DANTYS

DantysDantis (lot. dentes) – burnos ertmės organas. Sudarytas iš burnos ertmėje išsikišusios matomos dalies – danties vainiko, trumputės tarpinės dalies – danties kaklelio ir šaknies, kuri yra įsiterpusi viršutinio bei apatinio žandikaulio dantų alveolėse. Dantys sudaryti iš dentino, danties vainikas padengtas emaliu, kaklelis ir šaknis – plonu cemento sluoksniu. Žandikaulio duobutėse dantis tvirtai laiko jungiamojo audinio skaidulos, vadinamos periodontu, arba periodontiniais raiščiais. Danties viduje yra ertmė – pulpa, kurioje gausu nervinių skaidulų ir kraujagyslių.Dantys pagal formą ir funkciją skiriami į 4 rūšis:– kandžiai (incisivi) – jų vainikas įlenktas, skaplelio formos, turi vieną šaknį. Kandžiais maistas atkandamas. – iltiniai (canini) – jų vainikas aštriabriaunis, kūgio formos, turi vieną šaknį. Iltimis maistas atplėšiamas. – kapliai (premorales) – jų vainiko paviršiuje yra 2 iškilūs gumburėliai, turi po vieną arba dvi šaknis. Kapliais maistas sutrinamas. – krūminiai (molares) – jų vainiko paviršiuje 4-5 gumburėliai, turi po dvi arba tris šaknis. Krūminiais dantimis maistas malamas bei trupinamas.

Kiekviename suaugusio žmogaus žandikaulyje yra po keturis kandžius, dvi iltis, keturis kapiliarus ir šešis krūminius dantis. Iš pradžių žmogus turi pieninius dantis, kurių yra 20, o vėliau išdygsta nuolatiniai – jų 32.Dantų ligos• Dantų kariesas (caries dentium) • Pulpitas (pulpitis) • Periodontitas (periodontitis) • Parodontozė (parodontosis) Dantų ėduonis (Dantų kariesas)Dantų ėduonis arba dantų kariesas (lot. caries dentium) – danties emalio ir dentino nekrozė. Paprastai prasideda balzgana dėmele emalio paviršiuje ar jo duobutėse. Po to dėmelės paviršiuje susidaro ertmė, kuri lėtai, o kartais gana greitai didėja ir pasiekia danties pulpą. Atsiranda dėl mikroelementų (pvz., fluoro), vitaminų stokos maiste, angliavandenių pertekliaus maiste, o taip pat dėl kramtymo funkcijos sumažėjmo vartojant daugiau susmulkintą maistą. Sumažėjus danties emalio atsparumui, susidaro sąlygos burnoj esančių bakterijų bei virusų fermentams lengvai tirpdinti emalį.

Danties karieso vyksmas

Esant dantų kariesui gelia ir skauda dantis nuo šaltų, karštų, saldžių ir rūgščių produtų, ligonis negali normaliai sukramtyti maisto. Skaudant damntims, sutrinka ne tik seilių išsiskyrimas, bet ir skrandžio sulčių gamyba, todėl sutrinka maisto virškinimas. Tokie žmonės dažniau serga skrandžio uždegimu ir opalige.Kaip galima išvengti dantų ėduonies?

Reikia:1) du kartus per dieną taisyklingai valyti dantis šepetėliu ir pasta su fluoru;3) sveikai maitintis;4) kas pusę metų lankytis pas stomatologą.

Kaip valyti dantis?

Dantų ir tarpdančių valymas, dantenų masažavimas – pagrindiniai kovos su dantų apnašu būdai.Nuo pat kūdikystės, dantims dar neišdygus, burną reikia valyti 2 kartus per dieną marlės tamponu.Taip pradedami formuoti įpročiai visam gyvenimui. Išdygus dantims, jie valomi du kartus per dieną: ryte prieš ar po pusryčių ir vakare prieš einant miegoti. Dieną po kiekvieno valgymo patartina gerai išskalauti burną vandeniu. Valyti dantis pradedame nuo sunkiau prieinamų vietų. Pastos kiekis, išspaudžiamas ant šepetėlio, atitinka vaiko mažojo piršto nagelio dydį. Dantų išoriniai paviršiai valomi vertikaliais ir sukamaisiais judesiais. Kramtomieji paviršiai valomi horizontaliais ar sukamaisiais judesiais. Vidiniai dantų paviršiai valomi šluojamaisiais judesiais, nuo dantenų kramtomųjų paviršių link. Valyti horizontaliais judesiais dantų šoninių paviršių negalima, nes apnašos tik sustumiamos į tarpdančius.Kiekvieną dantų porą valome 8 – 10-čia judesių, dantis valome 2 – 3 minutes. Būtina išvalyti visų dantų visus paviršius!Nuo trejų metų vaikai gali pradėti valyti dantis fluoro turinčiomis pastomis. Dantų šepetėlis turi būti minkštas, jo galvutė nedidelė. Jis keičiamas kas 2 – 4 mėn. arba tuomet, kai šereliai pradeda deformuotis. Iki 7 m. amžiaus vaikai patys dar nesugeba gerai atlikti sukamųjų judesių, todėl namuose dantis turėtų išvalyti tėvai. Išvalius dantis, reikia nuvalyti ir liežuvį. Taip pat vaikus reikia mokyti valyti tarpdančius higieniniu siūlu. Higieniniai siūlai pradedami naudoti, tuomet, kai tarp pieninių krūminių dantų nėra tarpų.

Ypač rūpestingai reikia valyti pirmuosius nuolatinius krūminius dantis. Pirmasis nuolatinis krūminis dantis labai svarbus normalaus sąkandžio susiformavimui. Vaikai šių dantų patys išvalyti nesugeba. Pirmiausia dėl to, kad dygstantys nuolatiniai dantys yra žemesni už pieninius. Dygstančių ar neseniai išdygusių dantų kramtomųjų paviršių vagelės yra gilios, dar nesubrendusios. Tokiose giliose vagelėse susikaupia daug apnašų, kurios, jeigu gerai neišvalomos, greitai ardo danties paviršių. Norint išvalyti šiuos dantis, dantų šepetėlį reikia laikyti statmenai dantų lankui (žandikauliui) ir tą dantį valyti atskirai. Jei vaikas išmoks išvalyti pirmuosius nuolatinius krūminius dantis, tai mokės išvalyti ir antruosius nuolatinius krūminius dantis, dygstančius 9 – 13 gyvenimo metais, nes valymo metodika tokia pati.

Atsiminkite, gera burnos higiena – pigiausias dantų gydytojas.Įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės – plombų keitimas, dantų šaknų gydymas, danties išrovimas, protezas yra 50 kartų brangiau negu to danties profilaktika ir jo išlaikymas sveiku. Siekiant išlaikyti sveiką dantį, reikia tikrai labai nedaug – jis turi būti švarus.

Pulpitas

Danties pulpos pažeidimasPulpitas (lot. pulpitis) – danties pulpos uždegimas. Prasideda paprastai kariesui pažeidus dentiną ir burnos mikroflorai patekus į pulpą. Pulpitą taip pat sukelia dantų traumos, neatsargus karieso gydymas ir pažeidmas stomatologiniais instrumentais, susirgus parodontoze ir kt. Paprastai pulpa užpildo danties ertmę, maitina kietus danties audinius, o kramtant susidarančius dirgiklius perduoda vidaus organams. Pulpos nervai su centrine nervų sistema jungiasi per trišakį nervą, simapatines ir parasimpatines skaidulas.Atsiradus pulpitui, užkratas spaudžia nervinius pulpos elementus, dėl to atsiranda priepuoliniai danties skausmai, kurie nuo apatinių dantų plinta smilkinio, o nuo viršutinių – akių, kaktos link. Kartais skausmas plinta į krūtinę, net pilvą. Dantis dažniausiai skauda naktį. Uždegiminis procesas gali būti ūminis ir lėtinis> Pulpitas gali būti serozinis, pūlingas, hemoraginis ir kt.

PeriodontitasPeriodontitas (lot. periodontitis) – dantų liga, išsivystanti po pulpos uždegimo arba būna kartu su juo. Periodontitą dažnai sukelia dantų traumos. Jis gali būti ūminis ir lėtinis. Dėl periodontito atsiranda ir didesni vietiniai ir bendri uždegiminiai procesai: sinusitas, kraujo užkrėtimas, osteomielitas ir kt.Parodontozė

Parodontozė (lot. parodontosis) – dantų liga, sukelianti parodonto (dantų audinių kompleksas) uždegimą. Parodontą sudaro dantenos, dantes šaknies aplinkiniai audiniai, žandikaulio dantinė atauga. Šis audinių kompleksas yra labai stiprus, nes kramtymui reikia didelės jėgos. Maistą kramtant, parodontą nuolat veikia didelė jėga.Šia liga dažniausiai suserga nusilpę asmenys, sergantys lėtiniu gastritu, cukralige, dėl C vitamino trūkumo, netaisyklingo sąkandžio. Taip pat šiai ligai išsivystyti turi netinkamai nešiojami arba blogai pritaikyti dantų protezai ir kt.Parodontozė prasideda nepastebimai. Sunku kramtyti kietesnį maistą, kraujuoja dantenos, burnoje atsiranda nemalonus kvapas. Laikui bėgant liga progresuoja, iš dantenų paspaudus pasirodo pūlių. Dantys kaklelio srityje pradeda apsinuoginti, ima judėti ir kristi. Virš dantenų ir po jomis susitelkia nuosėdos. Galiausiai apmiršta pulpa, suyra parodonto audiniai ir pro juos į organizmą lengviau gali patekti bakterijos, įvairūs baltymų irimo produktai, kurie sukelia įvairias komplikacijas, sutrikdo vidaus organų veiklą.Gydymas sudėtingas.