dantų profilaktika

Dantų ligos

Pažeidžia kietąjį arba minkštąjį danties audinį.Gali prasidėti nuo bendrosios organizmo ligos, geriant vandenį, kuriame fluoro stinga arba yra per daug, po danties traumos, dėl kenksmingų aplinkos veiksnių poveikio, vartojant kai kuriuos vaistus, taikant spindulių terapiją, netinkamai prižiūrint burnos ertmę, valgant daug saldumynų. Labiausiai paplitusi dantų liga yra kariesas. Jo laiku ir tinkamai negydant, gali kilti komplikacijų. Dažnesnės nakariozinės dantų ligos yra emalio hipoplazija, fluorozė, dantų kietųjų audinių nekrozė (pažeidžia emalį, kartais ir dentiną;dažniausiai būna dėl skydliaukės pernelyg suintensyvėjusios veiklos, skkrandžio, kasos arba nervų ligos, nuodingų chem. medžiagų poveikio), patologinis dantų nusidėvėjimas dėl kuriojie tampa liguistai jautrūs,pulpos sklerozė, pleištiniai dantų defektai.
Dantų ligų išvengti padeda tinkama ir nuolatinė dantų priežiūra, burnos ertmės priežiūra, burnos ertmės ligų gydymas, gera sveikatos būklė. Sergantieji kai kuriomis dantų ligomis yra dispanserizuojami. Dantų ligasgydo gydytojas stomatologas.

2. Dantų kariesas

Lietuvoje pati dažniausia ir sukelanti daugiausia bėdų dantų liga – tai kariesas. Nebūtų tai labai sunki liga, jeigu nesiformuotų jos pavojingos komplikacijos. Jos visada prasideda negydant arba prastai gydant dantų kariesą. Taaigi geriausia kariesu nesirgti, o norint nesirgti, reikia pašalinti priežastis, sukeliančias kariesą. Kokios tai priežastys?
Pirmiausia – saldumynai. Tai pastebėta jau seniausiais laikais. 3-4 tūkstantmečiai prieš Kristaus gimimą Brazilijoje jau buvo nustatytas didelis karioziškumas – gyventojai gausiai naudojo angliavandenius – manijoką.Tuo pat metu Velykų salų gy

yventojų didelis karioziškumas siejamas su gausiu cukraus vartojimu.
Karieso susiformavimui turi įtakos maisto apdorojimas, kuris veikia kietąjį danties audinį keliais aspektais:minkštam maistui nereikia intensyvesnio mechaninio darbo, dėl to dantys netenka netgi fiziologinės apkrovos ir yra imlesni kariesui. Rupesnį maistą reikia kramtyti energingiau ir ilgiau, o tai kartu valo dantis, neleidžia susikaupti maisto likučiams retencinėse zonose.
Dabar mūsų gyventojų maistas nereikalauja kramtymo pastangų. Vadinasi, jis nepadeda dantims nai apsivalyti, nei fiziologiškai nusidėvėti. Dėl to maisto likučiai gausiai kaupiasi tarpdančiuose, dantų vagelėse, o dėl to formuojasi kariesas.
Ypač geros sąlygos kariesui prasidėti, kai maiste yra daug angliavandenių. Tuomet burnoje ir ant dantų bei apnašose esantys mikrobai, ypač mutantinis sreptokokas, skaldo angliavandenius, sudaro pieno rūgštį ir tirpina emalį. Visame pasaulyje yra labai populiari Keis karieso formavimosi shhema.
Dantų apnašų mkroorganizmai – cukrus rūgštys emalio demineralizacija kariesas.
Taigi, kad nebūtų apnaš, būtina jas nuvalyti, t.y.laikytis teisingos burnos higienos. Pavalgius saldumynų – būtina išvalyti dantis!
Gal norite žinoti, kodėl kiai kurie jūsų pažystami piknaudžiauja saldumynais ir dantimis per daug nesiskundžia? Taigi dar karieso genezėje būtinas žmogaus organizmo imlumas bei kietųjų danties audinių imlumas kariesui. Labai didelę reikšmę turi paveldėjimas, vaikystėje persirgtos ligos, mityba vaikystėje, suaugusio žmogaus ligos, kurios sugeba pakeisti burnos pH į rūgščią terpę.
Taigi dantų apnašos, angliavandeniai ir žmogaus emalio nepilnavertiškumo yra svarbiausios karieso fo
ormavimosi priežastys.deja, visos jos dažniausiai veikia kartu. Jeigu jūs pašalinsite nors vieną trijų priežasčių – kariesas bus daug retesnis ir neagresyvus.
Jeigu minėtas priežastis jūs pradėjote šalinti dar visai neseniai, o kariesu sergate jau dabar ir turite daug plombų? Vadinasi, du kartus per metus jūs turite apsilankyti pas savo gydytoją stomatologą. Kas šiuo atveju būtų dantų karieso “namų gydytojas”? Tai teisinga burnos higiena, kuri padės gerai laikytis plomboms:du kartus per metus kreipiantis į savo gydytoją, jis diagnozuos mažus defektus, besiformuojanį šalia plombos dantų kariesą ir tai užgydys ankstyvoje stadijoje. Dantų karieso visiškai neišgydysite – todėl tiek profilaktiškai, tiek suskaudus dančiui reikia eiti pas gydytoją.

3. Parodonto ligos

Tai ligos, kurios lokalizuojasi apie dantį. Dažniausia šių ligų priežastis-bakterijos, esančios dantų apnašose dėl blogos burnos higienos. Bakterijos išskiria toksinius, kurie dirgina dantenas ir apie dantį esančius audinius, po to iš lėto pažeidžia žandikaulio kaulinį audinį. Be to, dantų apnašos, jeigu jos nepašalinamos, persisunkia druskomis, ir ilgainiui, nusėdant ir sukalkėjant vis naujam sluoksniui, formuojasi dantų akmenys. Jie, susidarę ant dantų paviršių,”padeda” dar greičiau progresuoti ligai.
Dantenų ir parodonto ligų formų yra gana daug, bet žmonės dažniausiai serga gingvitu ir parodontitu.

Gingvitas yra pati ankstyviausia patologijos stadija, kai pažeidimas lokalizuojasi tik dantenose, o kaulinis audinys yra visiškai sveikas. Sergant gingvitu, dantenos yra šiek ti

iek paburkę, lengvai kraujuoja, vėliau jos gali truputį patamsėti ir padidėti.
Svarbiausias ”namų gydytojas” šiuo atveju – teisinga burnos higiena. Gerai valant dantis, gingvitas greitai praeina. Tačiau atsiminkite, kad gingvitas gali turėti ir kitas priežastis – tai blogai įdėtos plombos ir protezai, dantų padėties ir sankandos anomalijos, kai kurios kitos organizmo ligos. Jeigu jūs laikotės teisingos burnos higienos ir gingvito reiškiniai visvien nepraeina – reikia kreiptis į gydytoją stomatologą, kad būtų nustatyta ir pašalinta gingvito priežastis.

Parodontitas yra žymiai stipriau pažengusi apie dantį esančių audinių ligos stadija.Šiuo atveju jau yra pažeistos dantenos, kaulas ir kitos dantį supančios struktūros. Negydant dantys ima klibėti ir iškrenta.
Parodonto ligos požymiai, būdingi ankstyvajai stadijai, yra šie:
1.Kraujavimas iš dantenų.
2.Paburkę dantenos.
3.Pasikeitisi dantenų spalva – jos paraudę.
4.Jautrios dantenos.
5.Iš burnos sklinda blogas kvapas.
6.Blogas skonis burnoje.
Parodonto vėlyvoji stadija:
1.Atsipalaidavę dantenos.
2.Atsiskyrę dantenos (jos tarsi atšokę nuo dantų).
3.Dantys pradeda klibėti.
4.Keičiasi dantų kryptis ir pozicija.
Jau ankstyvose parodontito ligos stadijose gydytojas nustato ligos priežastis ir jas pašalina: nuvalo dantų apnašas, pašalina akmenis, išgydo dantų uždegimą. Dabar žmogus turi tęsti gydymą pats ir tik tuomet liga nebeprogresuos. Reikia teisingai 2 kartus per dieną valyti dantis: naudoti fluoro turinčias pastas, valyti geriau minkštu šepetuku ir visus dantų paviršius. Po valymo ir po valgio patariama burną išskalauti ąžuolo žievės,ramunėlių, jonažolių, medetkų, mėtų, šalavijų, gysločio silčių arbatomis. Ši

ios arbatos gydo ne tik uždegimą, bet skatina audinių regeneraciją, pasižymi dezodoruojančiu poveikiu.
Jeigu jums dėl kokių nors priežasčių liga paūmėjo, dantenos vėl pabrinko, ėmė kraujuoti, pradėjo pūliuoti iš dantenų kišenių, tuoj pat eikite pas savo gydytoją stomatologą, nes pats besigydydamas tik užleisite ligą!
Jeigu esate sveikas ir valote dantis du kartus per dieną, bet parodontitas vis darnepraeina, dar kartą patikrinkite kaip valote dantis, ar gerai nuvalote dantų kaklelius, nes ten, kur gerai matosi šiurkštus šaknies cementas, susikaupia daug dantų apnašų. Ar gerai išvalote tarpdančius, kuriuose susikaupę apnašos yra dažna uždegimo priežastis?
Jeigu jūs gerai valysite dantis ir reguliariai (du kartus per metus) eisite pasitikrinti pas savo gydytoją stomatologą arba parodontologą, parodonto ligos nesukels daug rūpesčių.

4.Epulis

Epulis, nepiktybinis dantenų navikas. Palyginti dažnas; 2 – 3 kartus dažniau pasitaiko moterims, ypač 20 – 30 m. amžiaus. Auga iš dantenų periodonto audinių. Epulis yra grybo formos, dantenų arba tamsesnės (iki tamsiai violetinės) spalvos, panašios į dantenų konsistencijos.Neskaudus, valant dantis, neretai kraujuoja.Gali užaugti didelis, dislokuoti dantis, trukdyti kalbėti, valgyti. Manoma, kad epulis gali atsirasti, kai dantenas ilgą laiką dirgina protezas, plomba, po valgio likęs tarpdantyje maistas. Epulis, atsirandęs per nėštumą, po gimdymo neretai išnyksta. Kartais gali tapti piktybinis.Šalinamas operacija.

5.Gingivitas

Gingivitas, dantenų uždegimas. Sukelia bakterijos ar virusai, dantų apnašos, blogai įdėtos plombos arba protezai, dantų padėties ir sankandos anomalijos.Gingivitas t. p. Gali prasidėti stokojant vitaminų, apsinuodijus sunkiaisiais metalais, sergant virškinamojo trakto, kvėpavimo organų, kraujo, infekcinėmis ligomis, sutrikus belatakių liaukų veiklai. Gingvitas gali būti ir vienas stomatitosimptomų. Sergant ūminiu gingvitu, dantenos paburksta, kraujuoja, vėliau apsitraukia pilkšvai gelsvomis apnašomis; jas pašalinus, jas pašalinus atsiveria kraujuojančios opos.Ligoniui pakyla temperatūra, iš burnos sklinda blogas kvapas, tęka tąsios seilės. Sergant lėtiniu gingvitu,dantenos patamsėja, padidėja (gali padengti net visą danties vainiką), kraujuoja. Gali prasidėti parodontitas.
Gydant gingivitą, šalinamos jį sukėlusios priežastys. Burna skalaujama dezinfekuojančiais tirpalais,šalinamos dantų apnašos ir akmenys.Išvengti gingivito padeda tinkama burnos higiena.

6.Pulpitas

Pulpitas,danties pulpos uždegimas.sukelia mikrobai, kurie į pulpą dažniausiai patenka pro karieso suardytą emalį ir dentiną, rečiau – pro šaknies kanalą. Pulpitas gali kilti, kai pažeidžiamos dantį maitinančios kraujagyslės, kai nulūžta danties karūnėlės dalis arba dantis ir apsinuogina pulpa. Retais atvejais pulpitas prasideda persirgus infekcine liga, kraujo užkrėtimu.
Kilus ūminiam pulpitui, prasideda savaiminio skausmo priepuoliai 9ypač naktį)

Leave a Comment