gali būti veikiami triukšmo, elektros lauko bei radiacijos spinduliavimu ir kiitokiais veiksniais. Įprastai tai būna profesionalai, dirbantis savo darbą todėl vertėtu paminėti ir juos. Tačiau ši problema gali paliesti ir visai nekaltus žmones. Pavyzdžiui, jai jus gyvenate arti geležinkelio pervažos, jus gali veikti kaip triukšmas, taip ir vibracijos poveikis. Prie to

o gali būti ir metalo elementai kurie nusitrynė nuo traukinio ratų kuri laika randasi ore, ir patekti i kvėpavimo takus. Tačiau tai yra sunkiosios medžiagos kurios greit nusėda, o po kiek laiko veikdami erozijos tampa nebepavojingi sveikatai. Jeigu jūsų namas randasi arti elektros linijos kuria teka aukštos įtampos srove, jus gali veikti elektros spinduliavimas kuris yra taip pat labai pavojingas.
Prie šių veiksnių žmogaus organizmas gana greitai įpranta todėl juos yra sunkiau pastebėti. Tarkim jai jus randatės vietoje kur nuo užteršto vandens jaučiasi nemalonus kvapas, ar jai prie važiojamos dalies kur vyksta intensyvus eismas jaučiasi išmetamųjų dūmų kvapas, jums tai dar ilga laika gali kelti nemalonu jausmą ir jus tiksliai žinosite jo atsiradimo priežastį. Bet jai jus nuolat veikia nedidele viibracija, jus galiausiai prie jos priprantate ir vėliau jos galite nepastebėti. Jus galite toliau dirbti ta pati darbą ir neįtarti, kad viską ką jus darote sukelia pavoju sveikatai. Todėl reikėtų žinoti apie tos veiksnius, tam kad galėtume laiku juos pastebėti ir laiku sustabdyti jų neigiama poveiki arba bent jau sumažinti trukmes laiką.Profesinės Ligos
Dažnai girdime: „Dirbti sveika!” Pridurkime: „Tik saugioje ir švarioje aplinkoje”. Žmonės, dirbantys užterštose patalpose, naudojantys prastą techniką, nesilaikantys sanitarinių ir higienos reikalavimų, suserga profesinėmis ligomis. Sveikatai kenkia gamybos du
ulkės, vibracija, triukšmas, sunkių daiktų kilnojimas, dideli temperatūros svyravimai, Įvairūs spinduliai, cheminės medžiagos, infekcinių ligų sukėlėjai.
Pavojinga sveikatai ir per didelė proto arba jausmų įtampą (mokslininkams, menininkams), darbo monotoniškumas (dirbantiems prie konvejerio). Muzikantai, grojantys pučiamaisiais instrumentais, kartais suserga nuo kvėpavimo ir kraujotakos organų pervargimo.
Žmonėms, dirbantiems pramonės įmonėse, kenkia į gamybos patalpas arba tiesiai ant žmogaus kūno patenkančios nuodingos medžiagos – pramonės nuodai. Tai skysčiai, dujos, aerozoliai, garai, esantys žaliavose, tarpiniuose ir galutiniuose gamybos produktuose. Pramonės nuodai patenka i organizmą pro kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą ir net pro normalią, sveiką odą. Sunkiausiai apsinuodijama tada, kai kenksmingos medžiagos patenka i žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus.
Vieni pavojingiausių ir dažniausiai pasitaikančių pramonės nuodų yra organiniai tirpikliai:benzinas, benzolas, etilo ir metilo spiritai, acetonas ir kt. Jie naudojami gamyklose ir buityje dažams, kaučiukui, vaškui, riebalinėms medžiagoms tirpinti. Organiniai tirpikliai labai lakūs ir greitai garuoja. Pro kvėpavimo takus ir odą jie prasiskverbia į žmogaus organizmą ir, tirpindami riebalines medžiagas, kurių i ypač gausu nerviniame audinyje, pažeidžia nervų sistemą.
Kai iš karto i organizmą patenka daug nuodingos medžiagos, apsinuodijama staigiai ir pasekmės būna akivaizdžios.Tačiau kai mažos nuodo koncentracijos žmogų veikia ilgai, liga sėlina iš lėto ir dažnai pastebima pavėluotai. Lėti, arba chroniški, apsinuodijimai ištinka ne tik pramonės darbuotojus, bet ir žemės ūkio mechanizatorius, di
irbančius su pesticidais ar amoniakiniu vandeniu, ypač tuos, kurie nesinaudoja apsaugos priemonėmis (respiratoriais, dujokaukėmis).
Kenksmingus sveikatai garsinius virpesius sukelia lėktuvai, traukiniai, įvairios pramonės įmonės, metalo ir medžio apdirbimo staklės, traktoriai.Traktorininkai, kombainininkai, buldozerininkai, ekskavatorininkai dažnai suserga triukšmalige ir vibracine liga. Šias ligas sukelia triukšmas ir vibracija. Jų simptomai – susilpnėjusi klausa, sutrikusi pusiausvyra, bloga nuotaika. Triukšmaligė liga dažniausiai pastebimos pavėluotai, kai jas išgydyti labai sunku.
Siekiant apsaugoti žmones nuo neigiamo gamybos sąlygų poveikio ir profesinių ligų, nustatomos didžiausios leistinos cheminių medžiagų koncentracijos, triukšmo stiprumo, temperatūros bei kitos higieninės normos. Tačiau norint išsaugoti švarią darbo aplinką ir sveikus žmones, reikia kurti naujas, švarias technologijas, tobulinti darbo apsaugos priemones.Triukšmas
Upelio čiurlenimas, vėjo judinamų medžio lapų šlamesys, lakštingalos giesmė – visi šie garsai yra gamtos dalis. Betoną ardančio pneumatinio kūjo dundesys, lėktuvų gausmas, mašinų burzgimas – žmogaus sukeltas triukšmas, atsiradęs kartu su pramone ir naujomis technologijomis.
Garsai gali būti mums malonūs, tačiau gali ir trikdyti, varginti arba gąsdinti. Nuo triukšmo, kaip ir nuo cheminėmis medžiagomis užteršto oro, ypač kenčia didžiųjų miestų gyventojai. Ir kuo toliau, tuo sunkiau jo išvengti. Dieną ir naktį triukšmą kelia automobiliai, lėktuvai, traukiniai. Jis aidi gamyklų cechuose, statybos aikštelėse, pasėlių laukuose ir miško kirtimuose. Dažnai triukšmą sukelia ir nerūpestini žmonės: palieka įjungtus radijo imtuvus, garsiai šūkauja ki
iemuose, troleibusuose, laiko įjungę stovinčių po namų langai automobilių variklius ir t. t.
Net gi malonus ausiai, bet viršijęs tam tikrą stiprumą triukšmas kenkia sveikatai. Jis ypač žalingas miegančiam žmogui, ne tada, kai nuo jo nepabundama.
Garsas yra energijos forma. Jis sklinda bangomis, ir jo stiprumas gali būti išmatuotas specialiais prietaisais. Garso stiprumo vienetas yra decibelas (dB). Triukšmo poveikis žmogui priklauso ne tik nuo jo stiprumo, bet ir nuo dažnio. Žemesnio dažnio garsai ne tokie pavojingi kaip aukšto. Žmogaus klausa ypač nukenčia nuo triukšmo, kurio dažnis yra 500-4000 hercų (Hz) ribose.
Darbo vietoje leistino triukšmo stiprumas yra 80 dB. Tačiau gamyklų darbininkų, kuriems tenka 8 valandas per dieną išbūti tokiame triukšme, dažnai susilpnėja klausa. Garsai, kurių stiprumas nuo 85 iki 180 dB, gali pakenkti ne tik klausai, bet ir nervų sistemai, kraujo apytakai, virškinimui Ilgai triukšmingoje aplinkoje išbuvę žmonės sunkiai susikaupia, darosi išsiblaškę, apatiški.
Vienas amerikiečių mokslininkas įrašė diskotekoje kelis rokenrolus ir po to 90 valandų grojo juos jūros kiaulytėms Apžiūrėjęs gyvulėlių vidinę ausį, jis pamatė, kad klausos receptoriai visiškai suirę ir jų išgydyti neįmanoma. Diskotekose garsas pasiekia 125 dB, t. y. ribą, kurią peržengus ausyse jaučiamas skausmas.
Pastebėta, kad triukšmas veikia dar negimusius kūdikius. Motinos, gyvenančios šalia aerouostų ir didelių kelių, dažniau pagimdo nesveikus vaikus negu gyvenančios palyginti ramioje apylinkėje.
Miestų valdžia privalo stengtis sumažinti triukšmą, o kur jis neišvengiamas, apsaugoti žmones. Pavyzdžiui, triukšminguose rajonuose, šalia gamyklų, autotransporto įmonių nereikia statyti gyvenamųjų namų. Gyvenamuosiuose rajonuose transporto greitis turi būti ribojamas, gatvės apsodinamos plačialapiais medžiais, sunkiosios transporto priemonės nukreipiamos i apvažiavimo kelius ir t. t.
Kaip apsisaugoti nuo triukšmo?

Klausa bei nervų sistemą išliks gera, jei aplinkoje nebus triukšmo, viršijančio leidžiamą lygį ir ausys bus saugomos nuo per didelio triukšmo į jas. Literatūroje rašoma, kad triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 1 – 3 decibelais. Prognozuojama, kad triukšmo lygis per 15 metų gali padvigubėti. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas galėtu laiku pastebėti triukšmo poveiki. Reikėtų atkreipti dėmesį į tas vietas kur mums tenka dažnai būti ir praleisti ten ilga laiko tarpa. Įprastai tai būna namai ir darbo vieta. Todėl namuose vertėtų atkreipti dėmesį į triukšmą kibanti už lango, jai reikia ir yra galimybe įmontuoti plastikinius langus – jie gerai sulaiko šilumos nutekėjimą, suteikia gera garso izoliacija. Atkreipti dėmesį i savo įpročius, kurie gali sukelti triukšmą ilga laika: muzikos klausimasis, buitiniu prietaisu naudojimas ir kt. Darbo vietoj nustatyti triukšmo šaltinį ir nuspręsti kokiu būdų jį įveikti. Vienas iš pavyzdžių yra garsą izoliuojančios ausinės arba ausų kamštukai. Deja daugumos žmonių konservatyvumas vis dar kelia rūpesčių dėl šių klausimų. Sakykim jai jus dirbate baldų kombinate ir kasdien jus girdite cirkuliaro triukšmą, norėdami apsisaugoti nuo jo iš jūsų gali pradėti juoktis bendradarbiai, kurie priprato prie to triukšmo ir mano jog jis visai jiems nepavojingas. Tai ti.krai nemenka problema, kadangi net bandydami išaiškinti jiems savo poelgio esme, jie greičiausiai nenorės jūsų suprasti.
Kaip konkrečiai nuspręsti kaip apsisaugoti nuo triukšmo kiekvienas turi nustatyti individualiai. Nes mums patiems spręsti ar nupirkti brangesne bet tylesne mašina ar pigesne ir triukšmingesne, tam kad galėtume nuvažioti į darbą. Erzlus durų skambučio skambesys, taip pat mūsų rūpestis – mes jį galime palikti toki koks jis yra ar pakeisti į turinti malonesni toną.Vibracija
Pastaraisiais dešimtmečiais paskelbta darbų apie kai kurių profesijų darbuotojų dažnesnį sergamumą
išemine širdies liga. Tai sudarė prielaidą iškelti hipotezę, kad profesiniai darbo aplinkos veiksniai gali didinti ligos riziką, skatinti jos progresavimą. Išeminė širdies liga yra svarbiausia priešlaikinės mirties priežastis visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje nuo šios ligos žūva apie 25 proc. visų mirusiųjų. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad išeminės širdies ligos rizika padidėja vairuotojams profesionalams , juos dažniau ištinka svarbiausia ligos komplikacija – miokardo infarktas .Paaiškėjo, kad vairuotojams ir mašinų operatoriams dažniau negu kitiems darbuotojams nustatomi tokie išeminės širdies ligos rizikos veiksniai, kaip padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, gausesnis rūkymas . Vairuotojus ir mašinų operatorius darbe veikia specifiniai veiksniai. Dėl sėdimo darbo mažėja fizinis aktyvumas, kuris minimas kaip veiksnys, susijęs su antsvoriu ir hipertenzija . Mašinų generuojamas nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, todėl didėja hipertenzijos rizika ir miokardo infarkto pavojus . Dirginantis triukšmas sukelia homeostazės pakitimus, sąlygojančius širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčius, emocinę įtampą. Nustatyta, kad 55–65 decibelų triukšmas gali padidinti kraujo spaudimą, plazmos klampumą bei sukelti funkcinius centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimus . Triukšmas, veikdamas kaip
stresorius, neurohumoraliniu keliu gali skatinti išeminės širdies ligos progresavimą, slopinti imuninę
sistemą .Vairuotojų ir mašinų operatorių sveikatai turi reikšmės mechanizmų generuojami virpesiai, kurie sukelia periferinių nervų galūnių pažeidimus ir sąlygoja kraujotakos sutrikimus, o vėliau ir kaulų bei raumenų pažeidimus . Dėl to galima susirgti profesine vibracine liga, sukeliančia širdies kairiojo skilvelio bioelektrinio aktyvumo sutrikimus, hipertenziją, miego sutrikimus . Vibracija veikia sunkvežimių, vilkikų vairuotojus, mašinistus, traktorininkus, ekskavatorininkus ir kitus su
mašinomis dirbančius darbuotojus, kurie pagal tarptautinę profesijų klasifikaciją (ISCO) priskiriami į
aštuntą profesinę grupę – vairuotojai ir įrengimų ir mašinų operatoriai. Literatūros duomenimis, dirbantys vibracijos ir triukšmo aplinkoje dažniau serga kraujagyslių ligomis, hipertenzija, o vyresnio amžiaus aviatoriams dažniau pasireiškia krūtinės angina ir miokardo infarktas. Dėl nuolatinės vibracijos didėja kraujo krešėjimas . Dėl to darbe nuolat veikiamus vibracijos, siūloma priskirti prie didesnės miokardo infarkto rizikos grupės. Vairuotojų ir mašinų operatorių darbas susijęs su didele emocine įtampa, kuri sąlygoja didesnį streso hormonų išsiskyrimą ir stresinės reakcijos, kurios gali skatinti išeminės širdies ligos progresavimą ir didinti miokardo infarkto riziką.Radiacinis spinduliavimas
Radiacija yra energija, plintanti aplinkoje elektromagnetinių bangų (ilgos bangos, mažas dažnis) ar dalelių (trumpos bangos, didelis dažnis) pavidalu. Apie 80% mūsų gaunamos radiacijos yra kilę iš natūralių šaltinių – ją skleidžia kosmoso radiacija, ultravioletiniai spinduliai ir natūralūs radioizotopai, ypač radono dujos. Likusius 20% radiacijos mes gauname iš dirbtinių šaltinių – iš medicininės įrangos, buityje naudojamų prietaisų, skleidžiančių radiaciją ar mikrobangas, bei iš atominių elektrinių. Potencialiai katastrofiški radiacijos poveikiai ryškiai atsiskleidė po atominių bombų sprogdinimų 1945 m. Hirosimoje ir Nagasakyje; po jų pasireiškė ne tik ūmūs sužalojimai ir greita mirtis, bet ir išlikusiems gyviems žmonėms išsivystė daugybė įvairių auglių. Yra daugybė dokumentaliai patvirtintų faktų, kad ir terapinis švitinimas sukelia pakenkimus. Pvz., 20 amžiaus pradžioje daugeliui Amerikos radiologų išsivystė aplastinė anemija, odos, smegenų ir kraujodaros sistemos vėžiai. Vaikai, kuriems 1910-1959 m. pagal to meto gydymo metodikas buvo švitinama padidėjusi čiobrialiaukė ar gėrybiniai odos pažeidimai, vėliau kentėjo dėl skydliaukės veiklos sutrikimų, jos navikų ir leukemijų bei limfomų. Vaisiaus apšvitinimas vėliau gali pasireikšti protinės veiklos sutrikimais, apsigimimais, leukemijomis ir kietais navikais. Tokių atvejų ir nelaimingų atsitikimų analizė leido nustatyti priklausomybę tarp švitinimo dozės ir laiko bei ūmaus ar lėtinio žmogaus sveikatos sutrikimo pasireiškimo laipsnio.

Kalbant bendrai, apšvitinimo dozės, kurias gavo žmonės, paminėti istorinėje apžvalgoje, buvo žymiai didesnės, negu tos, kurias mes dabar gauname iš natūralių ir dirbtinių jų šaltinių ar medicininių manipuliacijų metu, pvz., atliekant mamografiją ar krūtinės ląstos rentgenoskopiją. Taigi, iki šiol mes geriau žinome apie didelių spinduliavimo dozių poveikius mūsų organizmui, tuo tarpu duomenys apie mažų radiacijos dozių poveikius yra gana prieštaringi. Avarijos atominėse elektrinėse Vindskeile (Anglija) 1957 m., Trimaile (Pensilvanija, JAV) 1979 m. ir Černobylyje (Ukraina) 1986 m., sustiprino neigiamą visuomenės nuomonę apie radiacijos naudojimą medicinoje, komercijoje ar karinėje srityje.

Elektromagnetinė radiacija, kuriai yra būdingos ilgos bangos ir mažas dažnis, yra vadinama nejonizuojančia radiacija. Šiai grupei priklauso elektros srovė, radijo bangos, mikrobangos, infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai. Šios grupės bangos sukelia atomų, esančių biologinėse molekulėse, sukimąsi ir vibraciją. Radiacinė energija, gaunama veikiant trumpabangėms ir didelio dažnio elektromagnetinėms bangoms, jonizuoja biologines molekules ir išmuša elektronus. Rentgeno spinduliai, gama spinduliai ir kosminiai spinduliai yra jonizuojančios radiacijos pavyzdžiai. Jonizuojanti radiacija gali sklisti elektromagnetinių bangų pavidalu, kaip, pvz., rentgeno ar gama spinduliai, arba dalelių, susidarančių skylant natūraliems radioizotopams ar dirbtinai sužadinant subatomines daleles, pavidalu. Korpuskulinė radiacija klasifikuojama pagal tai, kokios dalelės yra išskiriamos: alfa dalelės, beta dalelės arba elektronai, protonai, neutronai, mezonai ar deuteronai. Tokių dalelių energija yra matuojama milijonais elektronvoltų (MeV). Radioizotopai skyla, išskirdami alfa ar beta daleles, ar sugaudami elektronus. Kalbant apie radono dujas, susidaro nestabilūs dukteriniai branduoliai, kurie vėliau suyra, išskirdami alfa daleles. Alfa dalelės susideda iš dviejų neutronų ir dviejų protonų: jos pasižymi stipriu jonizuojančių pajėgumu, tačiau dėl savo dydžio yra mažai skvarbios. Beta dalelės yra elektronai; jų jonizuojantis pajėgumas yra mažesnis, tačiau skvarbumas yra didesnis už atitinkamas alfa dalelių savybes. Radioizotopų skilimo greitis yra išreiškiamas kiuri (Ci), kuris yra lygus 3,7.1010 skilimų per sekundę, arba bekereliais (Bq) – 1 skilimas per sekundę. Radioizotopų suirimo laikas yra išreiškiamas skilimo puslaikiu (t1/2) ir svyruoja nuo kelių sekundžių iki amžių.. Radioizotopų, kurių skilimo puslaikis yra ilgas, patekimas į organizmą yra labai pavojingas, nes jie pastoviai skleidžia radioaktyvias daleles ir gama spindulius. Pvz., pirmoje 20 amžiaus pusėje radis buvo naudojamas švytintiems laikrodžių skaičiams dažyti ir vėžiui gydyti; jo skilimo puslaikis yra 1638 metai; jis kaupiasi kauluose ir per ilgą laiką sukelia jų auglių atsiradimą.
Profesinis ar atsitiktinis apšvitinimas jonizuojančiais spinduliais padažnina įvairių tipų vėžių – odos, leukemijų, osteogeninių sarkomų ir plaučių vėžio – atsiradimą. Prieš atsirandant šiems augliams, paprastai būna 10-20 metų latentinis periodas. Tarp išlikusių gyvų žmonių po atominio Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo, buvo labai dažnos visų rūšių leukemijos, išskyrus lėtinę limfoleukemiją. Vaikams po radiacijos labai padaugėja krūties ir skydliaukės bei virškinamojo trakto ir šlapimo trakto auglių. Po atominės elektrinės Černobylyje avarijos 1986 m. mirė apie 50 žmonių, gavusių 50-300 radų dozes. Daugiau nei 20000 žmonių gavo dozes iki 40 rėmų. 1990 m. labai padaugėjo skydliaukės vėžių atvejų tarp Černobylyje apšvitintų vaikų. Apie 2 milijonai žmonių, gyvenančių netoli nuo Trimailo Ailendo ( angl. Three Mile Island ) atominės elektrinės 1979 m. gavo mažas radiacijos dozes (apie 100 mrem); iki šiol nėra jokių pranešimų apie tokių dozių sukeltus pašalinius poveikius. Branduolinės energijos objektų darbininkai bei mokslininkai ir medikai kasmet gauna radiacijos dozes nuo 1 iki 9 mSv. Maksimali leistina metinė norma šiems darbuotojams yra 50 mSv arba 1 rėmas.
Radiacinis spinduliavimas yra vienas iš pavojingiausiu fizines taršos veiksnys, kadangi jis neturi nei kvapo, spalvos ar kitokiu požymiu pagal kuri ji galima butu greitai pastebėti.Išvada
Fizines taršos veiksniai daugumoje atveju veikia žmones dirbančius toje srityje kur jie yra skleidžiami. Todėl pirmiausia į tai tūrėtu atkreipti dėmesį darbdaviai, profsąjungos organizacijos, tam kad butu sudarytos visos priemones kuo labiau mažinančios šių faktorių neigiama poveiki. Žmonės dirbantys šiose srityse turi būti informuoti apie gresianti pavoju jų sveikatai, tam kad jie patys galėtu nuspręsti koki laiko tarpa dirbti šioje srityje. Taip pat reikia suteikti visas sąlygas profilaktinei gydytojo apžiurai, tam kad galima butu laiku nustatyti iškilusia sveikatai pavoju. Svarbu ir tai kad specialistai butu informuoti ir apie tai, kokias saugumo priemones derėtu nauduoti darbo metu ir kokios darbo sąlygos turi būti sudarytos palankiam darbui.
Šio metu visa tai yra daroma. Yra įstaigos kurios veda profesiniu ligų statistika, sąjungos besirūpinančios darbuotoju sveikata.
Tokie veiksniai kaip radiacinis ar elektromagnetinis spinduliavimas, veikia ne tik žmonės dirbančius prie pavojingu taršos šaltinių, bet ir eilinius žmones. Įprastai jie neturi pakankamai žinių apie pavojingus energijos šaltinius. Todėl tam tikros organizacijos rūpinasi tuo kad jų sveikatai negrėstu joks fizines taršos pavojus. Tačiau šiomis dienomis neįmanoma užtikrinti visiška saugumą šio aspekto atžvilgiu. Dėl to daromos tam tikros saugumo taisyklių reikalavimai, kurie įspėja žmogų apie galima rizikos faktorių ar paprasčiausiai draudžia jam priartėti prie pavojingo šaltinio ruožo.

Leave a Comment